Civilinė byla Nr. 2-258-504/2022
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00894-2021-
1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.;2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15.;3.2.6.1;
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 26 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovui T. D., ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, atsakovo VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro atstovei, advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš gyvenimo išėjo (nusižudė) jo žmona Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini). Žmona turėjo psichologinių problemų, dėl ko prašydama gydymo kreipėsi į VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrą.
VSĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre dirbanti gydytoja nuotoliniu būdu jai išrašė vaistų (duomenys neskelbtini), tačiau išsamiau žmonos ligos netyrė (pažymi, jog po žmonos mirties išanalizavo jai išrašytų vaistų (duomenys neskelbtini) vartojimo instrukciją ir pamatė, jog šie vaistai sukelia mintis nusižudyti, apie ką jie, Ž. D. artimieji, informuoti nebuvo).
Matydami, kad žmonos būklė blogėja, vėl 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi į gydymo įstaigos registratūrą, tačiau žmona gydytojo konsultacijai buvo užrašyta tik 2021 m. vasario 17 d., t. y. jai reikiamas gydymas laiku suteiktas nebuvo, dėl ko ji (duomenys neskelbtini) nusižudė.
Kai 2021-02-01 žmona kalbėjo su registratore telefonu, jis išgirdo, jog žmona bus užrašyta tik 2021-02-17 dienai. Pasakė žmonai, jog ji prašytų, kad ją užrašytų anksčiau. Tačiau žmona tepaprašė „galbūt man galėtumėte kokių dieninių vaistukų išrašyti?". Vėliau suprato, kad tai buvo paskutinis žmonos pagalbos šauksmas.
2020 m. gruodžio 2 dieną, jo žmonai Ž. D. bekalbant telefonu su V. N., buvo šalia jos ir negirdėjo, kad būtų kalbama apie psichologo paskyrimo datą, o apie vaistų šalutinį poveikį taipat nebuvo jokių pokalbių. 2020 m. gruodžio 12 dieną Ž. D. šnekėdama su V. N. nustebusi paklausė „gruodžio 7 dieną?", o paskui baigusi pokalbį jam pasakė „pasirodo aš gruodžio 7 dieną turėjau būti pas psichologą". Šia data medicininiuose dokumentuose niekur nebuvo padarytas joks įrašas, o po neva tai psichologo padaryto įrašo apie neatvykimą nėra nei spaudo nei pavardės, tad šio įrašo autentiškumas kelia abejones.
Šiuo atveju jo žmonai Ž. D. privalėję teikti medicininę pagalbą VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbuotojai elgėsi neprofesionaliai, neatidžiai, nerūpestingai, nedėmesingai ir absoliučiai neatsargiai - jie buvo abejingi pacientui ir jo būklei. Jiems paciento, t. y. jo žmonos sveikata buvo nereikšminga, jie jai padėti nenaudojo nei savo specialių profesijos žinių, nei turimos kvalifikacijos. Jie kreipdamiesi į gydymo įstaigą, pasikliovė šios sveikatos priežiūros specialistais, tačiau susidūrė su visišku abejingumu ir neveikimu. Šios įstaigos specialistai nevykdė pagrindinės savo pareigos - laiku suteikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti grėsmės paciento sveikatai ir gyvybei lygio ir nemėgino tos grėsmės išvengti. Medicinos paslaugos šiuo atveju žmonai buvo laiku nesuteiktos, o tai visiškai prieštarauja medicinos paslaugų (o tuo labiau - kokybiškų medicininių paslaugų) teikimo sampratai.
Nurodytu VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbuotojų neveikimu buvo pažeista jo žmonos kaip pacientės teisė į kokybiškas medicinos paslaugas ir ji nusižudė.
Dėl nekokybiškų gydymo įstaigos paslaugų kreipėsi į Rokiškio psichikos sveikatos centrą, tačiau 2021-06-10 gavo atsakymą, kad įstaigos vidinio patikrinimo meta darbuotojų kaltės nenustatyta, apie ką neva yra informuotas 2021-04-30 raštu „Dėl pateikto kreipimosi ir skundo", nors šiame rašte buvo nurodyta, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, „kad įstaigos darbuotoja, išduodant medicininių dokumentų kopijas, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos drausminei atsakomybei kilti", t. y. vidinis tyrimas buvo atliktas ne siekiant įvertinti VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbuotojų veiksmus jo žmonos Ž. D. atžvilgiu, privalant teikti, tačiau nesuteikiant kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o siekiant įvertinti darbuotojos veiksmus, išduodant jam žmonos medicininių dokumentų kopijas.
Dėl atsakovo darbuotojų nesuteiktos žmonai pagalbos jis ir jo nepilnametė dukra neteko artimiausio žmogaus, šeimos nario, dėl ko patyrė ir patiria neapsakomai didelę žalą.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, jog šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. 2019 07 18 įstatymu Nr. XIII-2377 (TAR, 2019, Nr. 2019-12799) nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.
Dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri nustatė, jog atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu turėjo galiojantį CA polisą, tad įvykis nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2019-12-31.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1, 2, 8 d. (redakciją, galiojusi iki 2019-12-31) buvo numatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Dėl patirtos žalos atlyginimo privaloma ikiteismine tvarka jis kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ši 2021-09-06 dieną priėmė sprendimą (jam įteiktas 2021-09-14), kuriuo jo prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino, dėl to, vadovaudamasis aukščiau minima teisės norma kreipiasi į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos (atsakovo) ir pareiškimą pateikusio asmens (t. y. jo) nagrinėjimo iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. J. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos, kaip visuomeninės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, taip pat pripažintą teisę taikyti tokias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).
Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžių ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Tokiais atvejais privalu aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Gydytojo veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).
Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011).
Aukščiau aptarta gydytojo ir paciento santykių požiūriu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant gydytojo veiksmų teisėtumą yra, be jokios abejonės, aktuali ir šiuo atveju. Šiuo atveju jo žmonai Ž. D. privalėję teikti medicininę pagalbą VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbuotojai elgėsi neprofesionaliai, neatidžiai, nerūpestingai, nedėmesingai ir absoliučiai neatsargiai - jie buvo abejingi pacientui ir jo būklei. Jiems paciento, ty. mano žmonos sveikata buvo nereikšminga, jie jai padėti nenaudojo nei savo specialių profesijos žinių, nei turimos kvalifikacijos. Mes, kreipdamiesi į VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrą, pasikliovėme šios sveikatos priežiūros specialistais, tačiau susidūrėme su visišku abejingumu ir neveikimu. Šios įstaigos specialistai nevykdė pagrindinės savo pareigos - laiku suteikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti grėsmės paciento sveikatai ir gyvybei lygio ir nemėgino tos grėsmės išvengti. Medicinos paslaugos šiuo atveju žmonai buvo laiku nesuteiktos, o tai visiškai prieštarauja medicinos paslaugų (o tuo labiau - kokybiškų medicinos paslaugų) teikimo sampratai. Jeigu specialistai gydytojo pareigas būtų atlikę tinkamai, deramai, atidžiai ir su tinkama atjauta būtų suteikę būtinąją pagalbą psichikos ligonei, jos psichika būtų atstatyta ir jinai nebūtų nusižudžiusi. Nurodytu VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbuotojų neveikimu buvo pažeista mano žmonos kaip pacientės, teisė į kokybiškas medicinos paslaugas ir ji nusižudė.
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant j kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-417/2013).
Atsižvelgiant į tai, ką nurodė, prašys iš atsakovo priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Toks neturtinės žalos atlyginimas, mano, atitinka teisingumo bei protingumo principus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 5 str., 135 str., teismo
prašo:
priteisti iš atsakovo VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro, į. k. 173722563, ieškovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ( I t., b.l.32-36 ) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas ieškinyje klaidingai nurodo šiam teisimam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, jas iškraipo, tokiu būdu nepagrįstai kaltinant VšĮ Rokiškio psichikos centrą netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu, reikalaujant iš ištaigos atlyginti neturtinę žalą, dėl kurios įstaiga nėra kalta ir atsakinga.
Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) gydytojo įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Ž. D. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta nuotolinė gydytojo konsultacija. Atsižvelgiant į tuo metu šalyje paskelbtą karantiną bei VšĮ Rokiškio PSPC direktoriaus 2020-03-19 įsakymu Nr. VI- 100 patvirtintą VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje tvarką, pacientei pirminė konsultacija buvo pagrįstai suteikta nuotolinių būdu. Nepaisant to, jog konsultacija vyko ne tiesioginiu būdu, pacientei buvo ne tik, kaip nurodoma ieškinyje, išrašyti vaistai, tačiau tuo pačiu nuotolinės gydytojo psichiatro konsultacijos metu įvertinti pacientės nusiskundimai, anamnezės duomenys, psichikos būsena, suformuluota preliminari sutrikimo diagnozė, atitinkanti pacientės anamnezę ir nurodomus nusiskundimus.
Pateikti dokumentai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) Konsultacijos metu Ž. D. nurodė savo simptomus - “(duomenys neskelbtini)”, iš kurių nebuvo galima spręsti apie suicidinių minčių turėjimą. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu ieškovei pagal jos nurodomus simptomus buvo paskirti vaistai miego reguliavimui. Gydytoja elgdamasi itin apdairiai jau pirminės konsultacijos metu diagnozės patikslinimui paskyrė atlikti Ž. D. psichologinį ištyrimą. Ž. D. ambulatorinės kortelės duomenys patvirtina, jog Ž. D. psichologinis emocijų, asmenybės, kognityvinių funkcijų tyrimas buvo paskirtas 2020-12-07, t. y. praėjus vos 5 dienoms po pirminės (duomenys neskelbtini) konsultacijos suteikimo, tačiau pati pacientė neatvyko psichologiniam įvertinimui, dėl ko nebuvo jokių objektyvių galimybių patikslinti pacientės diagnozės ir/ar koreguoti paskirtą medikamentinį gydymą.
Ieškovo ieškinyje nurodomos abejonės dėl 2020-12-07 įrašo autentiškumo (jog po įrašu nėra spaudo pavardės ir kad minėta data neva nebuvo padaryta jokio įrašo) vertintinos tik kaip niekuo nepagrįsti ieškovo samprotavimai. 2020-12-07 įrašas Ž. D. sveikatos istorijoje yra patvirtintas medicinos psichologės L. M. parašu ir spaudu. Aplinkybė, jog ieškovės sutuoktinis, kuris nedalyvavo konsultacijoje nuotoliniu būdu, o tik, kaip nurodo ieškinyje, buvo šalia pacientės, neišgirdo apie psichologinio vertinimo paskyrimą ar informacijos apie vaistų šalutinį poveikį suteikimą pacientei, jokiu būdu nepatvirtina, kad tokia informacija pacientei nebuvo suteikta nuotolinės konsultacijos metu.
Iš medicininių duomenų taip pat nustatytina ir dėl to ginčo nėra, jog 2020-12-07 Ž. D. neatvykus psichologiniam įvertinimui, pacientė kreipėsi į gydymo įstaigą tik 2021-02-01, kuri įstaigos registratūroje buvo užregistruota vizitui pačios pacientės pasirinktu laiku - 2021-02-17 dieną, kurios nebesulaukė.
Ieškovas dėl šio įvykio su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą, prašant VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro gydytojų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. įvykdymo, tačiau tyrimą buvo atsisakyta pradėti, dėl ko ieškovas teikė skundus dėl prokurorų priimtų nutarimų. Galiausiai 2021-05-03 Panevėžio apylinkės teismas taip pat atmetė ieškovo skundą be kita ko nutartyje nustatant, jog „...Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono P K Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos G. V. 2021-03-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminė tyrimą buvo priimtas pagrįstai, konstatavus, jog pareiškėjo žmonai VšĮ Rokiškio psichikos centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, o tarp VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro gydytojų veiksmu ir kilusiu pasekmių (Z. D. mirties), nėra tiesioginio būtinojo BK 229 str. numatytai veiklai, priežastinio ryšio". Taigi šiuo atveju ir teisėsaugos institucijos, nagrinėjusios ieškovo skundą, nenustatė priežastinio ryšio tarp Ž. D. mirties ir įstaigos darbuotojų veiksmų. Todėl ieškinio motyvai dėl gydytojų abejingumo, neprofesionalumo, neva laiku ir tinkamai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir bylos duomenų.
Ieškovas ieškinyje neteisingai nurodo, jog (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu Ž. D. paskirti vaistai - (duomenys neskelbtini) gali sukelti mintis nusižudyti, tačiau tokia informacija konsultacijos metu neva nebuvo suteikta. Šiuo atžvilgiu pasakytina, jog (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vartojant (duomenys neskelbtini) nakčiai, yra įprastai skiriamas vaistas miego korekcijai, dėl ko paskirti vaistai, atsižvelgiant į pacientės nusiskundimus, buvo tinkami. Skirtingai nei nurodoma ieškinyje, pacientei 2021-12-02 konsultacijos metu buvo paaiškintos skiriamų vaistų indikacijos, vartojimo būdas, laukiamas efektas ir galimas vaistų šalutinis poveikis, dėl ko pacientei visa informacija apie vaistus, jų savybes bei vartojimą buvo žinoma.
Iš 2021-04-04 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos rašto matyti, jog, ieškovui pateiktus skundą dėl jo sutuoktinei neva netinkamai VšĮ Rokiškio psichikos centro suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą pateikti išvadą dėl Ž. D. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei taikyto gydymo VšĮ Rokiškio psichikos centre kokybiškumo ir tinkamumo. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras 2021-08- 19 raštu pateikė išvada, jog Ž. D. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, skirtas tinkamas ir adekvatus preliminariai diagnozei ir vyraujantiems simptomams medikamentinis gydymas, dėl ko nagrinėjamoje situacijoje nėra gydytojų neteisėtų veiksmų.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie jo sutuoktinei išrašytų medikamentų galimą šalutinį poveikį, tačiau gydymo įstaiga ne tik, kad neturi tokios pareigos, tačiau be paciento sutikimo net ir negalėtų atskleisti informacijos apie sutuoktinei išrašytus vaistus. Tokia informacija buvo suteikta pačiai pacientei - Ž. D.. Todėl ieškovo ieškinio motyvai dėl informacijos apie sutuoktinei išrašytus vaistus nesuteikimą yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimu, išanalizavusi visus surinktus duomenis apie Ž. D. įstaigos suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 2021-09-06 sprendimu taip pat pagrįstai konstatavo, jog pacientė dėl psichikos sveikatos sutrikimų pirmą kartą į Centrą kreipėsi 20l5 m. vasarį ir vėliau tik 2020 m. gruodžio 2d. (laikas sutapo su rimtais ginekologiniais sveikatos sutrikimais bei atliktomis gruodžio 4 d. procedūromis, kurios matomai sukėlė pacientei papildomo streso ir pergyvenimų). Gruodžio 7 d. paskirtam psichologiniam ištyrimui pacientė neatvyko (neatvykimo priežasties nenurodo), todėl patikslinti klinikinės diagnozės bei dinamikoje koreguoti gydymo nebuvo galimybės. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre suteiktos tinkamai, pagal paslaugų teikimo metu galiojusius teisės aktus".
Ieškinyje nurodoma, jog ieškovui 2021-02-23 pateikus įstaigai skundą dėl nekokybiškų paslaugų teikimo, buvo gautas 2021-04-30 įstaigos raštas, iš kurio suprato, kad įstaigoje vidinis patikrinimas buvo atliktas nesiekiant įvertinti jo sutuoktinei suteiktų paslaugų tinkamumo, tačiau siekiant įvertinti darbuotojos veiksmus, išduodant ieškovui jo sutuoktinės medicininius dokumentus. Tokie ieškinio teiginiai neatitinka tikrovės.
Dėl ieškovo pateikto 2021-02-23 skundo buvo vykdomas tyrimas, siekiant įvertinti tiek darbuotojos veiksmus, išduodant ieškovui Ž. D. medicininius dokumentus, tiek gydytojos veiksmus, teikiant Ž. D. sveikatos priežiūros paslaugos. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog
administratorė, išdavusi ieškovui sutuoktinės medicininius dokumentus, teisės aktų bei tarnybinės etikos nepažeidė, ir apie tai ieškovas buvo informuotas 2021-04-30 raštu Nr. V2-305. Įstaigos vidinio patikrinimo dėl sveikatos paslaugų teikimo Ž. D. taip pat nebuvo nustatyta darbuotojų kaltės, ko pasėkoje, atsižvelgiant į tai, kad ir 2021-05-03 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi ieškovo skundas dėl Rokiškio PSC darbuotojų neveikimo bei nesuteikimo Ž. D. reikiamos medicininės paslaugos, buvo atmesti, ieškovo skundo tyrimas buvo baigtas.
Sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3 -4 78/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).
Šiuo atveju, aukščiau išdėstyti motyvai bei nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad įstaigos gydytoja pirminės konsultacijos metu objektyviai įvertino Ž. D. nusiskundimus, vertino anamnezę, paskyrė tinkamą ir adekvatų medikamentinį gydymą, paskyrė psichologinį vertinimą t. y. gydytoja suteikė visas įmanomas sveikatos priežiūros paslaugas nuo pat pirminės konsultacijos, neturint jokių objektyvių galimybių operatyviau patikslinti Ž. D. diagnozės ar koreguoti gydymo, kadangi pati pacientė neatvyko psichologiniam vertinimui, už ką įstaiga negali būti atsakinga. Tai leidžia daryti išvadą, jog operatyviau ar kažkokių kitų sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos darbuotojai nagrinėjamu atveju Ž. D. negalėjo suteikti, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti gydytojos kaltus veiksmus proceso aspektu suteikiant Z. D. sveikatos priežiūros paslaugas. LR CK 6.263 str. nustatyta, jog „I. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikykis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. 2. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. 3. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.“. LR CK 6.283 str. numato, jog „1. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal LR CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalų). Pagal to paties straipsnio 4 d. deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.“
Prievolė atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą atsirastų tuo atveju, jei būtų nustatytos būtinos sąlygos civilinės atsakomybė taikymui - neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.).
Šiuo atveju civilinės atsakomybės taikymui VšĮ „Rokiškio psichikos centro atžvilgiu nėra privalomųjų sąlygų viseto, t. y. nėra įstaigos gydytojų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp Ž. D. mirties ir įstaigos darbuotojų suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, dėl ko ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kaip teismas bevertintų bylos duomenis, tačiau ieškovo ieškiniu reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas, nepagrįstas, neteisingas. Neturtinės žalos dydžio priteisimas iš įstaigos ieškovo naudai nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CK 6.250 str., Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str., prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys atmestinas.
Reikalavimą iš VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas laiku ir tinkamai nesuteikė jo sutuoktinei Ž. D. ( šiai aplinkybei pagrįsti teismui pateikė Santuokos liudijimą, išduotą Kauno rajono savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) ( I t., b. l. 130 )) gydymo paslaugų, ko pasekoje Ž. D. nusižudė.
Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Ž. D., g. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Savižudybė ( I t., b.l.141 ).
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ( 1996-10-03 įstatymo Nr. I-1562 nauja redakcija, galiojusi iki 2019-12-31 ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka ( 24 str. 1 d. ).
Civilinio kodekso III skirsnyje, reglamentuojančiame deliktinę atsakomybę, 3.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.263 str. nuostatą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu ) nedarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Atsakomybei atsirasti būtina nustatyti sąlygas, t. y., kad buvo neteisėti veiksmai ( veikimas, neveikimas ), žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, bei žalą padariusio asmens kaltė ( CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. ).
Kaip nurodo ieškovas, jo sutuoktinė Ž. D. turėjo psichologinių problemų. Ji dėl gydymo kreipėsi Į VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrą, tačiau centro darbuotojų neveikimu buvo pažeista jo žmonos kaip pacientės, teisė į kokybiškas medicinos paslaugas ir ji nusižudė.
Iš VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro Ž. D., g. (duomenys neskelbtini), Asmens sveikatos istorijos matyti, kad Ž. D. į psichikos sveikatos centrą pirmą kartą kreipėsi 2015 m. vasario 18 d. Skundėsi, kad (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, psichologo konsultacija. 2015-05-30 įraše nurodoma, kad atvykusi pacientė nurodė, jog būsena ženkliai pagerėjusi, užmiega be vaistų.
Kitą kartą Ž. D. į VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrą kreipėsi galiojant VšĮ Rokiškio PSC direktoriaus 2020-03-19 įsakymu Nr. V1-100 patvirtintai VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkai. Tvarkos 1 p. nurodyta, kad paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu: vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, gydytojų tarpusavio konsultacijos, būtinųjų tyrimų paskyrimas, slaugytojų konsultacijos ( I t., b. l. 54 ).
Ž. D. Asmens sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) įraše nurodyta: „Karantinas dėl COVID-19 ligos. Bendrauta telefonu. Nusiskundimai: (duomenys neskelbtini).
Anamnezė: pas psichiatrą lankėsi 2015 metais dėl (duomenys neskelbtini). Tuomet skundai vargino po subjektyviai reikšmingų stresogeninių pergyvenimų (duomenys neskelbtini), gydymui buvo skirtas (duomenys neskelbtini). Būklė pagerėjo po 1-2 mėn., vėliau pas psichiatrą nesilankė. Rekomenduotas psichologinis ištyrimas, tačiau tyrimui neatvyko. Epizodiškai (duomenys neskelbtini) vartodavusi (duomenys neskelbtini). Dabar psichikos būsena blogėjanti apie 1-1,5 mėn. laiko, taip pat turėjusi pergyvenimų, suplanuota (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo tirta. Vargina minėti nusiskundimai.
Psichikos būsena: (duomenys neskelbtini).
Preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini).
Rekomendacijos: 1. Medikamentinis gydymas: (duomenys neskelbtini). 2. Tikslinga būtų psichologinis ištyrimas įvertinti emocijas, asmenybę, kognityvines funkcijas diagnozės patikslinimui.
Išrašytas el. rp.: (duomenys neskelbtini)
Psichologui, prašau atlikti (duomenys neskelbtini).“( I t., b.l.46-49 ).
Ieškovas 2021-04-15 pareiškimu buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos jo sutuoktinei Ž. D., ko pasekoje jo sutuoktinė nusižudė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu dėl T. D. pareiškimo ( Nr. 56- ) ( toliau – Sprendimas ) ( I t., b.l.7-10 ), T. D. pareiškimo netenkino. Kaip matyti iš Sprendimo, komisija buvo išsireikalavusi visus Ž. D. medicininius dokumentus. Dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, kreipėsi į specialistus – VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro specialistus, pateikdama visus Ž. D. medicininius dokumentus.
VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2021-08-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymai į Komisijos pateiktus klausimus. Nurodoma, kad pacientei Ž. D. buvo skirtas tinkamas ir adekvatus preliminariai diagnozei ir vyraujantiems simptomams medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) dozė rekomenduojama (duomenys neskelbtini) gydymui. Nurodoma, kad patikslinti klinikinės diagnozės bei koreguoti gydymo pagal patikslintą diagnozę nebuvo galimybės, nes pacientė psichologiniam ištyrimui neatvyko. Sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai. Neteisėtų gydytojų veiksmų nagrinėjamu atveju neįžvelgta. ( I t., b.l.120 ).
Ieškovo vertinimu, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateikti atsakymai į užduotus klausimus nėra tinkamas įrodymas nagrinėjamu atveju, nes pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatuose yra nurodyta, kad Komisija, vykdydama savo funkcijas, gali kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše, (toliau – ekspertai) dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo ir pateikti ekspertams visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti ( 7.3 p.), tačiau teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VšĮ Vilniaus m. PSC rašte nurodytus teiginius, nereiškė teismui jokių prašymų dėl papildomų įrodymų rinkimo, išreikalavimo.
Ieškovas nurodo, kad jo sutuoktinei paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Valstybės vaistų kontrolės tarnybos internetiniame puslapyje nurodytos informacijos apie vaisto (duomenys neskelbtini) poveikį ( charakteristikų santraukos ), gali sukelti savižudybės riziką, tačiau jis apie tai nebuvo informuotas, negirdėjo, kad gydytoja būtų aiškinusi apie šį galimą vaistų poveikį ir jo sutuoktinei.
Atsakovo teigimu, gydytoja, išrašydama minimą vaistą, Ž. D. pokalbio su ja metu aiškino apie vaisto poveikį.
Ieškovo teismui pateiktos vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) Preparato charakteristikų santraukos ( I priedas ) 4.4 p. „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ yra nurodyta „Savižudybė, mintys apie savižudybę arba klinikinis pasunkėjimas“ , kad „Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, kenkimo sau ir savižudybės ( su savižudybe susijusių reiškinių ) rizika. Ši rizika išlieka tol, kol pasireiškia ženkli remisija. Kadangi būklė gali nepalengvėti kelias pirmąsias gydymo savaites ar ilgiau, pacientus reikia atidžiai stebėti tol, kol ji palengvės. Remiantis bendra klinikine patirtimi, savižudybės rizika gali padidėti ankstyvųjų sveikimo fazių metu ( I t., b.l.84-88 ).
Pakuotės lapelyje ( I t., b.l.94-97 ) vienas iš išvardintų galimų šalutinių poveikių yra nurodytas kaip mintys apie savižudybę ar savižudiškas elgesys.
Kaip minėta, Ž. D. Asmens sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) įraše nurodyta, kad suicidinių tendenticjų nekonstatuota.
Ieškovas nurodė, kad jis žmonai išrašytus vaistus nupirko tuoj pat ir ji juos pradėjo vartoti. Nuo vaistų vartojimo pradžios iki Ž. D. mirties buvo praėję daugiau nei du mėnesiai, tad esant virš nurodytam, teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad būtent paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) sąlygojo Ž. D. sprendimą pasitraukti iš gyvenimo.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2020 m. gruodžio 2 d., Ž. D. bekalbant telefonu su gydytoja V. N., jis buvo šalia, tačiau negirdėjo, kad būtų kalbama apie psichologo paskyrimą, siuntimą pas psichologą. Medicininiuose dokumentuose po neva tai psichologo padaryto įrašo apie neatvykimą nėra nei spaudo nei pavardės, tad šio įrašo autentiškumas kelia abejones.
Iš pacientų, registruotų psichologo konsultacijai sąrašo ( II t., b.l.128 ) matyti, kad 2020-12-07, 16.00 val., pas psichologę L. M. užregistruota Ž. D.. Grafoje „ Ką tirti?“ įrašyta: (duomenys neskelbtini).
Asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape ( I t., b. l. 49 ) yra įrašas 2020-12-07, kad Ž. D. psichologiniam vertinimui neatvyko. Po šiuo įrašu yra įrašyta „psichologė“ ir asmens parašas. Psichologo pavardės įrašyta nėra, tačiau dėl to netikėti atsakovo teiginiu, jog tai yra parašas psichologės L. M., kuriai buvo pavesta atlikti pacientės (duomenys neskelbtini), teismas neturi pagrindo.
VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro 2022-06-23, Nr. (duomenys neskelbtini) rašte ( III t., b.l.3 ), yra nurodyta, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas. Gydytojui psichiatrui suteikus paslaugą, formoje Nr. 025/a „ Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, nurodoma paciento kreipimosi priežastis, subjektyvi paciento sveikatos būklė ir suteikta paslauga. Gydytojas psichiatras dėl diagnozės patikslinimo ir tolimesnės gydymo taktikos, gali nukreipti pacientą konsultacijai kitam komandos nariui ( medicinos psichologo konsultacijai ) apie reikalingus atlikti ištyrimus surašydamas į asmens ambulatorinę kortelę. Kadangi viskas surašoma į ambulatorinę kortelę ir siunčiamas konsultacijai tos pačios komandos nariui, į e.sveikatą siuntimas nerašomas.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė kitas aplinkybes, nei kad ieškinyje, ir teigė, jog žmonai kalbantis su gydytoja N., jis pokalbį girdėjo iš dalies. Jis tuo metu nebuvo šalia jos, nesiklausė ką kalba.
Esant nurodytam, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Ž. D. nebuvo tinkamai paskirta psichologo konsultacija.
Iš medicininių įrašų matyti, kad Ž. D. skundėsi (duomenys neskelbtini), tad neatmestina ir tikimybė, kad ji apie vizitą pas psichologą galėjo pamiršti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. telefonu kreipėsi į VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro registratūrą dėl gydytojo konsultacijos. Iš pacientų, registruotų pas gydytoją vasario 17 d. sąrašo matyti, kad Ž. D. registruota pirmu numeriu ( I t., b l. 56 ).
Pagal VšĮ Rokiškio PSC direktoriaus 2020-03-19 įsakymu Nr. V1-100 patvirtintos VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkos 3 p., pradėdama teikti nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas (NSPP), slaugytoja pirmiausia išsiaiškina subjektyvią paciento sveikatos būklę ( remdamasi paciento ir jo atstovo suteiktais duomenimis ). Gydytojas psichiatras surinktą informaciją įvertina ir sprendžia dėl tolesnio paslaugos teikimo ( I t., b. l. 54 ).
Kaip nustatyta, Ž. D. konsultacijai pas gydytoją registravo V. V., Centre dirbanti socialine darbuotoja. Apklausta liudytoja, V. V. nurodė, jog jos darbo vieta registratūroje. Kai registratorė negali atsiliepti, ji atsiliepia. Įstaigoje nėra nustatyta konkrečios tvarkos, konkrečių klausimų. Registratorės netiria būsenos.
Liudytoja taip pat nurodė, kad Ž. D. skambino dėl vizito pas gydytoją gyvai. Nurodė, kad detalių nepamena. Greičiausiai derino datą. Užregistravo įprasta tvarka. Nepamena, kad būtų prašyta užregistruoti skubos tvarka. Buvo ir ankstesnių datų pas gydytoją, tačiau buvo suderinta konkreti data. Dėl kokių priežasčių, nežino.
Tai, kad buvo galimybė pas gydytoją Ž. D. registruoti anksčiau, įrodo ir gydytojos V. N. 2021 m. vasario mėn. darbo grafiko, Apsilankymų apskaitos žiniaraščio duomenys ( I t., b. l. 58, 64 ).
Įvertinus nurodytą, teismas sprendžia, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. registruojant pas gydytoją, buvo pažeista VšĮ Rokiškio PSC direktoriaus 2020-03-19 įsakymu Nr. V1-100 patvirtintos VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkos 3 p. nuostata – nesiaiškinta dėl jos sveikatos būklės, nebuvo informacija įvertinta psichiatro.
Byloje nustatyta, kad buvo galimybė pacientę registruoti artimesniu, nei vasario 17 d., laiku, tačiau ji buvo registruota tik 2021 m. vasario 17 d. Duomenų, kad Ž. D. gydytojo konsultacijai registravęs asmuo būtų kuo nors suinteresuotas pacientę registruoti kuo vėlesniam vizitui pas gydytoją, byloje nėra. Duomenų, kad Ž. D. būtų prašiusi pas gydytoją ją registruoti skubos tvarka, nėra. Kaip nurodė ieškovas teismo posėdyje, žmona prašė užregistruoti ją pas gydytoją. Sutuoktinė dirbo iki paskutinės dienos, bendravo su draugėmis linksmai, kaip paprastai.
Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad visiškai tikėtina, kad vizito pas gydytoją data -2021 m. vasario 17 d., buvo pasirinkta pačios Ž. D..
Teismas pripažinęs, kad Ž. D. 2021 m. vasario 1 d. registruojant pas gydytoją, buvo pažeista VšĮ Rokiškio PSC direktoriaus 2020-03-19 įsakymu Nr. V1-100 patvirtintos VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarkos 3 p. nuostata, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad minimas pažeidimas sąlygojo Ž. D. savižudybę, t. y. konstatuoti priežastinį ryšį tarp tvarkos 3 p. pažeidimo ir D. pasitraukimo iš gyvenimo.
Asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo ) ir padarytos žalos.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro gydytoja, kiti asmenys, būtų atlikę neteisėtus veiksmus ar neatlikę veiksmų, sąlygojusių jo sutuoktinės Ž. D. pasitraukimą iš gyvenimo, tad pagrindo priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, nėra.
Esant nurodytam, ieškovo T. D. ieškinys atsakovui VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrui atmestinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 2021 m. gruodžio 22 d., Nr. (8.4 Mr )TP-21-T-3402-12489, T. D. suteikta antrinė teisinė pagalba 50 procentų ( I t., b.l.79 ).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai byloje apmokėti – 2541,00 Eur, kurias sudaro: susipažinimas su bylos dokumentais, dokumentų teisinė analizė, teisinės konsultacijos 3 val. – 363,00 Eur, atsiliepimo į ieškinį surašymas – 1089,00 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui – 242,00 Eur, atstovavimas posėdžiuose civilinėje byloje – 847 Eur ( II t., b.l.143 ).
Tai, kad atsakovas advokatei yra sumokėjęs 2541,00 Eur, pagrindžia SEB patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 2021-10-28 ir 2022-02-18 ( II t., b.l.145-148 ).
Įvertinus vykusių byloje teismo posėdžių skaičių ( 4 ), bylos sudėtingumą, laikytina, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neprieštarauja teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) sumoms, tad atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistina jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma ( CPK 98 str. 1 d., 2 d. ).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, yra 33,26 Eur. Kadangi ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba 50 proc., iš jo valstybei priteistina pusė minėtų išlaidų, t. y. 16,63 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo T. D. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrui 2541,00 Eur ( du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ) išlaidų, patirtų advokato pagalbai byloje apmokėti.
Priteisti iš T. D. 16,63 Eur ( šešiolika eurų 63 ct ), bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėja Ledina Šinkūnienė