Civilinė byla Nr. 2-254/2008

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Leidybos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1431-43/2008 pagal ieškovo R. M. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Leidybos centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

nustatė:

Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Leidybos centras“ ir prašė priteisti 252 630 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad reikalaujama suma yra didelė, o atsakovas nepagrįstai atsisakydamas vykdyti sutartinę prievolę, elgiasi nesąžiningai.

Vilniaus apygardos tesimas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi prašymą patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo UAB ,,Leidybos centras“ 252 630 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jai priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad areštavus atsakovės pinigines lėšas gali būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar nepakankant - areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovės bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 252 630 Lt (145 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Leidybos centras“ šią nutartį prašo panaikinti kaip nepagrįstą. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas nepagrindė argumentų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas kaip tik elgiasi sąžiningai ir rodo norą vykdyti savo prievoles – grąžindamas  ieškovo sumokėtus 29 567 Lt bei geranoriškai papildomai sumokėdamas 26 867 Lt atsakovas pademonstravo savo gerą valią ir norą taikiai ieškovui kompensuoti nepatogumus dėl pasibaigusios 2005 m. spalio 14 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties.
2. Atsakovas, nurodydamas faktines bylos aplinkybes, yra nesąžiningas, nes atsakovas niekada nesiūlė ieškovui didinti buto kainos, o preliminarios sutarties atsakovas negali įvykdyti dėl to, kad neturi statybos leidimo IV korpusui, kuriame turėjo būti ieškovo butas.
3. Atsakovas yra jau ilgą laiką sėkmingai veikianti įmonė, neturinti tikslo nutraukti savo veiklos vien dėl to, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje. Vertinant ieškinio sumą, reikia atsižvelgti į tai, ar tokia suma yra didelė atsakovui – ar jis yra pajėgus ją sumokėti tiek dabar, tiek ateityje. Atsižvelgiant į ilgą atsakovo egzistavimo laikotarpį bei vykdomus projektų dydžius, atsakovas yra pajėgus bet kuriuo metu sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas.

Teismų praktikoje aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Leidybos centras“ reiškiamas reikalavimas 252 630 Lt sumai. Taigi jau vien ši aplinkybė gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir leidžia daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir areštuodamas atsakovams priklausantį turtą, o jo nesant ar nepakankant - pinigines lėšas (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.), įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat grindžia argumentais, jog ieškovas nurodo neteisingas bylos aplinkybes, todėl laikinosios apsaugos priemonės apelianto turto atžvilgiu taikytos nepagrįstai. Tačiau CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Apeliantas teigia, kad jis yra pajėgus bet kuriuo metu sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą, tačiau dokumentų, patvirtinančių gerą savo turtinę padėtį nepateikė (CPK 178 str.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                     Gintaras Pečiulis

Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                     Donatas Šernas