Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-3-900/2017

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03067-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.3.3.; 21.10.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. sausio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Vaidai Vaičiulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M. ir jo gynėjui advokatui D. N.,

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto) G. M. 2016 m. spalio 4 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2016 m. spalio 4 d. nutarimą nubausti jį pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. Š. 2016 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. 2108 val. kelio (duomenys neskelbtini), dirbdamas su kolege A. D., pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavo BMW markės automobilis prie sankryžos, sustojo degant raudonam šviesoforo signalui, įsijungus leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, vairuotojas, pradėdamas važiuoti nuo sankryžos, spaudė akseleratoriaus pedalą ir didino variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai apsisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), privertė transporto priemonę slysti šonu (piešė vingiuotą kelią) ir padarė transporto priemonę sunkiai valdomą. Dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar susidaryti avarinei situacijai. Tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį į visuomenės tvarką, kuri tarp eismo dalyvių grindžiama tarpusavio suvokimu ir pagarba.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė A. D. 2016 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. 2108 val. kelio (duomenys neskelbtini), dirbdama su kolega G. Š., pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavo BMW markės automobilis prie sankryžos, sustojo degant raudonam šviesoforo signalui, įsijungus leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, vairuotojas, pradėdamas važiuoti nuo sankryžos, spaudė akseleratoriaus pedalą ir didino variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai apsisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), privertė transporto priemonę slysti šonu (piešė vingiuotą kelią) ir padarė transporto priemonę sunkiai valdomą. Dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar susidaryti avarinei situacijai. Tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį į visuomenės tvarką, kuri tarp eismo dalyvių grindžiama tarpusavio suvokimu ir pagarba.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė A. D. nurodė, kad G. M. 2016 m. rugsėjo 16 d. 2108 val. kelio (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus, nurodytus KET 4, 9, 119, 127 punktuose, keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, o būtent: pradėdamas važiuoti nuo sankryžos spaudė akseleratoriaus pedalą ir didino variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai apsisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), privertė transporto priemonę slysti šonu (piešė vingiuotą kelią) ir padarė transporto priemonę sunkiai valdomą. Dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar susidaryti avarinei situacijai. Tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį į visuomenės tvarką, kuri tarp eismo dalyvių grindžiama tarpusavio suvokimu ir pagarba.

Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad sankryžoje per staigiai atleido sankabą, dėl to ratai prasisuko.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistė D. V. 2016 m. spalio 4 d. nutarimu nubaudė pareiškėją G. M. pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 16 d. 2108 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus, nurodytus KET 4, 9, 119, 127 punktuose, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, o būtent: pradėdamas važiuoti nuo sankryžos spaudė akseleratoriaus pedalą ir didino variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai apsisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), privertė transporto priemonę slysti šonu (piešė vingiuotą kelią) ir padarė transporto priemonę sunkiai valdomą. Dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar susidaryti avarinei situacijai. Tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį į visuomenės tvarką, kuri tarp eismo dalyvių grindžiama tarpusavio suvokimu ir pagarba.

Pareiškėjas G. M. 2016 m. spalio 4 d. skundu prašė panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2016 m. spalio 4 d. nutarimą nubausti jį pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį. Skundu ginčija nustatytas aplinkybes. Mano, kad pareigūnai perdėtai surašė aplinkybes. Teigė, kad yra įvykio liudininkai (1 b. l.).

Pareiškėjas G. M. teismui pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Serija NOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) kopijas, savo mobiliuoju telefonu darytos įvykio vietos fotolentelę (10-11, 31 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į pareiškėjo G. M. 2016 m. spalio 4 d. skundą prašė skundą atmesti (4 b. l.). Pasak institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, vyresnioji specialistė D. V., nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyvias aplinkybes, kurios reikšmingos norint teisingai išspręsti bylą, ištyrė visus surinktus įrodymus, įvertino pažeidėjo paaiškinimus ir, juos išanalizavusi, padarė teisėtas, teisingas, pagrįstas išvadas dėl pažeidimo esmės.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. M. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi 9-10 m. Prieš mėnesį iki įvykio įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), automobilis varomas dyzelinu. 2016 m. rugsėjo 16 d. 2108 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini). Yra dvi juostos į (duomenys neskelbtini), dvi – į (duomenys neskelbtini), jas skiria žalia veja. Pareigūnai stovėjo kitoje kelio pusėje, apie 100 m. atstumu nuo sankryžos, jų nematė. Kelio danga buvo sausa, nelijo. Privažiavus prie sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui, per greitai atleido sankabą ir ratai prasisuko. Neslydo šonu, nebuvo vingiuotų vėžių. Daugiau kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų sankryžoje nebuvo. Nuo sankryžos nuvažiavęs 4-5 km, pastebėjo iš paskos važiuojantį pareigūnų automobilį su signalinėmis šviesomis, nusileidęs nuo viaduko sustojo. Priėjo pareigūnas vyras, paprašė dokumentų ir pasakė, kad bus surašytas ATP protokolas dėl chuliganiško elgesio. Pareigūnas nuėjo į policijos mašiną ir paaiškino, kad signalu įspės, kai bus surašytas ATP. Automobilyje laukė gerą pusvalandį, kol surašė ATP protokolą. Tuomet pareigūnai pasikvietė jį ir įteikė du dokumentus: ATP protokolą ir paaiškinimą, kad bus nagrinėjama byla. Parvežė bendrakeleivius D. D. ir R. R. namo. Tada grįžo, kaip iš pradžių sakė, į vietą, kur jį sustabdė pareigūnai, po to sakė, kad į įvykio vietą (prie sankryžos), ir paprašė pareigūnų įvertinti jo transporto priemonės padarytas vėžias, užfiksuoti slydimą šonu, bet pareigūnai atsisakė. Jis padarė fotografijas ir nuvažiavo namo. Vyresniajai specialistei D. V. aiškino, kad yra įvykio liudytojai. Ji atsakė, kad remiasi pareigūnų parodymais ir pareiškėjo fotonuotraukų nežiūrėjo.

Teisme liudytojas G. Š., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausias patrulis, parodė, kad tą vakarą dirbo su kolege A. D.. Nagrinėjamas KET pažeidimas padarytas kelyje (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jų tarnybinis automobilis stovėjo kitoje sankryžos pusėje priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Važiuojamoji kelio danga įvykio vietoje įvykio metu buvo sausa. Įvykis įvyko apie 22-23 val., eismas nebuvo intensyvus. Prie sankryžoje esančio šviesoforo privažiavo automobilis BMW, jam degė raudonas šviesos signalas. Pareigūnų dėmesį atkreipė tai, kad automobilis, stovintis prie šviesoforo degant raudonam šviesoforo signalui, smarkiai akseleravo, didindamas automobilio apsukas. Užsidegus leidžiamam šviesos signalui, automobilis BMW staiga pajudėjo iš vietos, slidinėdamas į šonus. Mėtomas į šalis automobilis judėjo gal 10-15 metrų, t. y. kol nuo STOP linijos įsuko į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) link. Mėtomo automobilio galas slidinėja ir ant kelio dangos palieka zigzago formos žymes. Kol neužsuko į pagrindinį kelią, automobilio BMW galiniai ratai nekibo su kelio danga. Su kolege sėdo į tarnybinį automobilį ir maždaug po 2 km pavijo G. M.. Jį vijosi su įjungtais tarnybinio automobilio garso ir šviesos švyturėliais važiuodami greičiau nei 100 km/h greičiu. Pasiviję G. M. surašė ATP protokolą už chuliganišką vairavimą. Kad vairavimas chuliganiškas, sprendė iš automobilio skleidžiamo garso ir automobilio galo slidinėjimo į šonus. Automobilyje BMW buvo daugiau žmonių. Jų duomenų nepaėmė, nes nėra tokios praktikos tokiu atveju apklausinėti. Kai iš vietos, kurioje sustabdė pažeidėją, grįžo atgal į įvykio vietą, ten stovėjo apie pusvalandį ir nufotografavo padangų žymes. Mašinos ratų paliktų žymių fotonuotraukos turėtų būti pridėtos prie ATP protokolo. Padarius įvykio vietos fotonuotrauką ji pridedama prie protokolo kompiuterinėje sistemoje, o tarnybiniame pranešime išvardinami pateikti popieriniai dokumentai. Žymės padarytos šalutinio kelio dalyje važiuojant pagrindinio kelio link. Nežino, kodėl fotonuotraukose nesimato automobilio slydimo šonu žymių. Įvykio vietoje žymės matėsi. Grįžus į įvykio vietą, po kiek laiko privažiavo G. M. ir paklausė, ką jie surašė, bet nieko neprašė. Matė, kad G. M. fotografavo kelio dangą. Nepamena, ar kai G. M. grįžo atgal, jie jau buvo padarę žymių nuotraukas.

Teisme liudytoja A. D., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė, parodė, kad įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo. Jų tarnybinis automobilis buvo kitoje kelio pusėje nei įvykio vieta. Su kolega stovėjo sankryžoje šalia tarnybinio automobilio, 10-15 metrų atstumu nuo pareiškėjo. Lauke buvo tamsu, teritorija apšviesta. Eismas neintensyvus, pravažiavo vienas kitas automobilis.

Pastebėjo, kad pareiškėjas, degant raudonai šviesai, spaudė mašinos akselaratorių, kas normaliomis važiavimo sąlygomis nedaroma. Užsidegus žaliai, pajudėjo iš vietos greičiau, nei turėtų. Iš sankryžos pareiškėjas išvažiavo slidinėdamas. Vadinasi, jo pasirinktas greitis pajudėjimo metu nebuvo saugus. Nuotraukose nesimato, kad automobilis slidinėjo, bet žymės liko. Slidinėjo tik mašinos galas, trūkčiojimo nebuvo. Liudytojos manymu, automobilio slidinėjimą sukėlė akseleravimas, staigus judėjimas iš vietos. Pareiškėjas nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link.

Tai pamatę, liudytoja su kolega sėdo į mašiną ir su švyturėliai vijosi pareiškėją apie 1 km., gal daugiau. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, turbūt greičiau nei 50 km/h. Vieta, kurioje sustabdė pareiškėją, įprasta, magistralinis kelias, aplink laukai. Nepamena, ar tai buvo prie viaduko.

Išlipęs su vairuotoju kalbėjo jos kolega. Liudytoja paėmė pareiškėjo anketinius duomenis ir surašė ATP protokolą. ATP protokolą pildė apie pusę valandos. Nepamena, ką pareiškėjas sakė apie inkriminuotą pažeidimą, ką jis rašė paaiškinime. Nepamena, ar pareiškėjo mašinoje buvo daugiau žmonių. Įvykio metu automobilyje BMW buvusių asmenų neapklausė, jais nesidomėjo, duomenų neužsirašė. Jų, pareigūnų, pareiga nustatyti liudininkus, paimti duomenis. Nežino, kodėl šiuo atveju to nepadarė.

Užpildę dokumentus su kolega grįžo patruliuoti į įvykio vietą. Liudytoja automobilyje pildė procedūrinius dokumentus. Po kurio laiko, gal per valandą, į įvykio vietą grįžo pareiškėjas. Jis lauke bendravo su kolega. Liudytoja neklausė, nesigilino, apie ką jie šnekėjosi. Nepamena, nematė, ką įvykio vietoje po pokalbio su kolega veikė pareiškėjas.

Liudytoja tarnybiniu fotoaparatu nufotografavo automobilio BMW ant plento paliktas vėžes. Nepamena, kada fotografavo: ar po to, kai pareiškėjas grįžo į įvykio vietą, ar prieš tai. Negalėjo paaiškinti, kodėl nusprendė užfiksuoti įvykio vietą. Tikriausiai todėl, kad tai svarbu. Yra tikimybė, kad pro tą vietą, kur buvo padarytas pažeidimas, pravažiavo ir daugiau automobiliu, kol ji su kolega grįžo atgal ir užfiksavo įvykio vietą. Jos darytos fotonuotraukos prisegtos atitinkamame registre. Negali paaiškinti, kodėl nuotraukų nepaminėjo ATP protokole. Nepamena, ar tarnybiniame pranešime padarė įrašą apie nuotraukas. Nematė, ar pareiškėjas kaip nors fiksavo įvykio vietą.

Nepilnametis liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną su G. M. automobiliu važiavo nuo R. R. močiutės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime prie pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) išvažiavimo. Kelias, kuriuo išvažiavo, yra šalutinis. Tuo metu kitų automobilių ar pėsčiųjų aplink nebuvo. Įvykis įvyko apie 19-20 val., tuo metu buvo tamsu. Liudytojas sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Prie sankryžos reikėjo sustoti, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Liudytojas žaidė mobiliuoju telefonu ir policijos tarnybinio automobilio nematė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis pajudėjo iš vietos. Liudytojas pajuto, bet nekreipė dėmesio, kad automobilio galiniai varomieji ratai prasisuko. Pradėjus sukti, ratai nustojo prasisukinėti ir jie įsuko į dešinę (duomenys neskelbtini) link. Šonu neslydo, kelio ženklinimo vidurinės juostos nekirto.

Pradėję kilti į viaduką, pamatė iš galo važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Nuo sankryžos iki tos vietos, kur pamatė policijos pareigūnus, buvo nuvažiavę apie 3-4 km. Nuo to laiko, kai išsuko sankryžoje, iki juos sustabdė policijos pareigūnai, praėjo apie 4-5 min. Kelio atkarpoje nuo išsukimo iki vietos, kur juos sustabdė policijos pareigūnai, yra tik ta vienintelė sankryža. Pagrindiniame kelyje važiavo apie 90 km/h greičiu, greičio neviršijo. Priėjo pareigūnas ir G. M. paprašė pateikti dokumentą, jį pateikus, nurodė, kad G. M. bus surašytas ATP protokolas. Iš pradžių liudytojas sakė, kad policijos pareigūnas nepaaiškino, už ką bus surašytas protokolas. Atsakinėdamas į pareiškėjo gynėjo klausimą, jis nurodė, kad pareigūnas pasakė, jog ATP protokolas bus surašytas už chuliganišką vairavimą.

Tai pasakęs ir paėmęs dokumentus, policijos pareigūnas nuėjo į tarnybinį automobilį. Jis nesiklausė, ką G. M. aiškino apie įvykį. Jie sėdėjo automobilyje ir laukė. Apie 30-40 min. laukė, kol buvo surašytas protokolas. Kai policijos pareigūnas pyptelėjo, G. M. nuėjo pasiimti protokolo. Grįžęs G. M. sėdo į automobilį ir padavė liudytojui dokumentus, kad tas juos padėtų į daiktadėžę. Liudytojas dokumentus perskaitė ir pastebėjo, kad juose surašyta „nesąmonė“. Pvz., protokole nurodyta, kad jie, išvažiuodami iš (duomenys neskelbtini), automobiliu piktybiškai čiuožė šonu, čiuožimą baigė ir ištiesino automobilį ties antru kelio ženklinimu. Taip pat buvo parašyta, kad sukdami į dešinę išlindo į antrą kelio juostą. Apie tai liudytojas pasakė G. M.. Liudytojas neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau turi savo nuomonę apie G. M. inkriminuotą KET.

Išvažiuojantiems pareigūnams G. M. pamirkčiojo šviesomis ir norėjo važiuoti paskui juos, bet paskui nusprendė pirmiausia parvežti į namus bendrakeleivius, o po to važiuoti pas pareigūnus išsiaiškinti, kas surašyta protokole.

Prie namų pirmiausia paleido D. D., vėliau - liudytoją. Išlipęs iš automobilio liudytojas pasiūlė G. M. nusifotografuoti ant kelio likusias padangų žymes, nes jos matosi ant sauso betono. Įvykio metu nelijo, bet oras buvo drėgnas ir ant kelio matėsi padangos žymės. Tiksliai prisimena, kad kelio danga buvo drėgna. G. M. sutiko su jo pasiūlymu nusifotografuoti ant kelio likusias padangų žymes.

G. M. liudytojui pasakojo, kad privažiavo prie pareigūnų, stovėjusių autobusų stotelėje, kuri yra prie kaimo važiuojant (duomenys neskelbtini) link kitoje kelio pusėje, nei įvyko įvykis, ir prašė pareigūnų su juo nueiti iki įvykio vietos nufotografuoti automobilio vėžes ant kelio. Pareigūnas nurodė, kad protokolas jau surašytas, todėl nėjo. Tada G. M. nuėjo vienas.

Nepilnametis liudytojas D. D. parodė, kad įvykis įvyko važiuojant iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)link prie šviesoforo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra tik tas vienas šviesoforas, kitas šviesoforas yra (duomenys neskelbtini) prie degalinės. Tai vyko šiais metais (2016 m.) rudenį vakare po 17 val., kai pradeda temti.

G. M. sėdėjo už vairo, R. R. - priekyje keleivio vietoje, o liudytojas sėdėjo automobilio gale R. R. už nugaros arba per vidurį ir žaidė telefonu.

Jautė, kad sankryžoje prasisuko ratai. Nežino, kaip apibūdinti situaciją, kai prasisuka ratai. Vairuotojas pasisuko į dešinę (duomenys neskelbtini) link, o kiek pavažiavus, prie viaduko juos pasivijo policija. Neįsidėmėjo, kokiu greičiu važiavo nuo sankryžos, tačiau leistinas greitis nebuvo viršytas. Toje kelio atkarpoje leistinas greitis yra 70 km/h, o jei turi 2 m. vairavimo stažą, tuomet gali važiuoti 90 km/h greičiu. Į spidometrą, kuris rodo automobilio greitį, liudytojas  nežiūrėjo. Išsukus iš sankryžos iki tol, kol juos sustabdė policija, praėjo kelios minutės, apie 5 min. Sustojus policijos pareigūnas paprašė G. M. dokumentų ir išėjo. Pareigūnas nepaaiškino, kodėl reikia pateikti dokumentus. Liudytojas toliau žaidė telefonu, todėl nieko daug nematė, be to, norėjo kuo greičiau grįžti namo.

G. M. pateikė dokumentus, tačiau nėjo su pareigūnais. Neprisimena, ar jis apskritai būtų išlipęs iš automobilio. Liudytojai D. D. ir R. R. iš automobilio nebuvo išlipę. Pareigūnai grąžino G. M. dokumentus, padavė protokolą. Praėjo maždaug pusę valandos nuo to laiko, kai juos sustabdė, iki to laiko, kai pareigūnai grąžino dokumentus. R. R. balsu skaitė protokolą, kad visi girdėtų. R. perskaitė apie chuliganišką vairavimą, kad automobilis „užsinešė“. R. pasakė, kad protokole surašyta „nesąmonė“. G. M. norėjo pasivyti policijos pareigūnus, kad su jais pasiaiškintų dėl protokolo, nes jame buvo surašyta daug dalykų, kurių nebuvo. G. M. pareigūnams pamirksėjo žibintų šviesomis, tačiau jie nesustojo, todėl jie nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. V., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, parodė, kad nagrinėjamoje byloje priėmė skundžiamą nutarimą. Prieš nagrinėdama bylą, susipažįsta su medžiaga: protokolu, tarnybiniais pranešimais ir kt., įsitikina, ar yra vaizdo įrašų, nes to kartais nebūna įrašyta į tarnybinius pranešimus. Vaizdo įrašų ieško sistemos gale pagal surašytus protokolus. Kadangi aptariamu atveju programoje nuotraukų neprikabintos, priimdama nutarimą liudytoja rėmėsi byloje surinkta medžiaga: tarnybiniais pranešimais, ATP protokolu, kuriuose labai aiškiai išvardinti chuliganiškam vairavimui būdingi požymiai. Chuliganiškas vairavimas - veiksmai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodoma nepagarba visuomenei. Protokolas surašytas pareigūnų matytu vaizdu ir girdėtais garsais. Pareigūnai matė pažeidimą, o ji turi tikėti jais ir tuo, ką šie surašo tarnybiniuose pranešimuose, nes jie atsako už savo veiksmus. Protokole ir tarnybiniuose pranešimuose aiškiai išdėstyta, kaip vaikinas elgėsi pažeidimo vietoje. Jis tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, kas yra būtina sąlyga chuliganiškame vairavime, negerbdamas aplinkinių ir kartu su juo važiavusių keleivių, nesaugodamas jų sveikatos ir gyvybės, atliko veiksmus, kuriais pažeidė viešąją tvarką ir kuriais buvo negerbiama visuomenė bei bendrakeleiviai. Gal nutarime nereikėjo rašyti „darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus“, nes G. M. kelių atskirų eismo taisyklių pažeidimų nedarė, padarė vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą – chuliganišką vairavimą. Tyčia matosi iš pasekmių, nes jei paspaudė pedalą tyčia, lieka žymės, o nuo nestipraus akseleratoriaus paspaudimo niekada nelieka žymių. Ant asfalto liko labai aiškios žymės. Vienoje iš nuotraukų matosi, kad padangų žymės eina ne tiesiai. Niekinantis G. M. požiūris yra vien dėl to, kad su juo automobilyje važiavo keleiviai ir greta stovėjo policijos pareigūnai, kai jis taip elgėsi.

G. M. su inkriminuotu pažeidimu nesutiko, nes nutarime įrašyta, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kiek prisimena, G. M. teigė, jog yra kartu važiavę liudytojai, jie gali nurodyti, kad jis taip nesielgė. Kadangi tarnybiniuose pranešimuose aiškiai išdėstyta tai, kas atitiko chuliganiško vairavimo požymius, negalėjo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, liudytoja vadovavosi byloje surinkta medžiaga ir nematė reikalo apklausti liudytojus. Tiki savo vidiniu įsitikinimu, jog taip ir buvo (kaip surašyta protokole), matė, kad įrodymai yra pažeidėjo nenaudai, ir priėmė nutarimą. Liudytojus apklausia, jei iškyla abejonių. Paprastai liudytojai stengiasi liudyti draugo naudai, kad šis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Kai teismas paprašė atsiųsti schemas, nuotraukas, liudytoja papildomai apklausė pareigūnus. Pareigūnai, be kita ko, minėjo, kad matė, kaip G. M. apžiūrėjo įvykio vietą. Po to, kai G. M. apžiūrėjo įvykio vietą, pareigūnai nufotografavo įvykio vietą.

Institucija, surašiusi ATP protokolą, teismui pareikalavus, pateikė CD su 4 nuotraukomis iš įvykio vietos (24 b. l.), įvykio vietos ištrauką iš interneto puslapio (duomenys neskelbtini) (27 b. l.), eismo įvykio vietos planą (44-45 b. l.).

Skundas tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl ydingai suformuoto inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įrodymų nerinkimo (nefiksavimo), šališkai nustatytų faktinių aplinkybių, kas lėmė, jog pareiškėjas nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė.

Kad būtų galima pripažinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisėtai ir pagrįstai nubaustas už inkriminuotą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nuo pažeidimo darymo ar paaiškėjimo iki bylos išnagrinėjimo turi būti teisėta, objektyvi, visapusiška.

Inkriminuotą KET pažeidimą esą matę ir girdėję policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad užfiksuotų šį pažeidimą, o būtent: nesidomėjo, ar yra įvykio liudytojų, nepaėmė jų anketinių duomenų, atitinkamą įvykio vietos dalį (šalutinį kelią prieš sankryžą) nufotografavo po 0,5-1 val. nuo to laiko, kai pro tą vietą automobiliu pravažiavo pareiškėjas, prieš tai pareiškėjo prašymu atsisakę užfiksuoti įvykio vietą.

KET 4 ir 9 punktai numato bendras eismo dalyvių pareigas, t. y. kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 119 ir 127 punktai įpareigoja vairuotojus atitinkamai važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir važiuoti neviršijant leistino greičio.

ATP protokole, konkretizuojant KET pažeidimo esmę, nenurodyta, kad pareiškėjas nebūtų važiavęs kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ar kad būtų viršijęs leistiną greitį. Kalbant apie bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigų, reglamentuotų KET 4 ir 9 punktuose, pažeidimą, neaišku, kuo pasireiškė pareiškėjo chuliganiškos paskatos. Jis neprivertė kitų eismo dalyvių staiga keisti judėjimo krypties, neaptaškė kitų eismo dalyvių vandeniu ar purvu ir t. t.

Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, pradėdamas važiuoti nuo sankryžos, spaudė akceleratoriaus pedalą ir didino variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai apsisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), ir privertė transporto priemonę slysti šonu (piešti vingiuotą kelią). Pasak pareiškėjo, jis nebuvo pratęs važinėti su vos prieš mėnesį naujai įsigyta transporto priemone, sankryžoje per greitai atleido sankabą, dėl to ratai prasisuko. Byloje esantys įrodymai šio teiginio nepaneigia. Iš policijos pareigūnų ir pareiškėjo darytų ir teismui pateiktų iš viso 5 nuotraukų matyti, kad užfiksuotame šalutinio kelio fragmente yra kelios transporto priemonių vėžės, bent trys iš jų ryškiausios (šviežiausios), visos rodo tiesų posūkį (neatsispindi vingiai, zigzagai, „gyvatėlės“ ar panašiai), o svarbiausia, kad neaišku, kurios paliktos automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai parodė kitaip, negu surašė tarnybiniuose pranešimuose ir ATP protokole, kurio pagrindu parengtas skundžiamas nutarimas, t. y. kad pareiškėjas, stovėdamas prie šviesoforo degant raudonam signalui, smarkiai akseleravo, didindamas automobilio apsukas, kas normaliomis sąlygomis nėra daroma. Nors būtų galima sutikti, kad per stiprus ar be reikalo (degant raudonam šviesoforo signalui, kai dar per anksti ruoštis judėti iš vietos) akseleratoriaus pedalo spaudimas gali turėti chuliganiškų paskatų ir gali palikti vėžes (žymes), tai savaime nekelia pavojaus kitų eismo dalyvių ir/ar eismo saugumui.

Pareigūnė, kurios priimtas nutarimas yra skundžiamas, nagrinėdama bylą ne teismo tvarka, apsiribojo vien tik policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytais faktais, susijusiais su įvykiu, stokodama kritiško požiūrio besąlygiškai, automatiškai pasitikėjo jų žodžiais, neperžiūrėjo įvykio vietos nuotraukų, iš kurių negalima daryti kategoriškų išvadų, neapklausė pareiškėjo siūlomų liudytojų ir jų parodymų nelygino su pareigūnų teiginiais, todėl pažeidė rungtyniškumo principą.

Išnagrinėjęs skundą teismas sprendžia, kad inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra suformuotas teisiškai ydingai, trūksta ir dėl praėjusio laiko tarpo neįmanoma surinkti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, ir byla ne išnagrinėta nerungtyniškai. Susiklosčius tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o teisena nutraukiama, padarytoje veikoje nenustačius visų būtinų inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo požymių.

Vadovaudamasis ATPK 1242 straipsnio 2 dalimi, ANK 591 straipsnio 1 punktu, 641-642 ir 646 straipsniais, teismas,

n u t a r i a

pareiškėjo G. M. 2016 m. spalio 4 d. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2016 m. spalio 4 d. nutarimą nubausti G. M. pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylos (nusižengimo) teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                             Alma Berniūnaitė