Nr. DOK-461

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00075-2021-2        

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 30 d. paduotu ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovams L. L., L. P., D. A., A. T., D. V., I. A., V. D., L. V., K. V., Č. O. (Č. O.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. A.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus kreditas“ solidariai iš atsakovų L. L., L. P., D. A. ir D. V.
52 200,04 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už 49 989,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio dalį dėl priteisimo iš atsakovų L. L., D. A., I. A., V. D., A. T. 45 024,59 Eur žalos atlyginimą
UAB „Šampanėrija“ epizode atmetė; bylos dalį dėl negrąžintos 36 900,69 Eur kredito dalies priteisimo iš atsakovo A. T. nutraukė; priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus kreditas“ iš atsakovų
L. L., L. P., D. A. ir D. V. lygiomis dalimis po 960 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės
BKB KU „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų atsakovams I. A. 10 000 Eur, A. T.
6 050,48 Eur, L. P. 6 160 Eur, Č. O. 4 129,11 Eur, L. V. 4 310,61 Eur, K. V. 1 210 Eur, D. A.
2 910,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; nusprendė išmokėti atsakovės D. V. kuratoriui advokatui G. G. iš teismo depozitinės sąskaitos 1 549,95 Eur; priteisė į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų L. L., L. P., D. A., D. V. po 498,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų atsakovei I. A. priteista 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisė 15 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų atsakovui K. V. priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų; Kitą sprendimo dalį (išskyrus jo dalis, kurios jau panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. spalio 23 d. nutartimis) paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų atsakovei I. A. 1 907,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Priteisė iš ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų atsakovui A. T. 2 983 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Priteisė iš ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų atsakovui L. V. 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2025 m. spalio 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą tenkinant ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas kitoks (priešingas) tų pačių faktinių aplinkybių ir tų pačių įrodymų teisinis vertinimas, nei 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-110-933/2023, kurie ieškovės supratimu pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti privalomi. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-38-378/2025 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2.       Teismai pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje ir toks pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

3.       Teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės yra nustatyta, kad ieškovei padaryta žala, tačiau ieškovei negalint tiksliai įrodyti dalies žalos dydžio ir paskirstymo atskiriems atsakovams (dėl objektyvios aplinkybės – nemokumo administratoriui neperduotų dokumentų), dalis ieškovės reikalavimų buvo tiesiog atmesti. Ieškovės vertinimu, jeigu ieškovės pozicija dėl papildomų įrodymų surinkimo neįmanomumo ir proporcinio žalos dydžio skaidymo teismui atrodė nepagrįsta, turėjo būti pasiūlomas kitas galimas žalos apskaičiavimo būdas.

4.       Teismai pažeidė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
2 straipsnio 9 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 14 straipsnį, 75 straipsnio 12 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą) ir toks pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė