Civilinė byla Nr. 2-1531/2012
2-55-3-00336-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Sauga“ ir G. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M., uždarosios akcinės bendrovės „Sauga“, uždarosios akcinės bendrovės „Ryterna“, uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“, uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Foritas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė iškelti atsakovui UAB „Foritas“ bankroto bylą.
Pareiškėjas G. M. pareiškimą grindė su darbo santykiais susijusia 42 981,15 Lt skola ir 240 562,02 Lt skola pagal 2011 m. kovo 22 d. paskolos sutartį.
Pareiškėjas UAB „Sauga“ pareiškimą grindė atsakovo bendrovei negrąžintu 40 000 Lt avansiniu mokėjimu už neatliktas paslaugas ir 11 979 Lt skola, už atsakovui atliktus apsaugos signalizacijos kompiuterinio/telefoninio tinklo rekonstravimo darbus. Pareiškėjas UAB „Sauga“ taip pat prašė atidėti bankroto bylos nagrinėjimą, nes jo turimais duomenimis, didžiausias atsakovo kreditorius AB DNB bankas yra informavęs atsakovą apie sutarties nutraukimą, jeigu atsakovas neįvykdys savo įsipareigojimų AB DNB bankui iki 2012 m. gegužės 7 d. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų AB DNB bankui nustatytu terminu, atsakovo pradelstos skolos ir įsipareigojimai sudarytų 7 592 633 Lt (iš jų 4 955 294 Lt bankui).
Pareiškėjas UAB „Banga plius“ pareiškimą grindė 267 768,39 Lt skola už atsakovui suteiktas paslaugas ir avansinius mokėjimus bei atsakovo įsipareigojimų įvykdymą kitiems atsakovo kreditoriams.
Pareiškėjas UAB „LitCon“ pareiškimą grindė 6 070 Lt skola už prekes pagal 2011 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PIR 371.
Pareiškėjas UAB „Aurum investicijų grupė“ pareiškimą grindė atsakovo negrąžintu 10 000 Lt avansiniu mokėjimu už nesuteiktas paslaugas.
Pareiškėjų teigimu, atsakovas per nustatytą terminą neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad skolos nemokamos dėl atsakovo nemokumo.
2012 m. gegužės 7 d pareiškėjas UAB „Ryterna“ teismui pateikė atsisakymą nuo pareiškimo dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus skyrimo, nes atsakovo prievolę UAB „Ryterna“ įvykdė atsakovo laiduotojas G. M.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Ryterna“ atsisakymą nuo pareiškimo įtraukti į bankroto procesą bendraieškiu ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Foritas“ ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė bei nutarė atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą.
Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, įmonės turtą sudaro 10 000 956 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 637 339 Lt (53 b. l.). Didžiąją dalį įmonės turto sudaro ilgalaikis materialus 9 418 979 Lt vertės turtas. Tuo tarpu, pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 1 942 807,10 Lt (125 b. l.). Kadangi atsakovo pradelstos skolos ir įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylos. Bendrovės įsiskolinimas darbuotojams sudaro tik 68 447,26 Lt, iš kurių 42 981,15 Lt skola įmonės direktoriui G. M., kuri yra ginčijama Kauno apygardos teisme, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1227-259/2012 pagal ieškovų G. M. ir R. M. ieškinį atsakovui UAB „Foritas“ dėl 300 503,17 Lt (42 981,15 Lt darbo užmokesčio, 240 562,02 Lt skolos ir 16 960 Lt delspinigių), o ieškovei R. M. – 66 137,08 Lt skolos (34 971,04 Lt darbo užmokesčio ir 31 166,04 Lt skolos), delspinigių bei procesines palūkanų priteisimo. Šioje byloje nėra priimtas procesinis sprendimas, todėl G. M. reikalavimas neįtrauktinas į pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašą. Kiti įmonės darbuotojai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, ketintų pradėti likvidavimo procedūrą ir panašiai, todėl sprendė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki. Be to, G. M. buvo UAB „Foritas vadovas, yra šios bendrovės akcininkas, galėjo disponuoti bendrovės lėšomis bei daryti įtaką jos valdymui, todėl teismo vertinimu, G. M. atlyginimas neišmokėtas ir dėl jo paties kaltės.
Teismo nuomone, nebuvo pagrindo tenkinti UAB „Sauga“ prašymo atidėti bankroto bylos nagrinėjimo dėl šio kreditoriaus turimų duomenų apie AB DNB banko įspėjimą atsakovui dėl kredito sutarties nutraukimo, nes AB DNB bankas nekreipė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo, taip pat nėra pareiškęs ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir nėra išreiškęs noro dalyvauti šioje byloje trečiuoju asmeniu. AB DNB banką su atsakovu sieja sutartiniai santykiai ir sutarties šalys turi galimybę keisti sutarties sąlygas, atidėti ar pratęsti mokėtinų skolų terminus. Be to, bylos nagrinėjimo atidėjimas, nesant nustatytų svarbių atidėjimo priežasčių, prieštarautų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teisingumo principams.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Sauga“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bendrovės finansinius dokumentus, netinkamai nustatė įmonės nemokumą, klaidingai vertino įmonės turimo turto ir visų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 str., CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nesivadovavo teismų praktika. Atsakovo balansas nėra išsamus, nebuvo pateikta informacija apie teismuose atsakovui iškeltas bylas ir išieškojimus, ne ginčo tvarka. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą negali apsiriboti vien tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykiu, o privalo nustatyti realią atsakovo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kas sudaro įmonės 9 418 979 Lt vertės ilgalaikį turtą. Teismas nevertino, ar balanse nurodyta turto vertė atitinka realią turto vertę. Bendrovės 2011 m. balanso duomenys neatitinka pateiktų buhalterinių suvestinių duomenų - 2011 m. balanso duomenimis, per vienerius metus bendrovės gautinos sumos sudaro 236 112 Lt, tačiau debitorių sąrašuose nurodytos iš trečiųjų asmenų gautinos sumos yra gerokai mažesnės ir nesutampa su balanse nurodyta, per vienerius metus gautina suma. Be to, atsakovas nėra pateikęs debitorių sąrašuose nurodytų asmenų galimybės grąžinti skolas atsakovui patvirtinančių dokumentų. Apelianto nuomone, debitorių įsipareigojimų įvykdymas atsakovui ateityje yra abejotinas, todėl, iki tol, kol nebus pateikti įrodymai dėl 236 112 Lt gautinos sumos realumo, ši suma negali būti laikytina bendrovės turtu. 320 966 Lt išankstinių apmokėjimų suma turėtų būti priskirta, ne bendrovės turtui, o mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams, nes byloje nėra įrodymų, kad darbai, už kuriuos jau apmokėta yra atlikti. Atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai yra netikslūs ir prieštaringi. Po vienerių metų mokėtinoms skoloms, priskirta jau pradelsta V. P. 90 111,17 Lt skola (59 b. l.), todėl ši suma turėtų būti įtraukta į einamųjų metų finansines skolas.
2. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, vėlavimas išmokėti darbuotojui atlyginimą yra savarankiška sąlyga iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Pareiškėjas G. M. yra buvęs bendrovės darbuotojas, bendrovė su juo neatsiskaitė iki šiol, taigi teismas ir dėl šios priežasties nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.
3. Teismo procesas truko ilgiau, negu vieną mėnesį. Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su byloje esančiais dokumentais ir informuotas apie teismo posėdį, dėl to negalėjo pateikti reikiamų įrodymų, tokiu būdu buvo pažeistos ĮBĮ ir CPK nuostatos.
4. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. UAB „Sauga“ duomenimis, AB DNB bankas atsakovui yra išsiuntęs pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo, jeigu atsakovas iki 2012 m. gegužės 7 d. neapmokės bankui skolos (59 b. l.). Taigi, po vienerių metų AB DnB bankui mokėtiną sumą sudarys 4 955 294 Lt ir tokiu atveju atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudarys 7 592 633 Lt bei viršys pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Apeliantas G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, vėlavimas išmokėti darbuotojui atlyginimą yra savarankiška sąlyga iškelti įmonei bankroto bylą. Atsakovo G. M. pateiktos 2011 m. lapkričio 7 d. pažymos patvirtina G. M. darbo užmokesčio įsiskolinimą. Bendrovė šią skolą pripažino iki pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo. Taigi, teismas turėjo vertinti, ar atsakovas, ginčydamas įsiskolinimą nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
2. AB DnB bankas įteikė apeliantui, kaip atsakovo laidotojui raginimą, sumokėti bendrovės 5 644 508,52 Lt skolą pagal kredito sutartį, nurodydamas, kad kredito sutartis yra nutraukta dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo. Tai rodo, kad atsakovas turi, ne laikinų finansinių sunkumų, o tai, kad įmonė yra nemoki.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Foritas“ prašo atskiruosius skundus atmesti, kaip nepagrįstus (180-186 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo turimo turto vertė sudaro 10 000 956 Lt, didžiąją dalį turto sudaro ilgalaikis materialus 9 418 979 Lt vertės turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2 637 339 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 1 942 807,10 Lt, iš kurių ketvirtadalis ginčijama teisme, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovui kelti bankroto bylos. Kadangi tarp atsakovo turimo turto ir jo turimų turtinių įsipareigojimų yra gana didelis skirtumas, teismui nereikėjo preciziškai vertinti kiekvieno balanse nurodyto skaičiaus.
2. Formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą konstatavimas, negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Be to, apeliantas G. M. 12 metų vadovavo atsakovo bendrovei ir disponavo darbdavio lėšomis bei galėjo priimti sprendimus dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Taigi, apeliantas pats yra atsakingas už tokių veiksmų neatlikimą, jei nebuvo tam jokių objektyvių kliūčių. O matydamas prastą bendrovės finansinę padėtį, jau tuo metu galėjo kreiptis į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įmonei iškelti bankroto bylą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.
Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, nes atsakovas neatsiskaito su darbuotoju ir kreditoriais, todėl jų nuomone, bendrovė yra nemoki.
Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyto bankroto bylos iškėlimo pagrindo – vėlavimo išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1227-259/2012 pagal ieškovų G. M. ir R. M. ieškinį atsakovui UAB „Foritas“ dėl 300 503,17 Lt (42 981,15 Lt darbo užmokesčio, 240 562,02 Lt skolos ir 16 960 Lt delspinigių), o ieškovei R. M. – 66 137,08 Lt skolos (34 971,04 Lt darbo užmokesčio ir 31 166,04 Lt skolos), delspinigių bei procesines palūkanų, priteisimo ir šioje byloje dar nėra priimtas procesinis sprendimas. Juridinių asmenų registro duomenimis, G. M. atsakovo bendrovei vadovavo nuo 1999 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. birželio 17 d. Minėtos bylos duomenimis, buvęs atsakovo vadovas kreditavo bendrovę, pats skolinosi iš bendrovės, taikė užskaitymus, todėl iki šioje byloje bus priimtas procesinis sprendimas, nėra pagrindo spręsti dėl bendrovės neįvykdytų prievolių atsakovui ir atitinkamai laikyti, kad bendrovė neatsiskaitė su darbuotoju. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo G. M. reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio neįtrauktinas į pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašą ir dėl šio darbuotojo pareiškimo, nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kiti darbuotojai nesikreipė į teismą dėl atsakovo prievolių nevykdymo.
Dėl atsakovo mokumo
Pagrindinis įrodymas vertinant apelianto mokumą yra jo balansas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iš 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad apelianto turto vertė sudaro 10 000 956 Lt (56 b. l.), iš kurio ilgalaikio turto vertė 9 418 979 Lt, trumpalaikio turto vertė 581 977 Lt; per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 2 637 339 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 1 942 807,10 Lt. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui kelti bankroto bylos (ĮBĮ str. 9 str. 7 d.). Tačiau apeliantas kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas nurodydamas, kad teismas nevertino atsakovo balanse nurodytos turto vertės, o atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai yra netikslūs ir prieštaringi. Taigi, būtina įvertinę atsakovo turimo turto masę ir vertę.
Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 7 158 Lt vertės pastatas – kontrolės punktas, 6 550 Lt vertės vandentiekio linija, 35 400 Lt vertės nuotekų linija, 52 700 Lt vertės nuotekų linija - lietaus nuotekų tinklai, 63 100 Lt vertės nuotekų linija – gamybinių nuotekų tinklai, 3 754 000 Lt vertės pastatas - pramoninė skalbykla, 73 300 Lt vertės kiemo statiniai (b1, t1), 11 300 Lt vertės kiemo statiniai (b2, t4), esantys (duomenys neskelbtini). Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 4 003 508 Lt. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės aiškinamojo rašto matyti, kad kitą bendrovės turtą sudaro 4 236 511 Lt vertės mašinos ir įrengimai (naujai skalbyklai); 33 263 Lt vertės transporto priemonės; 26 368 Lt vertės kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai; 6 195 Lt vertės kitas materialus turtas; 191 634 Lt vertės atsargos. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo turimo turto vertė kelis kartus viršijo pradelstus įsipareigojimus. Taigi net ir pripažinus apelianto argumentus pagrįstais dėl neteisingo 647 189,17 Lt lėšų deklaravimo, t. y. kad šios lėšos turėtų būti įtrauktos, ne į bendrovės turtą, o į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, atsakovo turimo turto vertės ir pradelstų skolų santykis nebūtų pakitęs tiek, jog pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį atsakovui iškelti bankroto bylą.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad dėl UAB „Sauga“ turimų duomenų apie AB DNB banko įspėjimą atsakovui dėl kredito sutarties nutraukimo, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, AB DNB bankas nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo, nepareiškė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, neprašė įtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu. AB DNB banką, kaip ir kitus kreditorius su atsakovu sieja sutartiniai santykiai ir sutarties šalys turi galimybę keisti sutarties sąlygas, atidėti ar pratęsti mokėtinų skolų terminus. Taigi, vien dėl turimų duomenų apie nevykdomas atsakovo prievoles kitiems kreditoriams, nebuvo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo, juolab, kad byloje nebuvo šiuos pareiškėjo UAB „Sauga“ argumentus, pagrindžiančių jokių įrodymų, o pasikeitus faktinėms aplinkybėms dėl atsakovo turimo turto ir pradelstų skolų santykio, pareiškėjams nebuvo užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą dėl atsakovui keltinos bankroto bylos.
Dėl kitų apeliantų argumentų
Teisėjų kolegija atmeta apelianto UAB „Sauga“ argumentus dėl nepateisinamai ilgai vykusio bankroto proceso, taip pat, kad UAB „Sauga“ nebuvo tinkamai supažindintas su byloje esančiais dokumentais ir informuotas apie teismo posėdį, dėl to negalėjo pateikti reikiamų įrodymų, tokiu būdu buvo pažeistos ĮBĮ ir CPK nuostatos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi ne vienu metu, bylos buvo sujungtos, derinamos bankroto administratorių kandidatūros, todėl akivaizdu, šiuo atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui pasiteisinamai užtruko ilgiau, nei vieną mėnesį.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-4057-232/2012, teismas skyrė posėdį dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo 2012 m. gegužės 7 d. Minėtos bylos duomenys liudija, kad ši nutartis apeliantams buvo išsiųsta (32- 33 b. l.), o tai paneigia apelianto argumentus, kad buvo apribotos jų procesinės teisės. Pažymėtina, kad apeliantai inicijavę bankroto procesą, turėjo pareigą domėtis bankroto procesu ir teisę susipažinti su bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad teismas apribojo šias pareiškėjų teises.
AB DNB bankas su atsakovu nutraukė 2008 m birželio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2008-2500-217 ir 2012 m. gegužės 14 dienai atsakovo pradelsti įsipareigojimai AB DNB bankui sudaro 5 644 508,52 Lt (169 b. l.). Taigi, šiai dienai atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma yra ženkliai išaugusi. Banko reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas atsakovo nekilnojamojo turto hipoteka ir kito turto įkeitimu. Pasikeitusios faktinės aplinkybės lemia, kad klausimas dėl atsakovo mokumo/nemokumo būtų vertinamas iš naujo, jau pasikeitusių aplinkybių kontekste. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies - skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų santykį.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Foritas“ iškelti bankroto bylą panaikinti ir klausimą dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo nutarties dalį, palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Dalia Vasarienė
Vigintas Višinskis