AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2015 m. sausio 23 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant pareiškėjai D. M., jos ir suinteresuotų asmenų atstovei advokatei R. L., suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. B., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – D. M., A. M., S. R., I. B., Z. A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. M. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos A. L. M. mirties 2007 m. rugsėjo 6 d., priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Teismo posėdyje pareiškėja D. M. paaiškino, kad jos tėvas A. M. mirė 1993 m. kovo 3 d., o mama A. L. M. – 2007 m. rugsėjo 6 d. Po motinos mirties pas notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Iš viso šeimoje jie buvo keturi vaikai, viena sesuo mirė dar mamai esant gyvai. Šiuo metu liko ji, brolis ir sesuo. Kadangi ji prižiūrėjo tėvus, kai mama liko viena, visą laiką gyveno kartu su ja, dirbo žemę, tai ir po mamos mirties su broliu ir seserim aptarė, kad palikimas liktų jai. Be žemės sklypų dar yra namas, kuris tėvų buvo pirktas apie 1972 m., tačiau nėra įregistruotas. Kodėl tėvai neįregistravo, jai nežinoma. Nuosavybės teisės į žemės sklypus mamai buvo atkurtos 2004 m., tačiau, kodėl ji nesusitvarkė, neįsiregistravo jų, taip pat nežino, gal jau buvo pablogėjusi sveikata. Šiuo metu iš brolių ir seserų ji viena gyvena likusiame po mamos mirties name, dirba žemės sklypus. Kai po tėvo mirties atsikėlė pas mamą, taip visą laiką ten ir gyvena iki šiol. Jos supratimu, kai mama mirė, o ji kaip ir anksčiau liko ten gyventi ir dirbti, ji palikimą jau kaip ir priėmė, viskas jai priklauso. Turtą tvarkėsi kaip savininkė, kreipdavosi į institucijas, sumokėjo už žemės sklypams buvusį uždėtą areštą. Mano, kad nuosavybės atkūrimo dokumentų mama nebaigė tvarkytis dėl prastos sveikatos. Naudojasi likusiu turtu kaip savo, t. y. moka mokesčius, įvedė name kanalizaciją, padarė remontą, tvarko aplinką ir pan.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta, jos yra draugės. Jai žinoma, kad pareiškėja gyveno netoli nuo tėvų, gal 100 m atstumu. Eidavo tėvams padėti, rūpindavosi malkomis. Po tėvo mirties atsikėlė gyventi pas mamą, prižiūrėdavo ją, tvarkydavosi ūkyje. Po mamos mirties ją laidojo, statė paminklą, rūpinosi visu likusiu turtu. Su pareiškėja bendrauja, lankosi viena pas kitą. Name pareiškėja tvarkosi, veda ūkį, daro remontus. Naudojasi žemės sklypais, ūkininkauja, augina gyvulius, grūdus. Kiti M. vaikai tėvus aplankydavo, bet retai, daugiausiai pareiškėja viskuo rūpindavosi ir prižiūrėdavo. Jau po mamos mirties įsivedė vandentiekį, iki tol buvo naudojamasi tik šulinio vandeniu. Pareiškėja ten gyvena nuolat.

Liudytojas E. Ž. paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynas. Gyvena ten jau seniai, labai gerai pažinojo pareiškėjos tėvus M. Kai kiti jų vaikai suaugę išvyko iš namų, pareiškėja liko gyventi šalia tėvų. Mirus tėvui jį laidojo, po jo mirties prižiūrėjo mamą, kuri prastai matė, sunkiai vaikščiojo. Paskui laidojo mamą, pastatė paminklą. Po pareiškėjos tėvų mirties likusiam namui apie pusantro šimto metų. Pareiškėja rūpinasi pastatais, darė remontą. Taip pat naudojasi žemės sklypais, sėja. Jam nėra tekę girdėti, kad kiti vaikai reikštų pretenzijas į likusį turtą. Pareiškėja likusiu turtu naudojasi kaip savo.

Suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – atstovė teismo posėdyje nurodo, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. 2004 m. sausio 5 d. sprendimu, pareiškėjos motinos A. L. M. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), t. y. 3 ha 28 a, buvo nutarta atkurti nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto – 2 ha 78 a žemės sklypą, o nuosavybės teises į 40 a žemės sklypą atkurti vėliau, nes nebuvo atlikta pastatų teisinė registracija. Tuo pagrindu buvo nustatytos specialiosios sąlygos, įregistruoti du sklypai, tiesiog daiktinės teisės nebuvo įregistruotos, nes pareiškėjos motina į žemėtvarkos skyrių nebeatvyko, sprendimo neatsiėmė. Prašo sprendimą dėl pareiškėjos prašymo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys – D. M., A. M., S. R., I. B., Z. A. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jie informuoti. Byloje pateiktos atstovavimo sutartys, kuriomis suinteresuoti asmens paveda šioje byloje juos atstovauti advokatei R. L..

Suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta. Gautas atsiliepimas, kuriuo nurodo, jog pareiškimui neprieštarauja.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja į teismą kreipėsi kilus būtinybei įteisinti nuosavybę, kuria ji naudojasi kaip savo turtu, kadangi paaiškėjo, kad ji neturi juridinių teisių į tą turtą. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad reikalinga priimti palikimą. Nors pati pareiškėja suprato, kad ji teises į turtą jau turi ir palikimą yra priėmusi, kadangi jau daug metų iki motinos mirties gyveno kartu su ja, dirbo žemę, tvarkė namus. Su broliu ir seserimi, mirusios sesers vaikais buvo aptarta, kad mamai mirus, pareiškėja ir liktų ten gyventi, turtas atitektų jai. VMI ėmus ieškoti paveldėtojų, kurie galėtų sumokėti mokestinę nepriemoką, likusią po A. L. M. mirties, paaiškėjo, kad pareiškėjai reikalinga įteisinti tą faktinį valdymą. Kreipusis į notarą, pareiškėja sužinojo, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti. Iki kreipimosi į teismą pareiškėjai  nebuvo žinoma, kad statiniai ir žemė nėra  įteisinti. Pareiškėja žinojo, kad tėvas yra atkūręs nuosavybes teises į turtą, tačiau pasirodė, kad šis procesas nėra pabaigtas. Tėvui mirus, teises tęsti nuosavybės atkūrimą buvo paveldėjusi A. L. M., tačiau procedūra taip pat liko neužbaigta. Pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja likusiu turtu naudojasi kaip savo, juo rūpinasi. Prašo tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pareiškimas tenkintinas.

Išklausius teismo posėdyje proceso dalyvių paaiškinimų, ištyrus byloje esančius dokumentus, matyti, kad pareiškėjos D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – A. M. ir A. L. M. (7, 34, 35, 36 b. l.). A. M. mirė 1993 m. kovo 3 d., A. L. M. –2007 m. rugsėjo 6 d. (5, 6 b. l.). Mirus A. M., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti pareiškimą notarui buvo padavusi jo sutuoktinė A. L. M. (10 b. l.). Mirus A. L. M., į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (8 b. l.), testamentų registro duomenimis testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra registruota (9 b. l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos pažyma nurodo, jog A. M. ir A. L. M. iki mirties gyveno ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini), o po tėvų mirties turtą valdo ir tvarko dukra D. M. (17 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. L. M. daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, registre ji nurodoma kaip žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja, pagal 2004 m. sausio 5 d. apskrities viršininko įsakymą (11, 12-13, 14-15 b. l.). A. M. iki savo mirties buvo pateikęs (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti jo tėvo turėtą žemę (23-24 b. l.). Jam mirus pažyma dėl turėtos 3,28 ha žemės 1995 m. gruodžio 7 d. buvo išduota A. L. M. (25 b. l.). 2001 m. A. L. M. pateikė Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui prašymus neatlygintinai nuosavybėn suteikti 3,2 ha ir 0,07 ha žemės plotus (duomenys neskelbtini) (26, 27 b. l.). 2004 m. sausio 5 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. L. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,88 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,87 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (31-32 b. l.). su prašymu taip pat pateikta AB „Lesto“ informacija apie mokėjimus, atliktus nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d., už elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (28, 29 b. l.).

Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Byloje esantys duomenys, liudytojų, suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad iki palikėjos A. L. M. mirties pareiškėja gyveno kartu su motina, o jai mirus – pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis po jos mirties likusiu turtu – gyvenamuoju namu, žemės sklypais. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi po motinos mirties likusiu namu, dirba žemę, moka su turtu susijusius mokesčius, palaiko likusį turtą tinkamos būklės. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą tiek faktiniais veiksmais, tiek faktiniu tokių veiksmų pobūdžiu (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad valstybė būtų pradėjusi minėto nekilnojamojo turto priėmimo procedūrą, nėra. Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimui neprieštarauja. Kiti suinteresuoti asmenys jokių pretenzijų į turtą, likusį po motinos mirties, nepareiškė nei anksčiau, nei bylos nagrinėjimo metu. Duomenų, kad juridinio fakto nustatymas pažeistų kitų galimai suinteresuotų asmenų interesus, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu, 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsnio 6 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Prašymą tenkinti.

         Tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos A. L. M., mirusios 2007 m. rugsėjo 6 d., palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

         Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą  8,41 € (aštuonis eurus 41 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Virginija Jokubauskienė