Civilinė byla Nr. e2A-743-755/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03407-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.14.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą  pagal ieškovės (apeliantės)  akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4079-913/2020 pagal akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. K. 3 799,05 Eur negrąžintos kredito dalies, 304,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 7 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 799,05 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.), 769,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, 51,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 27 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 799,05, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 111 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo J. K. 3 799,05 negrąžintos kredito dalies, 304,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 799,05 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.), 591,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 51,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-27, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 747,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 299,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2019 m. kovo 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K655763435 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 24 mėnesių laikotarpiui suteiktas 6 000 Eur dydžio kreditas bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 399,44 Eur palūkanų, 591,95 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. kovo 26 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu, 2020 m. liepos 1 d. raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. liepos 7 d. nutraukė.

4.       Nesant įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei iš atsakovo priteisė 3 799,05 Eur negrąžintos kredito dalį, 304,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 799,05 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.).

5.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs  į kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 51,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 7 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.), o reikalavimą dėl 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 799,05 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

6.       Ieškovės reikalavimą priteisti 769,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 591,95 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Konstatavo, kad prašoma priteisti ir 591,95 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 591,95 Eur šio mokesčio.

7.       Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimą priteisti metines palūkanas už teismo priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl jį tenkino.

8.       Ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y.  96,26 proc., jai iš atsakovo priteisė 106,85 Eur  sumokėto žyminio mokesčio bei 192,52  Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 299,37 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

9.       Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovo J. K. 21 (dvidešimt vieną) proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 799,05 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

9.1.                      Teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliantė pažymėjo, jog metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 21 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (21 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos;

9.2.                      Negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl jos negali būti viena į kitą įskaitomos. Apeliantės reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas 21 proc. palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Taip pat apeliantei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas;

9.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista.

10.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių nėra.

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

14.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (Sutarties specialiose sąlygose), sudaro 21 proc.

15.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į naujausią kasacinio teismo išaiškinimą, nurodė, kad netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 proc. ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų, todėl padarė išvadą, kad 21 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2021 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami, todėl šiuos ieškovės reikalavimus atmetė.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis, nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju, apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (21 proc.) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t.y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio  (180 dienų).

18.       Taigi, priešingai nei apeliaciniu skundu tvirtina ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad yra pagrindas priteisti ir 21 proc. dydžio kompensuojamas palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 799,05 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad teismas iš atsakovo priteisė 51,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo.

19.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, iš esmės nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas.

20.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 21,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

21.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

        Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, papildant sprendimo už akių rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

 „Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. kovo 21 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K655763435 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (21 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“

Teisėjas                                                                                          Eigirdas Činka