Civilinė byla Nr. e2A-99-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03314-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Line-x“ LT apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7502-641/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Porix“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Line-x“ LT dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB) „Porix“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Line-x“ 1932,37 Eur skolą, 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 43,00 Eur žyminį mokestį ir 604,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovė atliko atsakovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) remonto rangos darbus už 1932,37 Eur sumą, pateikė atsakovės vadovui 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 1932,37 Eur rangos darbų kainos apmokėjimo. Atsakovė suremontuotą automobilį priėmė ir jį naudoja pagal paskirtį, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, tačiau iki šiol atliktų darbų kainos ieškovei neapmokėjo. Paaiškino, kad šalims tariantis dėl automobilio remonto rangos darbų ieškovės atstovas apžiūrėjo automobilį, preliminariai apsitarė su atsakovės vadovu dėl atliktinų darbų masto ir kainos, atsakovės (duomenys neskelbtini) A. G. prašymu ieškovės (duomenys neskelbtini) V. K. programa „Audatex“ apskaičiavo atliktinus remonto darbus ir preliminarią rangos darbų kainą. Šalys žodžiu susitarė dėl automobilio remonto rangos darbų 2019 m. vasario 10 d., o 2019 m. vasario 28 d. atsakovei pristačius automobilį remontui bei keistinas detales ir juos apžiūrėjus detaliau paaiškėjo, kad yra ir daugiau remontuotinų gedimų, o pristatytos detalės ne naujos (naudotos), todėl keitėsi ir planuotų rangos darbų pobūdis, ir mastas, ir kaina. Apie naujai pamatytus gedimus ir jų remonto kainas ieškovės atstovas nedelsiant žodžiu informuodavo atsakovės (duomenys neskelbtini) A. G.. Pastarasis nurodė atlikti papildomus remonto darbus atlikti ir pristatė papildomiems remonto darbams reikalingas detales, o ieškovė tuos darbus atliko. Nurodė, kad visi automobilio remonto darbai buvo vykdyti atsakovės vadovo iniciatyva ir pritarimu, šalims bendradarbiaujant telefonu bei atsakovės vadovui atvykstant į remonto vietą.
2. Atsakovės UAB „Line-x“ LT atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad pripažįsta, jog 2019 m. pirmojoje pusėje turėjo žodinius sutartinius automobilio „(duomenys neskelbtini)“, remonto rangos teisinius santykius su ieškove dėl 2018 m. lapkričio 5 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2019 m. balandžio 1 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) išvardytų rangos darbų atlikimo, ir patvirtino, kad šie rangos darbai ieškovės buvo atlikti. Teigė, kad šalys susitarė dėl rangos (remonto, dažymo) darbų atlikimo, atsakovei pačiai parūpinant remontui reikalingas detales, o vėliau susitarimo sąlygas bendru sutarimu pakeitė – susitarė nebeatlikti detalių dažymo darbų. Patvirtino aplinkybę, kad ieškovė atsakovės vadovui 2019 m. kovo 29 d. elektroninio ryšio priemonėmis pateikė 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmatą, po to atsakovės atstovas suremontuotą automobilį iš ieškovės atsiėmė. Nurodė, kad tikėjosi, kad remonto darbų kaina, nurodyta pirminėje sąmatoje, bus sumažinta 369,54 Eur suma dėl detalių dažymo darbų nebeatlikimo, tačiau jokiu būdu ne kainos padidinimo. Tvirtino, kad jokie papildomi remonto darbai, nei detalizuota 2019 m. balandžio 1 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nebuvo atlikti, išskyrus atsakovės atgabento variklio gaubto apdailoje papildomai ieškovės padarytą angą jam užmontuoti, kurie 2019 m. kovo 29 d. sąmatoje buvo įvertinti 45 Eur suma. Atsakovė viso remonto laikotarpiu ieškovės nebuvo informuota apie jokių papildomų darbų atlikimo poreikį, remonto darbų kainos padidėjimą ir nebuvo davusi dėl jų sutikimo, todėl ieškovė elgiasi neteisėtai dirbtinai padidindama remonto darbų kainą, o 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta ginčo suma, išrašė nepagrįstai bei apgaule ją įteikė atsakovės darbuotojui. Paaiškino nedelsdama pareiškusi ieškovei prieštaravimą dėl minėtos PVM sąskaitos faktūros bei 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmatos, neapskaičiusi minėtos PVM sąskaitos faktūros kaip klaidingos ir pareikalavusi ieškovės ją pataisyti. Taip pat nuo ieškinio gynėsi aplinkybe, kad ieškovė nesilaikė automobilio remonto darbų perdavimo tvarkos, t. y. ginčo automobilis atsakovei ieškovės nebuvo perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai Priteisė iš atsakovės UAB „Line-x“ LT ieškovei UAB „Porix“ 1932,37 Eur skolą, 8 procentų dydžio palūkanas nuo 1932,37 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43,00 Eur žyminį mokesčio ir 604,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo žodinis dvišalis atlygintinis susitarimas dėl automobilio remonto rangos darbų, atsakovei pristatant remontui reikalingas detales, o ieškovei atliekant remonto ir detalių dažymo darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis); ginčo susitarimo vykdymo metu susitarimo sąlygos buvo keičiamos (pvz., sutarta nebevykdyti daugumos sutartų detalių dažymo darbų bei nekeisti priekinio kairės pusės rato arkos ir lonžerono stiprintuvo, iš viso 882,20 Eur vertės darbų); atsakovės automobilio remontą atliko ieškovė ir jį perdavė atsakovei 2019 m. kovo 29 d.; 2019 m. kovo 29 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) A. G. gavo ir susipažinęs iš ieškovės tą pačią dieną atsiėmė suremontuotą automobilį, nereikalaudamas atstatyti automobilį į tokią techninę būklę, kuri turėjo būti pagal apytikrėje sąmatoje ir apytikrės sąmatos detalizacijoje numatytus atlikti remonto darbus; automobilio remonto rangos darbų perdavimas atsakovei nebuvo įformintas pagal perdavimo-priėmimo aktą; 2019 m. balandžio 1 d. remonto sąmata buvo parengta atsakovei po rangos darbų perdavimo-priėmimo, prašant detalizuoti, kurios sumos apytikrėje remonto sąmatoje buvo darbai, o kas dažymas; atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl automobilio remonto darbų kokybės; atsakovė nuo automobilio perdavimo jai momento – 2019 m. kovo 29 d. – naudoja jį pagal paskirtį, iš esmės pripažįsta savo sutartinę prievolę ieškovei – 270,34 Eur sumą be PVM (1152,54 Eur – 882,20 Eur = 270,34 Eur be PVM (su PVM – 327,11 Eur)), tačiau visiškai atsisako apmokėti ieškovės atliktų automobilio remonto darbų kainą.
5. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei neginčijant, ieškovei įrodžius atsakovės sutartinę prievolę atlyginti ieškovei 327,11 Eur sumą su PVM už automobilio remonto rangos darbus, teismo vertinimu, tarp šalių kilęs ginčas dėl automobilio remonto darbų kainos nesuteikia atsakovei (užsakovei) teisės nesumokėti už ieškovės (rangovės) atliktus darbus apskritai, o atsakovė, nesumokėdama net ir pripažįstamos skolos už rangos darbus sumos, piktnaudžiauja savo, kaip sutarties šalies, teisėmis bei pareigomis, todėl dėl šios skolos ieškinio reikalavimo dalis yra visiškai įrodyta ir pagrįsta.
6. Dėl ieškovės atsakovei atliktų automobilio remonto rangos darbų už 1605,26 Eur su PVM, teismas pažymėjo, kad ieškovė tvirtino konkrečios automobilio rangos darbų kainos pirmosios automobilio apžiūros metu negalėjusi apskaičiuoti, kadangi visų automobilio defektų nebuvo įmanoma įvertinti dėl automobilio priekinės dalies uždengimo plėvele, kurių atsakovės vadovas prašė nenuimti, todėl ją pateikusi atlikus remontą, konkrečioje sąmatoje ir 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina liudytojas V. K., taip pat pateiktos fotonuotraukos.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tvirtino, jog dėl konkrečios remonto darbų kainos su ieškove buvo susitarta dar iki automobilio remonto, todėl ieškovė neteisėtai reikalauja už rangos darbus sumokėti daugiau nei buvo sutarta. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, nei atsiliepimu į ieškinį, nei rašytine nuomone atsakovė neginčijo ieškinio pirmojoje pastraipoje ieškovės įvardytų aplinkybių apie pirminę V. K. atliktą automobilio apžiūrą bei ieškovės atstovo negalėjimą iki susitarimo nuodugniai įvertinti remonto masto ir kainos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė faktinę aplinkybę, jog ginčo žodinės rangos sutarties sudarymo metu nebuvo galima tiksliai numatyti viso rangos darbų kiekio ir visų darbams atlikti būtinų išlaidų, o ginčo atveju po pirmosios automobilio apžiūros buvo rangovo parengta ne konkreti, tačiau tik apytikrė sąmata.
8. Be to, byloje neginčijamai įrodyta (sprendimo 14 punktas), kad ginčo susitarimo vykdymo metu susitarimo sąlygos buvo keičiamos, o byloje pačios atsakovės atlikti veiksmai, t. y. atsakovės (duomenys neskelbtini) A. G. papildomų detalių – apytikrės sąmatos detalizacijoje nenumatytų rūko žibintų (atsiliepimo į ieškinį 2 lapo 3 pastraipa) – vežimas ieškovei rangos darbų proceso metu, teismui leidžia labiau tikėti, kad ginčo šalys žodžiu nebuvo konkrečiai sutarę dėl sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl kainos, todėl ginčo situacija neatitinka CK 6.653 straipsnio 5 dalies sąlygų, kuomet rangovė neturėtų teisės reikalauti rangos darbų kainos padidinimo.
9. Teismas akcentavo tai, kad atsakovė neginčijo byloje ieškovės pateiktų įrodymų dėl susirašinėjimo elektronine ryšio priemone „Viber“ su atsakovės vadovu bei faktinių aplinkybių, kad atsakovės vadovas konkrečią sąmatą iš ieškovės gavo, su ja susipažino, o po susipažinimo tą pačią dieną atsiėmė suremontuotą automobilį, pradėjo jį naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovę tenkino ieškovės atliktų rangos darbų kokybė ir apimtis, tačiau ginčydama rangos darbų kainą atsakovė pasirinko gynybinę poziciją, taip galbūt siekdama atitolinti (pratęsti) prievolių įvykdymo ieškovei terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Line-x“ LT prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. 2019 m. vasario mėnesį atsakovė parengė automobilį remontuoti, nuardė sugadintas detales ir atgabeno automobilį į ieškovės dirbtuves, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu atgabeno praktiškai visas detales, reikalingas automobilio remontui (priekinis buferis, grotelės, variklio gaubtas, rėmas, galinė arka, slenksčiai ir kt.). Tiek automobilį, tiek detales, reikalingas remonto darbams atlikti, atgabeno atsakovės (duomenys neskelbtini) A. G.. Ieškovei detaliai apžiūrėjus automobilį, atsakovė, siekdama išvengti automobilio remonto darbų pabrangimo ir galimo ieškovės piktnaudžiavimo ateityje (pvz., didinant remonto darbų įkainius ir / ar kiekius), pareikalavo parengti automobilio remonto darbų sąmatą, pagal kurią būtų vykdomas automobilio remontas ir būtų atsiskaitoma pabaigus automobilio remontą. Dėl šių priežasčių ieškovė, detaliai apžiūrėjusi automobilį ir įvertinusi visų būtinų atlikti remonto darbų poreikį bei apimtį, paruošė ir atsakovei atsiuntė komercinį pasiūlymą – Automobilio remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 1394,57 Eur suma.
10.2. Tuo atveju, jei pirminės apžiūros metu ieškovė iš tikrųjų būtų nemačiusi ir neįvertinusi būtinų remonto darbų apimties, ieškovė, priimdama automobilį remonto darbams, būtų užpildžiusi užsakymo paraišką arba automobilio priėmimo-perdavimo aktą, detalizuojančius žinomus ir naujai aptiktus automobilio defektus ir užsakomus darbus bei remontui būtinas medžiagas. Būtent tokia tvarka yra nustatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 07 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtinto Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 ir 11 punktuose. Šiuo atveju pirminė sąmata buvo išsami, baigtinė ir galutinė.
10.3. 2019 m. kovo 29 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) A. G. atgabeno paskutines detales (žibintus), kurie buvo reikalingi automobilio remonto darbams užbaigti. Būtent 2019 m. kovo 29 d. buvo užbaigtas automobilio remontas ir atsakovė atsiėmė automobilį. Atsiimant automobilį, atsakovei nebuvo pateikta sąskaita faktūra už atliktus automobilio remonto darbus. Tiek 2019 m. kovo 29 d. sąmata, kurioje automobilio remonto darbų kaina buvo padidinta net 39 procentais, tiek ginčijama 2019 m. kovo 29 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (1932,37 Eur sumos) buvo pateikta atsakovei jau po to, kai ši atsiėmė automobilį ir absoliučiai neatitiko pirminės sąmatos bei atliktų darbų apimties. Pirminė sąmata nebuvo koreguojama ar pildoma, o atsakovė niekada ir jokia forma nebuvo informuota apie tai, kad būtina atlikti papildomus darbus, kurie būtų nenumatyti pirminėje sąmatoje ir dėl kurių automobilio remonto darbų kaina akivaizdžiai išaugtų. Be to, pirminėje sąmatoje darbai detalizuoti nurodant įkainius už valandą, o 2019 m. kovo 29 d. sąmatoje ir ginčo PVM sąskaitoje faktūroje sumos už atliktus remonto darbus niekuo nepagrįstos. Ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo padidinti automobilio remonto darbų kainos.
10.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė galbūt siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove už atliktus automobilio remonto darbus ar vilkina atsiskaitymą su ieškove. Atsakovė jokia forma su 2019 m. kovo 29 d. sąmata nesutiko. Priešingai, vos ją gavusi iškart pateikė prašymą detalizuoti, kodėl automobilio remonto darbai pabrango, o vėliau ir motyvuotu raštu grąžino ieškovei ginčo PVM sąskaitą faktūrą. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nes 2019 m. kovo 29 d. sąmata atsakovei buvo įteikta jau po automobilio remonto darbų užbaigimo, todėl pasikeitusios automobilio remonto darbų kainos atsakovė negalėjo tikėtis, o 2019 m. kovo 29 d. sąmatoje nurodyti remonto darbų įkainiai buvo nederinti su atsakove, dėl to atsakovei jie yra netikėti ir nenumatyti (siurpriziniai).
10.5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padarė CPK įtvirtintų rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principo (CPK 21 straipsnis) pažeidimus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Teismas rėmėsi vien ieškovo darbuotojų, turinčių tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais ir neva konkliudentiniais atsakovės vadovo veiksmais. Be to, mano, kad esminę reikšmę neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui turi tai, kad nebuvo patenkintas atsakovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, dėl programos „Audatex“ išrašo su istorija dėl pirminės sąmatos parengimo išreikalavimo, 2019 m. kovo 29 d. ieškovės sąmatoje minimo „užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu neva sudaryta 2019 m. kovo 29 d. sąmata. Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo pareikštas kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, taip pat, vykdant pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešimą, buvo pateikti papildomi paaiškinimai ir motyvai dėl šio prašymo, tačiau prašymo teismas netenkino ir įrodymų, buvusių ieškovės žinioje, neišreikalavo. Minimo „užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvimas ar nebuvimas leistų objektyviai ir neginčijamai spręsti, ar ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl papildomų darbų, nenumatytų pirminėje sąmatoje, atlikimo ir automobilio remonto darbų kainos padidinimo.
10.6. Be to, atsakovė buvo pateikusi motyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį dėl svarbių priežasčių (atsakovės įmonės direktorius tuo metu buvo iš anksto suplanuotoje darbinėje komandiruotėje JAV). Visgi pirmosios instancijos teismas nusprendė civilinę bylą išnagrinėti neišklausęs atsakovės atstovo, kuris betarpiškai bendravo su ieškove dėl automobilio remonto, paaiškinimų. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad didesnė vertybė yra kuo greičiau išnagrinėti civilinę bylą, o ne objektyviai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Toks perdėtas ir galbūt nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skubėjimas kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo ir nešališkumo priimant sprendimą.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Porix“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad po pirminės automobilio apžiūros atsakovė pareikalavo parengti automobilio remonto darbų sąmatą, pagal kurią būtų vykdomas automobilio remontas ir būtų atsiskaitoma pabaigus automobilio remontą. Byloje apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad pirminė automobilio apžiūra vyko 2019 m. vasario mėn. UAB „Line-x“ teritorijoje, transporto priemonė buvo apklijuota, buvo matyti priekinės dalies kairės pusės kampas. Atsakovės atstovas prašė nedraskyti apdengimų, apskaičiuoti, kiek kainuotų pakeisti priekinės dalies kairės pusės kampą. Ieškovė byloje nurodė, kad pirminės apžiūros metu buvo vertinami matomi defektai ir atsakovės įvardyti defektai, remonto darbų, dažymo ir medžiagų kainos dėl automobilio priekinės dalies remonto, pateikė fotografijas, patvirtinančias transporto priemonės būklę. Liudytojas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės atstovas apie 2019 m. vasario 10 d. pasiėmė pirminį dokumentą, apytikrę sąmatą ir išvažiavo. Vasario gale paskambino, pranešė, kad atveža automobilį, ir jį atvarė į UAB „Porix“. Prieš pradėdami darbus 2019 m. vasario 28 d. padarė transporto priemonės fotografijas, kartu su atsakovės atstovu A. G. detaliai aptarė, o 2019 m. kovo 5 d. dar kartą derino darbų apimtis, kainas, tarėsi, kokias keistinas dalis pateiks UAB „Line-x“. Atsakovė nenurodė įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad rengiant pirminę sąmatą buvo galutinai žinoma būtinų atlikti remonto darbų apimtis, nes po apytikrės sąmatos sudarymo ir jau vykstant remonto darbams, paaiškėjo, kad atsakovės pateiktas dalis reikia remontuoti, perdaryti, koreguoti, dėl jų remonto buvo tariamasi viso remonto vykdymo metu, todėl atsiradę papildomi darbai buvo atliekami tik su UAB ,.Line-x“ (duomenys neskelbtini) A. G. sutikimu.
11.2. Vien aplinkybė, kad nebuvo užpildyta užsakymo paraiška arba automobilio priėmimo-pardavimo aktas pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr.2B-175 patvirtinto Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9 ir 11 punktuose keliamus reikalavimus, nėra pagrindo spręsti, kad apytikrė sąmata buvo galutinė ir ji nekito.
11.3. Atsakovė nei šalių susirašinėjime, nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nenurodė, su kokiais konkrečiai atliktais darbais, išvardytais konkrečioje sąmatoje, nesutinka. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. kovo 29 d. atsakovės įmonės (duomenys neskelbtini) A. G. gavęs konkrečią sąmatą, paprašė atsiųsti sąskaitą, pasitikslino, kodėl remontas pabrango 400 Eur, jam buvo paaiškinta, kad nebuvo dažomas variklio gaubtas ir kairės pusės sparnas, tačiau buvo perdarytos, pritaikytos paties atvežtos keistinos detalės ir su tokiais darbais atsakovės atstovas sutiko. Šių darbų atlikimo fakto atsakovė neginčija.
11.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad niekada nevengė atsiskaityti už atliktus automobilio darbus. Ginčas tarp šalių kilo dėl 327,11 Eur su PVM (skirtumo tarp apytikrės ir konkrečios sąmatos sumų), tačiau ir neginčijama sumos dalis nėra sumokėta iki šiol.
11.5. 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu teismas aiškinosi aplinkybes dėl atsakovės prašomų išreikalauti dokumentų: „Audatex“ išrašo dėl sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo; 2019 m. kovo 29 d. ieškovės sąmatoje minimo užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės prašomų dokumentų suformavimo teismo posėdyje buvo pateikti paaiškinimai, juos, kaip naudojamus UAB „Porix“ veikloje, išsamiai pakomentavo ieškovės liudytojas (duomenys neskelbtini) V. K.. Teismas dokumentų įrodomąją reikšmę aptarė sprendimo 5, 8, 20 punktuose, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl šių dokumentų neišreikalavimo ir jų įrodomosios reikšmės nepatvirtina, kad šalims buvo sudarytos nevienodos sąlygos įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes.
11.6. Atsakovė ginčija teismo išvadas dėl atsakovės procesinio pasyvumo (sprendimo 24 punktas), teigia, kad teismui buvo pagrindas pagal atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 2 punkte išsamiai aptarė pagrindą bylą nagrinėti iš esmės, atsakovė apeliaciniu skundu neginčija teismo išvadų. Pažymi, kad atsakovės motyvai dėl šalies išklausymo pareigos nepaneigia teismo išvadų dėl procesinio pasyvumo bet ir sustiprina, nes apeliacinio skundo priedai patvirtinta, kad bendrovėje dirba kvalifikuotas teisininkas, kuris galėjo atstovauti bendrovės interesams teisme, teikti išsamius paaiškinimus, įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas procesines normas teisingai išnagrinėjo civilinę bylą ir naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis siejo atsakovei priklausančio automobilio remonto rangos teisiniai santykiai. Byloje kilo ginčas dėl automobilio remonto rangos darbų kainos ir atsakovės, kaip rangos darbų užsakovės, pareigos ją apmokėti.
6. Iš 2018 m. lapkričio 5 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo apskaičiuota remonto darbų kaina – 783 Eur bei dažymo darbų ir medžiagų kaina – 369,54 Eur (iš jų: 201,30 Eur – dažymo darbų kaina bei 168,24 Eur – dažymo medžiagų kaina), iš viso remonto kaina su PVM 1394,57 Eur. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog pirminė sąmata „Audatex“ sistemoje, siekiant išvengti papildomų išlaidų už sistemos naudojimą mokėjimo, buvo pildyta 2019 m. vasario mėn. pradžioje į anksčiau suformuoto dokumento formą suvedant ginčo automobilio duomenis, todėl šioje sąmatoje nurodyta data – 2018 m. lapkričio 5 d. Liudytojas paaiškino, kad šioje programoje suvedami naujų detalių duomenys, suvedus gaunami duomenys dėl darbų atlikimo kainų.
7. Iš 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmatos matyti, kad atsakovės automobilio (krovininio furgono) „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) remonto kaina su PVM – 1932,37 Eur, buvo atlikta 1539,00 Eur vertės remonto rangos darbų (be PVM) bei 58,00 Eur vertės keistos detalės ir medžiagos (be PVM).
8. Iš 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Line-x“ LT buvo išrašyta sąskaita dėl 1932,37 Eur sumos apmokėjimo už automobilio remontą po eismo įvykio, ji buvo įteikta S. A..
9. Iš 2019 m. balandžio 1 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), sąmatos detalizacijos matyti, kad atsakovės automobilio remonto poreikis buvo apskaičiuotas „Audatex“ sistema, į ją suvedus automobilio modelį, individualius gamyklinius parametrus bei faktinę techninę būklę, o taip pat ieškovės taikomus valandinius remonto darbų bei dažymo darbų įkainius ir šiai sistemai automatiškai pateikus keistinų dalių sąrašą, darbų apimtį ir jų kainas, jas vertinant pagal gamyklinius parametrus. Sąmatoje fiksuotos numatytos keisti detalės: „P buferio skers. rėm., P K R-arka; P K lonžerono V dal.; K lonžeronas; G difuz.; skysčio išpil. Bakel; ventil. / klamp. mov.“
10. Nuotraukoje 20190206-1.jpg matyti, kad atsakovės automobilis buvo su defektais, kuriems pašalinti buvo būtinas remontas, nuotraukoje fiksuotas automobilis, stovintis lauke, automobilio priekis aklinai apdangstytas plėvele ir apklijuotas, apsnigtas. Nuotraukose 20190228-2.jpg, 20190228-3.jpg, 20190228-4.jpg, 20190228-5.jpg, 2019 m. gegužės 8 d. atsakymo į pretenziją prieduose matyti, kad atsakovės automobilis buvo su defektais, kuriems pašalinti buvo būtinas remontas, automobilis fiksuotas patalpoje, matomi automobilio priekinės dalies ir vieno šono apgadinimai.
11. Iš 2019 m. kovo 29 d. susirašinėjimo elektroninio ryšio priemone matyti, kad atsakovės vadovui 2019 m. kovo 29 d. 12.30 val. buvo įteikta 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmata, atsakovės vadovas paprašė atsiųsti sąskaitą ir detalizuoti rangos darbų pabrangimą.
12. Iš 2019 m. balandžio 1 d. bei 2019 m. balandžio 11 d. el. laiško susirašinėjimo elektroninio ryšio priemone matyti, kad atsakovės vadovas A. G. pareiškė prieštaravimą dėl konkrečioje sąmatoje apskaičiuotos darbų kainos ir pareikalavo pataisyti 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą.
Dėl šalių susitarimo
13. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
14. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jeigu sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-318/2011). Taigi, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis dėl rangos teisinių santykių atlygintinumo. Vien aplinkybė, kad nebuvo užpildyta užsakymo paraiška arba automobilio priėmimo-pardavimo aktas pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr.2B-175 patvirtinto Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9 ir 11 punktuose keliamus reikalavimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirminė sąmata buvo galutinė, kad ji, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, atliktus konkrečius darbus, nekito. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl atlyginimo už konkrečius papildomus darbus, mažai tikėtina. Be to, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šalys susitarė dėl pasikeitusių aplinkybių, atliktinų darbų apimties ir apmokėjimo už juos nei kad pagal tarp šalių susiklosčius rangos teisiniams santykiams nebuvo susitarimo, t.y. labiau tikėtina, kad nebuvo susitarta, jog atsakovė atliks papildomus darbus neatlygintinai arba už pirminę kainą.
15. Apeliantės vertinimu, ieškovė, detaliai apžiūrėjusi automobilį ir įvertinusi visų būtinų atlikti remonto darbų poreikį bei apimtį, paruošė ir atsakovei atsiuntė komercinį pasiūlymą – automobilio remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 1394,57 Eur suma. Apeliantės vertinimu, ši suma buvo galutinė ir negalėjo kisti. Apeliacinio teismo vertinimu, liudytojo (duomenys neskelbtini) V. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu, ir tai patvirtina LITEKO duomenys, posėdžio garso įrašas bei byloje pateikti duomenys, paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes. Nors vertinant liudytojo paaiškinimus ir negalima daryti neabejotinos išvados, kad buvo sutarta galutinė konkreti suma, pagal ieškovės bei liudytojo paaiškinimus, visi darbai bei jų apimtis buvo derinami su atsakove, o atsakovė įvertinusi situaciją prašė ieškovės remontuoti automobilį. Šalys sprendė dėl darbų apimties, vertintina, kad ieškovė atsiklausdavo atsakovės atstovo nuomonės, buvo nurodoma, kad papildomi darbai kainuos, atsakovė tam neprieštaravo. Iš esmės byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi dėl darbų atlikimo apimties ir pan. Liudytojo paaiškinimu, suremontavus automobilį jį pasiėmė atsakovės vairuotojas. Liudytojas paaiškino, kad ieškovės atstovui nuėjus parengti sąskaitos ir atnešus perduoti vairuotojui jis jau buvo išvykęs. Tuomet liudytojas pats nuvežė PVM sąskaitą dėl apmokėjimo atsakovei ir perdavė atsakovės darbuotojui. Byloje pateikti susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė nurodo, kad „siųsk sąskaitą ir viskas“, liudytojas rašo, kad „persiunčiau prieš pietus“, ir po valandos matyti žinutė: „ar gali detalizuoti kodėl pabrango daugiau nei 400 Eur, 200 kaip ir randu bet kitų ne ?“ Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovei buvo paaiškinta, kad nebuvo dažomas variklio gaubtas ir kairės pusės sparnas, tačiau buvo perdarytos, pritaikytos paties atvežtos keistinos detalės ir su tokiais darbais atsakovės atstovas sutiko. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė neginčijo byloje ieškovės pateiktų įrodymų dėl susirašinėjimo su atsakovės vadovu bei faktinių aplinkybių, kad atsakovės vadovas konkrečią sąmatą iš ieškovės gavo, su ja susipažino, nereiškė pretenzijų dėl darbų apimties ir kokybės, automobilį atsiėmė nesumokęs už darbus bei juo naudojosi.
16. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo spręsti, kad ginčo dėl darbų apimties, darbų derinimo, kokybės tarp šalių nėra, daroma išvada, kad iš esmės atsakovė nesutinka su, jos vertinimu, per aukšta darbų atlikimo kaina. Iš 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmatos matyti, kad atsakovės automobiliui buvo atlikta 1539,00 Eur vertės remonto rangos darbų (be PVM) bei keistos 58,00 Eur vertės detalės ir medžiagos (be PVM), iš viso remonto kaina su PVM – 1932,37 Eur. Atsakovė neteikė į bylą jokių duomenų, kad darbų kaina yra užaukštinta, kad ji prašė mažinti kainą ir pan. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad niekada nevengė atsiskaityti už atliktus automobilio darbus, nes ginčas tarp šalių kilo dėl 327,11 Eur su PVM (skirtumo tarp apytikrės ir konkrečios sąmatos sumų), tačiau neginčijama sumos dalis nėra sumokėta iki šiol, tai patvirtina bylos duomenys. Pažymėtina, kad nors atsakovė ir nurodė, kad dėl galutinės sumos buvo susitarta pačioje pradžioje dar prieš atliekant darbus ir kainai nebuvo pagrindo didėti, tačiau faktiškai atlikus ir kitus darbus, dėl kurių nebuvo sutarta pirminėje sąmatoje, turėjo pareigą įrodyti konkrečiais aplinkybes dėl pirminio susitarimo dėl darbų atlikimo už tą pačią kainą. Dėl realiai atliktų darbų turėjo galimybę raštu įforminti susitarimus, nurodyti konkrečias sumas, tai galbūt būtų padėję išvengti galinčių kilti ginčų dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus ir pan. Šiuo atveju atsakovė jokių įrodymų neteikė. Iš esmės tik atlikus darbus, kurie buvo suderinti ir su kurių atlikimu sutiko, tik išrašius galutinę PVM sąskaitą faktūrą pradėjo kelti klausimą dėl per didelės mokėtinos sumos (CPK 178 straipsnis).
17. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad esminę reikšmę neteisingam ir neteisėtam sprendimui priimti turi tai, kad nebuvo patenkintas atsakovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, dėl programos „Audatex“ išrašo su istorija dėl pirminės sąmatos parengimo išreikalavimo, 2019 m. kovo 29 d. ieškovės sąmatoje minimo „užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu neva sudaryta 2019 m. kovo 29 d. sąmata. Nurodė, kad prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo pareikštas dar su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, tačiau apeliantės prašymo teismas netenkino ir įrodymų, buvusių ieškovės žinioje, neišreikalavo. Minimo „užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvimas ar nebuvimas leistų objektyviai ir neginčijamai spręsti, ar ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl papildomų darbų, nenumatytų pirminėje sąmatoje, atlikimo ir automobilio remonto darbų kainos padidinimo. Liudytojas paaiškino, kad užsakymo numeris suteiktas įmonės vidiniam patogumui dėl užsakymo identifikavimo, o programa „Audatex“ yra mokama, vienkartinio pasinaudojimo kaina yra 17 Eur ir šiuo atveju programa dėl sąmatos buvo atidaryta ir ja pasinaudota vieną kartą. Pažymėjo, kad programoje neatliekami apskaičiavimai su naudotomis detalėmis, šiuo atveju dėl panaudotų detalių jos turėjo būti patvarkytos, pritaikytos konkrečiam atvejui, tam reikalinga buvo atlikti papildomus darbus, už kuriuos turi būti sumokama. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės, liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinus bylos duomenis spręstina, kad minėtų duomenų išreikalavimas atsižvelgiant į jų sąsajumą, vertinant kitus įrodymus, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas rėmėsi vien ieškovės darbuotojų, turinčių tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais. Apeliacinio teismo vertinimu, teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visumą į bylą pateiktų įrodymų.
18. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, vadovavosi įstatymo reikalavimais ir logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė pagal susitarimą darbus atliko, darbų rezultatą pasiekė, atlikti darbai trūkumų neturėjo, nes atsakovė atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl atsakovei atsirado pareiga už atliktus darbus sumokėti.
20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje pateikiamas kitoks pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai pažeidžia reglamentuojančias proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įsitikino, kad pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, vadovavosi CPK 12 straipsnyje, 178 straipsnyje reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, vertino, ar pateiktieji įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
21. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padarė CPK įtvirtintų rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principo (CPK 21 straipsnis) pažeidimus, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Nurodė jau minėtas aplinkybes dėl duomenų iš ieškovės neišreikalavimo. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes atsakovės įmonės direktorius tuo metu buvo iš anksto suplanuotoje darbinėje komandiruotėje JAV. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai neišklausė atsakovės atstovo, kuris betarpiškai bendravo su ieškove dėl automobilio remonto, paaiškinimų. Perdėtas ir galbūt nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skubėjimas išnagrinėti bylą kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo ir nešališkumo priimant sprendimą.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. gegužės 8 d. atsiliepime prašė išreikalauti minėtus dokumentus (šios nutarties 26 punktas). Teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino priimtą 2019 m. liepos 10 d. sprendimą už akių. Paskyrė parengiamąjį posėdį 2019 m. rugpjūčio 22 d. 10 val. Išaiškino, kad šalys turi pareigą pateikti įrodymus. Atsakovei šaukimas įteiktas 2019 m. liepos 17 d. 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad bilietai nupirkti dar 2019 m. liepos 9 d. 2019 m. rugpjūčio 22 d. teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo posėdį paskyrė 2019 m. rugsėjo 17 d. 10 val. Atsakovė buvo įpareigota patikslinti prašymą dėl prašomų išreikalauti dokumentų. 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas prašymas išreikalauti dokumentus bei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes atsakovės direktorius nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 4 d. yra darbinėje komandiruotėje JAV. Į bylą pateiktas 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymas dėl komandiruotės, skrydžio bilietas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė, žinodama iš anksto apie vadovo išvykimą, turėjo galimybę paskirti atstovą byloje, galimybę reikšti prašymus tik sužinojus apie posėdžio datą, prašyti perkelti į kitą datą ir pan. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pažymėtina, kad šalys turi ne tik teises, numatytas CPK 42 straipsnyje ir kitas, bet ir pareigas. Siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros, faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 7,12 straipsniai, 42 ,178 straipsniai, 141,226,227straipsniai). Nors šalys turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis ( CPK 13 straipsnis), jos turi ir pareigą sąžiningai naudotis joms suteikiamomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus (CPK 7 straipsnis), siekti bendradarbiavimo ( CPK 8 straipsnis), nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ( CPK 95 straipsnis). Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.
23. Iš LITEKO duomenų, teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes dėl prašomų išreikalauti duomenų, jų reikšmės ir kt., taip pat išsamiai aiškinosi faktines aplinkybes ir nusprendęs, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį atvyko be svarbių priežasčių, įvertinęs bylos duomenis priėmė sprendimą bylą išnagrinėti iš esmės 2019 m. rugpjūčio 22 d. nedalyvaujant atsakovės atstovui. Apeliacinio teismo vertinimu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas CPK nuostatų nepažeidė, nėra pagrindo vertinti, kad byloje neatskleista bylos esmė, kad teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Spręstina, kad atsakovė turėjo realias galimybes pasinaudoti savo teisėmis, dalyvauti teisminiame nagrinėjime, tačiau nepasinaudojo. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovės motyvai dėl šalies išklausymo pareigos nepaneigia teismo išvadų dėl procesinio pasyvumo, bet dar labiau patvirtina teismo išvadas, nes apeliacinio skundo priedai patvirtinta, kad bendrovėje dirba kvalifikuotas teisininkas, kuris galėjo atstovauti atsakovės interesams teisme, teikti išsamius paaiškinimus, įrodymus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės teisių nepažeidė. Nėra teisinio pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl CPK įtvirtintų rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų pažeidimų bei sutikti, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
24. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 423,50 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2019 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymą). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, sugaištą laiką bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 423,50 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Line-x“ LT, juridinio asmens kodas 302590905, ieškovei UAB „Porix“, juridinio asmens kodas 300588229, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 centų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėja Vilija Valantienė