Civilinė byla Nr. e3K-3-246-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31189-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7., 2.3.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo po santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, taip pat A. B. ieškinį atsakovėms R. J. ir L. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto balanso sudarymą, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Ieškiniu, kurį ne kartą tikslino, ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad ji ir atsakovas bendrą gyvenimą vedė nuo 2005 m. gegužės mėnesio; 2) priteisti iš atsakovo 22 506,56 Eur kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažėjimą atsakovui sumokėjus 45 013,12 Eur sumą AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), kurį priteisti atsakovui ir nustatyti, kad visi įsipareigojimai AB SEB bankui lieka tik atsakovui; 3) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis natūra, nustatant nurodytą turto naudojimosi tvarką, ir nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas solidariai vykdys įsipareigojimus AB Šiaulių bankui pagal 2014 m. spalio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis); 4) priteisti ieškovei ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą ir tam tikrą nurodytą kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 9840 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; 5) priteisti iš atsakovo 23 288 Eur kompensaciją už atsakovo be ieškovės sutikimo sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ne šeimos interesais panaudotas lėšas; 6) perduoti ieškovei šalių dukters ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, neišieškant kompensacijos iš atsakovo; 7) priteisti iš ieškovės atsakovui 8517,50 Eur ir šia suma sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistiną kompensaciją; 8) atsakovo įsipareigojimus V. G. pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, šį bylos eigoje taip pat tikslino. Priešieškiniu prašė: 1) pripažinti butą (su rūsiu), esantį (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe; 2) nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti žemės sklypą su jame esančiu namu ir pavėsine ((duomenys neskelbtini), toliau – Turtas) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) išoriniuose santykiuose palikti pagal kredito sutartį AB SEB bankui prisiimtą asmeninę prievolę (58 557,07 Eur) ir pagal kredito sutartį AB Šiaulių bankui prisiimtą solidariąją prievolę (145 186,16 Eur) nemodifikuojamas, o vidiniuose šalių santykiuose pagal kredito sutartį AB Šiaulių bankui vykdyti kredito (86 629,09 Eur) grąžinimą; 4) tam tikrus nurodytus kilnojamuosius daiktus priteisti atsakovui kaip asmeninį nedalytiną turtą; 5) priteisti iš ieškovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos apie atsakovą paviešinimą; 6) priteisti iš ieškovės 4344 Eur už ieškovės buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pagerinimą; 7) priteisti iš ieškovės 1337,50 Eur kompensaciją už ieškovės pasisavintą koridoriaus suoliuką, fotelį, sofą, lovą ir kilimą iš namo (duomenys neskelbtini) gatvėje bei 1200 Eur kompensaciją už ieškovės pasisavintą odinį kampą, odinį supamą fotelį, šaldytuvą, televizoriaus staliuką, barą su baro kėdėmis, mikrobangų krosnelę ir sienines lentynas iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje; 8) priteisti iš ieškovės 8517,50 Eur iš VšĮ (duomenys neskelbtini) susigrąžintų lėšų; 9) priteisti iš ieškovės 1/2 dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) pajaus; 10) priteisti iš ieškovės 700 Eur už buto (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 11) priteisti iš ieškovės 896 Eur už namo (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 12) priteisti iš ieškovės 8078,23 Eur už namo (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 13) ieškovei priteisti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, 1/2 dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) pajaus, odinį svetainės baldų komplektą, svetainės kilimą, skalbimo mašiną, šaldytuvą LG, 160 cm lovą su čiužiniu, 140 cm įstrižainės televizorių „Samsung“, siurblį ir siurblį robotą, virtuvės stalą su kėdėmis bei 12 582,59 Eur piniginę kompensaciją (sumą perskaičiuojant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną dėl paskolos AB SEB bankui mokėjimų).
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimu buvo panaikintas ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašas, išspręsti kiti susiję klausimai, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl turto pasidalijimo tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino ir bylos dalį dėl turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad, esant konfliktiškiems šalių santykiams, sprendžiant nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, turto priteisimo vienai pusei ir kompensacijos priteisimo kitai pusei variantas būtų labiau atitinkantis šalių interesus negu nekilnojamojo turto padalijimas pusiau abiem sutuoktiniams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė šalių turimo namo ir atsakovo buto įsigijimo aplinkybių, namui pirkti panaudotų lėšų kilmės, šalių elgesio turint šį nekilnojamąjį turtą, būsto paskolos ir komunalinių mokesčių mokėjimo aplinkybių, kas galėtų daryti įtaką šalių turto dalijimui, neišsprendė atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovui iš ieškovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos apie atsakovą paviešinimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
6. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 14 d. ieškovė ir atsakovas tapo Turto bendraturčiais (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Turtą ieškovė ir atsakovas įsigijo už 246 177,02 Eur. Tą pačią dieną (2014 m. spalio 14 d.) už Turtą atsakovas pervedė pardavėjui 160 000 Lt (46 339,20 Eur). 2014 m. spalio 28 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Paskolos sutartį (prievolės dydis 295 412,42 Eur) 25 metams (prievolės įvykdymo terminas 2039 m. spalio 28 d.). Paskolos sutartimi susitarta, kad kreditas išmokamas 2014 m. gruodžio 28 d., o kredito grąžinimo pradžios data yra 2015 m. sausio 20 d., pirmos įmokos preliminarus dydis 799,42 Eur (540,11 Eur kredito įmoka ir 259,31 Eur palūkanų suma), įmokų skaičius 298. Skolos ir įkeisto turto santykis 80 proc.
7. Dėl iš Paskolos sutarties kylančių įsipareigojimų pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visos neįvykdytos prievolės pagal Paskolos sutartį yra nemodifikuojamos ir lieka solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė.
8. Dėl Turto padalijimo teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog santykiai tarp ginčo šalių yra vis dar itin konfliktiški, ieškovės prašymas padalyti Turtą lygiomis dalimis natūra teismo netenkinamas ir tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl Turto priteisimo jam, išmokant ieškovei piniginę kompensaciją.
9. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl to, kokio dydžio kompensaciją atsakovas turi išmokėti ieškovei už Turtą, būtina nustatyti, ar atsakovas pagrįstai reikalauja nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad atsakovui dovanota pinigų suma, panaudota ginčo turtui įsigyti (iš viso 45 000 Lt, arba 13 032,90 Eur), lyginant su Turto pardavimo kaina (246 177,02 Eur), sudaro 5 proc. Turto kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl būtent šia dalimi atsakovas įrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovui priklauso 55 proc., o ieškovei – 45 proc. Turto.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog Turto rinkos vertė 2022 m. kovo 10 d. galėjo būti apie 341 200 Eur, teismas vertino, kad atsakovas už jam tenkančią natūra ieškovės Turto dalį ieškovei turi išmokėti 153 540 Eur (341 200 Eur × 45 proc.) dydžio piniginę kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių byloje nebuvo ginčo, jog jų prievolės pagal Paskolos sutartį nebūtų modifikuojamos, šių prievolių teismas nekeitė.
11. Teismas pažymėjo, kad dalį laiko po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, ji nevykdė įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį. 2022 m. kovo 7 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė įpareigota iki teismo sprendimo byloje priėmimo mokėti 1/2 dalį paskolos įmokų pagal Paskolos sutartį. AB Šiaulių banko 2022 m. gegužės 6 d. rašte atsakovui nurodyta, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. iš atsakovui priklausančios banko sąskaitos buvo sumokėta 17 258,09 Eur įmokų pagal Paskolos sutartį. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2022 m. gegužės 24 d. rašte atsakovui nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pagal Paskolos sutartį yra grąžinta 24 991,20 Eur kredito ir 8694,59 Eur palūkanų, iš viso 33 685,79 Eur įmokų. Ieškovė byloje neginčijo, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. su atsakovu jau nebuvo vedamas bendras ūkis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina pusė jo šiuo laikotarpiu pagal Paskolos sutartį sumokėtų įmokų, t. y. 25 471,94 Eur ((33 685,79 Eur + 17 258,09 Eur) / 2).
12. Vertindamas atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 896 Eur už namo komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir 8078,23 Eur už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio, teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo uždrausta lankytis name teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, todėl atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės jo sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2022 m. kovo mėnesio yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio gyveno name, o į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 11 d., teismas nusprendė, kad ji ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėjo pasidalyti komunalinių mokesčių mokėjimo išlaidas. Teismas vertino, kad atsakovo reikalavimas priteisti dalį šių išlaidų tenkinamas ir iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 8974,23 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių išlaidų kompensacija. Tai, kad minėtu laikotarpiu name gyveno ir šalių duktė, teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi, nes išlaikymo dukteriai priteisimo iš atsakovo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi ieškovei išmokėti 153 540 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkantį asmeninės nuosavybės teise Turtą, o ieškovė turi išmokėti atsakovui 25 471,94 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. vienasmeniškai mokėtas kredito įmokas pagal solidariąją ieškovės ir atsakovo prievolę AB Šiaulių bankui bei 8974,23 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio vienasmeniškai mokėtus komunalinius mokesčius už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, atlikęs priešpriešinių prievolių įskaitymą, teismas konstatavo, kad galutinė atsakovo mokėtina ieškovei kompensacijos suma už Turtą yra 119 093,83 Eur (153 540 Eur – 25 471,94 Eur – 8974,23 Eur).
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl šalių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui pakeitė ir pripažino, kad visos neįvykdytos prievolės trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui pagal 2014 m. spalio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra nemodifikuojamos ir lieka solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka atsakovui.
15. Dėl iš Paskolos sutarties kylančių įsipareigojimų kolegija vertino, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendime nenustatyta, kaip tarp ginčo šalių turėtų būti vykdoma prievolė pagal su AB Šiaulių banku sudarytą Paskolos sutartį. Kolegija konstatavo, kad, nė vienai iš ginčo šalių nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl prievolės AB Šiaulių bankui vykdymo tvarkos tarp šalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ginčo šalių pareikštus reikalavimus, neturėjo pagrindo šio klausimo išspręsti nei ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu, nei kitu būdu, todėl pagrįstai dėl šios aplinkybės nepasisakė.
16. Kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Atsižvelgdama į tai, kad nei šalių kreditorė, nei atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl vidinio šalių prievolės paskirstymo, kolegija patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydama, kad santykiuose tarp šalių prievolė nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl įsipareigojimų AB Šiaulių bankui modifikavimo šalių vidiniuose santykiuose ir palikti dėl šios dalies galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinio skundo argumentai:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenustatyta, kaip prievolė AB Šiaulių bankui turėtų būti vykdoma tarp ginčo šalių. Vadovaujantis logikos dėsniais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
17.2. Priimdamas skundžiamą teismo nutarties dalį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.118 straipsnį, nes Turtą padalijo sutuoktiniams nesivadovaudamas CK 3.118 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, šių teisės normų sistemiškai netaikydamas su kitomis CK normomis (CK 3.1 ir 3.98 straipsniais) ir nesivadovaudamas proceso teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 375 straipsnio 2 dalimi). Atsakovo mokėtina ieškovei 153 540 Eur kompensacija, teismui nusprendus vidiniuose santykiuose perkelti šalių solidariąją prievolę vykdyti atsakovui, turėjo sumažėti jo mokėtina kompensacija ieškovei už jam natūra priteistą Turtą 67 038,47 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, vidiniuose santykiuose modifikuodamas kreditinės prievolės vykdymą, t. y. perkeldamas jos vykdymą tik atsakovui, ieškovei nepagrįstai už bendrąja jungtine nuosavybės teise padalytą Turtą padidino piniginę kompensaciją 67 037,97 Eur suma (134 076,93 Eur / 2), nes, sudarius turto balansą, galutinė mokėtinos kompensacijos ieškovei suma turėjo būti 52 055,36 Eur, o ne 119 093,83 Eur.
17.3. Apeliacinės instancijos teismas, modifikuodamas prievolę AB Šiaulių bankui šalių vidiniuose santykiuose, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012 pateikto išaiškinimo, nes nagrinėjamoje byloje nesudarė turto balanso aktyvo ir pasyvo, t. y. nenustatė ir neįvertino, koks yra realus esamo turto vertės bei skolų santykis (CK 3.118 straipsnis), o tai reiškia, kad nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir dėl to iš 341 200 Eur dalytino turto vertės nebuvo atimta 134 076,93 Eur grąžintina kredito dalis, t. y. 67 038,47 Eur.
18. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Kasacinio skundo patenkinimas pažeistų ieškovės, kaip sutuoktinės, teises ir teisėtus interesus, sudarytų pagrindą nesąžiningai veikusiam atsakovui nepagrįstai praturtėti. Tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų.
18.2. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pasirinkto Turto padalijimo būdo dėl reikalavimo, susijusio su prievolės paskirstymu tarp šalių, iš viso nepasisakė, nors turėjo tai padaryti, kadangi, kitaip nei prašė atsakovas, padalijus turtą ir prievoles, klausimas dėl prievolės modifikavimo vidiniuose santykiuose liko.
18.3. Atsakovas kasaciniu skundu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas santuokoje įgyto turto balansą, nesivadovavo teismų suformuota praktika bei CK 3.118 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, tačiau kadangi ši teismo klaida atsakovui naudinga, jis reikalauja šį, kito sutuoktinio teises pažeidžiantį, teismo sprendimą palikti galioti. Pirmosios instancijos teismas, dalydamas turtą, nesilaikė įstatymo nuostatų, kadangi visą Turtą priteisė atsakovui, nemažindamas šio turto vertės likusia neišmokėta prievolių suma. Visas šalių bendrai įgytas turtas – tiek butas (duomenys neskelbtini), tiek Turtas, tiek žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo priteisti atsakovui, nevertinant aplinkybės, kad ieškovė su šalių mažamete dukterimi liko be gyvenamosios vietos.
18.4. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad paskolos likutis AB Šiaulių banke 2024 m. balandžio mėnesį sudarė 134 076,93 Eur ir jis mano, kad ieškovei tenkanti kompensacijos suma turėtų būti mažinama 1/2 dalimi šios sumos. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas sutuoktinių Turto dalis, kadangi ieškovei buvo priteista 45 procentai Turto vertės, proporcingai turi būti dalijama ir prievolė pagal Paskolos sutartį.
18.5. Nagrinėjant ginčą tik pagal kasacinio skundo apimtį, nebus užtikrintas teisingas ir sąžiningas procesas, kadangi teisingas šios bylos rezultatas galimas tik vertinant visą santuokoje įgyto turto balansą (tiek aktyvą, tiek pasyvą), o ne jo dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl atsakovui dovanotų lėšų, ne tik nesivadovavo kasacinio teismo praktika, tačiau netinkamai vertino įrodymus, dėl to iš esmės nevertino ieškovės apeliacinio skundo argumentų arba juos vertino netinkamai. Teismai nepagrįstai pripažino atsakovo tėvų parodymus dėl dovanotų lėšų pagrįstu įrodymu, nors teisme šie liudytojai negalėjo nurodyti konkrečių dovanotų sumų, o nurodyti dovanojimo motyvai skyrėsi nuo atsakovo nurodytų aplinkybių.
18.6. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Teismai turėjo vertinti tai, kad jeigu atsakovas Turtą būtų įgijęs už dovanotas, o ne šalių įgytas lėšas, jis ne tik nebūtų slėpęs lėšų dovanojimo fakto, tačiau sandorio metu būtų aiškiai deklaravęs, kad Turtas ar jo dalis įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nes naudojamos asmeninės (tik jam asmeniškai dovanotos) lėšos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
19. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Atsakovo kasacinis skundas pateiktas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymas priskirtas tik atsakovui (modifikuota prievolė AB Šiaulių bankui šalių vidiniuose santykiuose). Kitos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies kasaciniu skundu atsakovas neprašo peržiūrėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą dėsto ne tik nesutikimo su kasaciniu skundu, bet ir nesutikimo su atsakovo neapskųsta kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi argumentus. Tokie ieškovės atsiliepime pateikti argumentai išeina už bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, todėl kasacinis teismas jų nevertina.
22. Taigi pagal kasaciniame skunde apibrėžtas ribas šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo, susijusio su solidariosios prievolės vykdymo tvarkos nustatymu (prievolės pagal Paskolos sutartį modifikavimo vidiniuose šalių santykiuose).
Dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo nustačius bendrų solidariųjų prievolių vykdymo tvarką
23. Kasaciniame skunde keliamas CK 3.118 straipsnio nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo procese, apeliacinės instancijos teismui pakeitus solidariosios sutuoktinių prievolės vykdymo tvarką.
24. Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
25. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą). Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekė, kad, dalijant Turtą, jam būtų priskirta didesnė turto dalis.
26. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 27 punktas).
27. Taigi, sudarant turto balansą, pirmiausia turi būti nustatyta, kokia dalimi prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Turtą ieškovė ir atsakovas įsigijo už 246 177,02 Eur, Turto padalijimo metu šio Turto rinkos vertė buvo 341 200 Eur (pirmosios instancijos teismo sprendimo 53 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo tėvo R. B. atsakovui dovanotą pinigų sumą (iš viso 45 000 Lt, arba 13 032,90 Eur), kuri buvo panaudota Turtui pirkti, nustatė, jog ši suma, lyginant su turto (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimo kaina (246 177,02 Eur), sudaro 5 proc. turto kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl būtent šia dalimi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atitinkamai vertinta, kad atsakovui priklauso 55 proc. turto (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ieškovei – 45 proc. šio turto. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kasaciniu skundu šios teismų išvados neginčijamos.
28. Byloje taip pat nustatyta, kad Turto įsigijimui finansuoti ieškovė ir atsakovas 2014 m. spalio 28 d. su banku „Danske Bank A/S“ pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (prievolės dydis – 295 412,42 Eur) 25 metams (prievolės įvykdymo terminas 2039 m. spalio 28 d.). Namui įsigyti gauta paskola iki šiol negrąžinta. Taigi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu ieškovė ir atsakovas turi solidarųjį iš Paskolos sutarties kylantį finansinį įsipareigojimą. Šis įsipareigojimas, kaip šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turto pasyvas, taip pat turi būti įtrauktas į dalytino sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 44 punktas).
31. Nagrinėjamoje byloje AB Šiaulių bankas laikėsi pozicijos, kad ieškovės ir atsakovo solidarioji prievolė negali būti modifikuojama. Bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija pagrindžia, jog byloje nebuvo ginčo dėl šios solidarios prievolės modifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad, nė vienai iš ginčo šalių nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl nurodytos prievolės AB Šiaulių bankui vykdymo tvarkos tarp šalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ginčo šalių pareikštus reikalavimus, neturėjo pagrindo šio klausimo išspręsti nei ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu, nei kitu būdu, todėl pagrįstai dėl šios aplinkybės nepasisakė (apeliacinės instancijos teismo nutarties 94 punktas).
32. Tačiau nors byloje šalys nepalaikė reikalavimo dėl solidariosios prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymo tvarkos nustatymo vidiniuose santykiuose, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prievolės pagal paskolos sutartį vykdymo ir patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas, kad santykiuose tarp šalių prievolė nuo pirmosios instancijos teismo įsiteisėjimo dienos atsiskaityti pagal Paskolos sutartį tenka atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nei šalių kreditorė, nei atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl vidinio šalių prievolės paskirstymo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 95 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs prievolės paskirstymą šalims vidiniuose santykiuose, nevertino, kokią įtaką toks perskirstymas daro bendram turto ir kompensacijų balansui.
33. Kasaciniu skundu atsakovas ginčija apeliacinės instancijos teismo pakeistą solidariosios prievolės vykdymo šalių vidiniuose santykiuose tvarką. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, perkeldamas Paskolos sutarties vykdymą tik atsakovui, nepagrįstai už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį padalytą Turtą padidino ieškovei priteistą piniginę kompensaciją suma, atitinkančia pusę negrąžintos paskolos sumos. Atsakovo teigimu, prievolę grąžinti paskolą priskyrus tik vienam iš sutuoktinių, padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes tik iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
34. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo kasacinio skundo argumentus laiko teisiškai pagrįstais. Pirmosios instancijos teismui vidiniuose šalių santykiuose nenustačius solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, ieškovei ar atsakovui vykdant prievoles, kylančias iš Paskolos sutarties, būtų vadovaujamasi bendraisiais prievolių teisės principais – atlikusi mokėjimus pagal Paskolos sutartį, šalis turėtų teisę regreso tvarka iš kitos šalies atgauti dalį sumokėtų įmokų (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad prievolė atsiskaityti pagal Paskolos sutartį tenka tik atsakovui, pasikeitė prievolių pagal Paskolos sutartį vidinė vykdymo tvarka ir atsakovas, atlikęs mokėjimus pagal Paskolos sutartį, nebeturėtų teisės iš ieškovės atgauti dalies sumokėtų įmokų. Taigi, atsakovui įvykdžius solidariąją savo ir ieškovės prievolę, naudą – turto pasyvo sumažėjimą – gautų abi šalys, nors ieškovė prie šio sumažėjimo nebūtų prisidėjusi. Toks solidariosios prievolės vykdymo tvarkos vidiniuose šalių santykiuose nustatymas galimas tik esant materialiniam teisiniam reikalavimui tokią tvarką nustatyti, be to, nustatant tokią tvarką turi būti įvertinta, kokią įtaką toks prievolės vykdymo tvarkos nustatymas daro kompensacijų balansui.
35. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau pagal teismo procesinio sprendimo esmę apeliacinės instancijos teismas pakeitė, o ne patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalį ieškovei tekusio turto pasyvo (grąžintinos paskolos) perkėlė atsakovui. Kasacinio teismo vertinimu, teismas, pakeisdamas sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendro turto (tiek pasyvo, tiek aktyvo) padalijimo, turi iš naujo sudaryti turto balansą, į kurį įtraukiamas tiek turto aktyvas, tiek turto pasyvas, ir jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, – šį turtą padalyti sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022, 44 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad išimtiniais atvejais gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau net ir tokiais atvejais negali būti sudaromos sąlygos vienam iš sutuoktinių nepagrįstai praturtėti kito sutuoktinio sąskaita. Priteisiant iš vieno sutuoktinio kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį, užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023, 34 punktas).
37. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ginčijama nutartimi pakeitė solidariosios sutuoktinių prievolės vykdymo tvarką vidiniuose santykiuose, tačiau toks pokytis nebuvo įvertintas sprendžiant dėl kompensacijos ieškovei už atsakovui priskirtą Turtą dydžio. Ši kompensacija, kuri buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, liko nepakeista. Tokiu teismo procesiniu sprendimu buvo iškreiptas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas kompensacijų balansas, atsakovui buvo nustatyta prievolė už jam asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priskirtą Turtą sumokėti ir ieškovei, ir papildomai vykdyti prievolę pagal Paskolos sutartį. Tačiau byloje nebuvo nuspręsta nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tokią vidinę prievolės vykdymo tvarką, to taip pat nenurodė.
38. Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, priimdamas tokį procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.118 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nustatančias turto balanso ir kompensacijų balanso sudarymo taisykles. Pagal šias taisykles pirmiausia turi būti sudarytas turto balansas (nustatytas turto aktyvas ir pasyvas), o vėliau sudaromas kompensacijų balansas. Tokios turto ir kompensacijų balansų sudarymo taisyklės reiškia, kad byloje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo turi būti laikomasi minėtų balansų sudarymo eiliškumo, be to teismui keičiant sudėtines turto balanso dalis, atitinkamai turi būti peržiūrėtas ir kompensacijų balansas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl sutuoktinių solidariosios prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymo naikintina, nes, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendros sutuoktinių prievolės vykdymo vidinės tvarkos, nebuvo iš naujo sudarytas sutuoktinių dalytino turto balansas, kuriame būtų atsižvelgta į tai, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – šalių solidariosios prievolės įvykdymą pripažįstant tik atsakovo pareiga, turėjo atitinkamai būti peržiūrėtas ir kompensacijų balansas.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas solidariosios šalių prievolės, kylančios iš Paskolos sutarties, vykdymo tvarką nustatė įvertinęs sutuoktinių bendro dalytino turto visumą ir kiek ieškovei turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 1.118 straipsnio 3 dalis), todėl pagrįstai, nesant kitokio šalių reikalavimo, nusprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi už tinkamą Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalis dėl prievolės trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui pagal Paskolos sutartį vykdymo vidinės tvarkos naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalis, o kita Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).
41. Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir šiuo klausimu palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme.
43. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šiame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcijų, vertino, kad ieškovė apeliaciniame skunde siekė 30 288,85 Eur didesnės kompensacijos, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei priteistiną kompensaciją padidino 2599,53 Eur, o kitus reikalavimus atmetė, konstatavo, kad buvo tenkinta 9 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ir ieškovei priteisė šiame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 9 proc. apimtimi, o atsakovui – 91 proc. apimtimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nevertino reikalavimo dėl Paskolos sutarties vykdymo tvarkos nustatymo kaip savarankiško ieškovės reikalavimo patenkinimo, nes laikė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikslinamas, o ne keičiamas vienos iš šalių naudai. Atsižvelgiant į tai, kad naikintina tik apeliacinės instancijos nutarties dalis dėl Paskolos sutarties vykdymo tvarkos nustatymo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas apeliacinės instancijos teisme.
44. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas kasacinį skundą, atsakovas sumokėjo 1231 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė įrodymus, kad, pateikdamas kasacinį skundą, turėjo 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios atsakovo turėtos išlaidos neviršija priteistinų užmokesčių už atitinkamas advokato teisines paslaugas maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Šių atsakovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.
45. Kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. pažyma apie 20,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl prievolės akcinei bendrovei Šiaulių bankui pagal 2014 m. spalio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarkos, pagal kurią santykiuose tarp šalių prievolė nuo pirmosios instancijos teismo įsiteisėjimo dienos atsiskaityti pagal būsto kreditavimo sutartį tenka atsakovui A. B., ir dėl šios prievolės vykdymo tvarkos palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3409 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devynis Eur) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms kasaciniame teisme, atlyginti.
Priteisti iš ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,80 Eur (dvidešimt Eur 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir valstybės įmonei Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė