Civilinė byla Nr. e2-809-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00290-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Az investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Az investment“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Az investment“ (toliau – ir atsakovė, ar bendrovė) iškelti nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Viršuliškių panoramos“. Bendrovės veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto prekyba. 2021 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės pavadinimas buvo pakeistas iš UAB „Viršuliškių panoramos“ į UAB „Az investment“. Atsakovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, turi 29 210 Eur dydžio įsipareigojimą pareiškėjui. Pareiškėjas kreipėsi 2023 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku į bendrovę, reikalaudamas atsiskaityti su juo, tačiau 2023 m. sausio 12 d. gavo atsakymą, kad bendrovė reikalavimo nevykdys. Pareiškėjas pateikė atsakovei 2023 m. sausio 13 d. pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė buvo įkurta vystyti nekilnojamojo turto projektus. Buvęs UAB „Az investment“ vadovas D. D. netinkamai naudojo lėšas, neatsiskaitinėjo dėl jų panaudojimo. Pareiškėjas pareikalavo grąžinti lėšas, tačiau dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą atsakovės veikloje ir interesais nepateikė; tarp šalių vyksta teisminis ginčas pagal ieškovo D. D. ieškinį dėl 29 210,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Az investment“.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo atmetė.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2023 m. birželio 15 d. pateikti papildomus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės nustatant atsakovės realią finansinę padėtį bei bendrovės finansines galimybes realiai atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė iki nustatyto termino papildomų įrodymų ar paaiškinimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino – iškėlė UAB „Az investment“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo (transporto priemonių) turto, nėra vykdomų priverstinio skolų išieškojimo veiksmų, atsakovė neturi socialinio draudimo skolos, įmonėje dirba vienas darbuotojas.

9.       Teismas nustatė, kad 2022 m. bendrovė turėjo 925 544 Eur vertės turto, kurį sudarė 925 484 Eur ilgalaikis turtas (materialus turtas) ir 60 Eur trumpalaikis turtas (pinigai ir jų ekvivalentai), tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 981 046 Eur sumą. 2022 m. atsakovė veikė nuostolingai, turėjo 38 368 Eur nuostolių. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d., atsakovė turėjo 27 435 Eur vertės turto, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas (pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 58 452 Eur. Be to, minėtu laikotarpiu bendrovė gavo 24 484 Eur pelno.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, o byloje nėra duomenų, kad bendrovė vykdytų veiklą, tai yra prekiautų nekilnojamojo turto objektais ar vystytų kokius nors nekilnojamojo turto projektus. Teismo vertinimu, atsakovė yra nemoki, negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Atsakovė UAB „Az Investment“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį bei atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Az Investment“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės rėmėsi tik 2022 metų atsakovės finansiniais duomenimis, tačiau neįvertino esminio fakto, kad atsakovės laikini finansiniai sunkumai yra susiję išimtinai su pačiu pareiškėju ir jo galimai neteisėtais veiksmais, dėl atsakovės ilgalaikio turto pardavimo ne rinkos kainomis, pareiškėjo valdomai įmonei.

11.2.                      Kiti atsakovės kreditoriai neprisidėjo prie pareiškėjo pareiškimo ir nepalaikė bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Visa tai patvirtina, kad atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau yra moki ir gali tęsti veiklą. Negana to, UAB „Az investment“ prarado daugiau nei 100 tūkst. Eur piniginių lėšų, būtent dėl pareiškėjo delsimo sudaryti sandorius, kurių būtų pakakę atsiskaityti su esamais atsakovės kreditoriais.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinius duomenis, kuriuos konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais ir organizaciniais sunkumais dėl akcininkų ar buvusių akcininkų tarpusavio ginčų.

11.4.                      Atsakovė negavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, todėl neturėjo galimybės pateikti teismui papildomų įrodymų, kurie galėjo turėti reikšmės nustatant atsakovės realią finansinę padėtį bei bendrovės finansines galimybes realiai atsiskaityti su kreditoriais, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nes neatspindi tikrosios atsakovės finansinės situacijos.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

14.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

15.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

16.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

17.       Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

18.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra duomenų, kad atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir ateityje galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau yra moki ir gali tęsti veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė atitinka ir pirmąją, ir antrąją sąlygą, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

21.       Pirma, iš atsakovės pateikto balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d. duomenų nustatyta, kad į balansą įrašyto bendrovės turto vertė siekia 27 435 Eur ir tai sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 58 452 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (-)31 017 Eur, pelnas 24 484 Eur, pardavimo pajamos siekė 1 100 000 Eur. Tuo tarpu iš 2022 m. gruodžio 31 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2022 m. bendrovės turto vertė sudarė 925 544 Eur (ilgalaikis turtas – 925 484 Eur, trumpalaikis turtas – 60 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 981 046 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (-)55 502 Eur, nuostolis – 38 368 Eur, pardavimo pajamos siekė 350 Eur. Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad nors bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d. gavo pelną, tačiau bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (58 452 Eur) viršijo bendrovės turto vertę (27 435 Eur). Tai yra, bendrovės turimas turtas 2023 m. kovo 7 d. nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Ir nors bendra įsipareigojimų suma sumažėjo (nuo 981 046 Eur iki 58 452 Eur), tačiau kartu sumažėjo ir turimo turto vertė (nuo 925 544 Eur iki 27 435 Eur) bei neliko ilgalaikio turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad 2023 m. kovo 7 d. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo realiai turimo turto vertę.

22.       Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Iš atsakovės pateikto 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovė turi keturis kreditorius, kuriems įsipareigojimai siekia iš viso 58 451,93 Eur sumą, tai yra 29 210 Eur skola D. D., 1 711,43 Eur – Ramirent Baltic AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, 910,50 Eur – Savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, 26 620 Eur – nekilnojamojo turto agentei A. S. Byloje nėra pateikta duomenų, kad bendrovė bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, mokėjo skolas, juolab kad bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 8 d. neatsiskaitė su pareiškėju, nors 2022 m. lapkričio 18 d. pažyma patvirtino, kad ji skolinga pareiškėjui 29 210 Eur sumą. Be to, pažymėtina, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai tiek pareiškėjui, tiek Ramirent Baltic AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą buvo ištirti ir įvertinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4678-984/2023 (įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d.) buvo patenkintas D. D. ieškinys atsakovei UAB „Az investment“ dėl skolos priteisimo ir priteista D. D. iš UAB „Az investment“ 29 210 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2712-1125/2023 (įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.) buvo patenkintas Ramirent Baltic AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, patikslintas ieškinys UAB „Az investment“ ir A. Z. dėl skolos priteisimo ir priteista ieškovės naudai solidariai iš UAB „Az investment“ ir A. Z. 1 711,43 Eur skola, 53,14 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas.

23.       Trečia, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja išvados, kad bendrovės finansinė padėtis pagerėjo, kad apeliantės pajamos akivaizdžiai padidėjo, o įsipareigojimai ženkliai sumažėjo. Ir, nors apeliantė teigia, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, tačiau jokių duomenų, kaip apeliantė ketina įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, nepateikia. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad bendrovėje dirba vienas asmuo. Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Iš kitų byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, ar gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

24.       Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, kad ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Tai yra, nepateikė jokių duomenų apie sudarytas naujas sutartis, vestas derybas ar pan. Vien apeliantės argumentai, kad yra moki, gali vykdyti veiklą, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.

26.       Taigi, apeliantė nepaneigė, kad jos įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog apeliantė iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

27.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji negavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, ko pasėkoje neturėjo galimybės pateikti teismui papildomų įrodymų, kurie galėjo turėti reikšmės nustatant atsakovės realią finansinę padėtį bei bendrovės finansines galimybes realiai atsiskaityti su kreditoriais. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis bendrovei buvo išsiųsta per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį 2023 m. gegužės 30 d. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3, 21, 22 punktus. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė aktyviai naudojosi elektronine teismų sistema, teikė procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemio paskyrą, reagavo į nurodytu būdu siunčiamus dokumentus, tai yra savo veiksmais išreiškė valią gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30  d. nutartis atsakovei buvo įteikta tinkamai, todėl atsakovės argumentai yra nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad atsakovė negavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties. Antra, apeliantė, būdama suinteresuota savo veiklos tęstinumu, argumentus ir naujus įrodymus apie savo finansinę padėtį galėjo pateikti kartu su atskiruoju skundu, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojo ir nenurodė svarbių nepateikimo priežasčių, tokiu būdu leisdama pagrįstai manyti, kad byloje esantys duomenys yra atspindintys bendrovės finansinę situaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza