Civilinė byla Nr. e2A-318-945/2023
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00591-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.6.3; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Editos Šliumpienės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Logistics“, K. J. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. P. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aistas“ (toliau – atsakovė) 59 332,59 Eur nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus, 7 678,43 Eur nuostolių už 0,0098 ha dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) defektų taisymo darbus atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Deklaracija apie paminėtų statinių statybos baigtumą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 8 d. Ieškovė su atsakove 2019 m. vasario 26 d. sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovei pradėjus naudotis įsigytu gyvenamuoju namu ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos darbų trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi, žinomi ir atsakovės nurodyti: gyvenamojo namo stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, esančioje prie gyvenamojo namo teritorijoje lauko trinkelių nekokybiškas įrengimas ir kt. Taip pat paaiškėjo, kad 23 m2 bendrai naudojamos žemės sklypo dalies neišklota trinkelėmis dėl netinkamai nustatytų žemės sklypo ribų. Ieškovė, kartu su kai kurių kitų gyvenamųjų namų gyventojais, ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama geranoriškai ištaisyti statybos darbų defektus, tačiau operatyviai darbai nebuvo atliekami, o tie, kurie atlikti, buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovė, supratusi, kad atsakovė savo noru tinkamai nesutvarkys nekokybiškai atliktų darbų trūkumų, kreipėsi į UAB „Dzūkijos statyba“ ir UAB „Statrama“ dėl statybos darbų defektų šalinimo darbų atlikimo. UAB „Dzūkijos statyba“ pateikė preliminarią statybos rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, pagal kurią ieškovei priklausančio namo statybos darbų defektų šalinimas kainuotų 38 350,66 Eur. UAB „Statrama“ taip pat pateikė preliminarią statybos rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, pagal kurią siūloma darbų kaina už pastato statybos darbų defektų šalinimą yra 38 324,89 Eur. Dėl prasidėjusių infliacinių procesų UAB „Statrama“ atsisakius atlikti statybos rangos darbus už anksčiau numatytą kainą, MB „Artfiksa“ parengė naują statybos darbų sąmatą, pagal kurią statybos darbų kaina padidėjo 21 007,70 Eur suma, todėl bendra statinio statybos darbų trūkumų šalinimo kaina šiuo metu yra 59 332,59 Eur. Ieškovė taip pat kreipėsi į UAB „Statybos ABC“ dėl preliminarios rangos sutarties sudarymo ir lokalinės sąmatos pateikimo dėl ieškovei priklausančio namo lauko statybos darbų defektų šalinimo darbų atlikimo. UAB „Statybos ABC“ pateikė ieškovei preliminarią rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, pagal kurią bendra darbų kaina yra 7 678,43 Eur (su PVM).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad prieš sudarant 2019 m. vasario 26 d. dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė apžiūrėjo ketinamą įsigyti namą, šio namo kokybė ieškovei tiko, ką ieškovė patvirtino sudarydama sutartį. Vėliau ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl namo trūkumų. Atsakovė, siekdama išspręsti ginčą taikiu būdu, sutiko pašalinti daug nurodytų namo statybos trūkumų, nors atsakovė nebuvo įsitikinusi dėl ieškovės nurodomų namų statybos defektų masto, be to, dalis nurodomų trūkumų buvo akivaizdūs, t. y. jie egzistavo prieš ieškovei įsigyjant namą ir buvo aiškiai matomi. Ieškovei vis netiko atsakovės siūlomi ieškovės nurodomų namo statybos defektų šalinimo būdai, nebuvo sudaromos sąlygos atlikti darbams, toliau buvo nustatinėjami nauji statybos darbų trūkumai. 2020 m. birželio 5 d. buvo atlikta ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „RNDV Logistics“ priklausančių namų apžiūra, kurią atliko teismo ekspertas N. B. Apžiūros ir pateiktų dokumentų pagrindu 2020 m. birželio 15 d. buvo parengta eksperto išvada, kurioje buvo konstatuoti trinkelių, lauko durų, įėjimo laiptų, priešgaisrinių kopėčių, žaibolaidžio ir sniego gaudytuvų įrengimų, langų defektai. Prie parengtos ekspertizės išvados buvo pateikta ekspertizės išvadoje nustatytų defektų šalinimo lokalinė sąmata, pagal kurią nustatytų defektų šalinimo kaina yra 3 752,22 Eur (su PVM). Esant nustatytiems defektams, atsakovė prašė sudaryti sąlygas atsakovei ištaisyti eksperto nustatytus trūkumus, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „RNDV Logistics“ atsisakė įsileisti atsakovę į namus, motyvuojant tuo, kad nebus pašalinta didelė dalis kitų namų statybos trūkumų, nors kiti namų statybos darbų defektai nebuvo nustatyti. Ieškovė ieškiniu taip pat nepagrįstai reikalauja atlyginti trinkelių grindinio sutvarkymo išlaidas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog trinkelių nelygumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų, o ne dėl kitų priežasčių, pvz. dėl netinkamos trinkelių dangos eksploatacijos. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl parduoto daikto trūkumų per 6 mėnesius nuo jo įsigijimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m.
4. Trečiasis asmuo UAB „RNDV Logistics“ atsiliepime prašė patenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo UAB „RNDV Logistics“ nurodė, kad ji nuosavybėn įsigijo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi įsigytame name, išryškėjo jo statybos darbų trūkumai: stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, lauko trinkelių nekokybiškas išklojimas, oro kondicionieriaus gedimai ir kita. Šie trūkumai išryškėjo ir kituose sublokuotose vieno buto gyvenamuosiuose namuose. Trečiasis asmuo kartu su kitais gyvenamųjų namų gyventojais ne kartą kreipėsi į atsakovę, siekdama geranoriškai ištaisyti statybos darbų defektus, tačiau operatyviai darbai nebuvo atliekami, o tie, kurie atlikti, buvo atlikti nekokybiškai.
5. Trečiasis asmuo K. J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Trečiasis asmuo K. J. K. teigė, kad namas buvo pastatytas tinkamai ir priduotas eksploatacijon įstatymų nustatyta tvarka. Pirkėjai, įsigydami nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę prieš pirkimą apžiūrėti, iš kokių statybinių medžiagų pastatytas pastatas, kaip atlikti darbai ir pan. Ieškovei nekilnojamasis turtas tiko, ji jį apžiūrėjo ir įsigijo. Ieškovės nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekia pakeisti statybines medžiagas, įrengimus, iš naujo atlikti darbus, kas yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovės nurodomi trūkumai sublokuotuose namuose atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačių savininkų kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 25 606 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kitus ieškinio reikalavimus, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 228,94 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „RNDV Logistics“ 45,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovės 54,33 Eur, o iš atsakovės 33,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog namas yra su tam tikrais defektais, tai pripažino ir pati atsakovė, tačiau ginčas kilo dėl realių defektų apimties ir jų pašalinimo kainos. Teismas nurodė, kad atsakovė sutiko atlyginti 3 752,22 Eur ieškovės ir trečiojo asmens namų statybos defektų šalinimo išlaidų, jas grįsdama į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto statybų srityje N. B. 2020 m. birželio 5 d. atlikta namų apžiūra, kurios pagrindu buvo parengta eksperto išvada.
8. Teismas skyrė atsakovės atliktų statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB ,,Super Status“ ekspertui T. M., kuris parengė teismo ekspertizės aktą su lokalinėmis sąmatomis, pagal kuriuos statybos defektų šalinimo kaštai sudaro 26 902 Eur: netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai, ant stogo neįrengtas žaibolaidis, neįrengtos kopėčios patekimui ant stogo, ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – 7 544 Eur, netinkamai įrengti langai ir lauko durys – 15 398 Eur, netinkamai įrengta komunikacijos šachta – 21 Eur, netinkamai įrengti lauko laiptai – 328 Eur, neįrengta akmens skaldos nuogrinda – 339 Eur, netinkamai išklotos trinkelės kieme – 2 658 Eur, tvoros perkėlimas – 617 Eur, netinkamas terasos įrengimas – 1 296 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad ekspertas N. B. išvadą pateikė atsakovės pateiktų duomenų pagrindu ir ginčo objektų apžiūros metu surinktais duomenimis, ekspertizės išvadoje defektų atsiradimo priežastimis jis iš esmės įvardijo netinkamą statinio ir grindinio eksploatavimą. Eksperto N. B. teigimu, sluoksniai ir trinkelių storis atitinka sprendinius, lauko durys ir langai – atitikties deklaracijas, nustatyti defektai (nelygumai trinkelių aikštelėje ir nepilnai užpildyti tarpai, siauresnės laiptų pakopos) nėra paslėpti ir buvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo metu, netinkamo dydžio ir netinkamai užsandarintą stogo latako nuolydį, nežymų pirmo aukšto vitrininių rėmų išlinkimą ir nesandarumą tarp vitrinos rėmo ir durų tarpinės atsakovė sutinka pašalinti savo lėšomis. Teismas nurodė, kad ekspertas T. M. ekspertizę atliko remdamasis supaprastintu statybos projektu ir pateikta civiline byla, papildomai gauta informacija, tyrimo metu taikant dokumentinį, vizualinį/regimąjį, matematinius tyrimo metodus. Stogo, langų, lauko durų, laiptų, akmens skaldos nuogrindų, trinkelių, tvoros defektų atsiradimo priežastimis ekspertas T. M. įvardijo netinkamai atliktus statybos darbus ir netinkamos kokybės gaminius.
10. Esant dviem skirtingoms ekspertizės išvadoms, teismas vadovavosi eksperto T. M. atlikta ekspertize ir joje nustatytomis išvadomis, nurodydamas, kad šį ekspertizė atlikta išsamiau, taikant įvairius tyrimo metodus, joje padarytas išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: eksperto E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas 2021-03-22-1, eksperto paaiškinimai, A. K. 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita ir 2021 m. vasario 19 d. bandymų protokolas Nr. _2315_, A. K. parodymai, A. P. 2020 m. gegužės 6 d. vizualinės apžiūros aktas Nr. 2-2020, ekspertizės akte padarytos išvados yra pagrįstos statinio projektine dokumentacija ir visa bylos medžiaga. Teismas vertino, kad paminėti įrodymai patvirtina, jog ginčo namo defektai atsirado dėl neatitikimo statinio projektui, o ne dėl netinkamo statinio ir grindinio eksploatavimo. Teismas pažymėjo, kad eksperto N. B. atlikta ekspertizė yra primityvi, paremta tik gaminių atitikties deklaracijomis, kurias paneigė specialisto V. R. 2020 m. spalio 26 d. išvada Nr. 4.20, ir fotofiksijos būdu nustatytais defektais, ekspertas N. B. nesivadovavo visa bylos medžiaga, nesirėmė supaprastintu statybos projektu ir, kaip pripažino teismo posėdyje, jis pats stogo net neapžiūrėjo, o vadovavosi tik atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis, be to, teismo eksperto T. M. kvalifikacija žymiai aukštesnė ir platesnė ekspertizės srityje (turi 4 kvalifikacijos atestatus), negu N. B. (turi 2 kvalifikacijos atestatus). Dėl to teismas nesivadovavo eksperto N. B. ekspertizės išvadomis ir jo teiginius nagrinėjamu klausimu vertino kaip pagrįstus prielaidomis.
11. Teismas, nustatęs, kad visi eksperto T. M. nustatyti defektai atsirado dėl supaprastinto statybos projekto nesilaikymo, o ne dėl netinkamo eksploatavimo, konstatavo, jog jie egzistavo jau ieškovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei statybos defektų pašalinimo darbų kaštus. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teismui teikė įvairių įmonių sudarytas lokalines sąmatas, kuriomis ji grindė savo reikalavimo dydį, kuris žymiai didesnis, negu apskaičiavo teismo ekspertas, ir darbų apimtį, tačiau teismas nusprendė nesivadovauti šiais įrodymais. Teismas sutiko su eksperto T. M. motyvais, kad kiekvienas rangovas, nustatydamas atliekamų statybos darbų kainą, vertina savo techninę bazę, užimtumą ir t. t., todėl komercinių pasiūlymų kainos natūraliai yra didesnės, nei nurodyta UAB „Sistela“, kadangi ji nevertina subjektyvių kriterijų. Nurodęs, kad komercinių įmonių apskaičiuoti defektų šalinimo kaštai sąlygojami subjektyvių faktorių, šie kaštai su laiku kinta, dėl ko negalima jų tiksliai ir objektyviai nustatyti, teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo metu eksperto T. M. nustatyta defektų šalinimo kaina. Teismas pažymėjo, kad komercinių įmonių pateiktos sąmatos buvo sudarytos nevertinant statinio projekto ir realiai nustatytų namo defektų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas T. M. apskaičiavo 1 296 Eur netinkamo terasos įrengimo ištaisymo išlaidas, tačiau terasa nebuvo numatyta projekto sprendiniuose, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti šių išlaidų. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 25 606 Eur.
12. Teismas, iš eksperto T. M. ekspertizės akto nustatęs, kad defektai atsirado dėl nukrypimų nuo supaprastinto statybos projekto, statybos reglamentų ir kitų teisės aktų, nusprendė, jog tai tiesiogiai įrodo atsakovės kaltę, kad namą ieškovei ji pardavė su defektais, todėl ji privalo atsakyti už šiuos defektus per garantinį 5 metų terminą. Teismas vertino, kad dėl šių priežasčių negali būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė pripažino namo defektus, sutiko ir bandė juos taisyti, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalį tokie atsakovės atlikti veiksmai liudija, kad ji pripažįsta prievolę ir nutraukia ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, nustatydamas faktinių nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų kainos dydį, turėjo vadovautis ieškovės 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. pateiktais UAB „Nordfenster", UAB „RANLangai“, UAB „Alvista“, UAB „MT trans“ ir UAB „Baltijos darbas“ komerciniais pasiūlymais, kurie atspindėjo realiausią defektų šalinimo darbų kainą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie prieštarautų ieškovės pateiktiems komerciniams pasiūlymams dėl realios defektų ištaisymo darbų kainos. Komerciniai pasiūlymai buvo sudaryti remiantis objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais statybos darbų defektais, jų apimtimis ir nurodytais ištaisymo būdais, taip pat jie apima ir subjektyviuosius kriterijus, t. y. techninę bazę, užimtumą ir kitus būtinus pasirengimo darbus, kurių UAB „Sistela“ negali įvertinti.
1.2. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio, nesirėmė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, nevertino, kokiomis aplinkybėmis įvykus ieškovė būtų grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį.
1.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl terasos remonto kaštų (1 296 Eur) priteisimo dėl to, kad terasa nebuvo numatyta projekto sprendiniuose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, galiojusių ginčo gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimo metu, 152 punkte buvo nurodyta, kad atvirų verandų, terasų, atvirų lodžijų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami. Dėl šios priežasties terasa ir nebuvo atspindėta projektiniuose dokumentuose ir pažymėta gyvenamojo namo 2017 m. sausio 9 d. kadastrinių matavimų byloje. Visgi ieškovei apžiūrint perkamą gyvenamąjį namą iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir 2019 m. vasario 26 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, minima terasa buvo faktiškai pastatyta/sumontuota. Teismas nevertino, kad patys atsakovės atstovai patvirtino nekokybiškai atliktus terasos montavimo darbus ir įsipareigojo šiuos nekokybiškus darbus ištaisyti, remontavo šią terasą, neginčijamai pripažino, kad ieškovei gyvenamąjį namą pardavė kartu su terasa.
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byla yra išnagrinėta šališko ir suinteresuoto bylos baigtimi teismo. Byla dėl ieškinio sumos yra teisminga Kauno apygardos teismui, tačiau teisėja bylos neperdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui, nors toks prašymas buvo pareikštas bylos pradžioje. Teisėja be motyvų tenkindavo visus ieškovės pareikštus prašymus, neatsižvelgdama į atsakovės argumentus. Byloje buvo paskirta tiek parengiamųjų posėdžių, kiek prašė ieškovė, jų metu vis būdavo didinami ieškinio reikalavimai. Teismas netenkino atsakovės prašymo pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį UAB „RNDV Logistics“, kuri į bylą įtraukta nepagrįstai, nes šiai bendrovei teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Teismas ieškovės prašomą ekspertizę skyrė išimtinai ieškovės nurodytam teismo ekspertui. Teismas atmetė atsakovės prašymą po ekspertizės atlikimo leisti atlikti langų kokybės sertifikavimą ieškovės name ir ištirti jų kokybę.
2.2. Byla pirmąja instancija turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
2.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Ieškovė pirmas pretenzijas atsakovei dėl daikto trūkumų pradėjo reikšti tik 2020 m. balandžio mėn., t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir daikto perdavimo. Dalis reikalavimų atsirado bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas neteisingai taikė CK 6.698 straipsnį, nes ši norma taikytina tarp šalių esant rangos santykiams. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad rangos santykių taikymą numato pirkimo–pardavimo sutarties 10.5 papunktis ir nagrinėjamu atveju taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) numatyti garantiniai terminai. Šalių sudarytos sutarties 7.1.7 papunktyje numatyta, kad pardavėjas nėra nekilnojamojo turto vystytojas, o pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo turto vystytojas neprivalo statinio įgijėjui pateikti dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, nes perleidžiamas nesudėtingas statinys. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovė pripažino prievolę ir nutraukė ieškinio senaties terminą. Atsakovė niekada nepripažino ieškiniuose nurodomų defektų, o aplinkybė, kad atsakovė sutiko savo lėšomis gera valia pašalinti dalį mažų defektų už 3 752 Eur, nurodydama, jog defektai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, nereiškia, kad atsakovė sutiko su ieškiniu.
2.4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų neadekvatumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. 2019 m. vasario 26 d. ieškovė iš atsakovės ginčo turtą įsigijo už 80 000 Eur. Taigi ieškovė reikalavo tik 12 988 Eur mažesnės kainos nei sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą, kas yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovė, nurodydama, kad yra namo defektai, nei vieno iš jų nešalino, taip pat atsakovei neleido jų pašalinti, kas įrodo ieškovės siekį pasipelnyti.
2.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino pirkėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šios bylos aplinkybių kontekste ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu. Teismas nepaisė pirkimo–pardavimo sutartyje šalių aptartų sąlygų, kad ieškovei tiko daikto kokybė, ji buvo aptarta, ieškovės nurodomi daikto trūkumai buvo akivaizdūs, tą nustatė teismo ekspertas, teismo posėdyje patvirtino ieškovės tėvas, statybų specialistas A. P., dėl ko negalėjo būti priteistos defektų (net jeigu jie ir nustatyti) šalinimo išlaidos. Teismas nesivadovavo CK 6.327 straipsnio 2, 5 dalių, 6.333 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, numatančiomis pardavėjo teisę remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais.
2.6. Teismas netinkamai vertino eksperto T. M. išvadą, kurioje buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis projektui. Šis ekspertas buvo akivaizdžiai suinteresuotas, paskirtas teismo išimtinai ieškovės prašymu, todėl šios išvados negalima laikyti objektyvia. Ekspertizės aktas parengtas nekvalifikuotai, nepaisant imperatyvių įstatymo nuostatų, siekiant bet kokiu būdu padėti ieškovei. Ieškovės prašymu ekspertas buvo papildomai apklaustas teismo posėdyje, kur akivaizdžiai siekdamas padėti ieškovei bandė aiškinti, kad jo nustatytos kainos gal ne visiškai teisingos, kad akivaizdūs trūkumai gal ne visai akivaizdūs ir pan. Statytojas turi teisę keisti neesminius sprendinius ir nekeisti projekto, todėl ieškovės ir eksperto argumentai apie statinio neatitikimą projektui yra neteisingi.
2.7. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 7 544 Eur (su PVM) už stogo, žaibolaidžio, sniego gaudyklių įrengimo darbus. Ieškovė matė, kad perkamo gyvenamojo namo stogo danga yra čerpės, nėra žaibolaidžio, sniego gaudyklių ir t. t. Ekspertas neatliko stogo konstrukcijų skaičiavimų, dėl kurių negalėtų būti uždėta kita danga, nėra fiksuota avarinės būklės požymių, dėl ko eksperto išvados yra nepagrįstos. Jeigu stoge atsirado nesandarus mazgas, jo sutvarkymas yra minimalus. Nors ekspertizės akte užfiksuotas minimalus stogo nuolydžio neatitikimas projekte numatytam, toks neatitikimas neturi esminės reikšmės vandens nubėgimui.
2.8. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 15 398 Eur (su PVM) už viso namo langus ir lauko duris. Ieškovė matė perkamo gyvenamojo namo langus ir duris. Be to, ieškovė ir ekspertas nurodo, kad reikia keisti visus gyvenamojo namo langus, nes jie netinkamai įtvirtinti ir jų netinkama deklaracija. Teismas nevertino, kad langų netinkamas įtvirtinimas ir/ar netinkama deklaracija nedaro netinkamais pačių langų. Byloje ir ekspertizės akte nėra duomenų apie langų ar deklaracijos netinkamumą. Eksperto išvadoje teigiama, kad langų tvirtinimas netinkamas, bet iš akto nėra matoma, kad ekspertas vertino tvirtinimą. Taip pat ekspertas T. M. nurodė, kad langai turėjo būti įtvirtinti termo sluoksnyje, tačiau langų tvirtinimo būdas nėra esminis sprendinys, jis projekto metu gali būti keičiamas. Iš langų montavimo instrukcijų matyti, kad langų išsigaubimas yra leistinas. Visi langai, išskyrus vitriną, yra kokybiški ir tinkamai sumontuoti. Siekiant ištaisyti vitrinos defektą, reikia tik pakeisti vitrinos rėmą ir atlikti apdailos darbus. Eksperto vertinimas dėl langų užtvarų neįrengimo yra neteisingas, nes statybos metu vietoj langų, numatytų iki žemės, buvo įrengti langai, kurių apatinė dalis yra nevarstoma, todėl papildomas užtvėrimas tapo nereikalingas. Taip pat neteisinga eksperto išvada, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas, nes šalčio tiltai pastatuose yra neišvengiami. Ginčo name buvo tinkamai sumontuotos kokybiškos, turinčios atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams deklaracijas, lauko durys, dėl ko jų keisti nėra pagrindo.
2.9. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 21 Eur (su PVM) dėl netinkamai įrengtos šachtos, 328 Eur (su PVM) dėl lauko laiptų, 617 Eur (su PVM) dėl tvoros perkėlimo. Šie tariami neatitikimai buvo akivaizdūs.
2.10. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 339 Eur (su PVM) už neįrengtą skaldos akmens nuogrindą, 2 658 Eur (su PVM) dėl netinkamai kieme išklotų trinkelių. Ekspertas nematavo trinkelių pagrindų, jų netyrė, nevertino kitų duomenų, bet užfiksavo defektą, vadovaudamasis ieškovės tėvo A. P., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, neva vykdyto trinkelių atkasimo nuotraukomis, kurios negali būti pripažįstamos patikimu ir objektyviu įrodymu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog trinkelių nelygumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų, o ne dėl kitų priežasčių, pvz. dėl netinkamos trinkelių dangos eksploatacijos.
2.11. Teismas nepagrįstai nuostolius priteisė su PVM, socialinio draudimo išlaidomis, mechanizmų vertėmis, kas sudaro beveik pusę priteistos sumos – 10 018 Eur. Darbus galima vykdyti ūkio būdu, nepatiriant tokių išlaidų. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė kažkam būtų sumokėjusi už darbus PVM, socialinio draudimo išlaidas ar mechanizmus.
2.12. Teismas nebuvo nuoseklus, nes jis atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už terasos įrengimą, bet priteisė už tvoros perkėlimą, nors ši taip pat nenumatyta projekte.
2.13. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto N. B. ekspertizės aktu. Ekspertas N. B. turi pakankamą kvalifikaciją atlikti ginčo objekto ekspertizę, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Tai, kad kitas ekspertas gali atlikti kitų veiklų ekspertizę, nedaro kito eksperto pranašesniu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad N. B. atvyko į objektą, jį apžiūrėjo dalyvaujant ieškovės atstovams, atliko tyrimą ir pateikė išvadas.
2.14. Teismas nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens K. J. K., kuris vykdė ginčo objekto techninę priežiūrą, parodymų.
2.15. Teismas neteisingai priteisė be teisinio pagrindo į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui UAB „RNDV Logistics“ 45,77 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „RNDV logistics“ kitoje civilinėje byloje yra pareiškusi panašius reikalavimus atsakovei dėl jos įgyto turto defektų šalinimo.
2.16. Teismas nevertino A. P. parodymų, kad visi ieškinyje nurodyti namo defektai buvo akivaizdūs pirkimo metu ir juos buvo galima matyti. 2020 m. statybos techninis prižiūrėtojas A. P. (ieškovės tėvas) parengė lokalines sąmatas ginčo objektų defektų šalinimo darbams, kurios yra identiškos UAB „Dzūkijos statyba“ ir UAB „Statrama“ vėliau parengtoms lokalinėms sąmatoms. Nors teismas nesivadovavo paminėtomis sąmatomis, tačiau priteisė ieškovei A. P. sumokėtas sumas.
2.17. Teismas tinkamai neištyrė ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir nepagrįstai priteisė ieškovei 1 228,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos dirbtinai padidintos užvedant atskiras bylas dėl to pačio dalyko, daug kartų be pagrindo tikslinant ieškinius, į ką teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti, be to, didelė dalis išlaidų yra nesusijusios su ieškiniu arba susijusios su nepagrįstais ieškinio reikalavimais, kurie yra atmesti.
2.18. Teismui manant kitaip, iš atsakovės priteistinų nuostolių dydis mažintinas.
15. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjų nušalinimo. Apeliaciniame skunde, kaip ir paminėtame prašyme, yra nurodomi tie patys deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti argumentai.
3.2. Ieškovei padidinus ieškinio sumą, atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas po to, kai pirmosios instancijos teismas, laikydamasis nustatytų teismingumo taisyklių, jau buvo išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, todėl šis prašymas pagrįstai buvo atmestas.
3.3. Atsakovė turi būti laikoma tiek ginčo nekilnojamojo turto statytoja/rangove, tiek jo savininke ir pardavėja. Deklaracija apie ginčo statinio statybos baigtumą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 8 d., todėl ginčo statinio garantiniai terminai baigiasi 2022 m. kovo 8 d. (bendrasis statinio garantinis terminas) ir 2027 m. kovo 8 d. (garantinis terminas dėl paslėptų statinio elementų). Ieškovei 2020 m. kovo 30 d. pareiškus pretenziją ir atsakovei pagal šią pretenziją neištaisius statybos darbų trūkumų, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 24 d., todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
3.4. Tęsiantis bylos nagrinėjimui, padidėjus statybos darbų ir statybinių medžiagų kainoms, išaugo ir nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų taisymo kainos, dėl ko ir buvo didinama ieškinio suma.
3.5. Eksperto N. B. išvadoje nėra nurodyti konkretūs dokumentai, kiti faktiniai duomenys, kurių pagrindu jis pateikė išvadas, kurios kardinaliai prieštarauja ne tik eksperto T. M. pateiktoms išvadoms, bet ir kitų statybų specialistų pateiktų objektyvių tyrimų rezultatams, išvadoms ir paskaičiavimams, byloje apklaustų liudytojų parodymams.
3.6. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad projekto sprendiniai dėl stogo, langų ir kitų gyvenamojo namo konstrukcijų, kurias nurodo atsakovė, buvo keičiami. Be to, atsakovei pakeitus projektinius sprendinius, su šiais dokumentais turėjo būti supažindinta ieškovė, dar prieš sudarant gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė su neva pakeistais projektiniais sprendiniais nebuvo supažindinta.
3.7. Ekspertizės akto išvados dėl nustatytų ginčo gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymo statybos darbų broko daugeliu atveju yra grindžiamos išimtinai Statybos įstatymo, STR ir kitų statybų procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis.
3.8. Teismo ekspertas T. M. prašė bylos šalių pateikti papildomus dokumentus, tačiau atsakovė nurodė, kad prašomų dokumentų neturi, dėl ko nėra galimybės juos pateikti. Ekspertas T. M. vadovavosi į civilinę bylą pateiktas dokumentais, specialistų išvadomis. Net eksperto N. B. išvados iš esmės patvirtina eksperto T. M. parengtos ekspertizės išvadas dėl langų defektų, netinkamo jų sumontavimo.
3.9. Nustatinėjant defektus, esančius ginčo objekte, esminę reikšmę turėjo ne giminystės ryšiai tarp ieškovės ir A. P., o A. P. turima patirtis, kompetencija ir specialiosios žinios. Nėra pagrindo abejoti techninės apžiūros vadovo A. P. padarytomis išvadomis, kadangi jo išvadų turinys nesiskiria nuo kitų ekspertų/specialistų padarytų išvadų.
3.10. Ieškovei apžiūrint perkamą gyvenamąjį namą, ji nebuvo supažindinta su šio statinio projektiniais dokumentais, kadastrinių matavimų byla. Ieškovė, neturėdama specialių žinių statybų srityje, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad jos perkamas ginčo gyvenamasis namas, priklausanti teritorija visiškai atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektams, o jų statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Į bylą pateikti specialistų parengti statinių apžiūrų aktai, kiti dokumentai leidžia teigti, kad nekokybiški statybos darbai buvo paslėpti, įprastomis sąlygomis nematomi ir nesuprantami, nes visus juos nustatė tik statybų specialistai/ekspertai. Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad akivaizdžius ar neakivaizdžius defektus ekspertizės akte analizavo tik per statybos proceso dalyvių suvokimo galimybių prizmę.
16. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Aplinkybė, kad atsakovė pasirašė 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktą ir sutiko gera valia ištaisyti dalį trūkumų, nereiškia, jog atsakovė turi įstatyminę pareigą tą padaryti ir dar iš esmės pertvarkyti statinį, pakeisti stogą, langus, duris ar papildomai įrengti trinkelių plotą.
4.2. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės sumą, artimą nekilnojamojo turto vertei, įrodinėjo ieškovės tėvo A. P. parengta sąmata, kurią akivaizdžiai vėliau perrašė kitos bendrovės, taip pat papildomomis verslo subjektų pateiktomis sąmatomis, kurios negali būti laikomos objektyviais įrodymais, patvirtinančiais realius nuostolius. Iš sąmatų neaišku, kodėl parinktos pačios brangiausios medžiagos, nors ieškovė neįgijo gyvenamojo namo iš tokių medžiagų. Taip pat sąmatose nurodomos itin didelės ir neadekvačios darbų kainos.
4.3. Byloje nustatyta, kad terasa prie gyvenamojo buvo įrengta papildomai, kaip dovana pirkėjui, ji nebuvo inventorizuota, taip pat nebuvo teisiškai registruota ir numatyta projekte. Ieškovė, įgydama gyvenamąjį namą, matė, iš kokių medžiagų ir ant kokio pagrindo įrengta terasa. Ieškovei tiko terasos lentų kokybė, jos pritvirtinimas. Ieškovė gali išardyti terasą ir ją pašalinti, nes už ją net nėra sumokėjusi atsakovei.
4.4. Stogo dangos keisti apskritai nereikia, kita vertus, dangos pakeitimo ar kitų nurodytų darbų kaina (17 847 Eur) yra neprotinga ir neadekvati, nes gyvenamojo namo užstatymo plotas yra tik 58 m2, o tai reiškia, kad stogo plotas yra itin mažas.
4.5. Atliktas statinio termovizinis tyrimas neturi reikšmės, nes dėl pastatų klasės netinkamumo nėra pareikšta jokių reikalavimų. Šis tyrimas buvo atliktas privačiai, nedalyvaujant ir nepranešus kitai šaliai, todėl tokiu tyrimu labai paprasta iškreipti jo rezultatą.
4.6. Ieškovės reikalavimas padengti 23 m2 trinkelių sudėjimo išlaidas yra neteisingas, nes ieškovė pirkimo metu matė, kiek trinkelių ir kur jos išklotos.
17. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys 2019 m. vasario 26 d. sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė ieškovei, o ieškovė nupirko iš atsakovės 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Abu nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už bendrą 80 000 Eur kainą (pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas). 2020 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, susijusių su įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbais, atlyginimo. 2021 m. balandžio 29 d. ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, reikalaudama priteisti iš atsakovės 59 332,59 Eur nuostolių už gyvenamojo namo ir 7 678,43 Eur nuostolių už žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų taisymo darbus atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 25 606 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kitus ieškinio reikalavimus. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi šalys.
Dėl teismo šališkumo
20. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinami įvairūs ieškovės prašymai, o atsakovės prašymai buvo atmetami. Taigi atsakovė pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtais procesiniais sprendimais ir atliktais procesiniais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė prašė nuo civilinės bylos nagrinėjimo nušalinti bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją ir kitus Druskininkų rūmų teisėjus. Alytaus apylinkės teismo pirmininkės 2021 m. liepos 8 d. nutartimi šis atsakovės prašymas buvo atmestas. Iš šios nutarties turinio matyti, kad atsakovės prašymas dėl nušalinimo buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias ji nurodė ir apeliaciniame skunde. Kaip minėta, vien šaliai nepalankių teismo procesinių sprendimų priėmimas nėra teismo šališkumo įrodymas, atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl jos deklaratyvūs teiginiai apie skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byla pirmąja instancija turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
22. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nagrinėjama civilinė byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriam esant, būtų konstatuotas absoliutus sprendimo negaliojimas.
23. Vien aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu padidino ieškinio sumą, dėl ko formaliai ieškinys tapo teismingas apygardos teismui, tačiau byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme, nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo ar kito procesinio pažeidimo, nes, pirma, tokio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenumato CPK 329 straipsnis, antra, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, po ieškinio reikalavimo padidinimo išnagrinėjęs bylą iš esmės, procesinės teisės normų nepažeidė.
Dėl ieškinio senaties taikymo
24. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.
25. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
27. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus (1 punktas); dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) (2 punktas); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (3 punktas).
28. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmą kartą su pretenzija dėl tam tikrų įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi 2019 m. liepos 14 d. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pretenzijas atsakovei dėl nekilnojamųjų daiktų trūkumų pradėjo reikšti 2020 m. balandžio mėn., t. y. praėjus tik kiek daugiau nei metams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir nesibaigus įstatyme nustatytiems terminams pareikšti reikalavimus dėl įsigytų daiktų trūkumų. Tarp šalių kurį laiką vyko derybos, o atsakovės atsakymas, kuriame ji išreiškė poziciją, kad neketina tenkinti ieškovės pretenzijose pareikštų reikalavimų ieškovės pageidaujamu būdu, ieškovei buvo pateiktas 2020 m. gegužės mėn. Būtent nuo tada ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista (atsakovė atsisakė tenkinti jos reikalavimus) ir jog nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų teisme pareikšti. Kaip minėta, ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.
Dėl ieškovės iš atsakovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų trūkumų
29. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
30. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
31. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
32. Nagrinėjamoje byloje pirkimo–pardavimo sutarties objektas – nekilnojamieji daiktai (žemės sklypo dalis ir gyvenamasis namas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. prašydama, kad ieškovei iš atsakovės būtų priteisti nuostoliai dėl būsimų nekilnojamųjų daiktų trūkumų taisymo darbų.
33. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovės nuostolių, susijusių su iš atsakovės įsigytų nekilnojamųjų daiktų statybos darbų trūkumų pašalinimu, atlyginimą turėjo juos įrodyti. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir neigdama statybos darbų trūkumus, turėjo įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, t. y. pardavė netinkamos kokybės (su statybos darbų trūkumais) nekilnojamuosius daiktus, priėmė sprendimą remdamasis faktiškai tik UAB ,,Super Status“ eksperto T. M. teismo ekspertizės akto išvadomis, pagal kurį statybos defektų šalinimo kaštai sudaro 26 902 Eur: netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai, ant stogo neįrengtas žaibolaidis, neįrengtos kopėčios patekimui ant stogo, ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – 7 544 Eur, netinkamai įrengti langai ir lauko durys – 15 398 Eur, netinkamai įrengta komunikacijos šachta – 21 Eur, netinkamai įrengti lauko laiptai – 328 Eur, neįrengta akmens skaldos nuogrinda – 339 Eur, netinkamai išklotos trinkelės kieme – 2 658 Eur, tvoros perkėlimas – 617 Eur, netinkamas terasos įrengimas – 1 296 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi teismo eksperto T. M. nustatyti defektai atsirado dėl supaprastinto statybos projekto nesilaikymo, o ne dėl netinkamo eksploatavimo, taigi, jie egzistavo jau ieškovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei statybos defektų pašalinimo darbų kaštus.
35. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės ieškovei parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumus vertino išskirtinai pagal tai, ar ieškovei parduoti daiktai atitinka supaprastinto statybos projekto nurodymus. Šią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti ieškovei iš atsakovės 1 296 Eur už netinkamą terasos įrengimą, motyvuojant tuo, kad terasa nebuvo numatyta projekto sprendiniuose, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti šių išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovės ieškovei parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų vertinimas nėra tinkamas, kadangi ir su nukrypimais nuo statybos projekto sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį, vien neatitikimas projektui neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį.
36. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš atsakovės pirko jau pastatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamąjį namą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas buvo atsakovei parduoti, o ieškovei įsigyti statybos ne faktiškai sukurtą ir registre užregistruotą nekilnojamąjį daiktą, bet objektą, kuris teoriškai būtų sukurtas pagal statybos proceso eigoje rengtą projektinę dokumentaciją. Atsakymui į šį klausimą būtina detali pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių analizė. Tokios analizės pirmosios instancijos teismas neatliko, iš esmės nevertindamas atsakovės argumentų, kad sprendimas sudaryti sandorį buvo priimtas atsižvelgiant į faktines nekilnojamojo turto objekto charakteristikas, bei šių argumentų nepaneigdamas. Nesant duomenų, kad šalys susitarė dėl gyvenamojo namo, kuris atitiktų projektinę dokumentaciją, pardavimo, reikalavimas priteisti nuostolių, susijusių su išlaidomis visų projektinės dokumentacijos reikalavimų tiksliam išpildymui, atlyginimą vertintinas kaip reikalavimas daiktą, dėl kurio pardavimo buvo susitarta, pakeisti į kitokį daiktą, kuris nebuvo sandorio dalyku. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovė galėjo tikėtis perkanti daiktą, kurio aiškiai matomi elementai (stogo danga, langai ir pan.) neatitinka faktiškai jai perleisto objekto charakteristikų. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
37. Svarbu ir tai, kad ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, iš atsakovės įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų nesiejo su jų neatitikimu supaprastintam statybos projektui. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad, ieškovei pradėjus naudotis įsigytu gyvenamuoju namu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos darbų trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi, žinomi ir atsakovės nurodyti: gyvenamojo namo stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, esančioje prie gyvenamojo namo teritorijoje lauko trinkelių nekokybiškas įrengimas ir kt. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo aiškintis, ar nėra paslėptų ieškovei parduoto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs. O nustatęs, kad nekilnojamieji daiktai buvo parduoti su trūkumais, dėl ko atsakomybė tenka daikto pardavėjui, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar daiktai gali būti naudojami su esamais trūkumais, ar trūkumai yra pašalinami ir gali būti pašalinti, įvertinant ir tai, ar ištaisyti daiktų trūkumus yra protinga, atsižvelgiant į daiktų trūkumams ištaisyti reikalingas išlaidas.
38. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte, kuriuo priimdamas sprendimą vadovavosi teismas, ekspertas dalį nuostolių siejo su neatitikimu projektui, kitą dalį – su galimais kokybės trūkumais. Tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo praktikoje besivadovaujantis principu, kad, tuo atveju, kai nustatomi projektiniai neatitikimai, jis nebevertina galimų daikto kokybės trūkumų. Kitaip tariant, ekspertas nenustatinėjo, ar tie statybos elementai, kurie, jo vertinimu, neatitinka projekto, yra įrengti kokybiškai. Dėl šios priežastis liko neįvertinti ir atsakovės argumentai dėl to, kad dalis trūkumų galėjo atsirasti dėl netinkamos eksploatacijos. Vadovaudamasis išskirtinai tik eksperto išvada pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių priimdamas sprendimą neanalizavo.
39. Pažymėtina ir tai, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Visgi pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl konstatuotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų akivaizdumo, dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės rūpestingumo ir atidumo laipsniu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant nekilnojamųjų daiktų trūkumus ir pardavėjo atsakomybę už šiuos trūkumus. Nenustačius nurodytų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis panaikinamas.
41. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
42. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
43. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
44. Nusprendus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edita Šliumpienė
Lina Žemaitienė