Baudžiamoji byla Nr. 1S-155-926/2021

Teisminio proceso Nr. NENUSTATYTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.;

 (S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. (toliau – P. V.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 81/04-63 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       P. V. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

2.       Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. V. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu P. V. 2002 m. spalio 17 d. inkriminuota nusikalstama veika buvo perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, skiriant P. V. 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

4.       Ši bausmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, buvo subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. V. skirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 13 d.

5.       2021 m. sausio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-63, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo P. V. atžvilgiu. Komisija sprendė, kad už padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau jo elgesį koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

6.       Nesutikdamas su Komisijos išvadomis, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2021 m. sausio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-63. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje surinktų duomenų visuma vis dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį bei nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu ir tai padarė tokiu mastu, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

7.       Skunde apygardos teismui nuteistasis P. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.1.                      Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi buvusiais jo teistumais, kadangi tokiu atveju yra pažeidžiamas dvigubo nebaudžiamumo principas. Ši aplinkybė jau būna įvertinta apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, todėl pakartotinis jos vertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalimas. Analogiškai vertinami ir apylinkės teismo motyvai dėl P. V. padaryto nusikaltimo, už kurį šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo ir pobūdžio.

7.2.                      Skunde pabrėžiama, kad P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo 8 punktais tik dėl to, kad į pataisos įstaigą jis nespėjo pristatyti pažymos apie jo galimą įdarbinimą laisvėje. Tokia pažyma pataisos įstaigoje buvo gauta vėliau, dėl ko, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nespėjo sumažėti. Nepagrįstas, pasak nuteistojo, ir skundžiamos nutarties teiginys, jog atvykęs į Marijampolės pataisos namus jis nepanoro dalyvauti elgesio keitimo programose, kadangi jos jam siūlytos nebuvo, visas jas jis jau buvo įvykdęs kol kalėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

7.3.                      Pabrėžiama, kad nors pataisos įstaigoje P. V. nedirba, tačiau darbo jis niekada neatsisakė, tiesiog dėl darbo vietų trūkumo jis neturi galimybės dirbti, todėl vien tik šis faktas vėlgi negali lemti išvados dėl netinkamos jo elgesio korekcijos. Juo labiau, jog būdamas laisvėje nuteistasis nuo 16 metų dirbo. Be to, šiuo metu jam likusi neatliktos bausmės dalis tesiekia 10 mėnesių, todėl teismo motyvas, jog jis dar nepasirengęs išeiti į laisvę, kai atliko daugiau nei 19 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje, atrodo nelogiškas.

Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.  

6.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo P. V. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tačiau, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, vien tik maža likusi neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam P. V. nustatyta net 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams jo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksniams.

9.       Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, P. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Teigiamai P. V. elgesį apibūdina ir tai, kad šiuo metu jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kurie yra sumokėję iš nuteistojo priteistą civilinį ieškinį.  Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį P. V. stengiasi koreguoti teigiama linkme. Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Ir vis tik, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

10.       Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro vis dar didelis dinaminių balų skaičius – 36 balų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Svarbu ir tai, kad P. V. elgesio korekcija pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. 2019 m. spalio 16 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta 48 balus siekianti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kai tuo tarpu 2020 m. birželio 22 d. vertinimo metu ji jau siekė 56 balus. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jo rizikos balų didėjimą lėmė tik tai, kad jis pataisos įstaigai nesugebėjo laiku pateikti pažymos apie galimą jo įdarbinimą laisvėje, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didina ne tik abejonės dėl galimo jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju, bet ir tai, kad P. V. nusikaltimams būdingas narkotinių medžiagų vartojimas, darbinės patirties stoka, smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, todėl sutikti su nuteistojo teiginiais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į nustatytą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytį, nėra pagrindo.

11.       Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas. Per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine tvarka jis buvo baustas net 11 kartų, tame tarpe ir už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. Nors P. V. skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau vien tik jų egzistavimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas nuosekliai. Iš aptarto seka, kad ilgą nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką P. V. nebuvo linkęs prisitaikyti prie restruktūrizuotos aplinkos ir paklusti pataisos įstaigoje nustatytai tvarkai, todėl sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Juo labiau, jog skatintas pataisos įstaigoje nuteistasis buvo vos 3 kartus, nors bausmę atlieka nuo 2002 m. sausio 16 d. Paskutinis paskatinimas jam buvo skirtas kiek mažiau nei prieš trejus metus, t. y. 2018 m. liepos 19 d. Atsižvelgiant į nuteistajam skirtų drausminių nuobaudų ir paskatinimų santykį, akivaizdu, kad jo elgesys pataisos įstaigoje labiau pasižymėjo neigiamais, nei teigiamais aspektais.  

12.       Konstatuojant šią išvadą, atsižvelgiant į P. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinį pobūdį (itin žiauriai nužudė du asmenis, siekdamas užvaldyti jų turtą), įvertintina ir jo darbinė motyvacija, kurios pakankamumu teisėjų kolegija abejoja. Bylos duomenimis, nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus, auto šaltkalvio, šilumvežio mašinisto padėjėjo specialybes, tačiau, laisvėje jis turėjo labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad pragyvenimui asmuo dažniau užsidirbdavo iš nusikalstamų veikų darymo nei iš oficialaus darbo. Atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat nedirbo. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad P. V. turi noro dirbti, tačiau negali to padaryti dėl darbo vietų, bet ne dėl darbinės motyvacijos trūkumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaigoje jam buvo skirtos net šešios drausminės nuobaudos už atsisakymą dirbti nemokamus darbus, paminėti nuteistojo skundo teiginiai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, jog ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad bausmės atlikimo metu P. V. reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar prieinamų darbo sąlygų. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo darbinė motyvacija yra menka, o tai jį charakterizuoja neabejotinai neigiamai. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje. Atsižvelgiant į menką jo darbinę motyvaciją bei darbinės patirties stoką, jo galimybės įsidarbinti ir nuosekliai dirbti laisvėje, yra abejotinos. Svarbu ir tai, kad dirbti nuteistasis nepanoro net ir žinodamas, jog iš jo yra priteistas civilinis ieškinys. Jį vertinamu atveju padengė ne pats nuteistasis, o jo artimieji.

13.       Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu įvertintina ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas, tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, padarydamas labai sunkią nusikalstamą veiką, sukėlusią net dviejų žmonių mirtį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog trumpalaikės terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo forma P. V. nebuvo veiksminga. Šie duomenys patvirtina, kad visuotinai priimtų elgesio taisyklių išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko, o jo nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia P. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

6.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti P. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                     Algirdas Giedraitis

  Jurga Vasiliauskienė

  Aušra Vingilė