Civilinė byla Nr. 2-1483-516/2015
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00405-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.2.; 3.3.2.1.; 3.4.2.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės „Kralia“ savininkės Ž. K.–L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, bankrutuojančios individualios įmonės „Kralia“ bankroto byloje Nr. B2-401-278/2015, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, paduoti pagrįstumo ir teisėtumo.
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Kralia“ bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirdamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Algsta“.
2015 m. birželio 2 d. Panevėžio apygardos teisme gautas IĮ „Kralia“ savininkės Ž. K.–L. prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties paduoti. Ž. K.–L. nurodė, kad bylos nagrinėjimo data jai nebuvo žinoma, o nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, ji gavo tik 2015 m. balandžio 30 d. Ž. K.–L. taip pat pažymėjo, kad viso proceso metu ji buvo aktyvi, dalyvavo teismo procese ir teikė teismui įrodymus, o įmonė yra moki, finansiniai sunkumai tik laikini, todėl nebuvo pagrindo IĮ „Kralia“ kelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė Ž. K.–L. prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl 2015 m. balandžio 8 d. nutarties paduoti.
Teismas, atsižvelgęs į bylos eigos aplinkybes, inter alia į tai, kad 2015 m. kovo 26 d. nutarties kopija apie paskirtą bylos dėl bankroto iškėlimo IĮ „Kralia“ nagrinėjimo laiką ir vietą 2015 m. balandžio 8 d., 9.30 val. paskelbta viešai, o Ž. K.–L. ir įmonei nutarties kopija išsiųsta 2015 m kovo 27 d., atsakovių registracijos adresu, bei į tai, jog bankroto byla įmonei iškelta ir kopija išsiųsta atsakovėms 2015 m. balandžio 8 d, padarė išvadą, kad atsakovei Ž. K.–L. buvo žinoma, jog teisme yra nagrinėjami dviejų įmonių reikalavimai iškelti IĮ „Kralia“ bankroto bylą, ir akcentavo, kad duomenys apie IĮ „Kralia“ finansinę būklę (turimą turtą, kreditorius, debitorius) nuo 2014 m. lapkričio 20 d. nebuvo teikiami. Teismas pažymėjo, kad Ž. K.–L. nepateikė įrodymų, jog ji negavo teismo nutarčių kopijų nei apie bylos nagrinėjimo paskyrimo datą, nei apie bankroto bylos IĮ „Kralia“ iškėlimą, bet, priešingai, atsakovė nurodė, kad nutartis įmonei iškelti bankroto bylą buvo gauta 2015 m. balandžio 30 d., todėl, nors teismui kėlė abejonių atsakovės nurodyta nutarties gavimo data, teismas akcentavo, kad net sužinojusi apie priimtą nutartį, atsakovė savalaikiai 2015 m. balandžio 8 d. nutarties neskundė, o nagrinėjamas prašymas teismui pateiktas tik po mėnesio (2015 m. birželio 2 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymas ir atskirasis skundas įmonės savininkės vardu buvo paruoštas ir pasirašytas advokato P. V. dar 2015 m. gegužės 15 d., tačiau neaišku dėl kokių priežasčių šis prašymas teismui nebuvo teikiamas dar dvi savaites. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad Ž. K.–L. dažnai lankosi ir apsistoja Airijoje, nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, prašymas procesinius dokumentus siųsti kitu adresu, nei yra registruota ji pati bei įmonė, teismui nebuvo teikiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Ž. K.–L. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2015 m. balandžio 8 d. nutarties paduoti bei klausimą dėl šios nutarties panaikinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- IĮ „Kralia“ savininkė praleido terminą skundui paduoti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. ji buvo išvykusi, o teismo pranešimai apie tai, kad rengiamas teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo, jai nebuvo įteikti. Be to, nutartis, kuria IĮ „Kralia“ iškelta bankroto byla tik dėl 450,15 Eur, priimta nepagrįstai. Teismui kartu su prašymu atnaujinti terminą ir skundu buvo pateikti duomenys apie įmonės finansinės padėties pasunkėjimo priežastis – kad įmonės atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių įmonė patyrė turtinę žalą. Tačiau įmonės naudai sėkmingai yra atliekamas išieškojimas iš L. S..
- Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra fikcija, kuria siekiama netrukdyti proceso eigai. Tačiau šiuo atveju teismas turėjo duomenis apie IĮ „Kralia“ registruotą buveinę, bet nukrypo nuo pateisinamų terminų, skirdamas teismo posėdžio datą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis apie posėdžio datą ir laiką nusiųsta atsakovei 2015 m. kovo 27 d. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes pašto korespondencijos pristatymui, viena savaitė iki posėdžio datos yra pernelyg trumpas laiko tarpas savininkei sužinoti apie posėdį ir atvykti, tuo labiau, kad 2015 m. kovo 24 d. Ž. K.–L. išvyko į Airiją. Taigi savininkė dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti ir sužinoti, kad teismas nutarė iškelti įmonei bankroto bylą. Šios praleidimo priežastys yra pateisinamos, sudarančios teismui pagrindą atnaujinti terminą.
- Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bankroto byla iškelta individualiai įmonei, kuri su kreditoriumi neatsiskaitė tik dėl laikinų finansinių sunkumų, turėjo debitorinių reikalavimų, vykdomų teismo sprendimų, pagal kuriuos įmonės naudai buvo atlikti realūs išieškojimai, iš kurių įmonė ketina atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimas gresia net tik įmonės savininkės, bet ir jos šeimos narių, nepilnamečių vaikų asmeniniams interesams. Nedidelis termino praleidimas neturėtų būti prioritetinis prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir pagristų, sąžiningų sprendimų priėmimą.
Bankrutuojančios IĮ „Kralia“ bankroto administratorius UAB „Algsta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- 2015 m. balandžio 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas bankrutuojančios IĮ „Kralia“ statusas. Vykdydamas savo pareigas, administratorius išsiuntė įmonės savininkei įmonės registracijos adresu pranešimą apie bankroto bylos įmonei iškėlimą. Pranešimas įteiktas 2015 m. balandžio 29 d. Pranešimą priėmė mama V. K..
- Apeliantė žinojo apie keliamą bankroto bylą, nes dar 2014 m. gruodžio 19 d. buvo pateikusi atsiliepimą į UAB „Euro City Projects“ pareiškimą. Jeigu ji iš tikrųjų išvyko į Airiją, tai turėjo informuoti apie savo adreso pasikeitimą. Apeliantė nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti atsakingas įmonės savininkas. Be to, administratorius pranešimą apie bankroto bylą ir jos įsiteisėjimą 2015 m. balandžio 20 d. siuntė ir apeliantės elektroninio pašto adresais. Apeliantė yra atsakiusi iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@yahoo.co.uk, todėl, darytina išvada, kad pranešimą ji gavo.
- Bankroto byla įmonei turėjo būti iškelta. Įmonė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Skolos kreditoriams siekia 35 459,19 Eur, o įmonės naudai išieškoma suma siekia tik 3 180 Eur.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, paduoti pagrįstumo ir teisėtumo.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).
ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis nustato, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi remiantis pirmiau nurodyta norma, įstatymas suteikia 10 dienų terminą nutarčiai, kuria įmonei iškelta bankroto byla, apskųsti. Pastebėtina, kad minėtas terminas, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, prasideda nuo nutarties priėmimo momento, o ne nuo šios nutarties įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims dienos.
Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamą klausimą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ĮBĮ nereguliuoja termino atskirajam skundui dėl nutarties iškelti įmonei bankroto bylą paduoti atnaujinimo klausimo, todėl šiuo atveju yra aktuali ir taikytina CPK 78 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė Ž. K.–L., esanti bankrutuojančios individualios įmonės savininkė, apie Panevėžio apygardos teisme pradėtą teisminį procesą dėl bankroto bylos IĮ „Kralia“ iškėlimo sužinojo vėliausiai 2014 m. gruodžio 19 d., kadangi nurodytą dieną Ž. K.–L. teismo darbuotojai atsiuntė laišką elektroniniu paštu (1 t., 52 b. l.), nurodydama, kad yra ne Lietuvoje, o visą įmonei skirtą korespondenciją gauna jos tėvai. Pastebėtina, kad vien jau pirmiau nurodyto elektroninio laiško turinys bei data (sutampanti su paskirta posėdžio data), leidžia teigti, jog Ž. K.–L. buvo supažindinta su teismo IĮ „Kralia“ bei jos savininkei siųstu pranešimo (1 t. 37 b. l.) apie 2014 m. gruodžio 19 d. paskirtą posėdį turiniu.
Byloje taip pat yra Ž. K.–L. 2015 m. vasario 23 d. atsiliepimas, kuriame pastaroji išreiškė savo nesutikimą dėl UAB „Eurodept LT“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį, kuria UAB „Eurodept LT“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu ir civilinė byla pagal pareiškėjo UAB „Eurodept LT“ pareiškimą buvo sujungta su civiline byla Nr. B2-401-278/2015 pagal UAB „Euro City Projects“ pareiškimą IĮ „Kralia“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcentuotina, kad nei įmonė, nei jos savininkė nebuvo pateikusi teismui informacijos, jog artimiausiu metu įmonės savininkė ketina išvykti į Airiją arba kad teismo korespondencija turėtų būti siunčiama kitu, nei iki tol siuntė teismas, adresu. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad ir 2015 m. vasario 19 d. nutarties kopiją buvo gavusi ne asmeniškai Ž. K.–L., o jos motina (1 t., 118 b. l.), tačiau, kaip matyti, šis faktas nesutrukdė atsakovei jau 2015 m. vasario 26 d. pateikti pirmiau minėtą atsiliepimą.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Ž. K.–L. buvo siunčiamos tiek 2015 m. vasario 26 d. nutarties, kuria bylos nagrinėjimas dėl bankroto įmonei iškėlimo buvo atidėtas ir posėdis paskirtas 2015 m. kovo 9 d., tiek 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria bylos dėl bankroto įmonei iškėlimo nagrinėjimas dar kartą buvo atidėtas, kopijos. Taigi Ž. K.–L. buvo nuosekliai informuojama apie proceso eigą, o prašymas siųsti pranešimus kitu adresu ar įspėjimas dėl Ž. K.–L. išvykimo iš Lietuvos, teismui pateiktas nebuvo.
2015 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė klausimo dėl bankroto bylos IĮ „Kralia“ iškėlimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2015 m. balandžio 8 d. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Apie paskirtą posėdžio datą buvo paskelbta interneto tinklapyje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/, taigi, informavimo apie paskirtą teismo posėdį dėl bankroto bylos IĮ ,,Kralia“ iškėlimo tvarka pažeista nebuvo. Be to, minėta nutartis dar ir paštu buvo išsiųsta Ž. K.–L. 2015 m. kovo 27 d., t. y. likus 12 dienų iki numatyto posėdžio. Toks terminas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos dydį bei pašto veiklos sąlygas, laikytinas daugiau nei pakankamu informuoti apie posėdžio datą, tuo labiau, jog į rašytinio proceso tvarka vykstantį posėdį šalims atvykti nereikia. Pastebėtina, kad Ž. K.–L., kaip įmonės savininkė, žinanti apie teisme vykstantį bylos dėl bankroto IĮ „Kralia“ iškėlimo nagrinėjimą, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, privalėjo pati domėtis proceso eiga, todėl, net jeigu apeliantė iš tikrųjų negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimo posėdžio datos nustatymą (dėl ko apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kiti pranešimai buvo sėkmingai pristatyti teismui žinomu adresu ir priimti apeliantės motinos, abejoja), tai nesudaro savaiminio pagrindo prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi, kaip jau minėta, apie posėdžio datą buvo paskelbta ir viešai. Akcentuotina, kad pareigos domėtis procesu ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) nepanaikina ir ta aplinkybė, jog apeliantė 2015 m. kovo 24 d. išvyko į Airiją.
Nors įstatymas ir teismų praktika nenustato išsamaus ir baigtinio sąrašo svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymo nustatytas procesinis terminas, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012 ir kt.). Kitaip tariant, aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku (per įstatymo apibrėžtą terminą) atlikti tam tikrą veiksmą (pavyzdžiui, paduoti atskirąjį skundą), turėjo egzistuoti jau paties to termino eigos metu, o ne prieš tą terminą, ar po jo.
Savo ruožtu apeliantė, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria IĮ „Kralia“ iškelta bankroto byla, paduoti, pateikia tik skrydžio bilietus, patvirtinančius, kad 2015 m. kovo 24 d. apeliantė iš tikrųjų buvo išskridusi į Airiją. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantė nebuvo Lietuvoje termino pateikti skundą eigos metu., t. y. 10 dienų po 2015 m. balandžio 8 d. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad 2015 m. balandžio 8 d. nutarties kopija, kuri buvo išsiųsta apeliantės adresu tą pačią dieną (2015 m. balandžio 8 d.), nebuvo gauta apeliantės arba bent jau jos motinos ir apeliantės tėvai negalėjo pranešti apeliantei apie nutarties gavimą.
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius dar 2015 m. balandžio 20 d. apie bankroto bylos iškėlimą informavo įmonės savininkę dviem jos elektroninio pašto adresais, o 2015 m. balandžio 29 d. administratorius išsiuntė pranešimą ir paprastu paštu. Minėtas pranešimas buvo gautas Ž. K.–L. motinos tą pačią dieną. Tačiau pastebėtina, kad nors apeliantė pati pripažįsta, kad nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ji gavo 2015 m. balandžio 30 d., byloje nepateikta jokių objektyvių, pateisinamų paaiškinimų, kodėl atskirasis skundas su prašymu atnaujinti terminą jam paduoti buvo gautas teisme tik 2015 m. birželio 2 d. (t. y. praėjus dar vienam mėnesiui po apeliantės pripažįstamo nutarties gavimo momento), nors net pačiame skunde nuodyta, kad jis surašytas advokato dar 2015 m. gegužės 15 d.
Įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad apeliantės nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pakankamomis terminui pagal CPK 78 straipsnį atnaujinti. Atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, papildomai pažymėtina ir tai, kad vien tik ta aplinkybė, jog bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, ir šios įmonės vykdomas verslas yra svarbus ne tik pačiai apeliantei, bet ir jos šeimos nariams, savaime neatleidžia Ž. K.–L. nuo pareigos įgyvendinti jai suteiktas procesines teisės įstatymų nustatyta tvarka (taigi ir laikantis įstatymų nustatytų terminų) bei negali būti savaiminiu pagrindu atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, kai terminas praleistas daugiau nei pusantro mėnesio ir atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, pateisinančių tokį delsimą.
Kadangi terminas atskirajam skundui paduoti nėra atnaujintas ir savo ruožtu atskirasis skundas dėl 2015 m. balandžio 8 d. nutarties nėra priimtas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su įmonės finansine būkle, jos mokumo vertinimu, tuo labiau, kad įmonės finansinių sunkumų atsiradimo / buvimo priežastys bei įmonės mokumas /nemokumas nėra teisiškai reikšmingi termino atnaujinimo klausimui išspręsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė