Civilinė byla Nr. e2A-2618-863/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13100-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.9; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui G. P., prašydama priteisti iš atsakovo 950,21 Eur negrąžinto kredito, 96,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 330 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 26 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (950,21 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 26 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (436,64 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 283 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio bei 242 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo G. P. 2020 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-k5c4kjvb (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui laiku nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2021 m. liepos 21 d. atsakovui siųstu raštišku pranešimu Sutartį su atsakovu nutraukė. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytos periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu reikalavimo teisė į atsakovo skolą buvo perleista ieškovei UAB „Legal Balance“, apie ką atsakovas buvo informuotas pranešimu elektroniniu paštu. Ieškovės duomenimis, atsakovas pagal Sutartį liko skolingas 950,21 Eur negrąžinto vartojimo kredito; 96,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. kovo 26 d. iki Sutarties nutraukimo dienos 2021 m. liepos 21 d.; 330 Eur likusio neapmokėto Sutarties sudarymo mokesčio; 26 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (950,21 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 26 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (436,64 Eur).
3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, atsakovo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 950,21 Eur negrąžinto kredito, 96,83 Eur pelno palūkanų, 28,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 197,59 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 273,38 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 198,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 6,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
4.1. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Sutartį (pradelsė sumokėti trijų mėnesių įmokas pagal mokėjimo grafiką), todėl kredito davėja (pradinė kreditorė) pagrįstai nutraukė Sutartį nuo 2021 m. liepos 21 d. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs skolos dydį ar Sutarties sąlygas, ir ieškinio dalį dėl 950,21 Eur negrąžinto vartojimo kredito priteisimo tenkino.
4.2. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl Sutarties sudarymo mokesčio dalies, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo, nes Sutarties nutraukimas nepaneigė šios atsakovo prievolės, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs iki Sutarties nutraukimo. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 28,75 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalį, likusią nesumokėtą iki Sutarties nutraukimo. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu prašo priteisti iš atsakovo likusią 301,25 Eur Sutarties sudarymo mokesčio sumą, kuri pagal mokėjimo grafiką turėjo būti mokama dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, bet jau po Sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nutraukus Sutartį, neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo vykdyti sutartinę prievolę mokėti Sutarties administravimo mokesčio įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, manytina, kad ieškovė reikalauja priteisti šią sumą kaip savo nuostolių, patirtų dėl atsakovo padaryto Sutarties pažeidimo, dėl kurio ieškovė nutraukė Sutartį, atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pradinė kreditorė patyrė tokio dydžio išlaidų, Sutarties sudarymo mokesčio dydis – 360 Eur dydžio bendra suma – nepagrįstas pradinės kreditorės atliktais faktiniais veiksmais ir jų kaštais, taigi neatliko išlaidų, kurias pradinė kreditorė patyrė iki Sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos, todėl darytina išvada, kad šis mokestis buvo skirtas Sutarties administravimui visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne Sutarties sudarymo išlaidoms kompensuoti. Todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo po Sutarties nutraukimo mokėtiną Sutarties sudarymo mokesčio dalį (301,25 Eur) atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
4.3. Teismas laikė pagrįstu ir priteisė ieškovei iš atsakovo 96,83 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo.
4.4. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 26 procentų dydžio negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad už laikotarpį po Sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos pagal Sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Kredito sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo sutartinių prievolių pažeidimo, aptartas bylai aktualus teisinis reguliavimas ir teismų praktikoje plėtojamas jo aiškinimas teikia pagrindą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Teismas sprendė, kad iš Sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko matyti, jog už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. liepos 21 d.) iki ieškovės ieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos (2022 m. birželio 23 d.) atsakovas, tinkamai vykdydamas Sutartį, būtų sumokėjęs ieškovei (pradinei kreditorei) 197,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Ši suma laikytina ne tik orientacine, bet ir pagrįsta ieškovės negautų pajamų suma, nes ji atitinka tą lūkestį gauti pajamas, kurį kreditorius, sudarydamas Sutartį ir tikėdamasis tinkamo jos vykdymo, pagrįstai turėjo. Ši suma ieškinio priėmimo metu buvo aiški, duomenų apie jos atlyginimą byloje nėra, todėl ji laikytina įrodyta ir, iš dalies tenkinant ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, priteistina ieškovei iš atsakovo.
4.5. Teismas nurodė, kad ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo iš anksto priteisiama visa pagal Sutartį mokėtinų pelno palūkanų suma byloje turėjo būti įrodyta. Teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai kreditorius reikalauja priteisti nuostolių (negautų pajamų), patirtų dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, atlyginimą už tą patį laikotarpį, už kurį prašo priteisti procesines palūkanas, atliekančias tų pačių nuostolių kompensavimo funkciją, procesinės palūkanos vertintinos kaip minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija, o reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą gali būti tenkinamas tik ta apimtimi, kiek kreditoriaus įrodytas nuostolių dydis viršija procesinių palūkanų sumą. Priešingu atveju būtų neatsižvelgta į procesinių palūkanų kompensuojamąją paskirtį, skolininkui būtų pritaikyta dviguba atsakomybė, o kreditoriui nuostoliai būtų atlyginti du kartus. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, todėl laikytina, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, o reikalavimas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo (iš viso 243,41 Eur) atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
4.6. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir, proporcingai patenkintai ieškinio daliai (70,21 procentų), dalį bylinėjimosi išlaidų – 198,69 Eur. Taip pat atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei buvo priteista 6,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl Sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 330 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 26 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (950,21 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 26 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (436,64 Eur), ir 283 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, bei priteisti ieškovei iš atsakovo 20 Eur žyminį mokesti?, sumokėtą už apeliacini? skunda?. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
5.1. Ieškovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė įgijo teisę Sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 1.18 punktą, šis mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pradinė kreditorė geranoriškai išdėstė šį mokestį visam Sutarties laikotarpiui. Atkreipė dėmesį, kad Sutarties sudarymo mokestis aiškiai nurodomas ir Sutarties specialiosiose sąlygose. Pažymėjo, kad Sutartyje numatytas Sudarymo mokestis ne tik, kad nepažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, bet yra kur kas mažesnis, nes jokie kiti papildomi mokesčiai be Sutarties sudarymo mokesčio atsakovui nebuvo taikomi. Atsakovas Sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, Sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta Sutartyje, atsakovas jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad Sutartyje numatyta Sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam Sutarties laikotarpiui. Mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas ir ieškovei turi būti priteista visa 330 Eur Sutarties sudarymo mokesčio suma.
5.2. Dėl negautų pajamų priteisimo ieškovė nurodė, kad už sutartą mokestį (pelno palūkanas) pradinei kreditorei paskolinus atsakovui pinigus, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė Sutartį, tačiau apeliantė iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26,00 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Atkreipdama dėmesį į apeliacinės instancijos teismų praktiką, ieškovė mano, kad iš atsakovo priteistina ir likusi nesumokėtų palūkanų suma, nes tokios sumos apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma.
5.3. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas atmetė dalį ieškinio reikalavimų dėl Sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų priteisimo bei, atitinkamai, proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, priteisė ieškovei tik dalį jos prašomų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovas G. P. 2020 m. spalio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-k5c4kjvb (Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui laiku nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2021 m. birželio 25 d. pradinė kreditorė atsakovui siuntė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą; atsakovui skolos nepadengus, 2021 m. liepos 5 d. pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2021 m. liepos 21 d. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu Nr. RP2021-05/01 reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Atsakovas apie įvykusį reikalavimo teisių pagal Sutartį perleidimą buvo informuotas 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu. Ieškovės duomenimis, pradinė kreditorė iš atsakovo gavo keturis mokėjimus (mokėjimai atlikti po 41,22 Eur 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. gruodžio 19 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. vasario 18 d.), iš viso 164,88 Eur, kuriais atsakovas iš viso padengė 49,79 Eur kredito, 85,09 Eur kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų), 30 Eur Sutarties sudarymo mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove.
10. Ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos pagal Sutartį priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 950,21 Eur negrąžinto kredito, 96,83 Eur pelno palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir šiuos reikalavimus tenkino visiškai, o ieškovės reikalavimus dėl Sutarties sudarymo mokesčio bei negautų pajamų priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 28,75 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 197,59 Eur negautų pajamų, atitinkamai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisė ieškovei 198,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 28,75 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2021 m. liepos 21 d.). Ieškovės manymu, Sutarties sudarymo mokestis ieškovei turėjo būti priteistas visa apimtimi (330 Eur), kadangi Sutartimi buvo susitarta dėl atsakovo pareigos mokėti Sutarties sudarymo mokestį (mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą), kurį pradinė kreditorė geranoriškai išdėstė visam Sutarties laikotarpiui; numatytas Sutarties sudarymo mokestis nepažeidžia VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, yra kur kas mažesnis, nes jokie kiti papildomi mokesčiai be Sutarties sudarymo mokesčio atsakovui nebuvo taikomi. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
12. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima palūkanų ir kompensacinių palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį.
13. Iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad Sutartimi buvo numatytas 360 Eur Sutarties sudarymo mokestis, kurio mokėjimas atsakovui buvo išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio (7,50 Eur) įmoką.
14. Įvertinus aukščiau paminėtas Sutarties nuostatas, sutiktina su apeliantės akcentuota aplinkybe, kad Sutarties sąlyga dėl 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso Sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateikto Sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, ir kt.).
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl Sutarties sudarymo mokesčio nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, įskaitęs atsakovo sumokėtą 30 Eur Sutarties sudarymo mokestį, pagrįstai priteisė iki Sutarties nutraukimo likusią nesumokėtą 28,75 Eur Sutarties sudarymo mokesčio sumą, o reikalavimą dėl likusios Sutarties sudarymo mokesčio sumos pagrįstai atmetė.
Dėl negautų pajamų
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 197,59 Eur negautų pajamų, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. liepos 21 d.) iki ieškovės ieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos (2022 m. birželio 23 d.), o kitą reikalavimo dalį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, todėl laikytina, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, o reikalavimas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo (iš viso 243,41 Eur) atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliantė gi mano, kad jai turėtų būti priteista ir likusi nesumokėtų palūkanų suma, nes tokią sumą ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma.
18. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
20. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), kita vertus, ieškovės minimoje aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K - 3-65-469/2022, 20 punktas).
22. Po sutarties nutraukimo, sutartimi sulygtos ir skolininko nesumokėtos pelno palūkanos yra vertinamos kaip kredito davėjo iš anksto numatytos ir negautos pajamos, todėl tokiu atveju šios lėšos neturėtų būti vertinamos per atlygintinumo už naudojimąsi svetimais pinigais prizmę, nes, kaip išaiškino kasacinis teismas, po sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos, išreikštos tvirta pinigų suma kaip ieškovės iš anksto numatytos ir negautos pajamos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutartimi sulygto termino pabaigos.
23. Nagrinėjamu atveju, Sutartis buvo nutraukta 2021 m. liepos 21 d. Taigi, ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2024 m. spalio 26 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 23 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. spalio 26 d.), atsižvelgiant į atsakovo sumokėtą palūkanų dalį (85,09 Eur), pirmosios instancijos teismo priteistą 96,83 Eur palūkanų sumą, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, taip pat priteistą 197,59 Eur palūkanų sumą, paskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio priėmimo teisme (2022 m. birželio 23 d.), sudarytų 239,05 Eur (618,56 - 85,09 - 96,83 - 197,59 = 239,05). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 618,56 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
24. Pirmosios instancijos teismas Sutartimi sulygtas pelno palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties termino pabaigos vertino tik kaip orientacines, dėl Sutartyje numatytos galimybės skolininkui kreditą grąžinti anksčiau laiko, taip pat dėl to, jog tokia galimybe ieškovė galės pasinaudoti pati, pasikreipusi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliacinio teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo.
25. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus (CK6.873 straipsnio 4 dalis). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
26. Aptariamu atveju, Sutartimi atsakovui buvo numatyta teisė grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino Sutarties nustatyta tvarka ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos perskaičiavimą (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.2 punktas). Tačiau pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktą, vartojimo kredito gavėjas turi teisę grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau Sutartyje numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, jei yra įvykdomos visos tame punkte nurodytas sąlygos (vartojimo kredito gavėjas, norintis grąžinti vartojimo kreditą anksčiau termino, privalo apie tai informuoti vartojimo kredito davėją ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas pranešimu, pateiktu raštu patvariojoje laikmenoje; privalo sumokėti bendrovei susikaupusias palūkanas ir visą Sutarties sudarymo mokestį, tačiau neviršijantį 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos vienai naudojimosi suteiktu kreditu dienai; norėdamas pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, privalo pateikti atitinkamą prašymą vartojimo kredito davėjui pranešimu raštu patvarioje laikmenoje nė vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po atlikto vartojimo kredito grąžinimo anksčiau termino dienos, ir kt. (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.9.1 - 8.9.6 punktai). Visgi, byloje nėra duomenų apie atsakovo ketinimą pasinaudoti minėta teise, grąžinant kreditą anksčiau termino, netgi, priešingai, kaip minėta, Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo netinkamo jos vykdymo.
27. Aplinkybė, jog ieškovė dėl įsiskolinimo pagal Sutartį išieškojimo galimai kreipsis į antstolius ir skola galės būti išieškota anksčiau nei Sutartimi nustatytas galutinis kredito gražinimo terminas, taip pat niekaip neįtakoja ieškovės Sutartimi numatytų ir negautų pajamų dydžio. Kaip jau minėta, Sutartimi sulygtos pelno palūkanos atlygintinumo už naudojimąsi svetimais pinigais funkciją atliko tik iki Sutarties nutraukimo, po Sutarties nutraukimo jos vertinamos per negautų pajamų prizmę, todėl atsakovui nepasinaudojus galimybe kreditą grąžinti anksčiau laiko, Sutartimi iš anksto numatytų kredito davėjo pajamų mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
28. Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, aptariamu atveju atsakovas turi pareigą grąžinti visas pagal Sutartį priskaitytas palūkanas (šios nutarties 23 punktas), kartu pažymint, kad tokiu atveju neturi reikšmės ir tai, ar tokios palūkanos bus priteistos procentine išraiška, ar konkrečia tvirta suma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantei papildomai priteistinos negautos pajamos, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 23 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. spalio 26 d.), kas sudaro 239,05 Eur sumą (t. y. iš viso 436,64 Eur negautų pajamų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po Sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 512,43 Eur.
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 283 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino 70,21 procentus ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 198,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, priteisus papildomai 239,05 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), tokiu būdu patenkinta iš viso 83,39 procentų ieškovo reikalavimų (1 512,43 Eur x 100 procentų / 1 813,68 Eur), ieškovei iš atsakovo papildomai priteisiama 37,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,39 procentų x 283 Eur / 100 procentų = 235,99 Eur, 235, 99 Eur - 198,69 Eur = 37,30 Eur), t. y. iš viso 235,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo valstybei, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, 6,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (iš viso tokių išlaidų patirta 8,96 Eur). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atitinkamai valstybei iš atsakovo papildomai priteisiama 1,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 7,47 Eur tokių išlaidų (8,96 Eur x 83,39 procentų / 100 procentų).
33. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, įvertinus tai, kad iš esmės buvo patenkintas vienas iš dviejų pagrindinių apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 10 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950,21 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 21 ct) negrąžinto kredito, 96,83 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 83 ct) pelno palūkanų, 28,75 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 75 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 436,64 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 64 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 512,43 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,99 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,47 Eur (septynis eurus 47 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok