Civilinė byla Nr. e2-748-1153/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05839-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.2; 2.8.2.2; 2.8.2.8; 3.2.6.1

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Guran“ atstovėms vadovei Saidai Kančauskytei ir advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) T. V., atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Ormika“ atstovui vadovui Vidmantui Kazlauskui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė ranga“ atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Guran“ ieškinį atsakovui T. V. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, bei atsakovo T. V. priešieškinį dėl sumokėtos kainos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ormika“, uždaroji akcinė bendrovė „Altitudė ranga“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Guran“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės – pripažinti atsakovo T. V. reikalavimą atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) nepagrįstu bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, kuriuo iš dalies patenkino vartotojo T. V. reikalavimą – pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą dalyje dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos sumos (25 765,57 Eur), išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur) atlyginimo. Vartotojo reikalavimą dalyje dėl sumokėtų pinigų už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur) grąžinimo laikė nepagrįstu, įpareigojo UAB „Guran“ įvykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nurodo, kad atsakovo T. V. pretenzija yra nepagrįsta. Pažymi, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl PVC gaminių: langų, durų ir stumdomų sistemų pateikimo, pateikė gaminių išmatavimus. 2022 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė atsakovui pasiūlymą (dėl visų gaminių kaina – 23 500 Eur su PVM), taip pat nurodė montavimo kainą ir kitas sąlygas. Atsakovas pilnai sutiko su pasiūlymo sąlygomis. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė su atsakovu sudarė sutartį Nr. 22/05-30, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. liepos 29 d. pateikti PVC langus (24 vnt.), PVC lauko duris (2 vnt.), HST sistemas (2 vnt.) adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti ir apmokėti produkciją. Atsakovas įsipareigojo priimti ir apmokėti produkciją. Sutarties 4 punkte numatyta kaina – bendra užsakymo suma 23 500 Eur su PVM „gaminių kaina su pristatymu“. Montavimo darbams sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas sumokėjo 2022 m. gegužės 31 d. 11 750 Eur avansą. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 24 500 Eur apmokėjimui. Atsakovas sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 12 750 Eur. Atsakovas pageidavo, kad gaminiai būtų sumontuoti, todėl gaminių sumontavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė savo verslo partnerę UAB „Ormika“, su kuria yra sudaręs ilgalaikę rangos sutartį ir kuri specializuojasi konstrukcijų montavime. Gaminiai buvo sumontuoti atsakovui dviem etapais: I etapu 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė pristatė, o UAB „Ormika“ sumontavo atsakovo pirtyje 6 vnt. langų, 1 lauko duris ir vienas stumdomąsias duris pirties nebaigtoje terasoje; II etapu 2022 m. rugsėjo 13-25 d. ieškovė pristatė, o UAB „Ormika“ gyvenamajame name sumontavo 16 vnt. langų, 1 lauko duris ir vienas stumdomąsias duris nebaigto statyti gyvenamojo namo nebaigtoje terasoje. Montuojant gaminius pirtyje (I etape) ir gyvenamajame name (II etapas) UAB „Ormika“ parengė darbų atlikimo aktus, tačiau atsakovas jų nepasirašė, pasišalino iš objekto. Vėliau atsakovas reiškė ieškovei elektroniniais laiškais įvairaus pobūdžio pretenzijas dėl montavimo darbų kokybės. Ieškovė atsakė į visas pretenzijas, vyko intensyvus susirašinėjimas. Ieškovės prašymu keletą kartų į atsakovo objektą defektų taisyti vyko UAB „Guran“ įgaliotas atstovas UAB „Baltijos langų technika“ direktorius V. K. ir darbuotojas S. J., UAB „Ormika“ atstovai. Po gaminių reguliavimo darbų atsakovas buvo patenkintas rezultatu, pretenzijų nereiškė, bet po kurio laiko vėl pradėjo reikšti pretenzijas, kurios ieškovės nuomone, buvo nepagrįstos. 2023 m. balandžio 26 d. atsakovas kreipėsi į Tarnybą, prašė įpareigoti ieškovę netinkamos kokybės langus, duris ir jų montavimo darbus pakeisti į tinkamos kokybės langus, duris ir jų montavimo darbus. Ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu atsakovas kreipėsi į MB „Laupetra“, kuri 2023 m. liepos 5 d. surašė Apžiūros – defektų nustatymo aktą Nr. 2023/07/14. Joje nurodyti defektai bei neatitikimai, sudaryta langų, durų defektų ištaisymo lokalinė sąmata, kuri sudaro 25 765,57 Eur. Atitinkamai Tarnyba 2024 m. kovo 13 d. nepagrįstai konstatavo, kad rangovo pagaminti langai, durys ir jų montavimo darbai turi trūkumų. Kartu pažymi, kad montuojant pirtį, buvo pastatytas tik pirties karkasas, nebuvo sienų, nepaisant to atsakovas prašė toliau montuoti gaminius, dėl to UAB „Ormika“ sumontavo gaminius. UAB „Ormika“ parengė darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Mano, kad gaminiai galėjo išsireguliuoti dėl atsakovo kaltės, kadangi gaminiai sumontuoti į nebaigtus statyti pirtį ir gyvenamąjį namą. Atsakovo pretenzijos yra nepagrįstos. Teigia, kad atsakovas siekia išvengti atsiskaitymo už pateiktus gaminius ir atliktus montavimo darbus. Atsakovas sumokėjo už pateiktus gaminius 23 500 Eur ir 1 000 Eur už montavimo darbus pirties patalpoje. Už montavimo darbus gyvenamajame name atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Ruošiant ieškinį, ieškovė kreipėsi į teismo eksperto Vladimirą Ravnialičevą, kuris 2024 m. balandžio 10 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 1/24, kurioje įvertino MB „Laupetra“ parengto apžiūros-defektų akto nustatymo trūkumus, o šios bendrovės parengta lokalinė sąmata yra neteisėta ir nepagrįsta. Darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai, o atsakovas pareiškė visiškai nepagrįstą pretenziją, todėl neturi teisės į advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovo pasamdytas ekspertas pateikė ne objektyvią, įrodymais paremtą, o subjektyvią, tik atsakovui palankią išvadą, apie kuriuos trūkumus pasisakė teismo ekspertas Vladimiras Ravnialičevas specialisto išvadoje.

3.       Atsakovas T. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškovės ieškinį atsakovui atmesti visiškai ir palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“; 2) tenkinti atsakovo priešieškinį – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 Eur už gaminius sumokėtą kainą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai būsimus nuostolius už su netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, kurių dydis 11 185,21 Eur; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 Eur; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas nurodo, kad 2022 m. gegužės 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 22/05-30, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui pateikti sutartyje nurodytas prekes ir atliki sutartyje nurodytus darbus. Vadovaujantis sutarties sąlygomis, ieškovė įsipareigojo parduoti gaminius, atitinkančius technines specifikacijas bei juos sumontuoti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už gaminius su pristatymu 23 500 Eur su PVM sumą. Už gaminius ir montavimo paslaugas atsakovas sumokėjo iš viso 24 500 Eur (23 500 Eur už gaminius ir 999,94 Eur už montavimo paslaugas). Sumontavus langus ir duris, atsakovas pastebėjo, jog gaminiai yra netinkamos kokybės ir montavimo paslaugos suteiktos netinkamai, dėl to atsakovas ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į ieškovę bei informavo apie netinkamą gaminių ir paslaugų kokybę. Ieškovei netenkinus atsakovo prašymų, atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Tarnybą, taip pat į ekspertą MB „Laupetra“, kuri parengė 2023 m. liepos 5 d. apžiūros-defektų nustatymo aktą Nr. 2023-07/14. Akte buvo nustatyti esminiai gaminių ir jų montavimo darbų defektai. 2024 m. kovo 13 d. Tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pagrįstu atsakovo reikalavimą dalyje dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos sumos (25 765,57 Eur), išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur) atlyginimo. Atsakovo reikalavimą dėl sumokėtų pinigų už nekokybiškai atliktus langų, durų ir montavimo darbus (999,94 Eur) grąžinimo laikė nepagrįstu. Ieškovė nesutiko su Tarnybos nutarimu ir kreipėsi į teismą. Ieškovei nesutinkant vykdyti nutarimo, atsakovas kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, kuris dalyvaujant ekspertui iš MB „Laupetra“, surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nuodugniai konstatavo gaminių defektus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir nesutiko ištaisyti trūkumų, 2024 m. gegužės 3 d. raštu vienašališkai dėl ieškovės kaltės, esminio sutarties pažeidimo bei sutarties neįvykdymo per papildomą terminą nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Esant pardavėjo ar gamintojo sutartinei garantijai, pareigą įrodyti, jog prekės ar gaminiai tinkamos kokybės atitenka pardavėjui ar gamintojui. Nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės, atsakovas už gaminius ir jų montavimą sumokėjo 24 500 Eur, dėl to ieškovas reikalauja grąžinti pagal sutartį sumokėtą kainą. Kartu ieškovė turi pareigą atlyginti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šiuo atveju dėl ieškovės kaltės atsakovas patyrė šiuos nuostolius: 24 500 Eur už gaminius ir montavimą sumokėta suma; atsakovo patirtos išlaidos sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti 653,40 Eur; išlaidos gaminių defektų nustatymui, kurių dydis yra 871,20 Eur; išlaidos, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu, atsakovas sumokėjo 1 452 Eur. Taigi atsakovo patirti nuostoliai susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka sudaro 2 976,60 Eur. Kartu ieškovei nevykdant pareigos pakeisti netinkamos kokybės gaminius tinkamos kokybės, atsakovas kreipėsi į kitą tiekėją dėl gaminių pakeitimo tinkamais. UAB „Megrame“ pateikė 2024 m. balandžio 30 d. pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad už langų demontavimą, naujų langų įsigijimą ir montavimą patirtų iš viso 34 022,51 Eur, už pirties pastato netinkamos kokybės langų keitimą tinkamos kokybės 1 662,70 Eur. Tokiu būdu atsakovas patirs papildomai 11 185,21 Eur nuostolių (35 685,21 – 24 500). Atsakovas reikalauja ieškovės atlyginti ieškovės nuostolius dėl netinkamo sutarties įvykdymo, kurių bendra suma 38 661,81 Eur.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ormika“ atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodo, kad 2021 m. gruodžio 6 d. trečiasis asmuo sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 20211206/1 su ieškove dėl langų montavimo darbų atlikimo šios įmonės nurodytuose objektuose. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė su atsakovu sudarė sutartį. Trečiasis asmuo, vykdydamas 2021 m. gruodžio 6 d. bendradarbiavimo sutartį, gavęs ieškovės montavimo gaminių objektą, trečiojo asmens atstovai nuvyko nurodytu adresu dėl langų ir durų montavimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), pirtyje. Nurodytu adresu gaminiai jau buvo pristatyti ieškovės. 2022 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Ormika“ atstovai pamatę, kad pastatai dar nebuvo užbaigti, todėl atsakovui buvo asmeniškai pasakyta, kad langai, ir durys šiame objekte nebus montuojami. Pastatai turėjo tik statinių karkasinius fragmentus, buvo nestabilios konstrukcijos, apie tai informuota ieškovės vadovė. Ieškovės vadovė davė nurodymą montuoti gaminius, buvo gautas ir pastatų savininko prašymas gaminių montavimui. Atsakovas buvo nurodęs, kad jis asmeniškai prisiims atsakomybę. Montavimas buvo sudėtingas, montuotojams nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos darbams atlikti. Atsižvelgiant į sudėtingas montavimo sąlygas, trečiasis asmuo suderino su ieškove naują montavimo darbų kainą, papildomai buvo reikalaujama apmokėti už stelažų nuomą ir jų pastatymą. Montavimas vyko esant nuolatinei savininko priežiūrai. Darbas pirmame objekte – pirtyje, kuriame buvo sumontuoti plastikiniai langai, pakeistas vienas stiklo paketas (buvo gamintojo brokas) atliktas 2022 m. rugpjūčio 13 d.–15 d. Jokių skundų iš savininko nebuvo gauta. 2022 m. rugpjūčio 16 d. trečiasis asmuo išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 871,20 Eur, kuri 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo apmokėta. Po to, kai ieškovė pristatė likusius gaminius, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. trečiasis asmuo atliko langų, durų, HS sistemos montavimą ir statomame gyvenamajame name. Po darbų atlikimo pretenzijų nebuvo. Po darbų atlikimo trečiasis asmuo išrašė ieškovei 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 032,80 Eur sumai, kuri nebuvo apmokėta. Ieškovė neturėjo pretenzijų trečiajam asmeniui, bet neapmokėjimo motyvavimą grindė tuo, kad už gaminius neatsiskaitė pats atsakovas. Pats trečiasis asmuo nesudarė su atsakovu jokių sandorių. Dėl neatsiskaitymo trečiasis asmuo kreipėsi su pretenzija į ieškovę. Mano, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčas dėl nekokybiškos jam parduotos produkcijos neturi nieko bendro su UAB „Ormika“ atliktais darbais. Pažymi, kad atlikus darbus būsimos pirties pastate, UAB „Ormika“ surašė darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, pasišalino iš objekto. Pabrėžia, kad montavimo darbai buvo atliekami labai sudėtingomis sąlygomis, esant tik pastatų karkasui. Trečiasis asmuo taip pat šalino smulkius ir nereikšmingus defektus. Darbų atlikimo aktas name taip pat nebuvo pasirašytas. Trečiojo asmens manymu, eksperto analizuojamas MB „Laupetra“ parengtas apžiūros-defektų aktas bei atsakovo pateikta lokalinė sąmata turi būti vertinami kritiškai, trečiasis asmuo sutinka su teismo eksperto Vladimiro Ravnialičevo išvadomis. Trečiasis asmuo sutiktų, kad šioje byloje būtų skirta teismo ekspertizė dėl objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, kadangi byloje yra du visiškai prieštaraujantis vienas kitam rašytiniai įrodymai: eksperto Vladimiro Ravnialičevo išvada ir MB „Laupetra“ apžiūros-defektų nustatymo aktas.

6.       Ieškovė UAB „Guran“ atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti priešieškinio reikalavimus, tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, kadangi jo priešieškinis grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija. Atsakovo teiginiai neatitinka šalių sutarties nuostatų, kadangi Sutarties objektas yra tiekėjas įsipareigoja pateikti, o užsakovas priimti ir apmokėti produkciją, kurios asortimentas ir prekybos sąlygos išdėstytos šioje sutartyje. Ieškovė neįsipareigojo sumontuoti šios sutarties objektu esančių gaminių. Montavimo darbai nėra šios sutarties objektas, o atsakovas siekia suklaidinti teismą. Visus montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Ormika“. Pats atsakovas nurodė, kad sudarys susitarimą dėl montavimo su UAB „Ormika“. Šiuo atveju visi atsakovo reikalavimai kildinami iš tariamai nekokybiškai atliktų sutarties 2 punkte nurodytų gaminių montavimo darbų, tačiau šie montavimo darbai nepateko į sutarties reguliavimo sritį, bet ir apskritai nebuvo atliekami ieškovės UAB „Guran“. UAB „Ormika“ atsiliepime pripažino, jog visus montavimo darbus ginčo objekte atliko UAB „Ormika“ darbuotojai. Ieškovė laiko, kad būtent tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra susiklostę faktiniai tarpusavio santykiai, dėl kurių atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti už atliktus montavimo darbus, o trečiasis asmuo – atsakyti prieš atsakovą, jeigu montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Kartu ir pats atsakovas bandė trečiųjų asmenų pagalba šalinti trūkumus. Be to, ieškovės nuomone, visos atsakovo pretenzijos apskritai nepagrįstos, dėl to byloje pareikštas prašymas dėl teismo ekspertizės atlikimo. Taip pat nurodo, kad atsakovas neturi teisės vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytą 2022 m. gegužės 30 d. sutartį, dėl to sutarties nutraukimas negali sukelti neigiamų pasekmių. Mano, kad šiuo atveju nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Sutarties nutraukimas yra išimtinis pirkėjo teisių gynimo būdas, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pats atsakovas neįrodo, kad langų negalima naudoti pagal paskirtį. Šiame kontekste ieškovė taip pat pažymi, kad ieškovė visuomet siekė bendradarbiauti su atsakovu ir patenkinti jo įvairius reikalavimus, kurių turinys nuolat keitėsi. Pačiam atsakovui buvo perduoti 28 vienetai jo užsakytų gaminių, dėl kurių, perdavimo momentu, atsakovas nereiškė pretenzijų arba turėjo tik dėl mažos dalies. Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Ormika“ sumontavo gaminius dviem etapais: I etapu 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė pristatė ir trečiasis asmuo sumontavo atsakovo pirtyje 6 vnt. langų, 1 lauko duris ir vienas stumdomąsias duris pirties nebaigtoje terasoje; II etapu 2022 m. rugsėjo 13 d.–25 d. ieškovė pristatė, o trečiasis asmuo gyvenamajame name sumontavo 16 vnt. langų, 1 lauko duris ir vienas stumdomąsias duris nebaigto statyti gyvenamojo namo nebaigtoje terasoje. Tuomet atsakovas pretenzijų nereiškė. Sutartis buvo nutraukta praėjus dvejiems metams po sutarties sudarymo. Tačiau ieškovė laikosi pozicijos, kad montavimo darbai nepateko į 2022 m. gegužės 30 d. sutarties taikymo sritį. Be to atsakovas nuolat plėtė tariamų gaminių trūkumų sąrašą. Nors ieškovei buvo sumokėta už gaminius tik 23 500 Eur su PVM, tačiau priešieškinio reikalavimai jau siekia 38 661,81 Eur, dėl to atsakovas nori nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Be to, atsakovo vertinimu, atsakovo ieškinys dėl tariamai netinkamai atliktų montavimo darbų pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi, ieškovės vertinimu, šiuos darbus atliko UAB „Ormika“.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, papildomai (detaliau) paaiškino įvairias ginčo aplinkybes (nuo sutarties sudarymo iki vykdymo), taip pat akcentavo neteisėtas statybas. Pateikė teismui detalias baigiamąsias kalbas.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė savo priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paaiškino įvairias ginčo aplinkybes (nuo sutarties sudarymo iki vykdymo). Teismo posėdžio metu atsisakė dalies reikalavimų. Pateikė teismui detalias baigiamąsias kalbas.

9.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Ormika“ atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nors nesutiko su atsakovo priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau kartu nesutiko dalyje ir su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, patvirtino, kad jokių atskirų sutartinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl montavimo darbų nebuvo sudaryta, o trečiasis asmuo veikė objekte kaip montuotojas būtent su ieškove sudarytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu, papildomai (detaliau) paaiškino įvairias ginčo aplinkybes (nuo sutarties sudarymo iki vykdymo).

10.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Altitudė ranga“ palaikė ieškovės nurodytas aplinkybes, nesutiko, kad buvo kokie nors gaminių trūkumai, patvirtino, kad ginčo gaminius gamino jų bendrovė. Taip pat detaliau pasisakė apie priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą, ypač vertinant UAB „Megrame“ pasiūlymą ir šių pasiūlymų pagrindu reiškiamą reikalavimą.  

k o n s t a t u o j a: 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. balandžio 26 d. gavo vartotojo (atsakovo) T. V. prašymą (reg. Nr. 7G-2863) ir susijusią medžiagą dėl tarp vartotojo ir UAB ,,Guran“ veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojo teises ir teisėtus interesus. Vartotojas prašyme nurodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. su ieškove sudarė sutartį Nr. 22/05-30 dėl langų, durų pagaminimo ir sumontavimo adresu (duomenys neskelbtini). Vartotojas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo ieškovei 11 750 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo Rangovui 12 750 Eur. Vartotojas prašyme pažymėjo, kad sumontavus pagamintus langus, duris pastebėjo jų ir montavimo darbų netinkamą kokybę: Neužklijuotos vidinės /išorinės pilno lipnumo juostos pagal perimetrą. Langų rankenėlės (5 vnt.) funkcionuoja netinkamai galimai dėl netinkamai sumontuotos furnitūros, juntamas didelis laisvumas neatitinkantis gamintojo nurodymų. Didžioje dalyje langų ir duryse montavimo varžtai nedasukti/įsukti kreivai /persukti/nesilaikant gamintojo nurodymų, dėl ko deformuotos tvirtinimo vietos/sugadinti gaminiai/sugadintos gaminių kameros. Kai kurie langai nesureguliuoti ir veikia netinkamai. Vartotojas prašyme nurodė, kad daug kartų kreipėsi į ieškovę dėl defektų taisymo, ieškovės atstovai vyko defektų tvarkyti, tačiau jie pilnai nebuvo ištaisyti. Vartotojas prašė įpareigoti ieškovę netinkamos kokybės langus, duris ir jų montavimo darbus pakeisti į tinkamos kokybės langus, duris ir jų montavimo darbus. 2023 m. liepos 14 d. Tarnybai buvo pateiktas MB ,,Laupetra“ Apžiūros – defektų nustatymo aktas ir defektų šalinimo sąmata. MB ,,Laupetra“ ekspertas Robertas Morkūnas 2023 m. birželio 19 d. apžiūrėjo sumontuotus langus ir duris adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė aktą. Akte nurodyta, kad atliekant vizualią apžiūra objekte nustatyta, jog aplink sumontuotus PVC gaminius nesuklijuotos specialios, tam skirtos ir privalomos garo izoliacinės juostos, todėl PVC gaminių izoliavimui naudotos montažinės putos yra paveiktos drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių, tokiu būdu praradusios savo naudingąsias izoliacines savybes. Dalyje PVC gaminių izoliaciniai tarpai dalinai neužpildyti montažinėmis putomis arba užpildyti nepakankamai. Pastatuose sumontuoti PVC gaminiai ir lauko durys dėl neatlikto arba netinkamai atlikto mechanizmų reguliavimo montavimo metu tinkamai neužsidaro ir sandariai neprisispaudžia prie langų bei durų rėmų. Pastato lauko durų angoje sumontuotas durų pritraukėjas dėl netinkamai pasirinkto montavimo būdo, mechaniškai trinasi į durų rėmą bei tarpines taip juos gadindamas. PVC gaminių stiklo paketų viduje esantys dekoratyviniai elementai sumontuoti be tarpinių arba kitaip neįtvirtinti, todėl uždarant PVC gaminį, dekoratyviniai elementai viduje juda liesdami stiklą ir taip skleisdami pašalinius garsus. Atliekant apžiūrą objekte nustatyta, kad PVC gaminiai sumontuoti nesilaikant: Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento 2.04.01:2018 ,,PASTATŲ ATITVAROS. SIENOS, LANGAI IR IŠORĖS ĮĖJIMO DURYS“ 2 – jo skyriaus 5 punkto reikalavimų. kurie nurodo, kad: ,,Langas pastate turi būti sumontuotas pagal gamintojo arba kitą jo nurodytą ir viešai paskelbtą instrukciją. Montuojant PVC gaminius, pasirinkti skirtingi tvirtinimo būdai : skirtingos varžtų montavimo vietos, bei medžiagos, skirtingo diametro varžtai. MB ,,Laupetra“ akte pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad MB ,,Laupetra“ nepriklausomas vertinimas yra PVC gaminiai pastatuose sumontuoti nesilaikant: STR 2.04.01:2018 ,,PASTATŲ ATITVAROS. SIENOS, LANGAI IRIŠORĖS ĮĖJIMO DURYS“ reikalavimų ir PVC gaminių gamintojo nurodymų, PVC gaminiai ir durys dėl montavimo ir stiklo paketų gamybos defektų šiuo metu yra nenaudotini ir reikalauja tinkamo permontavimo bei stiklo paketų remonto. Langų, durų apžiūros metu buvo įvertinti padaryti atliktų darbų trūkumai, apskaičiuoti kiekiai ir sudaryta Langų, durų defektų ištaisymo darbų lokalinė sąmata, kuri sudaro 25 765,57 Eur. Vartotojas 2023 m. liepos 25 d. raštu Nr. 5G-10009 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir nurodė, kad keičia pirminį reikalavimą ir prašo, kad ieškovė kompensuotų 387,20 Eur su PVM išlaidas nepriklausomiems ekspertams, kompensuotų defektų ištaisymo darbų išlaidas pagal lokalinę sąmatą 25 765,57 Eur su PVM, kompensuotų tiesiogines išlaidas, sumokėtas už nekokybiškai atliktus darbus 1 000 Eur su PVM, viso: 27 152,77 Eur su PVM, suremontuotų arba pergamintų stiklo paketus bei suremontuotų arba pergamintų langų rėmus, o jei neturi galimybės to atlikti, kompensuotų sugadintų gaminių kainą – 23 500 ?ur su PVM. 2023 m. rugsėjo 25 d. vartotojas dar patikslino reikalavimus ir prašo, kad ieškovė atlygintų defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), atlygintų išlaidas už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur, atlygintų išlaidas už eksperto paslaugas (387,20 Eur), atlygintų išlaidas už advokato paslaugas. Vartotojas 2023 m. spalio 16 d. raštu Nr. 5G-14073 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ir nurodė, kad prašo dar atlyginti išlaidas už advokato paslaugas 653,50 Eur. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, kuriuo iš dalies patenkino vartotojo T. V. reikalavimą – pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą dalyje dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos sumos (25 765,57 Eur), išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur) atlyginimo. Vartotojo reikalavimą dalyje dėl sumokėtų pinigų už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur) grąžinimo laikė nepagrįstu, įpareigojo UAB „Guran“ įvykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Ieškovė nesutiko su Tarnybos nutarimu ir pateikė ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

12.       Iš kitų bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės mėn. vyko el. susirašinėjimas tarp ieškovės vadovės ir atsakovo dėl užsakymo. 2022 m. gegužės 13 d. el. paštu atsakovas klausė įvairios informacijos apie langus, taip pat dėl montavimo, buvo prašoma paskaičiuoti kiek kainuos montavimas ir kas įeina į montavimą, kartu klausiant ar pasiūlymas yra kartu su pristatymo kaina į (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 16 d. buvo prašoma pateikti jam pasiūlymus, kartu prašant apskaičiuoti ir montavimo išlaidas. 2022 m. gegužės 17 d., pateiktas ieškovės siūlymas (atsakymas), nurodant, kad visi gaminiai Rehau Geneo profilio 23 500 Eur su PVM; montavimas skaičiuojamas pagal ieškovės/vartotojo brėžinius, iš viso 2 264,39 Eur su PVM; juostos vidinės/išorinės pilno lipnumo pagal perimetrą 500 Eur su PVM; pristatymas į objektą nemokamai; juostų klijavimas įeina į montavimo kainą; avansinis mokėjimas 50 proc. nuo gaminių kainos, gamybos terminas 45 darbo dienos; brėžiniai, suderinti su užsakovu, laikomi neatskiriama sutarties dalimi. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rašytinę sutartį, pagal kurią susitarė: tiekėjas (ieškovė) įsipareigoja pateikti, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo priimti ir apmokėti produkciją, kurios asortimentas ir prekybos sąlygos išdėstytos šioje sutartyje (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2 punkte (produkcija) nustatyta, kad pagal užsakymą Nr. 2371 gaminami PVC langai iš Rehau Geneo profilio, spalva balta. PVC langai (24 vnt.), PVC lauko durys (2vnt.), HST sistemos (2 vnt.). Gaminiai įstiklinti 3 stiklų selektyviniais stiklo paketais su termo rėmeliais TGI + argonas. Stiklo paketuose – dekoratyvinės PVC kartelės 25 mm baltos spalvos. Langų furnitūra WinkHaus Aktyv Pilot Standard, rankenėlės Hoppe secustic baltos spalvos. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad plastikinių gaminių kokybė atitinka ES technines normas, gamybos standartus bei užsakovo reikalavimus. Sutarties 4 punkte (kaina) nurodyta, kad bendra sutartinė užsakymo suma 23 500 Eur su PVM. Gaminių kaina su pristatymu. Sutarties 5 punkte (kiekis) nustatyta, kad 28 vnt. PVC gaminių pagal pridedamus brėžinius. Sutarties 6 punkte (apmokėjimas) nustatyta, kad gaminiai pradedami gaminti pasirašius šią sutartį ir užsakovui sumokėjus 11 750 Eur pradinę įmoką. Galutinis atsiskaitymas pristatymo dieną. Sutarties 7 punkte (atlikimo terminai) nustatyta, kad tiekėjas įsipareigoja užsakymą atlikti iki 2022 m. liepos 29 d. Sutarties 8 punkte (garantijos) nustatyta, kad tiekėjas garantuoja produkcijos kokybę, sutinkamai su sutarties sąlygomis, suteikiama penkerių metų garantija. Plastikinių gaminių priedams, t. y. rankenoms, pritraukėjams, orlaidėms ir pan., garantija nesuteikiama. Jei produkcija neatitinka sutarties sąlygų, užsakovas nedelsiant iškviečia tiekėjo atstovą, nurodydamas priežastį ir brokuojamos produkcijos kiekį. Terminas, per kurį tiekėjas įsipareigoja pakeisti šios sutarties sąlygų neatitinkančius gaminius, ištaisyti gaminių trūkumus, įskaitant dėl kokybės: 15 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Atsakovas sumokėjo 2022 m. gegužės 31 d. ieškovei 11 750 Eur, 2022 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 12 750 Eur. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0018308 bendrai 24 500 Eur sumai, kurioje be kita ko nurodyta, jog užsakymą apima tiek gaminiai, tiek montavimo paslaugos (pirtis). Pateiktas atsakovo ir ieškovės vadovės 2022 m. rugpjūčio 30 d. el. susirašinėjimas, kuriame atsakovas mini tam tikrus montavimo trūkumus, ieškovės vadovė nukreipė kreiptis į V. (UAB „Ormika“ vadovą). Pateiktas atsakovo 2022 m. rugsėjo 28 d. el. laiškas ieškovės vadovei, kuriame minimas pokalbis telefonu, pažymėtos aplinkybės apie pateiktas dar dvi sąskaitas už montavimo darbus: a) 20 x 41,32 826,45 + PVM = 999,24 Eur; b) 42,46 x 54,70 2 322,56 + PVM = 2 810,29 Eur; c) transportas 470+PVM = 568,70 Eur; už montavimo darbus 3 809,56 Eur ir 568,70 Eur už transporto paslaugas, bendrai 4 378,23 Eur. Atsakovas nurodo, kad sąskaitas nepriima, jos klaidingos. Nurodo, kad buvo sutarta darbų kaina pagal ieškovės patvirtinimą: 2 264,39 Eur montavimo darbai, 500 Eur juostos, bendrai 2 764,39 Eur; Kartu nurodyti neatlikti dar darbai ir trūkumai; pažymėta, kad už montavimo darbus yra pervesta 999,24 Eur, likutis – 1 765,15 Eur. Nurodyta, jog tuo atveju jeigu juostų kokybiškai neišeina užklijuoti, tuomet pagal atsakovo pasiūlymą tai atliks jo meistrai, tuomet 1 765,15 – 350 = 1 415,15 Eur pavedimui, atitinkamai prašoma pakoreguoti sąskaitą. 2022 m. rugsėjo 29 d. el. paštu atsakovas dar nurodo, jog teikia nurodytų neatitikimų fotofiksacijas bei dėl kitų trūkumų šalinimo (pateiktos nuotraukos su trūkumų aprašymu). 2022 m. spalio 10 d. atsakovas pateikė dar vieną el. laišką ieškovės vadovei, kuriame nurodė, jog džiaugiasi dėl ieškovės situacijos supratingumo. Siūlomas kompromisas dėl papildomų kaštų dėl montavimo atsiskaitymo: montavimo darbai 2 264,39 Eur su PVM, juostos 500 Eur su PVM, bendrai 2 764,39 Eur su PVM. Nurodytas atsiskaitymas už montavimą: 1) ieškovės PVM sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 10 d. išskirta eilutė montavimo paslaugos pirtis – 999,94 Eur su PVM, atsiskaityta; 2) siūloma UAB Ormika išrašyti sąskaitą likusiai sumai ir atsiskaitoma 1 764,45 Eur su PVM; 3) ieškovės 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaita 3 379 Eur su PVM anuliuojama; 4) ieškovė pateikia garantinius dokumentus bei sertifikatus apie sumontuotus langus. Atsiskaičius pagal UAB „Ormika“ išrašytą sąskaitą nurodyta suma būtų laikoma, kad už langus ir montavimo darbus pilnai atsiskaityta; prašoma patvirtinti, ar tinka. Kartu nurodyti neatitikimai (likę ir nauji). Byloje pateiktas ieškovės vadovės raštas atsakovui, kuriame kalbėta apie montavimą. Ieškovė suprato, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu nieko nesusitarė, pažymėta apie montavimo darbų atlikimo eigą ir atsiskaitymus, kilo klausimų dėl montavimo kainos apmokėjimo. Pateiktas ieškovės vadovės 2022 m. spalio 10 d. el. laiškas atsakovui, kuriuo informavo, kad sąskaita už montavimo darbus anuliuota, paaiškino atsakovui tartis su trečiuoju asmeniu dėl montavimo paslaugų. 2022 m. spalio 11 d. el. paštu atsakovas toliau teikė ieškovei informaciją apie trūkumus ir klausimus, ir paaiškino, kad kai sudarysime sutartį dėl montavimo darbų, tuomet kreipsimės tiesiogiai į V. (UAB „Ormika“ vadovą), kas susiję su produktu, informuoja, kad pagal šalių susitarimo sąlygas, dėl produkto priežiūros susitarimas taipogi nukreipia į V., nes jis atsakingas už produktų priežiūrą, buvo klausiama ieškovės dėl priėmimo-perdavimo akto gaminiais, t. y. kaip bus fiksuojama, tipiškai būna taip, kad gaminiai priimami ir sukomplektuojami bei perduodamos deklaracijos, nurodo, jog lauks iš V. sutarties ir sąskaitos bei pasikoregavus neatitikimus, pasirašomas darbų atlikimo aktas su UAB „Ormika“ dėl montavimo darbų ir galutinai atsiskaitoma. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek trečiasis UAB „Ormika“ patvirtino, kad tarpusavio susitarimo nepavyko pasiekti ir jokių papildomų sutarčių nebuvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Pateiktas atsakovo 2022 m. spalio 26 d. el. laiškas ieškovės vadovei dėl montavimo (rankenėlių), arba pakeisti/sureguliuoti 5 galimai defektuotas rankenėles, atlikus šiuos darbus bus galima pasirašyti produktų priėmimo perdavimo aktą; panašaus pobūdžio 2022 m. gruodžio 14 d. el. laiškas, tarp šalių vyko susirašinėjimai dėl trūkumų šalinimo, šis susirašinėjimas tęsėsi ir 2023 m. balandžio mėn. 2023 m. vasario 6 d. vyko susirašinėjimas el. paštu tarp atsakovo ir ieškovės dėl gaminių deklaracijų, nurodyta, kad pateikta nepilna informacija apie įsigytų langų deklaracijas. 2023 m. kovo 23 d. trečiasis asmuo UAB „Ormika“ teikė pretenzijas ieškovei dėl neapmokėtu pilnai montavimo paslaugų, nurodomos aplinkybės, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo objekte pagal 2021 m. gruodžio 6 d. bendradarbiavimo sutartį. Buvo nurodyta, kad trečiasis asmuo su ieškove derino naują montavimo kainą dėl montavimo sudėtingumo ir poreikio nuomotis stelažus. Pažymėta, kad ieškovė apmokėjo trečiojo asmens 2022 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą faktūrą 871,20 Eur sumai, bet ieškovė neapmokėjo iki šiol likusios 2022 m. lapkričio 25 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2 032,80 Eur sumai. Pateiktas atsakovo 2023 m. birželio 15 d. 387,20 Eur mokėjimas MB Laupetra; MB Laupetra 2023 m. liepos 5 d. parengta lokalinė sąmata (sudaryta pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas) 25 765,57 Eur sumai; MB Laupetra 2023 m. liepos 5 d. Apžiūros – defektų nustatymo aktas Nr. 2023/07/14; pateikta 2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADD 201310-10 atsakovui už teisines advokato paslaugas iki teismo ir apmokėjimas (653,40 Eur). Pateiktas antstolio Rimanto Vižainiškio 2024 m. balandžio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-24-3052, kuriame antstolis vaizdo fiksavimo priemonėms užfiksavo atsakovo turto ginčo adresu bendrą vaizdą bei kitas su šiuo faktinių aplinkybių konstatavimu susijusias aplinkybes, taip pat aprašė matomus nubrozdinimus, įplyšimus, pritraukėjo veikimą (trinimasi) ir pan. Kartu pateikta 2024 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią antstoliui už suteiktas paslaugas sumokėta 1 452 Eur su PVM (su apmokėjimu), pateikta 2024 m. balandžio 13 d. išankstinė sąskaita MB Laupetra už specialisto dalyvavimą aplinkybių fiksavime, objekte su PVM 484 Eur (su apmokėjimu). 2024 m. gegužės 3 d. atsakovas pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, reikalavimo grąžinti už prekes sumokėtą kainą ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas nurodė pranešime aplinkybes dėl esminio sutarties pažeidimo ir vienašališko sutarties nutraukimo, reikalavo ieškovės remiantis CK 6.209 straipsnio 1 dalimi, pašalinti sutarties pažeidimus ir pakeisti netinkamos kokybės gaminius tinkamais kokybės gaminiais; neįvykdžius nurodyto reikalavimo, sutartis bus laikoma nutraukta vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo po 30 d. nuo rašto išsiuntimo dienos; kartu atsakovas reikalaus grąžinti už gaminius sumokėtą 24 500 Eur sumą, atlyginti 327,87 Eur ekspertizės išlaidas, 629,32 Eur išlaidas už advokato pagalbai apmokėti, taip pat nuostolius dėl netinkamos kokybės gaminių pakeitimą tinkamos kokybės ir kainos padidėjimą, kurių suma 11 185,21 Eur. Pateiktas 2024 m. balandžio 30 d. UAB Megrame gaminių (6 kamerų vokiškas GEALAN S9000 profilis, rėmo plotis 83 mm, naujos kartos plastikinės stumdomos terasos durys, gaminiai nurodyti siūlyme) pasiūlymas (galutinė kaina) – 34 022,51 Eur su PVM, kartu įtraukus demontavimo ir montavimo darbus, transportavimo ir senų langų utilizavimo paslaugas bei papildomas pasiūlymas su bendra 1 662,70 Eur suma, kuriame nurodytos montavimo kainos bei lango gaminys. MB Laupetra 2024 m. gegužės 10 d. išrašė atsakovui dar papildomai PVM sąskaitą faktūrą LAUP Nr. 2023051598 bendrai 871,20 Eur sumai su PVM už statinio langų bei durų techninius-inžinierinius vertinimus. Pateikta ieškovės užsakymu eksperto Vladimiro Ravnialičevo 2024 m. balandžio 10 d. surašyta specialisto išvada Nr. 1/24, kurios objektas – MB Laupetra parengtas apžiūros-defektų nustatymo aktas, lokalinė sąmata ir sąskaita faktūra, jog už šias paslaugas ekspertui sumokėta 500 Eur (kartu su mokėjimais). Pateikta ieškovės UAB „Guran“ ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ 2021 m. gruodžio 6 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis 20211206/1, kuria UAB „Ormika“ įsipareigojo UAB „Guran“ atlikti numatytus langų montavimo darbus užsakovo objektuose. Montavimo darbų kaina derinama kiekvienam objektui atskirai, atsižvelgiant į darbų apimtis ir montavimo sudėtingumą. Teismui pateiktas 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 19/08/22 dėl akte nurodytų darbų bendrai 871,20 Eur sumai su PVM, šiuo atveju nurodyta, jog darbus užsakė ieškovė (pasirašė akte), atliko UAB „Ormika“, nurodyta, kad darbus turi priimti atsakovas (užsakovas) T. V., tačiau akte nėra atsakovo parašo; taip pat pateiktas 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktas Nr. 25/09/22 dėl akte nurodytų darbų bendrai 2 032,80 Eur sumai su PVM, šiuo atveju nurodyta, jog darbus užsakė ieškovė (pasirašė akte), atliko UAB „Ormika“, nurodyta, kad darbus turi priimti atsakovas (užsakovas) T. V., tačiau akte nėra atsakovo parašo.

13.       Byloje 2025 m. vasario 24 d. teismo nutartimi buvo paskirta šalių prašymu teismo ekspertizė ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. gautas teismo eksperto Dariaus Kalibato teismo ekspertizės aktas. Teismo ekspertas, atsakydamas į ekspertizei užduotus klausimus, pateikė tokias išvadas: 1) pažymėjo, kad pagal sutartį prie sutarties buvo pateikti visų langų ir durų brėžiniai su aprašymais, ant kurių pasirašė atsakovas patvirtindamas, kad su išmatavimais ir varstymo kryptimis sutinka. Langų bei durų sąrašą su patalpų, kuriose ketinama montuoti juos pavadinimas, išmatavimais ir funkcijomis, ieškovei pateikė atsakovas. Pagal komercinį pasiūlymą, tik vieno lango yra prašoma su grūdintu stiklu, t. y. lango L19, kuris turėjo būti montuojamas į pirties pastato saunos patalpą. Šalia visų kitų langų ir durų aprašymų pastabos „Langas grūdintas“ nėra. Pateiktuose langų ir durų brėžiniuose prierašas „paketas su saugiu stiklu“ taip pat yra tik prie lango L19, todėl atsakovui buvo žinoma, kad tik vienas langas L19 bus pagamintas su saugiu stiklo paketu. Ekspertizės metu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVC gaminiai buvo pristatyti montavimui ir sumontuoti pirties pastate, o tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė išrašė už visus PVC gaminius ir dalinį jų sumontavimą (tik pirties pastate) PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytų PVC gaminių kiekis ir matmenys atitinka sutartyje nurodytų PVC gaminių sąrašą. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. atsakovui buvo pristatyti likę PVC gaminiai ir sumontuoti. Montavimo darbus atliko UAB „Ormika“. Ekspertizės metu nustatyta, kad netrukus po PVC gaminių sumontavimo, atsakovas el. paštu pareiškė pretenziją ieškovei dėl PVC gaminių montavimo darbų kokybės, siuntė nuotraukas su užfiksuotais montavimo darbų kokybės trūkumais. Atsakovas reiškė pretenzijas dėl montavimo darbų kokybės, tačiau ne dėl sutartimi įsigytų PVC gaminių matmenų, spalvos, stiklo paketų saugumo, stiklo paketuose esančių dekoratyvių juostelių ar kitų charakteristikų. Ekspertizės metu iš pateiktos informacijos nustatyta, kad ginčo gaminiai (langai, kaip gaminys) atitiko norminius reikalavimus, bet neatitiko montavimo darbų kokybės, kurie išnagrinėti atsakant į kitus ekspertizės klausimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad nors MB Laupetra defektiniame akte ir nurodyta, kad PVC gaminių viduje esantys dekoratyviniai elementai uždarant varčias braška, tačiau iš tiesų tai nėra stiklo paketų gamybos trūkumas. Dekoratyviai elementai, konkrečiu atveju „Adria“, talpinami į stiklo paketo vidų yra 8 mm storio, o plotis tarp dviejų gretimų stiklų yra didesnis, todėl kai kuriais atvejais uždarant duris ar langus, kai varčia trenkiasi į durų ar lango staktą, dekoratyviniai elementai liečiasi prie stiklo vidinio paviršiaus ir barška. Barškesys yra juntamas tik tuo momentu, kai varčia prisispaudžia prie staktos, tačiau tuo pačiu yra girdimas spynos liežuvėlio užrakto, lango rankenėlės sukimo garsas, spynos užrakto garsas, todėl dekoratyvinių elementų barškėjimo stiklo paketo viduje garsas nesukelia papildomo diskomforto. Ekspertizės metu nustatyta, kad gaminiai neturėjo trūkumų (neskaitant montavimo darbų kokybės trūkumų), nenustatyta langų gamintojo gamybos broko, nustatytas netinkamas gaminių montavimas, nenustatyta netinkamo gaminių eksploatavimo, aplinkos poveikio ar kitų neigiamų aplinkybių turinčių langams. Ekspertas padarė išvadas, kad PVC gaminių montavimo darbai atlikti su šiais trūkumais: 1) ne visur langų perimetru suklijuotos išorinės sandarinimo juostos; 2) ne pilnai montažinėmis putomis užsandarintos siūlės tarp langų ir sienų karkaso; 3) vidinės langų sandarinimo juostos suklijuotos ant langų rėmų, tačiau montažinės putos nenupjaustytos, neužklijuotos ant sienų karkaso; 4) vienas langas neužsidaro (nesureguliuotas); 5) gyvenamojo namo lauko durų varžtai neuždengti dangteliais/lipdukais; 6) vieno virtuvės lango varžtai neuždengti dangteliais/lipdukais. Visi šie trūkumai yra montavimo darbų kokybės trūkumai. Nors MB „Laupetra“ defektiniame akte ir nurodyta, kad skirtingo diametro varžtų naudojimas tvirtinant PVC gaminius yra trūkumas, tačiau iš tiesų nėra tokio reikalavimo naudoti tik vieno diametro varžtus, o varžtų tvirtinimo vietos parinktos pagal PVC gaminių profilių gamintojo „Rehau“ nurodymus.  Papildomai nustatyta, kad langų stiklajuostės yra išsigaubusios. Ekspertizės metu padaryta išvada, kad montuojant PVC gaminius, šie buvo sumontuoti netinkamai, dalis darbų buvo neužbaigti. Nepabaigtas langų perimetro sandarinimas, ne visi varžtai uždengti plastikiniais dangteliais ir lipdukais, ne visi langai sureguliuoti. Teismo ekspertas nurodė, kad visi montavimo darbų trūkumai buvo pašalinami nedemontuojant PVC gaminių ir jų nekeičiant naujais. Langų siūlių sandarinimą putomis ir sandarinimo juostomis buvo galima atlikti po jų sumontavimo, klijuojant sandarinimo juostas ant medinio sienų karkaso. Tvirtinimo varžtus buvo galima uždengti plastikiniais kamštukais ir lipdukais po langų ir durų sumontavimo. Langai ir durys sureguliuoti po jų sumontavimo, tačiau atsižvelgiant į tuometinę pastatų būklę, kai sienos buvo kiauros, o medinis karkasas vis dar nestabilus dėl nebaigtų statybos darbų, buvo aišku, kad reguliavimą reikės atlikti dar kartą po to, kai bus sumontuota sienų termoizoliacija, fasado apdaila, vidaus sienų plokštės ir atlikti kiti darbai didinantys pastato konstrukcijų apkrovas. Ekspertizės metu nustatytų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sąmata“, sudaryta gyvenamajame name ir pirties pastate, sumontuotų PVC langų ir durų trūkumų šalinimo sąmata vertinant 2023 m. balandžio mėn., galiojusiomis statybų kainų rekomendacijomis. Sudarius lokalinę sąmatą, nustatyta, kad gyvenamajame name ir pirties pastate sumontuotų PVC langų ir durų trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, 2023 m. balandžio mėn. buvo 2 363 Eur su PVM, į lokalinę sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos. Ekspertizės metu nustatyta, kad PVC langų ir durų sandarinimo darbai atlikus langų ir durų montavimo darbus buvo atlikti netinkamai. Sandūros tarp PVC gaminių ir sienų buvo nepakankamai gerai užsandarintos besiplečiančiomis putomis, o garo izoliacinės juostos suklijuotos tik ant PVC gaminių rėmų. Sandarinimo putų perteklius iš vidaus turėjo būti nupjaustytas, o siūlės užsandarintos garo izoliacinėmis juostomis. Ekspertas negali nustatyti ar gamintojo „Rehau“ montavimo instrukcija buvo kažkam pateikta, tačiau PVC gaminių montuotojai, montavę ginčo gaminius, turėjo žinoti „Rehau“ gamintojo reikalavimus ir jais vadovautis. PVC gaminiai į medinį sienos karkasą yra įtvirtinti sraigtais, kurie kiaurai kerta PVC gaminių profilius. Leistinos tvirtinimo vietos yra pavaizduotos montavimo taisyklėse. Būtent tose vietose tvirtinimo elementai (sraigtai) ir yra sumontuoti languose ir duryse. PVC gaminių rėmai pergręžti tose vietose, kuriose tą buvo galima daryti. Tvirtinant langą L20 tarp sraigtų buvo paliktas didesnis atstumas nei leistina, todėl reikia įtvirtinti langą dar dviem papildomais sraigtais, kad langas būtų stabiliai įtvirtintas angoje. Nagrinėjamu atveju langui pakanka žemiausios 3 klasės atsparumo smūgiui klasės ir gaminys nebūtinai turi būti grūdintas ar kitaip apsaugotas. Kitų projekto reikalavimų nepateikta. Pagamintų ir atsakovui pristatytų, o vėliau ir sumontuotų PVC gaminių kokybę patvirtina Eksploatacinių savybių deklaracijos LE/DOP-Nr: 037/CPR/2022.08.10 ir 038/CPR/2022.08.10, kuriose yra nurodytos PVC langų/vitrinų ir PVC lauko durų specifikacijos, išbandymų rezultatai. Gamintojas išduodamas gaminio eksploatacinių savybių deklaraciją patvirtina, kad gaminys atitinka privalomus reikalavimus, o tai reiškia, kad jį saugu eksploatuoti. PVC gaminių apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie veiksniai, kurie galėtų turėti įtakos PVC gaminių trūkumų atsiradimui.

14.       Papildomai ieškovė informavo teismą (ir prašė teismo stabdyti šią nagrinėjamą bylą dėl kitos bylos, šis prašymas buvo atmestas), kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamas ieškovės skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiuo skundu prašoma panaikinti Statybų inspekcijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 2D-15212 „Dėl Jūsų 2025-05-11 skundo nagrinėjimo ((duomenys neskelbtini))“ kaip nepagrįstą ir įpareigoti inspekciją atlikti pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo patikrinimą; įpareigoti inspekciją, nustačius savavališkos statybos faktą, inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą ir 2023 m. balandžio 28 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-00-230428-05878 panaikinimą; priteisti iš inspekcijos visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš inspekcijos visą pareiškėjo skundo tyrimo medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas raštas. Pareiškėja (šios bylos ieškovė) nesutinka, kad Statybos inspekcija nenustatė savavališkos statybos ir neatliko sekančių veiksmų.

15.       Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės. Kaip pažymėtina teismų praktikoje, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, o teismas nagrinėja bylą iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28, 29 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja vartojimo ginčą iš esmės ir kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl vartojimo ginčo, nevykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą, tačiau tokio pobūdžio bylose atsakovui nėra būtina per naujo teikti priešieškinį, o ieškinio atmetimo atveju tenkinamas vartotojo pareikštas reikalavimas dar Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-538/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1816-390/2024 ir kt.). Tačiau kartu reikalavimų tikslinimas nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą nėra draudžiamas.

16.       Šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, kuriuo iš dalies patenkino vartotojo T. V. reikalavimą – pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą dalyje dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos sumos (25 765,57 Eur), išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur) atlyginimo. Vartotojo reikalavimą dalyje dėl sumokėtų pinigų už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur) grąžinimo laikė nepagrįstu ir atmetė.

17.       Ieškovė pareiškė byloje ieškinį, prašydama išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės – pripažinti atsakovo T. V. reikalavimą atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) nepagrįstu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu pakeitė reikalavimus, pateikė teismui priešieškinį, prašydamas teismo: 1) ieškovės ieškinį atsakovui atmesti visiškai ir palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“; 2) tenkinti atsakovo priešieškinį – (po sutarties nutraukimo) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 Eur už gaminius sumokėtą kainą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai būsimus nuostolius už su netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, kurių dydis 11 185,21 Eur; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 Eur; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu (darytas garso įrašas – teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio metu protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, CPK 168 straipsnis) atsakovas atsisakė dalies reikalavimų (CPK 140 straipsnis), kuris užfiksuotas (žodinis pareiškimas) garso įraše, t. y. reikalavimo „ieškovės UAB „Guran“ ieškinį atsakovui T. V. atmesti visiškai ir palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“ (nebepalaikė pradinių reikalavimų, kuriuos atsakovas buvo pareiškęs Tarnybai nagrinėjant vartojimo ginčą šioje institucijoje) bei palaikė tik pakeistus (priimtus) priešieškinio reikalavimus po sutarties nutraukimo (kai kurie reikalavimai dalinai atkartoti priešieškinyje): 1) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 Eur už gaminius sumokėtą kainą; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai būsimus nuostolius už su netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, kurių dydis 11 185,21 Eur; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi atsakovas atsisakė pradinių reikalavimų, kurie buvo pareikšti dar Tarnyboje: kompensuoti defektų ištaisymo darbų išlaidas pagal lokalinę sąmatą 25 765,57 Eur su PVM, atlyginti išlaidas už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur). Tuo tarpu reikalavimai dėl 387,20 Eur su PVM išlaidos nepriklausomiems ekspertams bei 653,50 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (kurie buvo pareikšti ir reikalavimuose Tarnyboje, palikti priešieškinyje, juos priešieškinyje papildant dar su kitais reikalavimais bei bendrai priešieškiniu šioje dalyje reikalaujant 2 976,60 Eur nuostolių. Taigi galutiniai atsakovo reikalavimai (po dalinio reikalavimų atsisakymo) buvo: 1) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 Eur už gaminius sumokėtą kainą (po sutarties nutraukimo); 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai būsimus nuostolius už su netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, kurių dydis 11 185,21 Eur; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Ieškovės atstovė nurodė (iškėlė) poziciją byloje per baigiamąsias kalbas poziciją, kad atsakovo reikalavimų dalies atsisakymas galimai nebuvo aiškus, neįformintas teismo informacinėje pažymoje. Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą (CPK 140 straipsnio 1 dalyje). Šiuo atveju teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio metu protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, CPK 168 straipsnis) atsakovo atstovas (advokatas) 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimų (CPK 140 straipsnis), kuris užfiksuotas (žodinis pareiškimas) garso įraše. Dėl to teismas priima ieškovės atsisakymą ir šioje dalyje byloje nutraukia (tokia praktika, reiškiant tokio pobūdžio atsisakymus, taip įforminami ir teismų praktikoje panašiose ginčuose, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7888-1159/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1971-603/2023, kuria paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas). Žyminis mokestis už minėtus reikalavimus nebuvo sumokėtas, todėl jo gražinimo klausimas atsakovui nespręstinas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos nustatyta tvarka, atsižvelgus kartu į šias susiklosčiusias aplinkybes ir kitas bylos aplinkybes, proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai.

21.       Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12–13 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Didesnė įrodomoji galia suteikta tik oficialiesiems rašytiniams įrodymams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios. Tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

22.       Teismas, vertindamas visas ginčo aplinkybes, pirmiausia pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir iš esmės visi šios bylos dalyvaujantys asmenys šios teismo ekspertizės išvadų neginčijo, teismo eksperto iškviesti į teismo posėdį papildomai neprašė, neprašė nei pakartotinės, nei papildomos teismo ekspertizės. Teismas klausė byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės dėl teismo ekspertizės, tačiau nė vienas nenurodė, jog nesutinka su teismo eksperto išvadomis. Pats teismo ekspertas Darius Kalibatas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, byloje nenustatyta jokio šio teismo eksperto galimo šališkumo. Teismo ekspertizės aktas yra specialių žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinoms perteikti, šaltinis. Teismui, detaliai susipažinus su teismo eksperto Dariaus Kalibato atlikta teismo ekspertize, nekilo abejonių dėl teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumo. Ekspertizės akto turinys nėra laikomas prieštaringu, pačios išvados išplaukia iš detaliai aprašytos tyrimo eigos, ekspertizės aktas surašytas detaliai ir išsamiai (savo išvadas teismo ekspertas akte motyvavo), daug dėmesio akte skirta būtent byloje kilusioms ginčytinoms aplinkybėms. Teismas šioje byloje neturi pagrindo abejoti byloje atliktos teismo ekspertizės išvados teisingumu. Kaip minėta, šią teismo ekspertizę atlikto teismo ekspertas, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, prisiimantis visą atsakomybę. Todėl teismas remiasi byloje teismo ekspertizės išvadomis, kurios laikomos patikimesnėmis (kadangi teismo ekspertizė skirta byloje pagal visą byloje esančią medžiagą) nei MB Laupetra ar Vladimiro Ravnialičevo išvados, kurios atliktos išimtinai pagal vienos ir kitos ginčo šalies užsakymus ir pateiktus duomenis.

23.       Dėl ieškovės nurodytų teisme naujų aplinkybių (kurios nebuvo nurodytos ir procesiniuose dokumentuose, nei ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį). Papildomai ieškovė informavo teismą (ir prašė stabdyti šią nagrinėjamą bylą dėl kitos bylos, šis prašymas buvo atmestas), kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamas ieškovės skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiuo skundu prašoma panaikinti Statybų inspekcijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 2D-15212 „Dėl Jūsų 2025-05-11 skundo nagrinėjimo ((duomenys neskelbtini))“ kaip nepagrįstą ir įpareigoti inspekciją atlikti pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo patikrinimą; įpareigoti inspekciją, nustačius savavališkos statybos faktą, inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą ir 2023 m. balandžio 28 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-00-230428-05878 panaikinimą; priteisti iš inspekcijos visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš inspekcijos visą pareiškėjo skundo tyrimo medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas raštas. Pareiškėja (šios bylos ieškovė) nesutinka, kad Statybos inspekcija nenustatė savavališkos statybos ir neatliko sekančių veiksmų. Ieškovė prašė dėl šios bylos stabdyti nagrinėjamos bylos nagrinėjimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad tokia byla nagrinėjama, bylos Nr. eI3-15375-979/2025, tačiau, teismo vertinimu, minėta nagrinėjama administracinė byla netrukdo išnagrinėti šią bylą, kurioje yra kilęs visai kitokio pobūdžio civilinis bylas. Ieškovė negrindė šiomis aplinkybėmis nei ieškinio, nei atsiliepimo į priešieškinį, o šia aplinkybe (kad buvo galimai neteisėtos atsakovo objektų statybos) ieškovė pradėjo remtis tik bylos nagrinėjimo eigoje. Šio teismo sprendimo priėmimo nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl neteisėtų statybų. Be to, tai visiškai skirtingi ginčai, šioje kilęs ginčas iš sutartinių santykių, t. y. civilis ginčas, o nurodytoje byloje sprendžiamas administracinio pobūdžio ginčas. Svarbi aplinkybė ir ta, kad kaip jau minėta teismo sprendime, byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo teismo ekspertizės išvadų. Teismo ekspertui buvo išduotas ekspertizės atlikimui 14 klausimas (Ar ginčo objekto faktinė aplinka/teritorija turėjo kokios nors įtakos nustatytiems konkretiems gaminio ir (ar) montavimo trūkumams, jeigu tokie trūkumai nustatyti (ieškovė akcentuoja, kad ginčo objektas galimai pastatytas šaltiniuotoje vietoje)? Jeigu turėjo įtakos, tai paaiškinti detaliau). Teismo ekspertas išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai padarė išvadas, kad PVC gaminių apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie veiksniai, kurie galėtų turėti įtakos PVC gaminių trūkumų atsiradimui. Pabrėžtina ir tai, kad net galutiniame rezultate jeigu būtų ateityje nustatyti tam tikri neteisėti (nors to nėra nustatyta ir šioje byloje tai nenagrinėjama), nepaneigia pačių šalių sutartinių teisinių santykių ir tai, kad teismo ekspertas padarė išvadas, kad jokios šalutinės aplinkybės, nenustatytos, kurios galėjo turėti įtakos nustatytų PVC trūkumų atsiradimui. Vertinant priešingai (remiantis ieškovės tokia pozicija), tuomet iš esmės kiekvienoje byloje, kur vyksta bet koks civilinis ginčas bent kažkiek susijęs su statybų teisėtumu, asmuo (kuriam priklauso objektas) negali turėti kitų civilinių santykių (dėl šio objekto), sudarinėti sandorių (t. y. pirkti, užsakyti paslaugas, užsakyti statybas). Šiuo atveju nei sutarties sudarymo metu, nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad ginčo objektai (ar jo dalis) būtų pastatyti savavališkai ir neteisėtai, o stabdyti bylą neapibrėžtam laikotarpiui (gal net keliems metams), kadangi šiuo atveju byloje nagrinėjamas tik skundas dėl Statybų inspekcijos atsisakymo nagrinėti, nėra pagrindo. Šiai dienai pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, nėra panaikinta. Ateityje (pasikeitus aplinkybėms) ieškovė turi teisė reikšti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo, jeigu manys, kad yra tam teisiniai pagrindai, jeigu būtų nustatytos kitame procese tokios reikšmingos aplinkybės, kurios turėtų reikšmės nagrinėjam ginčui, bet kartu atsižvelgus, jog šiuo atveju teismo ekspertas padarė išvadas, kad montavimo trūkumams (darbų trūkumams) atsirasti šalutinės aplinkybės neturėjo įtakos.

24.       Teismas byloje kilusį ginčą išnagrinėjo iš esmės ir vertindamas šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus pagal pareikštus reikalavimus: kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, ar buvo užsakytos montavimo paslaugos, ar buvo gaminių/montavimo trūkumų, kas už juos atsakingas, susiklosčiusios aplinkybės dėl sutarties nutraukimo, pasirinktus teisių gynybos būdus, galimus gaminius/darbų trūkumus ir kitas byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose akcentuotas (nurodytas) aplinkybes.

25.       Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo kaip vartotojos statuso. Nors ieškovė (jos atstovė) buvo iškėlusi tam tikras abejones dėl atsakovo vartotojo statuso vieno teismo posėdžio metu, bet po to procese iš esmės tomis abejonėmis nesirėmė ir neįrodinėjo, kad atsakovas vis dėlto nėra vartotojas šioje situacijoje. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, kuris, kaip nustatyta, statėsi sau asmeniškai gyvenamąją namą ir pirtį nurodytame objekte, pas ieškovę užsakė ginčo užsakymą. Tuo tarpu ieškovė yra verslininkė, kuri veikia šioje užsakymų srityje ir tokių sutarčių sudarymas (kaip ginčo byloje) yra jos verslas (tarp šalių ginčo dėl to taipogi nėra).

26.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio ir tikrųjų susitarimų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

27.       Vertinant šalių susitarimus, pirmiausia pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 30 d. rašytinėje šalių sutartyje nurodyta, jog tiekėjas įsipareigoja pateikti, o užsakovas priimti ir apmokėti produkciją, kurios asortimentas ir prekybos sąlygos išdėstytos sutartyje (Sutarties 1 punktas), rašytinėje sutartyje nėra aiškiai aptartas montavimas, montavimo darbai. Bet dar iki sutartinių santykių (derybų, pasiūlymų stadijoje) pateiktas į bylą šalių el. susirašinėjimas dėl užsakymo gana aiškiai ir tikėtinai rodo, jog atsakovas (vartotojas) norėjo ir užsakinėjo pas ieškovę gaminius kartu su montavimu (jų atvežimu), buvo prašoma paskaičiuoti kiek kainuos montavimas ir kas įeina į montavimą, buvo prašoma pateikti pasiūlymus, kartu prašant apskaičiuoti ir užsakymo montavimo išlaidas. 2022 m. gegužės 17 d., ieškovės atstovė pateikė atsakymą, kad visi gaminiai Rehau Geneo profilio 23 500 Eur su PVM; montavimas skaičiuojamas pagal ieškovės/vartotojo brėžinius, iš viso 2 264,39 Eur su PVM; juostos vidinės/išorinės pilno lipnumo pagal perimetrą 500 Eur su PVM; pristatymas į objektą nemokamai; juostų klijavimas įeina į montavimo kainą; avansinis mokėjimas 50 proc. nuo gaminių kainos, gamybos terminas 45 darbo dienos; brėžiniai, suderinti su užsakovu, laikomi neatskiriama sutarties dalimi. Šio pasiūlymo (kartu su montavimo kainomis) pagrindu buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pasiūlymas ir užsakymas apėmė kompleksą. Kartu 2022 m. gegužės 30 d. rašytinėje sutartyje (dalyje dėl garantijos) nurodoma, kad garantija suteikiama tiekėjo arba jo atstovo sumontuotiems PVC gaminiams penkerių metų garantija. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės parengtoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo taip pat įtrauktos montavimo paslaugos (pirtis) 826,45 Eur be PVM. Montavimo darbus ginčo objekte teikė trečiasis asmuo UAB „Ormika“, kuris pradėjo veikti ginčo objekte atliekant montavimą (ieškovė to neneigė ir patvirtino) ieškovės UAB „Guran“ ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 20211206/1 pagrindu, kuria UAB „Ormika“ įsipareigojo UAB „Guran“ atlikti numatytus langų montavimo darbus užsakovo objektuose (nebuvo susitarimo (byloje nenustatyta), jog trečiąjį asmenį montuoti gaminius pasamdė tiesiogiai atsakovas). Minėtoje sutartyje tarp ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta, kad montavimo darbų kaina derinama kiekvienam objektui atskirai, atsižvelgiant į darbų apimtis ir montavimo sudėtingumą. Sutartyje nurodyta, kad užsakovas pateikia vykdytojui užsakymą, kuriame turi būti nurodyti darbai, darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo grafikas. Būtent šiuo atveju tas ir buvo padaryta. Byloje kitų įrodymų visuma rodo, jog kilo ginčas kartu dėl montavimo. Atsakovas buvo nurodęs įvairius trūkumus dėl netinkamo montavimo darbų, taip pat šalys negalėjo suderinti galutinės kainos dėl montavimo (pateikti į bylą įvairūs susirašinėjimai ir kita bylos medžiaga tikėtinai rodo, jog trečiasis asmuo dėl montavimo sudėtingumo norėjo didesnio užmokesčio iš ieškovės nei ieškovė buvo sutarusi su atsakovu, atitinkamai ieškovė nukreipė didesnius mokėjimus į atsakovą, vyko susirašinėjimai, sąskaitų anuliavimai), pretenzijos dėl montavimo darbų iš atsakovo buvo teikiamos ieškovei, bendraujama su ieškove, ieškovė atrašinėjo atsakovui. Ieškovės vadovė ne kartą susirašinėjime bandė permesti (teismo vertinimu tai gana aiškiai rodo pateikti el. susirašinėjimai į bylą, jų visuma) bendravimą dėl montavimo darbų trečiajam asmeniui ir sutiko, kad atsakovas bendrautų tiesiogiai su jos parinktu (bendradarbiavimo sutarties pagrindu) montuotoju, t. y. nukreipti atsakovą (vartotoją) pas trečiąjį asmenį, kad šis susitartų su montuotoju tiek dėl nurodomų trūkumų, tiek dėl likusių apmokėjimų (pagrinde dėl namo montavimo), galutinės kainos. Keli byloje pateikti el. susirašinėjimai rodo, jog toks bendravimas vyko (pats atsakovas nurodė ieškovei, jog bandys susitarti su ieškovės montuotoju tarpusavyje), tačiau galiausiai tiek atsakovas (vartotojas), tiek trečiasis asmuo UAB „Ormika“ vadovas aiškiai atskleidė ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad tarpusavyje jokio susitarimo nesudarė, to padaryti nepavyko. Trečiasis asmuo UAB „Ormika“ vadovas nuosekliai procese aiškino ir patvirtino, kad veikė ginčo objekte 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 20211206/1 su ieškove pagrindu, būtent ieškovė nurodė ir pateikė visus duomenis trečiajam asmeniui dėl darbų atsakovo objekte, buvo kalbėta su atsakovu dėl galimų atskirų susitarimų (kai kilo įvairūs ginčai dėl montavimo), tačiau to padaryti (susitarti atskirai) nepavyko. Trečiasis asmuo UAB „Ormika“ taip pat pateikė rašytines pretenzijas ieškovei dėl neatsiskaitymo ir nurodo, kad ketina kreiptis į teismą, jeigu ieškovė neatsiskaitys už suteiktas montavimo darbų paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartį atsakovo objekte, nurodyta, jog ieškovė atsiskaitė tik dalinai. Taip pat teismui pateikti 2022 m. rugpjūčio mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktai (kurie nepasirašyti atsakovo), bet pasirašyti ieškovės vadovės, kuriuose nurodytos trečiojo asmens suteiktos dviem etapais montavimo paslaugos, ir nurodyta, jog juos atliko ieškovės subrangovas UAB „Ormika“ (t. y. pati ieškovės vadovė pasirašė šiuos darbų aktus). Šių įrodymų visuma, teismo vertinimu, pakankamai įrodo, jog vartotojas užsakė užsakymą iš ieškovės kompleksiškai, t. y. atsakovas (vartotojas) pagal bylos medžiagą tarėsi (sudarant sutartį) su ieškove ir tikėjosi gauti visą užsakymo kompleksą – ne tik langų, durų pagaminimą, bet ir jų atvežimą bei sumontavimą, tai rodo ir visų aplinkybių visuma ne tik prieš sutarties sudarymo, bet ir po sutarties sudarymo, taip pat išrašomi sutarties vykdymo dokumentai ir susirašinėjimai. Bylos įrodymų visuma taip pat pakankamai įrodo, jog ir ieškovė gana aiškiai suprato ką užsakė užsakovas (atsakovas). Tokio pobūdžio bylose (ginčuose) svarbu nustatyti, tai (kompleksiškumą užsakymo) ne kartą akcentavo ir apygardos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1971-603/2023). Nagrinėjamu atveju, vertinant pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismui nekilo abejonių, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl šio užsakymo komplekso, įskaitant ir dėl montavimo darbų atlikimo, kurį organizavo (savo bendradarbiavimo sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu) ieškovė UAB „Guran“ prisiėmusi pagal susitarimus su atsakovu, ieškovė buvo pasiūlysi vartotojui montavimo kainas atsakovo objektuose, su kuriomis vartotojas sutiko. Tai, kad vėliau kilo ginčai ne tik dėl montavimo darbų trūkumų, bet ir montavimo darbų kainos, tokių išvadų nekeičia. Tuo pačiu matyti iš bylos įrodymų, kad atsakovas užsakinėjo paslaugas ne tik pirčiai, bet ir gyvenamajam namui, tačiau visame objekte, kur buvo užsakyti gaminiai.

28.       Sprendžiant dėl sutarties kvalifikavimo. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti, o 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

29.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė santykiai laikytini vartojimo rangos sutartimi (ką buvo nustačiusi ir Tarnyba nutarime), kurios galutinis tikslas (rezultatas) – gaminių (langų ir durų) sumontavimas, tačiau sutartis turinti mišrių tiek rangos sutarties, tiek pirkimo–pardavimo sutarties požymių. Šiuo atveju atsakovas (vartotojas) užsakė, o verslininkas (ieškovė), pasitelkusi trečiuosius asmenis, įsipareigojo suteikti atsakovui (vartotojui) kompleksiškai užsakymą – langų, durų pagaminimą, jų atvežimą bei sumontavimą. Montavimo darbams buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Ormika“, kuris veikė objekte 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 20211206/1 su ieškove pagrindu. Byloje nenustatyta, kad būtų dar atskiri susitarimai tarp atsakovo T. V. ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ dėl darbų objekte (to ieškovė tikėtinai neįrodė, pateikti el. susirašinėjimai, kad šie mėgins sudaryti (susitarti), to nepatvirtina, kadangi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo paneigė bet kokius tarpusavio susitarimus ir patvirtino, kad susitarti tarpusavyje nepavyko, o kitų įrodymų byloje nėra), atsakovas visą užsakymo kompleksą užsakinėjo būtent iš ieškovės.

30.       Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-501-803/2023). Nagrinėjamu atveju, yra pagrindas pripažinti, kad šalių sudaryti susitarimai pagal byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą laikytina vartojimo ranga, nes ja ieškovė įsipareigojo atsakovui (vartotojui) organizuoti atitinkamų išmatavimų (pagal brėžinius) langų, durų gamybą, juos atvežti ir sumontuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose objektuose per sutartus gamybos terminus. Siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus atsakovui ieškovė pasitelkė trečiuosius asmenis, tiek dėl gamybos, tiek dėl montavimo. Beveik analogiškos langų (kitų gaminių) gamybos, atvežimo ir montavimo sutartys laikomos vartojimo rangos sutartimis ir kitose bylose, pvz., Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1971-603/2023; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-334-828/2022; Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2100-343/2013. Susitarimas pagaminti langus pagal individualius matmenis ir juos sumontuoti yra esminės sutarties sąlygos, pagrindžiančios teisinių santykių kvalifikavimą kaip vartojimo rangos santykius (CK 6.672 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad su klientu suderintus brėžinius perdavus trečiojo asmens gamybai, teisinės reikšmės santykių kvalifikavimui neturi, kadangi būtent ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo užsakymą pagal jo individualius poreikius (kompleksišką užsakymą). Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurią tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelė, rangos sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo – pardavimo sutartimi. Nors iš tiesų, montavimo kaina (darbų kaina) bendrame kainos kontekste sudaro mažą sumą lyginant už gaminių pagaminimą, tačiau šiuo vien kainos kriterijus būtų formalaus pobūdžio. Pats langų, gaminių montavimas laikytinas statybos darbais. Šiuo atveju ieškovė, pasitelkdama trečiuosius asmenis, atliko pagamintų gaminių montavimo darbus atsakovo objekte, o ne tik juos perdavė atsakovui, atsakovas neprisiėmė langų atvežimo ir sumontavimo rizikos, o tikėjosi gauti visą šį paslaugos kompleksą pagal sutartį iš ieškovės (tai aiškiai matyti iki sutarties derybose ir gaunant/priimant ieškovės siūlymą bei vėlesnėse sutarties vykdymo stadijoje, viso komplekso reikalaujant iš ieškovės) – ne tik gaminių pagaminimą, bet ir jų atvežimą bei sumontavimą. Taigi tarp šalių susiklostę santykiai laikytini vartojimo rangos sutartimi, tačiau sutartis turinti mišrių tiek rangos sutarties, tiek pirkimo–pardavimo sutarties požymių.  

31.       Kartu pažymėtina, kadangi atsakovas yra vartotojas, o ieškovė yra verslininkė, taip pat svarbu nustatyti sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, kaip buvo įvykdyta verslininkui tenkanti pareiga informuoti vartotoją (apie tai ne kartą pažymėjo teismas teismo posėdžio metu proceso dalyviams, klausė jų pozicijos). Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

32.       CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: tarp jų 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti; 4) jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka. Verslininkui tenka pareiga įrodyti, jog aiški ir neklaidinanti informacija buvo suteikta vartotojui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovė, grįsdama ginče aplinkybes, kad atsakovas pagal jų susitarimus turėjo dėl montavimo darbų tartis atskirai dėl dalies darbų atlikimo objekte su trečiuoju asmeniu, turėjo tai įrodyti, jog apie tai buvo tinkamai informuotas vartotojas ir jis su tuo sutiko su tokiomis sąlygomis. Iš pateikto 2025 m. gegužės 17 d. šalių el. susirašinėjimo, kuriame pateiktas ieškovės pasiūlymas atsakovui dėl sutarties sudarymo, kuris buvo pagrindas sudaryti šalių sutartį, buvo nurodyta aiškiai gaminių kaina, montavimo kainos ir kitų papildomų paslaugų kainos ar kad pristatymas į objektą nemokamai, taip pat ir kiti bylos duomenys rodo susitarimo tikslą. Gana aiškiai atsakovui buvo sukurtas lūkestis, kad ieškovė organizuos ir pasirūpins ginčo gaminių sumontavimu pagal sutartas kainas. Sutarties vykdymo metu atsiradę pokyčiai dėl montavimo darbų, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų apie juos tinkamai informuotas ir būtų sutikęs, kad dėl atsiradusių montavimo darbų pokyčių (pvz., ieškovės pasitelktam montuotojui įvertinus darbus sudėtingesniais ir reikalaujant didesnio atlygio pagal bendradarbiavimo sutartį) turi privalomai vartotojas tartis su trečiuoju asmeniu, o ne su ieškove, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl kompleksinio užsakymo. Taigi byloje nėra duomenų (įrodymų), kad ieškovė būtų informavusi atsakovą, jog atsakovas turi sudarinėti atskirai sutartį dėl montavimo su trečiuoju asmeniu. Šios aplinkybės atsirado tik, kai kilo įvairūs ginčai dėl sutarties vykdymo šioje dalyje, bet tarpusavio susitarimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens nesudaryta, ir tiek vartotojas, tiek trečiasis asmuo laikė montavimo darbų organizatoriumi ieškove. Dėl to laikoma, kad byloje nustatyta, jog būtent ieškovė įsipareigojo įvykdyti atsakovui kompleksinį užsakymą, į kurį į eina į montavimo darbai. Tai, kad su klientu suderinus montavimą ir perdavus jį vykdyti trečiajam asmeniui, teisinės reikšmės nekeičia, kadangi būtent ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo užsakymą pagal jo individualius poreikius (kompleksišką užsakymą). Byloje laikytina, kad reikalavimai pareikšti tinkamam atsakovui. Byloje neįrodyta, kad ieškovė būtų atskleidusi vartotojui informaciją, jog montavimo darbus (ar dalį jų) atliks kitas asmuo ir ieškovė už jų kokybę nebus atsakinga, trečiasis asmuo aplamai sutarties sudarymo stadijoje nebuvo atskleistas, o pagal byloje esančią medžiagą matyti, jog būtent ieškovė įsipareigojo atsakovui kartu ir dėl montavimo darbų.

33.       CK 6.674 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui. CK 6.673 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Vartojimo sutarties atveju rangovo rizikos padariniai reiškiasi tuo, kad, užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokėti papildomus darbus, rangovas neatleidžiamas nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutartį ir neatleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, todėl sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus, darbus turi atlikti savo sąskaita (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1440-603/2022).

34.       Taip pat pažymėtina, kad CK 6.650 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismas kartu pažymi, kad atsakovas nėra Bendrininkavimo sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens šalis, todėl atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, Bendrininkavimo sutarties sąlygos galioja šios sutarties šalims, t. y. ieškovei ir trečiajam asmeniui, tačiau negalioja atsakovui, kuris nėra Bendrininkavimo sutarties šalimi. Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų perėmęs ieškovės įsipareigojimus pagal Bendrininkavimo sutartį. Todėl už atliktus gaminių montavimo darbus atsakovo atžvilgiu yra atsakinga būtent ieškovė, dėl to šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad šioje byloje yra tinkamas atsakovas, priešingai nei įrodinėjo byloje ieškovė.

35.       Šiuo atveju taip pat buvo kilęs ginčas, išreikštos abejonės (kokius langus, gaminius užsakė atsakovas, ar grudintus langus, ar ne), tai tyrė ir teismo ekspertas. Teismo ekspertas pateikė išvadas teismo ekspertizės akte (teismas pritaria pilnai šioms teismo eksperto išvadoms), jog prie sutarties buvo pateikti visų langų ir durų brėžiniai su aprašymais, ant kurių pasirašė atsakovas patvirtindamas, kad su išmatavimais ir varstymo kryptimis sutinka. Langų bei durų sąrašą su patalpų, kuriose ketinama montuoti juos pavadinimais, išmatavimais ir funkcijomis, ieškovei pateikė atsakovas. Pagal komercinį pasiūlymą, tik vieno lango yra prašoma su grūdintu stiklu, t. y. lango L19, kuris turėjo būti montuojamas į pirties pastato saunos patalpą. Šalia visų kitų langų ir durų aprašymų pastabos „Langas grūdintas“ nėra. Pateiktuose langų ir durų brėžiniuose prierašas „paketas su saugiu stiklu“ taip pat yra tik prie lango L19, todėl atsakovui buvo žinoma, kad tik vienas langas L19 bus pagamintas su saugiu stiklo paketu.

36.       Taigi tokio pobūdžio santykiams kaip ginčo byloje taikytinos CK XXXII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ nuostatos. Nors šios normos neįtvirtinta specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę pareikšti CK 6.665 straipsnyje nustatytus teisių gynybos būdus (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-381-1097/2023). CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

37.       Šiuo atveju matyti, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovei tiek darbų rezultatų trūkumų, tiek dėl gaminių trūkumų. Gaminių trūkumai nepasitvirtino ir neįrodyti byloje; bet darbų rezultato trūkumai, nustatyti, montavimo darbų trūkumai detaliai nurodyti teismo ekspertizės akte, kuriuo teismas remiasi. Būtent tuo remiantis (tiek dėl gaminių, tiek dėl darbų trūkumų) buvo ir siųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

38.       Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

39.       CK 6.680 straipsnis taipogi nustato, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę taip pat pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.3641 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu yra tam sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 6.3643 straipsnio 3 dalį) įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą ir darbus, todėl net ir neesminiai trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės ir atitinka sutarties tikslus, užsakymo lūkesčius. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kartu, kaip pažymėjo apygardos teismai, nors ieškovas nebuvo pareiškęs konkrečiai įvardinto CK 6.665 straipsnyje nurodyto reikalavimo, tačiau jeigu buvo minimi darbų trūkumai ir vartotojas pretenzijose (raštuose) informavo rangovą, prašė šalinti būtent darbų trūkumus, tuomet ši taikoma  ir turi būti vertinama, ar buvo atlikti konkretūs gaminių (įrenginių) šalinimo darbai (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-368/2024). Kaip minėta, šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą sutarties įvykdymą (tarp jų ir darbų atlikimą) privalo atsakyti atsakovui ieškovė UAB „Guran“.

40.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad montavimo darbų trūkumai nustatyti darbų rezultato priėmimo metu, atlikti darbai nebuvo priimti (buvo teikiamos atsakovo įvairios pretenzijos ieškovei tiek dėl montavimo trūkumų (darbų trūkumų), tiek dėl galimų gaminių trūkumų dar iki darbų priėmimo stadijos, o galiausiai montuotojui sumontavus gaminius objekte, darbų priėmimo stadijoje atsakovas jų nepriiminėjo dėl jų trūkumų ir trūkumų nešalinimo). Kaip trečiasis asmuo UAB „Ormika“ vadovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad galbūt šioje dalyje nebuvo padaręs tinkamų namų darbų, gal tai ir jo kaltė, nes neperdavė atliktų darbų atsakovui vienašališkai, jeigu atsakovas nenorėjo priimti darbų (jo teigimu, atsakovas tiesiog išvažiavo iš objekto ir nenorėjo priimti darbų). Teismui pateikti nepasirašyti atliktų darbų aktai, kurie pasirašyti tik ieškovės vadovės, nurodžius, jog šiuos darbus atliko subrangovas UAB „Ormika“. Tokiu būdu faktiškai darbai nebuvo priimti ir buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės darbų priėmimo metu. Kartu kasacinio teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo aktą, jeigu jis faktiškai priėmė darbų rezultatą ir juo naudojasi, kartu užsakovui vartojimo rangos sutartyje galioja bendroji užsakovo pareiga apžiūrėti ir priimti atliktą rangos darbą ir pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui. Faktiškai šiuo atveju tas ir buvo susiklostę.

41.       Kartu pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog užsakyti gaminiai būtų netinkamos kokybės (šioje dalyje atsakovo pretenzijos buvo nepagrįstos), bet teismo ekspertas teismo ekspertizės akte nustatė įvairius montavimo darbų trūkumus, kurie buvo bandyti šalinti, tačiau nepašalinti ir galiausiai buvo atsisakyta šalinti darbų trūkumus ilgą laiką ir per vartotojo nustatomus papildomus terminus, galiausiai ignoravus tarpusavio bendradarbiavimą (kaip teigė ieškovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, jog atsakovas yra itin konfliktiškas vartotojas ir nebuvo prasmės toliau kooperuotis). Atsakovas priešieškinyje rėmėsi nuostatomis, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, ir kita šalis per protingą terminą nepašalina šių trūkumų. Pažymėjo, kad ieškovei nesutinkant toliau ištaisyti trūkumų, atsakovas 2023 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl 2022-05-30 sutarties Nr. 22/05-30 nutraukimo, reikalavimo grąžinti už prekes sumokėtą kainą ir nuostolių atlyginimo“ vienašališkai dėl ieškovės kaltės, esminio sutarties pažeidimo bei sutarties neįvykdymo per papildomą terminą nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir pareikalavo atlyginti nuostolius.

42.       Kaip minėta, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Šiuo atveju teismas ne kartą procese kėlė klausimus dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo ir kitų ginčo klausimų (ar pirkimas–pardavimas, ar ranga, taip pat ar kompleksinis užsakymas, taip pat koks teisių gynybos būdas (jo keitimas teisme), taip pat dėl sutarties nutraukimo, dėl restitucijos (langų likimo nutraukus sutartį) ir pan.). Teismas buvo pažymėjęs ginčo šalims, kad kvalifikuoti teisinius santykius yra teismo pareiga pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes, teismas įspėjo byloje dalyvaujančius asmenis, kad gali kvalifikuoti santykius pagal faktiškai byloje nustatytas aplinkybes (tiek pagal vartojimo ranga santykius ir taikomos gynybos būdus), kartu atsižvelgus į tai, jog atsakovas yra vartotojas. Taigi užsakovo, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, teisės vartojimo rangos teisiniuose santykiuose yra ginamos suteikiant jam didelę pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybę tuo atveju, kai darbai pagal sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais. Antai pagal CK 6.678 straipsnio, reglamentuojančio darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 1 dalį, nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį užsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kai konstatuojama, kad rangovas per protingą terminą nepašalino sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų arba kad šie trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

43.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, nuosekliai pabrėžia, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

44.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai reikalavimai susiję dėl rangos sutarties darbų trūkumų, CK 6.665 straipsnyje įtvirtintiems užsakovo teisių gynybos būdams turėtų būti taikoma pirmenybė prieš bendrąsias civilinės atsakomybės instituto normas. Kasacinio teismo nurodyta, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų, savo ruožtu kiti užsakovo teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (verslininkė) prisiėmė pagal sutartinius įsipareigojimus atsakovui pagaminti, atvežti ir sumontuoti ginčo gaminius. Šiuo atveju patys ginčo gaminiai neturi trūkumų (teismo ekspertizės akte, kuriuo teismas remiasi, nenustatyta ir kita bylos medžiaga gaminių trūkumų nepatvirtina), šioje dalyje atsakovo pozicija nepasitvirtino (neįrodyta), tačiau nustatyti gaminių montavimo (darbų) trūkumai, kurie nebuvo pašalinti per protingus terminus ir galiausiai nustota šiuos trūkumus šalinti. Netgi užsakovui nurodžius ieškovei (siuntus įspėjimą dėl sutarties nutraukimo), jog jų nepašalinus, sutartis bus nutraukta vienašališkai, tačiau į šį pranešimą nebuvo reaguota. Atsakovas laiko, kad ginčo sutartis buvo nutraukta, verslininkui nepašalinus montavimo trūkumų (darbų trūkumų) per protingą terminą. Taigi atsakovas įrodė byloje gaminių montavimo trūkumus (vieno iš esminių sutartų darbų rezultato tinkamą neįvykdymą). Vartotojui įrodžius šias aplinkybes, tokiu atveju darbus atlikusiai (organizavusiai) ieškovei teko pareiga įrodyti, kad nurodyti trūkumai, nėra esminiai, laikytini mažareikšmiais (nedideli trūkumai) ir dėl to nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti, pagrįsti, kad atsakovo (vartotojo) prašomas taikyti jos pasirinktas teisių gynybos būdas (sutarties nutraukimas) būtų proporcinga atsakovo teisų gynimo priemone, kartu reiškiant reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (ginčijant šį įvykusį nutraukimą). Šioje dalyje ieškovė pasirinko pasyvią poziciją, nurodžius, jog už šiuos ginčo darbų trūkumus turi atsakyti UAB „Ormika“ ir jų bendrovė ne prie ko, sutarties nutraukimo neginčijo, reikalavimų šioje dalyje byloje neformulavo, tik per baigiamąsias kalbas ieškovė papildė savo poziciją naujais argumentais. Teismas vertina, tai pasirinkta ieškovės gynybos pozicija (kurios neįrodžius), prisiimamos atitinkamos teisinės pasekmės.

46.       Šioje byloje atsakovas, pateikęs priešieškinį, vartotojo teisių gynimo būdu pasirinko (pakeitęs pradinį pasirinktą teisių gynybos būdą, kuris buvo nurodytas Tarnyboje) vartojimo rangos sutarties nutraukimą ir sumokėtos kainos grąžinimą bei nuostolių priteisimu. Šiuo atveju tarp šalių užstrigo sutarties vykdymas ir buvo nutrauktas darbų priėmimo stadijoje, atlikti darbai tinkamai nebuvo perduoti atsakovui. Kartu pažymėtina, kad šiuos trūkumus atsakovas akcentavo dar iki darbų priėmimo stadijos, ne kartą prašęs ieškovės (ar ieškovės pasitelkto trečiojo asmens) šiuos trūkumus pašalinti. Remiantis sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principais (CK 6.200 straipsnis), kurie yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis, užsakovo pareiga iki užsakymo rezultato priėmimo pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintas taisykles pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui, kildintina iš užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą ir kokybę, nustatytos CK 6.658 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo. Dėl to, atsakovas, teismo vertinimu, pastebėjęs galimus montavimo ar net gaminio trūkumus (ginčo gaminių trūkumai šiuo atveju nepasitvirtino) sutarties vykdymo metu (bylą išnagrinėjus iš esmės pasitvirtino buvę montavimo trūkumai) tinkamai įgyvendino jam suteiktas teises ir vykdė sutartyje bei įstatyme nustatytas pareigas. CK 6.658 straipsnio 3 dalyje taipogi nustatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Susidariusi ginčo situacija ir teismo eksperto nustatyti montavimo darbų trūkumai (kurie ilgą laiką nepašalinami) iš esmės patvirtina šioje dalyje atsakovo bylos poziciją, kad tokia situacija neatitiko jo sutartinių lūkesčių (darbo rezultatas netenkina vartotojo ir sutartinių įsipareigojimų), o verslininkas neišsprendė šių vartotojo akcentuotų trūkumų dar ankstyvose stadijose iki priėmimo ir darbų priėmimo stadijoje per protingą terminą (ne kartą raginamas), nusprendė nebešalinti trūkumus ir nustojo bendradarbiauti su užsakovu (teismo posėdžio metu atsakovas ieškovės ir trečiojo asmens buvo nurodytas kaip konfliktinis vartotojas, tačiau tai, kad montavimo (darbų) trūkumai (kurie neatitiko vartotojo (užsakovo) sutartinių lūkesčių) iš tiesų buvo, verslininkas nepripažino ir nesiėmė galutinai jų išspręsti, ignoravo galimą sutarties nutraukimo įspėjimą ir nesiėmė jo ginčyti, jeigu su juo nesutiko. Teismo procese ieškovė kartu siekė išvengti savo atsakomybės šioje dalyje, nurodydama, jog už montavimą turi būti atsakinga UAB „Ormika“ (jai kaip atsakovei turėjo būti reikšti reikalavimai, o ne ieškovei), nors pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent ieškovė prisiėmė vykdyti užsakovo (atsakovo) kompleksinį užsakymą, pasitelkdama trečiuosius asmenis pagal savo uždaras sutartis. Atsakovas (vartotojas) ir jo atstovas nurodė teismo posėdžio, kad tokia situacija visiškai neatitiko jo sutartinių lūkesčių ir kartu ateities garantijų, kadangi šalių sudarytoje sutartyje buvo papildomai numatyta 5 metų garantija, o šiuo atveju verslininkas nešalino teismo ekspertizės akte nurodytų darbų trūkumų ilgą laiką, ne kartą jam raginant, jis buvo ignoruojamas, nesikoperuojama, o teisminio proceso metu pasijuto įžeidinėjimas (nurodo apie persekiojimą, keliamas bylas dėl statybų ir pan.),  atsakovas prarado pasitikėjimą verslininku. Todėl atsakovas (jo atstovas) teismo procese nuolat akcentavo, kad neturėjo kito būdo kaip tik nutraukti sutartinius santykius su ieškove, siųsti pranešimą įspėjant dėl sutarties nutraukimo (tiek dėl darbų trūkumų, tiek dėl gaminių trūkumų, o teisminiame procese pasitvirtino darbų trūkumai), kadangi jau nebepasitikėjo verslininku (ieškove), jo sutartiniai lūkesčiai buvo jau neįgyvendinti ir buvo baimė dėl ateities garantijų (kadangi sutartyje buvo numatyta 5 metų garantija). Ieškovei nesutinkant ištaisyti trūkumų, atsakovas 2023 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl 2022-05-30 sutarties Nr. 22/05-30 nutraukimo, reikalavimo grąžinti už prekes sumokėtą kainą ir nuostolių atlyginimo“ vienašališkai dėl ieškovės kaltės, esminio sutarties pažeidimo bei sutarties neįvykdymo per papildomą terminą nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Ieškovė per atsakovo pranešime nustatytus terminus nebešalino trūkumų. Ši situacija užsitęsė jau daugiau negu du metus ir šie trūkumai nepašalinti iki šiol. Nustatyti montavimo trūkumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, tuo pačiu ir ieškovė neįrodė šio mažareikšmiškumo, nedidelio trūkumo (nurodydama poziciją byloje, jog atsakingas šioje dalyje trečiasis asmuo UAB „Ormika“). Pats teismo ekspertas, sudaręs lokalinę sąmatą, nustatė, kad šiuos trūkumus pašalinti reikėtų apie 2 363 Eur su PVM sumos, priklausomai nuo laikotarpiu (kada jie būtų šalinti) ši suma galėtų keistis. Ieškovė buvo įspėta dėl sutarties nutraukimo prieš vieną mėnesį. Įspėjimo terminas nustatytas tikslu rangovui sužinoti pretenziją ir kitos šalies ketinimą nutraukti sutartį, per įspėjimo terminą ieškovė rangovas galėjo imtis veiksmų ar ginčyti nutraukimą jau jam įvykus. Ieškovė neginčijo šio įvykusio sutarties nutraukimo, faktiškai procese laikėsi pasyvios pozicijos šioje dalyje, jog už montavimo trūkumus (darbų trūkumus) atsakingas prieš atsakovą yra UAB „Ormika“, o ne ieškovė ir ieškovė atsakinga tik už gaminius, bet ne atliktus darbus (kas byloje, nustačius visas aplinkybes, laikytina nepagrįsta). Taigi ieškovė nepripažino savo atsakomybės šiuo atveju, nors būtent ieškovė turėjo užtikrinti tinkamą (be trūkumų) montavimą (darbų atlikimą) ginčo objektuose atsakovui (vartotojui) pagal kompleksišką vartotojo užsakymą. Atsakovas negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sudarytą sutartį. Kartu pažymėtina, kad apygardos teismų praktikoje (vertinant sutarties nutraukimą) kartu turi būti įvertinamas rangovo, jo pasitelktų subragovų nusiteikimas nebešalinti trūkumų ir nebendradarbiauti su vartotoju, nesutikimą taisyti defektus (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-229-343/2023). Nagrinėjamu atveju taipogi nustatytos aplinkybės ir negalima ignoruoti fakto, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, atsakovas yra praradęs pasitikėjimą ieškove ir konkrečioje situacijoje objektyviai neįmanoma sureguliuoti šalių konfliktinių santykių taip, kad būtų pasiektas kompromisas išsaugant sutartį ir tęsiant ją ateityje. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, jų visumą, daro išvadą, kad atsakovas, nutraukdamas šalių sudarytą sutartį, prašydamas grąžinti sumokėtas lėšas ir atlyginti nuostolius,  prieš tai tinkamai įspėjęs pašalinti trūkumus, įgyvendino jam, kaip vartotojui, įstatymu suteiktą pažeistų teisių gynimo būdą, ir toks pasirinktas teisių gynybos būdas, atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra vartotojas, yra pagrįstas. Nors darbų trūkumų šalinimo dydis nėra toks didelis lyginant su pačia užsakymo kaina ir sutarties nutraukimo pasekmėmis, bet ieškovė (atstovaudama profesionalaus teisininko – advokato) turėjo pasverti visas galimas rizikas, pasirinkusi neginčyti sutarties nutraukimo (pasirinkus tokią gynybinę poziciją teisme – siekiant permesti visą atsakomybę šioje dalyje UAB „Ormika“), neformuluojant reikalavimų šioje dalyje, o tiesiog pasirinkus poziciją neigti kompleksinį vartotojo užsakymą ir savo atsakomybę dėl montavimo (darbų trūkumų), taip pat nešalinti vartotojo nurodomų darbų trūkumų per protingus terminus ir įspėjamąjį terminą. Rezultate, atsakovas (vartotojas) įrodė užsakytų pas ieškovę darbų trūkumus, jų nešalinimą per protingus terminus ir įspėjamąjį terminą, tai, kad laikėsi visų pranešimo dėl nutraukimo aspektų, sąlygų. Darbų trūkumai nešalinti ypač ilgą laiką, šie darbai nelaikyti mažareikšmiai (neįrodyta), dėl to, teismo vertinimu, pagrįstai šiuo atveju buvo pritaikytas gynybos būdas, nutraukus sutartį dėl esminių vartotojo atžvilgiu sąlygų nesilaikymo. Laikytina, kad šiuo atveju atsakovas pasirinko proporcingą bei adekvatų (vartotojo) teisių gynimo būdą susiklosčiusioje situacijoje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kartu pabrėžiant ir kasacinio teismo praktiką, kai byloje taipogi (kaip ir šioje byloje) buvo pareikštas pranešimas dėl sutarties nutraukimo panašiu metu ir pripažinta svarbi aplinkybė, kad ieškovė (atstovaudama advokato) nereiškė reikalavimų dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir esant byloje įrodymams apie sutarties nutraukimą (pranešimo dėl įspėjimo tvarkos laikymąsi) bei ieškovei nereiškiant materialinių reikalavimų tokį sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, teismas tokioje byloje neturi svarstyti klausimo, ar paminėta sutarties dalis vienašališkai nutraukta pagrįstai ir teisėtai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19444-933/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, kuris panaikino apeliacinės instancijos teismo (apygardos teismo priešingą sprendimą) ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą).

47.       CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi, be kitų įstatymo nustatytų pagrindų, pagrindas restitucijai taikyti – sutarties nutraukimas. CK 6.3643 straipsnio 4 dalis taipogi nustato, kad vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per 14 dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą. Kaip ne kartą išaiškinę apygardos teismai, spręsdami tokio pobūdžio ginčus (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-910/2020), kai taikoma restitucija po vienašalio sutarties nutraukimo, pagal bendrąją taisyklę turi būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vienašalė restitucija galima tik tuo atveju, kai iki sutarties nutraukimo savo įsipareigojimus yra įvykdžiusi tik viena iš sutarties šalių. Tuo atveju, kai abi šalys bent iš dalies įvykdė sutartį, turi būti taikoma dvišalė restitucija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).

48.       Teismo posėdžio metu teismas klausė pozicijos (nuomonės) dėl dvišalės restitucijos taikymo, ir faktiškai atsakovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutiktų (ir net norėtų) grąžinti sumontuotus jo objekte gaminius, jeigu jam bus grąžintos jo sumokėtos lėšos, ieškovė toliau laikėsi pozicijos, jog sutartis negalėjo būti nutraukta ir atsakovas šioje dalyje (dėl gaminių trūkumų) turėjo būti trečiasis asmuo, nė viena iš šalių ieškinio/priešieškinio reikalavimų dėl dvišalės restitucijos nesuformulavo. Atsakovas suformulavo priešieškinyje reikalavimus kaip nuostolius, demontuojant kitai įmonei (iš kurios būtų perkami nauji langai) šiuos gaminius keičiant į kitus. Šiuo atveju sutarties gaminiai buvo sumontuoti (kad ir su montavimo trūkumais) atsakovo objekte, atsakovas yra sumokėjęs ieškovei pagal nutrauktą sutartį 24 500 Eur. Nenustatyta, kad grąžinimas natūra būtų neįmanomas. Kartu teismų praktikoje yra išaiškinta, nors procesiniuose dokumentuose nesuformuluotas reikalavimas taikyti dvišalę restituciją ir teismui taikant, tai nebūtų ribų peržengimas, kadangi taikant CK 6.222 straipsnio nuostatas (kurias prašo taikyti viena iš šalių) ir sprendžiant restitucijos reikalavimą, teismas turi pareigą spręsti dėl tinkamos (jeigu konkrečiu atveju būtina – taikyti dvišalę restituciją, nors ir nebuvo reikalavimo) restitucijos taikymo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-910/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19444-933/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, kuris panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą).

49.       Esant tokioms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo ir apygardos teismų išaiškinimais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, vykdydamas nutrauktą sumą, yra sumokėjęs ieškovei atitinkamą kainą pagal užsakymą (šiuo atveju 24 500 Eur), atsakovo veiksmai atsisakius sutarties ir reikalaujant taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnį) ir atlyginti nuostolius, pirmiausia grąžinant CK 6.222 straipsnio pagrindu sumokėtą 24 500 Eur sumą, laikytina adekvačiu atsakovo kaip vartotojo teisių gynimo būdu susiklosčiusioje situacijoje (tai, kad atsakovas dar nesumokėjo pilnai visos montavimo kainos (kadangi ir šią aplinkybę buvo paminėjusi ieškovės atstovė, kaip keliančią abejones dėl atsakovo reikalavimų) neįtakoja atsakovo pasirinkto savo teisių gynimo būdo pagrįstumo ir teisėtumo) (Tokios praktikos laikosi panašiose bylose: pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6040-608/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2640-1012/2022; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-836-608/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1440-603/2022). Todėl esant atsakovo vienašališkai nutrauktai sutarčiai (šiam nutraukimui esant galiojančiam bei šioje dalyje nereiškus ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nenuginčijus (neįrodžius) sutarties nutraukimo neteisėtumo, taip pat byloje nustačius kitas aplinkybes, ieškovei UAB „Guran“ kyla pareiga grąžinti atsakovui sumokėtą kainą. Taigi yra pagrindas pagal atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 24 500 Eur sumą, ir esant vienašališkai nutrauktai sutarčiai, taikytina abipusė restitucija (nesant duomenų, kad grąžinimas natūra būtų neįmanomas), pagal kurią atsakovas T. V. įpareigotinas sudaryti ieškovei galimybes pasiimti sutarties gaminius, kurie sumontuoti ginčo objekte pagal šalių 2022 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 22/05-30, ir įpareigojant ieškovę UAB „Guran“ pasiimti ginčo objekte pagal šalių 2022 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 22/05-30 esančius sumontuotus gaminius (gaminių susigrąžinimas atliekamas ieškovės UAB „Guran“ sąskaita). Įpareigojimai siejami su restitucijos taikymu, kurios būdą parenka teismas (CK 6.222 straipsnis), o šiuo atveju kartu atsižvelgus, kad atsakovas yra vartotojas ir kartu, jog sutarties nutraukimas įvyko dėl netinkamai atliktų darbų ir jų nešalinant per protingą terminą (Pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19444-933/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, kuris panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą). Kartu papildomai pažymint, kad byloje nėra duomenų, kurie teiktų išvadai, kad šiuo atveju gaminių grąžinimas (pasiėmimas) būtų neįmanomas. Pats atsakovas (jo atstovas) nurodo, jog priešingu atveju mėgintų išmontuoti šiuos gaminius pasitelkiant kitą įmonę (iš kurios pirks naujus langus) išvežtų juos į atitinkamų atliekų surinkimo aikštelę, taip pat nurodo, kad sutiktų atiduoti šiuos gaminius ieškovei. Byloje nenustačius, kad to, kas buvo perduota pagal sutartį, grąžinimas natūra būtų neįmanomas, nėra pagrindo spręsti dėl poreikio atlyginti sumontuotų gaminių pašalinimo galimas išlaidas, o turi būti taikoma restitucija (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-910/2020), todėl teismas šioje dalyje išsprendžia restitucijos taikymą būtent taip, kartu atmetant atsakovo reikalavimą dėl atlyginti sumontuotų gaminių pašalinimo išlaidas, kuris pareikštas kartu su kitomis išlaidomis.

50.       Atsakovas priešieškiniu yra pareiškęs reikalavimą: priteisti iš ieškovės atsakovo naudai būsimus nuostolius už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, kurių dydis 11 185,21 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovei nevykdant sutarties (nešalinant trūkumų), atsakovas kreipėsi į kitą tiekėją dėl gaminių pakeitimo tinkamais. UAB „Megrame“ pateikė atsakovui 2024 m. balandžio 30 d. pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad už langų demontavimą, naujų langų įsigijimą ir montavimą iš viso patirs 34 022,51 Eur, už pirties pastato netinkamos kokybės langų keitimą tinkamos kokybės 1 662,70 Eur, todėl dėl šių aplinkybių patirs 11 185,21 Eur nuostolių (35 685,21 – 24 500 = 11 185,21 Eur), teismui pateikti UAB Megrame rašytiniai pasiūlymai. Kaip minėta, dalyje nuostolių (išlaidų), susijusių su demontavimo, utilizavimo darbais nėra pagrindo priteisti, kadangi byloje pritaikyta abipusė restitucija. Sprendžiant dėl likusių išlaidų šioje dalyje, pažymėtina, kad atsakovas reikalauja priteisti nuostolius, motyvuodamas tuo, kad nutraukus sutartį, įsigyjant naujus gaminius, priešinga šalis turi kompensuoti gaminių verčių skirtumą. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės prašo taikyti šiai situacijai šioje dalyje CK 6.528 straipsnio 5 dalį, nurodydamas, kad, nutraukęs sutartį su ieškove, jis turės užsisakyti tokius pačius langus ir duris pas kitą rangovą, ir dėl įvykusios infliacijos (pabrangimo) analogiški gaminiai kainuos brangiau, vadinasi, patirs didesnes išlaidas, kurios nurodytos pasiūlymuose. Atsakovas įrodinėjo šį nuostolių dydį pateikdamas du komercinius UAB Megrame pasiūlymus. Tačiau, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje vertinant tokius beveik analogiškus reikalavimus (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-229-343/2023), CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo praktika kasacinio teismo yra suformuota kitokia. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato CK 6.258 straipsnio 5 dalis, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Šiuo atveju yra tenkinamos tik pirmosios dvi sąlygos: rangos sutartis yra nutraukta dėl rangovo kaltės, tačiau ieškovė nėra sudariusi pakeičiančios sutarties, pateikti tik komerciniai pasiūlymai (kuriuose nurodyta, kad jie galioja tik 5 kalendorines dienas, t. y. jau yra pasibaigęs pasiūlymas), todėl nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šis atsakovo reikalavimas (dėl 11 185,21 Eur nuostolių atlyginimo) yra nepagrįstas (kartu ir dėl taikytos dvišalės restitucijos) ir atmestinas.

51.       Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 Eur. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro: 1) atsakovo patirtos išlaidos sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, kurias sudaro: išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal 2023 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADD 202310-10, kurios suma 653,40 Eur; 2) išlaidos gaminių defektų nustatymui, kurių dydis 871,20 Eur. Šiuos nuostolius patvirtina 2023 m. birželio 15 d. išankstinė sąskaita Nr. LAUP Nr. 347, kurios suma 387,20 Eur, taip pat 2024 m. balandžio 13 d. išankstinė sąskaita Nr. LAUP Nr. 651, pagal kurią atsakovas sumokėjo 484 Eur. Pagal išankstines sąskaitas buvo išrašyta bendra 2024 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2023051598, kurios suma 871,20 Eur; 3) išlaidos susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu, šias aplinkybes patvirtina antstolio Rimanto Vižainiškio 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita-faktūra Nr. FAK128-24-3052, atsakovas sumokėjo 1 452 Eur.

52.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos, ieškovo patirtos ginant savo teises nuo priešingos š padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka. Tokios išlaidos atitinka būtent CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovo neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos, kadangi jos patirtos ginant savo teises nuo kitos šalies padaryto pažeidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024). Nagrinėjamu atveju nurodytos bendros 2 976,60 Eur ikiteisminės išlaidos, atsiradusios dėl specialisto (eksperto) išvados užsakymo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ir naudojimosi advokato paslaugomis yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Visos šios išlaidos susijusios su tuo, kad tarp šalių kilo ginčas ir ieškovė nesutiko su atsakovo pretenzijomis bei atitinkamai vartotojui pasikreipus į Tarnybą, kas tiesiogiai sąlygojo atsakovo teisę pasinaudoti advokato paslaugomis (rengiant pretenziją ir atliekant kitus veiksmus) ir atitinkamai patirti kitas išlaidas (fiksuojant su antstolio pagalba defektus ir juos teikiant įvertinti tos srities specialistui) įrodinėjant savo poziciją, ir kas patvirtina tiesioginį ryšį tarp patirtų išlaidų ir ieškovės veiksmų, kurie teismo įvertinti neteisėti, už juos atsakinga pripažįstant ieškovę. Nors ir ne visi atsakovo argumentai (pretenzijos) pasitvirtino, bet faktiškai nustatyti ieškovės neteisėti veiksmai dėl tinkamai neatliktų (neužtikrintų) darbų atlikimo pagal užsakymą, atitinkami darbų trūkumai buvo. Patys nurodytų išlaidų dydžiai protingi, atitinkantys tokio pobūdžio išlaidų dydžius, nėra užaukštinti. Dėl nurodyto reikalavimas dėl 2 976,60 Eur nuostolių priteisimo tenkinamas visiškai – į bylą pateikti nuostolius pagrindžiantys įrodymai, jie patirti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, tarp jų ir nuostolių esant priežastiniam ryšiui (CK 6.245–6.249 straipsniai).

53.       Taip pat ieškovė UAB „Guran“ pareiškė ieškinį (po Tarnybos sprendimo), prašydama išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės – pripažinti atsakovo T. V. reikalavimą atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) nepagrįstu. Atsakovui pateikus priešieškinį, ieškovė nusprendė netikslinti pradinio ieškinio ir toliau palaikė pradinius ieškinio reikalavimus. Todėl susiklostė byloje tokia situacija, kad sprendžiant ieškinio reikalavimus būtina kartu įvertinti ir pradinio atsakovo reikalavimo (dar Tarnybai pasirinkto kito teisių gynybos būdo, kuris buvo pakeistas teisminiame procese) pagrįstumą, kurių pagrindų Tarnyba priėmė sprendimą ir atitinkamai dėl to ieškovė pateikė ieškinį (pagal pareikštus reikalavimus) dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės (tai turi įtakos ir patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymui).

54.       Šiuo atveju, nesikartojant, kas buvo jau nurodyta šio teismo sprendimo 22 punkte, t. y. kad teismas remiasi šioje byloje teismo ekspertizės išvadomis, kurios teismo laikomos patikimesnėmis (kadangi teismo ekspertizė skirta byloje pagal visą byloje esančią medžiagą) nei MB Laupetra ar Vladimiro Ravnialičevo išvados, kurios buvo atliktos išimtinai pagal vienos ir kitos ginčo šalies užsakymus ir pateiktus duomenis. Teismo ekspertas nustatė, kad gaminių trūkumų nėra, o yra darbų trūkumai ir teismo ekspertui sudarius lokalinę sąmatą, nustatyta, kad gyvenamajame name ir pirties pastate sumontuotų PVC langų ir durų trūkumų šalinimo bendra darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, 2023 m. balandžio mėn. buvo 2 363 Eur su PVM, į lokalinę sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos. Todėl teismas, būtent šiuo atveju vadovaujasi šiomis teismo eksperto išvadomis (bei kita bylos medžiaga) ir daro išvadą, jog ieškovės ieškinio reikalavimas pagal atsakovo pradinį teisių gynybos būdą buvo pagrįstas iš dalies, t. y. pripažinti, kad atsakovo T. V. reikalavimas (kuris buvo pareikštas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai) atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur), buvo iš dalies nepagrįstas, t. y. pagrįstas dalyse dėl 2 363 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur), kitoje dalyje reikalavimas laikomas nepagrįstu (atitinkamai šioje dalyje tenkinimas ieškovės ieškinys iš dalies). Teismas sprendžia ginčą dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir kadangi atsakovas priešieškiniu pakeitė teisių gynybos būdą bylos nagrinėjimo metu (kas įstatymu nėra draudžiama), tai teismas išsprendė priešieškinio reikalavimus, tarp jų reikalavimus dėl išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur) priteisimo kaip nuostolius, o atsakovui (nebeprašant (atsisakius) priteisti defektų šalinimo išlaidas, šiuo atveju nustatytos 2 363 Eur šalinimo išlaidos, atsisakius šio teisių gynybos būdo, kai buvo pasirinktas kitas teisių gynybos būdas, todėl 2 363 Eur suma atsakovui nepriteistina, o tenkinti aukščiau nurodyti priešieškinio reikalavimai po teisių gynybos būdo pakeitimo teisme. Tokia sudėtinga situacija susiklostė iš esmės dėl atsakovo nenuoseklumo pasirenkant savo teisių gynybos būdus, juos keičiant, todėl į tai kartu atsižvelgtina skirstant ir šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56.       Ieškovė nurodo, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už teisines paslaugas (ieškinio parengimas 500 Eur; atsiliepimo į priešieškinį parengimas 800 Eur; atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymas 800 Eur; kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu parengimas ir dokumentų išreikalavimas iš registrų 500 Eur; atstovavimas teismo posėdžiuose 2 800 Eur; už baigiamosios kalbos parengimą 300 Eur, bendrai už teisines paslaugas 5 700 Eur); sumokėtas 602,27 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 800 Eur užstatas už teismo ekspertizę ir 640 Eur už eksperto V. Ravnialičevo konsultacines paslaugas. Bendrai patyrė 7 742,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57.       Atsakovas nurodo, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2024-05-13 sumokėta 1 337,05 Eur už teisines paslaugas; 2024-10-25 sumokėta 1 258,40 Eur už teisines paslaugas; 2025-02-10 sumokėta 629,20 Eur už teisines paslauga; 2025-10-03 sumokėta 1 258,40 Eur už teisines paslaugas (bendrai už teisines paslaugas 4 483,05 Eur); 805 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį (55 Eur žyminio mokesčio išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetus prašymą, neatlyginamos) ir 1 700 Eur užstatas už teismo ekspertizę. Bendrai patyrė 6 988,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58.       Tretieji asmenys nepateikė teismui duomenų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59.       Šalių nurodytos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtus žyminio mokesčius, teismo ekspertizę ir pasitelktus specialistus (ekspertus) faktiškai patirtos, nekelia jokių abejonių, todėl laikytinos pagrįstomis, t. y. ieškovės 602,27 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 800 Eur užstatas už teismo ekspertizę ir 640 Eur už eksperto V. Ravnialičevo konsultacines paslaugas, o atsakovo 805 Eur žyminis mokestis ir 1 700 Eur užstatas už teismo ekspertizę.

60.       Vertinant patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

61.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojantis redakcija) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte (pagal šiuo metu galiojančią redakciją) nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

62.       Teismas, vertindamas šiuo atveju ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasitelktų advokatų teisinę pagalbą, pažymi, kad iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ginčo šalių atstovai teikė įvairias teisines paslaugas (nuo įvairių procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose), teisminis procesas buvo gana ilgas, suteikta daug teisinių paslaugų, atstovų parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, atstovai teikė išsamias pozicijas teismo posėdžio metu, byla priskirta prie sudėtingų (ginčai dėl įvairių aspektų – nuo sutarties aiškinimo, sutarties kvalifikavimo, sutarties nutraukimo iki gaminių/darbų trūkumų, restitucijos taikymo), daug įrodinėjimo/atsikirtimų, daug bylos dokumentų ir pan., teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai teismo nustatytais terminais, teismo ekspertizės klausimai, išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti, teismui nekilo abejonių dėl advokatų sutektų teisinių paslaugų kompleksiškumo, todėl ginčo šalių nurodytos bylinėjimosi išlaidos (ieškovės 5 700 Eur, o atsakovo 4 483,05 Eur) laikomos pagrįstomis, realiomis ir protingomis. Sprendžiant dėl šių išlaidų realumo ir protingumo, teismas taip pat pažymi, kad faktiškai abiejų ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės panašaus dydžio. Teismas neturi pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas tokiame sudėtingame ginče, kai šios išlaidos atitinka realumo ir protingumo kriterijų bei neviršija rekomendacinių dydžių, vien dėl to, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra didelės. Šalys, nesiekdamos taikaus susitarimo ir tęsdamos tokį sudėtingą ginčą (kai abi ginčo šalys naudojasi ir profesionalių teisininkų – advokatų pagalbomis), turėjo pasverti visas galimas rizikas dėl tokio vykstančio ginčo, jog išnagrinėjus ginčą teismui reikės paskirstyti šias visas šalių išlaidas ir jos bus nemažos. 

63.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė UAB „Guran“ patyrė bendrai pagrįstų 7 742,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas T. V. patyrė bendrai pagrįstų 6 988,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

64.       Sprendžiant dėl proporcijų (laimėtos/pralaimėtos bylos). Ieškovė prašė ieškiniu pripažinti, kad atsakovo T. V. reikalavimas atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) yra nepagrįstas. Nors atsakovas pakeitė teisių gynybos būdą ir reikalavimus, kuriuos buvo pareiškęs Tarnyboje, bet turi būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismas šiuo teismo sprendimu nustatė ir pripažino – kad atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimai, kurie buvo pareikšti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje – atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) buvo iš dalies nepagrįsti, t. y. reikalavimai buvo pagrįsti dalyse dėl 2 363 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur), kitoje dalyje reikalavimas laikomas nepagrįstu. Tokiu būdu laikoma, kad ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas iš dalies (buvo prašoma pripažinti, jog bendrai 27 762,70 Eur reikalavimai yra nepagrįsti (25 765,57+994,94+372,87+629,32), teismas pripažino, jog 3 365,19 Eur reikalavimai buvo pagrįsti (2 363 + 372,87 + 629,32), o 24 397,51 Eur reikalavimai buvo nepagrįsti, t. y. laikoma, kad ieškovės ieškinys tenkintas 87,88 proc. ieškinio reikalavimų, o 12,12 proc. laikoma atmesta.

65.       Teismas tenkino priešieškinio reikalavimus iš dalies, t. y. tenkino 27 476,60 Eur reikalavimus (24 500 Eur grąžinimo + 2 976,60 Eur nuostolius), kitoje dalyje 11 185,21 Eur reikalavimas buvo atmestas, t. y. laikoma, kad tenkinta 71,07 proc. priešieškinio reikalavimų, 28,93 proc. reikalavimų atmesta.

66.       Bendrai laikytina, kad ieškovė laimėjo šią bylą 58,41 proc. ((87,88+28,93):2), o pralaimėjo 41,59 proc. Atsakovas laimėjo šią bylą 41,59 proc., o pralaimėjo 58,41 proc.

67.       Pagal šias proporcijas paskirstomos ir šalių patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei UAB „Guran“ priteistina iš atsakovo T. V. 4 522,26 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (58,41 proc. nuo 7 742,27 Eur), atsakovui T. V. priteistina iš ieškovės UAB „Guran“ patirtų 2 906,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,59 proc. nuo 6 988,05 Eur). Atlikus UAB „Guran“ ir T. V. tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (4 522,26 – 2 906,33), ieškovei UAB „Guran“ priteistina iš T. V. 1 615,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68.       Byloje patirtos 37,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, t. y. 15,41 Eur iš ieškovės ir 21,64 Eur iš atsakovo valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo T. V. pareiškimą dėl dalinių reikalavimų atsisakymo (t. y. priešieškinio reikalavimo: palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“ ir Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje pareikštų reikalavimų – kompensuoti defektų ištaisymo darbų išlaidas pagal lokalinę sąmatą 25 765,57 Eur su PVM, atlyginti išlaidas už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur), priimti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies ir išspręsti vartojimo ginčą iš esmės.

Pripažinti, kad atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimai, kurie buvo pareikšti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje – atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) buvo iš dalies nepagrįsti, t. y. reikalavimai buvo pagrįsti dalyse dėl 2 363 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur), kitoje dalyje reikalavimas laikomas nepagrįstu.

Priteisti iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (k. 110739478) naudai 1 615,93 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (k. 110739478) atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 24 500 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) sumokėtos kainos ir 2 976,60 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 60 ct) nuostolių.

Įpareigoti atsakovą T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sudaryti ieškovei Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (k. 110739478) galimybes pasiimti sutarties gaminius, kurie sumontuoti objekte ((duomenys neskelbtini)) pagal šalių 2022 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 22/05-30. Įpareigoti ieškovę UAB „Guran“ pasiimti ginčo objekte ((duomenys neskelbtini)) sumontuotus gaminius pagal šalių 2022 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 22/05-30, nustatant, kad gaminių susigrąžinimas atliekamas ieškovės UAB „Guran“ sąskaita.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (k. 110739478), į valstybės biudžetą 15,41 Eur (penkiolika eurų ir 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 21,64 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teism

Teisėjas                                                                  Tomas Malijauskas