ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens D. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 914,76 Eur su PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens D. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 900 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą D. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens D. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti

2.       Pareiškime nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, pagal kreditorių, antstolių pateiktus ir pareiškėjo turimus duomenis, nepriskaičiavus metinių palūkanų, sudaro apie 3 104 881,48 Eur, t. y. 135 kartus viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys kilo iš verslo. 2013 m. pareiškėjui, turėjusiam nuosavą verslą ir nusprendus investuoti laisvas lėšas į naują turizmo verslą, naujasis verslas nepavyko dėl nesąžiningų verslo partnerių ir konkurentų veiksmų. Verslo partneriai pareiškėją nepagrįstai apkaltino sukčiavimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris truko virš trejų metų. Dėl to pareiškėjas prarado savo investicijas, o per ikiteisminio tyrimo laikotarpį susidarė nauji įsiskolinimai fiziniams, juridiniams asmenims ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Ikiteisminis tyrimas truko virš trijų metų iki 2017 m. birželio 16 d., kuomet buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepasitvirtino pareikšti kaltinimai, tačiau visus šiuos daugiau nei tris metus pareiškėjas negalėjo disponuoti savo sąskaitomis, savo sąskaitose esančiomis lėšomis, negalėjo imtis naujų verslų ir tęsti turimų verslų, negalėjo išvykti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui D. Š.; priteisė iš pareiškėjo D. Š. valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų šiems suinteresuotiems asmenims: „Aeromanage“, UAB - finansinio reikalavimo dydis 1 006 298,15 Eur; „Divingas“, UAB - finansinio reikalavimo dydis 860 499,77 Eur, 29 584,15 Eur, 609,56 Eur, 50 542,27 Eur, 1 037,87 Eur, 2 425,79 Eur 173,53 Eur, 154 853,84 Eur, iš viso 1 099 726,78 Eur; R. Š. - finansinio reikalavimo dydis 18 269,32 Eur; V. J. - finansinio reikalavimo dydis 322 287,82 Eur; N. C. - finansinio reikalavimo dydis 54 043,55 Eur; N. P. - finansinio reikalavimo dydis 460 691,77 Eur; D. B. - finansinio reikalavimo dydis 24 097,86 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos - finansinio reikalavimo dydis 3 421,91 Eur; UAB „Ladavas“ - finansinio reikalavimo dydis apie 72 770,13 Eur; antstolė D. P. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 104,66 Eur; antstolis V. M. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 12 574,34 Eur; antstolė I. K. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 1 435,13 Eur; antstolis G. P. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 2 162,21 Eur; antstolis A. N. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 36 812,48 Eur; antstolė I. B. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 350,73 Eur; antstolė J. B. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 122,10 Eur; antstolis R. V. - finansinio reikalavimo dydis yra vykdymo išlaidos 38 515,98 Eur; „Swedbank“, AB - finansinio reikalavimo dydis 211 290,38 Eur (solidari skola su buvusia sutuoktine N. P.). Iš viso pareiškėjas turi 3 364 975,30 Eur skolinių įsipareigojimų.

5.       Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas 2022-2024 metais būdamas direktoriumi dvejose darbovietėse turėjo gauti darbines pajamas nuo 85,50 Eur iki 131,10 Eur, bet faktiškai net iš šios minimalios darbo pajamos nebuvo jam į banko sąskaitą pervedamos, liudija, kad pareiškėjas šeimos narių pagalba vengė atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas laikė nerealiu tokio darbo užmokesčio dydį, t. y. nuo 85,50 Eur iki 131,10 Eur, kai pareiškėjas yra įmonės direktoriumi, o pareiškėjo argumentus, kad jis dirbo tik keletą valandų per dieną, irgi atmetė. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad kai pareiškėjas dirba direktoriumi savo šeimos narių įmonėse, tai jis gali reguliuoti (nustatyti) gaunamo darbo užmokesčio dydį, tam, kad išvengtų išieškojimo kreditoriams.

6.       Teismas sprendė, kad pareiškėjas taip pat veda mokymus, kurių kaina yra iki 11 100 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad įmonės pajamos iš mokymų yra apie 20 proc. dydžio, o už automobilių nuomą apie 60 proc., sprendė, kad jo indėlis į įmonės pelną yra pakankamai didelis bei jo gaunamas darbo užmokestis yra neadekvatus atliekamas darbui.

7.       Teismas visiškai sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad kuomet pareiškėjas gyvena erdviame bute (150,60 kv. m), važinėja prabangiais automobiliai (duomenys neskelbtini), nors jie registruoti įmonės vardu), dažnai būna užsienyje (Facebook duomenys), ir kuris teigia, kad jį išlaiko šeimos nariai, nesielgia sąžiningai kreditorių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus neturėjo galimybės gauti darbo užmokesčio, kuris atitiktų jo kvalifikaciją, nes jis yra patyręs ilgametis verslininkas. Teismas tokį pareiškėjo elgesį kreditorių atžvilgiu vertino kaip nesąžiningą, todėl atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, kuomet neparodo visų savo gaunamų pajamų, tokiu būdu vengia atsiskaityti su kreditoriais, todėl yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iškelti pareiškėjui D. Š. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.        pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys kilo iš verslo - 2013 m. pareiškėjui, turėjusiam nuosavą verslą ir nusprendus investuoti laisvas lėšas į naują turizmo verslą, naujasis verslas nepavyko dėl nesąžiningų verslo partnerių ir konkurentų veiksmų. Verslo partneriai pareiškėją nepagrįstai apkaltino sukčiavimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris truko virš trejų metų. Ikiteisminis tyrimas truko iki 2017 m. birželio 16 d., kuomet buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepasitvirtino pareikšti kaltinimai, tačiau visus šiuos daugiau nei tris metus pareiškėjas negalėjo disponuoti savo sąskaitomis, savo sąskaitose esančiomis lėšomis, negalėjo imtis naujų verslų ir tęsti turimų verslų, negalėjo išvykti. Tai lėmė ne tik savų lėšų praradimą, bet ir naujų įsiskolinimų susidarymą, turimos įmonės bankrotą. Bankai, kitos kredito įstaigos, matydami prokuratūros taikytus apribojimus sąskaitoms, nesuteikė finansavimo, o be finansavimo bet kokia veikla buvo negalima.

8.2.       Apeliantas nurodė, kad R. Š., veikdamas nesąžiningai, pagal senus vekselius (kuriuos sakėsi sunaikinęs) prisiteisė skolą iš pareiškėjo. Vėliau, prisiteistą skolą, R. Š. perleido UAB „Aeromanage“ (buvęs pavadinimas UAB „Grand Cru Airlines“), kurios vykdomojoje byloje nurodomos, kaip pareiškėjo įsiskolinimas 664 071,39 Eur, o pagal antstoliai.lt savitarnos duomenis 957 673,79 Eur, pagal byloje atstovavusių atstovų duomenis 1 006 298,15 Eur, nors dalis skolos buvo grąžinta. Pareiškėjas šios nepagrįstos skolos neginčijo, nes ji buvo prisiteista, perleista ir pateikta vykdymui, labai sunkiu (tiek psichologiškai, tiek materialiai) pareiškėjui momentu. Pareiškėjas neturėjo nei fizinių jėgų, nei finansinių galimybių ginčyti nepagrįstų skolų egzistavimą.

8.3.       Apeliantas nurodė skolų susidarymo aplinkybes, nurodė turimų įsipareigojimų dydį ir pažymėjo, kad teismas nevertino situacijos, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis, be teismo įsikišimo neturi jokios galimybės padengti turimų įsiskolinimų.

8.4.       Apeliantas akcentavo, kad 2024 m. lapkričio mėnesio savo darbovietėse gaus 1500 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, kad stengsis, dirbs visos bankroto procedūros metu, gaus panašaus dydžio pajamas ir realiai sieks bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, nes be teismo pagalbos, be fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jis neturi jokių galimybių net iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jis negali naudotis savo turimomis sąskaitomis (pateikė 4 sąskaitų išrašus su sąskaitose esančiais pinigų likučiais (2,50 Eur; 1230,24 Eur; 6,68 Eur; 1,25 Eur)), nuo sąskaitų areštavimo dienos.

8.5.       Pareiškėjas nurodė savo numatomas būsimas išlaidas bankroto procedūros metu, paaiškino, kad gyvena jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra įkeistas bankui, už kurį yra dengiamas kreditas, kad kito gyvenamojo ploto neturi ir jei negyventų šiame bute būtų priverstas nuomotis gyvenamą plotą. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kaip atsirado įsiskolinimai, kaip jis tuomet jautėsi, kad patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, išvaržų, turėjo operacijų. Pareiškėjas paaiškino, kad atrado mokymus „(duomenys neskelbtini)“, kad gilinosi į save, kad nors užtruko, tačiau sveikata po truputį ėmė taisytis

8.6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad savo artimųjų dėka buvo įdarbintas direktoriaus pareigose žmonai Ž. Š. priklausančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir dukrai, M. Š. priklausančioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Šiose įmonėse pareiškėjas dirbo tik po kelias valandas, ne kiekvieną dieną, nes buvo sunki jo psichologinė būklė. Be to, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kaip lektorius pradėjo vesti mokymus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jie po truputį ėmė populiarėti, šiai dienai įmonė apie 20 procentų savo pajamų gauna iš pareiškėjo kaip lektoriaus vedamų mokymų, kitas pajamas įmonė gauna iš prabangių automobilių nuomos, kurių pristatymas ir reklama yra pareiškėjo veikla. Reklamuodamas automobilius pareiškėjas su jais fotografuojasi, juos pristatinėja su tikslu pritraukti įmonei klientus, tačiau pareiškėjas šių automobilių nenaudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui. Automobiliai yra įmonės ir skirti įmonės pajamoms uždirbti

8.7.       Pareiškėjas per pastaruosius trejus metus nesudarė jokių sandorių, kurie būtų pabloginę jo turtinę padėtį, neatliko jokių tyčinių veiksmų pateikiant informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, neprisiėmė jokių skolinių įsipareigojimų siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nesiėmė sąmoningo neveikimo, kad neatsiskaityti su kreditoriais

8.8.       Apeliantas paaiškino, kad 2022-2024 metais būdamas direktoriumi dvejose darbovietėse gavo darbo pajamas, jos nebuvo pervestos į pareiškėjo sąskaitas, kurios įšaldytos nuo tada, kai buvo areštuotos, nes pervedus pareiškėjo gautas minimalias pajamas į banko sąskaitas jų būtų negalėjęs naudoti nei pareiškėjas, nei jos būtų paskirstytos kreditoriams.

2.       Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       suinteresuotas asmuo abejoja pareiškėjo teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) tikroji savininkė yra jo žmona Ž. Š., o (duomenys neskelbtini) savininkė yra M. Š.. Suinteresuotas asmuo nurodė turintis pagrindo manyti, kad faktinis įmonių savininkas yra pats pareiškėjas. Be to, abejotina tuo, kad M. Š. apsisprendė šios įmonės akcijas pirkti tiesiog atsitiktinai, suinteresuoto asmens vertinimu, tai valinis veiksmas įsigyti šios įmonės akcijas, tačiau jas registruoti ne savo vardu.

9.2.       D. Š. (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2016-03-31 iki 2019-09-04. Šiame laikotarpyje įmonės akcijas 2017 m. gruodžio 28 d. įsigijo Ž. Š.. Nuo 2019-09-04 iki 2020-02-18 ji buvo laikinai vadovė. Nuo 2020 m. vasario 10 d. iki dabar jos vadovas vėl yra D. Š.. R. Š. nurodė, kad sprendimas registruoti akcijas sutuoktinės vardu taip pat buvo valinis veiksmas, siekiant jas apsaugoti nuo pareiškėjo kreditorių, nes sutuoktinė Ž. Š. yra (duomenys neskelbtini), ne verslininkė.

9.3.       Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis už direktoriaus pareigas šiose įmonėse yra neįprastai ir neprotingai mažas. Nuo 2022 m. iki 2024 m. pareiškėjo darbo užmokestis buvo nuo 85,50 Eur iki 131,10 Eur, kai tuo tarpu šiose įmonėse įdarbinta Ž. Š. ir M. Š., atitinkamai, gaudavo po 1380 - 1454,81 Eur ir po 1652,89 Eur. Atlyginimų disproporcija tarp direktoriaus užmokesčio (kuris turėtų būti didžiausias) ir darbuotojų yra akivaizdi.

9.4.       Abi bendrovės yra veikiančios pelningai, kas matoma iš viešai skelbiamų duomenų rekvizitai.lt: (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kasmet generuoja po daugiau nei 2 mln. Eur pajamų, o grynasis pelnas vidutiniškai siekia apie 60 tūkst. Eur, įmonėje 2024 m. gruodžio mėn. buvo iki 123 darbuotojų. Įvertinus šių įmonių finansinę būklę, pažymėtina, kad jos laikotarpiu nuo 2020 iki 2024 metų buvo pajėgios pareiškėjui mokėti kur kas didesnį atlyginimą. Pareiškėjo sprendimas mokėti sau tik po 85,50 Eur ar 131,50 Eur per mėnesį, suinteresuoto asmens vertinimu, yra sąmoningas veiksmas ir pajamų slėpimas nuo kreditorių.

9.5.       Pareiškėjo argumentai, kad mažas atlyginimas buvo dėl to, kad jis tuo metu turėjo sveikatos ar emocinių problemų ir dėl to galėjo dirbti vos po kelias valandas, vertintini kritiškai. Abi įmonės dideles pajamas generuoja jau nuo 2020 metų, vadinasi, šių įmonių veiklai kažkas turėjo realiai, o ne tik formaliai vadovauti. To padaryti dirbant po kelias valandas per mėnesį paprasčiausiai neįmanoma. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo prastos sveikatos 2020 - 2024 metais.

9.6.       Kaip teisingai nustatė teismas, įmonėje (duomenys neskelbtini) yra registruotas ir apynaujas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėja pats D. Š.. Automobilis aptarnaujamas autorizuotame (duomenys neskelbtini) servise, o tokio automobilio išlaikymas, draudimas, remontas kainuoja daug lėšų.

9.7.       D. Š. 2019 m. spalio 17 d. su sutuoktine Ž. Ž. pasirašė povedybinę sutartį, kurioje sutarė, kad turtas įgytas po šios sutarties sudarymo yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, įskaitant ir vertybinius popierius bei pajamas (įskaitant ir iš akcijų), todėl tai buvo daroma apsaugoti vėliau įgytą turtą nuo kreditorių. Po vedybinės sutarties pasirašymo toliau visas turtas perkamas ir registruojamas žmonos vardu.

9.8.       Pareiškėjas net neneigia, kad gyvena prabangiame 150,60 kv .m. bute su vaizdu į Gedimino pilį, kurio pusė priklauso jam. Tokio buto vertė siekia nuo 4124 iki 4345 EUR už 1 kv. m., tačiau butas yra įkeistas bankui, todėl kreditoriai negali nukreipti į jį išieškojimo. Tol, kol pareiškėjas tinkamai vykdo prievoles bankui, bankas išieškojimo nepradeda. Pareiškėjas nurodė, kad įmokas moka buvusi sutuoktinė, kuri yra ir turto bendrasavininkė. R. Š. vertinimu, pareiškėjas yra susitaręs su buvusia sutuoktine buto neparduoti, laikant jį įkeistą ir taip pasaugant nuo kreditorių, o pareiškėjas įmokas už butą mokėjo bankui per savo buvusią sutuoktinę.

9.9.       Pareiškėjas nededa ir jokių pastangų parduoti bent savo ½ prabangaus buto dalį ir tokiu būdu padengti dalį kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjas sako netiesą, kad tai vienintelis šeimos butas ir kad jam tektų nuomotis būstą, jeigu pastarasis butas būtų parduotas - jo sutuoktinė Ž. Š. turi ir kitus du butus Kaune.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Aeromanage“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto D. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Tariamas pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas nesąžiningais susitarimais su trečiaisiais asmenimis, kurie šiuo atveju yra skolininko dukra, sutuoktinė. Pareiškėjas jau daugelį metų iki pat šios dienos aktyviais veiksmais vengia kreditorių išieškojimų, slapsto savo pajamas, nesąžiningais sandoriais atriboja nuo savęs savo paties faktiškai sukurtą pridėtinę vertę. Skolininkas byloje patvirtino, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamas gaudavo grynaisiais iš šių įmonių akcininkių - savo sutuoktinės ir dukros. Taip pat skolininkas naudojosi įmonių automobiliais, įmonių vardu įsigijo nekilnojamojo turto (pavyzdžiui, butą Neringoje). Pareiškėjas demonstruoja prabangų gyvenimo būdą (keliones, prabangų maistą, pramogas, automobilius) socialiniuose tinkluose, be to, skolininkas gyvena prabangiame bute Vilniaus senamiestyje.

10.2.       Kaip nustatė teismas byloje, skolininkas įmonėse gaudavo nepagrįstai mažą darbo užmokestį. Dirbdamas pagal darbo sutartis, numatančias itin mažą darbo užmokestį, kiekvieną dieną darė tęstinį pažeidimą, sudarydamas sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas sudaro pagrindą atsisakyti skolininkui bankroto bylą. Darbo sutartys, numatant kiek realesnį darbo užmokestį, buvo pakeistos tik nuo 2024 m. lapkričio 1 d. (po pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo).

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankrotą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą

6.       Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

7.       Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

8.       Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

9.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2025 m. sausio 15 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

10.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jo nemokumą sukėlusios priežastys kilo iš verslo, kuomet pareiškėjas prarado savo investicijas, o nesąžiningi pareiškėją skundę partneriai, pasinaudodami susidariusia situaciją, slėpdami savo nesąžiningus ketinimus, ne tik prisiteisė iš pareiškėjo nepagrįstas skolas, bet jas dirbtinai padidino, vėliau perleido ir atitinkamai atidavė išieškojimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant apelianto elgesį sąžiningumo aspektu, svarbu nustatyti turimų skolinių įsipareigojimų apimtį ir jų kilmę.

11.       Bylos duomenimis, iš skolininko D. Š. yra vykdomi šie išieškojimai: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 150 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą 2020 m. gruodžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1500 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 46,84 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 4) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 006 568,84 Eur sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Aeromanage” naudai; 5) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 30 225,59 Eur išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas” naudai; 6) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1037,87 Eur sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas” naudai; 7) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 609,56 Eur sumos išieškojimą išieškotojos UAB „Divingas” naudai; 8) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 51638,11 Eur sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas” naudai”; 9) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 32,06 Eur išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 10) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2014 m. lapkričio 17 d. vykdomąjį raštą dėl 6,50 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 11) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 14 d. išduotą juridinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11964,93 Eur sumos išieškojimo išieškotojos D. B. naudai; 12) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 14 d. išduotą juridinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11953,85 Eur sumos išieškojimo išieškotojos D. B. naudai; 13) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 18593,79 Eur sumos išieškojimo išieškotojo R. Š. naudai; 14) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą)) pagal Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2014 m. rugsėjo 18 d. išduotą kitą juridinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 413 449,85 Eur sumos išieškojimo išieškotojo V. J. naudai; 15) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. liepos 3 d. išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 286,82 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 16) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl nepiniginio išieškojimo išieškotojos UAB „Aeromanage“ naudai; 17) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2014 m. birželio 30 d. išduotą juridinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 54 043,55 Eur sumos išieškojimo išieškotojo N. C. naudai; 18) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl nepiniginio išieškojimo išieškotojo R. Š. naudai; 19) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl nepiniginio išieškojimo išieškotojo R. Š. naudai; 20) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą dėl 876 433,61 Eur išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas” naudai; 21) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą dėl 2425,79 Eur sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas” naudai; 22) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą dėl 158 442,79 Eur sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas naudai; 23) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. vykdomąjį raštą dėl 175,53 Eur sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Divingas” naudai. Pareiškėjas D. Š. taip pat nurodė, kad turėjo įsiskolinimą M. V., kuris skolino 250 000 Lt, kurio reikalavimu iš N. P. (buvusios pareiškėjo sutuoktinės), kaip laiduotojos vykdomas išieškojimas. M. V. savo reikalavimo teisę į pareiškėją, 2024 m. rugsėjo 16 d. perleido UAB „Ladavas“, kurios turima reikalavimo teisė yra 72 770,13 Eur. Be to AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydis 211 290,38 Eur (solidari skola su buvusia sutuoktine N. P.).

12.       Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo dalis skolinių įsipareigojimų yra patvirtinti teismų ir kitų institucijų priimtais sprendimais, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pareiškėjas turėjo teisę ginčyti atsiradusių skolinių įsipareigojimų pagrįstumą, teikti įrodymus, paneigiančius šių skolų susidarymą, taip pat turėjo teisę teismų ir kitų institucijų priimtus sprendimus skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jo skoliniai įsipareigojimai yra kilę dėl neteisėtų jo kreditorių veiksmų yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde argumentuoja skolinių įsipareigojimų susidarymą, analizuodamas konkretų kiekvienos skolos dydį, tačiau, kaip minėta, esant nustatytiems duomenims, kad pareiškėjo dalis skolų yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų ir kitų institucijų sprendimais, pareiškėjo argumentai apie nepagrįstų skolų egzistavimą yra atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis pareiškėjo skolų susidarė imant banko paskolą, tačiau įsipareigojimas yra vykdomas ir dėl šio susidariusio įsipareigojimo ginčo apskritai nėra.

13.       Svarbu pažymėti, kad apeliantas nurodo, jog piniginės lėšos buvo išimtinai naudojamos jo kuriamam verslui, tačiau pervedamos į jo asmeninę sąskaitą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad iš kreditorių gautos piniginės lėšos, buvo išimtinai panaudotos jo nurodyto verslo veikloje, nepagrindė, kad nuolatinis skolinimasis buvo reikalingas išimtinai jo veiklai vystyti, be to, pastebėtina, kad apeliantas paaiškindamas skolinių įsipareigojimų kilmę, nurodo, kad dalies įsipareigojimų jis negali paaiškinti, nežino, kaip jie susidarė, kas iš esmės reiškia, kad jo skolinimas nebuvo apgalvotas, jis nevertino savo galimybės atsiskaityti, tuo pažeisdamas ir savo kreditorių teises atgauti skolą numatytais terminais ir sąlygomis.

14.       Pareiškėjas atskirajame skunde argumentuoja, kad jo finansinė padėtis yra gerėjanti, t. y. nuo 2024 m. lapkričio mėnesio dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaus 1500 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, kad stengsis, dirbs visos bankroto procedūros metu, gaus panašaus dydžio pajamas ir realiai sieks bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

15.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama akcininkės Ž. Š., ir direktorius D. Š. nuo 2024 m. lapkričio 1 d. sutarė pasirašytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti nauja redakcija, pagal kurią, D. Š. nustatytas 500 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Be to, (duomenys neskelbtini) atstovaujama akcininkės M. Š., ir direktorius D. Š. nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. sutarė pasirašytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  išdėstyti nauja redakcija, pagal kurią D. Š. nustatytas 1983,48 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, akcentuoja šiuose esminius aspektus, susijusius su apelianto gaunamomis pajamomis: pirma, laikotarpiu iki 2024 m. lapkričio 1 d. D. Š. mėnesinis darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) buvo nuo 90 Eur iki 131,10 Eur (neatskaičius mokesčių), o (duomenys neskelbtini) nuo 85,50 Eur iki 129,95 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjo D. Š. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo teismui pateiktas 2024 m. spalio 31 d., taigi, apeliantas iš esmės tik kreipiantis į teismą sudarė darbo sutarčių pakeitimus dėl didesnio darbo užmokesčio nustatymo; 2) FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas).  Atkreiptinas dėmesys, kad teismui savo iniciatyva patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) pateikiamą informaciją, nustatyta, kad už 2024 m. spalio mėn. apelianto darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė 131,10 Eur (neatskaičius mokesčių), (duomenys neskelbtini) – 129,95 Eur, už 2024 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė 500 Eur (neatskaičius mokesčius), (duomenys neskelbtini) – 1983,48 Eur (neatskaičius mokesčių), 2024 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis lygus lapkričio mėn. darbo užmokesčiui, tačiau už 2025 m. sausio mėn. darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė 1352,37 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) atlyginimo Sodra duomenų bazėje nėra fiksuota (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16.       Antra, asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjui neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius yra pajėgus gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jo mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pažymėtina, kad apeliantas dviejuose įmonėse dirba direktoriaus pareigose, papildomai veda mokymus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių kaina siekia iki 11 100 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės, kurioje dirba apeliantas, (duomenys neskelbtini) pajamas 2023 metais, portalo rekvizitai.lt duomenimis, sudarė 127 308 Eur, joje dirba 3 darbuotojai, o vidutinis darbo užmokestis sudaro 465,40 Eur. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) pajamas 2023 metais sudarė 2 296 468 Eur, įmonėje dirba 7 darbuotojai, vidutinis atlyginimas yra 1026,84 Eur. Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis bei sutinkant su pirmosios instancijos teismu, kritiškai ir neįtikinančiai vertintina, jog įmonės direktoriumi dviejose įmonėse dirbantis bei mokymus vedantis apeliantas iki kreipimosi į teismą dienos nebūtų turėjęs galimybės uždirbti didesnio ir jo einamas pareigas atitinkančio atlyginimo. Apelianto argumentai, kad dėl sveikatos problemų dirbdavo tik kelias valandas yra atmestini kaip neįrodyti, nes byloje nėra duomenų apie apelianto sveikatos sutrikimus, dėl kurių jo galimybės dirbti buvo apribotos. Be to, pažymėtina, kad teismui yra pateiktos apelianto naujos redakcijos darbo sutartys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir D. Š. sutarė nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakeisti susitarimus dėl darbo užmokesčio bei darbo laiko normos. Naujos redakcijos sutartyje nustatyta 3 darbo valandų per dieną laiko norma, tačiau nepateikus pirminėje darbo sutartyje numatytos laiko normos nėra pagrindo konstatuoti, kad pradinėje darbo sutartyje buvo numatyta dar mažesnė laiko norma. Atitinkamai darbo sutartyje su (duomenys neskelbtini) numatyta, kad šioje įmonėje nustatyta 6 darbo valandų laiko norma. 

17.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodė, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti jam reikalinga minimali 900 Eur suma per mėnesį. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad D. Š. sutuoktinė Ž. Š. (duomenys neskelbtini) 2023 - 2024 metais gaudavo 1380 Eur -1454,81 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, kas iš esmės yra iki 1000 Eur atskaičius mokesčius, todėl atsižvelgiant į apelianto būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą ir jo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad jis neturėjo galimybės uždirbti didesnio darbo užmokesčio, o jį išlaikė sutuoktinė ar kiti artimi žmonės.

18.       Apeliantas skunde nurodo, kad jis siekia dengti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau pareiškėjas pajamas gaudavo grynaisiais pinigais, nes sąskaitos buvo ir yra areštuotos, o jose esančios lėšos įšaldytos nuo 2017 m., jos nei naudojamos atsiskaityti su kreditoriais, nei pareiškėjui leidžiama jomis disponuoti, todėl bet kokių pajamų gavimas į sąskaitą buvo negalimas. Šios apelianto aplinkybės pagrindžia priešingą, nei jis teigia, poziciją, t. y. ne siekį atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pastangas įsipareigojimų išvengti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo kreditoriai yra pradėję priverstinius išieškojimus per antstolius, todėl pareiškėjo sąskaitos buvo areštuotos, tačiau sąskaitų areštavimo faktas nereiškia, kad į jas negali būti pervedamas darbo užmokestis ar kitos pajamos, iš kurių būtų dengiami įsipareigojimai. Grynųjų pinigų naudojimas šiuo atveju yra siekis nuslėpti savo tikrąsias pajamas, nes apeliantui nesinaudojant savo sąskaitomis antstoliai neturi galimybės nuskaityti tam tikrų sumų skolinių įsipareigojimų dengimui. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad įmonių, kuriose apeliantas dirba, akcininkėmis yra jo dukra ir sutuoktinė – (duomenys neskelbtini) akcininkė yra Ž. Š., o (duomenys neskelbtini) – M. Š., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog pareiškėjo pajamos nebuvo pervedamos į banko sąskaitą, liudija, kad D. Š. šeimos narių pagalba vengė atsiskaitymo su kreditoriais.

19.       Apeliantas nurodo, kad jis gyvena jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris įgytas už paskolą iki 2014 m. ir įkeistas bankui. Pareiškėjui šio turto priklauso tik ½ dalis, kita turto bendrasavininkė turto parduoti neketina, o nupirkti pareiškėjui tenkančios dalies neturi galimybių, taigi, apeliantas atitinkamai negali sumažinti savo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis, apeliantui priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ir 59/4556 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ½ sandėliuko (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką su sutuoktine N. P., D. Š. su buvusia sutuoktine liko solidariai skolingi AB Swedbank pagal 2007 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 347 544,02 Eur kredito grąžinimo. Svarbu pažymėti, kad 150,60 kv. m. buto vertė pagal VĮ Registrų centro pateikiamą vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį 2025 m. sausio 1 d. duomenimis sudaro 335 000 Eur, tačiau tai yra vidutinė rinkos vertė, kuri gali būti gerokai didesnė atliekant individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vietą, jo dydį ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantui yra būtina gyvenamoji vieta, tačiau atsižvelgiant į turimų kreditorinių dydį, nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis neturi galimybės jo realizuoti, iškeičiant į pigesnį būstą, o dalį sumos dengiant skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

20.       Svarbu pabrėžti, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie prabangų apelianto gyvenimo būdą, įvairias keliones ir pan. Ir nors apeliantas teigia, kad visos kelionės yra išimtinai darbo reikalais, tai tik patvirtina apelianto prieštaravimus tarp jo teiginių apie trumpas darbo valandas, negalėjimą skirti laiko darbui bei atitinkamai nedidelį darbo užmokestį ir siekį vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus.

21.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas asmeniui, kuris sąmoningai nededa maksimalių pastangų gauti darbines pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, neatitinka FABĮ tikslų bei bankrutuoti siekiančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, tai yra tik būdas tokiam fiziniam asmeniui nusirašyti skolas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas per paskutinį trijų metų laikotarpį turėjo galimybę gauti didesnes pajamas, kurios būtų dariusios įtaką pareiškėjo mokumo galimybėms. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjo nesąžiningi veiksmai yra tęstiniai, t. y. nors skoliniai įsipareigojimai susidarė seniau nei prieš trejus metus, per šį laiką pareiškėjas nedėjo pastangų bendradarbiauti su kreditoriais, uždirbti didesnį darbo užmokestį, sudaryti galimybes antstoliui nurašyti sumas skoliniams įsipareigojimams dengti, pervedant sumas į pareiškėjo banko sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju apelianto siekiamas bankrotas lemtų kreditorių nuostolius, o tai neatitiktų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

 Dėl procesinės bylos baigties

22.       Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.

25.       Suinteresuotas asmuo UAB „Aeromanage“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Liteko duomenimis, suinteresuotas asmuo UAB „Aeromanage“ pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio klausimo nesprendė. Pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme, kai dėl jų pagrįstumo nesprendė pirmosios instancijos teismas, negalimas, nes tai užkirstų šalių teisę į apeliaciją (CPK 100 straipsnio 1 dalis ir 277 straipsnio 5 dalis).

26.       Suinteresuoto asmens UAB „Aeromanage“ pateikti duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo patyrė 580,80 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiama 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „Aeromanage“, juridinio asmens kodas 302944752, 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Irena Stasiūnienė