Civilinė byla Nr. e2-2391-918/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32974-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovams įmonės direktoriui A. M. ir advokatui Erikui Saukalui,

atsakovui A. G. ir jo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skytech.lt“ patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Skytech.lt“, 2020-02-11 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo patikslinęs ieškinio reikalavimus, (139-140 e. b. l.) prašo panaikinti 2019 m. spalio 3 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10-1570, kuriuo buvo patenkintas atsakovo A. G. reikalavimas, ir išnagrinėti ginčą iš esmės - atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti disko pirkimo – pardavimo sutartį bei grąžinti 496,67 Eur dėl jo neproporcingumo. Pradiniame ieškinyje (1-9, 49-51 e.b.l.) ieškovė prašė panaikinti 2019 m. spalio 3 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10-1570, kuriuo buvo patenkintas atsakovo A. G. reikalavimas, ir išnagrinėti ginčą iš esmės - atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti disko pirkimo – pardavimo sutartį bei grąžinti 496,67 Eur dėl jo neproporcingumo, o teismui nusprendus, kad atsakovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra proporcingas, sumažinti grąžinamą kainos sumą trečdaliu nuo 496,67 Eur iki 331,11 Eur siekiant sąžiningai paskirstyti nuostolį tarp šalių, įvertinant visas faktines aplinkybes, šalių veiksmus bei elgesį, siekiant nepažeidinėt teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyros.

Ieškovė ieškinyje ir jo patikslinimuose  nurodo, kad 2018 m. kovo 8 d. atsakovas ieškovo elektroniniame kataloge išsirinko dvi vaizdo plokšteles ASUS Radeon RX 580, įdėjo prekes į krepšelį ir sudarė užsakymą Nr. 774240, pasirašydamas teisines pasekmes sukeliančią civilinę sutartį. Po užsakymo sutarties sudarymo atsakovui jo nurodytu el. paštu buvo išsiųstas užsakymo sutartis ir garantinio aptarnavimo sutarties kopija. 2018 m. kovo 9 d. ieškovo prekybos salone tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis kiekvienai iš šalių tinkamai įvykdžius sutarties prievoles – ieškovas įsigijo iš trečių asmenų atsakovo užsakytas prekes, o atsakovas po apžiūros ieškovo salone tinkamai atsiskaitė už prekes ir jas atsiėmė. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kartu su prekėmis atsakovui buvo pateikta ir papildomos (išplėstinės) neatlygintinio trūkumų šalinimo garantijos pažyma, kartu su aptarnavimo sąlygomis. 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas pateikė ieškovui prašymą, kad jis atsisako ieškovo suteiktų sutartinių garantinių įsipareigojimų, reikalaujant nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, bei nurodė, kad perduoda vaizdo plokštelė buvo nekokybiška. Prašymo pateikimo metu buvo užfiksuota prekės būklė: naudota vaizdo plokštelė, jungimo žymės ant kontaktų, dulkės aušintuve, matomos dėmės ant galinės vaizdo plokštelės dalies. Priežasčių ar motyvų, kodėl atsakovas nori nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, o ne pakeisti plokštę, atsakovas nepateikė. 2019 m. balandžio 19 d. ieškovas atsakydamas į atsakovo prašymą nurodė, kad sutartie nutraukimas yra kraštutinė priemonė, tam yra būtinos svarbios priežastys. Ieškovas papildomai nurodė, kad iš aplinkybių visumos yra akivaizdu, kad perduota plokštelė buvo tinkamos kokybės, nes atsakovas po daikto perdavimo daugiau nei metus laiko nereiškė pretenzijų dėl netinkamos daikto kokybės, be to, sprendžiant iš daikto būklės akivaizdu, kad daiktas buvo naudojamas. Ieškovas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, paprašė atsakovo pagrįsti savo reikalavimą ir pažymėjo, kad toks reikalavimas galėtų būti laikomas proporcingu, jei įsigytas daiktas neatitiktų sutarčiai jo perdavimo metu arba per 6 mėn. nuo daikto perdavimo, t. y. nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kadangi prekės būklė leido abejoti atsakovo teiginiais, siekiant nustatyti tikslias plokštelės neveikimo priežastis, ieškovas pasiūlė atsakovui atlikti ekspertizę, kurios išlaidas apmokėtų kaltoji šalis. Be to, ieškovas papildomai atsakovui siūlė pirmiausia užtikrinti, kad plokštelė atitiktų sutartį, vykdant garantines prievoles, pakeisti plokštelę kokybiška ar pašalinti atsiradusį trūkumą. Atsakovas atsakymo ar papildomos informacijos ieškovui nepateikė ir 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi į VTTAT prašant ginčą išspręsti neteismine tvarka , kuriame atsakovas nurodė, kad plokštelė jam buvo perduota tvarkinga ir veikianti. 2019 m. gegužės 5 d. ieškovas pateikė VTTAT su ginču susijusią informaciją, kurioje išdėstė nesutikimo su atsakovo reikalavimais motyvus bei informavo, kad siekiant objektyviai išnagrinėti ginčą būtina atlikti ekspertizę. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas gavo VTTAT pranešimą apie numatomą plokštelės apžiūrą, siekiant nustatyti, ar atsakovas teisus dėl plokštelės gedimo. 2019 m. spalio 8 d. ieškovas gavo VTTAT nutarimą Nr. 10-1570, kuriuo atsakovo reikalavimas patenkintas. Ieškovas nedelsiant informavo VTTAT, kad nutarimo nevykdys, nes VTTAT nemotyvavo nutarimo, ginčas iš esmės nebuvo išnagrinėtas. 2019 m. spalio 9 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti plokštelę ekspertizei. 2019 m. spalio 30 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė. Ieškovo manymu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog po 12 mėn. plokštelės eksploatacijos atsiradęs gedimas pasireiškė per 6 mėn. nuo daikto perdavimo momento. Ieškovas nurodo, kad ieškovas, visų pirma, prašo teismo išnagrinėjus ginčą iš esmės pripažinti vartotojo reikalavimą neproporcingu teisės gynimo metodu, pažeidžiančio kitos šalies teisėtus interesus. Tuoj atveju, jei teismas pripažintų, kad atsakovo reikalavimas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį yra pagrįstas ir proporcingas, papildomai įvertinti ar atsakovo elgesys nesukėlė papildomų nuostolių ieškovui, dėl kurio pilnos kainos grąžinimas būtų laikytinas nesąžiningu ieškovo atžvilgiu. Ieškovas teigia, kad šio prašymo alternatyvioji dalis dėl sąžiningų nuostolių paskirstymo buvo suformuota Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-370-192/2013. Šioje byloje, taip pat kaip ir šio ginčo atveju, atsakovas tam tikrą laiką eksploatavo daiktą pagal paskirtį.

Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo prašo išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimą nutraukti plokštės pirkimo – pardavimo sutartį bei grąžinti 496,67 Eur. Nurodo, kad su atsakovo reikalavimu nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį nesutinka, nes vaizdo plokštė eksploatuojama daugiau nei 12 metų dėl nenustatytų priežasčių sugedo. Nurodo, kad vaizdo plokštei buvo nustatytas garantinis laikotarpis ir plokštė sugedo dar jam nepasibaigus, todėl atsakovo teisė gauti kokybišką prekę buvo pažeista, tačiau, ieškovo nuomone, atsakovo pasirinktas teisės gynimo būdas yra neproporcingas, perteklinis. Be to, sugedusi vaizdo plokštė turėjo išoriškai matomus pažeidimus, kas suponuoja išvadą, kad prekė galimai buvo naudojama ne pagal paskirtį arba pažeidžiant garantijos sąlygas.

Ieškovas dublike nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Papildomai nurodė, kad ieškovas nesikratė atsakomybės ir neatsisakinėjo vykdyti atsakovo reikalavimo, o bandė su atsakovu vesti dialogą, siekiant kuo greičiau vykdyti jo prašymą. Ieškovas mano, kad atsiliepimuose atsakovas nutylėjo reikšmingas aplinkybes, kurios atsakovui yra nepalankios.

Teismo posėdžiuose ieškovės atstovai direktorius A. M. ir advokatas Erikas Saukalas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinio reikalavimą tenkinti. Nurodė, kad turi būti atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir įvertintas atsakovo reikalavimo nutraukti sutartį proporcingumas. VVTAT nutarimą priėmė neįvertinusi reikšmingų aplinkybių. Atsakovas vengia atlikti ekspertizę. Ieškovės vertinimu, ginčijamas VVTAT nutarimas, kuriuo patenkintas atsakovo kaip vartotojo reikalavimas dėk sutarties nutraukimo, pažeidžia ieškovės kaip pardavėjos teises. Nėra tokio procedūros, kad pardavėjas grąžina vartotojui pinigus už daiktą, o paskui, nustatęs, kad gedimai atsirado dėl vartotojo kaltės, galėtų dalį sumos susigrąžinti. Ieškovė neteigė, kad plokštė sugedo dėl atsakovo kaltės, tam nustatyti būtų reikėję ekspertizės. Tenkinus ieškinį, situacija būtų sprendžiama toliau, būtų išsiaiškintos gedimo priežastys. Jei būtų nuspręsta, kad reikalavimas nutraukti sutartį proporcingas, būtų galima toliau svarstyti dėl pinigų grąžinimo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas. Atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo atsakovas nurodė, kad asmeniniams poreikiams įsigijus vaizdo plokštę, praėjus maždaug vieneriems metams po jos įsigijimo, ji sugedo, t. y. įdėjus vaizdo plokštę į kompiuterį, kompiuteris neįsijungia, o naudojant kitą vaizdo plokštę kompiuteris veikia. 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas pateikė prašymą ieškovui, kuriuo prašė grąžinti pinigus ir nurodė prekės grąžinimo priežastis bei perdavė vaizdo plokštę. Ieškovas už prekę atsakovui pinigų negrąžino ir pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad norint susigrąžinti pinigus už nekokybišką prekę, atsakovas turi įrodyti, kad prekės trūkumai atsirado iki prekės perdavimo atsakovui dienos, taip pat, kad reikalinga atlikti mokamą ekspertizę dėl gedimo priežasčių nustatymo už kurią apmokėtų kaltoji pusė. Ieškovui negrąžinus pinigų už prekę, atsakovas kreipėsi į VVTAT. 2019 m. rugpjūčio 21 d. VVTAT atliko prekės apžiūrą ir konstatavo, kad prekė yra neveikianti, ji netinkamos kokybės ir nėra tinkama naudoti pagal paskirtį. 2019 m. spalio 3 d. VVTAT priėmė nutarimą, kuriuo pripažino atsakovo reikalavimą pagrįstu.

Atsakovas triplike nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo. Papildomai atsakovas nurodė, kad ieškovui paprašius pateikti įrodymus, kad prekės trūkumas egzistavo prekės perdavimo metu arba atsirado dėl priežasčių buvusių prekės perdavimo metu, taip buvo perkelta atsakovui, kaip vartotojui, įrodinėjimo našta, todėl atsakovas kreipėsi į VVTAT. Mano, kad ieškovas bando klaidinti teismą ištraukdamas tam tikras frazes iš atsakovo atsiliepimų konteksto.

Teismo posėdžiuose atsakovas A. G. ir jo atstovas advokatas Rokas Rudzinskas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovas vaizdo plokštes įsigijo žaisti kompiuteriniams žaidimams, toks buvo jo ir jo žmonos laisvalaikio užsiėmimas. Iš pradžių sugedo viena vaizdo plokštė, teko ginčytis su ieškove, tačiau pirmąją sugedusią vaizdo plokštę ištyrus, paaiškėjo, kad ji nekokybiška, ieškovė grąžino pinigus. Vėliau sugedo antroji plokštė. Kadangi pasikeitė atsakovo šeimos poreikiai, nauja vaizdo plokštė atsakovui nebereikalinga. Atsakovas, atsižvelgdamas į ankstesnę patirtį sprendžiant pinigų dėl kitos sugedusios vaizdo plokštės susigrąžinimo klausimą, nusprendė kreiptis į VVTAT, kuri nutarė, jog vartotojo reikalavimas pagrįstas. Abiejų plokščių gedimai buvo panašūs, pirmiau sugedusioje plokštėje taip pat buvo atsiradusios dėmės, tačiau nebuvo nustatyta jokios vartotojo kaltės. Ieškovės darbuotojai nenorėjo bendradarbiauti sprendžiant ginčą, grasino, kad ekspertizę turės apmokėti vartotojas. Plokštė nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo grąžinta ieškovei, ieškovė galėjo ją tirti. Proceso metu ieškovės prašymai dėl ekspertizės skyrimo nekonkretūs ir teikiami pavėluotai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

byloje nėra ginčo, kad 2018 m. kovo 8 d. užsakymo Nr. 774240 pagrindu 2018 m. kovo 9 d. atsakovas pirko iš ieškovės 2 vaizdo plokštes ASUS DUAL-RX580-O8G. Atsakovas už kiekvieną vaizdo plokštę sumokėjo po 499,90 Eur (37, 109 e. b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad abi vaizdo plokštės ASUS DUAL-RX580-O8G sugedo. Sugedus pirmajai plokštei, ieškovės iniciatyva buvo atlikta ekspertizė, nustačiusi, kad atsakovo kaltės (netinkamo naudojimo ne pagal paskirtį) nėra. Ieškovė pripažino, jog ankstesnioji plokštė buvo netinkamos kokybės, todėl pinigus už ją grąžino, šioje byloje ginčas dėl to nesprendžiamas.  

Sugedus antrajai vaizdo plokštei ASUS DUAL-RX580-O8G, atsakovas 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į ieškovę, grąžino vaizdo plokštę (110 e.b.l.) ir prašė grąžinti pinigus (499,90 Eur) už prekę (44 e. b. l). Ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. raštu (21-23 e. b. l.) atsisakė prašymą nutraukti sutartį tenkinti ir pareikalavo atsakovą pateikti įrodymus, kad prekės gedimas egzistavo perdavimo metu, arba patvirtinti, jog atsakovas neprieštarauja ekspertizės atlikimui, įskaitant apmokėti ekspertizės išlaidas, jei paaiškėtų, jog dėl gedimo kaltas atsakovas.

Atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į VVTAT (24-26 e. b. l.) ir suformulavo prašymą nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį grąžinti už prekę sumokėtas sumas. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas informavo ieškovę, jog kreipėsi į VVTAT, todėl prašė pasaugoti vaizdo plokštę iki apžiūros 2019 m. gegužės 24 d. ieškovė Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai atsiuntė raštą (31-36 e. b. l.), kuriame nurodė, kad ieškovė yra atsakinga už kokybės neatitikimus, buvusius daikto perdavimo metu; nuo daikto perdavimo iki gedimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad gedimai buvo iki daikto perdavimo ar atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daiktų perdavimo; vaizdo plokštė tikėtinai buvo naudojama ne pagal paskirtį, o kriptovaliutų „kasimui“; turi būti įvertinta, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra proporcingas

Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniais laiškais informavo VVTAT, jog neketina dalyvauti prekės apžiūroje, nes nėra ginčo, kad vaizdo plokštė neveikia, o ieškovė nori, kad VVTAT nustatytų, ar vartotojo reikalavimas nutraukti sutartį, o ne pakeisti prekę kita ar ją taisyti, yra proporcingas ir atitinka 20019 metų LAT praktiką, taip pat nurodė, kad atsakovas gali atsiimti prekę iš ieškovės ir pateikti ją apžiūrai. 

VVTAT tarnybos atstovas 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūrėjo vaizdo plokštę, o 2019 m. rugsėjo 2 d. surašė Gaminio vertinimo išvadą (57-58 e.b.l.), kurioje nurodė jog plokštė yra neveikianti, netinkamos kokybės, netinkama naudoti pagal paskirtį, o tarnyba neturi galimybių nustatyti gedimo priežastį. Apžiūrint vaizdo plokštę nustatyta, kad ant jos akivaizdžių mechaninių pažeidimų nėra, yra kelios dėmės, plokštę įstačius į kompiuterį, šis neįsijungia. 

2019 m. spalio 3 d. VVTAT priėmė nutarimą Nr. 10-1570 (15-18 e. b. l.), kuriuo atsakovo reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus pripažino pagrįstu ir jį patenkino, įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 499,90 Eur prekės kainą. Ieškovė su priimtu nutarimu nesutiko, 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu paštu informavo VVTAT, jog nutarimas nebus vykdomas (19 e. b. l.), taip pat nurodė, kad iš VVTAT norėjo tik nustatyti, ar vartotojo reikalavimas yra proporcingas.

2019 m. spalio 9 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad neketina vykdyti VVTAT nutarimo, kadangi nebuvo nustatyta, ar reikalavimas yra proporcingas, todėl paprašė vaizdo plokštę pateikti ieškovei, jog būtų atlikta gamintojo ekspertizė, taip pat nurodė, jog ekspertizės išlaidas apmokės kaltoji šalis. 2019 m. spalio 30 d. ieškovė atsakovui išsiuntė dar vieną laišką nurodydama, kad negauna atsakymo ir prašydama informuoti, ar atsakovas atsisako plokštę pateikti (20 e. b. l.).   

Ieškovė, nesutikdama su atsakovo reikalavimu, teigia, jog atsakovas privalo įrodyti, kad plokštės trūkumai atsirado iki jos perdavimo atsakovui, nes yra praėjęs Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, todėl prekės trūkumai negali būti preziumuojami. Be to, ieškovė siekia, kad atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį būtų įvertintas proporcingumo aspektu.

CK 6.350 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją, pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Pagal CK 6.363 straipsnio 10 dalį pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytas parduodamo daikto garantijos taikymo privalomumas pasireiškia ir tuo, kad pardavėjas neturi teisės riboti tokios garantijos apimties, t. y. jam neleidžiama pačiam sutrumpinti garantijos terminą – įstatymo įtvirtinama garantija, faktiškai būdama pagrindinė vartotojo teisių apsauga pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju, negali būti keičiama pardavėjo iniciatyva. Pabrėžtina, kad įstatyme įtvirtintos daikto kokybės garantijos terminas yra dveji metai nuo daikto perdavimo pirkėjui ir daiktas turi išlikti tinkamos kokybės visą šį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pardavėjo teikiama kokybės garantija negali varžyti vartotojo teisių, kurios, įsigijus netinkamos kokybės prekę, nustatomos teisės aktuose. Tais atvejais, kai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas mažesnio termino garantinis laikotarpis, garantijai taikyti nustatomos papildomos vartotoją apsunkinančios sąlygos, taip pat kai apribojamos vartotojo teisės į kokybišką daiktą jo perdavimo metu, į išaiškėjusių daikto kokybės trūkumų šalinimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalis) ir tai suvaržo įstatymuose nustatytas vartotojo teises į kokybišką daiktą, garantiją bei šių teisių įgyvendinimą, teismas taiko ne sutartyje, o įstatymuose nustatytą vartotojo teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2013).

Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė– kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis, nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

Pagal CK 6.363 straipsnio 7 dalį pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas). CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Ieškovė ieškinyje konkrečių argumentų, kodėl neturėtų būti taikomas CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas atsakovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimo būdas, nenurodo. Atsižvelgdamas į tai, kad plokštė visiškai nefunkcionuoja, prekės defektas pripažintinas esmininiu, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra proporcingas esamoje situacijoje, atitinkamai, atsakovo reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir už prekę sumokėtos kainos grąžinimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Nagrinėjamai bylai aktuali CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio 22 d. vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-700, įsigaliojusiu nuo 2014 m. birželio 13 d., pakeisto CK 6.363 straipsnio redakcija. Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.363 straipsnio redakcijos 7 dalies nuostatomis, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

Pažymėtina, jog nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusio CK 6.363 straipsnio 7 dalies redakcija pakeitė nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 birželio 12 d. galiojusios CK 6.363 straipsnio redakcijos 4–8 dalyse įtvirtintų pirkėjo, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, pažeistų teisių gynimo būdų reglamentavimą. Ankstesnės redakcijos CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse buvo nustatyta, jog pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus; 4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas. Pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse nustatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Nors CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 birželio 13 d., tiesiogiai nesiejo pirkėjo (vartotojo) teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika buvo nuosekliai formuojama ta linkme, kad, esant ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turėjo būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukelia kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 29 punktas ir kt.).

Nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusios pakeisto CK 6.363 straipsnio redakcijos 8 dalyje papildomai nustatydamas, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis, įstatymų leidėjas transformavo teismų praktikoje suformuotą nuostatą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu į tiesiogiai įstatyme įtvirtintą daikto trūkumų pobūdį apibrėžiančią mažareikšmiškumo išlygą, kuriai esant vienašališkas sutarties nutraukimas, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, būtų negalimas. Šie iki ir po 2014 m. birželio 13 d. galiojusiose CK 6.363 straipsnio nuostatose įtvirtinto teisinio reglamentavimo skirtumai ir jų įtaka, sprendžiant dėl nustatytų prekės trūkumų įtakos pirkėjo (vartotojo) teisės nutraukti sutartį įgyvendinimui, buvo išskirti ir pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 33, 34 punktai).

Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualiu CK 6.363 straipsnio 7 dalies reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra laisvas pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą iš tų, kurie įtvirtinti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje, tarp jų ir vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Esant ginčui dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, dėl šio teisių gynimo būdo taikymo galimumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia patikrindamas, ar nustatytas daikto trūkumas pagal savo pobūdį nėra mažareikšmis, dėl ko pirkėjas (vartotojas) neturėtų teisės savo pažeistos teisės ginti šiuo būdu. Taigi, remiantis nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusioje CK 6.363 straipsnio redakcijoje įtvirtintu reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis. Tais atvejais, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis, pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, tačiau disponuoja likusių CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe. Tokiu būdu iki tol teismų praktikoje formuojamas proporcingumo principas, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimumo, įstatymo leidėjo valia tapo įgyvendinamas per įstatyme įtvirtintą mažareikšmiškumo sąvoką. 

Atsižvelgiant į tai, kad daikto kokybės tinkamumas apibrėžiamas per to daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsižvelgiant į žodžio „mažareikšmis“ reikšmę, darytina išvada, kad daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020 išaiškinta, kad kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, remiantis bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ta šalis, kuri siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos taikymo, ir turi įrodyti, jog daikto trūkumas buvo mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, kad ta šalis paprastai yra pardavėjas (verslininkas), būtent jam tokiais atvejais tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis.

Civilinio kodekso 6.350 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; antra, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-156/2012, 3K-3- 358-248/2016). Tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie tai, kad atsakovas vaizdo plokštę įsigijo ne asmeninių poreikių tenkinimui.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra verslo subjektas, užsiimantis ūkine -komercine veikla, susijusia su įvairaus pobūdžio prekių pardavimu. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja, jog verslininkas yra fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnį vartotojas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose kėlė versiją, kad atsakovas vaizdo plokštę įsigijo kriptovaliutų kasimui. Jei tokia aplinkybė būtų nustatyta, tai galėtų turėti įtakos tiek pačios sutarties kaip vartojimo sutarties vertinimui, tiek tam, ar vaizdo plokštė buvo naudojama pagal jos paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą dėl ieškovės iškeltos versijos pagrįstumo. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad vaizdo plokštėje rasti pažeidimai – dėmės – yra būdingi būtent naudojimui ne pagal paskirtį, t. y. į bylą nėra pateikta kokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti, jog vaizdo plokštę atsakovas naudojo ne pagal jos paskirtį. Atsakovas paaiškino, kad vaizdo plokštę įsigijo tam, kad kartu su žmona laisvalaikiu žaistų kompiuterinius žaidimus. Ieškovė jokių įrodymų dėl vaizdo plokštės naudojimo kriptovaliutos kasimui nepateikė, todėl teisinis ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalis, 178, 186 straipsnis).

Ieškovė neneigia, kad atsakovo įsigyta vaizdo plokštė neveikia - tą patvirtina ir VVTAT 2019 m. rugsėjo 2 d. Gaminio vertinimo išvada. Joje konstatuojama, kad vaizdo plokštė neveikia,  t. y. vaizdo plokštė neatitinka kokybės reikalavimų, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, o gedimas yra esminis ir nemažareikšmis. Ieškovė neįrodinėjo, kad plokštės gedimas mažareikšmis ir gali būti lengvai pašalintas. Iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų ir jos atstovų pasisakymų turinio matyti, kad ieškovė siekė įrodinėjimo naštą perkelti teismui ar atsakovui. Šalims ne kartą teismo posėdžių metu buvo išaiškinta, kad šalys, o ne teismas, turi rinkti teikti ir rinkti įrodymus, šalims ne kartą buvo aiškinta, kokias aplinkybes šalys turėtų įrodinėti, taip pat, nustačius, kad šalys negeba pačios tinkamai įgyvendinti procesinių teisių, sudaryta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Teismo posėdžiuose šalims ne kartą buvo išaiškinta šalių teisė teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Nors ieškovės atstovas išreiškė pageidavimus dėl ekspertizės skyrimo (171-174 e. b. l.), tačiau nustatytais terminais tinkamo prašymo neteikė, taip pat ir neteikė duomenų, koks tinkamą kvalifikaciją turintis subjektas tokią ekspertizę galėtų atlikti, kokia tokios ekspertizės kaina. Ieškovės atstovų procesinis elgesys, kai nuolat nesilaikoma teismo nustatytų terminų įrodymams ar prašymams dėl įrodymų pateikti, o įvairaus pobūdžio abejotinos įrodomosios reikšmės įrodymai teikiami prieš pat posėdį, nėra tinkamas. Pažymėtina, kad vien tai, kad įrodymai yra teikiami pavėluotai, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti tokius įrodymus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl ginčo vaizdo plokštės atsakovas kreipėsi praėjus 13 mėnesių (plokštę atsakovas pirko 2018 m. kovo 9 d, kreipėsi 2019 m. balandžio 11 d.), todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma prekės trūkumų iki jos perdavimo atsakovui prezumpcija. CK 6.363 straipsnio 10 dalis numato, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto pardavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Be to, yra galima ir kitos rūšies garantija – komercinė garantija, kuri laikoma papildoma garantija, suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą. Įstatymų leidėjas nenumato pardavėjo pareigos nustatyti konkretų komercinės garantijos terminą, tačiau pardavėjo suteikta komercinė garantija negali būti apribota garantijos pagal įstatymą. Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, kokia yra pardavėjo ar gamintojo nurodyta garantija, vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per 2 metų laikotarpį, o jei pardavėjas nustato ilgesnį terminą – per pardavėjo nurodytą terminą.

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2009).

Teismo vertinimu, remiantis paminėtomis CK nuostatomis bei kasacinio teismo formuojama praktika, atsakovui, kaip pirkėjui, reikia įrodyti tik neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ginčo vaizdo plokštė nefunkcionuoja. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad plokštė sugedo dėl to, jog atsakovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis), todėl konstatuotina, kad aplinkybių, šalinančių ieškovės atsakomybę, byloje nenustatyta. Procesiniuose dokumentuose ieškovė teigė, kad pats atsakovas pažeidė vaizdo plokštės eksploatavimo sąlygas, nes didino lusto įtampą, dėl to pakilo jo temperatūra ir todėl plokštė sugedo. Šio argumento ieškovė nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, t. y. į bylą nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas vaizdo plokštę naudojo netinkamai. 

VVTAT, atlikdama prekės vertinimą, pateikė išvadą, kad negali nustatyti, ar netinkamas vaizdo  plokštės veikimas yra netinkamo naudojimo ar prastos kokybės pasekmė, tačiau pažymėjo, jog plokštė matomų mechaninių pažeidimų neturi. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kita atsakovo tuo pačiu metu įsigyta plokštė sugedo ir ieškovė nenustatė, kad gedimas įvyko dėl atsakovo veiksmų, taip pat tai, kad abiejų plokščių gedimai yra analogiški leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad abi šios plokštės nebuvo kokybiškos. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tik prielaida, kad atsakovas naudojo plokštę ne pagal paskirtį, kriptovaliutos „kasimui“ viršydamas gamintojo leistinus įrenginio apkrovimus ir darbo režimą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, jog vaizdo plokštės gedimas yra esminis ir ji netinkama naudoti, o VVTAT pažymėjo, kad prekė neturi matomų mechaninių pažeidimų, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidimų atsiradimą dėl netinkamo eksploatavimo, kad abi atsakovo nupirktos vaizdo plokštės sugedo ir tapo netinkama naudojimui, vaizdo plokščių gedimai analogiški, labiau tikėtina, kad prekės trūkumai atsirado dėl netinkamos jos kokybės.

Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu, prašo pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir grąžinti jam už prekę sumokėtą kainą – 499,90 Eur. Vis dėlto, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pirko 2 identiškas vaizdo plokštes ir iš viso sumokėjo 993,34 Eur sumą. Tai reiškia, kad atsakovui gali būti grąžinama ½ dalis šios sumos, t.y. 496,67 Eur. Darytina išvada, jog atsakovas, kaip vartotojas, pasirinko tinkamą ir proporcingą savo pažeistų teisių gynimo būdą prašydamas nutraukti sutartį ir grąžinti jam prekės kainą, todėl šalių ginčas spręstinas iš esmės – ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, šalių sutartis nutrauktina, ieškovė įpareigotina atsakovui grąžinti 496,67 Eur sumą, o atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovui vaizdo plokštę.

CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse, kur numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ginčas išspręstas atsakovo naudai, yra pagrindas priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus apie 1275 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, teismo vertinimu, buvo pagrįstos ir būtinos, jų dydis, įvertinus advokato atliktus procesinius veiksmus (atsiliepimo ir tripliko, procesinių prašymų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose) suteiktų nesiekia maksimalių rekomenduotinų dydžių, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos atsakovui iš ieškovo.

Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, kadangi visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Elektroninių paslaugų portalą (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Nutraukti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ ir atsakovo A. G. 2018 m. kovo 9 d. sudarytą vaizdo plokštės pirkimo-pardavimo sutartį.

Taikyti dvišalę restituciją.

Įpareigoti atsakovą A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui UAB  „Skytech.lt“, juridinio asmens kodas 302419473, vaizdo plokštę ASUS DUAL-RX580-O8G,  o ieškovą UAB  „Skytech.lt“, juridinio asmens kodas 302419473, grąžinti atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 496,67 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt šeši eurai 67 centai) sumą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Skytech.lt“, juridinio asmens kodas 302419473,  ieškovo A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 275 Eur (tūkstantis du šimtai septyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Aistė Petrevičienė