Civilinė byla Nr. e2-1230-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Testona“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo ir nemokumo administratoriaus M. K. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui šią nutartį palikus nepakeistą.
2. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais. Skundas grindžiamas tuo, kad kreditorių susirinkimas sušauktas pažeidžiant imperatyvias teisės normas; VMI nepritarė kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Kontmena“ atstovo V. S. pasiūlytai kreditorių komiteto narės K. L. kandidatūrai, kadangi ji yra susijusi giminystės ryšiais su buvusiu įmonės vadovu ir akcininku; kreditorių susirinkimo metu naujai patvirtinta tvarka nemokumo administratorius įpareigojamas teikti nemokamai informaciją išimtinai tik kreditorių komiteto nariams; VMI nepritarė kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Kontmena“ atstovo V. S. pateiktam pasiūlymui netvirtinti 3 338,00 Eur BUAB „Laugina“ išlaidų, be bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo (komiteto) pritarimo BUAB „Laugina“ patirtų civilinėse bylose Nr. e2-405-585/2020 ir Nr. eB2‑830‑555/2021 bei pasiūlyti M. K. per 3 dienas geranoriškai grąžinti 3 338,00 Eur sumą į BUAB „Laugina“ atsiskaitomąją banko sąskaitą.
3. Kreditorė UAB „Testona“ taip pat pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimus. Anot kreditorės UAB „Testona“, šaukiant 2021 m. balandžio 26 d. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos bei jos, kaip BUAB „Laugina“ kreditorės, teisės; kreditoriams nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog BUAB „Laugina“ darbuotojų dauguma pasiūlė pakeisti I. L. – B. didžiausia iš buvusių BUAB „Laugina“ darbuotojų pirmosios eilės kreditore K. L.. Nebuvo pateikti nei darbuotojų įgaliojimai suteikiantys teisę juos atstovauti K. L., nei buvusių BUAB „Laugina“ darbuotojų susirinkimo protokolas, kuriame būtų išreikšta daugumos darbuotojų valia. 2021 m. balandžio 26 d. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta nauja informacijos kreditoriams teikimo tvarka, yra neteisėtas bei nepagrįstas. 2021 m. balandžio 26 d. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu netvirtinti nemokumo administratoriaus išlaidų taip pat yra neteisėtas bei nepagrįstas, yra kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Kontmena“ ar jos atstovų konflikto su nemokumo administratoriumi pasekmė.
4. Nemokumo administratorius M. K. (toliau – ir nemokumo administratorius) teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais. Nemokumo administratoriaus teigimu, kreditorių susirinkimo iniciatorė ir pirmininkė UAB „Kontmena“ neinformavo įmonės kreditorių apie susirinkimą. Sprendimo projekto antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu pateikimas svarstymui susirinkime ir tokio turinio sprendimo patvirtinimas grubiai pažeidžia juridinių asmenų bankrotą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, bei kreditorių lygiateisiškumo bei nemokumo proceso skaidrumo principus. Sprendimas trečiuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo priimtas nesant jokio teisėto pagrindo ir siekiant apsunkinti įmonės bankroto procesą. Sprendimas ketvirtuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo priimtas nesant jokio teisėto pagrindo bei pažeidžiant nemokumo administratoriaus nepriklausomumo ir dispozityvumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus, kreditorių UAB „Testona“ bei VMI skundus dėl BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, panaikino BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir trūkstamo kreditorių komiteto nario (darbuotojų atstovo) rinkimo klausimą perdavė BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skunduose dėl BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, buvo nurodyti tokie susirinkimo organizavimo procedūriniai pažeidimai: 1) kreditoriams tinkamai, įstatymo nustatytu tvarka, nepranešta apie šaukiamą kreditorių susirinkimą; 2) kreditoriams nepateikta visa informacija, susijusi su šaukiamu kreditorių susirinkimu; 3) kreditorių susirinkimui nepateikti visi alternatyvūs kreditorių pasiūlyti sprendimų darbotvarkės klausimais projektai. Kreditorės VMI ir UAB „Testona“ taip pat nurodė, kad pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gavo 2021 m. balandžio 14 d., t. y. likus mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Nemokumo administratoriaus teigimu, apie priimtus sprendimus sužinojo tik 2021 m. balandžio 26 d., t. y. jų priėmimo dieną.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikimo būdo, numatyto patvirtintoje kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje, taip pat buvo pažeista ir imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, todėl vien dėl to yra pagrindas panaikinti 2021 m. balandžio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus.
8. Pasisakydamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo antrojo darbotvarkės klausimo, kuriuo buvo priimtas sprendimas pakeisti BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto narę VMI kreditore UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir pakeisti BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto narę I. L. – B. kreditore K. L., teismas nurodė pritariantis skunduose išdėstytai pozicijai dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, neteisėtumo. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo pirmininkė ir vieną iš didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Kontmena“, inicijavusi 2021 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimą, kreditorių susirinkimui pasiūlė dviejų kreditorių komiteto narių kandidatūras, t. y. UAB „Krašto projektai ir partneriai“ bei K. L., ko, padaryti negalėjo, kadangi kreditorius į kreditorių komitetą gali siūlyti tik vieno nario kandidatūrą. Be to, byloje nėra duomenų, kad kreditorė VMI būtų pateikusi atsistatydinimą iš komiteto nario pareigų ir / ar kitais būdais išreiškusi valią pasitraukti iš kreditorių komiteto narių. Dar daugiau, kreditorė UAB „Krašto projektai ir partneriai“, kaip trečiosios eilės kreditorė, neturi teisės atstovauti antrosios eilės kreditorių interesų. Aptarinėdamas kreditorės K. L. kandidatūrą į kreditorių komiteto narius, teismas nurodė, kad ji yra pasiūlyta asmens, neturinčio tokios teisės. Taip pat kreditorė K. L. į kreditorių komiteto narius išrinkta neturint išankstinio visų BUAB „Laugina“ buvusių darbuotojų įgaliojimo būti išrinktai juos atstovauti kreditorių komitete.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai išdėstyta informacijos apie UAB „Laugina“ bankroto proceso eigą teikimo tvarkos redakcija iš esmės yra siekiama nepagrįstai išplėsti informacijos gavimo subjektus ir paneigti nemokumo administratoriaus pagrįstą lūkestį gauti atlygį už tokios informacijos teikimą, sprendė, kad šiuo atveju priimtas sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti naikinamas.
10. Aptarinėdamas pareiškėjų skundų motyvus dėl sprendimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad nemokumo administratorius būtų reiškęs prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo (pakeitimo). Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimui nebuvo teisėto pagrindo spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus patirtų išlaidų (ne)tvirtinimo (kreditorių susirinkimui nebuvo pateikti nei pačias išlaidas, nei jų būtinumą pagrindžiantys duomenys, nevertinta, kokia dalis patvirtintų išlaidų sumos jau panaudota ir pan.). Todėl kreditorių susirinkimo sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nepritarti administravimo išlaidoms, susijusioms su nemokumo administratorius patirtomis išlaidomis atstovaujant įmonės interesus teisme, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tokių išlaidų tvirtinimo (keitimo) procedūrą ir netiesiogiai riboja nemokumo administratoriaus teisę atstovauti įmonės interesus teisme, dėl ko yra neteisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Kreditorė UAB „Kontmena“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriaus ir kreditorių skundus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nei vienas kreditorius nėra kreipęsis į apeliantę ir pateikęs prašymą būti informuotas elektroniniu paštu apie šaukiamus susirinkimus – todėl pranešimai (elektroniniu paštu) yra siunčiami apeliantės nuožiūra pagal bankroto byloje esančius kreditorių duomenis.
11.2. Apeliantė pareigą informuoti kreditorius įvykdė, o už pašto siuntų priėmimą, savo elektroninių paštų ir korespondencijos adresų nurodymą yra atsakingi kreditoriai.
11.3. Vien tik formalus deklaravimas, kad kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie 2021 m. balandžio 26 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą bei, kad jiems visiems nebuvo sudarytos vienodos galimybės dalyvauti ir / ar balsuoti įvykusiame kreditorių susirinkime, pats savaime reiškia tik procedūrinį pažeidimą, kuris turėjo nulemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Tačiau neaišku, kaip teismo formaliai deklaruotas pažeidimas nulėmė kreditorių teisių pažeidimą – tiek kreditorė UAB „Testona“, tiek kreditorė VMI, kurios dalyvavo kreditorių susirinkime, jame balsavo, apskundė priimtus sprendimus – t. y. realizavo visas, savo, kaip kreditorių, teises.
11.4. Apeliantė nepasiūlė dviejų kreditorių komiteto narių kandidatūrų, o tik sušaukė kreditorių susirinkimą to nepadarius nemokumo administratoriui.
11.5. BUAB „Laugina“ kreditoriai sprendžia, ką reikėtų deleguoti į kreditorių komitetą ir tam net neturi nurodyti to priežasčių ir motyvų – būtent kreditorių susirinkimo sprendimas tiek sudaryti kreditorių komitetą (išrinkti ir/ar keisti jo narius), tiek ir panaikinti kreditorių komitetą (atstatydinti ir/ar pakeisti jo narius) ir yra teisėtas pagrindas keisti komiteto narius.
11.6. BUAB „Laugina“ kreditorių komitete iki 2021 m. balandžio 26 d. buvo du antrosios eilės BUAB „Laugina“ kreditoriai – VMI ir UAB „Euromisa“, todėl UAB „Euromisa“ turi teisę atstovauti antrosios eilės kreditorių interesus.
11.7. Nei teisės aktai, nei ankstesni BUAB „Laugina“ kreditorių nutarimai/sprendimai neįpareigoja kreditorių motyvuoti savo sprendimą rinkti vienokios ar kitokios sudėties kreditorių komitetą.
11.8. Vien faktinės aplinkybės, kad apeliantė ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ yra pasirinkę tą pačią advokatų profesinę bendriją ginti jų interesus, o K. L. yra buvusio BUAB „Laugina“ vadovo ir vienintelio akcininko E. L. dukra, nesudaro pagrindo preziumuoti neteisėtų būsimų veiksmų ir naikinti teisėtą sprendimą. BUAB „Laugina“ darbuotojų daugumos pritarimą K. L. kandidatūrai išreiškiantys veiksmai buvo atlikti iki kreditorių susirinkimo balsavimo dėl kreditorių komiteto sudėties pakeitimo.
11.9. Nemokumo administratoriui susirinkime nedalyvaujant, dėl susirinkimo darbotvarkės nepateikiant jokių pastabų, o vėliau ginčijant priimtus sprendimus bei už tai apmokant iš BUAB „Laugina“ lėšų, kai teismas nemokumo administratoriaus argumentus atmeta, pažymėdamas, jog jie yra iš esmės deklaratyvūs, prisiima tam tikrą riziką, kad jo patirtos tokio pobūdžio išlaidos nebus patvirtintos.
12. Nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai apeliantės buvo padaryti ir sušaukiant 2021 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimą.
12.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą informavimo apie kreditorių susirinkimo tvarką, kartu su kreditoriams siųstu pranešimu visiems kreditoriams būtų pateikta ir balsavimo iš anksto dokumento forma, darytina išvada, kad taip pat buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų (toliau – ir JANĮ) 47 straipsnio 5 dalies nuostatos.
12.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvusių bendrovės darbuotojų dauguma bendru sutarimu pasiūlė pakeisti komiteto narę, išrinktą atstovauti darbuotojų interesus, I. L. – B., didžiausia iš buvusių bendrovės darbuotojų pirmosios eilės kreditore K. L..
12.4. Atskirajame skunde apeliantė nenurodo objektyvaus pagrindo, kodėl inicijavo ir susirinkimo metu balsavo „už“ kreditorės VMI pašalinimą iš komiteto narių.
12.5. Vietoje esamos komiteto narės VMI, įgaliotos ginti antrosios eilės kreditorių interesus, galėjo būti siūloma rinkti taip pat tik antrosios eilės kreditorių.
12.6. Išrinkus K. L. komiteto nare ji, galimai, būtų tik savo tėvo statytinė ir iš esmės vykdytų komiteto pirmininkės – apeliantės – nurodymus bei balsuotų jos interesais, o ne atsižvelgiant į visų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus bendrovės nemokumo procese.
12.7. Nutartyje teismas pagrįstai sprendė, kad susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, naujai išdėstyta informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarkos redakcija iš esmės yra siekiama nepagrįstai išplėsti tokios informacijos gavimo subjektus ir paneigti nemokumo administratoriaus pagrįstą lūkestį gauti atlygį už tokios informacijos teikimą.
12.8. Teismas pagrįstai vertino, kad susirinkimui nebuvo jokio teisėto pagrindo spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus patirtų išlaidų (ne)tvirtinimo.
13. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas sušauktas pažeidžiant teisinį reglamentavimą bei BUAB „Laugina“ 2018 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą susirinkimo sušaukimo tvarką. Be to, kreditorių susirinkimo iniciatorius nepateikė susirinkimui nutarimų projektų, o balsavimo biuletenis buvo pateiktas tik likus 1 darbo dienai iki kreditorių susirinkimo.
13.2. Apeliantė, inicijavusi 2021 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimą, kreditorių susirinkimui pasiūlė dviejų kreditorių komiteto narių kandidatūras, t. y. UAB „Krašto projektai ir partneriai“ bei K. L., pažeidė imperatyvią nuostatą, numatančią, kad kreditorius į kreditorių komitetą gali siūlyti tik vieno nario kandidatūrą.
13.3. Naujai išdėstyta informacijos apie UAB „Laugina“ bankroto proceso eigą teikimo tvarkos redakcija iš esmės yra siekiama nepagrįstai išplėsti tokios informacijos gavimo subjektus ir paneigti nemokumo administratoriaus pagrįstą lūkestį gauti atlygį už tokios informacijos teikimą.
13.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimo sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tokių išlaidų tvirtinimo (keitimo) procedūrą ir netiesiogiai riboja nemokumo administratoriaus teisę atstovauti įmonės interesus teisme, dėl ko yra neteisėtas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl UAB „Euromisa“ pateikto prašymo
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 28 d., t. y. prieš pat bylos nagrinėjimą, buvo gautas UAB „Euromisa“ prašymas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į teisingą procesą ir sudaryti jiems lygias galimybės teikti poziciją dėl atskirojo skundo. Prašyme nurodyta, kad dalis BUAB „Laugina“ kreditorių nėra įtraukti į bylą, tikėtina, jie net ir nežino apie apeliantės atskirojo skundo pateikimą. Todėl jie negalėjo išreikšti savo pozicijos nagrinėjamu klausimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatė, kad kreditorė UAB „Euromisa“ dalyvavo šiame susirinkime ir buvo išreiškusi nuomonę darbotvarkės klausimais. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, minėta kreditorė yra aktyvi EPP sistemos vartotoja, todėl gali, prisijungusi prie sistemos, sekti BUAB „Laugina“ bankroto bylos procesą. Be to, Kauno apygardos teismo teisėjas, gavęs nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą dėl kreditorių susirinkimo metų priimtų nutarimų, 2021 m. gegužės 20 d. rezoliucija įpareigojo nemokumo administratorių informuoti kitus BUAB „Laugina“ kreditorius apie gautą procesinį dokumentą. Toks pat įpareigojimas buvo numatytas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. priimtose nutartyse. Vadinasi, kreditorė UAB „Euromisa“ turėjo galimybę žinoti apie bankroto bylos eigą, joje gaunamus procesinius dokumentus. Nepasinaudojusi šia turima teise bei pažeidusi pareigą domėtis bylos nagrinėjimu, kreditorė UAB „Euromisa“ turi priimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
17. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti BUAB „Laugina“ kreditorių, nepateikusių savo pozicijos byloje, teisės būti išklausytiems, pažeidimo, todėl kreditorės UAB „Euromisa“ prašymas netenkintinas.
Dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, egzistavimo
18. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
19. Nepaisant Lietuvos Respublikos JANĮ, galiojančio nuo 2020 m. sausio 1 d., taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (šiuo atveju JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
20. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
21. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pripažino, kad šaukiant 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimą apeliantė, inicijavusi šį susirinkimą, nesilaikė pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikimo būdo, taip pat kartu su kreditoriams siųstu pranešimu visiems kreditoriams nepateikė balsavimo iš anksto dokumento formos, tuo pažeisdama imperatyviai įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo tvarką.
22. Pagal JANĮ 46 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorių susirinkimo pirmininkas; kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 46 straipsnio 3 dalis). Byloje nekvestionuojama apeliantės, kaip didžiausios BUAB „Laugina“ kreditorės, teisė šaukti kreditorių susirinkimus.
23. Apeliantė neginčija, kad pranešimai apie 2021 m. balandžio 26 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo išsiųsti tiek elektroniniu paštu, tiek paštu. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pranešimo dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo tvarkos pažeidimo, kadangi niekas iš kreditorių nesikreipė į apeliantę su prašymu gauti informaciją elektroniniu paštu, todėl pranešimai elektroniniu paštu buvo siunčiami apeliantės nuožiūra pagal bankroto byloje esančius kreditorių duomenis, kitiems kreditoriams – paštu. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apeliantės pozicijai nepritaria dėl toliau dėstomų motyvų.
24. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. įvykusiame BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime kreditoriai patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, pagal kurią pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą išsiunčiami kreditoriams nurodytu elektroniniu paštu. Apeliantei pripažinus, kad pranešimai apie 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimą daliai kreditorių buvo siunčiami elektoriniu paštu, o daliai – paštu, darytina išvada, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikimo būdo, nustatyto BUAB „Laugina“ kreditorių. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė savo nuožiūra galėjo pasirinki pranešimo siuntimo tvarką ar kad įteikimo būdas gali skirtis priklausomai nuo kreditorių pareikšto pageidavimo būti informuotu kita, nei elektroniniu paštu, tvarka.
25. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.
26. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos pašto siuntos lipdukai liudija tik apie siuntos pateikimą išsiuntimui, tačiau neleidžia nustatyti jų išsiuntimo adresatams, gavimo datos, kas taip pat įrodo nesant objektyvių duomenų, jog kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2021 m. balandžio 26 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą, apeliantė grindžia argumentu, kad ji pareigą informuoti kreditorius įvykdė, o už pašto siuntų priėmimą yra atsakingi patys kreditoriai. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų, apeliantė BUAB „Laugina“ kreditoriams buvo adresavusi tam tikras siuntas, kurios yra pažymėtos Lietuvos pašto lipdukais su tam tikru kodu. Tačiau vadovaujantis šiais kodais negalima nustatyti nei siuntų išsiuntimo, nei jų gavimo datos, galinčių suponuoti besąlygišką išvadą, kad kreditoriai apie vyksiantį susirinkimą informuoti JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, t. y. likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.
27. Apeliantė, teigianti atlikusi savo informavimo pareigą, turėjo teismui pateikti šį teiginį pagrindžiančius įrodymus, o ne apeliuoti į aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant juridinių asmenų bankroto bylas, kadangi aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
28. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad sušaukiant BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimą buvo pažeista imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka.
29. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pritaria apskųstoje nutartyje išdėstytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai negali būti vertintini kaip formalūs, o yra žymūs, prieštaraujantys JANĮ įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui, reikalaujančiam, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei JANĮ įtvirtinamam bendrajam skaidrumo principui, kuriuo pripažįstama kiekvieno nemokumo procese dalyvaujančio asmens teisė gauti informaciją apie nemokumo procesą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi praktikos, kad net nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
31. Vertinant konstatuotų pažeidimų įtaką priimtiems ginčo sprendimams, apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo registracijos žurnalo bei protokolo nustatė, kad šiame kreditorių susirinkime dalyvavo (įskaitant balsavimą raštu) 7 iš 50 BUAB „Laugina“ kreditorių (jie sudarė 70,241 proc. teismo patvirtintų visų finansinių reikalavimų sumos). Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju susirinkime dalyvavo ir balsavo beveik ¾ bankrutavusio asmens kreditorių, todėl susirinkime nedalyvavę kreditoriai negalėtų pakeisti priimtų sprendimų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai nėra esminiai, sudarantys pagrindą kreditorių susirinkimo sprendimams panaikinti.
32. Neabejotina, kad apeliantės turimų balsų skaičiaus – 55,363 proc. – pakanka tam tikro sprendimo priėmimui. Tačiau situacija, kai dominuojantis kreditorius susirinkimo metu sprendžia ir savo naudai priima nutarimą, gali sukelti bankrutuojančios įmonės ir šio kreditoriaus interesų konfliktą, nulemti įmonės ir kitų jos kreditorių interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Taigi tokiu atveju, nepaisant to, kad nutarimas priimtas balsų dauguma, reikalinga spręsti, ar kreditorius nepiktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir neveikė prieš bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių interesus. Teismas, tikrindamas faktiškai vienos kreditorės kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą, užtikrina kitų bankroto procese dalyvaujančių kreditorių interesus ir teises, kurie dėl turimų balsų skaičiaus negali sudaryti atsvaros stambios kreditorės sprendimams.
33. Nagrinėjamu atveju apeliantei turint daugiau nei pusę visų kreditorių balsų, joks jos padarytas pažeidimas negalėtų nulemti priešingo, nei priimtas sprendimas, rezultato. Atsižvelgiant į tai, šis kriterijus negali būti tinkamas rodiklis sprendžiant dėl jos padarytų pažeidimų svarbos.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytų bankroto proceso pagrindinių principų, imperatyvių teisės normų pažeidimas, ankstesniuose BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų nepaisymas negali būti toleruojamas dėl apeliantės dominuojančios padėties kitų teismo patvirtintų kreditorių atžvilgiu, bei neatleidžia jos nuo pareigos sąžiningai naudotis turimomis teisėmis vykstant bankroto procedūroms. Todėl šie byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai patys savaime pripažintini esminiais, sąlygojančiais pagrindą 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimą.
35. Priėjus tokią išvadą, kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo analizė materialiniu aspektu nėra teisiškai reikšminga šio nagrinėjimo rezultatui. Tačiau pirmosios instancijos teismui detaliai pasisakius šiuo klausimu ir apeliantei ginčijant teismo konstatuotas išvadas, apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga aptarti ir kitus atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su apskųstos nutarties teisėtumu.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu
36. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo teiginių, ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl kreditorių komiteto narių pakeitimo yra neteisėtas ir prieštarauja JANĮ imperatyvioms nuostatoms, kreditorių susirinkimo patvirtintam kreditorių komiteto darbo reglamentui, iki tol priimtiems kreditorių susirinkimo sprendimams.
37. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 26 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas pakeisti BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto narę kreditorę VMI kreditore UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir pakeisti BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto narę I. L. – B. kreditore K. L..
38. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, dėstydamas šio sprendimo panaikinimo pagrindus, nepagrįstai prie jų priskyrė aplinkybę, kad apeliantė, inicijavusi 2021 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimą, pasiūlė dviejų kreditorių komiteto narių – UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir K. L. – kandidatūras, tuo pažeisdama JANĮ 53 straipsnio 3 dalį.
39. Kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas (JANĮ 53 straipsnio 1 dalis). JANĮ 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai ir darbuotojų interesams atstovaujantis asmuo. Kreditorius į kreditorių komitetą gali siūlyti tik vieno nario kandidatūrą (JANĮ 53 straipsnio 3 dalis).
40. Iš BUAB „Laugina“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu (DOK-235) buvo sudarytas kreditorių komitetas iš penkių kreditorių atstovų: kreditorių pirmininku tapo kreditorių susirinkimo pirmininkas, ir kiti keturi kreditorių nariai, iš kurių po vieną narę būtų įgalioti ginti kiekvienos eilės kreditorių ir hipotekos kreditoriaus interesus, priimant kreditorių komiteto sprendimus. Šio susirinkimo metu kreditorių susirinkimas patvirtino ir kreditorių komiteto darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas).
41. Kaip matyti iš 2021 m. kovo 29 d. bankrutavusios įmonės buvusių darbuotojų rašto, jie kreipėsi į apeliantę, kaip BUAB „Laugina“ kreditorę, prašydami inicijuoti komiteto narės I. L. – B. pakeitimą didžiausią finansinį reikalavimą tarp bendrovės buvusių darbuotojų turinčia K. L. (pirmosios eilės kreditorei I. L. – B., atstovavusiai buvusių darbuotojų interesus, atsisakius turimo finansinio reikalavimo ir ją išbraukus iš BUAB „Laugina“ kreditorių sąrašo). Pirmosios eilės kreditoriai siūlo asmenis, galinčius atstovauti jų interesus, o kreditorių susirinkimas iš jų renka darbuotojų atstovą. Vadinasi, apeliantė šiuo atveju yra tik subjektas, inicijavęs komiteto nario pakeitimo procedūrą teikiant darbuotojų išrinktą atstovą. Ir tai nereiškia, kad šis komiteto narys – darbuotojų atstovas – yra pasiūlytas pačios apeliantės, kuri, aptariamoje situacijoje, turi būti traktuojama kaip tarpininkė tarp darbuotojų ir kreditorių susirinkimo. Aiškinant priešingai susidarytų situacija, kuomet teikdama darbuotojų išrinktą atstovą, kuris realiai skiriamas bankrutuojančios įmonės darbuotojų interesų apsaugai ir yra deleguotas darbuotojų, kreditorė, vadovaujantis JANĮ 53 straipsnio 3 dalimi, netektų galimybės pasinaudoti būtent jai, kaip kreditorei, suteikta teise siūlyti komiteto nario kandidatūrą, kadangi ji jau bus pateikusi darbuotojų atstovą kaip kandidatą į komiteto narius.
42. Tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė, į komiteto narius pasiūliusi UAB „Krašto projektai ir partneriai“ bei pateikusi K. L., atstovaujančios darbuotojus, kandidatūrą pažeidė JANĮ 53 straipsnio 3 dalį, t. y. pasiūlė dviejų kreditorių komiteto narių kandidatūras.
43. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu K. L. įgaliojimus atstovauti darbuotojų interesus, apeliantės pateiktą 2021 m. kovo 29 d. bankrutavusios įmonės buvusių darbuotojų raštą, kadangi jį pasirašė ne visi BUAB „Laugina“ buvę darbuotojai, o tik penki kreditoriai, iš kurių yra E. L. (buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas), jo dukra K. L., UAB „Euromisa“ (bendrovė, susijusi su apeliantės atstovu V. S.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrįstu pagrindu atsisakyti K. L. kandidatūrą pripažinti tinkama buvusių darbuotojų interesų atstovavimui kreditorių komitete.
44. 2021 m. kovo 29 d. bankrutavusios įmonės buvusių darbuotojų rašte nurodyta, kad žemiau pasirašiusių BUAB „Laugina“ darbuotojų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau nei 50 proc. visų darbuotojų reikalavimų, todėl galima pripažinti, kad jų teikiamas asmuo į darbuotojų atstovus K. L. išrinktas darbuotojų daugumos. Teisės aktai nenumato reikalavimo darbuotojų atstovui turėti absoliutų, visų darbuotojų palaikymą. Tokia pozicija dėstoma ir teismų praktikoje, pagal kurią įgaliojimas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus turi būti aiškinamas plečiamai kaip objektyvia forma aiškiai išreikštas pritarimas asmens kandidatūrai į darbuotojų atstovus. Taigi svarbiausia, kad įgaliojimas atstovauti pirmosios eilės kreditorius kreditorių komitete būtų bet kokia forma aiškiai išreikštas taip, kad būtų galima daryti išvadą, jog konkretus asmuo yra įgaliotas atstovauti šiuos asmenis. Kreditorių susirinkime už kreditorių komiteto sudėtį balsuoja visi įmonės kreditoriai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu, kad pasitikėjimą šiuo asmeniu būtų išreiškę dauguma darbuotojų, t. y. pirmos eilės kreditorių, nes būtent jų interesus šis asmuo atstovaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2266/2013).
45. Nutarimų kreditorių susirinkime ar komitete nepagrįstumas ir (ar) neteisėtumas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, o ne prielaidomis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas abejoja kreditorės K. L. objektyvumu, savaime nereiškia, jog ji nėra tinkama darbuotojų atstovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jau dabar tvirtinti, kad ši kandidatė negalės nešališkai atlikti savo funkcijų. Vien K. L. giminystės ryšys su bankroto procese tam tikru statusu dalyvaujančiu asmeniu nesuponuoja besąlygiškos išvados, kad ji bus linkusi priimti būtent jiems, ar su jais susijusiems asmenims naudingus sprendimus. Jeigu ateityje bus prielaidų manyti, kad tam tikri kreditorių komiteto sprendimai yra nepagrįsti ir (ar) neteisėti, jie galės būti ginčijami teisme. Jei kreditorė iš tikrųjų balsuos taip, kaip naudinga jai pačiai, o ne visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, kuriems ji atstovauja, pastarieji, įžvelgdami interesų konfliktą, galės teisme ginčyti kreditorių komiteto nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-477/2010).
46. Analogiška išvada gali būti taikoma ir pirmosios instancijos teismo iškeltoms abejonėms dėl UAB „Krašto projektai ir partneriai“ objektyvumo tuo atveju, jai bylos nagrinėjimo metu būtų pripažinta esant teisiniam pagrindui šia kreditore pakeisti BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto narę kreditorę VMI.
47. Minėta, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu antruoju darbotvarkės klausimu, buvo nuspręsta ne tik pakeisti komiteto narę I. L. – B. K. L., bet vietoje kreditorės VMI buvo išrinkta kreditorė UAB „Krašto projektai ir partneriai“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė neturėjo teisinio pagrindo kreditorę VMI kreditorių komitete keisti UAB „Krašto projektai ir partneriai“.
48. Įstatymai nereglamentuoja kreditorių komiteto narių įgaliojimų pabaigos pagrindų, jų keitimo tvarkos. 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtinto Reglamento 1.4 punkte numatyta, kad kreditorių komiteto nariu gali būti tik teismo patvirtinto kreditoriaus atstovas; kreditorius, perleidęs savo reikalavimo teises, kartu perleidžia ir atstovavimo kreditorių komitete teisę; komitetą ir jo pirmininką gali pakeisti kreditorių susirinkimas savo sprendimu (Reglamento 1.5, 5.1 punktai).
49. Pritartina apeliantei, kad kreditorių susirinkimas, rinkdamas bei suteikdamas įgaliojimus kreditorių komitetui, gali savo priimtą sprendimą koreguoti, keisti kreditorių komiteto sudėtį. Tačiau manytina, kad šia teise kreditorių susirinkimas gali pasinaudoti tik esant objektyviems pagrindams bei siekiant efektyvaus bei operatyvaus bankroto proceso vykdymo, bankroto procesui keliamų tikslų savalaikio įgyvendinimo. Tik nustačius, kad kreditorių komiteto narys netinkamai atlieka savo pareigas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę siūlyti pakeisti kreditorių komiteto narį.
50. Kreditorių komiteto narių pakeitimą, šio organo panaikinimą negali lemti didžiausios kreditorės siekis iš komiteto narių pašalinti kreditorę, prieštaraujančią didžiausios kreditorės sprendimams ar keliančią alternatyvius tam tikros situacijos, problemos sprendimo būdus. Nors BUAB „Laugina“ kreditoriams, nemokumo administratoriui adresuotame 2021 m. balandžio 9 d. pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą apeliantė nurodo kreditorių komiteto narės – VMI – keitimo motyvus (VMI nebendravimas su kitais kreditoriais, balsavimas prieš siūlomus sprendimus ir pan.), tačiau atskirajame skunde apeliantė neįrodinėja VMI pakeitimo kreditorių komitete būtinybės ir pagrindų, aplinkybių, kad dėl šios kreditorės veiksmų BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto darbas nėra sklandus, dėl ko pažeidžiami kreditorių interesai ir užkertamas kelias nepagrįstam būtinųjų procedūrų vilkinimui.
51. Esant išdėstytiems motyvams spręstina, kad kreditorių susirinkimo teisė rinkti, keisti komiteto narius nėra absoliuti, priklausanti tik nuo kreditorių susirinkimo ar vienos stambiausios kreditorės noro, ir apeliantė neįrodė esant teisiniam pagrindui atlikti kreditorių komiteto narių pakeitimą – kreditorę VMI pakeisti kreditore UAB „Krašto projektai ir partneriai“.
52. Kaip buvo nurodyta anksčiau, 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu BUAB „Laugina“ kreditoriai priėmė nutarimą, nustatantį šio skiriamo organo sudėtį – komiteto pirmininku tampa kreditorių susirinkimo pirmininkas; 4 komiteto nariai, iš kurių po vieną narį būtų įgalioti ginti kiekvienos eilės kreditorių ir hipotekos kreditoriaus interesus priimant kreditorių komiteto nutarimus; nustatyti, jog komiteto nariui perleidus kreditorinį reikalavimą, naujasis kreditorius automatiškai tampa komiteto nariu. Taigi kreditorių komitetas turėjo būti sudaromas kiekvienos eilės kreditorių ir hipotekos kreditorių atstovavimo principu. To paties kreditorių susirinkimo metu kreditorė VMI, kaip didžiausia BUAB „Laugina“ bankroto byloje susirinkimo dienai patvirtinta antrosios eilės kreditorė, buvo patvirtinta kreditorių komiteto nare, įgaliota ginti BUAB „Laugina“ antrosios eilės kreditorių interesus.
53. Byloje nustatyta, kad kreditorė UAB „Krašto projektai ir partneriai“, kuria siekiama pakeisti kreditorę VMI, yra trečiosios eilės kreditorė, todėl ji, vadovaujantis kreditorių patvirtintu atstovavimo kreditorių komitete principu, negali būti laikoma antrosios eilės kreditorių atstove. Nepaisant to, kad apeliantė nenurodė kreditorių keitimo būtinybės, jos siūlomas kreditorių komiteto narių modifikavimas nėra galimas ir dėl to, kad UAB „Krašto projektai ir partneriai“ negalės perimti kreditorės VMI funkcijų, bei jos paskyrimas neatitinka šio organo sudarymo principo.
54. Vertindamas apeliantės argumentą dėl kreditorės UAB „Euromisa“ galimybės kreditorių komitete atstovauti antrosios eilės kreditorių interesus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu (UAB „Laugina“ bankroto bylos duomenys DOK-20118) antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta kreditorių komiteto nare išrinkti kreditorę UAB „Sweco Lietuva“, kuri Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo pakeista į UAB „Euromisa“. Ši kreditorė kreditorių susirinkimo, priešingai nei kreditorė VMI, nebuvo paskirta kreditorių komitete atstovauti būtent antrosios eilės kreditorius, todėl nagrinėjamu atveju nėra prielaidų ją vertinti kaip antrosios eilės kreditorių atstovę.
55. Esant tokioms aplinkybėms nurodytina, kad apeliacinės instancijos teismo nepritarimas tam tikriems pirmosios instancijos teismo motyvams (dėl K. L.) iš esmės nekeičia galutinės išvados, padarytos analizuojant kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kadangi padaryti procedūriniai pažeidimai, padaryti šio sprendimo priėmimo metu, sudaro savarankišką jų naikinimo pagrindą.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu
56. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta atšaukti 2018 m. birželio 18 d. patvirtintą informacijos teikimo tvarką ir išdėstyti informacijos teikimo tvarką nauja redakcija (priedas prie kreditorių susirinkimo protokolo). Apskųsta nutartimi teismas sprendė, kad naujai išdėstyta informacijos apie UAB „Laugina“ bankroto proceso eigą teikimo tvarkos redakcija iš esmės yra siekiama nepagrįstai išplėsti informacijos apie BUAB „Laugina“ bankroto proceso eigą gavimo subjektus ir paneigti nemokumo administratoriaus pagrįstą lūkestį gauti atlygį už tokios informacijos teikimą, todėl trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas.
57. Bankroto proceso esmė – siekis patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus. JANĮ 43 straipsnis detalizuoja kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teises, prie kurių yra numatyta kreditoriaus teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). JANĮ 44 straipsnio 6 punktas suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką.
58. 2018 m. birželio 18 d. BUAB „Laugina“ įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu patvirtinta informacijos teikimo apie UAB „Laugina“ bankroto procesą tvarka. Iš kreditorių susirinkimo patvirtintos tvarkos matyti, kad nemokumo administratorius informaciją apie bankroto bylos eigą teikia įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, ir įmonės akcininkams, jų įgaliotam atstovui <...>. Šios tvarkos nurodytiems asmenims teiktiną informaciją sudaro: a) administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtintos kreditorių susirinkimuose (komitetuose) ir jos priedai; b) kreditorių susirinkimų (komitetų) protokolai; c) teismo nutartys, priimtos bankroto byloje. Tvarkos 3 punkte pažymėta, kad visos kitos informacijos, nenurodytos 2 punkte, teikimas yra mokamas, nustatyta ir kokiu būdu tokia informacija yra teikiama (3 punktas).
59. Nesutikimą su 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo metu priimta informacijos teikimo apie UAB „Laugina“ bankroto procesą tvarka lėmė naujos tvarkos (toliau – ir nauja tvarka) 2 bei 5 punktai. Pagal naujos tvarkos 2 punktą nemokumo administratorius informaciją apie bankroto bylos eigą turi teisę pateikti ir kitiems asmenims, jei pastarieji motyvuotai pagrindžia būtinybę gauti informaciją, nurodo informacijos gavimo teisinį pagrindą, informacijos panaudojimo tikslą ir įsipareigojo užtikrinti informacijos konfidencialumą. Informacijos bei kitos informacijos, nenurodytos šios tvarkos 3 punkte (administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtintos kreditorių susirinkimuose (komitetuose) ir jos priedai; kreditorių susirinkimų (komitetų) protokolai; informacija, susijusi su įmonės administravimu; teismo nutartys, priimtos bankroto byloje), teikimas šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims (įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme; įmonės akcininkams, jų įgaliotam atstovui) yra nemokamas (naujos tvarkos 5 punktas).
60. Taigi, vadovaujantis nauja tvarka, išplečiamas subjektų, galinčių gauti informaciją apie BUAB „Laugina“ bankroto procesą, ratas, ir papildomos informacijos (nenumatytos naujos tvarkos 3 punkte) bendrovės kreditoriams, akcininkams nemokamas teikimas.
61. Apeliantė atskirajame skunde siekdama įrodyti pirmosios instancijos teismo motyvo, kad nauja tvarka siekiama nepagrįstai išplėsti informacijos apie BUAB „Laugina“ bankroto proceso eigą gavimo subjektus, nepagrįstumą apeliuoja į JANĮ 32 straipsnį, Reglamentą (ES) 2015/848, apeliantės vertinimu, įtvirtinantį kitų asmenų teisę susipažinti su nemokumo bylos informacija, bei kreditorių susirinkimo teisę nustatyti asmenis, kuriems tokia informacija gali būti teikiama.
62. JANĮ 32 straipsnis reglamentuoja kreditorių ir kitų asmenų informavimą apie juridinio asmens nemokumo procesą, t. y. ši teisės norma numato nemokumo bylos iškėlimo pasekmes, priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamos informacijos pobūdį bei šios institucijos teisę suteikti galimybę kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų, savo tvarkomoje informacinėje sistemoje susipažinti su tam tikra apibrėžta informacija. Minėtas imperatyvas įtvirtina priežiūros institucijos kompetenciją ir jos teisę teikti tam tikrą informaciją kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims. Todėl šis reglamentavimas nėra aktualus kalbant apie kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl asmenų, galinčių susipažinti su informacija apie bankroto bylos eigą, apimties.
63. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės bankroto byloje nedalyvaujančiam ir teisinio suinteresuotumo neturinčiam asmeniui susipažinti su bankroto byloje esančia informacija, dokumentacija, todėl kreditorių susirinkimas savo sprendimais negali neribotai praplėsti asmenų, galinčių gauti informaciją, ribas. Tačiau būtent taip traktuojamas naujos tvarkos 2 punktas, nedetalizuojantis apibrėžimo „kiti asmenys“, kuriems nemokumo administratorius būtų privalėjęs pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą.
64. Pažymėtina ir tai, kad nors JANĮ 44 straipsnio 6 punktas ir suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę dokumentų teikimo tvarką, tačiau kreditorių autonomija sprendžiant dėl informacijos teikimo tvarkos nėra absoliuti, kadangi ši kreditorių susirinkimo diskrecija apima tik informacijos, dokumentų kreditoriams, bet ne kitiems asmenims teikimo tvarką.
65. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pabrėždamas nemokumo administratoriaus teisę gauti atlygį už informacijos teikimą kaip vieną iš naujos tvarkos 5 punkto ydingumo požymį, nepagrįstai atlyginimo už informacijos teikimą tvarką sieja su atlygiu administratoriui, t. y. administravimo išlaidų sąmata. Be to, anot apeliantės, nemokumo administratoriui nesikreipiant į kreditorius ir nepasiūlius įkainių dydžio, nėra prasminga kalbėti apie nemokumo administratoriaus teisės į atlygį pažeidimą.
66. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad bankroto administratoriaus teikiamų dokumentų kopijų darymo išlaidos neturėtų būti priskirtos administravimo išlaidoms, nes visiškai reali situacija, kad kai kurie kreditoriai gali šia tvarka nesinaudoti (neteikti prašymo pateikti informaciją), o kiti kreditoriai, atvirkščiai, tokia teise gali aktyviai naudotis. Todėl kiekvienas kreditorius turėtų individualiai atsiskaityti pagal nustatytą dokumentų kopijų darymo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2013). Nepaisant sutikimo su apeliante šiuo aspektu, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nemokumo administratoriaus teisėtų lūkesčių gauti atlyginimą už informacijos teikimą bendrovės kreditoriams, akcininkams, su kuo iš esmės sutinka ir pati apeliantė, pabrėždama nemokumo administratoriaus galimybę kreiptis į kreditorius dėl įkainių nustatymo, o to nepadarius, darbus atlikti neatlygintinai, kaip tai numato naujos tvarkos 5 punktas. Tačiau nagrinėjamo klausimo ribose nurodytina, kad nemokumo administratoriui nepritariant naujai nustatomai tvarkai dėl informacijos teikimo, jis negalėjo ir neturėjo kreiptis į kreditorius su prašymu patvirtinti tam tikrą atlyginimą už jo suteikiamas informacijos teikimo paslaugas. Todėl spręstina, kad naujos tvarkos 5 punktas, numatantis papildomos informacijos (nenumatytos naujos tvarkos 3 punkte) bendrovės kreditoriams, akcininkams nemokamą teikimą paneigia nemokumo administratoriaus pagrįstą lūkestį gauti atlygį už informacijos teikimą.
67. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu
68. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu BUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nusprendė netvirtinti 3 338,00 Eur BUAB „Laugina“ išlaidų, be bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo (komiteto) pritarimo BUAB „Laugina“ patirtų civilinėse bylose Nr. e2-405-585/2020 ir Nr. eB2‑830‑555/2021, bei pasiūlyti M. K. per tris dienas geranoriškai grąžinti 3 338,00 Eur sumą į BUAB „Laugina“ atsiskaitomąją banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas šį kreditorių susirinkimo sprendimą pripažino neteisėtu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms tokių išlaidų tvirtinimo (keitimo) procedūrą, ir netiesioginio nemokumo administratoriaus teisės atstovauti įmonės interesus teisme ribojimo.
69. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija nemokumo administratoriaus teisės teikti ieškinius teismui bankrutavusios įmonės vardu ir interesais, tačiau jos manymu, nemokumo administratorius, nedalyvaudamas kreditorių susirinkimuose, o vėliau ginčydamas susirinkime priimtus sprendimus bei už tai apmokant iš BUAB „Laugina“ lėšų, ir teismui atmetant nemokumo administratoriaus ginčo argumentus kaip deklaratyvius, turi prisiimti riziką, jog jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos.
70. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad JANĮ nuostatos, įtvirtinančios nemokumo administratoriaus teisę (ir pareigą) atitinkamais atvejais pareikšti ieškinius teisme (tame tarpe ir skundus) bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, nenustato jokių specialių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Kreditorių susirinkimui pagal įstatymą nėra suteikta teisė riboti ar nustatyti bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu įgyvendinimą nei tiesiogiai (teikiant privalomus nurodymus bankroto administratoriui kreiptis į teismą ar draudimus tai daryti), nei netiesiogiai (riboti tokią bankroto administratoriaus teisę per administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) procedūrą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021). Iš cituoto kasacinio teismo išaiškinimo seka išvada, kad nemokumo administratoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš administravimo lėšų taip pat negali priklausyti nuo išnagrinėtos bylos rezultato ir kreditorių susirinkimo valios patvirtinti ar ne patirtas išlaidas, ko siekia apeliantė. Priešingu atveju būtų paneigta nemokumo administratoriaus teisė laisvai spręsti dėl būtinybės kreiptis į teismą dėl bendrovės, jos kreditorių interesų gynimo.
71. Dar daugiau, apeliantė į bylą nėra pateikusi konkrečių duomenų, patvirtinančių nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo jam suteikta teise reikšti ieškinius, skundus, faktą.
72. Reziumuojant spręstina nesant teisinio pagrindo apeliantės argumentus dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pripažinti pagrįstais ir paneigiančiais pirmosios instancijos teismo motyvus, nurodytus šiuo klausimu.
Dėl bylos procesinės baigties
73. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant tam tikrų šioje nutartyje nurodytų aspektų, neturinčių įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
74. Atskirojo skundo netenkinimo atveju apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
75. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir VDU). BUAB „Laugina“ teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. spalio 26 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 566,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 626,56 Eur (1 566,4 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16 punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje BUAB „Laugina“ (nemokumo administratoriaus) patirtos 1 149,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį, todėl nemokumo administratoriaus prašymas tenkintinas iš dalies ir BUAB „Laugina“ naudai priteistina 626,56 Eur iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 56 centus) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420).
Teisėja Jūratė Varanauskaitė