Civilinė byla Nr. e2-894-790/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00083-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,GKF“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria patenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios pasaugos priemonės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“ atžvilgiu, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ patikslintą ieškinį atsakovams G. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Medienos prekybos grupė“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medienos prekybos grupė“ 89 709,40 Eur žalos dėl medienos atsargų pirkimo–pardavimo ne pagal rinkos kainą atlyginimą, pripažinti medienos įsigijimo sandorius pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. GKF28416, GKF28417, GKF28418, GKF28420, GKF28421, GKF28419, GKF28422, GKF28423, GKF28427 negaliojančiais sandoriais ir taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Medienos prekybos grupė“ grąžinti neteisėtai įsigytas areštuotas medienos atsargas. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 89 709,40 Eur sumai areštuoti atsakovo G. K. ir 430 134,18 Eur sumai – atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Medienos prekybos grupė“ ir šioje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad įrodyti ieškinio nepagrįstumą šioje proceso stadijoje neįmanoma, nes teismas negali pasisakyti dėl ieškovės byloje pateiktų įrodymų. Nėra jokios grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, nes atsakovės finansinė padėtis yra gera ir stabili, ieškovė galėtų nesunkiai išsiieškoti iš atsakovės net ir visiškai nepagrįstai prašomą priteisti pinigų sumą. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių apie atsakovės nesąžiningumą, kokius nors ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja protingumo ir ekonomiškumo principams.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikęs su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB ,,Medienos prekybos grupė“ atžvilgiu; ieškovės BUAB „GKF“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB ,,Medienos prekybos grupė“ atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartyje aptartos aplinkybės, leidusios daryti išvadą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nėra kvestionuojamos.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ją turint vertingo turto, vykdant ūkinę veiklą, neturint finansinių sunkumų, todėl įvertinęs įmonės turtinę padėtį, veiklos mąstą ir gaunamų pajamų apimtį, teismas sprendė, kad neegzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas sutiko su atskirojo skundo motyvu, kad prie atskirojo skundo pridėti dokumentai (2018 m. kovo 8 d. pažyma apie sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis) atskleidžia, jog atsakovė ne tik nesiekia paslėpti jai priklausančio turto, bet, priešingai, sudarinėja nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius. Be to, su atsakovės 2018 m. kovo 13 d. raštu teismui pateikti duomenys apie atsiskaitymą pagal ieškiniu ginčijamus sandorius. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentą dėl atsakovės nesąžiningumo imantis veiksmų savo turtinei padėčiai bloginti. Ieškovė nenurodė kitokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog egzistuoja reali atsakovės vengimo vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą grėsmė.
8. Teismas sprendė, kad netenka pagrindo ne tik laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis areštuojamas atsakovės turtas ir piniginės lėšos, taikymas, bet ir konkretaus atsakovei priklausančio turto areštas, atsakovei nurodžius, kad medienos, įsigytos pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė nebeturi, ką, kaip labiausiai tikėtiną situaciją, įvardijo ir ieškovė.
9. Teismas taip pat sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytas atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas gali lemti įprastos atsakovės komercinės veiklos sutrikdymą, tokia situacija iš esmės prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
10. Teismas pažymėjo, kad panašiomis aplinkybėmis (atsakovei su atskiruoju skundu pateikus jos turtinę padėtį ir veiklos pobūdį bei mastus patvirtinančius įrodymus) buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1501-601/2017.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė BUAB „GKF“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės gera finansinė padėtis yra abejotina, nes nurodytos ne turimos, o planuojamos gauti 428 000 Eur pajamos, be to, nenurodytos pajamoms gauti patirtinos išlaidos. Sunkią atsakovės finansinę būklę pagrindžia vėluojantys mokėjimai pagal ieškiniu ginčijamas PVM sąskaitas faktūras; atsakovė 2018 m. vasario mėnesį atliko mokėjimą pagal 2016 m. PVM sąskaitas faktūras.
2. Atsakovės nuosavybės teise valdomų 856,6445 ha miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų, miškų vertė turėtų būti mažinama atsižvelgiant į miškų atsodinimo po miško iškirtimo kainą.
3. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012, 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimu apeliantei iš atsakovės priteista 408 819,30 Eur, atsakovė sprendimo nėra įvykdžiusi, nes byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Tačiau, susumavus priteistą sumą su šioje byloje pareikštu reikalavimu, ieškovės finansinis reikalavimas atsakovei sudaro 838 953,48 Eur.
4. Ieškovės kaip bankrutavusios įmonės statusas yra itin pažeidžiamas ir norint tinkamai apginti visų BUAB „GKF“ kreditorių interesus, būtina užtikrinti visų sumų tinkamą išieškojimą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį paliekant nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Gautinos pajamos apskaičiuotos pagal objektyviais duomenimis pagrįstus skaičiavimus ir jas atsakovė neabejotinai gaus. Atsakovė per kovo mėnesį gavo daugiau nei 1/3 dalį 2018 m. kovo – gegužės mėnesiais planuojamų gauti pajamų.
2. 2018 m. vasario mėnesį 875 Eur mokėjimas atliktas vykdant teismų sprendimus. Atsakovės skolos už medieną padengtos 2017 m. gegužės 8 d.
3. Apeliantės skaičiavimai dėl atsakovės valdomų žemės sklypų ir miškų vertės nepagrįsti; net ir plynųjų kirtimų atveju (kuris yra tik viena iš kirtimų rūšių) žemės sklypas netampa beverčiu. Po kitų kirtimų miško vertė tik didėja, be to nėra vykdomas joks miško atkūrimas. Nekertamo miško vertė nuolat auga. Pateiktoje pažymoje buvo nurodyta tik minimali atsakovės žemės sklypų vertė, reali vertė – didesnė. Be to, žemės sklypų vertė tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių atsakovės turtinę padėtį bei galimybes įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
4. Apeliantės nurodomas Kauno apygardos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, be to, toje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2017 m. sausio 11 d. nutartimi buvo panaikintos nesant pagrindo jų taikymui; atsakovės finansinė būklė nuo to laiko nėra pablogėjusi, nėra pagrindo daryti priešingų išvadų nei minėtoje nutartyje. Atsakovės su atskiruoju skundu teismui pateikti duomenys patvirtina galimybę prireikus įvykdyti tiek Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą, jei jis būtų paliktas nepakeistas, tiek teismo sprendimą šioje byloje, jei jis hipotetiškai būtų palankus ieškovei.
5. Aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė nekeičia ginčo situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikinta nutarties dalis taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Medienos prekybos grupė“ ir ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiai atsakovei atmestas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo BUAB „GKF“ skolų apyvartos kopiją, kuria grindžia atsakovės sunkią finansinę padėtį vėluojant atlikti mokėjimus pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties kopijas, 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymo kopiją, 2017 m. kovo 20 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 17-02-29 kopiją, miškotvarkos projekto kopiją. Be to, atsakovė 2018 m. liepos 11 d. pateikė 2018  m. birželio 11 d. UAB „Medienos prekybos grupė“ mokėjimo nurodymus BUAB „GKF“, UAB „Medienos prekybos grupė“ 2018 m. liepos 10 d. pažymas apie sudarytas/vykdomas stataus miško kirtimo sutartis, apie įsipareigojimus, apie gautas pajamas, apie vykdomus ir planuojamus vykdyti kirtimus, apie sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, apie sudarytas avansinio mokėjimo sutartis, taip pat avansinio mokėjimo sutartis bei 2018 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.   Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant vienos iš jų taikymo sąlygų – rizikos sprendimo įvykdymui buvimą, tokio pobūdžio duomenys galėtų būti reikšmingi. Todėl tiek apeliantės BUAB „GKF“, tiek atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
17. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nėra.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB ,,Medienos pramonės grupė“ atskirojo skundo argumentus dėl geros finansinės padėties, veiklos vykdymo bei naujų turto įsigijimo sandorių, sprendė, jog yra paneigta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirąjį skundą patenkino ir panaikino 2018 m. kovo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones šios atsakovės atžvilgiu.
19. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovės finansinė padėtis neeliminuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 – 2013 m. praktika teigia, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija.
20. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi teisės aiškinimo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; kt.).
21. Taip pat pirmiau nurodytoje (nutarties 20 punkte) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
22. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, pateikusi atskirąjį skundą, pagrindė savo gerą finansinę padėtį, nurodė iš vykdomos veiklos gautinas pajamas, turtinės padėties pokyčio perspektyvas sudarius naujus sandorius, paneigė tikėtiną jos nesąžiningumą ir siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovės pateikti duomenys leidžia įsitikinti, kad ji veikia pelningai, turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio (ar iš jo dalies) taip pat būtų galimas išieškojimas apeliantei palankaus teismo sprendimo atveju. Tuo tarpu apeliantė reikiama apimtimi nesiėmė įrodinėti grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui buvimo, o tik pateikė argumentus dėl apeliantės gautinų pajamų realumo, turimų miškų vertės bei iš esmės apsiribojo ieškinio reikalavimo sumos dydžio kriterijumi.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl atsakovės gautinų pajamų nepakankamai motyvuoti. Pastebėtina, kad atsakovei net ir negavus nurodytų pajamų, pagal pateiktus duomenis atsakovės finansinė padėtis būtų pakankama būsimo, galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Argumentą dėl vėluojančių mokėjimų 2018 m. vasario mėnesį atlikus mokėjimą pagal 2016 m. PVM sąskaitas faktūras paneigia atsakovės pridėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantys, kad šiuo mokėjimu buvo sumokėta iš atsakovės priteista 875 Eur suma. Argumentai dėl atsakovei priklausančių miškų vertės mažinimo pagal vieną kriterijų – skaičiuojant atsodinimo kainą, laikytini deklaratyviais. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės valdomi miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra skirtingose Lietuvos teritorijos vietose; vien pagal pateiktą vieną Miškotvarkos projektą 2014-2023 metams matyti, jog net ir tame pačiame sklype miškas yra skirtingos sudėties, amžiaus, skalsumo, jame vykdomos skirtingos ūkinės veiklos. Todėl apeliantė nepagrįstai atsodinimo kaštais mažina visų atsakovės valdomų miškų vertę.
24. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1501-601/2017, kuriuo teismas pripažino 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. suderinimo aktus dėl tarpusavio skolų sudengimo niekiniais ir negaliojančiais ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ ieškovei BUAB „GKF“ 408 819,30 Eur sumą. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymui, esant nustatytai gerai atsakovės finansinei padėčiai bei nesant pagrįstų įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo ar veiksmų siekiant sumažinti savo turto vertę. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą ji vykdo.
25. Nesant aptartų CPK nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, apeliantės kaip bankrutavusios įmonės statusas savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ atskiruoju skundu, panaikino nutarties dalį taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiai atsakovei ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Marius Bajoras