Civilinė byla Nr. e3K-3-55-781/2022

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01350-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono savivaldybės merui, Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų bei priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys, taip pat švietimo įstaigos vadovo darbdavį ir jo pareigas, atleidimą nedarbingumo laikotarpiu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir panaikinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkį „Dėl R. V. atleidimo iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų“; 2) negrąžinti ieškovo į darbą; 3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti solidariai iš atsakovų 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 5876,82 Eur; 5) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba jį atleido du kartus, nurodydama skirtingus atleidimo pagrindus. Ieškovas įsitikinęs, kad jo atleidimas, remiantis Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu, iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų yra neteisėtas, nes atleidimo metu ieškovas buvo laikinai nedarbingas, t. y. atleidimo procedūra įvykdyta netinkamai, padarius esminius procedūrinius pažeidimus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 65 straipsnio 6 dalis). Be to, ieškovui nebuvo siūlomos kitos darbo vietos ar darbo sąlygų pakeitimas. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, kaip juridinis asmuo, buvo panaikinta, tačiau tęsia veiklą kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos skyrius, kuriame yra 16 pareigybių, tarp jų – direktoriaus pavaduotojo ugdymo pareigoms, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo darbo funkcija, vykdant struktūrinius pertvarkymus, tapo perteklinė. Aplinkybė, kad ieškovui buvo pasiūlyta konkurso būdu pretenduoti į laisvą Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę, nelaikytina patvirtinančia darbdavio pareigos pasiūlyti kitą darbo vietą tinkamu įvykdymu, nes ieškovas neturėjo pirmenybės teisės konkurse. Vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, o vadovaudamasis DK 151 straipsniu – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas jaučiasi pažemintas, neteisėtas darbo sutarties nutraukimas jam sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, jis neteko pragyvenimo šaltinio ir nuolatinių pajamų, pasunkėjo galimybės įsidarbinti kitose įstaigose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai iš ieškovo 2407,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.       Teismas nustatė, kad 1996 m. vasario 29 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Švietimo ir mokslo ministerijos 1996 m. vasario 19 d. rašto pagrindu priėmė įsakymą, kuriuo ieškovą nuo 1996 m. kovo 1 d. laikė paskirtu (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriumi. 2005 m. vasario 11 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį. 2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos reorganizavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) dėl Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos – Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. 2020 m. gegužės 29 d. raštu Tauragės rajono savivaldybės meras įspėjo ieškovą, kad 2005 m. sausio 14 d. su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, informavo, kad Tauragės savivaldybėje yra laisva Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybė, į kurią ieškovas gali pretenduoti konkurso būdu. 2020 m. birželio 4 d. pranešimu Tauragės rajono savivaldybės meras informavo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra galiojantis, iki Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės Tauragės rajono savivaldybės tarybos pateiktą apeliacinį skundą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu ieškovas atleistas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla 2020 m. rugsėjo 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. Ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. sausio 14 d. buvo nedarbingas. 2020 m. spalio 5 d. ieškovas įsidarbino V. J. įmonėje.

6.       Teismas vadovavosi Aprašo 6, 11, 12 punktais, DK 51 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. Teismas konstatavo, kad Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla buvo reorganizuota prijungimo būdu, prijungiant šį juridinį asmenį prie egzistuojančio juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) gimnazijos, ir šiai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamo asmens teisės ir pareigos. Taigi Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kaip juridinio asmens, po reorganizavimo nebeliko, nepriklausomai nuo to, kad fiziškai mokyklos pastatai liko ir ugdymas juose tęsiamas kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos struktūriniame padalinyje. Teismas konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina reorganizavimo realumą (reorganizavimas nebuvo fiktyvus). Po reorganizacijos veiklą tęsiančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) gimnazijos vadovas (direktorius) liko eiti savo pareigas, nes jo kadencija nebuvo pasibaigusi, todėl ieškovas į šias pareigas negalėjo būti perkeltas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014 pateiktus išaiškinimus, be kitų, kad esminis kriterijus yra tai, ar įstaigos, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, vadovo vieta yra laisva. Teismas padarė išvadą, kad, nesant galimybių perkelti reorganizuojamos biudžetinės įstaigos Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorių į (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigas, kurios buvo užimtos, ieškovas pagrįstai atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

7.       Vadovaudamasis DK 21 straipsnio 3, 4 dalių, CK 2.33 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad ieškovo – švietimo įstaigos vadovo – darbdaviu laikytinas viešas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) gimnazija. Tauragės rajono savivaldybės meras, kaip šios savivaldybės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas atstovas, įstatymo pagrindu atlieka Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas funkcijas, tačiau jis ar pati savivaldybė netampa mokyklos vadovo darbdaviu.

8.       Teismas konstatavo, kad apie laisvas darbo vietas ieškovas darbdavio buvo informuotas tinkamai. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Tauragės savivaldybės meras ieškovą dėl darbo sutarties nutraukimo įspėjo 2020 m. gegužės 29 d., ieškovui privalėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. darbovietėje buvo laisvi 1,76 dalykų mokytojo etato, 1 – psichologo ir 0,5 mokytojo padėjėjo etato. Dėl ugdymo lėšų trūkumo 1,76 dalykų mokytojo etato liko nepanaudota ir nebuvo ketinimo bei galimybių jį naudoti. Laisvas mokytojo padėjėjo 0,5 etato nebuvo naudojamas, nes tuo metu nebuvo specialių poreikių mokinių. Ieškovas yra įgijęs pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją. Kadangi nebuvo duomenų, jog psichologo etatas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje realiai būtų finansuojamas, be to, įvertinęs ieškovo išsilavinimą, teismas laikė, kad į šią pareigybę ieškovas negalėtų pretenduoti. Ieškovui buvo siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. atsilaisvinanti darbo vieta – pradinių klasių mokytojo pareigybė, tačiau ieškovo ši darbo vieta iš esmės netenkino. Kitų laisvų darbo vietų gimnazijoje nebuvo.

9.       Pagal ieškovo prašymu išreikalautus duomenis apie Tauragės rajono savivaldybei priklausančiose įmonėse – Tauragės suaugusiųjų mokymo centre, Tauragės sporto centre, Tauragės pagalbos mokiniui ir mokytojui centre – laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. buvusias laisvas darbo vietas, kurios atitiko ieškovo profesiją, specializaciją ir kompetenciją, laisvų darbo vietų nebuvo. Meno mokykla įsteigta 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl darbo vietų aktualiu laikotarpiu neturėjo. (duomenys neskelbtini) ugdymo ir vaiko gerovės centre buvo laisvos psichologo – 0,25 etato ir prekių ir paslaugų pirkimo specialisto – 0,75 etato vietos. Tauragės sporto centro baseinas atsidarė 2020 m. rugsėjo 4 d., darbuotojai įdarbinti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Iki DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos laisvų darbo vietų Tauragės baseine nebuvo. Konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus pareigoms užimti ieškovas nedalyvavo. Nuo įspėjimo apie atleidimą iš darbo ieškovas, teismo vertinimu, turėjo pakankamai ilgą laiką ir pats turėjo būti aktyvus, stengtis išsiaiškinti darbdavio poziciją dėl galimybės dirbti išsilavinimą, kompetenciją, specializacijas, sveikatos būklę ir amžių atitinkantį darbą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

10.       Ieškovo ankstesnio atleidimo iš darbo procedūra vyko remiantis tuo metu turima informacija iš atitinkamų teisėsaugos institucijų apie ieškovo padarytus teisės pažeidimus, kurių neįrodžius ieškovas buvo grąžintas į darbą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad visi Tauragės rajono vadovai yra nusistatę prieš ieškovą. Teismas pažymėjo, kad švietimo sistemoje dirbantiems asmenims, juolab vadovams, keliami aukšti moralės ir dorovingumo principai, aukšti kvalifikacijos reikalavimai, todėl ieškovo anksčiau padaryti ir nenuginčyti tam tikri teisės pažeidimai, pakankamai žemas jo, kaip vadovo, kompetencijos įvertinimas objektyviai gali turėti įtakos ieškovui pretenduojant į aukštesnes pareigas, tačiau tai nepadarė įtakos jo atleidimui ir darbui mokyklų reorganizavimo pagrindu.

11.       Atsižvelgdamas į DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, aplinkybę, kad Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kaip darbdavės, nebeliko, teismas konstatavo, kad ieškovas iš darbo pagrįstai atleistas paskutinę buvusios darbdavės – Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos – egzistavimo dieną (2020 m. rugpjūčio 31 d.), t. y. ieškovo laikino nedarbingumo metu.

12.       Teismas nusprendė netenkinti ieškovo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad ieškovas atsakovų kaltę dėl jam padarytos neturtinės žalos grindžia vien subjektyvia nuomone, ne teisiniais argumentais.

13.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 3 d. nutartimi         Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14.       Kolegija konstatavo, kad atsakovas Tauragės rajono savivaldybės meras priėmė sprendimą atleisti ieškovą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą. Aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla pasibaigė, nesuponavo būtinumo įspėti ieškovą, jog jis yra atleidžiamas ir vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Kolegija vertino, kad atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju negalėjo būti taikoma DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti atleisti darbuotoją jam esant laikinai nedarbingam.

15.       Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu, kurio teisėtumą pripažino Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-613/2020, ieškovas buvo grąžintas į darbą, todėl galėjo būti įspėtas apie atleidimą atsiradus naujam pagrindui, t. y. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl vykstančio reorganizavimo.

16.       Remdamasi DK 21 straipsnio 3 dalies, Švietimo įstatymo 43, 59 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2017 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, kolegija padarė išvadą, kad savivaldybė tik įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau nelaikytina darbdave. Tai, kad 1996 m. kovo 1 d. į direktoriaus pareigas ieškovas buvo priimtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu, 2005 m. vasario 11 d. darbo sutartyje kaip darbdavė nurodyta Tauragės rajono savivaldybės administracija, kuriai tuo atstovavo administracijos direktorius, ar tai, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu priėmė savivaldybei atstovaujantis meras, kolegijos vertinimu, suponuoja, kad savivaldybei atstovaujantis meras tik įgyvendina juridinio asmens – mokyklos – savininko (savivaldybės) teises ir pareigas, tačiau nėra ieškovo – mokyklos direktoriaus – darbdavys. Šiuo atveju ieškovas – (duomenys neskelbtini) r. pagrindinės mokyklos direktorius – įsipareigojo darbo funkciją atlikti ne Tauragės rajono savivaldybei, o būtent Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai ir veikė būtent mokyklos interesais ir mokyklos naudai, taip pat ir darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos biudžeto. Taigi materialieji reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdave – (duomenys neskelbtini) gimnazija, kuriai perėjo reorganizuotos Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos.

17.       Kadangi ieškovo darbdavė buvo Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, kurios teises ir pareigas perėmė (duomenys neskelbtini) gimnazija, laisvos pareigybės privalėjo būti siūlomos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (įskaitant jos skyrius). Nors (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. atsilaisvino viena darbo vieta, kuri atitiko ieškovo kvalifikaciją, – pradinių klasių mokytojo pareigybė, tačiau ieškovas, kuriam pranešimas įteiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d., nesutiko būti perkeltas į šią darbo vietą, o kitų laisvų darbo vietų gimnazijoje nebuvo. Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog darbdavys pažeidė atleidimo procedūrą. 

18.       Kolegija nurodė, kad juridinis asmuo – Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokykla – pasibaigė, kai buvo reorganizuotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, nesant laisvos direktoriaus darbo vietos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ieškovas negalėjo būti perkeltas į šias pareigas, taip pat, kadangi nesutiko užimti laisvos pradinių klasių pareigybės, esančios (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ieškovas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas, nors ir buvo laikinai nedarbingas, vadovaujantis DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

19.1.                      Teismai netinkamai identifikavo ieškovo, kaip švietimo įstaigos vadovo, darbdavį, laikė juo švietimo įstaigą – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kuriai paskutinę mokyklos reorganizavimo įgyvendinimo dieną bei ieškovo atleidimo dieną dar nebuvo perėjusios reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos (įstaiga jas įgijo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.). Tinkamai identifikavus darbdavį, jam priskirtina pareiga siūlyti laisvas darbo vietas, perkelti darbuotoją ir priimti sprendimą dėl asmens atleidimo. Ieškovo įsitikinimu, vadovaujantis Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi, DK 21 straipsnio 3 dalimi, 57 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-154-513/2021 pateiktą išaiškinimą, Aprašo 3.6 ir 4.6 punktus, aplinkybes, kad darbdavys yra aiškiai nurodytas įsakyme dėl priėmimo į darbą ir darbo sutartyje (į direktoriaus pareigas ieškovas priimtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu; darbo sutartyje darbdaviu nurodyta Tauragės rajono savivaldybės administracija; Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla įvardyta kaip darbo vieta, ne kaip darbdavė), ieškovo darbdavys yra Tauragės rajono savivaldybė, savo teises ir pareigas įgyvendinanti per savivaldybės tarybą. 

19.2.                      Teismų išvados dėl švietimo įstaigos vadovo darbdavio neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004 kaip darbdavė atsakove buvo įtraukta būtent savivaldybė (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008).

19.3.                      Teismai netinkamai taikė DK 57 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalį, 65 straipsnio 6 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas galėjo būti atleistas jo nedarbingumo laikotarpiu. Teismai nepagrįstai sugretino du skirtingus – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte – įtvirtintus atleidimo pagrindus ir konstatavo, kad švietimo įstaigos reorganizavimas (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas) savaime patenka į DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtį, atitinkamai darbdaviui suteikiant teisę darbuotoją atleisti jo nedarbingumo laikotarpiu (DK 65 straipsnio 6 dalis). DK 65 straipsnio 6 dalyje neįtvirtinta išimtis, susijusi su asmens atleidimu jo nedarbingumo laikotarpiu, asmens darbo funkcijoms tapus perteklinėms. 

19.4.                      Ieškovas iš darbo buvo atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai atleidimą faktiškai grindė DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Atsakovui nurodant du skirtingus atleidimo pagrindus buvo apribota ieškovo, kaip darbuotojo, teisė žinoti tikslų savo atleidimo pagrindą, dėl kurio iš esmės kyla skirtingos teisinės pasekmės. Teismai neįžvelgė ieškovo teisių pažeidimo, pažymėjo, kad nors reorganizavimo atveju atleidimo pagrindas (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nenurodytas, jis taikomas savaime.

19.5.                      Teismai nusprendė, kad ieškovo nurodytos 6 laisvos darbo vietos (kurios, kaip nurodo ieškovas, atitiko jo kvalifikaciją) ieškovui neprivalėjo būti siūlomos, nes jos buvo ne darbdavio – (duomenys neskelbtini) gimnazijos – žinioje. Laisvų darbo vietų nepasiūlymas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, suponuojančiu, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai. 

20.       Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai darbdaviu pripažino (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o ne (duomenys neskelbtini) mokyklą. (duomenys neskelbtini) gimnazija dalyvauja byloje kaip ieškovo darbdavės – (duomenys neskelbtini) mokyklos – teisių perėmėja. Iki (duomenys neskelbtini) mokyklos išregistravimo ir ieškovo atleidimo darbdaviu buvo laikoma būtent (duomenys neskelbtini) mokykla.

20.2.                      Teismų išvados, kad Tauragės rajono savivaldybė negali būti laikoma ieškovo darbdave, atitinka teisės aktų normas bei kasacinio teismo praktiką. Juridinio asmens vadovo darbdavys yra pats juridinis asmuo (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) mokykla), o juridinio asmens valdymo organai ar steigėjas nėra ir negali būti laikomi darbdaviais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2011, 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). 

20.3.                      Ieškovas buvo teisėtai atleistas nedarbingumo laikotarpiu taikant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus (abiem juose nurodytais pagrindais), nes vienu metu (duomenys neskelbtini) mokykla buvo reorganizuojama prijungimo būdu ir ši mokykla, kaip juridinis asmuo, buvo likviduota. Prieštaravimų tarp šių teisės normų nėra. Atsakovas pagrįstai taikė DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį.  

20.4.                      Ieškovo atleidimo procedūra buvo įvykdyta tinkamai. Ieškovui turėjo būti siūlomos tik laisvos darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir jos skyriuose. Pareiga siūlyti laisvas darbo vietas negali būti aiškinama plačiai, kad ji taikoma ir kitiems juridiniams asmenims, kurių steigėja yra Tauragės rajono savivaldybė. Tokia situacija prieštarautų DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytoms taisyklėms ir teisės principams. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. laisvų darbo vietų Tauragės sporto centre nebuvo. Atsakovas geranoriškai pasiūlė ieškovui dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus pareigoms užimti. Kadangi ši pareigybė yra konkursinė, atsakovas pagal teisinį reguliavimą neturėjo teisės pats perkelti ieškovo į šią pareigybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, aiškinimo ir taikymo  

21.       Teisėtos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės priežastys reglamentuojamos DK 57 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl, be kitų, šių priežasčių: darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas); teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

22.       DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. 

23.       Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą suponuoja ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

24.       Nagrinėjamos bylos atveju 2005 m. sausio 14 d. darbo sutartis su ieškovu, kaip švietimo įstaigos – Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos – direktoriumi, buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu. Ieškovas atleistas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė.

25.       Ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir pareikšti kiti susiję reikalavimai, šią bylą išnagrinėję teismai atmetė. Pateiktu ieškiniu ieškovas ginčijo atleidimo iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų teisėtumą atleidimo pagrindo nebuvimo ir atleidimo procedūros esminių pažeidimų aspektais. Jis, be kita ko, argumentavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo darbo funkcija, vykdant struktūrinius pertvarkymus, tapo perteklinė, nes mokykla po reorganizavimo prijungimo būdu tęsia veiklą kaip gimnazijos skyrius, be to, ieškovui nesiūlytos laisvos darbo vietos, į kurias jis galėjo būti perkeltas, ieškovas nepagrįstai atleistas nedarbingumo laikotarpiu.

26.       Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nagrinėjamos bylos atveju darbo santykių nutraukimo kontekste aktualios ir teisės normos, reglamentuojančios darbdavio reorganizavimą bei galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu.

27.       Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami, be kita ko, prijungimo būdu (CK 2.97 straipsnio 1, 2 dalys). Prijungimas CK 2.97 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas kaip vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Pagal DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. 

28.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant 2002 m. DK 138 straipsnio nuostatas, kuriose taip pat buvo įtvirtinta, kad, be kita ko, įstaigos ar organizacijos prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, nurodyta, jog šis straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad reorganizavimas nesudaro pagrindo atleisti darbuotojus, jie turi būti perkelti į naująją įstaigą (įmonę), perimančią reorganizuojamosios teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014).

29.       Pagal DK įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos (žr. DK 65 straipsnio 6 dalį).

30.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir šios bylos duomenimis, konstatavo, kad reorganizavimas buvo realus, Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kaip juridinio asmens, po reorganizavimo nebeliko, visos mokyklos teisės ir pareigos po reorganizavimo perėjo (duomenys neskelbtini) gimnazijai, ir ši laikytina ieškovo, kaip švietimo įstaigos vadovo, darbdave. Teismas ieškovo atleidimą iš darbo pripažino teisėtu, atsižvelgdamas į tai, kad gimnazijos direktoriaus vieta buvo užimta, taigi ieškovas į šias pareigas negalėjo būti perkeltas, be to, darbdavė tinkamai informavo ieškovą apie laisvas darbo vietas – siūlyta pradinių klasių mokytojo pareigybė gimnazijoje, bet ši, kaip vertino teismas, ieškovo netenkino, o kitų laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją, nebuvo.

31.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas buvo įspėtas ir sprendimas jį atleisti priimtas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla po reorganizavimo pasibaigė, nesuponavo poreikio ieškovą įspėti dėl atleidimo iš pareigų dar ir pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Darbdavys, kuriam reikštini materialieji reikalavimai, šiuo atveju, kaip nurodė teismas, yra (duomenys neskelbtini) gimnazija, kuriai perėjo Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos, o savivaldybė nelaikytina ieškovo darbdave, nes ji, taip pat ir meras, tik įgyvendina biudžetinės įstaigos (juridinio asmens) savininko teises ir pareigas. Taigi laisvos pareigybės privalėjo ieškovui būti siūlomos būtent gimnazijoje. Gimnazijos vadovo vieta buvo užimta, ieškovas nesutiko su gimnazijos pateiktu pasiūlymu, kuris buvo įteiktas ieškovui, užimti pradinių klasių mokytojo pareigas, kitų laisvų darbo vietų ieškovo įspėjimo laikotarpiu nebuvo. Teismas nenustatė atleidimo procedūros pažeidimų, konstatavo, kad ieškovas buvo teisėtai atleistas jo nedarbingumo laikotarpiu, nes, teismo vertinimu, šiuo atveju galėjo būti taikoma DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis.

32.       Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai taikė DK 57 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalį, 65 straipsnio 6 dalį. Ieškovo vertinimu, teismai nepagrįstai sugretino du skirtingus – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte įtvirtintus – atleidimo pagrindus ir konstatavo, kad švietimo įstaigos reorganizavimas (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas) savaime patenka į DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtį, atitinkamai darbdaviui suteikiant teisę darbuotoją atleisti jo nedarbingumo laikotarpiu (DK 65 straipsnio 6 dalis). Be to, ieškovo įsitikinimu, teismai netinkamai identifikavo jo, kaip švietimo įstaigos vadovo, darbdavį, nepagrįstai darbdaviu laikė švietimo įstaigą – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o ne Tauragės rajono savivaldybę, savo teises ir pareigas įgyvendinančią per savivaldybės tarybą.

33.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl ieškovo argumentų, susijusių su DK nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pažeidimu, teisinio pagrįstumo, akcentuotinos teisiškai reikšmingos faktinės šios bylos aplinkybės. Teismai nustatė, kad ieškovas iš švietimo įstaigos direktoriaus pareigų atleistas esant tokiai situacijai – Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, kuriai vadovavo ieškovas, buvo realiai reorganizuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, ši toliau tęsė veiklą, o mokykla buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Reorganizavimo sąlygų aprašas buvo patvirtintas 2020 m. balandžio 22 d. Ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. raštu buvo įspėtas, kad 2005 m. sausio 14 d. su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas atleistas iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla 2020 m. rugsėjo 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus vieta aktualiu laikotarpiu buvo užimta.  

34.       Minėta, kad darbdavio prijungimas prie kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos pagal DK nuostatas nelaikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį (DK 51 straipsnio 1 dalis). Taip yra todėl, kad juridinio asmens prijungimo prie kito juridinio asmens atveju pastarajam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (CK 2.97 straipsnio 3 dalis). Tačiau darbo sutartis gali būti nutraukiama pasibaigus darbdaviui (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Juridinis asmuo gali pasibaigti, inter alia (be kita ko), reorganizavimo būdu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 1–3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks reguliavimas nereiškia, jog dėl juridinio asmens pasibaigimo reorganizavimo būdu bei jo išregistravimo savaime atsiranda pagrindas taikyti DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes turi būti atsižvelgiama į DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasibaigus juridiniam asmeniui dėl to, kad jis reorganizuojamas ir prijungiamas prie kito juridinio asmens, kai pastarasis perima pirmojo teises ir pareigas, darbuotojo darbo sąlygos negali būti keičiamos ir darbo santykiai paprastai negalėtų būti teisėtai nutraukti, jie turėtų tęstis, nes naujasis subjektas šiuose santykiuose turėtų įstoti į buvusio darbdavio vietą. Kita vertus, jei dėl priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, šis darbuotoją gali teisėtai atleisti, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punku ir laikydamasis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. laiku ir tinkamai įspėjęs darbuotoją ir darbovietėje nesant laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu. Taigi faktinės konkrečios bylos aplinkybės, jų sutaptis gali suponuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindų sutaptį.   

35.       Šiuos išaiškinimus taikant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, jų seką bei sutaptį, ypač atsižvelgiant į nustatytą faktinę aplinkybę, jog Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teises ir pareigas po reorganizavimo perėmusios (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pozicija buvo užimta, darytina išvada, kad faktiškai dėl mokyklos reorganizavimo ir jos išregistravimo ieškovo, ėjusio mokyklos direktoriaus pareigas, darbo funkcijos darbdaviui tapo perteklinės. Tai reiškia, kad, neneigiant mokyklos pasibaigimo fakto, atsirado būtent DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punke nustatytas teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, dėl to jis ir buvo įspėtas (dėl atleidimo būtent šiuo pagrindu) po to, kai buvo patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašas. Šioje vietoje primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią teisiškai negalima situacija, kad vienu metu įmonės vadovais būtų du skirtingi asmenys (CK 2.82 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, taigi, vienu metu šios funkcijos negali vykdyti du asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014). 

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad procedūrinių pažeidimų 2020 m. gegužės 29 d. įspėjant ieškovą dėl atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepadaryta, aplinkybė, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla pasibaigė, nesudarė pagrindo įspėti ieškovą, jog jis yra atleidžiamas ir vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes nors reorganizavimas yra vienas iš juridinio asmens pasibaigimo pagrindų, šiuo atveju buvo priimtas sprendimas ieškovą atleisti būtent DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

37.       Įspėjus ieškovą dėl atleidimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jei darbovietėje nebuvo laisvos darbo vietos, į kurią ieškovas galėjo jo sutikimu būti perkeltas. Šiuo aspektu aktualūs kasacinio teismo 2002 m. DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios iš esmės atsispindi galiojančio 2016 m. DK 57 straipsnio 2 dalyje, išaiškinimai, pagal kuriuos darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą yra objektyviai nulemta kito atitinkamo darbo buvimo ir darbuotojo sutikimo būti perkeltam į kitą darbą. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimus, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, nors tokia galimybė buvo. Ar darbdavys laikėsi DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimų, esant ginčui, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 49 punktas).

38.       Kvestionuodamas teismų išvadą, kad atleidimo procedūra ir šiuo aspektu nebuvo pažeista, ieškovas argumentuoja, jog teismai netinkamai nustatė subjektą, kuriam turi tekti pareiga siūlyti įspėtam dėl atleidimo darbuotojui laisvas darbo vietas, perkelti darbuotoją, priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo, t. y. netinkamai identifikuotas darbdavys.

39.       Teismai nenustatė, kad būtų kilęs šios bylos šalių ginčas dėl to, jog biudžetinės įstaigos Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos savininkė buvo Tauragės rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Tauragės rajono savivaldybės taryba. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (4 straipsnio 2 dalis), kuri, be kita ko, kompetentinga priimti sprendimus dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo (nurodyto straipsnio 3 dalies 4 punktas). Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis (20 straipsnio 2 dalies 16 punktai) kompetencija priimti į pareigas ir atleisti iš jų biudžetinių įstaigų vadovus priskirta merui. Švietimo įstatyme taip pat įtvirtinta, kad savivaldybės meras skiria į pareigas švietimo įstaigos vadovą ir iš jų atleidžia (59 straipsnio 1 dalis).      

40.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, jog nagrinėjamos bylos atveju pagal įstatymo nuostatomis priskirtą kompetenciją Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą reorganizuoti Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą ir (duomenys neskelbtini) gimnaziją, taip pat tai, kad Tauragės rajono savivaldybės meras įspėjo ieškovą, jog su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta, bei priėmė potvarkį atleisti ieškovą iš pareigų, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad būtent Tauragės rajono savivaldybė, kuriai atstovaudami veikė minėti subjektai, laikytina ieškovo darbdave.  

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas atsakovas yra darbo materialiųjų teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 65 punktą).

42.       Atsakovė Tauragės rajono savivaldybė Apraše nurodoma kaip Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos savininkė (steigėja), tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju ji laikytina darbo sutarties šalimi – ieškovo darbdave DK nuostatų prasme. Darbdavio apibrėžtis pateikta DK 21 straipsnio 3 dalyje, kur, be kita ko, nurodyta, jog darbdavio – juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento. Darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė (žr. skundžiamos nutarties 35 punktą), kad šiuo atveju ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorius, įsipareigojo darbo funkciją atlikti ne Tauragės rajono savivaldybei, o būtent Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai ir veikė būtent mokyklos interesais bei mokyklos naudai, taip pat ir darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos biudžeto. Teisėjų kolegija nurodo, kad šią bylą nagrinėję teismai teisingai konstatavo, jog būtent (duomenys neskelbtini) gimnazija, kaip ieškovo darbdavės Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teisių ir pareigų perėmėja, laikytina darbdave DK nuostatų prasme, kuriai turi būti reiškiami ieškovo materialieji reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių. Pagrindo kitokiai išvadai neteikia ir kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl darbo sutarties turinio, t. y. dėl to, kad sutartyje Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodyta kaip darbdavys, o mokykla įvardyta kaip darbo vieta. Teisiškai nepagrįstais teisėjų kolegija taip pat laiko argumentus, kad tokia išvada neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kasaciniame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004 spręstas klausimas dėl savivaldybės tarybos teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą, dėl atitinkamo sprendimo atitikties sprendimų priėmimo tvarkai, savivaldybės tarybos reglamentui, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008 spręsta dėl teisės steigėjui atleisti viešosios įstaigos vadovą, atleidimo tvarkos. Taigi kasacinis teismas nurodytose bylose nenagrinėjo šiai bylai aktualių klausimų (susijusių su švietimo įstaigos darbdaviu), nepateikė išaiškinimų dėl jų. Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl ieškovo, kaip švietimo įstaigos vadovo, darbdavio koreliuoja su naujausiais kasacinio teismo išaiškinimais 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-701/2022, kurioje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms.    

43.       Pirmiau nurodyta išvada (dėl ieškovo darbdavio) reiškia, kad ir pareigą siūlyti laisvas darbo vietas ieškovui, laikydamasi DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimų, turėjo būtent veiklą po reorganizavimo tęsusi (duomenys neskelbtini) gimnazija. Nors Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais švietimo įstaigos vadovui turi būti siūlomos pareigos ir kitose įstaigose (žr. 59 straipsnio 10 dalį), nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių įrodinėtas ir teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, šios nuostatos neaktualios (netaikytinos). Teismai nustatė, kad gimnazijos vadovo (direktoriaus) vieta buvo užimta. Taigi bendroji taisyklė (žr. šios nutarties 28 punktą) negalėjo būti taikoma, ieškovas negalėjo būti perkeltas į gimnazijos direktoriaus pareigas. Taip pat teismai nustatė, kad ieškovui buvo siūloma pradinių klasių mokytojo pareigybė gimnazijoje, tačiau ieškovas nesutiko su gimnazijos pateiktu pasiūlymu. Minėta, kad darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą yra objektyviai nulemta kito atitinkamo darbo buvimo ir darbuotojo sutikimo būti perkeltam į kitą darbą (šios nutarties 37 punktas). Kitų laisvų darbo vietų gimnazijoje, kaip nustatė teismai, nebuvo. Ieškovas dėl šios aplinkybės neteikia teisinių argumentų, jog ją nustatydami teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2011).

44.       Teisėjų kolegija nurodo, kad faktinių aplinkybių sutaptis šiuo atveju suponavo pagrindą taikyti ir DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį, t. y. darbdavei atleisti ieškovą jo nedarbingumo laikotarpiu, kai šis sutapo su Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pasibaigimu po reorganizavimo ir išregistravimu iš Juridinių asmenų registro (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei ieškovui neperėjus dirbti į veiklą tęsiančią (duomenys neskelbtini) gimnaziją (ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. bei 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. sausio 14 d. buvo nedarbingas; darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d.; mokykla išregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d.).  

Dėl bylos procesinės baigties  

45.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, teisingai kvalifikavo subjektą, kuris laikytinas ieškovo darbdaviu ir kuriam priskirtina įstatyme nustatyta pareiga siūlyti laisvas darbo vietas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

46.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47.       Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4642/21LT, sąskaitos išrašą), ir prašė jų atlyginimą priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas iš ieškovo priteistinas Tauragės rajono savivaldybei, kuri pagal pateiktus duomenis faktiškai sumokėjo už pirmiau nurodytas teisines paslaugas.     

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Tauragės rajono savivaldybei (j. a. k. 188737457) iš ieškovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Alė Bukavinienė 

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė