Administracinė byla Nr. I-5426-281/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00084-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.38;1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. J. 2016-01-07 teismui padavė skundą, kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 30 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–4).
Skunde nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015-09-15 sprendimu jo naudai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė. 2015-10-09 jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau teismo sprendimu priteista neturtinė žala jam atlyginta nebuvo, nes antstolė I. B. 2015-11-09 patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo pareiškėjui priklausančią 2 000 € sumą, įpareigodama šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nepagrįsto teismo sprendimo nevykdymo, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, jam pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, o netenkinus šio prašymo – skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–21).
Paaiškino, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą. Išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, jog teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerijai antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi, o antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl skundžiami veiksmai yra teisėti. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neigiamas pasekmes, todėl žalos faktas nėra įrodytas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Skundas atmestinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, kuriais ji atsisakė išmokėti pareiškėjui neturtinę žalą, vykdydama antstolio patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančios sumos areštavimo.
Remiantis byloje esančiais raštiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015 pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas įsiteisėjo 2015-09-30 (b. l. 13–14).
Pareiškėjas 2015-10-07 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimą, priteistą žalos atlyginimą pervedant į banko sąskaitą (b. l. 22).
Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Teisingumo ministerijai 2015-11-09 išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 2 000 € sumai, nurodant Teisingumo ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 8–9).
Teisingumo ministerija 2015-12-23 sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 5).
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 17 str. 1 d.), teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl administracinės procedūros pagal pareiškėjo 2015-10-07 prašymą Teisingumo ministerijai dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 str. 3 d.). Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Įstatymo 2 str. 6 d.).
Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Teisingumo ministerijai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2015-10-09. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016-01-10. Tačiau, kaip matyti, Teisingumo ministerija per Įstatymo nustatytą terminą Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2015-12-23 sprendime Nr. (1.35.) 7R-8883 motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2015-11-09 patvarkymą Nr. S-2506/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolės 2015-11-09 patvarkymas yra pripažintas neteisėtas ir panaikintas, nėra. Taigi, remiantis šia teisės norma, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį patvarkymą privalėjo įvykdyti.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai nepervedę pareiškėjui priteistos 2 000 Eur sumos į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus. Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės patvarkymą, apie šias teismo 2015-09-15 sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją 2015-12-23 sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 str., 133 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė