VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autosistema“ ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-525-419/2019 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autosistema“ ieškinį atsakovui R. M. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „Autosistema“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti 2018 m. vasario 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtą nutarimą Nr. 10-164 „Dėl R. M. prašymo“ ir vartotojo R. M. reikalavimus UAB „Autosistema“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

2.       Ieškovas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. M. 2017 m. sausio 11 d. kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau tekste - VVTAT), kuriame nurodė, kad jis 2016 m. vasario 20 d. kreipėsi į ieškovą UAB „Autosistema“ dėl kapitalinio automobilio (variklio) remonto darbų. Atliekant remonto darbus buvo išardytas ir surinktas variklis, remontuojamos/keičiamos variklio bloko, galvučių, alkūninio veleno dalys ir priklausiniai, pakeisti eksploataciniai skysčiai, atliktas elektronikos remontas, diagnostika ir kiti darbai už 4.263,00 EUR sumą. Po atlikto kapitalinio remonto, automobiliu pravažiavus iki 4 000 km, 2016 m. liepos mėnesį, t. y. po daugiau negu trijų mėnesių, sugedo automobilio turbina. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. liepos mėnesį kreipėsi į autoremonto įmonę Vokietijoje „Autohaus Glinicke GmbH“, kur buvo atliktas turbokompresoriaus pavaros išėmimas, sumontavimas, diagnostika ir gedimų atminties nuskaitymas, be to, buvo pakeistas turbokompresoriaus komplektas, o už šiuos remonto darbus atsakovas sumokėjo 517,03 EUR. Atsakovas nurodė, kad praėjus kelioms dienoms sugedo ir pati turbina, dingo trauka, todėl automobilis buvo pristatytas į Vokietijoje esantį „Milan Service GmbH“ servisą, kuris pakeitė atsakovo pristatytą turbokompresorių. Atsakovas nurodė, kad pagal „Milan Service GmbH“ meistro rašytines išvadas turbina sugedo dėl ieškovės nekokybiškai atliktų remonto darbų, kadangi atlikdama kapitalinį variklio remontą ieškovė sumontavo senas metalines tarpines ir turbinos alyvos vamzdelio žiedukus, o minėtos detalės buvo suteptos silikonu. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. dėl nekokybiškai atlikto variklio remonto kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė tenkinti atsakovo reikalavimą atsisakė. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad nuo 2016-10-20 automobilio variklis pradėjo skleisti pašalinius garsus, dirbo netolygiai, važiuojant trūkčiojo, be to yra neeksploatuojamas, kadangi reikalingas papildomas variklio remontas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas savo prašyme VVTAT kėlė reikalavimą grąžinti už nekokybiškas paslaugas sumokėtus pinigus (4.263,00 EUR), atlyginti turbinos įsigijimo ir montavimo išlaidas (1.422,84 EUR) bei atlyginti patirtas išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą (288,00 EUR), iš viso – 5.973,84 EUR.

3.       VVTAT 2018 m. vasario 6 d. Nutarimu Nr. 10-164 „Dėl R. M. prašymo“ nusprendė iš dalies tenkinti atsakovo reikalavimus, t. y. pripažinti, kad ieškovas turi gražinti atsakovui už automobilio remonto paslaugas atsakovo sumokėtus pinigus (4.263,00 EUR) bei atlyginti papildomus atsakovo patirtus nuostolius (1.422.84 EUR), iš viso – 5.685.84 EUR.

4.       Ieškovo teigimu, atsakovo automobilis buvo priimtas į remonto dirbtuves ir įformintas priėmimo - perdavimo (užsakymo) lapu, kaip to reikalauja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašas. Ieškovas savo darbe vadovaujasi LST EN 1438:2016 „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė priežiūra ir remontas“, teikiamoms paslaugoms ir atliekamiems darbams yra keliami griežti kokybės reikalavimai. Todėl visi darbai atliekami su griežta darbų kokybės kontrole (po remonto darbų atliekamas kontrolinis automobilio važiavimas ir vizualinė atliktų darbų patikra).

5.       Ieškovo nuomone, automobilio variklio defektų atsiradimo priežastis yra netinkamos automobilio eksploatacijos metu turbokompresoriaus valdymo sistemoje atsiradę defektai, kurie, savo ruožtu, lėmė turbokompresoriaus ir po to kitus automobilio variklio defektus. Tai yra automobilio elektrinės dalies defektas, kurį galėjo įtakoti variklio darbas esant netinkamiems variklio darbo parametrams, kas ir sukėlė variklio defektų grandinę

6.       Atsakovas R. M. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sugedusį automobilį Audi A6 Avant 3,0 TDI Quattro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė ieškovui - UAB „Autosistema“ 2016 m. vasario 11 d. Tą pačią dieną buvo sudaryta sutartis su UAB Autosistema“ dėl šio automobilio variklio kapitalinio remonto. Pirminės automobilio apžiūros metu, 2016 m. vasario 20 d. buvo nustatyti gedimai, įvertinti remonto kaštai ir terminai, tačiau raštiška automobilio remonto sąmata nebuvo pateikta. Remonto darbai buvo įvertinti apie 2.000,00 EUR su tikimybe nežymiai išaugti bei apibrėžtas remonto darbų terminas, iki dviejų savaičių. Buvo pažymėta, kad automobiliu naudosis savininkas, taigi atsakovas tikėjosi kokybiškų remonto darbų bei ilgalaikio automobilio eksploatacijos. Tačiau automobilio remontas užtrūko iki šešių savaičių, o variklio kapitalinis remontas išaugo iki 4.263,00 EUR. UAB „Autosistema“ nepateikė jokių raštiškų nurodymų tolimesnei variklio eksploatacijai, tiek garantiniam, tiek po garantiniam laikotarpiui. Nebuvo nurodytos remonto ir techninio aptarnavimo medžiagos, vieta ir terminai, todėl atsakovas vadovavosi gamintojo reikalavimais.

7.       Atsakovo teigimu ieškovas negali teigti, kad automobilis buvo eksploatuojamas netinkamai. Po kapitalinio variklio remonto iki turbinos gedimo praėjo tik keturi mėnesiai, o automobilio rida sudarė 4000 km. „Milan Service GmbH“ teigimu, turbina ir pats variklis surinkti nekokybiškai, panaudota netinkama medžiaga panaši į silikoną, sudėtos senos turbokompresoriaus tarpinės, iš variklio skverbiasi tepalai, automobilio borto kompiuteris rodo gedimo kodą P0321 (uždegimo skirstytuvo greitis), taigi tai reiškia, jog variklio kapitalinio remonto metu, montuojant variklio grandines, buvo padaryta klaida. Nenumatytas variklio darbų aplinkybes, negalima laikyti nenumatytomis, kai dar kapitalinio remonto metu buvo padarytos klaidos, kurios įtakojo turbokompresoriaus gedimą. Be to, elektroninė turbinos dalis iškart remontuota oficialiame AUDI centre „Glinicke“, todėl mažai tikėtina, kad tai galėjo iššaukti tolimesnius variklio gedimus. Sutartyje - paraiškoje su UAB „Autosistema“ atsispindi, jog darant kapitalinį variklio remontą, nekeistos turbokompresoriaus tarpinės, cilindrai honinguoti, bet nėra naujų stūmoklių žiedų, dėl neaiškių priežasčių buvo kištasi į automobilio variklio valdymo elektroniką ir pavarų dėžę, taip pat sutartyje - paraiškoje yra nurodyta, kad į variklį įpilta 10 litrų tepalo, kai gamintojo reikalavimuose yra nurodytas tepalų kiekis - 8,2 litrai (8,2 litrų įpylė ir „Milan Service GmbH“). Per didelis tepalų kiekis, taip pat galėjo įtakoti nesklandų variklio darbą. 2016 m. rugpjūčio 17 d. su pretenzija dėl nekokybiškai atlikto kapitalinio remonto buvo kreiptasi į UAB „Autosistema“, tačiau iš ieškovo gautas atsakymas, kad automobilio variklio kapitalinis remontas atliktas kokybiškai ir ieškovas nesiruošė grąžinti pinigus už netinkamai suteiktas paslaugas.

8.       Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad trečiasis asmuo su atsakovo reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovas savo kliento automobiliui atliko kapitalinio (variklio) remonto darbus ir automobilį atidavė klientui 2016-03-29. Pirmasis Turbinos gedimas ir atitinkamai jos remontas buvo 2016 m. liepos mėnesį. Antrasis gedimas ir remontas nurodomas 2016 m. rugpjūčio mėnesį. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, toks ilgas laiko tarpas (3-4 mėnesiai) tarp ieškovo atlikto automobilio remonto ir jo gedimo kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar gedimas priežastiniu ryšiu susijęs (vien tik) su ieškovo atliktu remontu. Ekspertinė išvada negali būti laikoma ieškovo remonto nekokybiškumą pagrindžiančiu įrodymu, nes po to, kai automobilis buvo remontuotas dar dviejuose Vokietijos servisuose, objektyviai neįmanoma nustatyti, kurie darbai buvo padaryti ieškovo, kurie kitų servisų, kitų asmenų. AB „Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį, jog nei V. V., nei M. T., surašę ir pasirašę ekspertizės aktą, nėra įrašyti į Teisingumo ministro patvirtintą Teismo ekspertų sąrašą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė dėl 2018 m. vasario 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimto nutarimo Nr. 10-164 „Dėl R. M. prašymo“ panaikinimo. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Autosistema“ atsakovui R. M. 4.263,00 EUR už nekokybiškas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 570,00 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atmetė atsakovo R. M. reikalavimus priteisti jam iš ieškovo UAB „Autosistema“ 1.422,84 EUR už turbokompresoriaus įsigijimą ir jo montavimą bei atlyginti 288,00 EUR išlaidas, susijusias su pakaitinio automobilio nuoma jo automobilio remonto metu. Atsakovo R. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu.

10.       Teismas konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nekokybišką varikio remonto atlikimą. Nurodė, jog remiantis CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatomis jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovas šalinti remonto trūkumus atsisakė, todėl sprendė esant pagrindui priteisti iš ieškovo UAB „Autosistema“ 4.263,00 EUR už nekokybišką automobilio remontą atsakovui R. M.

11.       Teismas spręsdamas dėl atsakovo prašymo priteisti jam 1.422,84 EUR už turbokompresoriaus įsigijimą ir jo montavimą, atliktą Vokietijos servise, konstatavo, jog šį gedimą galėjo sąlygoti įvairios priežastys. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad turbokompresorius sugedo būtent dėl UAB „Autosistema“ netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas įvertino tai, jog automobilis kurį laiką po remonto buvo eksploatuojamas, kokios buvo jo eksploatavimo sąlygos nėra žinoma, ar atsakovas stebėjo, kad variklyje būtų tinkamas alyvos kiekis taip pat neįmanoma nustatyti, todėl išskirti pagrindinės turbokompresoriaus gedimo priežasties nėra galimybės. Nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp UAB „Autosistema“ atlikto variklio remonto ir turbokompresoriaus gedimo, atsakovo reikalavimas priteisti išlaidas už turbokompresorių ir jo remontą negali būti tenkinamas. Dėl tų pačių priežasčių teismas atmetė ir atsakovo prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su pakaitinio automobilio nuoma jo automobilio remonto metu.

12.       Dėl atsakovo prašymo priteisti neturtinę žalą, teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs žyminį mokestį už reikalavimą priteisti neturtinę žalą, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teismas atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovas UAB „Autosistema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje, kuria teismas priteisė iš ieškovo UAB „Autosistema“ atsakovui 4.263,00 EUR už nekokybiškas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 570,00 EUR advokato pagalbos išlaidų, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas 2018 m. vasario 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas Nr. 10-164 „Dėl R. M. prašymo“ ir R. M. reikalavimus UAB „Autosistema“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

14.1.                       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizės aktus bei liudytojų parodymus, priimdamas sprendimą dalyje, kuria priteisė iš ieškovo atsakovui 4.263,00 EUR už nekokybiškas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 570,00 EUR advokato pagalbos išlaidų. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti byloje šalių pateiktus įrodymus, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. 

14.2.                       Ieškovo nuomone, nors ekspertizės akte esantys duomenys paprastai yra patikimesni už kitus duomenis, esančius kituose įrodymų šaltiniuose, turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos.

14.3.                       Ieškovo teigimu, byloje atlikus dvi technines ekspertizes, vienoje iš jų nurodoma, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad atsakovo automobilio variklio gedimui 2016 m. liepos mėnesį tiesioginės įtakos turėjo remonto darbai, kuriuos atliko apeliantas 2016 m. kovo mėnesį. Dėl to nebuvo jokio pagrindo konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp apelianto atliktų atsakovo automobilio variklio remonto darbų ir automobilio gedimo, dėl kurio atsakovas patyrė žalą.

15.       Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieškovo UAB „Autosistema“ apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti atsakovui R. M. 1.422,84 EUR už turbokompresoriaus įsigijimą ir jo montavimo išlaidas, priteisiant iš ieškovo atsakovui R. M. 1.422,84 EUR už turbokompresoriaus įsigijimą ir jo montavimo išlaidas.

16.       Apeliacinis skundas ir atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                       Teismas sprendime pasisakydamas dėl turbokompresoriaus įsigijimo ir keitimo išlaidų nurodė, jog svarstydami turbokompresoriaus gedimo priežastis ekspertai nurodė, kad turbokompresoriaus gedimas įvyko dėl nepakankamo sutepimo alyva. Tačiau nepakankamą tepimą galėjo sąlygoti tokie dalykai, kaip UAB „Autosistema“ atliktas netinkamos kokybės variklio remontas, netinkamas automobilio eksploatavimas, nepakankamas alyvos kiekis, pasikeitusios alyvos savybės, nemaža automobilio rida. Nurodę kelias turbokompresoriaus gedimo priežastis, ekspertai nė vienos iš priežasčių negalėjo nurodyti kaip pagrindinės. Gedimą galėjo sąlygoti tiek išvardintų priežasčių visuma, tiek pavienės priežastys.

16.2.                       Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino ir klaidingai interpretavo byloje esančius įrodymus, kas tiesiogiai sąlygojo, jog nepagrįstai nebuvo priteistos turbokompresoriaus išlaidos. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. e2A-407-180/2015). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

16.3.                       Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad turbokompresorius sugedo dėl nepakankamo tepimo alyva. Teismas nepagrįstai konstatuodamas, kad negalima nustatyti vienos turbokompresoriaus gedimo (nepakankamo tepimo priežasties) rėmėsi tik eksperto V. M. ekspertizės aktu, kuris nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, ekspertas nepaaiškino kodėl įvardijo kelias gedimo (nepakankamo tepimo alyva) priežastis. Tuo tarpu byloje turimi duomenys nuosekliai pagrindžia, kad: 1) turbokompresorius sugedo dėl nepakankamo tepimo alyva; 2) nepakankamas tepimas susidarė dėl silikoninio sandariklio kuris buvo naudojamas remonto metu; 3) silikoninį sandariklį naudojo ieškovas remonto metu. Atsakovo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės  paneigia teismo išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog turbokompresorius sugedo būtent dėl UAB „Autosistema“ netinkamai atlikto variklio remonto.

16.4.                       Eksperto V. M. išvados prieštaravo visiems bylos duomenims, net ir pačio eksperto nustatytoms aplinkybėms apie tai, kad ieškovas atlikdamas remonto darbus gausiai ir nereikalingose vietose naudojo hermetiką. Techniškai nėra logiška ir galima, kad hermetiko naudojimas neturėjo tiesioginės įtakos tam, jog dalis jo pateko į tepimo sistemą, ją užkišo ir dėl to atsirado nepakankamas priverstinai tepamų variklio guoliaviečių tepimas. Dėl to visiškai nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis eksperto V. M. išvada ir ja grįsti savo išvadas.

16.5.                       Atsakovas R. M. patyrė 1.000,00 EUR advokato pagalbos išlaidų, tačiau teismas klaidingai nurodė, kad tenkino tik 57 procentus atsakovo reikalavimų ir dėl to priteisė tik 570,00 EUR advokato pagalbos išlaidų. Kadangi teismas priteisė 4.263,00 EUR sumą už nekokybiškai suteiktas paslaugas, netenkino 1.422,84 EUR turbokompresoriaus išlaidų ir 288,00 EUR pakaitinio automobilio nuomos išlaidų. Kitus reikalavimus teismas paliko nenagrinėtus taigi už juos išlaidos neskaičiuojamos. Iš prašomos 5.973,84 EUR sumos teismas priteisė 4.263,00 EUR sumą, kas sudaro 72 procentus reikalavimų. Atsakovui proporcingai turėjo būti priteista 720,00 EUR advokato išlaidų.

17.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovas UAB „Autosistema“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

22.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. M. 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje kreipėsi į UAB „Autosistema“ dėl automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio variklio remonto. Už atliktą remontą atsakovas ieškovei UAB „Autosistema“ sumokėjo 4.263,00 EUR ir 2016 m. kovo 29 d. suremontuotą automobilį atsiėmė. 2016 m. liepos 28 d. Vokietijos įmonės Milan Service GmbH rašte nurodyta, kad R. M. pristatė jiems automobilį Audi A6 Avant 3,0 TDI Quattro su turbokompresoriaus gedimu. Nuėmę sugedusį kompresorių meistrai nustatė, kad visoje išmetamųjų dujų srauto sistemoje ir turbokompresoriuje buvo į silikoną panašių sandarinimo medžiagos likučių. Visur buvo seni suklijuoti tarpikliai (seni tarpikliai). Taip pat pažymėta, kad iš variklio ištekėjo daug alyvos. Milan Service GmbH buvo atnaujinti tarpikliai, alyvos tiekimo linija, pakeisti alyva ir filtrai (I tomas b. l. 68-69). 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzija, prašydamas atlyginti 4.263,00 EUR nekokybiško remonto išlaidas, 1.422,84 EUR turbinos ir jos remonto išlaidas, 288,80 EUR pakaitinio automobilio išlaidas. Ieškovo tenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus atsisakė. R. M. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, kurios 2018 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 10-164 nutarta iš dalies patenkinti vartotojo R. M. prašyme keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti, kad UAB „Autosistema“ turi grąžinti už automobilio remonto paslaugas Vartotojo sumokėtus pinigus, t. y. 4.263 EUR bei atlyginti papildomus vartotojo R. M. patirtus 1.422,84 EUR dydžio nuostolius, iš viso 5.685,84 EUR. Įpareigojo UAB „Autosistema“ vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iki 2018 m. kovo 30 d., t. y. sumokėti vartotojui R. M. 5.685,84 EUR (I tomas b. l. 55-67).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24.       Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas R. M. pateikė naujus įrodymus (2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto atsakymą su priedais) ir prašo juos pridėti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pateikiami nauji duomenys yra svarbios faktinės bylos aplinkybės, įrodančios apylinkės teismo sprendimo dalies nepagrįstumą, netenkinant atsakovo prašymo priteisti turbokompresoriaus įsigijimo ir keitimo išlaidas.

25.       Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26.       Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

27.       CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantas grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis. Apeliantas nurodo, kad teikiami nauji duomenys dėl atsakovo reikalavimų priteisti nuostolius, susijusius su turbokompresoriaus įsigijimo ir keitimo išlaidomis. Nors apelianto pateikti nauji įrodymai (2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto atsakymas su priedais) gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2019 m. liepos 31 d.), tačiau apeliantas nenurodė aplinkybių, jog teikiamų naujų nuostolius pagrindžiančių įrodymų atsakovas neturėjo galimybes gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi yra pagrindas vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami nauji įrodymai nepateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių.

29.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms draudimo priimti naujus įrodymus išimtims taikyti, tad nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, dėl to juos atsisakytina priimti, jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinių skundų argumentų ir jų nagrinėjimo ribų

30.       Ieškovo UAB „Autosistema“ ir atsakovo R. M. apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apylinkės teismas, ieškovui apskundus 2018 m. vasario 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtą nutarimą Nr. 10-164 „Dėl R. M. prašymo“, iš esmės išsprendė tarp paslaugų teikėjo (verslininko) ir atsakovo (vartotojo) kilusį ginčą dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir už remonto darbus sumokėtos kainos (4.263,00 EUR) grąžinimo, taip pat kitų nuostolių atlyginimo.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, nutarties 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018, nutarties 11 punktas).

32.       Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesprendžia VVTAT nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

33.       Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, abiem apeliaciniais skundais, pirmosios instancijos sprendimas iš esmės kvestionuojamas tik dėl priteistos 4.263,00 EUR sumos už nekokybiškai suteiktas automobilio remonto paslaugas, ir dėl atmesto atsakovo prašymo priteisti 1.422,84 EUR turbokompresoriaus išlaidas bei dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamas apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl kitų nuostolių, t. y. 288,00 EUR pakaitinio automobilio nuomos išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

34.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo nekokybiško atsakovui priklausančio automobilio varikio remonto atlikimo, apeliantas (ieškovas) UAB „Autosistema“ nurodo, jog byloje nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai ir nepaneigta, kad atsakovo automobilio gedimas galimai atsirado dėl netinkamos automobilio eksploatacijos, remonto darbų Vokietijos servise, automobiliui panaudotų netinkamų detalių ir kita, o ne dėl 2016 metų kovo mėnesį ieškovo atliktų remonto darbų.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi ieškovo apeliacinis skundas apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus įrodymus, o ne tik vieną ekspertizės aktą, kaip kad nurodo apeliantas.

36.       Aplinkybę, jog ieškovas netinkamai atliko atsakovui priklausančio automobilio varikio remontą patvirtina: 1) 2017-12-12 Transporto mokslinio tiriamojo centro techninės ekspertizės aktas Nr. 2017-12-12/1 dėl automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), variklio (serijos Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kokybės nustatymo, kuriame nurodyta, jog variklio gedimas, alkūninio veleno 5-o švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklo sugadinimas įvyko dėl nekokybiškai atliktų variklio remonto darbų UAB „Autosistemos“ servise. Įdėklas perkaito, užsipleišėjo ir buvo prasuktas dėl netinkamo jo tepimo/aušinimo varikline alyva ir/arba dėl netinkamai atliktų remonto/surinkimo darbų. Pagal apžiūros metu surinktą informaciją, matyti, kad įdėklas buvo netinkamai tepamas/aušinamas alyva dėl silikoniniu sandarikliu užsikimšusio alyvos tiekimo į įdėklą kanalo; 2) 2016-07-28 Milan Service GmbH raštas, kur nurodyta, kad R. M. pristatė jiems automobilį Audi A6 Avant 3,0 TDI Quattro su turbokompresoriaus gedimu. Nuėmę sugedusį kompresorių meistrai nustatė, kad visoje išmetamųjų dujų srauto sistemoje ir turbokompresoriuje buvo į silikoną panašių sandarinimo medžiagos likučių. Visur buvo seni suklijuoti tarpiniai (seni tarpikliai, tarpinės); 3) teismo posėdyje apklaustas technikos mokslų daktaras V. V., surašęs ekspertizės aktą bei besąlygiškai dalyvavęs ardant atsakovo automobilio variklį, paaiškino savo surašytą ekspertizės aktą, nurodydamas, kad atliktas variklio remontas visiškai neatitiko kokybės reikalavimų. Tai pastebėjo visi asmenys, dalyvavę ardant variklį. Guminiai sandarinimo žiedukai buvo aptepti silikonu. Silikonu buvo užteptas alyvos patekimo kanalas (40 nuotrauka). Tokiu atveju silikonas iš karto gali patekti į tepimo kanalą, kas nėra leistina. Silikonu pertekliniai buvo apteptos tarpinės. Ant hidraulinių stūmiklių nebuvo uždėtos apsauginės plokštelės. Remonto metu buvo užsukti ne visi gamintojo numatyti varžtai. Kai kur sudėti seni varžtai, nors turėjo būti įsukti nauji. Turėjo būti atliktas honingavimas, kad būtų geresnis tepimas, tačiau tinkamo honingavimo nebuvo, cilindras buvo tiesiog aptrintas. Pagrindinio kakliuko įdėkle išgręžta papildoma ertmė, vadinasi tai nebuvo tinkami įdėklai to tipo alkūniniam velenui. Perteklinis silikonas po kurio laiko nukrito ir galėjo patekti daug kur; 4) 2019-03-27 ekspertizės aktas, kurioje be kita ko, iš joje esančios nuotraukos Nr. 32, matyti, kad siurblio ėmiklio dangtelyje yra pakankamai daug ir didelių metalo ir plastinės medžiagos dalelių, kurios galėjo užkimšti tinklelį. Variklio remonto trūkumai užfiksuoti ir kitose abiejų ekspertizės aktų nuotraukose. Perteklinį silikono dalelių buvimą alyvoje pažymėjo ir Vokietijos meistrai, atlikę atsakovo automobilio remontą; 5) posėdyje apklaustas teismo ekspertas V. M. irgi pažymėjo, kad variklio remontas atliktas ne pagal technologiją. Ekspertas pažymėjo, kad hermetikas buvo naudojamas per dideliais kiekiais ir ten kur nereikia. Jo atplaišos pateko į alyvą. Veikiant varikliui tos atplaišos iš dalies užstrigo siurblio ėmiklyje. Iš esmės tokius pačius kaip pirmoje V. V. išvadoje pažeidimus konstatavo ir antroje išvadoje ekspertas V. M. Ekspertizės akte buvo nustatytos aplinkybes: variklio remontui buvo panaudoti nekokybiški alkūninio veleno įdėklai. Viename pagrindinio kakliuko įdėkle buvo papildomai pragręžtos 2 skylės. Remontuojant variklį, alkūninio veleno pagrindinių kakliukų ir švaistiklių tvirtinimo varžtai nebuvo užveržti reikiamu momentu, kaip tai reglamentuota. Honingavimui buvo panaudota galimai netinkama technologija. Visur gausiai naudojamas hermetikas, ten kur jis technologiškai nenumatytas.

37.       Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apelianto argumentams, jog ekspertas V. M. pateikė prieštaringas išvadas, kadangi akte yra nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilio variklio gedimam tiesioginės įtakos turėjo remonto darbai, kuriuos atliko UAB „Autosistema“. Tačiau tame pačiame ekspertizės akte buvo nustatyta visa eilė pažeidimų, darbų, kuriuos ieškovas atliko netinkamai. Pavyzdžiui, nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad variklio remontui buvo panaudotos netinkamos detalės ir medžiagos. Tačiau taip pat nurodoma, kad variklio sandarinimui buvo panaudotas hermetikas, kur to nenumato gamintojas. Nurodoma, kaip viena iš labiausiai tikėtinų automobilių variklio gedimo priežasčių alyvos trūkumas automobilio eksploatacijos metu. Tačiau ekspertizės akto 2.7.4. punkte nurodoma, kad šios išvados negalima pagrįsti objektyviais duomenimis. Nurodoma, kaip viena iš labiausiai tikėtinų automobilių variklio gedimo priežasčių yra netinkamos automobilio eksploatavimo sąlygos. Tačiau ekspertizės akto 2.7.6. punkte nurodoma, kad objektyviai negalima ištirti, ar automobilio eksploatacijos metu iš karto po variklio remonto buvo užtikrintas tinkamas (tausojantis) darbo režimas ir kita.

38.       Nepaisant vienos iš byloje atliktų ekspertizių dalies išvadų netikslumo ir jų prieštaringumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias išvadas paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir 2017-12-12 Transporto mokslinio tiriamojo centro techninės ekspertizės aktas Nr. 2017-12-12/1, kur kaip minėta anksčiau padaryta kategoriška ir nedviprasmiška išvada, jog variklio gedimas, alkūninio veleno 5-o švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklo sugadinimas įvyko dėl nekokybiškai atliktų variklio remonto darbų UAB „Autosistemos“ servise. Šias aplinkybes patvirtina visa eilė kitų anksčiau minėtų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.  Ieškovo kaip verslininko netinkamą remonto atlikimą patvirtina  ir 2017 m. gegužės 16 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas Nr.15B-515, kuriuo inspekcija informavo VTAT, kad remontą atliekantis asmuo UAB „Autosistema“ pažeidė paslaugų teikimo metu galiojusią reikalavimų transporto priemonių remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninė priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką, t. y. pažeidė Aprašo 8, 8.5, 24, 9 ir 11 punktuose įtvirtintus reikalavimus.

39.       Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

40.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

41.       Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenustato išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, kt.).

42.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus bei parodymus. Pažymėtina, kad apelianto minimas V. M. atliktas ekspertizės aktas nebuvo vienintelis, lemiantis teismo sprendimą, įrodymas. Šiuo atveju eksperto V. M. išvados prieštaravo visiems bylos duomenims, net ir pačio eksperto nustatytoms aplinkybėms apie tai, kad ieškovas atlikdamas remonto darbus gausiai ir nereikalingose vietose naudojo hermetiką, remontui panaudotos nekokybiškos detalės. Dėl nurodytų priežasčių visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis išimtinai tik eksperto V. M. išvada ir ja grįsti savo išvadas.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skunde pateikia savo nuomonę dėl faktinių aplinkybių, siekdamas, jog byloje esančių įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vien tik ta aplinkybė, jog jo nurodytos aplinkybės nebuvo pripažintos įrodytomis, negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad buvo padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).

44.       Nurodytų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl neva netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kiek tai susiję su atsakovo R. M. reikalavimu grąžinti 4.263,00 EUR už nekokybiškas paslaugas, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

45.       Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 1.422,84 EUR turbokompresoriaus įsigijimo ir jo montavimo išlaidas.

46.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, svarstydamas turbokompresoriaus gedimo priežastis, netinkamai vertino ir klaidingai interpretavo byloje esančius įrodymus, kas tiesiogiai sąlygojo, jog nepagrįstai nebuvo priteistos turbokompresoriaus išlaidos.

47.       Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus pagrįstus, kaip patvirtinančius priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

48.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas tarpusavyje prieštaraujančiais motyvais. Teismas nepagrįstai konstatuodamas, kad negalima nustatyti vienos turbokompresoriaus gedimo (nepakankamo tepimo priežasties) rėmėsi tik eksperto V. M. ekspertizės aktu, kuris kaip jau minėta (sprendžiant dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų) nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o išvados yra viena kitai prieštaraujančios. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas taip pat nepaaiškino kodėl įvardijo kelias gedimo (nepakankamo tepimo alyva) priežastis. Tuo tarpu byloje turimi kiti duomenys nuosekliai pagrindžia, kad turbokompresorius sugedo dėl nepakankamo tepimo alyva; nepakankamas tepimas susidarė dėl silikoninio sandariklio kuris buvo naudojamas remonto metu; silikoninį sandariklį naudojo ieškovas, remontuodamas atsakovo automobilio variklį.

49.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik eksperto V .M. išvada, kuri nebuvo pagrįsta, nuosekli, jos ekspertas nesugebėjo tinkamai pagrįsti ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog V. M. Ekspertizės akte Nr. MV 2019-12 nustatė, kad variklio remontui buvo panaudoti nekokybiški alkūninio veleno įdėklai. 2018-12-05 apžiūros metu rasti hermetiko likučiai. Viename pagrindinio kakliuko įdėkle buvo papildomai pragręžtos 2 skylės (ekspertizės akto 6-7 psl.). Remontuojant variklį, alkūninio veleno pagrindinių kakliukų ir švaistiklių tvirtinimo varžtai nebuvo užveržti reikiamu momentu, kaip tai reglamentuota, todėl tarpas tarp alkūninio veleno kakliukų ir įdėklų neatitiko nustatytų ribų, kas galėjo lemti šių detalių greitą pradinį susidėvėjimą. Honingavimui buvo panaudota galimai netinkama technologija. Visur gausiai naudojamas hermetikas, ten kur jis technologiškai nenumatytas. Taigi buvo konstatuoti ieškovo netinkamai atlikti automobilio remonto darbai, atlikti pažeidimai. Nors ekspertas V. M. nurodė, kad gedimui galėjo turėti esminės reikšmės, jog atsakovas per vėlai keitė automobilio variklio remonto alyvą t. y. po 4000 km. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ pateikė atsakymą, jog atliekant variklio remontą pagal gamintojo nurodytus darbo aprašymas nėra numatytas priešlaikinis alyvos keitimas (II t., b. l. 148-149). Po tokio remonto variklio alyva keičiama bendra tvarka, ne anksčiau kaip po nuvažiuotų 15 000 km. Taigi akivaizdu, kad ekspertizės aktas, kurį surašė ekspertas V. M. yra prieštaringas, jame pateiktos klaidingos, nustatytoms aplinkybėms visiškai prieštaraujančios išvados, dėl to juo vadovautis, neįvertinat kito eksperto išvadų ir kitų byloje esančių įrodymų, šioje byloje priimant sprendimą nebuvo galima (CPK 176-185 straipsniai).

50.       Antra, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą priteisti jam turbokompresoriaus įsigijimo ir montavimo išlaidas, konstatavo nesant pakankamai duomenų, sudarančių išskirti pagrindinį turbokompresoriaus gedimo priežastį. Ieškovas UAB „Autosistema“ nesutikdamas su šių nuostolių atsiradimu, taip pat nurodė, jog automobilio defektai galėjo atsirasti ir dėl netinkamai eksploatuojamo automobilio ir dėl kituose servisuose atliktų remonto darbų. Tačiau nei ieškovas, nei teismas sprendime nepasisakė ir nepaneigė kitų nustatytų aplinkybių apie tai, kad buvo naudojamas silikoninis sandariklis ir jis pateko į tepimo kanalus ir dėl to sutriko turbokompresoriaus tepimas.

51.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apylinkės teismo ir ieškovo argumentus, pažymi, jog 2017-12-12 Transporto mokslinio tiriamojo centro techninės ekspertizės akto Nr. 2017-12-12/1 išvadose, susijusiose su automobilio turbokompresoriaus gedimu, nurodyta, kad ekspertizės metu išėmus variklį, nustatyta, jog gausus silikoninio sandariklio naudojimas turbokompresoriaus remontu metu buvo visiškai nereikalingas, nes guminiai sandarinimo žiedai patys gerai atlieka savo funkciją ir jų tepimas silikoniniu sandarikliu ne tik nereikalingas, bet gali būti žalingas ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, kad remonto metu seni žiedai buvo keičiami naujais, o tik silikoninio sandariklio pagalba buvo bandoma pagerinti senų sandarinimo žiedų technines savybes. Dėl to ieškovui pateikus vien tik deklaratyvius samprotavimus, bet nepateikus jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės išvadomis ar patvirtinti aplinkybes, jog šie gedimai galėjo atsirasti dėl automobilio netinkamos eksploatacijos ar kitų priežasčių, teiginiai, jog šie gedimai atsirado ne dėl paslaugų teikėjo kaltės, laikomi nepagrįstais.

52.       Nepaisant to, kad teismas rėmėsi nepagrįstomis eksperto V. M. įvardytomis turbokompresoriaus gedimo priežastimis, anksčiau aptartos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog turbokompresorius sugedo būtent dėl UAB „Autosistema“ netinkamai atlikto variklio remonto. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog byloje esatys duomenys patvirtina atsakovo argumentus, jog turbokompresorius sugedo dėl netinkamo remonto, t. y. dėl per mažo tepimo, kuris susidarė dėl remonto metu naudojamo silikoninio sandariklio. Šias aplinkybes patvirtina ir Autoserviso „Milan Service GmbH“ 2016-07-28 raštas, kuriame patvirtinama visoje išmetamųjų dujų srauto sistemoje ir turbokompresoriuje esant į silikoną panašių sandarinimo medžiagos likučių. Iš 2019-03-27 ekspertizės akto esančios nuotraukos Nr. 32, akivaizdžiai matyti, kad siurblio ėmiklio dangtelyje yra pakankamai daug ir didelių metalo ir plastinės medžiagos detalių, kurios galėjo užkimšti tinklelį (II tomas b. l. 125). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovu argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad turbokompresorius galėjo sugesti dėl kokių nors kitų priežasčių, nesusijusių su ieškovo atliktu remontu ir jo metu naudojamo silikoninio sandariklio. Byloje esama pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, jog turbokompresorius sugedo būtent dėl ieškovo netinkamai atlikto remonto darbų (CPK 178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegijos neįtikina ieškovo deklaratyvūs, nieko neparemti teiginiai, jog visi gedimai galėjo atsirasti dėl pačio atsakovo ar kitų remonto įmonių kaltės. Teismas vertina esant mažai tikėtina, kad automobilio savininkas kaip vidutiniškai apdairus žmogus (bonus pater familias) po ieškovo atlikto remonto pats tyčia gadintų jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Net ir nustačius tokias aplinkybes apie galimai netinkamą automobilio eksploataciją po variklio remonto atlikimo, byloje yra nustatyta, kad ieškovas UAB „Autosistema“ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kokia informacija apie automobilio eksploatacijos sąlygas po atliktų automobilio remonto darbų buvo suteikta vartotojui bei kaip su minėta informacija vartotojas buvo supažindintas (2018 m. vasario 6 d. VVTAT nutarimo 9 psl.). Dėl to ieškovas kaip verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2286 straipsnio 5 dalis).

53.       Vartotojas turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų ir reikalauti iš pardavėjo (paslaugos teikėjo): 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus; 2) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Vartotojas pagal to paties straipsnio 9 dalį turi teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovas, šiuo atveju pasinaudodamas įstatymu jam suteiktomis teisėmis pagrįstai pareikalavo ieškovo grąžinti už paslaugas sumokėtus pinigus bei atlyginti patirtus nuostolius. Teismas atsakovui priteisdamas sumokėtų už paslaugas pinigų sumą, taip pat turėjo priteisti ir dėl netinkamai suteiktų paslaugų patirtus papildomus nuostolius.

54.       Apibendrinant šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių duomenų pagrindu yra visiškai įrodytas atsakovo teiginys, jog turbokompresorius sugedo būtent dėl ieškovo netinkamai atliktų automobilio remonto darbų, todėl ieškovas nėra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti ir šiuos atsakovo nuostolius. Atsižvelgiant į tai, atsakovui taip pat priteisiamos patirtos ir 1.422,84 EUR išlaidos už turbokompresoriaus įsigijimą ir jo montavimą.

55.       Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

56.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m liepos 31 d. sprendimas iš dalies pakeičiamas: naikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė atsakovo reikalavimą – priteisti 1.422,84 EUR turbokompresoriaus įsigijimo ir jo montavimo išlaidas, ir šis ieškinio reikalavimas  tenkinamas, atitinkamai keičiama teismo sprendimo dalis, kuria priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą – 4.263,00 EUR, padidinant šią sumą iki 5.685,84 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

57.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

58.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59.       Atsakovo R. M. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 1.000.00 EUR teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovas UAB „Autosistema“ byloje patyrė 1.486,20 EUR teisinės pagalbos išlaidų (II tomas b. l. 152-153). Perskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš viso patenkinta 95 procentų atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 950,00 EUR (1000 x 0,95) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovo priteistina 74,31 (1.486,20 x 0,05) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 875,69 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

60.       Ieškovo UAB „Autosistema“ apeliacinį skundą atmetus, o atsakovo R. M. apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61.       Atsakovas R. M. pateikė prašymą priteisti 350,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 liepos 31 d. sprendimo parengimą ir 32,00 EUR už sumokėtą žyminį mokestį. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2019 m. rugpjūčio 12 d. pavedimo išrašus, 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą - faktūrą.

62.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iš apelianto UAB „Autosistema“ atsakovui R. M. 350,00 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 32,00 EUR už sumokėtą žyminį mokestį, viso 382,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

64.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovo reikalavimų priteisti nuostolius ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atmesti ieškovo UAB „Autosistema“ ieškinį atsakovui R. M. dėl 2018 m. vasario 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimto nutarimo Nr. 10-164 „Dėl R. M. prašymo“ panaikinimo. Priteisti iš ieškovo UAB „Autosistema“ atsakovui R. M. 4.263,00 EUR (keturi tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt trys eurai 00 ct) už nekokybiškas paslaugas, 1.422,84 EUR (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt du eurai 84 ct) turbokompresoriaus įsigijimo ir jo montavimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą - 5.685,84 EUR (penki tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 84 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo pareikštas reikalavimas dėl 288,00 EUR pakaitinio automobilio nuomos išlaidų priteisimo ir paliktas nenagrinėtu reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovo UAB „Autosistema“ 875,69 EUR (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovo UAB „Autosistema“ 382,00 EUR (trys šimtai aštuoniasdešimt du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Vaclovas Paulikas

                                                Inga Staknienė

                                                Rūta Petkuvienė