Civilinė byla Nr. 2A-299-259/2018

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16738-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1.;2.6.17.;3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ir atsakovo P. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo ir 2017 m. spalio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, tretieji asmenys - Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Giraitės vandenys“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) tenkinti prašymą dėl atsiėmimo pirminio ieškinio reikalavimo – nustatyti vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys“ pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą; 2) įpareigoti atsakovą P. G. vykdyti 2005-10-26 sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius, ir kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais, prie kurių prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą; 3) įpareigoti atsakovą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2005-10-26 sutartimi Nr. 05/10/26 (toliau – Sutartis) susitarė dėl atsakovo nutiestų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – tinklai), eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo. Sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo, šalinti ir valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Atsakovas 2012-05-24 ir 2012-06-25 raštais įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo nuo 2012-09-25, remdamasis CK 6.199 ir 6.642 straipsniais. Ieškovei nesutikus su atsakovo siūloma atlygintine ginčo tinklų naudojimosi tvarka, atsakovas  techninėmis priemonėmis bandė nutraukti ieškovo naudojimąsi ginčo tinklais, 2012-10-02 sugadino nuotekų siurblinės valdymą, siurblinės talpą užpildamas betono skiediniu. Ieškovė toliau teikia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, naudodamasi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais ir esant sugadintai siurblinei, alternatyviu ir žymiai brangesniu būdu – nuotekas išvežant asenizacinėmis mašinomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2015-07-03 nutartyje nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, kad sutartis buvo tinkamai nutraukta pagal CK 6.199 ir 6.642 straipsnių nuostatas, nes šalių santykiai nėra kvalifikuojami kaip panaudos teisiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimui CK 6.199 ir 6.642 straipsnių nuostatas netaikytinos. Teismas nurodė, kad vienašališkai sutartį galima nutraukti tik tuo atveju, kai kita šalis iš esmės pažeidė sutartį arba sutartyje buvo numatyta teisė ją nutraukti vienašališkai. Ieškovė nurodo, kad sutartyje nenumatyta, kad sutartį galima nutraukti vienašališkai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartį, atsakovas jokių įrodymų dėl sutarties pažeidimo nepateikė, todėl nebuvo pagrindo sutartį nutraukti. Atsakovas savo veiksmais sugadino nuotekų siurblinę. Šią aplinkybę patvirtina: atsakovo 2012-10-01 įspėjimas dėl tinklų naudojimo nutraukimo techninėmis priemonėmis nuo 2012-10-02; atsakovo 2012-10-02 raštai prokurorui, UAB „Giraitės vandenys“ direktoriui ir Kauno rajono merui, kad atsakovas 2012-10-02 techninėmis priemonėmis nutraukė ieškovės naudojimąsi ginčo tinklais; antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovei yra žinoma, kad vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu, Nr. DI-629 (toliau – Taisyklės) 7.4 punktu, ieškovė turi suremontuoti atsakovo sugadintą nuotekų siurblinę. Ieškovė sudarė sutartį su UAB „KRS“ dėl suniokotos siurblinės remonto, tačiau to neleidžia atlikti atsakovas, tai patvirtina Kauno AVPK viešosios policijos skyriaus 2014-12-04 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė 2017-04-24 galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti jos prašymą dėl atsiėmimo pirminio ieškinio (2012-12-17) reikalavimo – nustatyti vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys“ pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą. Nurodė, kad neturi teisės reikšti tokį reikalavimą, nes pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, jeigu nepavyksta susitarti dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, savivaldybės iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
3. Atsakovas P. G. nurodo, kad tenkinti patikslintą ieškinį nėra teisinio pagrindo. Atsakovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-07-03 nutartimi bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turėjo būti sprendžiama dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymo, kurios turi būti atlygintinos. Ieškovei atsisakius šio reikalavimo, jis tapo nenagrinėtinas. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekia įteisinti neatlygintiną atsakovui priklausančių tinklų naudojimą prieš atsakovo valią, todėl bylos esmė pasikeitė ir negalima vadovautis kasacinio teismo nutartimi. Pradinis ieškinys teismui pateiktas 2012-12-17, galiojant ankstesnei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ, Įstatymas) redakcijai, nuo 2014-11-01 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kasacinis teismas savo nutartį grindė 2012-12-17 įstatymo redakcija. Nagrinėjant bylą iš naujo, taikytina nauja Įstatymo redakcija, kuri nustatė kitokius kitiems asmenims priklausančios vandentvarkos infrastruktūros naudojimo įteisinimo būdus ir tvarką. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį pagal kurią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Tuo atveju, kai infrastruktūra priklauso kitam asmeniui, ji turi būti išpirkta, o nepavykus jos išpirkti, turi būti sudaryta sutartis dėl infrastruktūros naudojimo. Atsakovas sutinka, kad tinklai būtų iš jo išpirkti. Ieškovė turi pareigą išpirkti tinklus iš atsakovo, o ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti sutartį pažeidžia Įstatymo 16 straipsnį. Ieškovė nepradėjo privalomosios tinklų išpirkimo procedūros, todėl ieškovė neįgijo teisės prašyti atsakovo sudaryti sutartį dėl atsakovui priklausančių tinklų naudojimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekia neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiais tinklais, šis reikalavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.100 straipsnį ir GVTNTĮ 16 straipsnį. Atsakovas ieškovei tinklus perdavė naudotis neatlygintinai, todėl vienašališkai nutraukus sutartį ieškovė negali būti laikoma nukentėjusia, nes tinklai jai nuosavybės teise nepriklauso, todėl sprendžiant dėl sutarties nutraukimo, faktinės aplinkybės ar ieškovė tinkamai vykdė sutartį reikšmės neturi. Atsakovas yra tinklų savininkas, todėl jis turi teisę nutraukti sutartį CK 6.642 straipsnio pagrindu. Sutartis nustojo galioti nuo 2012-09-25, nuo šio momento ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui priklausančiais tinklais ir nuotekų siurbline. Tik atsakovas, kaip šių daiktų savininkas turi teisę reikšti reikalavimus dėl teisių pažeidimų susijusių su daiktų naudojimu, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovo atstatyti siurblinę. Atsakovas siurblinę užbetonavo pasibaigus jos eksploatacijos laikui (2011-06-26), siekiant išvengti galimų nelaimių, todėl siurblinės užbetonavimas nelaikytinas suniokojimu. Dėl ieškovės pozicijos, kad ieškovė atsiima savo pirminio ieškinio reikalavimą dėl vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų ir tvarkos nustatymo, atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prieštaravo dėl minėto ieškovės ieškinio reikalavimo atsiėmimo, prašydamas taikyti CPK 139 straipsnio nuostatas, kad ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovas P. G. susitarė dėl atsakovo P. G. paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), spaudiminių tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais, prie kurių prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą; įpareigojo atsakovą P. G. netrukdyti ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo P. G. 1 331,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Giraitės vandenys“; taip pat priteisė iš atsakovo 11,50 Eur, o iš ieškovės – 23 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
6. Teismas nurodė, kad faktas, jog ieškovė UAB „Giraitės vandenys”, kuri yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, naudoja atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, todėl turi būti sprendžiama dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir atlyginimo už naudojimosi nustatymo.
7. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties priėmimo, bylos esmė iš dalies pasikeitė dėl to, kad ieškovė 2017-04-24 patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsiima ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys“ pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą. Nurodė, kad ieškovė šio ieškinio reikalavimo atsiėmimą grindė pasikeitusia nuo 2014-11-01 GVTNTĮ 16 straipsnio redakcija, kurios 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nepavyksta susitarti dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, savivaldybės iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
8. Teismo vertinimu, ieškovė nėra tinkamas subjektas ir nebeturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinio reikalavimą dėl vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų ir tvarkos nustatymo. Atsižvelgdamas į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis) ir į tai, kad minėtas ieškinio reikalavimas buvo priimtas, tačiau ieškovė jo nepalaikė, kad atsakovas prieštarauja dėl ieškinio atsiėmimo, ir remdamasis CPK 139 straipsnio nuostatomis, kad ieškinį galima atsiimti tik esant atsakovo sutikimui, teismas sprendė, kad yra pagrindas šį ieškinio reikalavimą atmesti.
9. Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 pagrindu ieškovė pradėjo naudotis atsakovo sukurtais ir jam nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais ir įrenginiais, nuotekų tinklais ir įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), prie kurių prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, pradėjo tiekti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams geriamąjį vandenį ir šalinti bei valyti nuotekas. Geriamasis vanduo tiekiamas ir dabar. Nuotekų siurblinė šiuo metu sugadinta. Faktas, kad ieškovė naudoja atsakovui priklausančią infrastruktūrą, patvirtina būtinumą užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos tiekimą (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, kurie yra prisijungę prie minėtų tinklų.
10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 pagrįstumo, teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą: viešosios paslaugos tiekimo gyventojams užtikrinimą ir atsakovo kaip savininko nuosavybės teisių apsaugą; taip pat į tinklų sukūrimo tikslus ir faktiškai susiklosčiusias aplinkybes. Pirma, vandens tiekimo tinklai iki šiol naudojami geriamojo vandens tiekimui, o tinkamai pagal paskirtį naudoti nuotekų šalinimo tinklus ir įrenginius kliudo sugadinta nuotekų siurblinė. Antra, Kauno rajono savivaldybė privalo užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gyventojams, ir šią valstybės reguliuojamą veiklos sritį įgyvendina per UAB „Giraitės vandenys“, kuriai pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens teikimą ir nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini) kaime. Teismo vertinimu, suteikus prioritetą būtinybei užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimų paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, atsakovo kaip savininko teisės ir teisėti interesai bus pažeisti mažiau, nei priešingu atveju, jei ginant atsakovo teises būtų uždrausta ieškovei naudotis atsakovo sukurtais tinklais. Kitoks šio ginčo sprendimas, kaip sąlygų sudarymas atsakovo tinklus naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, būtų neracionalus ir neekonomiškas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad šio ieškinio reikalavimo patenkinimas neatima iš atsakovo teisės reikalauti Kauno rajono savivaldybę spręsti klausimą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros tinklų išpirkimo arba teisingo atlyginimo, remiantis GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatomis.
11. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje priimtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2015 liepos 3 d. nutartyje, taip pat vadovavosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais tikslais, jog vartotojams turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas nuotekų šalinimas. Nurodė, kad šiuo atveju ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip panaudos teisiniai santykiai, todėl vienašališkam 2005 m. spalio 26 d. sutarties nutraukimui netaikytinos CK 6.199 ir 6.642 straipsnių nuostatos. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.156 straipsnyje nustatyto sutarčių laisvės principo visa apimti, nes ginčo šalys sudarė ir vykdė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, sujungę savo turimus vamzdynus ir kitą infrastruktūrą, tačiau ginčas kilo dėl sutarties atlygintinumo kaip vienos iš sutarties sąlygos.
12. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad viena šalis savo veiksmais sugadino įrenginius, kuriais buvo šalinamos nuotekos, nesudaro pagrindo iš viso nutraukti šios paslaugos teikimą geros kokybės lygiu. Esant sukurtai, galinčiai veikti, tik laikinai sugadintai įrangai, turi būti imamasi priemonių jai sutaisyti kaip ir įvykus gedimui ar avarijai, kad būtų užtikrintas kokybiškas paslaugos teikimas abonentams, neverčiant jų naudotis kitais nepatikrintos ar abejotinos kokybės nors ir techniškai įmanomais būdais (nuotekų individualus išvežimas, savavališkas šalinimas ir k. t.). Teismo vertinimu, pagal Taisyklių 7.4 punktą, pareiga atkurti infrastruktūros veikimą tenka ieškovei, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, ar teisiškai pagrįsti ieškovės reikalavimai įrangą sugadinusiam asmeniui atkurti įrenginių techninę būklę ir užtikrinti sutarties vykdymą. Nurodė, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visumai priemonių, kurios padėtų kuo greičiau ir efektyviau abonentams atkurti nuotekų šalinimo paslaugos kokybišką tiekimą.
13. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovo tinklai naudojami neatlygintinai prieš atsakovo valią, kad nuo 2009 m. tarp šalių tęsiasi ginčas dėl atsakovo reikalavimo atlyginti už jam nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų bei įrenginių naudojimą, ir kad šie klausimai nebuvo išspręsti šalių tarpusavio susitarimu, sprendė, kad pareigą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę savo lėšomis turi prisiimti ieškovė, o atsakovas privalo sudaryti sąlygas, kad ieškovė galėtų atlikti visus veiksmus, būtinus nuotekų siurblinės atstatymui. Remdamasis šiais argumentais, teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę atmetė.
14. Teismas, priimdamas 2017 m. spalio 16 d. sprendimą, nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, todėl šį klausimą išsprendė papildomu sprendimu. Nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. sprendimu patenkinta 1/3 ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 1/3 ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais ir neviršijančių Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių: 1 523,93 Eur (4 571,82 Eur/3) teisinės pagalbos išlaidų ir 97,56 Eur (292,67 Eur/3) žyminio mokesčio, iš viso – 1 621,49 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteistina 2/3 atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 289,62 Eur (434,43 Eur/3x2). Teismas, atlikęs iš šalių viena kitai priteisiamų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteisė atitinkamai sumažintą bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 331,87 Eur (1 621,49 Eur – 289,62 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti ir patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma tenkinti ieškovės pirminio ieškinio reikalavimo - nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su ieškove pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą, atsiėmimą; patenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą P. G. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui; iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinant motyvą: „Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, laikydamasis ginčo interesų pusiausvyros principo, atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovo tinklai naudojami neatlygintinai prieš atsakovo valią, <...>, sprendžia, kad pareigą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę savo lėšomis turi priimti ieškovė, o atsakovas privalo sudaryti sąlygas, kad ieškovė galėtų atlikti visus veiksmus, būtinus nuotekų siurblinės atstatymui.“; patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai likusią dalį bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, iš viso – 3 532,62 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, formaliai ir nepagrįstai atmetė ieškovės 2017-04-24 patikslinto ieškinio reikalavimą tenkinti ieškovo pirminio ieškinio reikalavimo - nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su ieškovu pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą, atsiėmimą. Minėtas reikalavimas buvo pareikštas vykdant visus teismo įpareigojimus. Ieškovė, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2017-04-24 nutartį, 2017-04-24 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė tenkinti minėto reikalavimo atsiėmimą. Apeliantė pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ši civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik 2015-11-17 patikslinto ieškinio, o vėliau - 2017-04-24 patikslinto ieškinio reikalavimu apimtyje. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2015-07-03 nutartį, klausimas dėl ieškovės pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų ir tvarkos nustatymo, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su ieškove pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą, šioje civilinėje byloje nebebuvo nagrinėjamas.
2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (toliau - Taisyklės), 7.4 punktu, pareiga atkurti infrastruktūros veikimą tenka ieškovei, todėl jos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, yra atmetamas. Teismas, darydamas tokią formalią išvadą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 išdėstytus išaiškinimus dėl ieškovo reikalavimų įrangą sugadinusiam asmeniui atkurti įrenginių techninę būklę pagrįstumo, taip pat nevertino ieškovės patikslintuose ieškiniuose nurodytų aplinkybių dėl atsakovo atliekamų trukdančių veiksmų remontuojant sugadintą nuotekų siurblinę. Apeliantė pažymi, jog jai yra žinoma, kad, vadovaujantis Taisyklių 7.4 punktu, ji turi pareigą suremontuoti atsakovo sugadintą nuotekų siurblinę. Šioje byloje Kauno apylinkės teismui 2014-03-28  sprendimu ir Kauno apygardos teismui 2014-10-08 nutartimi nurodžius, kad ieškovė, kaip viešasis vandens tiekėjas, turi kuo greičiau suremontuoti nuotekų siurblinės įrenginius, o nuotekų siurblinės remonto išlaidas privalės apmokėti atsakovas, ieškovė sudarė sutartį su rangovu UAB „KRS“, kuri įsipareigojo vykdyti suniokotos (duomenys neskelbtini) nuotekų siurblinės remonto darbus. UAB „KRS“ pradėjus remontuoti suniokotą siurblinę, atsakovas pradėjo ieškovei reikšti raštiškus reikalavimus ir grasinimus nutraukti remonto darbus bei nutraukti savavaldžiavimą. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados 2014-12-04 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės. Taigi, ieškovė Taisyklių 7.4 punkte numatytos pareigos suremontuoti atsakovo sugadintą nuotekų siurblinę negali įvykdyti dėl atsakovo trukdančių veiksmų.
3. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo skundžiamo sprendimo motyvuose konstatuotu faktu, kad atsakovo tinklai naudojami neatlygintinai prieš atsakovo valią. Atsakovas jam priklausančią inžinerinių tinklų infrastruktūrą, esančią (duomenys neskelbtini), sukūrė siekdamas komercinių tikslų, t.y. padidinti prie šios infrastruktūros prijungtų žemės sklypų vertę. Be to, pats atsakovas davė sutikimus vartotojams neatlygintinai prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, nenustatydamas jokių papildomų tokios teisės įgyvendinimo sąlygų, nors būdamas tinklų savininku galėjo tokias sąlygas nustatyti. Tokie ieškovo veiksmai suponavo ir teisės naudotis tais inžineriniais tinklais prie jų prisijungusiems vartotojams suteikimą. 2005-10-26 sutartimi atsakovas ir ieškovas susitarė dėl atsakovui priklausančiu inžineriniu tinklų eksploatavimo, atsakovui tinklu eksploataciją perduodant ieškovui, bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius. Taigi, šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, prie kurių yra prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Šie vartotojai iš atsakovo įsigijo žemės sklypus ir vėliau su naujuoju tinklų eksploatavimo prižiūrėtoju - ieškovu, sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys tiesiogiai su vartotojais buvo sudarytos atsakovo nuolatinių prašymų pagrindu. Taigi, atsakovas pats pasirinko būdą, kuriuo būtų naudojama jam nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra - inžineriniai tinklai. Todėl priešingai, nei teismo skundžiamame sprendime konstatuotam faktui, iš paminėtų aplinkybių matyti, jog tokiu savo elgesiu atsakovas akivaizdžiai sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams būtų tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos, nenumatant jokio atlyginimo už naudojimąsi šiais tinklais. Svarbu ir tai, jog tarp ieškovės ir atsakovo taip pat niekada jokia forma nebuvo susitarta, jog atsakovui priklausančius tinklus ieškovė naudos atlygintinai.
4. Papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteista 1 331,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai turėtų būti perskaičiuotos ir papildomas sprendimas pakeistas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai likusią dalį bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, iš viso – 3 532,62 Eur (4 864,49 Eur - 1331,87 Eur).
16. Apeliaciniame skunde atsakovas P. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 išaiškinimus. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu reikalavimas dėl infrastruktūros naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo nebuvo nagrinėjamas, nebuvo tiriami su šiuo reikalavimu susiję įrodymai bei šio reikalavimo atsisakymo priežastys. Teismui 2017-04-24 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlius ieškovui nurodyti procesinę poziciją dėl 2012-12-17 pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti infrastruktūros naudojimo tvarką bei sąlygas, ieškovas 2017-04-24 patikslintu ieškinio nurodė, jog šį reikalavimą atsiima (CPK 139 str.), tačiau dėl lietaus nuotėkų tinklų taip ir nenurodė savo procesinės pozicijos. Po ieškovo 2017-04-24 patikslinto ieškinio priėmimo, byloje buvo nagrinėjami tik klausimai susiję su atsakovo pozicija dalyje reikalavimų atsiėmimo. Taigi, teismas neturėjo pagrindo sprendime pasisakyti dėl reikalavimo nustatyti atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo tvarką bei sąlygas teisėtumo bei pagrįstumo, nes šis reikalavimas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo nagrinėjamas, nebuvo tiriami susiję su šiuo reikalavimu įrodymai bei jo atsisakymo priežastys. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmesdamas pažeidė LR CPK 235 str. 1 d., 260 str. nuostatas, įpareigojančias teismą galutinį sprendimą priimti tik tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Kita vertus, ieškovui 2015-11-17 patikslintame ieškinyje nurodžius, jog nebereiškia reikalavimo dėl infrastruktūros naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymo ir teismui priėmus šį patikslintą ieškinį, o vėliau vėl atnaujinus bylos nagrinėjimą dalyje šio reikalavimo, atsakovas prieštaravo dėl šio ieškinio reikalavimo atsiėmimo. Atsakovas nurodo, kad neprieštaravo ir neprieštarauja, kad būtų nustatyta Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 str. 11 d. reikalavimus atitinkanti jam priklausančios infrastruktūros naudojimo tvarka bei sąlygos (t. I, b. l. 33, 46, 121). Be to, atsakovo nuomone, teismas ignoravo kasacinio teismo 2015-07-03 nutartyje esančius išaiškinimus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kilusio tarp šalių ginčo, išaiškino, jog „UAB „Giraitės vandenys“ naudojasi ginčo infrastruktūra ir reiškia reikalavimus atsakovui dėl gedimų šalinimo bei siekia ja naudotis neatlygintinai, o atsakovas siekia, jog už ginčo infrastruktūra jam būtų atlyginta. Taigi kasacinio teismo nuomone, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, lietaus nuotekų tinklų naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymo, kurios, kaip matyti iš analizuojamos nutarties bei iš Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 str. 11 dalies nuostatų, turi būti atlygintinos. Tuo tarpu byloje šis klausimas nagrinėjamas nebuvo, o buvo nagrinėjami klausimai dėl 2005-10-26 Sutarties nutraukimo teisėtumo bei jos vykdymo, vertinant ne infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo kontekste, kaip tai nurodė kasacinis teisinas, o infrastruktūros reikalingumui viešajam vandens tiekimui neatlygintinio naudojimo, kaip 2005-10-26 Sutartį traktavo ieškovė. Taigi, buvo pažeisti privalomi kasacinio teismo išaiškinimai ir dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo nuosavybės teises, suteikiant ieškovui teisę 2005-10-26 Sutarties pagrindu ir toliau neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančia infrastruktūra prieš jo valią.
2. Skundžiamu sprendimu teismas įpareigojo atsakovą vykdyti 2005-10- 26 Sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo, uždraudžiant vienašališką jos nutraukimą. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad 2005-10-26 Sutartis yra neatlygintina ir, kad infrastruktūros savininkas - atsakovas su neatlygintiniu naudojimu nesutinka, kita vertus, teismui, iš ieškovės bei trečiojo asmens išsakytos pozicijos, kad nevykdys įstatymo reikalavimo ir tinklus konfiskuos, turėjo būti aišku, jog už viešąjį vandens tiekimą atsakingi asmenys siekia ir toliau neribotą laiką neatlygintinai naudotis atsakovo tinklais. Spręsdamas šį ieškovės/trečiojo asmens ir atsakovo interesų konfliktą teismas ieškovei bei Kauno rajono savivaldybei suteikė teisę nevykdyti įstatymo, nurodydamas, kad atsakovo, kaip savininko, teises galima pažeisti ir tai grindė (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teise į viešosios paslaugos gavimą. Tačiau vartotojams viešosios paslaugos yra mokamos, kainas reguliuoja valstybė ir į paslaugos kainą yra įtraukiama naudojamų tinklų amortizaciniai atskaitymai ir turto grąža. Atsakovo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo motyvas prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms, LR CK 4.100 straipsnio nuostatoms bei Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio nuostatoms, kadangi pažeidžia atsakovo, kaip tinklų savininko teises bei leidžia ieškovui ir trečiajam asmeniui nevykdyti Geriamojo vandens tiekimo įstatyme nustatytų pareigų ir pasisavinti atsakovui (tinklų savininkui) priklausančias pajamas. Atsakovo nuomone, ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų konfliktas turėtų būti sprendžiamas ne suteikiant prioritetą vienai pusei ir taip pažeidžiant kitos pusės LR Konstitucijos ginamus interesus, o griežtai vykdant įstatymų reikalavimus dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikių tenkinimui. Kita vertus, teismui įpareigojus atsakovą vykdyti 2005-10-26 Sutartį, uždraudžiant ją nutraukti, tai yra pripažinus ieškovo bei trečiojo asmens teisę neribotą laikotarpį neatlygintinai naudotis atsakovo infrastruktūra, šios infrastruktūros naudojimas buvo įteisintas LR Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, kas eliminuoja bet kokią tikimybę, kad ateityje ieškovė ar trečiasis asmuo infrastruktūros naudojimą įteisins vienų iš Geriamojo vandens tiekimo įstatymo numatytų būdu.
3. Teismas, leidęs ieškovui patikslintu ieškiniu atsisakyti nuo privalomo pagal 2005-10-26 Sutartį lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo vykdant viešąją funkciją - paviršinių nuotekų surinkimą bei tenkindamas tokios apimties reikalavimą, pripažino, kad ieškovas 2005-10-26 Sutartį šioje dalyje nutraukė teisėtai, sudarė ieškovui sąlygas nevykdyti 2005-10-26 Sutarties, dalyje lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo, bei leido ieškovui nutraukti šios viešosios paslaugos tiekimą (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams geros kokybės lygiu. Tuo tarpu, tų pačių motyvų pagrindu - užtikrinant (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teisę gauti kitas geros kokybės viešąsias paslaugas, atsakovo konstitucinės teisės buvo apribotos. Tokia sprendimo logika parodo, jog 2005-10-26 Sutartis jos šalims buvo taikoma nevienodai, atsakovui, privačiam asmeniui, perkeliant visas pareigas, susijusias su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų interesų užtikrinimu, o ieškovą, pagal įstatymus turintį pareigą užtikrinti viešąjį interesą- nuo šios pareigos atleidžiant. Be to, teismas sprendimu įpareigodamas atsakovą vykdyti 2005-10-26 Sutartį, kuri yra neatlygintina, nepagrįstai atėmė iš atsakovo teisę ginti turimas nuosavybės teises vienašališkai nutraukiant neatlygintiną 2005-10-26 Sutartį, juo labiau, kad ir kasacinis teismas 2015-07-03 nutartyje konstatavo, kad „pagal CK6.642 straipsnį, ... šioje teisės normoje įtvirtintos sutarties vienašališko nutraukimo sąlygos gali būti taikomos tik kai šalys yra sudariusios neatlygintino daikto naudojimo ....sutartį“. Tai, kad tinklai naudojami neatlygintinai neginčija nei ieškovė, nei Kauno rajono savivaldybė. Teismas ignoravo ir ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kad pati ieškovė niekada nevykdė 2005-10-26 sutartyje nustatytos pareigos „Tiekėjui“ perimti tinklus „eksploatuoti“. Todėl teismas bylą dalyje reikalavimo uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2005-10-26 Sutartį, vadovaujantis LR CPK 293 str. 1 d. 3 p., privalėjo nutraukti. To nepadaręs, teismas šį reikalavimą turėjo atmesti.
4. Atsakovas, iš esmės sutikdamas su teismo motyvu, jog pareigą atstatyti nuotekų siurblinę savo lėšomis turi prisiimti ieškovė, pažymi, kad nuotekų siurblinės atstatymas turi būti vykdomas LR Statybos įstatymo nustatytais pagrindais bei tvarka. Taigi, atsakovas neturi jokios galimybės trukdyti ieškovės teisės aktų nustatyta tvarka atliekamiems nuotekų siurblinės atstatymo darbams. Šiuo atveju pažymėtina, kad už trukdymą vykdyti teisės aktų reikalavimus atitinkančius siurblinės atstatymo darbus yra numatyta administracinė bei baudžiamoji atsakomybė. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas šioje dalyje yra ne tik perteklinis, bet ir skubotas, nes atsakovas niekad neprieštaravo dėl siurblinės atstatymo darbų, atliekamų laikantys įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų, vykdymo. Dėl šių priežasčių, nekeičiant šio ieškovės reikalavimo atmetimo motyvų, sprendimas naikintinas ir šioje dalyje.
17. Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas tenkinti ieškovės pirminio ieškinio reikalavimo atsiėmimą. Pirma, nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, kuriuo nebereiškiamas reikalavimas nustatyti atsakovo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas, ignoravo kasacinio teismo 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 išdėstytus išaiškinimus. Minėta kasacinio teismo nutartis buvo priimta remiantis tuomet galiojusia LR GVTNTĮ 18 str. 2 d. nuostata. Atsižvelgdama į pasikeitusias LR GVTNTĮ normas bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartyje išdėstytais išaiškinimais, ieškovė, vadovaudamasis LR CPK 42 str. 1 d. ir 141 str. numatyta teise pakeisti ieškinio dalyką, Kauno apylinkės teismui pateikė 2015-11-17 patikslintą ieškinį. Ieškovas 2015- 11-17 patikslintame ieškinyje, o vėliau - ir 2017-04-24 patikslintame ieškinyje, nurodė, jog nebereiškia reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su ieškovu pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą, kadangi, remiantis pasikeitusiomis LR GVTNTĮ normomis, jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (LR GVTNTĮ 16 str. 6 d.). Taigi, pasikeitus LR GYTNTĮ normoms, ieškovė nebėra tinkamas subjektas ir nebeturi teisės reikšti reikalavimą nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarka atsakovui priklausantiems inžineriniams tinklams. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo 2015-11-17 ir 2017-04-24 patikslintus ieškinius, pažeidė atsakovo nuosavybės teises, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Antra, net jeigu pirmosios instancijos teismas, būtų šį reikalavimą nagrinėjęs ir tyręs su juo susijusius įrodymus, teismas tokį ieškovo reikalavimą vis vien būtų arba tenkinęs, arba atmetęs. Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas minėtą ieškinio reikalavimą, pasisakė dėl šio reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo, niekaip nekeičia šalių materialinių teisių ir pareigų apimties, t. y. ieškovas, remiantis pasikeitusiomis LR GVTNTĮ normoms, vis vien nebėra tinkamas subjektas ir šioje byloje nebeturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo.
2. Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas vykdyti 2005-10-26 sutartį, uždraudžiant vienašališką jos nutraukimą. Pirma, nepaisant to, kad atsakovas yra inžinerinių tinklų savininkas, jo nuosavybės teisė, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė gali būti ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 yra pasisakęs: „<...> geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat. Neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas“. Kaip matyti, vien jau tokios inžinerinių tinklų infrastruktūros, kurios paskirtis - užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, sukūrimas sukuria atsakovui atitinkamas pareigas, t.y. nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių būtų sutrikdomas ar nutraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl jo, kaip inžinerinių tinklų savininko, pažeistų nuosavybės teisių, yra niekuo nepagrįsti, kadangi pats atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai traktuoja ir taiko aukščiau paminėtus konstitucinius principus. Atsakovas, manydamas, kad ieškovas ir/ar trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė turi pareigą, remiantis LR GVTNTĮ, išpirkti atsakovui priklausančią inžinerinių tinklų infrastruktūrą, turėtų reikšti atitinkamus reikalavimus, tačiau atsakovas tokių reikalavimų nėra pareiškęs nei priešieškiniu šioje byloje, nei ieškiniu kitoje civilinėje byloje. Antra, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi lietaus nuotekų tinklai nebuvo perduoti ieškovui pagal 2005-10-26 sutartį eksploatuoti, ieškovas šiais tinklais nesinaudoja ir neteikia lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams. Eksploatuoti lietaus nuotekų tinklus bei teikti lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ieškovas turėtų teisę tik tuo atveju, jeigu šioje civilinėje byloje būtų nustatytos naudojimosi atsakovui priklausančia inžinerinių tinklų infrastruktūra sąlygos bei tvarka, tačiau tokios sąlygos ir tvarka šioje civilinėje byloje nebegali būti nustatomos. Trečia, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė LR CK 6.391 str. nuostatas ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturi teisės vienašališkai nutraukti 2005-10-26 sutartį. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai traktuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 padarytas išvadas. Iš kasacinio teismo išaiškinimų akivaizdu, jog šioje byloje vienašališkam 2005-10-26 sutarties nutraukimui LR CK 6.642 str. nuostatos yra netaikytinos. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, teismas, skundžiamu sprendimu įpareigodamas atsakovą vykdyti 2005-10-26 sutartį, uždraudžiant vienašališką šios sutarties nutraukimą, visiškai pagrįstai netaikė LR CK 6.642 str. nuostatų. Ketvirta, atsakovui priklausantys vandentiekio tinklai ir įrenginiai, nuotekų tinklai ir įrenginiai ieškovui nebuvo perduoti de jure, kadangi, kaip ieškovas yra nurodęs į bylą pateiktuose 2017-02-08 rašytiniuose paaiškinimuose, atsakovas nepateikė ieškovui minėtų tinklų ir įrenginių perdavimo - priėmimo akto pasirašymui. Taigi, akivaizdu, jog tokiu būdu atsakovas pasirinko jam priklausančius minėtus inžinerinius tinklus bei įrenginius apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje ir atsakyti už jų eksploatavimą. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neprižiūrėjo minėtų inžinerinių tinklų ir įrenginių ir tokiu būdu iš esmės pažeidė 2005-10-26 sutartį, kadangi, vadovaujantis išdėstytu, ieškovas ir neturėjo jokios teisinės pareigos rūpintis ir prižiūrėti jam atsakovo de jure neperduotus inžinerinius tinklus bei įrenginius. Tačiau ieškovas šiuos tinklus bei įrenginius buvo perėmęs eksploatuoti pagal 2005-10-26 sutartį de facto, kadangi, pasirašius 2005-10-26 sutartį, ieškovas minėtais inžineriniais tinklais ir įrenginiais faktiškai pradėjo tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovas niekada nevykdė 2005-10-26 sutartyje nustatytos pareigos perimti tinklus eksploatuoti, taip pat yra nepagrįsti.
3. Atsakovas apeliaciniame skunde melagingai teigia niekada neprieštaravęs dėl suniokotos nuotekų siurblinės atstatymo darbų vykdymo. Ieškovė sudarė sutartį su rangovu UAB „KRS“, kuris įsipareigojo vykdyti suniokotos (duomenys neskelbtini) nuotekų siurblinės remonto darbus. Tačiau, UAB „KRS“ pradėjus darbus, atsakovas pradėjo ieškovui reikšti raštiškus reikalavimus ir grasinimus nutraukti šiuos remonto darbus bei nutraukti savavaldžiavimą. Šias aplinkybes pagrindžia 2014-12-04 Kauno apskrities VPK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados nutarime atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą nurodytos aplinkybės.
18. Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Dalyje atsiimamo pirminio ieškinio reikalavimo - nustatyti atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo tvarką bei sąlygas, ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog šis pirminio ieškinio reikalavimas šioje byloje „nebebuvo nagrinėjamas. Taigi ieškovė pritarė šiai ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytai faktinei aplinkybei. Tačiau ši abiejų šalių pripažinta aplinkybė, priešingai nei teigia ieškovė, jos apeliaciniame skunde nurodytų pasekmių sukelti negali.
2. Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Nuotekų siurblinės remontas buvo pradėtas pažeidžiant LR Statybos įstatymo reikalavimus - neturinti privalomo tokiais atvejais statybos leidimo, todėl atsakovas, kaip šios siurblinės savininkas ir pareikalavo iš remonto darbus atliekančio rangovo UAB „KRS“ pateikti įstatymų nustatyta tvarka gautą statybos leidimą, o jo nesant, siurblinės remonto darbus nutraukti ir juos atnaujinti tik gavus statybos leidimą. Remontą atliekantis rangovas UAB „KRS“ su šiais visiškai teisėtais atsakovo reikalavimais sutiko bei siekdamas išvengti atsakomybės už savavališkus statybos darbus, siurblinės remonto darbus nutraukė. Taigi nuotekų siurblinė nebuvo suremontuota ne dėl atsakovo trukdančių veiksmų, o dėl ieškovės nenoro vykdyti imperatyvius LR statybos įstatymo reikalavimus. Antra vertus, atsakovo nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, jog, ką apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati ieškovė, teisės normos būtent ją - vandens tiekėją, įpareigoja atlikti nuotekų siurblinės atstatymo darbus. Kitu atveju, jei šį ieškovo reikalavimą vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir įpareigoti atsakovą, užbetonavusį nuotekų siurblinę, ją atstatyti, tai tokiu atveju, turi būti nustatomos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo nuomone, nuotekų siurblinė buvo užbetonuota visiškai teisėtai. Atsakovas, kaip atsakingas už galimą žalą, padarytą dėl infrastruktūros trūkumų (CK 6.266 str.), turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti susidėvėjusią ir dėl to pavojingą naudoti nuotekų siurblinę ir tokių būdu išvengti galimos atsakomybės. Kita vertus, infrastruktūrą eksploatuojantis asmuo - ieškovė, gaunanti iš jos eksploatavimo pajamas, tame tarpe ir pajamas infrastruktūros nusidėvėjimui atstatyti, tačiau neįdėjusi į nei vieno euro bei neįvykdžiusi jai, kaip infrastruktūros naudotojui, tenkančių pareigų, neturi teisės reikalauti iš jokių pajamų negaunančio infrastruktūros savininko atstatyti susidėvėjusį ir dėl to pavojingą naudoti daiktą. Priešingai, tai atsakovas, infrastruktūros savininkas, turi teisė reikalauti, kad ieškovė savo lėšomis atstatytų nuotekų siurblinę.
3. Dėl skundžiamo sprendimo motyvų pakeitimo. Atsakovui priklausanti infrastruktūra yra statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, skirtas tiekti geriamąjį vandenį ar tvarkyti nuotekas (Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 3 str. 10 bei 22 d.), ir šį kompleksą eksploatuoti (naudoti pagal paskirtį) turi teisę tik licenciją turintis (24 str.) bei savivaldybės paskirtas vandens tiekėjas, šiuo atveju ieškovė. Taigi nei vartotojai, nei pats atsakovas neturi teisės naudoti pagal paskirtį ginčo infrastruktūrą, todėl visi ieškovės pasisakymai apie vartotojų ar atsakovo galimybę naudotis infrastruktūra, ar sudaryti kažkokias tai subabonento sutartis dėl viešųjų paslaugų tiekimo naudojantis atsakovo infrastruktūra yra pernelyg nutolę nuo Geriamojo vandens tiekimo įstatymo įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Antra, analogiška situacija ir su ieškovo motyvu, jog sutartis su vartotojais jis sudarė atsakovo „nuolatinių“ prašymų pagrindu. Ieškovės ir vartotojų sudaromos geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutartis yra viešosios (Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 32 str. 1 d.), kurių sudarymui taikomos LR CK 6.161 str. nuostatos. Iš šio straipsnio 2 dalies seka, kad visiems paslaugas teikiantis asmuo juridinis asmuo privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipėsi. Taigi ieškovės ir vartotojų sutarčių sudarymo teisinis pagrindas - ieškovės pareiga sudaryti viešąją sutartį bei vartotojo kreipimasis dėl viešųjų paslaugų gavimo. Tokiu atveju atsakovo pranešimas apie infrastruktūros statybos pabaigą bei galimybę tiekti viešąsias paslaugas naudojantis šia atsakovo infrastruktūra laikytinas informaciniu pranešimu nesukuriančiu jokių pareigų ieškovei ar vartotojams. Taigi, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai jokiais būdais nepatvirtina atsakovo sutikimą  jo infrastruktūrą naudoti neatlygintinai. Trečia, nei šalių sudaryta Sutartis, nei atsakovo elgesys neparodo apie atsakovo sutikimą, kad jo infrastruktūra būtu naudojama neatlygintinai. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nuo pat infrastruktūros eksploatavimo pradžios, tai yra nuo 2006 metų, reiškė reikalavimus ieškovei bei trečiajam asmeniui paimti infrastruktūrą visuomenės poreikiams arba atlyginti už juos naudojimą. Iš to seka, kad aptariami ieškovės motyvai neatitinka tikrovės, o aptariamas apeliacinio skundo reikalavimas pažeidžia atsakovo nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija

         k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė  (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.
20. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovui P. G. nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo tinklai ir kita tam skirta infrastruktūra, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 21-23). UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovas sudarė 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria atsakovas jam priklausančių vandens tiekimo tinklų, nuotekų šalinimo įrengimų ir įrenginių eksploatavimą perdavė ieškovei (1 t. b. l. 14). Šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu vandentiekio ir nuotekų tinklu, prie kurio yra prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai (46 abonentai). Šie vartotojai iš atsakovo įsigijo žemės sklypus ir vėliau su naujuoju nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo prižiūrėtoju – UAB „Giraitės vandenys“ sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo nepertraukiamai tiekti gyventojams geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas. Pagal Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles ieškovė, kaip vandens tiekėja, turi pareigą eksploatuoti geriamojo vandens ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nepriklausomai nuo to, ar šie objektai nuosavybės teise priklauso vandens tiekėjui ar kitiems asmenims.
21. Ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ 2015 m. lapkričio  17 d. patikslintame ieškinyje (5 t. 137-140 b. l.) ir teismo įpareigota 2017 m. balandžio 24 d. patikslintame ieškinyje (9 t. b. l. 96-99) suformulavo tokius reikalavimus: 1) atsiėmė ieškinio reikalavimą nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas, bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys“ pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą; 2) įpareigoti atsakovą P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius, ir kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais, prie kurių prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą; 3) įpareigoti atsakovą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui.
22. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas, atsakovui nesutinkant, kad būtų atsiimtas ieškinio reikalavimas nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas, bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys“ pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą, šį ieškinio reikalavimą atmetė; įpareigojo atsakovą P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovas P. G. susitarė dėl atsakovo P. G. paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), spaudiminių tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais, prie kurių prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą; įpareigojo atsakovą P. G. netrukdyti ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui (9 t. b. l. 164-181). Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo P. G. 1 331,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Giraitės vandenys“; taip pat priteisė iš atsakovo 11,50 Eur, o iš ieškovės – 23 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
23. Apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė ir atsakovas, ieškovė prašo patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo atsisakymą, kuriuo buvo prašoma nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką; patenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą P. G. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui; iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvą: „Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, laikydamasis ginčo interesų pusiausvyros principo, atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovo tinklai naudojami neatlygintinai prieš atsakovo valią, <...>, sprendžia, kad pareigą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę savo lėšomis turi priimti ieškovė, o atsakovas privalo sudaryti sąlygas, kad ieškovė galėtų atlikti visus veiksmus, būtinus nuotekų siurblinės atstatymui.“; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai likusią dalį bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, iš viso – 3 532,62 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (10 t. b. l. 19-38). Atsakovas apeliaciniu skundu (10 t. b. l. 5-14) siūlo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu reikalavimas dėl infrastruktūros naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo nebuvo nagrinėjamas, nebuvo tiriami su šiuo reikalavimu susiję įrodymai, bei šio reikalavimo nevykdymo priežastys. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d.  nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 esančius išaiškinimus. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, pasisakydamas dėl kilusio tarp šalių ginčo, išaiškino, jog „UAB „Giraitės vandenys“ naudojasi ginčo infrastruktūra ir reiškia reikalavimus atsakovui dėl gedimų šalinimo bei siekia ja naudotis neatlygintinai, o atsakovas siekia, jog už ginčo infrastruktūra jam būtų atlyginta. Taigi kasacinio teismo nuomone, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, lietaus nuotekų tinklų naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymo, kurios, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties bei iš Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio nuostatų, turi būti atlygintinos. Tuo tarpu byloje šis klausimas nagrinėjamas nebuvo.

           Dėl atsakovui priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų naudojimo  tvarkos ir sąlygų nustatymo

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos duomenų visumos matyti, kad geriamojo vandens tiekėja UAB „Giraitės vandenys“ nemokamai naudojasi atsakovui priklausančia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra ir reiškia byloje reikalavimus atsakovui neapibrėžtam laikui vykdyti neatlygintinę 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovei dar 2005 metais buvo perduotas ginčo turtas naudotis, siekia uždrausti atsakovui nutraukti ar modifikuoti minėtą sutartį, siekia įpareigoti atsakovą sutaisyti sugadintą dalį nuotekų šalinimo infrastruktūros. Byloje atsakovas savarankiškų reikalavimų nepareiškė, tačiau byloje atsakovas siekia, jog už jam priklausančio ginčo infrastruktūros naudojimą būtų teisingai atlyginta, tam būtų su įgaliota institucija patvirtintas susitarimas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų arba ieškovo turima vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai ir įrenginiai būtų išpirkti sutinkamai su įsigaliojusiomis bylos nagrinėjimo metu naujomis Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė ginčo teisinį santykį reglamentuojantis pagrindinis įstatymas - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2014 m. birželio 12 d. įstatymo redakcija Nr. XII-939, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d.). Pagal komentuojamo įstatymo 16 straipsnio  10 dalies – 13 dalies nuostatas Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Įstatymų leidėjas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtino, jog  jei geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai savivaldybei nepriklauso, tačiau yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui jie kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo su savininku teisės nustatymo.
26. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymo 16 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, jog prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, pateikdama prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti, kad toks visuomenės poreikis egzistuoja ir kad šis poreikis nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūros naudojimas nebus perduotas savivaldybei, viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui. Savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, prieš teikdama teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu praneša geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui apie numatomą teikti prašymą teismui dėl jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, visuomenės poreikį būti aprūpintai sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiomis paslaugomis ir nurodo konkrečius tikslus, kaip numatoma panaudoti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
27. Įstatyme įtvirtinta, kad teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl šio 16  straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą. Teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo pripažintų reikalingais ir tinkamais viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Nepriklausomą turto vertintoją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka ir sutartį su nepriklausomu turto vertintoju dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertės nustatymo sudaro ir už turto vertinimo paslaugas sumoka savivaldybė.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 m. liepos 3 d. nutartimi panaikinęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą, perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareigojo bylos šalis ir pirmosios instancijos teismui ginčą spręsti pagal aptartas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 ir 18 straipsnių nuostatas, nustatant infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarką ir sąlygas, jei dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16  straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ar perdavimo savivaldybei susitarti nepavyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-3-445-695/2015, (5 t. b. l. 106-115).
29. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodymų nesilaikė, nors įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Iš byloje pateikto ieškovės UAB „Giraitės vandenys“  2015 m. lapkričio  17 d. patikslinto ieškinio turinio (5 t. b. l. 137-140) ir vykdant Kauno apylinkės teismo įpareigojimą, ieškovės 2017 m. balandžio 24 d. pateikto patikslinto ieškinio turinio (9 t. b. l. 96-99) matyti, jog ieškovė nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko, kad byloje būtų sprendžiama dėl ieškovės naudojamos infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų, arba inicijuojama procedūra dėl atsakovui priklausančių ginčo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba jos perdavimo savivaldybei sąlygų.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti Kauno rajono savivaldybei perimti ieškovės pareigas iš geriamojo vandens tiekėjos UAB „Giraitės vandenys“ byloje sutinkamai su galiojančia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija, kad pradėti privalomas procedūras, kad teikti prašymą teismui dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, įvardinti visuomenės poreikį būti aprūpintai sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiomis paslaugomis ir nurodyti atsakovui konkrečias priemones, kaip numatoma panaudoti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nesusitarus Kauno rajono savivaldybei ar jos įgaliotai institucijai pagal pateiktą pasiūlymą su atsakovu, teismas privalėjo įpareigoti ieškovę ir Kauno rajono savivaldybę pateikti teismui pasiūlymą, kad teismas priimtų sprendimą nustatyti atsakovui priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką.
31. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šios nutarties 29 pastraipoje įvardintus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir nurodymus, atmetė byloje pareikštą UAB „Giraitės vandenys“ reikalavimą nustatyti atsakovui P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas, bei tvarką. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija byloje, kad reikalavimui nustatyti atsakovui P. G. priklausančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi tvarkos ir sąlygų nebuvo tinkamai pasiruošta, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo aiškinamasi ir iš esmės sprendžiama, leidžia teisėjų kolegija padaryti išvadą, kad tokiu būdu byloje nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi  pagal byloje pateiktus įrodymus šioje bylos dalyje ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla šioje dalyje perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

          Dėl dalies atsakovo sugadintos nuotekų tvarkymo sistemos atkūrimo 

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą, bei perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-3-445-695/2015, (5 t. b. l. 106-115) pažymėjo, jog pagal įstatymo leidėjo įtvirtintus Geriamojo vandens įstatymo tikslus (1 straipsnis), vartotojams (abonentams) turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas („geros kokybės“) nuotekų šalinimas. Tai reiškia, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas ir veikiantis nuolat. Neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas gyventojams. Teisėjų kolegija nustatė, jog tam tikslui, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi (1 t. b. l. 76-78) uždraudė atsakovui P. G. bet kokiomis techninėmis priemonėmis riboti ar trikdyti vandens tiekimą abonentams (vartotojams), esantiems (duomenys neskelbtini) kaimo kvartale, (duomenys neskelbtini).
33. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 4 d. aktu komisija iš atsakingų už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą UAB „Giraitės vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakingų asmenų, nuvykusi į vietą nustatė, kad nupjautas (manoma – pavogtas) nuotekų siurblinės valdymo pultas kartu su įvadiniais kabeliais ir, kad siekiant atstatyti siurblinės darbą, bendrovei reikia nupirkti valdymo pultui reikalingas medžiagas bei iš naujo sumontuoti valdymo skydelį ir atstatyti valdymo pulto darbą. Preliminarūs nuostoliai – apie 800 Lt (1 t. 53 b. l.), o 2012 m. spalio 31 d. aktų komisija užfiksavo, kad nupjauta nuotekų siurblinės dangčio spyna, nuotekų siurblinės talpa užpilta betono skiediniu, betonu užpilti neveikiantys siurbliai, yra išplėštas, atjungtas ir sugadintas nuotekų siurblinės valdymo skydelis (1 t. b. l. 53-59). Atsakovas P. G. neneigė, kad jis sugadino dalį nuotekų infrastruktūros (1 t. b. l. 71). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2016 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų atliktas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla, kurioje atsakovas P. G. buvo kaltinamas pagal BK 245 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį, t.y. tuo, kad jis Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu būdamas įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria jis perdavė bendrovei UAB ,,Giraitės vandenys“ neterminuotai eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus ir įrenginius žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia betono skiediniu užpylė nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą su joje esančiais darbiniu ir rezerviniu siurbliais ir šalia talpyklos esančiame valdymo pultelyje atjungė elektros laidus, tokiais savo veiksmais sunaikino nuotekų šalinimo siurblinę ir taip nevykdė teismo sprendimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu P. G. dėl jam pareikštų kaltinimų pripažintas kaltu ir nuteistas. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu panaikino teismo nuosprendį ir P. G. išteisino pagal BK 245 straipsnį ir 294 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikų, turinčių nurodytų kaltinime nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2016, prokuroro kasacinį skundą atmetė, nurodęs, kad 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimas, nepaisant to, ar jis bus pripažintas neteisėtu, nesudaro pagrindo kriminalizuoti civilinių teisinių santykių.
34. Byloje nustatyta, kad vandens tiekėja ieškovė „Giraitės vandenys“ byloje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą P. G. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai byloje sprendė, kad esant sukurtai, galinčiai veikti, tik laikinai sugadintai įrangai, turi būti imamasi priemonių jai sutaisyti kaip ir įvykus gedimui ar avarijai, kad būtų užtikrintas kokybiškas paslaugos teikimas abonentams, neverčiant jų naudotis kitais nepatikrintos ar abejotinos kokybės nors ir techniškai įmanomais būdais (nuotekų individualus išvežimas, savavališkas šalinimas ir k.t.). Pagal Geriamojo vandens tiekimo Taisyklių 7.4 punktą pareiga atkurti infrastruktūros veikimą tenka ieškovei, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, ar teisiškai pagrįsti ieškovės reikalavimai įpareigoti įrangą sugadinusiam asmeniui (atsakovui) atkurti įrenginių techninę būklę ir užtikrinti nuotekų šalinimą. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas tai priemonių ir sprendinių visumai, kas padėtų kuo greičiau ir efektyviau abonentams atkurti nuotekų šalinimo paslaugos kokybišką tiekimą. Teismas, todėl laikydamasis ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovo tinklai ieškovės naudojami neatlygintinai prieš atsakovo valią, kad nuo 2009 metų tarp šalių tęsiasi ginčas dėl atsakovo reikalavimo atlyginti už jam nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų bei įrenginių naudojimą, pagrįstai sprendė, kad pareigą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę savo lėšomis turi prisiimti ieškovė, o atsakovas privalo sudaryti sąlygas, kad ieškovė galėtų atlikti visus veiksmus, būtinus nuotekų siurblinės atstatymui. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, kad UAB „Giraitės vandenys“ sudarė sutartį su rangovu UAB „KRS“, kuri įsipareigojo vykdyti suniokotos (duomenys neskelbtini) nuotekų siurblinės remonto darbus.

            Dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. Nr. 05/10/26 sutartį, uždraudžiant ją vienašališkai nutraukti.

35. Byloje nustatyta ta aplinkybė, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino ieškovės Kauno rajono savivaldybės prevencinį ieškinį (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2154-528/2012) ir įpareigojo atsakovą P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. Nr. 05/10/26 sutartį; Kauno rajono savivaldybės reikalavimą uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti šią sutarti teismas minėtu sprendimu atmetė (1 t. b. l. 125-129). Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ reiškė analogišką reikalavimą atsakovui P. G. – įpareigoti jį vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant atsakovui vienašališkai ją` nutraukti. Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu UAB „Giraitės vandenys“ ieškinį šioje dalyje tenkino.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Šioje teisėjų kolegijos nutartyje jau minėta, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764; aktuali akto redakcija, galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. Geriamojo vandens įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Giraitės vandenys“ ir P. G. 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 turi svarbią reikšmę įgyvendinant valstybės reguliuojamą ūkinės veiklos sritį sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu.
37. Kita vertus, sutarties sudarymo laisvės principas (CPK 6.156 straipsnis) neatsiejamas su įstatymo leidėjo nustatyta šalies teise nutraukti ar modifikuoti sutartį, paaiškėjus, kad sutartis šaliai yra aiškiai nenaudinga arba nustatoma, kad kita šalis iš esmės pažeidė sutartį. (CK 6.217 straipsnis.)  Byloje nustatyta, kad atsakovas P. G. jau ilgą laiko tarpą siekia nutraukti arba modifikuoti jam nenaudingą  2005 m. spalio 26 d. Nr. 05/10/26 sutartį, kuria vandens tiekėja „Giraitės vandenys“ neatlygintinai naudojasi jam priklausančiu turtu. Atsakovas dar 2012 m. rugsėjo 11 d. pranešė apie sutarties nutraukimą (1 t. b. l. 33), 2012 m. birželio 25 d. pakartotinai pranešė apie sutarties nutraukimą (1 t. b. l. 46), 2012 m. spalio 2 d. atsakovas pranešė bylos šalims, kad nutraukė 2005 m. spalio 26 d. Nr. 05/10/26 sutartį (1 t. b. l. 65), 2012 m. spalio 29 d. atsakovas pranešė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutraukė 2005 m. spalio 26 d. Nr. 05/10/26 sutartį (1 t. b. l. 71) ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytus faktus ir to pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu įpareigojus atsakovą neterminuotai vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant atsakovui vienašališkai ją nutraukti, yra pažeidžiamas sutarties laisvės principas, iš esmės pažeisti atsakovo turtiniai ir įstatymo saugomi interesai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalis, kuria atsakovas neterminuotam laikui įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant atsakovui vienašališkai ją nutraukti, panaikintina, šioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Tam, kad iki byloje bus išspręstas šalių ginčas dėl atsakovui priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų naudojimo  tvarkos ir sąlygų nustatymo, būtina išsaugoti esamą ginčo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų būklę ir galimybę ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ naudotis ir eksploatuoti šiuos įrengimus, kad būtų įgyvendinama valstybės pareiga tiekti gyventojams geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teisėjų kolegijos iniciatyva, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentracijos principais,  taikytinos papildomos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovas P. G. įpareigojamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant atsakovui vienašališkai šią sutartį nutraukti.

           Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Kadangi byloje nėra priimamas sprendimas dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija dėl šalių turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepasisako ir jų nepaskirsto. Dėl to sprendimą priims pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės teismo posėdyje. Teisėjų kolegija taip pat panaikina pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą, kuriuo paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl visų išlaidų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas  išnagrinėjęs bylą iš esmės teismo posėdyje.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

            Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ reikalavimas nustatyti atsakovui P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas, bei tvarką, ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovas P. G. susitarė dėl atsakovo P. G. paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), spaudiminių tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, prie kurių prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotas netrukdyti ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui, palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 331,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Giraitės vandenys“; taip pat priteista iš atsakovo P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,50 Eur, o iš ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ – 23 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vykdyti P. G. ir UAB „Giraitės vandenys“ 2005 m. spalio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 05/10/26, kuria ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovas P. G. susitarė dėl atsakovo P. G. paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), spaudiminių tinklų (unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, ieškovei naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, uždraudžiant atsakovui P. G. vienašališkai šią sutartį nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Aušra Baubienė

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas