Civilinė byla Nr. e2A-286-241/2016

Proceso Nr. 2-55-3-00178-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.18.3.; 2.5.1.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Mantui Armaliui ir Zigmui Pečiuliui, atsakovo atstovei Loretai Vaičaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl vienašališko darbų akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 615 145,99 Eur skolos už atliktus darbus, 3 779,83 Eur delspinigių, 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovei dalį skolos sumokėjus, ieškovė atsisakė 2 761,88 Eur skolos reikalavimo, todėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi šioje dalyje bylą nutraukė.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė laimėjo trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paskelbtą viešąjį pirkimą projektui „VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės operacinio bloko projektavimas, rekonstrukcijos darbai ir statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir 2012 m. birželio 13 d. su trečiuoju asmeniu sudarė rangos darbų sutartį Nr. P75/12. Rangos darbams atlikti atsakovė pasitelkė ieškovę, su kuria 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė tiekimo ir statybos rangos (subrangos) sutartį Nr. 8195-120823/3 (toliau – subrangos sutartis arba sutartis). Subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbų projektavimo darbus, numatytus subrangos sutartyje, o ieškovė įsipareigojo atlikti subrangos sutartyje numatytus statybos darbus, rekonstruojant ligoninės operacinį bloką.

Ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. vasario mėn. atliktų statybos darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą VER1400221, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 1 170 637,67 Lt, o 117 063,77 Lt pinigų sumą turėjo teisę sulaikyti pagal subrangos sutarties 2.6 punktą. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovė 2014 m. balandžio 8 d. laiku sumokėjo ieškovei 800 000 Lt, tačiau (įvertinus leistiną sulaikyti pinigų sumą) liko nesumokėta 253 573,90 Lt. Atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. papildomai sumokėjo 80 000 Lt, o likusią dalį skolos už 2014 m. vasario mėn. atliktus darbus sumokėjo 2014 m. gegužės 13 d. Ieškovė 80 000 Lt įmoką paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pirmąja eile įmoką paskyrė netesyboms sumokėti, todėl skola už atliktus darbus liko 484,66 Eur (1 673,43 Lt).

Ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. spalio mėnesį atliktų statybos darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija VER1400528, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 361 328,54 Eur (1 247 595,17 Lt). Trečiasis asmuo pinigus už spalio mėnesį atliktus darbus atsakovei sumokėjo 2014 m. gruodžio mėn. antrąją savaitę, todėl atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti iki 2014 m. gruodžio 12 d., tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė 2014 m. gruodžio 29 d. raštu pareikalavo iš atsakovės skolos sumokėjimo bei įspėjo, kad nuo 2014 m. gruodžio 12 d. skaičiuoja delspinigius, o gautas pinigų sumas skirstys CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovė 2015 m. sausio 13 d. sumokėjo ieškovei 358 566,65 Eur (1 238 058,93 Lt), t. y. 2 761,89 Eur mažiau nei privalėjo. Ieškovė 2015 m. sausio 19 d. raštu informavo atsakovę, jog gautą 358 566,65 Eur sumą paskirstė CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, todėl skola už atliktus darbus liko 5 002,26 Eur.

Ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. lapkričio mėn. atliktų statybos darbų aktą Nr. 19 ir PVM sąskaitą faktūrą Serija SIN1400497, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 609 659,07 Eur         (2 105 030,82 Lt), tačiau atsakovė 2014 m. gruodžio 23 d. atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir jį kartu su PVM sąskaita faktūra bei vertės pažyma grąžino ieškovei, nurodydama, kad trečiasis asmuo atsisakė pasirašyti tą mėnesį atliktų darbų aktus (sutarties 4.4.1 p. ir 4.5 p.). Atliktų darbų aktus ieškovė pasirašė vienašališkai 2015 m. sausio 8 d. Ieškovei žinoma, kad atsakovė tą pačią darbų apimtį, kuri nurodyta ir formaliai ieškovės atsakovei perduota lapkričio mėnesio aktuose, perdavė trečiajam asmeniui ir gavo apmokėjimą antrąją 2014 m. gruodžio mėn. savaitę, todėl gavusi pinigus iš trečiojo asmens už tos pačios apimties darbus atsakovė pagal subrangos sutarties 2.5 punktą privalėjo atsiskaityti su ieškove kitą darbo dieną, t. y. iki 2014 m. gruodžio 12 d. Už 2014 m. lapkričio mėn. atliktus darbus atsakovė neatsiskaitė, todėl privalo sumokėti ieškovei 609 659,07 Eur skolos ir 3 779,83 Eur delspinigių.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 19 niekiniu ir negaliojančiu ir konstatuoti, kad šio akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SIN1400497 ir pažyma Nr. 19 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę yra negaliojančios.

Atsakovė nurodė, kad pagrindas atsisakyti pasirašyti rangovo pateiktą atliktų darbų aktą yra ir trečiojo asmens atsisakymas pasirašyti užsakovo pagal rangos sutartį pateiktą atitinkamą atliktų darbų aktą. Ieškovei 2014 m. gruodžio 19 d. pateikus atliktų darbų aktą Nr. 19, atsakovė, vadovaudamasi sutarties sąlygų 4.4.1 punktu, 2014 m. gruodžio 23 d. raštu teisėtai atsisakė šį aktą pasirašyti, kadangi atitinkamų atliktų darbų akto nepasirašė ir darbų nepriėmė trečiasis asmuo. Ieškovė žinojo ir privalėjo žinoti, kokia tvarka yra priimami atlikti darbai ir pasirašomi atliktų darbų aktai pagal sutartį, todėl neturėjo teisės paneigti sutarties sąlygų ir vienašališkai užaktuoti 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų. Trečiasis asmuo atitinkamus darbus priėmė ir atliktų darbų aktą pasirašė tik 2015 m. sausio 23 d., todėl tik nuo 2015 m. sausio 23 d. atsakovė turi prievolę pagal sutartį priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą. Be to, 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas atsakovei buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 19 d., o sutarties 4.5 punkte numatyta, kad jeigu atliktų darbų aktas už praeito mėnesio atliktus darbus nėra patvirtinamas iki einamojo mėnesio 15 d. atliktų darbų perdavimas yra nukeliamas į kitą kalendorinį mėnesį (atitinkamai perrašomi atliktų darbų aktai). Taigi ieškovė laiku nepateikė atliktų darbų akto ir dėl to nebuvo galimybės jo patvirtinti, įvertinti perduodamų darbų ar atsisakyti pasirašyti aktą iki 2014 m. gruodžio 15 d. 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 19 turėjo būti pateiktas kitą mėnesį (sausį), atitinkamai jį perrašant, tačiau ieškovė akto neperrašė ir nepateikė jo kitą mėnesį. Tinkamai neįvykdžiusi prievolės perduoti darbus, ieškovė netenka teisės perduoti juos vienašališkai, todėl vienašališkai pasirašytas aktas yra negaliojantis. Pripažinus vienašalį darbų perdavimo aktą niekiniu ir negaliojančiu, negaliojančiomis pripažintinos šio akto pagrindu surašyta pažyma apie atliktų darbų vertę ir išrašyta sąskaita faktūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, priimtu elektroninėje byloje ir pasirašytu elektroniniu parašu, ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 5 486,92 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės priešieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 484,66 Eur skolą, teismas nustatė, kad atsakovei buvo priskaičiuoti delspinigiai dėl ne laiku apmokėtos PVM sąskaitos faktūros VER1400221 už 2014 m. vasario mėn. atliktus statybos darbus. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti 117 063,77 Lt mokėjimą, o nesumokėjo 253 573,90 Lt,  kad atsakovė neturėjo teisės sulaikyti šios sumos dėl to, kad jau buvo sulaikiusi 672 550 Lt mokėjimą, atsakovei nenurodžius argumentų dėl sulaikytų 253 573,90 Lt pagrįstumo, teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė sutarties 9.5.2 punkto nuostatas, sulaikė per didelę sumą dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, todėl ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 484,66 Eur priteisimo.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5 002,23 Eur skolą, teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija VER1400528 už 2014 m. spalio mėn. atliktus darbus turėjo būti sumokėta 1 247 595,127 Lt, tačiau atsakovė 2015 m. sausio 13 d. sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 1 238 058,93 Lt (358 566,65 Eur), ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 12 d. skaičiavo atsakovei delspinigius, todėl skola už darbus išaugo iki 5 002,23 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad apmokėjimą iš trečiojo asmens už 2014 m. spalio mėn. atliktus darbus atsakovė gavo tik 2014 m. gruodžio 15 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo 2014 m. gruodžio 12 d. Teismas konstatavo, kad teisę skaičiuoti delspinigius ieškovė turėjo nuo 2014 m. gruodžio 17 d., kad už penkias dienas 361,35 Eur delspinigių paskaičiavo nepagrįstai, todėl šia suma sumažino prašomos priteisti skolos dydį iki 4 640,91 Eur.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo apmokėti atliktus darbus pagal 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 19 pagrįstumo, teismas nagrinėjo, ar atsakovė pagrįstai atsisakė šį aktą pasirašyti. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo šį aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tuo pagrindu, kad  atitinkamų atliktų darbų akto nepasirašė ir darbų nepriėmė trečiasis asmuo, teismas aiškinosi, ar ginčo akte nurodytų darbų nėra priėmęs trečiasis asmuo. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo darbus priėmė ir atliktų darbų aktą pasirašė tik 2015 m. sausio 23 d. padarydamas akte prierašą, jog darbai priimami su 2015 m. sausio 16 d. defektiniu aktu. Teismas sprendė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą buvo pagrįstas, kadangi atitinkamo akto nepasirašė trečiasis asmuo, tačiau pabrėžė, kad pastarajam 2015 m. sausio 23 d. pasirašius atsakovės pateiktą aktą Nr. 21, atsakovei atsirado pareiga pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 19 arba nurodyti jo nepasirašymo priežastis. Atsakovės nurodytą akto nepasirašymo priežastį – kad darbų priimti negalėjo dėl atliktų darbų akto nepateikimo iki mėnesio 15 d., teismas pripažino nepagrįsta, kadangi atsakovė nenurodė, kad buvo svarbios priežastys, trukdžiusios priimti darbus ir įvertinti jų atlikimą po 2014 m. gruodžio 19 d. Teismas sprendė, kad po 2015 m. sausio 23 d., kai aktą pasirašė trečiasis asmuo, atsakovė nepagrįstai nepasirašė atliktų darbų akto, raštu nepateikė nepasirašymo priežasčių, todėl ieškovė turėjo teisę jį vienašališkai pasirašyti pagal CK 6.694 straipsnį. Teismas pabrėžė, kad atsakovei neteikiant įrodymų apie ieškovės atliktus darbus su tokiais trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų negalėjimo pašalinti, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės atsisakyti priimti darbų rezultato pagal aktą Nr. 19, todėl ieškovei atsirado teisė jį pasirašyti vienasmeniškai. Pripažinęs ieškovės vienašališką akto Nr. 19 pasirašymą teisėtu, teismas sprendė apie pagrindo pripažinti jį negaliojančiu nebuvimą.

Teismas atsižvelgė į sutarties 2.5 punktą, kuris numatė, jog atsakovė atsiskaito su ieškove už atitinkamus darbus per 1 darbo dieną po to, kai su ja už atitinkamus darbus atsiskaito VŠĮ Respublikinė universitetinė ligoninė. Atsakovei teigiant, kad trečiasis asmuo su ja nėra atsiskaitęs už darbus, nurodytus jos surašytame akte Nr. 21, ieškovė šią aplinkybę įrodinėjo teigdama, kad atsakovė sugebėjo perduoti trečiajam asmeniui darbų 12,24 procento daugiau, nei yra priėmusi iš ieškovės. Trečiajam asmeniui pateikus apmokėjimo atsakovei už darbus dokumentus, teismas nustatė, kad apmokėjimas pagal atliktų darbų aktą Nr. 21 nebuvo vykdomas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumento, jog trečiasis asmuo neapmokėjo pagal aktą Nr. 21, todėl atsakovei neatsirado pareiga apmokėti už darbus, nurodytus akte Nr. 19, ieškovei. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog aktas Nr. 21 buvo pasirašytas su prierašu apie defektus, sudaro pagrindo manyti, jog visiškas atsiskaitymas bus vykdomas pašalinus 2015 m. sausio 16 d. defektiniame akte nurodytus darbų trūkumus. Atsižvelgęs į šį defektų aktą, kuris patvirtina, kad ne visi darbų trūkumai yra ištaisyti, teismas sprendė, kad atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš trečiojo asmens apmokėjimo už darbus, kurie buvo priimti, tačiau iki šiol nėra pašalinti visi nurodyti defektai. Teismas pabrėžė, kad ieškovė, pasirašiusi su atsakove subrangos sutartį tokiomis sąlygomis, jog apmokėjimas už jos atliktus darbus priklauso nuo to, ar už juos apmoka trečiasis asmuo atsakovei, privalėjo pateikti įrodymus, kad už atitinkamus darbus yra apmokėta, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atmetęs reikalavimą priteisti skolą už atliktų darbų akte Nr. 19 nurodytus darbus, teismas netenkino reikalavimo ir dėl delspinigių priteisimo.

Spręsdamas dėl teismų praktikoje procesinėmis vadinamų palūkanų priteisimo, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 8,05 procentų palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio  5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, nurodęs, kad aplinkybė, jog ieškovė nevykdė pareigos darbus pagal sutartį atlikti laiku, o atsakovė įgijo teisę sulaikyti dalį mokėjimo, leidžia netaikyti šio įstatymo. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl šešių procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti – priteisti iš atsakovės   609 659,07 Eur skolą už atliktus darbus, 3 779,83 Eur delspinigių, 8,05 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 609 659,07 Eur skolą, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neįsigilino į ginčo faktinių aplinkybių visetą, todėl išvados padarytos formaliai vertinant bylos duomenis.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo yra apmokėjęs atsakovės atliktų darbų pagal 2014 m. gruodžio mėnesio aktą Nr. 21. Ieškovė atliktų darbų aktu Nr. 19 įformino ir perdavė 2014 metų lapkričio mėnesį atliktą darbų apimtį, atitinkančią 15,65 proc. visų sutarties darbų apimties, kurių kaina 609 659,07 Eur. Visų ieškovės atliktų darbų apimtis pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 19 iki 2014 m. gruodžio 1 d. yra 99,51 proc. Atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi tik už 83,86 proc. visų darbų apimties. Atsakovės trečiajam asmeniui perduotų ir apmokėtų darbų apimtis iki 2014 m. lapkričio 1 d. sudarė 96,10 proc. Faktiškai priėmusi darbų rezultatą iš ieškovės, atsakovė atliktų darbų aktu Nr. 20 įformino ir perdavė trečiajam asmeniui 2014 metų spalio mėnesį atliktų darbų apimtį atitinkančią 8,13 proc. visų sutarties darbų apimties, o iki tol jau buvo perduoti 87,97 proc. visų pagal sutartį atliktų darbų. Trečiasis asmuo pagal atsakovės aktą Nr. 20 sumokėjo atsakovei 2014 m. gruodžio 12 d. Trečiasis asmuo yra sumokėjęs atsakovei ne tik už aktą Nr. 20, tačiau ir už kitus iki tol pasirašytus aktus pradedant Nr. 1. Tai įrodo, kad už 96,10 proc. atliktų darbų iki 2014 m. lapkričio 1 d. atsakovė yra gavusi pinigus iš trečiojo asmens 2014 m. gruodžio 15 d.

3. Teigdama, jog mokėjimo prievolė nevykdoma dėl netinkamai atliktų darbų aplinkybės, atsakovė privalo įrodyti netinkamų darbų apimtį ir jų vertę, o už tinkamai atliktus darbus privalo sumokėti, įvertinus tai, kad nebuvo atsisakyta trūkumus šalinti.

4. Teismo išvada, kad atsakovės mokėjimo prievolės atsiradimas už ieškovės atliktus darbus priklauso nuo to, ar už juos atsakovei apmokės trečiasis asmuo, padaryta netinkamai aiškinant sutarties sąlygą. Subrangos sutarties 2.5 punkte numatyta sąlyga privalo būti aiškinama taip, kad aiškinimo rezultatas nelemtų nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu. Aiškindamas nurodytą sąlygą, teismas nepaisė CK 6.650 straipsnyje numatytų taisyklių, todėl aiškinimo rezultatas yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, aiškiai suformuota CK 6.650 straipsnio imperatyvaus galiojimo reikšmė sutartinėms sąlygoms, kuriose generalinio rangovo atsiskaitymo su subrangovu prievolė siejama su užsakovo atsiskaitymo su generaliniu rangovu aplinkybe (įvykiu), t. y. tokios sąlygos laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir turėtų būti teismo ex officio pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis. Teismas privalėjo subrangos sutartį aiškinti ir faktines bylos aplinkybes vertinti ieškovės nurodytų CK 6.193 ir 6.650 straipsniuose numatytų teisės normų aspektu ir nenukrypti nuo kasacinio teismo išaiškinimų analizuojant subrangos sutarties 2.5 punkto teisinę reikšmę.

5. Teismas turėjo tinkamai aiškinti statybos rangos teisinių santykių esmę, CK 6.650 straipsnyje įtvirtintas taisykles ir CK 6.655 straipsnio 1 dalies taisyklę, įpareigojančią užsakovą sumokėti rangovui darbų atlikimo kainą už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, bei įvertinti tai, kad ieškovės atliktų darbų trūkumų vertė nėra ir nebuvo nustatinėjama, nėra ir nebuvo atliktų darbų esminių trūkumų, dėl kurių būtų galima sulaikyti atsiskaitymą, o ieškovė neatsisakė ir šalino pagrįstus darbų trūkumus bei savo prievolių įvykdymą yra užtikrinusi „sulaikyta“ 672 550 Lt mokėjimų dalimi, be to, atsakovė yra faktiškai gavusi pinigus iš trečiojo asmens, todėl turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės 609 659,07 Eur skolą.

6. Subrangos sutarties 9.1 punkto pagrindu ir atsižvelgiant į atsakovės uždelsto atsiskaitymo aplinkybę, ieškovė prašė priteisti 3 779,83 Eur delspinigių. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškovės apeliacinį skundą dėl skolos priteisimo, delspinigiai taip pat turėtų būti priteistini (CK 6.71 str.).

7. Teismo išvados dėl atsisakymo priteisti 8,05 procentų procesines palūkanas yra prieštaringos – atsisakydamas taikyti MAPKSVPĮ, teismas teigia, kad neegzistuoja pavėluoto mokėjimo faktas, o nusprendęs taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalį nurodo, kad palūkanos mokamos už prievolės praleidimą ir netinkamas sutarties pareigų vykdymas iš kreditoriaus pusės neatima teisės reikalauti šių palūkanų iš skolininko tuo atveju, kai yra pagrindas priteisti kreditoriui skolą. Tokios išvados nenuoseklios ir prieštarauja CK 6.63 bei CK 6.64 straipsniuose numatytoms taisyklėms, apibrėžiančioms atvejus, kuomet skolininkas ar kreditorius laikomi pažeidusiais prievoles, ir teisinėms pasekmėms dėl piniginių prievolių pažeidimo.

Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir šią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Prieš reikalaudama apmokėti už darbus, ieškovė juos pirmiausia turėjo perduoti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų nepriėmė dėl to, kad atitinkamų darbų nepriėmė trečiasis asmuo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad teikdama aktą Nr. 19, ieškovė siekė perduoti bei gauti apmokėjimą ne tik už 2014 m. lapkričio mėn. atliktus darbus, tačiau ir už darbus, kurie buvo atlikti iki 2014 m. lapkričio 1 d. (12,04 proc. visų darbų). Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 19 nėra nurodoma, kokie darbai yra perduodami, akte nurodoma, kad perduodami 2014 m. lapkričio mėn. atlikti darbai. Iš ieškovės iki 2014 m. lapkričio 1 d. atlikti 12,04 proc. sutartyje numatytų darbų nebuvo priimti, nes jie buvo atlikti su trūkumais. Tam, kad ieškovė būtų galėjusi perduoti atsakovei 12,04 proc. visų sutartyje numatytų darbų, turėjo būti pateiktas atliktų darbų aktas, nes tik taip šalys galėjo fiksuoti atliktų darbų kokybę ir tinkamumą. Vien tai, kad atsakovė atitinkamus darbus perdavė trečiajam asmeniui ir gavo apmokėjimą, nereiškia, kad tie darbai atlikti tinkamai pagal sutartį. Jeigu ieškovė buvo pasiruošusi perduoti iki 2014 m. lapkričio 1 d. atliktus darbus, tai ji turėjo pateikti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą akto pagrindu, kaip tai numato sutarties 4.1, 4.6 ir 3.4.2 punktai, arba atliktų darbų perdavimo priėmimo akte Nr. 19 tai aiškiai nurodyti/išskirti. Teismas tinkamai ir teisingai sprendė, jog 476 831,09 Eur dydžio suma nepriteistina ieškovei, nepaisant to, kad motyvuojamoji šio sprendimo dalis nėra pakankamai aiški.

2.Vertinant, ar teismas pagrįstai nepriteisė skolos už 2014 m. lapkričio mėn. atliktus darbus pažymima, kad atsakovei už 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. atliktus darbus trečiasis asmuo nėra sumokėjęs, kadangi pagal sutarties 2.5 punktą ieškovei sumokama per 1 darbo dieną po to, kai atsakovei už atitinkamus darbus sumoka trečiasis asmuo. Prievolė sumokėti ieškovei už 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. atliktus darbus atsakovei nėra atsiradusi. Be to, ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. 19 yra negaliojantis.

3. Subrangos sutarties sąlygos turi būti taikomos šalių tarpusavio teisiniams santykiams reglamentuoti. Ieškovė siekia piniginės naudos, nepagrįstai eliminuodama sutartyje nustatytą „pinigų gavimo tvarką“, toks sutarties sąlygų pažeidimas neteisėtas ir negali būti įteisintas teismo sprendimu. Teismas pagrįstai nepriteisė 609 659,07 Eur, todėl ši ieškovės apeliacinio skundo dalis negali būti patenkinta.

4. Ieškovė ginčija teismo sprendimą dėl 3 779,83 Eur delspinigių ir prašo, tuo atveju, jeigu apeliacines instancijos teismas patenkintų apeliacinį skundą dėl 609 659,07 Eur priteisimo, priteisti delspinigius. Teisėto pagrindo priteisti 609 659,07 Eur nėra, todėl delspinigiai negali būti priteisti.

5. Pagrįsta teismo pozicija netaikyti MAKSVPĮ. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė netinkamai vykdė jai priklausančias pareigas, todėl neturi teisės reikalauti taikyti MAKSVPĮ. Ieškovė darbus pagal sutartį vykdė ne laiku, vilkino projektavimo darbus, darbus atliko netinkamai, nesilaikė sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. prievoles pagal sutartį vykdė netinkamai, kas eliminuoja teisę pasinaudoti MAPKSVPĮ.

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovės priteisti 484,66 Eur ir 5 002,26 Eur bei atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą dėl 484,66 Eur priteisimo, sumažinti priteistus 5 002,26 Eur, o atsakovės priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą ieškovės reikalavimui dėl 484,66 Eur skolos priteisimo taikyti ieškinio senatį. Reikalaudama 484,66 Eur skolos ieškovė reikalauja delspinigių, tačiau yra praleidusi reikalavimams dėl netesybų CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Aplinkybę, kad ieškovė reikalauja priteisti delspinigius ir tai, kad mokėjimo paskirstymas CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo faktiškai atliktas, įrodo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame tarp atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų PVM sąskaita faktūra Nr. VER1400221 nėra nurodyta, o PVM sąskaita faktūra Nr. SIN1400229 yra įtraukta, todėl reikalavimas dėl 484,66 Eur priteisimo yra reikalavimas dėl delspinigių, kurį ieškovė pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui.

2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 484,66 Eur skolos, nes atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas pagal sutarties 9.5.2 punktą, šiai pažeidus prievolių vykdymo terminus. Byloje yra pakankamai duomenų, kad ieškovė nesilaikė kalendorinio darbų vykdymo grafiko. Atsakovė tinkamai pasinaudojo pažeistų teisių gynimo būdu – pinigų sulaikymu, todėl teismo išvada, kad atsakovė pažeidė sutarties 9.5.2 punktą, yra nepagrįsta.

3. Spręsdamas dėl ieškovės 5 002,26 Eur reikalavimo, teismas neatsižvelgė į ieškinio dalies atsisakymą ir priteisė daugiau nei reikalavo ieškovė. Ieškovė palaikė reikalavimą dėl 2 240,38 Eur delspinigių priteisimo. Nustatęs, kad delspinigių dydis mažintinas 361,35 Eur, teismas galėjo priteisti ne daugiau kaip 1 879,03 Eur. Kadangi teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimo sumažinimą, ši teismo sprendimo dalis naikintina.

4. Teismas pripažino, kad atsakovė atsisakė pasirašyti aktą Nr. 19 pagrįstai, tačiau nesuprantama, kodėl pripažinęs atsisakymą teisėtu, teismas vienašališką aktą laikė teisėtu. Vienašališko akto sudarymo momentu buvo nurodytas akto nepasirašymo pagrindas, paremtas sutartimi, todėl nebuvo pagrindo aktą pasirašyti vienašališkai. Teismas netinkamai vertino priešieškinio reikalavimą ir priėmė neteisingą sprendimą. Teisėtai atsisakius pasirašyti aktą, jis negali būti vienašališkai pasirašytas ir laikomas teisiškai įpareigojančiu bei galiojančiu.

5. Vertindamas ieškovės teisę vienašališkai perduoti atliktus darbus, teismas nevertino aplinkybės, kad tokia apimtimi, kokia ieškovė vienašališkai perdavė atliktus darbus, jie negalėjo būti perduoti, nes ieškovė jų visa apimtimi neatliko. Tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai dokumentais patvirtina, kad ieškovė privalėjo atlikti PVC grindų raštų/intarpų įrengimo, raudonųjų linijų pagal darbo projektą dažymo darbus, koridoriaus (šliuzo) durų montavimo ir koridoriaus (šliuzo) PVC dangos įrengimo darbus, rūsio sienų apdailos darbus bei pakabinamų lubų įrengimo darbus koridoriuje. Šiuos darbus atliko kiti subrangovai ir tai įrodyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Jeigu būtų laikoma, kad ieškovės atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. 19 galioja, tai bendra ieškovės perduotų atsakovei darbų suma sudarytų 100 proc., kas neadekvatu realiai situacijai. Teismas ignoravo aplinkybę, kad 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu ieškovė vienašališkai perdavė darbus, kurių ji neatliko, o neatlikusi atitinkamų darbų, pažeidė sutartį ir neturi teisės reikalauti visos sutarties kainos sumokėjimo.

Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 484,66 Eur skolą kvalifikuotinas kaip prašymas priteisti delspinigius. Ieškovė 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-3 19 pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų likusią įsiskolinimo dalį bei įspėjo, kad reikalaus sumokėti delspinigius, o visas gautas įmokas paskirstys CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. papildomai sumokėjo 80 000 Lt, o 2014 m. gegužės 13 d. sumokėjo likusią skolos dalį. Uždelstą 80 000 Lt įmoką ieškovė  paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka ir apie tai 2014 m. gegužės 13  raštu pranešė atsakovei, t. y. pirmąją eile įmoką paskyrė netesyboms sumokėti, dėl to skola už atliktus darbus liko 484,66 Eur.

2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad įmokų paskirstymas nebuvo faktiškai atliktas. Skolininko įmokų paskirstymo teisinių padarinių prasme, neturi reikšmės tai, kokio buhalterinio dokumento pagrindu kreditoriaus ir/ar skolininko buhalterinėje apskaitoje fiksuojamas ir apskaitomas skolinis įsipareigojimas. PVM sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybė nėra juridinis faktas, sukuriantis arba paneigiantis skolininko mokėjimo už atliktus darbus arba delspinigių mokėjimo pareigas. Užsakovo pareigą atsiskaityti su rangovu lemia rangovo atliktų darbų rezultato priėmimo perdavimo faktas, o pareigą sumokėti netesybas lemia atsiskaitymo termino pažeidimo aplinkybė. Kreditoriui išreiškus valią nepriimti įmokų skolininko nurodyta paskirtimi ir paskirsčius gautą įmoką pirma eile skiriant netesyboms, o likusią dalį pagrindinei prievolei, likusioji prievolės dalis kvalifikuotina pagrindine prievole. Atsakovė neteisi teigdama, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes pagrindinei prievolei taikytinas bendrasis dešimties metų terminas.

3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad 253 573,90 Lt buvo pagrįstai sulaikyti sutarties 9.5.2 punkto pagrindu dėl defektų ir/ar lėtos darbų spartos, todėl nebuvo galima skaičiuoti delspinigių. Ieškovė nepažeidė sutarties, nepažeidė atsakovės teisių, todėl atsakovė neturi teisės gintis taikydama mokėjimo pareigos vykdymo sulaikymą. Atsakovė daugiau kaip septynis mėnesius vėlavo pateikti statinio projektą ir leidimą statybos darbams. Projektas ir leidimas statybos darbams privalėjo būti pateiktas 2013 m. kovo 15 d., tačiau šie dokumentai pateikti tik 2013 metų lapkričio mėnesį. Šios pareigos neįvykdymas turėjo tiesioginę neigiamą įtaką ieškovės galimybėms laiku pradėti ir tinkamai vykdyti statybos darbus. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė jai pirma eile tenkančios pareigos, atsakovė negali kaltinti ieškovės netinkamu pareigų vykdymu ir/ar taikyti savigynos priemonių.

4. Ieškovė sutinka su atsakovės teiginiais, kad teismas priteisė daugiau nei prašė ieškovė, t. y. priteisė 2 761,88 Eur, kurių ieškovė atsisakė, ir 2015 m. liepos 7 d. nutartimi šioje dalyje bylą nutraukė. Likusi priteista skolos dalis turėtų būti ne didesnė kaip 1 879,03 Eur.

5. Nors  ieškovė nesutinka su teismo motyvacija dėl priešieškinio atmetimo, tačiau iš esmės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad perduodama darbų rezultatą trečiajam asmeniui, atsakovė jį jau buvo faktiškai priėmusi iš ieškovės, todėl pareiškimai dėl rangovo iniciatyvos ar sąlygų užsakovui priimti darbus, nėra aktualūs. Trečiasis asmuo (užsakovas) yra priėmęs visus 100 procentų darbų apimties, byloje nenustatyti teisės aktuose numatyti pagrindai, dėl kurių būtu galima atsisakyti priimti darbų rezultatą, todėl atsakovė negali teigti, kad darbų rezultatas jai nėra (nebuvo) perduotas. Priešingu atveju, nebūtų galima logiškai paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovė sugebėjo perduoti visą darbų apimtį trečiajam asmeniui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Faktinės bylos aplinkybės

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad atsakovė laimėjo trečiojo asmens paskelbtą viešąjį pirkimą ir 2012 m. birželio 13 d. su trečiuoju asmeniu sudarė rangos darbų sutartį. Rangos darbams atlikti atsakovė pasitelkė ieškovę, su kuria 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė subrangos sutartį. Subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninį projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nurodytą kainą joje nustatyta tvarka.

Ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. vasario mėn. atliktų statybos darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą VER1400221, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 1 170 637,67 Lt, o 117 063,77 Lt sumą turėjo teisę sulaikyti pagal subrangos sutarties 2.6 punktą. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovė 2014 m. balandžio 8 d. sumokėjo ieškovei 800 000 Lt, tačiau (įvertinus leistiną sulaikyti pinigų sumą) liko nesumokėta 253 573,90 Lt. Atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. papildomai sumokėjo 80 000 Lt, o likusią dalį skolos apmokėjo 2014 m. gegužės 13 d. Ieškovė 2014 m. gegužės 13 d. raštu nurodė atsakovei, kad 80 000 Lt įmoką paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pirmąja eile įmoką paskyrė netesyboms sumokėti, todėl skola už atliktus darbus liko 484,66 Eur (1 673,43 Lt).

Ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. spalio mėnesį atliktų statybos darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija VER1400528, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 361 328,54 Eur (1 247 595,17 Lt). Ieškovė 2014 m. gruodžio 29 d. raštu pareikalavo atsakovę atsiskaityti, nurodydama, kad trečiasis asmuo su atsakove pagal šiuos darbus atsiskaitė, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove, kad nuo 2014 m. gruodžio 12 d. skaičiuoja delspinigius, o gautas pinigų sumas skirstys CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovė 2015 m. sausio 13 d. sumokėjo ieškovei 358 566,65 Eur (1 238 058,93 Lt). Ieškovė 2015 m. sausio 19 d. raštu informavo atsakovę, jog gautą 358 566,65 Eur sumą paskirstė CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, todėl skola už atliktus darbus liko             2 761,88 Eur ir 2 240,38 Eur delspinigių, t. y. iš viso 5 002,26 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei dalį šio reikalavimo pripažinus ir 2 761,88 Eur skolą sumokėjus, ieškovė 2015 m. liepos 2 d. pareiškimu atsisakė 5 002,26 Eur reikalavimo dalies, t. y. 2 761,88 Eur, todėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi šioje dalyje bylą nutraukė.

Ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. lapkričio mėn. atliktų statybos darbų aktą Nr. 19 ir PVM sąskaitą faktūrą Serija SIN1400497, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 609 659,07 Eur (2 105 030,82 Lt). Atsakovė 2014 m. gruodžio 23 d. atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 19 ir jį kartu su PVM sąskaita faktūra bei vertės pažyma grąžino ieškovei, nurodydama, kad trečiasis asmuo atsisakė atsakovei pasirašyti to paties mėnesio atliktų darbų aktus. Atliktų darbų aktą Nr. 19 ieškovė pasirašė vienašališkai 2015 m. sausio 8 d. Trečiasis asmuo atsakovės atliktus darbus pagal aktą Nr. 21, kuriame užfiksuoti ieškovės akte Nr. 19 atlikti darbai, priėmė 2015 m. sausio 23 d.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės nesumokėto atsiskaitymo už priimtus ieškovės atliktus darbus, dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus ir vienašališkai perduotus darbus, taip pat pagrindų atsakovei atsisakyti pasirašyti ieškovės pateiktą, vėliau vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą buvimo. Byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinis dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 609 659,07 Eur už 2014 m. lapkričio mėnesį atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIN1400497 ir pagal ieškovės 2015 m. sausio 8 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 19. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nurodęs, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti 2014 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 19, kadangi trečiasis asmuo atitinkamus darbus priėmė tik 2015 m. sausio 23 d., tačiau pažymėjo, kad trečiajam asmeniui pasirašius atsakovės pateiktą darbų aktą Nr. 21, atsakovei atsirado pareiga pasirašyti ieškovės pateiktą aktą Nr. 19 arba pranešti jo nepasirašymo priežastis. Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui 2015 m. sausio 23 d. pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 21, atsakovė nenurodė, kad atsisako pasirašyti ieškovės pateiktą aktą Nr. 19 dėl to, jog darbai atlikti netinkamai ar dėl kitų priežasčių. Teismas konstatavo, kad po to, kai darbus priėmė trečiasis asmuo, atsakovė nepagrįstai nepasirašė ieškovės pateikto atliktų darbų akto, todėl pagal CK 6.694 straipsnį ieškovė turėjo teisę vienašališkai jį pasirašyti.

Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 19 negaliojančiu, teismas nurodė, kad atsakovė neteikė įrodymų, jog ieškovės atlikti darbai buvo su tokiais trūkumais, dėl kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį bei šių trūkumų negalima pašalinti, ir padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės atsisakyti priimti darbų, užfiksuotų vienašališkai ieškovės pasirašytame akte, rezultato, todėl sprendė apie pagrindo pripažinti ginčo aktą negaliojančiu nebuvimo. Tačiau teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos pagal aktą Nr. 19 priteisimo atmetė tuo pagrindu, kad pagal subrangos sutarties 2.5 punktą atsakovės atsiskaitymas su ieškove už atliktus darbus susietas su trečiojo asmens atsiskaitymu su atsakove. Ieškovei neįrodžius, kad už atliktus darbus trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakove, vadovaudamasis sutarties 2.5 punktu, teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už vienašališkai pasirašytame akte nurodytus atliktus darbus.

Dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 19 pripažinimo negaliojančiu

Atsakovės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai paliko galioti ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, kadangi vienašališko akto pasirašymo metu egzistavo sutartyje įtvirtintas atsisakymo pasirašyti aktą pagrindas, todėl konstatavęs, kad atsakovė aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai 2014 m. gruodžio 23 d., teismas nepagrįstai sprendė, kad vienašališkas aktas yra teisėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienašališko akto negaliojimą atsakovė iš esmės grindžia formaliais pagrindais, t. y. aplinkybe, kad 2015 m. sausio 8 d., kuomet ieškovė vienašališkai pasirašė 2014 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 19, ieškovės pagal šį aktą perduotų darbų dar nebuvo priėmęs trečiasis asmuo.

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Subrangos sutarties 3.2.1 punkte numatyta užsakovo pareiga priimti iš rangovo tinkamai atliktus darbus arba pareikšti motyvuotą atsisakymą per penkias darbo dienas nuo atliktų darbų aktų pateikimo dienos. Sutarties 4.4.2 punkte nustatyta, kad atsakovei nepasirašius atliktų darbų akto ar raštu nenurodžius atsisakymo pasirašyti priežasčių, atliktų darbų aktai laikomi pasirašyti pagal CK 6.694 straipsnį.

Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Subrangos sutarties 4.4 punkte įtvirtinta, kad užsakovas pasirašo rangovo pateiktą atliktų darbų aktą per vieną darbo dieną po to, kai FIDIC inžinierius bei VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pasirašė atliktų darbų aktą užsakovui. Byloje nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1400497, tačiau atsakovė 2014 m. gruodžio 23 d. raštu atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 19 ir grąžino jį ieškovei, nurodydama, kad trečiasis asmuo atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą už lapkričio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 5 d. rašte atsakovė nurodo atsisakymo pasirašyti ieškovės pateiktą aktą Nr. 19 priežastis ir prideda atsisakymo pagrindą patvirtinančius įrodymus – trečiojo asmens atsisakymą pasirašyti atsakovės pateiktą aktą Nr. 21. Šiame rašte atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė darbų akto nepasirašo dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Priešingai, atsakovė savo atsisakymą pasirašyti ieškovės atliktų darbų aktą grindžia subrangos sutarties 4.4.1 punktu, kad akto nepasirašė trečiasis asmuo ir, kad ieškovė nespėjo akto pateikti iki einamojo mėnesio 15 d., todėl siūlė ieškovei perrašyti aktą. Taip pat pažymėjo, kad tikisi, jog trečiais asmuo iki 2015 m. sausio 15 d. pasirašys atsakovės pateiktą aktą, tuomet ir atsakovė pasirašys ieškovės pateiktą aktą Nr. 19. Šis atsakovės raštas patvirtina, kad atsisakymo pasirašyti aktą metu buvo tik formalios jo atsisakymo pasirašyti priežastys. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad ieškovės pateikto akto atsakovė nepasirašė dėl ieškovės neištaisytų darbų trūkumų ar dėl netinkamai atliktų darbų ar dalies neatliktų darbų.

Ieškovė atliktų darbų aktą Nr. 19 pasirašė vienašališkai 2015 m. sausio 8 d. Trečiasis asmuo atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 21 pasirašė 2015 m. sausio 23 d. Taigi darytina išvada, kad ieškovei 2015 m. sausio 8 d. vienašališkai pasirašant 2014 m. lapkričio 28 d. aktą Nr. 19, trečiasis asmuo nebuvo priėmęs iš atsakovės lapkričio ir gruodžio mėnesį atliktų darbų, todėl pagal subrangos sutarties 4.4 punktą atsakovei nekilo pareiga darbus priimti iš ieškovės. Tačiau byloje nustačius, kad trečiasis asmuo atsakovės perduotus darbus priėmė 2015 m. sausio 23 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad po šios datos atsakovės atsisakymas pasirašyti ginčijamą atliktų darbų aktą yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiga atsakovei pasirašyti 2014 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą arba atsisakyti jį pasirašyti, nurodžius trūkumus, kilo 2015 m. sausio 24 d.

Apeliaciniame skunde atsisakymo pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą atsakovė grindžia ir subrangos sutarties 4.5 punktu, teigdama, kad ieškovė turėjo aktą perrašyti ir pateikti iš naujo, o tokios pareigos neįvykdžius, t. y. nesilaikant sutartyje įtvirtintos darbų perdavimo tvarkos, atsakovei nekilo pareiga pasirašyti atliktų darbų aktą, kadangi jis nebuvo pateiktas. Subrangos sutarties 4.5 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atliktų darbų aktas už praeito mėnesio atliktus darbus nėra patvirtinamas iki einamojo mėnesio 15 dienos dėl rangovo netinkamai atliktų darbų, rangovas tinkamai neužpildė statybos darbų žurnalo, nepateikė reikiamų sertifikatų, atitikties deklaracijų ir/ar kitų dokumentų, apie kuriuos užsakovas raštu informavo rangovą, atliktų darbų aktas nukeliamas į kitą kalendorinį mėnesį (atitinkamai perrašomi atliktų darbų aktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis sutarties punktas nagrinėjamu atveju netaikomas, nes aktas nebuvo pasirašytas dėl to, kad atliktų darbų akto nepasirašė ir darbų nepriėmė trečiasis asmuo. Subrangos sutartyje nesant nuostatos, kad dėl minėtos priežasties darbų perdavimas yra nukeliamas, ieškovei nebuvo pareigos perrašyti akto. Kita vertus, net ir pripažinus, kad šis sutarties punktas nagrinėjamu atveju taikomas, šiuo pagrindu pripažinti vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą nebūtų galima, kadangi toks pagrindas neatitiktų įstatymo nustatytų atvejų, kurie suteikia galimybę užsakovui nepriimti darbų rezultato (CK 6.652 str.  4 d., CK 6.694 str. 5 d., 6 d.).

CK 6.652 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį darbus galima atsisakyti priimti esant neigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams, tuomet, kai prieš priimant darbų rezultatą jie turi būti atlikti. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių atsisakyti pasirašyti ieškovės atliktų darbų aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalūs procedūriniai akto pateikimo pažeidimai negali lemti atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, ypač tuomet, kai yra konstatuotas darbų atlikimas ir nėra pareikšta pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti priimti perduotų darbų rezultatą. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo pareiga, o ne teisė priimti rangovo perduodamus darbus, išskyrus tam tikrus atvejus, kai įstatyme nustatyta užsakovo teisė atsisakyti priimti darbų rezultatą – pvz., CK 6.694 straipsnio 6 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių atsakovė buvo atsisakiusi pasirašyti ieškovės atliktų ir perduotų darbų aktą, ji privalėjo ginčijamą aktą pasirašyti, o pareigos pasirašyti ginčijamą aktą nebuvimo atsakovė negali pateisinti naujo akto po 2015 m. sausio 23 d. nepateikimu.

Atsakovės argumentai, kad tokia apimtimi, kokia ieškovė siekė perduoti darbus vienašališku aktu, jie negalėjo būti perduoti, kadangi ieškovė jų visų neatliko, nėra pagrįsti. Šiuos argumentus paneigia atsakovės trečiajam asmeniui perduotų darbų apimtys bei ieškovės paaiškinimai, kad į atliktų darbų aktus yra įtraukti tik ieškovės atlikti darbai. Atsakovės pateikti įrodymai apie po darbų priėmimo atsiradusius trūkumus, kuriuos net ir šiuo metu ieškovė taiso, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi atsakovės nurodyti trūkumai yra susiję su garantiniu laikotarpiu atsiradusių darbų trūkumų šalinimu.

Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu vien formaliais pagrindais, atsakovei neįrodžius atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktą pagrįstumo, kuomet ieškovės atlikti darbai trečiojo asmens yra priimti.

Dėl 609 659,07 Eur skolos

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsisakymą atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal aktą Nr. 19, atsakovė grindė tuo, kad atliktų darbų etapo aktas Nr. 21 nėra pasirašytas trečiojo asmens, be to atsakovės prievolė atsiskaityti neatsirado vadovaujantis subrangos sutarties 2.5 punktu, tačiau byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, nors ir pažymėdamas apie darbų defektus, darbus iš atsakovės priėmė 2015 m. sausio 23 d.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė ne dėl to, kad vienašališkai pasirašytame akte nurodytų darbų ieškovė neatliko ar juos atliko netinkamai, tačiau atsižvelgdamas į subrangos sutarties 2.5 punkte įtvirtiną sąlygą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė trečiojo asmens atsiskaitymo su atsakove fakto ir todėl atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovė šią teismo išvadą ginčija teigdama, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens pateiktus darbų priėmimo-peravimo aktus ir mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad atsiskaitymą iš trečiojo asmens už 96,10 proc. pagal rangos sutartį atliktų ir perduotų darbų atsakovė yra gavusi 2014 m. gruodžio12 d. Taigi ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, jog ji neįrodė, kad trečiasis asmuo buvo atsiskaitęs su atsakove už atitinkamus darbus ir atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove. Ieškovės įsitikimu, spręsdamas dėl trečiojo asmens atsiskaitymo su atsakove fakto, teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė ieškovės ir atsakovės atliktų darbų aktų numeracijai ir aktuose nurodytiems mėnesiams. Ieškovės teigimu, dėl 476 831,09 Eur (12,24 proc.) mokėjimo pagal sąskaitą faktūrą SIN 1400497 dalies, t. y. už darbus, atliktus iki 2014 m. lapkričio 1 d., neturėtų būti jokio ginčo, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuos darbus trečiasis asmuo priėmė ir už juos yra atsiskaitęs. Ieškovės 2014 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų akte Nr. 19 nurodyta, kad šiuo aktu ieškovė perduoda atsakovei 15,65 procentų visų subrangos sutarties darbų, o nuo statybos darbų pradžios iki ataskaitinio laikotarpio yra atlikusi 99,51 procentus visų statybos sutartyje numatytų darbų, tačiau atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi tik už 83,86 procentus atliktų darbų. Trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės perduotų trečiajam asmeniui ir šio apmokėtų darbų apimtis iki 2014 m. lapkričio 1 d. sudarė 96,10 procentus. Atsakovė perdavė trečiajam asmeniui atliktų darbų aktu Nr. 20 8,13 procentus visų sutarties darbų, o iki šio akto buvo perdavusi 87,97 procentus visų darbų. Trečiasis asmuo pagal atsakovės aktą Nr. 20 sumokėjo atsakovei 2014 m. gruodžio 12 d. Tai įrodo, kad atsakovė yra gavusi iš trečiojo asmens apmokėjimą už 96,10 procentus atliktų darbų, todėl atsiskaičiusi tik už 83,86 procentus ieškovės atliktų darbų, nesant pagrįsto pagrindo atsisakyti apmokėti už atliktus darbus, atsakovė nepagrįstai vadovavosi subrangos sutarties 2.5 punktu, pagal kurį atsiskaitymo pareiga jai kyla tik gavus atsiskaitymą iš trečiojo asmens.

Subrangos sutarties 2.5 punkte numatyta, kad užsakovas atsiskaito su rangovu per vieną darbo dieną po to, kai su juo už atitinkamus darbus pagal rangos sutartį atsiskaito trečiasis asmuo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo atsiskaitęs už 96,10 procentus atsakovės perduotų darbų. Ieškovės nurodytų skaičiavimų dėl atliktų darbų pagal visą rangos sutartyje numatytą darbų apimtį atsakovė nepaneigė, todėl pagrįsti ieškovės argumentai, kad sąskaitos faktūros Nr. SIN1400497 12,24 procentų dalį (96,10-83,86), sudarančią 476 831,09 Eur, atsakovė, vadovaudamasi subrangos sutarties 2.5 punktu, atsisakė apmokėti nepagrįstai. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktus dokumentus apie iš atsakovės priimtus darbus ir atsiskaitymą už juos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo yra atsiskaitęs su atsakove už darbus, už kurių atlikimą ieškovė reikalauja apmokėjimo iš atsakovės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė trečiajam asmeniui perdavė 12,24 procentais daugiau darbų nei buvo priėmusi iš ieškovės, darytina išvada, kad faktiškai šią darbų dalį atsakovė buvo perėmusi iš ieškovės, o nustačius kad iš trečiojo asmens atsakovė gavo atsiskaitymą, nepagrįstais pripažintini teismo argumentai, kuriais jis atmetė ieškovės reikalavimą dėl 609 659,07 Eur skolos dalies (476 831,09 Eur) priteisimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išties nebuvo duomenų apie trečiojo asmens atsiskaitymą už 3,41 proc. atliktų darbų, t. y. 132 827,98 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad trečiasis asmuo yra visiškai atsiskaitęs su atsakove pagal jų sudarytą rangos sutartį. Teisėjų kolegija šį atsakovės pripažintą faktą laiko nustatytu (CPK 187 str.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad išnyko pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas pagrindas, kuriuo teismas atsisakė priteisti ieškovės reikalaujamą skolą už atliktus darbus pagal 2014 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 19.

Minėta, kad subrangos sutarties 3.2.1 punkte numatyta, jog atsakovė privalo priimti iš ieškovės tinkamai atliktus darbus arba pareikšti motyvuotą atsisakymą per 5 dienas nuo atliktų darbų pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsisakymas apmokėti už ieškovės atlikus darbus, nenurodant darbų trūkumų, yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymuose priimti atliktų darbų aktą atsakovė iš esmės nenurodė nei vieno argumento, susijusios su ieškovės atliktų darbų netinkama kokybe ar jų negalėjimu naudoti pagal paskirtį. Tiek ieškovei skirtuose raštuose, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė atsisakymą atsiskaityti su ieškove grindė formaliais pagrindais – t. y., nesant pasirašyto abiejų šalių atliktų darbų akto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai buvo su defektais, dėl kurių darbai negalėjo būti naudojami pagal tikslinę paskirtį. Be to, FIDIC inžinierės ir techninę priežiūrą vykdančios UAB „Dividio“ defektų akte esantys įrašai apie trūkumų ištaisymą patvirtina, kad trečiojo asmens 2015 m. sausio 16 d. defektiniame akte nurodytus trūkumus ieškovė ištaisė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovės poziciją vertinant trečiojo asmens atsisakymą priimti darbus ir atsiskaityti su atsakove.  Atsakovė nesutiko su trečiojo asmens atsisakymu atsiskaityti už darbus, teigė, jog toks atsisakymas nepagrįstas, todėl ši atsakovės pozicija tik patvirtina atsakovės argumentų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų ar jų dalies neatlikimo nepagrįstumą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti subrangos sutarties 2.6 punkte numatyta, kad iš ieškovei mokėtinų sumų atsakovė sulaiko 10 proc., kuriuos privalės sumokėti ieškovei per 30 dienų po banko ar draudimo bendrovės išduoto garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimo atsakovui dienos, tačiau bendra tokių sulaikomų pinigų suma negali viršyti 5 procentų visos sutarties sumos – 194 783,94 Eur. Esant užtikrintam ieškovės prievolių pagal rangos sutartį įvykdymui, sulaikydama 609 659,07 Eur atsiskaitymą ir neįrodinėdama, kad darbų trūkumai ar neatlikti darbai šią sumą viršija, atsakovė elgiasi nesąžiningai.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti pirmosios instancijos teismo netinkamą įrodymų vertinimą ir išvados dėl trečiojo asmens neatsiskaitymo su atsakove už tam tikrą darbų dalį nepagrįstumą, kas sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą už ieškovės atliktus ir akte Nr. 19 užfiksuotus darbus, panaikinti ir ieškovės reikalavimą dėl 609 659,07 Eur skolos priteisimo patenkinti (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl 3 779,83 Eur delspinigių

Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 3 779,83 Eur delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta netesybų samprata, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 3 d.). Subrangos sutarties 9.1 punkte numatyta, kad uždelsęs sumokėti rangovui priklausančias sumas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, rangovui reikalaujant, užsakovas moka 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad užsakovas atsiskaito su rangovu per vieną darbo dieną po to, kai su juo už atitinkamus darbus pagal 2012 m. birželio 13 d. rangos sutartį Nr. P75/12 atsiskaito VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Ieškovė nuo uždelstos atsiskaityti sumos – 609 659,07 Eur – už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. sausio 29 d. paskaičiavo 0,02 procentus delspinigių, kurie sudaro 3  779,83 Eur.

Konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, kurių vertė 476 831,09 Eur, nors atsiskaitymą iš trečiojo asmens gavo 2014 m. gruodžio 12 d., ieškovė turi teisę nuo šios sumas, nuo 2014 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. sausio 29 d. skaičiuoti delspinigius, kurie sudarytų 4 577,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma neviršija nurodytos delspinigių sumos, ieškovės reikalavimas priteisti 3  779,83 Eur delspinigių tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistini 3 779,83 Eur delspinigiai, keičiant dėl šios dalies priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl 484,66 Eur skolos priteisimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 484,66 Eur už 2014 m. vasario mėnesį atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER1400221. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino. Atsakovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, teigdama, kad ieškovės prašoma priteisti suma iš esmės yra delspinigiai, kuriems reikalauti ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, o atsakovei prašant jį taikyti ir šią reikalavimo dalį atmesti, teismas dėl tokio atsakovės prašymo nepasisakė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei 2014 m. vasario mėnesį atliktų statybos darbų aktą Nr. 9 ir PVM sąskaitą faktūrą VER 1400221, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 1 170 637,67 Lt, o 117 063,77 Lt turėjo teisę sulaikyti pagal subrangos sutarties 2.6 punktą, kuriame numatyta, jog iš kiekvienos rangovui mokėtinos sumos užsakovas sulaiko 10 procentų, kuriuos sumoka rangovui per trisdešimt kalendorinių dienų, skaičiuojant  nuo banko ar draudimo bendrovės išduoto garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimo užsakovui dienos; sulaikoma pinigų suma negali viršyti 5 procentų visos sutarties sumos. Pagal minėtą sąskaitą atsakovė 2014 m. balandžio 8 d. sumokėjo ieškovei 800 000 Lt ir įvertinus leistiną sulaikyti sumą (117 063,77 Lt) liko skolinga 253 573,90 Lt. Ieškovė 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-319 pareikalavo atsakovę sumokėti likusią įsiskolinimo dalį bei įspėjo, kad bus skaičiuojami ir reikalaujami sumokėti delspinigiai, o visos gautos įmokos paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. sumokėjo ieškovei 80 000 Lt. Ieškovė 2014 m. gegužės 13 d. rašte nurodė, kad už uždelstą atsiskaityti 253 573,90 Lt sumą nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. paskaičiavo sutartyje numatytus 0,02 procentų delspinigius, kurie už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną sudarė 50,71 Lt, o už visą laikotarpį – 1 673,43 Lt. Ieškovė 2015 m. gegužės 13 d. išrašė atsakovei 1 673,43 Lt PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nurodė, kad, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, atsakovės 2014 m. balandžio 8 d. sumokėtus 80 000 Lt paskirsto taip: 1 673,43 Lt delspinigiams atlyginti ir 78 326,57 Lt pagrindinei prievolei įvykdyti, nurodė, kad skola už atliktus darbus sudaro 175 247,33 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės 13 d. nuo įsiskolinimo sumos skaičiuos delspinigius, kurie nuo 175 247,33 Lt už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 35,05 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2014 m. gegužės 13 d. sumokėjo skolos dalį už 2014 m. vasario mėnesį atliktus darbus, tačiau likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 484,66 Eur.

CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarka. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 str. 1 d.); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 str. 2 d.); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 str. 3 d.); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str. 4 d.).

Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad priteista 484,66 Eur skola yra delspinigiai. Tiek ieškovės 2014 m. balandžio 11 d. raštas Nr. S-319, tiek 2014 m. gegužės 13 d. raštas Nr. S-401 patvirtina, kad ieškovės nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. paskaičiuoti 1 673,43 Lt (484,66 Eur) delspinigiai buvo apmokėti iš atsakovės sumokėtų 80 000 Lt, todėl neapmokėta skolos dalis yra ne delspinigiai, o pagrindinė prievolė, kuriai netaikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, kuriame tarp atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų nėra nurodyta PVM sąskaita faktūra Nr. VER1400221, pagal kurią reikalaujama priteisti skolą, o už delspinigius išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SIN1400229 yra įtraukta 9 numeriu, patvirtina, kad delspinigiai nebuvo paskirstyti CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka. 2014 m. lapkričio 26 d. skolų suderinimo akte išties nėra įtrauktas atsakovės įsiskolinimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER1400221, o nurodytas įsiskolinimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIN1400229, kuri išrašyta už paskaičiuotus delspinigius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis buhalterinės apskaitos dokumento nesutapimas, nepaneigia 2014 m. gegužės 13 d. rašte Nr. S-4010 aiškiai išreiktos ieškovės valios ir pranešimo apie atsakovės sumokėtų įmokų paskirstymą, vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra laikytina delspinigiais, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl senaties termino taikymo ieškovės pareikštam reikalavimui priteisti 484,66 Eur delspinigių. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su reikalavimu taikyti ieškinio senaties terminą, jos pradžios skaičiavimo momentu ir taikytinomis pasekmėmis.

Atsakovės teigimu, net ir nusprendus, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, šios sumos priteisimas nepagrįstas, kadangi atsakovė turėjo teisę pagal subrangos sutarties 9.5.2 punktą sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, šiai pažeidus prievolių vykdymo terminus. Atsakovė iš esmės teigia, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius, kadangi atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimus vadovaudamasi sutarties 9.5.2 punktu. Sutarties 9.5.2 punkte numatyta, kad rangovui nesilaikant sutartyje nurodytų terminų, mokėjimas sulaikomas iki atsilikimo nuo nustatytų terminų pašalinimo; sulaikoma vėluojamų atlikti darbų mokėtina suma prieš tai įspėjus rangovą apie vėluojamus atlikti darbus ir jų apimtis. Ieškovės netinkamą prievolių pagal subrangos sutartį vykdymą atsakovė įrodinėjo atsilikimu nuo darbų grafiko – 2010 m. balandžio 4 d. rašte SR-140404-01ŽD nurodė, kad ieškovė yra atlikusi 6,5 procentais mažiau darbų už suderintame įkainotos veiklos grafike numatytą įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ieškovės prievolės netinkamo vykdymo fakto. Ieškovė atsikirto į atsakovės 2010 m. balandžio 4 d. raštą 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-319, kuriame nurodė, kad atsilikimas nuo veiklos grafiko atsirado ne dėl ieškovės vėluojamų atlikti darbų, o dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, kadangi statybos projektavimo darbų ieškovė neatlieka ir pareikalavo atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus iki 2014 m. balandžio 16 d. Ieškovės teigimu, atsakovė daugiau kaip septynis mėnesius vėlavo įvykdyti vieną iš savo pareigų – pateikti statinio projektą ir leidimą statybos darbams. Šiuos statybos dokumentus atsakovė privalėjo pateikti 2013 m. kovo 15 d., tačiau jie buvo pateikti tik 2013 m. lapkričio mėnesį. Šios atsakovės pareigos neįvykdymas turėjo tiesioginę įtaką ieškovės galimybėms laiku pradėti statybos darbus. Po šio ieškovės rašto atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. ir 13 d. dienomis atsiskaitė už atliktus darbus, vadinasi, sutiko su ieškovės atsikirtimais, kad dėl atsilikimo nuo darbų grafiko yra pačios atsakovės kaltė, ir pripažino, kad neturi teisės taikyti sutarties 9.5.2 punkte numatyto sulaikymo. CK 6.206 straipsnyje įtvirtina, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė turinti teisę pasinaudoti sulaikymo teise, todėl nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji neturėjo pareigos mokėti priteistą 484,66 Eur skolą. Teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl 5 002,26 Eur skolos priteisimo

Ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų dalį sudarė reikalavimas dėl 5 002,26 Eur skolos priteisimo už 2014 m. spalio mėnesį atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą VER 1400528. Šį ieškovės reikalavimą sudarė 2 761,88 Eur skola ir 2 240,38 Eur delspinigių. Atsakovė pripažino     2 761,88 Eur skolą ir 2015 m. birželio 9 d. ją sumokėjo. Dėl šios priežasties ieškovė 2015 m. liepos 2 d. pareiškimu atsisakė 2 761,88 Eur skolos reikalavimo ir prašė priteisti 2 240,38 Eur delspinigių. Teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 2 761,88 Eur reikalavimo atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Spręsdamas dėl 5 002,26 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą VER 1400528 priteisimo, teismas neatsižvelgė į tai, kad šios skolos dalies ieškovė yra atsisakiusi, atsisakymas teismo priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta. Atsakovė teisi, kad teismas tokiu būdu priteisė daugiau nei prašė ieškovė. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys liudija, kad teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovės pagrindinę skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą VER 1400528 – 2 761,89 Eur, o nustatęs, kad delspinigius ieškovė nepagrįstai pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 12 d., nors teisę į jų skaičiavimą įgijo nuo 2014 m. gruodžio 17 d., konstatavo, kad ieškovė už penkias dienas delspinigius paskaičiavo nepagrįstai, todėl prašomų priteisti 2 240,38 Eur delspinigių sumą sumažino 361,35 Eur ir prašomą priteisti 5 002,26 Eur skolą už 2014 m. spalio mėn. atliktus darbus sumažino iki 4 640,91 Eur. Tuo tarpu iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas patenkino visą 5 002,26 Eur ieškovės reikalavimą.

Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija nei šių ieškovės reikalautų delspinigių pagrindo, nei jų dydžio, tačiau atsižvelgdama į tai, kad dalies reikalavimo ieškovė atsisakė, prašo skundžiamą sprendimo dalį panaikinti. Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, paneigiančių delspinigių skaičiavimo pagrįstumą ir jų dydį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti visos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas 5 002,26 Eur ieškovės reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2 761,88 Eur reikalavimo ieškovė atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, bei į tai, kad prašomų priteisti delspinigių sumą teismas sumažino 361,35 Eur ir dėl to apeliacija nepareikšta, sprendimo dalis, kuria priteisti 5 002,26 Eur keistina, priteistą sumą sumažinant iki 1 879,03 Eur, kurie paskaičiuoti pagal PVM sąskaitą faktūrą VER 1400528 (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Su tokia priteistina reikalavimo suma sutinka ir ieškovė.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsniu bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 ir 3 straipsniais, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8,05 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintą pavėluoto mokėjimo apibrėžimą, teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nurodęs, kad ieškovė nevykdė pareigos darbus atlikti sutartyje nustatytais terminais, atsakovė įgijo teisę sulaikyti dalį mokėjimo, todėl ši aplinkybė lemia minėto įstatymo netaikymą. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų procesines palūkanas, nurodęs, kad netinkamas sutarties pareigų vykdymas iš kreditoriaus pusės neatima teisės reikalauti šių palūkanų iš skolininko tuo atveju, kai yra pagrindas priteisti kreditoriui skolą.

Ieškovės įsitikinimu, atsisakydamas taikyti MAPKSVPĮ ir taikydamas CK 6.210 straipsnio 2 dalį, teismas padarė prieštaringas išvadas ir nepagrįstai atsisakė taikyti MAPKSVPĮ. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais sutinka.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti pagal komercinį sandorį – šalių sudarytą subrangos sutartį. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal subrangos sutartį už ieškovės atliktus darbus. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka MAPKSVPĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomą MAPKSVPĮ įtvirtintą procesinių palūkanų dydį. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį – pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 9 d.) (CPK 137 str. 1 d.), todėl taikoma palūkanų norma, galiojusi 2015 m. sausio 1 d. Iš Europos Centrinio Banko tinklalapyje pateikiamos informacijos matyti, kad 2015 m. sausio 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma yra 0,05 procento, todėl procesinių palūkanų dydis, jį padidinus aštuoniais procentiniais punktais, būtų 8,05 proc. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas atmestas, dėl netinkamo įstatymo taikymo keistina ir ieškovės reikalavimas dėl 8,05 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 618 925,82 Eur, vėliau ieškinio dalies –   2 761,88 Eur reikalavimo – atsisakė, šią skolos dalį atsakovei sumokėjus ir palaikė reikalavimus dėl 616 163,94 Eur priteisimo.

CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė už 618 925,82 Eur ieškinį sumokėjo 5 511 Eur žyminį mokestį. Atsisakytai reikalavimo daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis nuo visos sumokėtos žyminio mokesčio sumos sudaro 0,45 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 25 Eur. Tokiu atveju ieškovei iš valstybės grąžintina 19 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 3 d.), o likusi dalis – 6 Eur – priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 87 str. 2 d.).

Atsisakiusi dalies reikalavimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 616 163,94 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, ieškovei iš atsakovės priteista 615 802,59 Eur (609 659,07 Eur + 3 779,83 Eur + 484,66 Eur + 1 879,03 Eur), t. y. patenkinti 99,94 procentai ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju 99,94 procentai nuo 5 486 Eur (5 511 Eur - 25 Eur) sudaro 5 483 Eur, todėl 5 489 Eur (5 483 Eur + 6 Eur) sumokėto žyminio mokesčio turėtų būti priteisti ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str.).

Ieškovė už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas šią nutartį pasinaikino ir 2015 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą ieškovė sumokėjo 96 Eur. Atsakovė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu, už kurį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-895-186/2015, atsakovės atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškinys iš esmės patenkintas, tačiau dėl nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės už atskirąjį skundą sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės (CPK 93 str.).

Įvertinusi tai, kad šalims vienai iš kitos yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), teisėjų kolegija atsakovei iš ieškovės priteistiną 21 Eur žyminį mokestį įskaito į ieškovei iš atsakovės priteistiną 5 489 Eur žyminį mokestį. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis sudaro 5 468 Eur.

Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 5 469 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą 5 511 Eur žyminį mokestį. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 5 002,26 Eur suma apeliacinėje instancijoje sumažinta iki 1 879,03 Eur, nelaikytina atsakovės apeliacinio skundo patenkinimu, kuris lemtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimą, kadangi ši pirmosios instancijos teismo priteista reikalavimo suma sumažinta dėl klaidos, teismo padarytos neįvertinus bylos dalies nutraukimo dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo bei delspinigių sumažinimo. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Šalys nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, j. a. k. 180346182, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, j. a. k. 123228761, 612 022,76 Eur (šešis šimtus dvylika tūkstančių dvidešimt du eurus ir 76 ct) skolos, 3 779,83 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 83 ct) delspinigių, 8,05 procentų metines palūkanas nuo priteistų 615 802,59 Eur (šešių šimtų penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų dviejų eurų ir 59 ct), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 468 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, j. a. k. 180346182, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, j. a. k. 123228761, 5 469 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, j. a. k. 180346182, 19 Eur (devyniolika eurų) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjos                                                                      Virginija Čekanauskaitė                                                                                                 

Danutė Gasiūnienė

Nijolė Piškinaitė