Civilinė byla Nr. e2A-359-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01595-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ ieškinį atsakovams A. V., R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VAB-Transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. V., R. S. ir UAB „Jesa“ 103 508 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dabartiniam ieškovės direktoriui L. L. tapo žinoma, jog buvusio bendrovės direktoriaus R. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, akcininko A. V. nurodymu, bendrovė sudarė panaudos sutartis su bendrovės akcininko A. V. valdoma UAB „Jesa“ (panaudos gavėja). Susipažinus su panaudos sutarčių turiniu nustatyta, kad panaudos sutartys iš esmės pažeidžia bendrovės, jos akcininkų ir kreditorių interesus, nes, remiantis panaudos sutarčių turiniu, transporto priemonės A. V. valdomai UAB „Jesa“ buvo perduotos neatlygintinai, be to, bendrovė įsipareigojo kompensuoti panaudos gavėjai šios patirtas vairuotojų samdymo išlaidas. Visas išlaidas, susijusias su transporto priemonėmis, patiria ieškovė (įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidas kurui, kelių mokesčius, mokėjimus už vilkikus lizingo bendrovėms ar kitiems asmenims), tačiau visa finansinė nauda (pajamos), gauta už krovinių pervežimą, remiantis panaudos sutarčių turinio analize, tenka panaudos gavėjai – UAB „Jesa“.
3. Iš duomenų, skelbiamų valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Regitrų centre matyti, kad UAB „Jesa“ yra glaudžiai susijusi ne tik su ieškovės akcininku A. V., tačiau ir su buvusiu bendrovės direktoriumi R. S.: jis nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d. buvo UAB „Jesa“ akcininkas; nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo UAB „Jesa“ direktorius; A. V. nuo 2020 m. vasario 17 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos yra UAB „Jesa“ akcininkas; nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos yra UAB „Jesa“ direktorius. A. V. nuo 2015 m. kovo 17 d. yra ieškovės akcininkas, o R. S. nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2022 m. birželio 13 d. buvo ieškovės direktorius. Akivaizdu, kad panaudos sutartys buvo sudarytos R. S. būnant de facto (faktiniu) bendrovės direktoriumi, A. V., kuris buvo ieškovės vadovas de jure (pagal teisę), nurodymu. A. V. ir R. S. akivaizdžiai buvo susiję su panaudos gavėja UAB „Jesa“ ir siekė naudos išskirtinai UAB „Jesa“ bei, atitinkamai, sau, kaip UAB „Jesa“ naudos gavėjams.
4. Naujasis ieškovės direktorius L. L., atsižvelgdamas į panaudos sutartimis daromą žalą bendrovei, 2022 m. birželio 14 d. pranešimais nutraukė panaudos sutartis ir pareikalavo perduoti transporto priemones ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 21 d. Taip pat 2022 m. birželio 17 d. išsiuntė UAB „Jesa“ vadovui A. V. papildomą pranešimą, kuriame detaliai aprašyta transporto priemonių grąžinimo tvarka. Bendrovė, neatgavusi iki 2022 m. birželio 21 d. transporto priemonių, 2022 m. liepos 1 d. pateikė UAB „Jesa“ ir jos direktoriui A. V. reikalavimą grąžinti bendrovės turtą.
5. Bendrovė dėl neteisėtai valdomų ir laiku negrąžintų transporto priemonių patyrė iš viso 103 508 Eur nuostolių (bendrovės negautos pajamos vidutiniškai sudaro 458 Eur per dieną už kiekvieną transporto priemonę). Šią žalą solidariai prašoma priteisti iš atsakovų, nes yra susiklosčiusios išimtinės aplinkybės, dėl kurių konstatuotinas visų atsakovų atsakomybės solidarus pobūdis: visus tris atsakovus siejo bendri vienas su kitu neatskiriamai susiję veiksmai pasekmių atžvilgiu, t. y. jei nebūtų buvę neteisėtų R. S. ir A. V. veiksmų (esant bendram susitarimui dėl akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingų panaudos sutarčių sudarymo ir neatlygintino transporto priemonių perdavimo UAB „Jesa“) bei neteisėtų UAB „Jesa“, kuri valdoma A. V., veiksmų (transporto priemonių negrąžinimo ieškovei per panaudos sutartyse nustatytą terminą), žala nebūtų atsiradusi. Visus tris atsakovus sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. visi atsakovai dalyvavo panaudos sutarčių sudarymo procese bei žinojo, kad panaudos sutartys yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingos ieškovei. UAB „Jesa“ yra valdoma A. V., kuris yra ne tik UAB „Jesa“ vienintelis akcininkas, bet ir vadovas. A. V. priimami sprendimai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad UAB „Jesa“ negrąžino ieškovei transporto priemonių per panaudos sutartyse nustatytą terminą, neteisėtai naudodamasi transporto priemonėmis gavo turtinę naudą ir atitinkamai padarė ieškovei turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui R. S. iš ieškovės UAB „VAB-Transport“ 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovui A. V. iš ieškovės UAB „VAB-Transport“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei UAB „Jesa“ iš ieškovės UAB „VAB-Transport“ 1 339 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovę su atsakove UAB „Jesa“ sieja panaudos sutartiniai santykiai, tačiau su atsakovais A. V. ir R. S. tokie sutartiniai teisiniai santykiai nesieja, reikalavimai šiems atsakovams yra reiškiami dėl jų, kaip valdymo organų, veiksmų, sudarant ir įgyvendinant panaudos sutartis. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovais patrauktų asmenų prievolė atlyginti ieškovės galimai patirtą žalą kyla skirtingais pagrindais. Kadangi pareikšto reikalavimo dalykas yra dalus, atsakovus ir ieškovę siejančių santykių prigimtis ir taikytinos atsakomybės pagrindai yra skirtingi (atitinkamai, sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė), teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl visų atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo.
Dėl atsakovų A. V. ir R. S. civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo
8. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovų A. V. ir R. S. neteisėtus veiksmus grindė dviem skirtingais aspektais: 1) atsakovai, iš kurių R. S. būnant de jure ieškovės vadovu, o A. V. – ieškovės vadovu de facto, buvo susiję su panaudos gavėju UAB „Jesa“ bei siekė naudos išskirtinai UAB „Jesa“ bei atitinkamai sau, todėl sudarė ieškovei ekonomiškai nenaudingas panaudos sutartis; 2) A. V. priimami sprendimai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad UAB „Jesa“ negrąžino ieškovei transporto priemonių per panaudos sutartyse nustatytą terminą, neteisėtai naudodamasi transporto priemonėmis atsakovė gavo turtinę naudą ir atitinkamai padarė ieškovei turtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pirmu atveju abiejų atsakovų neteisėti veiksmai yra vertinami per ieškovės valdymo organų fiduciarinių pareigų pažeidimą, o antru atveju neteisėtais yra vertinami atsakovo A. V., kaip UAB „Jesa“ vadovo, veiksmai, negrąžinant laiku panaudos pagrindais perduotų transporto priemonių.
9. Teismas, vertindamas atsakovų veiksmus per fiduciarinių įsipareigojimų ieškovei prizmę, sutiko, kad atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimą gali būti taikoma tiek de jure, tiek de facto vadovui, todėl ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo A. V., kaip de facto vadovo, statusą, turėjo įrodyti, jog šis asmuo nuolatos ir sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Teismas nusprendė, kad ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Konstatavo, kad ieškovė iš esmės apsiribojo tik faktinių aplinkybių apie atsakovų ryšius išdėstymu, iš kurių galima spręsti, jog minėti asmenys yra seniai pažįstami ir, tikėtina, bendrai kūrė tiek ieškovės, tiek atsakovės bendrovių verslo planus, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių šio atsakovo nuolatinį ir sistemingą vadovavimą ieškovės bendrovei, t. y. valdingų sprendimų priėmimą, darbuotojų priėmimą ir (ar) atleidimą, bendrovės finansų valdymą, verslo sprendimų priėmimą ir kt., kurie sudarytų objektyvų pagrindą spręsti dėl asmens de facto vadovavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė, kad panaudos sutarčių sudarymo metu atsakovas A. V. buvo faktinis ieškovės vadovas.
10. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo R. S. deliktinės atsakomybės pirmos sąlygos – neteisėtų veiksmų – buvimo, atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė šio atsakovo neteisėtus veiksmus grindė ekonomiškai nenaudingų panaudos sutarčių sudarymu, tačiau reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos žalos byloje nereiškė. Nurodė, kad dėl panaudos sandorių sudarymu ieškovei padarytos žalos atlyginimo byloje reikalavimai nėra reiškiami, todėl teismui net ir įvertinus tokių sandorių atitikimą ieškovės interesams, tai materialinių pasekmių ieškovei nesukels. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino ir nepasisakė, ar sudarydamas panaudos sutartis atsakovas R. S. nepažeidė fiduciarinių pareigų ieškovei, konstatavęs, kad tokių aplinkybių įvertinimas jokių materialinių pasekmių ieškovei nesukels. Taip pat teismas nustatė, kad ieškinys dėl panaudos pagrindais perduotų transporto priemonių negrąžinimo laiku padarytos žalos atlyginimo atsakovui R. S. pareikštas nepagrįstai, nes atsakovo nesiejo jokie santykiai nei su panaudos davėja, nei su panaudos gavėja, todėl ieškinį atmetė.
11. Vertindamas atsakovo A. V., kaip UAB „Jesa“ vadovo, veiksmus, laiku negrąžinant panaudos pagrindais perduotų transporto priemonių, teismas pažymėjo, kad šiuo pagrindu ieškovė iš vis neturėjo teisės reikšti tiesioginio reikalavimo atsakovui. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Jesa“ nėra nemoki (pagal byloje atliktos ekspertizės duomenis bendrovė vykdo pelningą veiklą) ir atsisako atlyginti ieškovės nuostolius tik dėl to, jog laiko juos nepagrįstais. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad nėra būtinų sąlygų tiesioginiam ieškiniui atsakovės vadovui reikšti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimus atsakovui A. V. atmetė.
Dėl atsakovės UAB „Jesa“ civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo
12. Teismas nustatė, kad ieškovę UAB „VAB-Transport“ ir atsakovę UAB „Jesa“ siejo 12 neterminuotų transporto priemonių panaudos sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Panaudos sutartys nutrauktos ieškovės, kaip panaudos davėjos, 2022 m. birželio 14 d. pranešimu, dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo šalių ginčo nėra. Nustatė, kad ieškovė, remdamasi panaudos sutarčių 3.1 papunkčiu, prašo iš atsakovės priteisti jos patirtus nuostolius dėl pavėluoto transporto priemonių grąžinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai atsakovei UAB „Jesa“ yra grindžiami sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, t. y. sutartinės civilinės atsakomybės taikymu.
13. Teismas nustatė, kad sutartyje sulygtu terminu, t. y. per 7 kalendorines dienas panaudos pagrindais perduotos transporto priemonės panaudos davėjai nebuvo grąžintos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja pirma sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėti veiksmai, pasireiškę pavėluotu transporto priemonių grąžinimu. Nors atsakovė rėmėsi aplinkybėmis dėl ieškovės, kaip panaudos davėjos, netinkamo elgesio, pasireiškusio atsisakymu priimti grąžinamas transporto priemones, visgi teismo vertinimu, atsakovė niekaip tokių aplinkybių nepagrindė ir ieškovės kaltės dėl transporto priemonių grąžinimo ne laiku neįrodė.
14. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktu įrodymu (vaizdo įrašu), atkreipė dėmesį, kad iš įrašo nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo bandoma grąžinti transporto priemones: nėra nurodyta vaizdo įrašo padarymo data, vieta, kas ir su kuo kalbasi ir pan.; vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių atsakovė plačiau nepaaiškino; iš vaizdo įrašo teksto galima spręsti, jog buvo bandoma grąžinti tik devynias iš panaudos pagrindais perduotų dvylikos transporto priemonių, kitų transporto priemonių (ne)perdavimo aplinkybės nėra atskleistos; nei iš vaizdo įrašo, nei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, ar dėl konkretaus transporto priemonių perdavimo laiko panaudos sutarčių šalių atstovai buvo susitarę, kaip ir to, kodėl transporto priemones buvo bandoma grąžinti darbuotojoms, kurios nurodė, jog yra neįgaliotos transporto priemones priimti ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovė UAB „Jesa“ neįrodė ieškovės kaltės dėl panaudos objekto grąžinimo ne laiku.
15. Teismas nustatė, kad dėl pavėluoto panaudos objektu esančių transporto priemonių grąžinimo ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 103 508 Eur negautų pajamų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad panaudos gavėja sutiko panaudos davėjai už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 21 d. (sutartimi nustatyta transporto priemonių grąžinimo diena) iki 2022 m. liepos 17 d. (faktinė visų transporto priemonių grąžinimo diena) apmokėti už laiku negrąžintas transporto priemones nuomą rinkos kainomis, nurodžiusi, jog sutiktų ieškovei atlyginti šios tiesioginius nuostolius, kurie buvo patirti minėtu laikotarpiu ir kuriuos apskaičiavo teismo ekspertė byloje atliktoje teismo ekspertizėje. Tačiau, kaip nurodė teismas, ieškovė byloje pareikštų reikalavimų nekeitė, palaikė savo poziciją dėl negautų pajamų priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl kitų nuostolių priteisimo nepasisakė.
16. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, vidutiniškai per dieną vienas vilkikas generuoja 485 Eur pajamų, todėl iš viso dėl vilkikų grąžinimo ne laiku ji negavo 103 508 Eur pajamų. Pažymėjo, kad ieškovės negautų pajamų apskaičiavimai stokoja pagrįstumo.
17. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizę atlikusiai ekspertei, be kita ko, buvo užduotas klausimas, kiek ieškovė negavo grynojo pelno atsakovei UAB „Jesa“ transporto priemones grąžinus ne 2022 m. birželio 21 d., o kitomis datomis. Teismo ekspertė pateikė tikėtiną išvadą, kad ieškovė negalėjo gauti grynojo pelno atsakovei UAB „Jesa“ transporto priemones grąžinus ne 2022 m. birželio 21 d., o kitomis datomis, bet galėjo žymiai sumažinti 2022 m. įmonės gautą grynąjį nuostolį. Nurodė, kad teismo posėdyje ekspertė papildomai paaiškino, jog vertinti, kiek pajamų generuoja vienas vilkikas, nėra tikslu ir pagrįsta, nes vienu metu vieni vilkikai gali būti įdarbinti, o kiti stovėti, todėl ir jų generuojamos pajamos bus visiškai skirtingos, be to, pajamų dydis priklauso nuo važiuojamo maršruto ilgio ir daugelio kitų veiksnių, o tiek dėl stovinčio, tiek dėl važiuojančio vilkiko įmonė patiria vienodas draudimo ir nuvertėjimo sąnaudas.
18. Teismas sutiko su teismo ekspertės išvadomis ir konstatavo, kad dėl atsakovės UAB „Jesa“ panaudos pagrindais pateiktų transporto priemonių grąžinimo ne laiku ieškovė nepatyrė žalos negautų pajamų forma. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 17 d.) pas ieškovę dirbo 8 vairuotojai, o vilkikų ieškovė iš viso turėjo daugiau kaip 20 vnt. Duomenų, kad ieškovė turėjo pakankamai savo ar išnuomotų darbuotojų ginčo vilkikams įdarbinti, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog negavo iš anksto suplanuotų pajamų, todėl jos ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Ieškovė UAB „VAB-Transport“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį UAB „Jesa“ atžvilgiu patenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Jesa“ 103 508 Eur nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Apeliantė sutinka su sprendimo dalimi, kuria konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, tačiau nesutinka, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovė nepatyrė žalos. Žalos faktas yra akivaizdus. Bendrovė dėl atsakovės UAB „Jesa“ neteisėtų veiksmų negalėjo naudoti transporto priemonių savo veikloje ir generuoti pajamų. Teismo ekspertizę atlikusi ekspertė yra atsakiusi, kad dėl laiku negrąžintų transporto priemonių ieškovė negavo 133 019 Eur pajamų, o apklausiama teismo posėdžio metu, patikslino, jog ieškovė negavo 163 147 Eur pajamų. Taigi ekspertizės aktu nustatytas faktas, kad dėl UAB „Jesa“ neteisėtų veiksmų ieškovė negavo pajamų.
19.2. Teismas turėjo spręsti ne tik dėl ieškovės nuostolių negautų pajamų iš transporto priemonių naudojimo pervežimo veikloje forma priteisimo, bet ir dėl kitokio pobūdžio nuostolių (restitucinių nuostolių, nuostolių, apskaičiuotų pagal nuomos rinkos kainas, nuostolių tiesioginių išlaidų forma) priteisimo, nes jie buvo įrodinėjami byloje. Aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pateikti išaiškinimai tuo aspektu, kad ieškovė, įvairiais būdais įrodinėdama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius, neprivalėjo tikslinti pareikšto ieškinio, o bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas turėjo spręsti ir dėl nuostolių apskaičiavimo ir nustatymo, remiantis visais byloje įrodinėtais bei nustatytais nuostolių atlyginimo apskaičiavimo būdais. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą bei proceso teisės normas, nustatančias teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
19.3. Ieškovei tinkamai neįrodžius nuostolių dydžio, ieškinys negali būti vien dėl to atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė pateikė išsamius skaičiavimus, paaiškinimus, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis apskaičiuoti nuostoliai. Nuostoliai apskaičiuoti, remiantis ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis už 2022 m. sausio-gegužės mėn. tokiu būdu: iš vilkikų sugeneruotų pajamų atimtos ieškovės patirtos išlaidos, apskaičiuotos vieno vilkiko vidutiniškai generuojamos pajamos per vieną dieną (485 Eur) ir atitinkamai apskaičiuojamos ieškovės negautos pajamos už laiku negrąžintus vilkikus. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė nepatyrė turtinės žalos, vadovavosi išimtinai teismo ekspertės išvada, jog ieškovė nebūtų gavusi grynojo pelno, tačiau neatsižvelgė į tai, jog teismo ekspertė, atlikdama skaičiavimus ir darydama minėtą išvadą, rėmėsi ne ieškovės ir UAB „Jesa“ pateiktais duomenimis apie patirtas sąnaudas, o suteiktų paslaugų savikainos ir galimų būtinųjų papildomų išlaidų koeficientais. Toks ieškovės nuostolių skaičiavimo būdas nėra tinkamas, nes be krovinių pervežimo veiklos ieškovė vykdo ir krovinių ekspedijavimo bei kitą veiklą, gauna iš to pajamas ir, atitinkamai, patiria su tuo susijusias sąnaudas. Teismo ekspertės išvada, kad ieškovė, tikėtina, negalėjo gauti grynojo pelno, reiškia tik tai, jog ieškovės 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje bus fiksuojamas grynasis nuostolis, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad ieškovei neteisėtais atsakovės veiksmais nepadaryta turtinė žala. Be to, teismo ekspertė padarė tik tikėtiną išvadą.
19.4. Teismas ieškovės nuostolius negautų pajamų forma galėjo apskaičiuoti nustatydamas ieškovės pelningumo rodiklius (bendrojo ir grynojo pelno maržą), vertindamas ieškovės ginčo laikotarpiu valdytais vilkikais (12 vnt.) sugeneruotas pajamas ir patirtas sąnaudas.
19.5. Teismas nurodė, kad negautos pajamos turi būti iš anksto suplanuotos gauti ir realios, o ieškovės prašomas priteisti žalos dydis neatitinka tokių kriterijų, nes ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 17 d.) pas ieškovę dirbo 8 vairuotojai, kai vilkikų ieškovė iš viso turėjo daugiau kaip 20 vnt. Visiškai nelogiška būtų samdyti vairuotojus esant tokio pobūdžio neteisėtiems atsakovo veiksmams, kadangi atsakovui neteisėtai negrąžinant vilkikų ieškovė turėtų išlaikyti ir naujai pasamdytus vairuotojus, mokėti jiems darbo užmokestį, mokėti mokesčius, o darbuotojai negalėtų atlikti savo darbo funkcijų. Aplinkybė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu turėjo 8 vairuotojus, nepaneigia prašomų priteisti negautų pajamų realumo.
19.6. Tuo atveju, jei teismas būtų konstatavęs, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei nuostolius negautų pajamų forma, turėtų būti priteisiamos 4 870 Eur tiesioginės išlaidos už transporto priemonių eksploatavimą atsakovui UAB „Jesa“ nepagrįstai negrąžinant transporto priemonių.
19.7. Sprendžiant dėl restitucinių nuostolių priteisimo CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu, nėra vertinami bendrovių pajėgumai, darbuotojų skaičius. Sprendžiant dėl restitucinių nuostolių priteisimo yra vertinama, kokią žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė ieškovė ir kokią finansinę naudą iš savo neteisėtų veiksmų gavo atsakovė. Teismo ekspertė nustatė, kad atsakovei laiku negrąžinus transporto priemonių, ieškovė negavo 163 147 Eur pajamų. Šią sumą ieškovė galėjo panaudoti savo veiklos išlaidoms sumažinti. Atsakovė UAB „Jesa“ iš savo neteisėtų veiksmų gavo 55 491,10 Eur pajamų, kas sudaro 24 007,01 Eur bendrąjį pelną ir atitinkamai 19 100 Eur grynąjį pelną.
20. Atsakovė UAB „Jesa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Apeliantės atlikti skaičiavimai visiškai neatitinka realybės, naudojamas nerealus pajamų dydis ir ne visos apeliantės patirtos išlaidos, būtent, nėra įtraukti nei vairuotojų dienpinigiai, nei administracijos išlaidos ir kt. Šiuo atveju reikėtų pasikliauti viešai deklaruotais apeliantės finansiniais rodikliais, t. y. balansu, kur aiškiai matyti, kad apeliantė per 2022 m. patyrė 240 998 Eur nuostolį. Teismo ekspertė nustatė, kad dėl transporto priemonių grąžinimo ne laiku apeliantė negalėjo gauti jokio grynojo pelno pajamų, nes įmonė iš esmės veikia nuostolingai, yra ties kritine nemokumo riba. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad duomenų, jog apeliantė turėjo pakankamai savo ar išnuomotų darbuotojų ginčo vilkikams įdarbinti, byloje nėra.
20.2. Panaudos sutartyse nėra numatyta, kad finansinė nauda (pajamos), gautos už krovinių pervežimą, atitenka atsakovei. Be to, šių pajamų atsakovė niekada nėra gavusi. Akivaizdu, kad apeliantė tokiais argumentais tik klaidina teismą, nes finansinę naudą (pajamas), gautą už krovinių pervežimą, gavo tik apeliantė. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-568-1097/2024. Apeliantė neturėjo pakankamai darbuotojų, todėl ir buvo sudaromos panaudos sutartys, siekiant vykdyti apeliantės pateikiamus užsakymus dėl krovinių pervežimo. Panaudos sutarčių pagrindu visa finansinė nauda (pajamos) už apeliantės krovinių pervežimą atitekdavo tik jai, atsakovei buvo apmokamos tik patirtos išlaidos dėl vairuotojų samdymo, t. y. kaip ir numatyta panaudos sutartyse.
20.3. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo spręsti ne tik dėl apeliantės nuostolių negautų pajamų iš transporto priemonių naudojimo pervežimo veikloje forma priteisimo, bet ir dėl kitokio pobūdžio nuostolių priteisimo. Ieškovė pati turėtų įrodyti kitokį, negu grynasis pelnas, pajamų dydį.
21. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovė privalėjo įrodyti ne tik konkretų gautinų pajamų dydį, bet ir pagrįsti jų gavimo tikėtinumą.
21.2. Atsakovas R. S. negalėjo daryti jokios įtakos transporto priemonių perdavimui ar neperdavimui, nes nebeturėjo jokių santykių su ginčo dalyku.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „VAB-Transport“ (panaudos davėja) ir atsakovė UAB „Jesa“ (panaudos gavėja) 2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. kovo mėn. sudarė iš viso 12 transporto priemonių panaudos sutarčių, pagal kurias ieškovė perdavė atsakovei techniškai tvarkingus automobilius sutartyse aptartomis sąlygomis (panaudos sutarčių 1.1 papunktis). Panaudos sutarčių 2.1 papunkčiuose panaudos davėja (ieškovė UAB „VAB-Transport“) įsipareigojo pateikti visus krovinius pervežimui panaudos gavėjai (atsakovei), apmokėti visas reiso metu patirtas išlaidas (kuras, AD Blue, kelių mokesčiai, dokumentų tvarkymas, vairuotojų apgyvendinimas, baudos ne dėl vairuotojų kaltės ir t. t.), sumokėti panaudos gavėjai (atsakovei) 90–92 Eur už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną, atsiskaityti už vairuotojus kito mėnesio 10 dieną už praeitą mėnesį. Pagal 3.1 papunkčius panaudos gavėja įsipareigojo panaudos davėjai pareikalavus grąžinti automobilius per septynias kalendorines dienas.
24. Panaudos sutartys buvo nutrauktos 2022 m. birželio 14 d. ieškovės pranešimu, kuriuo UAB „VAB-Transport“, be kita ko, pareikalavo grąžinti transporto priemones per septynias kalendorines dienas, o 2022 m. birželio 17 d. papildomu pranešimu informavo kokia tvarka 2022 m. birželio 21 d. įvyks transporto priemonių grąžinimas, t. y. kad bus surašomas priėmimo–perdavimo aktas, tikrinama padangų, komponentų ir mazgų būklė, diržų kiekis ir kt.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad panaudos sutartimis atsakovei perduotos transporto priemonės buvo grąžintos ne 2022 m. birželio 21 d., o vėliau (2021 m. liepos 4, 6-8, 12, 16-17 dienomis).
26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino atsakovės UAB „Jesa“ veiksmus, pavėlavus grąžinti ieškovei pagal panaudos sutartis perduotas transporto priemones, neteisėtais, t. y. nustatė vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies šalys neskundė.
27. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė (apeliantė) UAB „VAB-Transport“, atsakovei laiku negrąžinus transporto priemonių, patyrė žalą. Apeliantė UAB „VAB-Transport“, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Jesa“, įrodinėja, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų laiku negrąžinus transporto priemonių ji patyrė 103 508 Eur nuostolių negautų pajamų forma. Nustačius, kad nėra pagrindo priteisti nuostolių negautų pajamų formą, apeliantės manymu, jos ieškinys turėjo būti ne atmestas, o sprendžiama dėl kitokio pobūdžio nuostolių priteisimo, pavyzdžiui, restitucinių nuostolių arba 4 870 Eur tiesioginių išlaidų už transporto priemonių eksploatavimą.
28. Neišeidama už apeliacinio skundo ribų, toliau teisėjų kolegija vertins ir pasisakys tik dėl žalos (nuostolių) fakto ir dydžio atsakovės UAB „Jesa“ atžvilgiu, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai dėl atsakovų A. V. ir R. S. civilinės atsakomybės ieškovei.
Dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo
29. Apeliantė, prašydama priteisti jos patirtus nuostolius negautų pajamų forma už pavėluotą transporto priemonių grąžinimą (už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 4, 6-8, 12, 16-17 d.), paaiškino, kad, remiantis UAB „VAB-Transport“ buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis už 2022 m. sausio–gegužės mėn., per dieną vienas vilkikas vidutiniškai sugeneruoja 485 Eur pajamų, todėl, jos teigimu, dėl atsakovės laiku negrąžintų transporto priemonių ji iš viso negavo 103 508 Eur pajamų, kurias prašė priteisti.
30. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
31. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
34. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 28 punktas ir kt.).
35. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 29 punktas).
36. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 30 punktas).
37. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
38. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip panaudos davėja, turėjo įrodyti, kad jeigu atsakovei (panaudos gavėjai) perduoti vilkikai, nutraukus panaudos sutartis, būtų grąžinti laiku, ji turėjo realią galimybę atgautas transporto priemones naudoti veiklos vykdymui ir iš to gauti 103 508 Eur pajamų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), o jos nurodytas negautų pajamų apskaičiavimas stokoja pagrįstumo ir neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų negautas pajamas apibūdinančių kriterijų.
39. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kokį nuostolį negautų pajamų forma patyrė ieškovė, 2023 m. birželio 23 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Teismo ekspertei, atlikusiai ekspertizę, be kitų, buvo užduoti klausimai, kiek grynojo pelno negavo UAB „VAB-Transport“, atsakovei UAB „Jesa“ panaudos sutartimis perduotas transporto priemones grąžinus ne 2021 m. birželio 21 d., o vėliau, ir ar laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 17 d. UAB „VAB-Transport“ turėjo pakankamai įdarbintų vairuotojų, kad galėtų panaudoti veiklai vykdyti laiku negrąžintus vilkikus. Teismo ekspertė, atsakydama į klausimus, 2023 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akte pateikė tikėtiną išvadą, kad ieškovė negalėjo gauti grynojo pelno atsakovei UAB „Jesa“ laiku negrąžinus transporto priemonių, bet galėjo žymiai sumažinti 2022 m. įmonės gautą grynąjį nuostolį, taip pat nurodė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 17 d. UAB „VAB-Transport“ dirbo 8 vairuotojai; kadangi nėra aišku, kokį veiklos modelį UAB „VAB-Transport“ vadovybė planavo toliau taikyti nutraukus panaudos sutartis ir 2022 m. birželio 21 d. susigrąžinus savo transporto priemones, nėra galimybės nustatyti, ar įmonė turėjo pakankamai darbuotojų – vairuotojų savo veiklai vystyti.
40. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „VAB-Transport“ veikia nuostolingai ir yra ties kritine nemokumo riba. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė, išskyrus pačios pateiktus paaiškinimus ir skaičiavimus, kokio dydžio pajamas vienas vilkikas sugeneruoja per dieną, kuriuos atliko remdamasi savo buhalterinės apskaitos duomenimis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio–gegužės mėn., nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, gautų užsakymų, sutarčių ir pan., kurie patvirtintų, jog ji iš tiesų turėjo realią galimybę įdarbinti visus vilkikus ir gauti būtent tokias pajamas, kokias reikalauja priteisti. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su ekspertės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad iš įmonės finansinių rodiklių galima apskaičiuoti, kiek pajamų per dieną vidutiniškai uždirba įmonė, tačiau vertinti, kiek tokių pajamų generuoja vienas vilkikas, nėra tikslu ir pagrįsta, nes vienu metu vieni vilkikai gali būti įdarbinti, o kiti stovėti, todėl ir jų generuojamos pajamos bus visiškai skirtingos, be to, pajamų dydis priklauso nuo važiuojamo maršruto ilgio ir daugelio kitų veiksnių. Įrodymų, kad ieškovė iš tiesų turėjo realią galimybę įdarbinti visus (ar bet dalį) iš atsakovės atgautų vilkikų, jog ji buvo sutarusi ar vedė derybas dėl konkrečių paslaugų suteikimo, maršrutų, jų ilgio, paslaugų kainos ir pan., teismui pateikta nebuvo.
41. Kaip minėta, negautos pajamos turi būti iš anksto suplanuotos gauti ir realios. Šiuo atveju apeliantė nuostolius grindė tik tikėtinomis pajamomis, t. y. skaičiavimais, kiek ji galėtų uždirbti laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 17 d. tuo atveju, jei veiklai vykdyti panaudotų visus pagal panaudos sutartis iš atsakovės atgautus vilkikus. Tačiau, kaip minėta, apeliantei nepateikus įrodymų, kad ji iš tiesų turėjo galimybę įdarbinti ir neabejotinai būtų įdarbinusi vilkikus veiklai vykdyti ir pajamoms gauti, t. y. nepateikus įrodymų apie realiai negautas pajamas, nėra pagrindo vertinti, jog dėl atsakovės 2022 m. birželio 21 d. negrąžintų vilkikų ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo iš anksto suplanuotų realių pajamų. Nuostolį negautų pajamų forma apeliantei grindus ne konkrečiais ir realiais įrodymais (kaip minėta, užsakymais, sutartimis ir pan.), o tik skaičiavimais, kiek vienas vilkikas galėtų sugeneruoti pajamų (tikėtinomis pajamomis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo.
Dėl restitucinių nuostolių atlyginimo
42. Netenkinus apeliantės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo negautų pajamų forma, toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako, ar yra pagrindas priteisti UAB „VAB-Transport“ kitokio pobūdžio nuostolius – restitucinius nuostolius.
43. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina vadinamuosius restitucinius nuostolius. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad praktikoje neretai restituciniai nuostoliai peržengia kompensacinių nuostolių ribas, todėl dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės negu tinkamas sutarties įvykdymas (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 47–48 punktus). Kita vertus, aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pripažįstama galimybė priteisti restitucinius nuostolius esant ikisutartiniams santykiams, todėl tokia galimybė neabejotinai turėtų būti pripažįstama ir tuomet, kai reikalavimas kildinamas iš sutarties pažeidimo.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, CK 6.249 straipsnio 2 dalis taikoma tik išimtiniais atvejais, esant tam būtinoms sąlygoms. Viena iš būtinų sąlygų tam, kad būtų pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį, yra tai, jog ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos.
45. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Jesa“ pažeidė panaudos sutartis, nes, ieškovei 2022 m. birželio 14 d. pranešimu informavus apie jų nutraukimą, negrąžino transporto priemonių per panaudos sutarčių 3.1 papunkčiuose ir ieškovės pranešime nurodytą 7 kalendorinių dienų terminą – iki 2022 m. birželio 21 d. Pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės veiksmus, laiku negrąžinant transporto priemonių, pripažino neteisėtais ir nė viena iš bylos šalių šios teismo išvados neginčijo. Jau minėtame 2023 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akte ekspertė, atsakydama į jai pateiktą klausimą, kokią turtinę naudą gavo UAB „Jesa“ laiku negrąžinusi transporto priemonių, išanalizavo LOCTRACKER sistemos kiekvienos dienos duomenis už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 31 d., taip pat UAB „Jesa“ į bylą pateiktus duomenis (panaudotų vilkikų pajamų ir sąnaudų detalizaciją, sąskaitas faktūras, balanso duomenis) ir pateikė išvadą, kad atsakovei transporto priemones grąžinus ne 2022 m. birželio 21 d., o vėlesnėmis datomis, ji gavo 19 100 Eur grynojo pelno. Taigi paminėta ekspertizės išvada patvirtina, kad atsakovė UAB „Jesa“ iš neteisėto neveikimo (transporto priemonių negrąžinimo laiku) laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 17 d. gavo turtinę naudą.
46. Teisėjų kolegija, sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatė, kad ieškovė neįrodė nuostolių negautų pajamų forma, nes juos grindė ne realiomis ir numatytomis gauti, o tik tikėtinomis pajamomis. Kita vertus, atsakovei UAB „Jesa“ laiku (iki 2022 m. birželio 21 d.) negrąžinant vilkikų ir jais toliau naudojantis, ieškovei išvis buvo užkirstas kelias tomis transporto priemonėmis ar bent dalimi jų naudotis ir, neatmestina tikimybė, gauti bent kokią dalį pajamų, kai atsakovė, savo ruožtu, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. liepos 17 d., kaip jau buvo minėta, iš neteisėto neveikimo (vilkikų negrąžinimo laiku) gavo turtinę naudą. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas iš sutartis pažeidusios šalies priteisti ieškovei CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus restitucinius nuostolius, t. y. atsakovės UAB „Jesa“ iš neteisėtų veiksmų (sutarčių pažeidimo) gautą naudą (grynąjį pelną) – 19 100 Eur. Pažymėtina tai, kad ieškovės atstovė, pasisakydama dėl reikalavimo priteisti nuostolius, teismo posėdžio metu nurodė ir tai, jog teismas, nenustatęs pagrindo priteisti ieškovei negautas pajamas, turėtų priteisti atsakovės UAB ,,Jesa“ iš neteisėto neveikimo gautą turtinę naudą (restitucinius nuostolius).
47. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės UAB „VAB-Transport“ ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „Jesa“ buvo atmestas, panaikinamas ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 19 100 Eur nuostolių (t. y. atsakovės iš neteisėtos veikos gautą grynąjį pelną).
Dėl procesinių palūkanų
48. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
49. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas, apeliaciniame skunde dėl priteistino palūkanų dydžio nėra pasisakyta. Todėl, vadovaujantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinus ir ieškovės UAB „VAB-Transport“ ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „Jesa“ patenkinus iš dalies, ieškovei prašant, iš atsakovės, priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 19 100 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
51. Nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „VAB-Transport“ ieškinys dėl 103 508 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „Jesa“ buvo atmestas ir dėl šios reikalavimo dalies priėmus naują sprendimą – ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės UAB „Jesa“ patenkinus iš dalies ir priteisus ieškovei iš atsakovės 19 100 Eur, t. y. patenkinus 18,45 proc. ieškinio reikalavimų, perskirstomos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
52. Nustatyta, kad ieškovės UAB „VAB-Transport“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 804 Eur žyminis mokestis ir 5 206,50 Eur advokato pagalbos išlaidos, o atsakovės UAB „Jesa“ – 1 339 Eur (1 089 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 250 Eur už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje).
53. Atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei UAB „VAB-Transport“ priteisiama iš atsakovės UAB „Jesa“ 332,83 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 960,60 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai atsakovei UAB „Jesa“ iš ieškovės priteistina 1 091,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
54. Nustatyta, kad ieškovė UAB „VAB-Transport“ už ekspertizės atlikimą buvo sumokėjusi 4 000 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės UAB „Jesa“ priteisiama 738 Eur už ekspertizės atlikimą.
55. Ieškovė UAB „VAB-Transport“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad už apeliacinį skundą UAB „VAB-Transport“ yra sumokėjusi 1 804 Eur žyminį mokestį. Be to, byloje esanti teisinių paslaugų ataskaita ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra įrodo, kad ieškovės advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą sudarė 2 057 Eur.
56. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, išaiškino, kad praktika, pagal kurią draudimas byloje priteisti advokato pagalbos išlaidų atlyginimą dėl to, jog jos nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir teismui nebuvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, o to nepadariusi šalis turi galimybę iš naujo kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, koreguotina, nes pilnai neužtikrina tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ir asmens teisės į atstovavimą, neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei CPK 2 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso tikslo ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr. paminėtos nutarties 98 punktą). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą (žr. nutarties 102 punktą).
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, įvertinusi pateiktus įrodymus (sąskaitą faktūrą) apie ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo aprengimą ir tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.10 papunktyje nustatyto dydžio, taip pat atsižvelgdama į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteisia ieškovei UAB „VAB-Transport“ iš atsakovės UAB „Jesa“ 379,52 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir 332,83 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
58. Atsakovė UAB „Jesa“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. gegužės 14 d. sąskaita faktūra ir 2024 m. gegužės 15 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8 11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, UAB „Jesa“ priteisiama 986,75 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės UAB „VAB-Transport“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ priteistos 1 339 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“, panaikinti ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ dėl nuostolių atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ (juridinio asmens kodas 303906886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jesa“ (juridinio asmens kodas 302252063) 19 100 Eur (devyniolika tūkstančių vieną šimtą eurų) nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ (juridinio asmens kodas 303906886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jesa“ (juridinio asmens kodas 302252063) 332,83 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 83 ct) žyminio mokesčio už ieškinį, 960,60 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų ir 60 ct) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 736 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) už ekspertizę.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ (juridinio asmens kodas 302252063) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ (juridinio asmens kodas 303906886).1 091,95 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme,
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ (juridinio asmens kodas 303906886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jesa“ (juridinio asmens kodas 302252063) 379,52 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 52 ct) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir 332,83 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 83 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ (juridinio asmens kodas 302252063) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ (juridinio asmens kodas 303906886) 986,75 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Teisėjos Giedrė Čėsnienė
Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė