Administracinė byla Nr. I-539-422/2010

Teisminio proceso Nr.  3-62-3-00188-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. T., Kauno apskrities Policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui A. G.,

nedalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. T. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio sumą 257,17 Lt (du šimtus penkiasdešimt septynis Lt 17 ct) už 2008 metus.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką A. K. su prašymu išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kai priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą 70 procentų ribą, nurodant priskaičiuotas, bet neišmokėtas sumas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas užduotis, tačiau atsakovas gera valia atsisako išmokėti teisėtai priklausančią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Paaiškino, kad atsakovas nesumokėtą darbo užmokesčio dalį traktavo kaip priemoką ir dėl to, priskaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį, taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigūnams mokamų priemokų ribojimus. Minėtus ribojimus atsakovas taikė neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio  reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės  tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Pareiškėjo atstovas prašė prašymą tenkinti. Nurodė, jog nesutinka su atsakovo prašymu sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams,  nes pareigūnas ilgą laiką ir taip negavo teisingo apmokėjimo už darbą.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ  78 str.).

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, jog su  pareiškėjo prašymu nesutinka. Pareiškėjas į teismą kreipėsi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, o skundžiami veiksmai atlikti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, todėl 2008 metais atsakovas pagrįstai, skaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjui, taikė tuo metu galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 70 procentų priemokų ir priedų ribą. Nurodė, jog  jei būtų  patenkintas pareiškėjo prašymas, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkią finansinę padėtį, nes tvirtinant biudžetą  šiems metams  nebuvo numatytos lėšos šio pobūdžio išmokoms sumokėti.

Prašymas tenkintinas.

S. T. teismo prašo priteisti negautą darbo užmokestį už nepagrįstai apribotą priedų ir priemokų mokėjimą. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-03-18 iki 2010-03-18 pareiškėjui buvo neišmokėta 257,17 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b. l. 17).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A¹-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdamas terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. 

Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, jog  pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą,  pareiškėjui yra išnykęs. 

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo pagrįstas, neprieštarauja DK 298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl tenkintinas, priteistina 257,17 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

 Teismų praktika iš esmės analogiškose bylose turi  būti formuojama vieninga linkme, priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui (administracinė byla Nr. A⁸²²- 432/2009). Aplinkybė dėl sunkios finansinės  padėties nepasikeitusi, visuotinai žinoma, todėl pripažintina, kad atsakovo prašymas dėl  sprendimo vykdymo atidėjimo yra pagrįstas, sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (  ABTĮ 4 str. 6 d.,   Civilinio proceso kodekso 284 str.  1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui S. T. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą 257,17 Lt (du šimtus penkiasdešimt septynis Lt 17 ct) darbo užmokesčio dalį.

Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                     Janina Vitunskienė