Civilinė byla Nr. e2-921-887/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03098-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.11.; 2.6.1.3.6.; 2.6.4.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, J. R.,

dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovui advokatui D. P., atsakovės atstovei advokatei A. J. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei N. M. dėl prievolės pripažinimo bendra sugyventinių prievole ir skolos pagal prievolę priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą 2020-06-18 patikslintu ieškiniu prašydamas: 1. Pripažinti, kad prievolės, kylančios iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir A. T. dėl 32 000,00 Lt paskolos ir prievolės, kylančios iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp P. T. ir A. T. dėl 30 000,00 Lt paskolos, yra bendros ieškovo A. T. ir N. M. prievolės; 2. Padalinti prievoles, kylančias iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir A. T. dėl 32 000,00 Lt paskolos ir prievoles, kylančias iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp P. T. ir A. T. dėl 30 000 Lt paskolos, t. y. nustatyti, kad A. T. atitenka ½ dalis prievolių, kylančių iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir A. T. dėl 32 000,00 Lt paskolos ir ½ dalis prievolių, kylančių iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp P. T. ir A. T. dėl 30 000 Lt paskolos, nustatyti, kad N. M. atitenka ½ dalis prievolių, kylančių iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir A. T. dėl 32000 litų paskolos sumos ir ½ dalis prievolių, kylančių iš 2000-01-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp P. T. ir A. T. dėl 30000 litų paskolos sumos; 3. Priteisti ieškovui iš atsakovės 8 978,22 Eur skolos; 4. Priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2020-06-18 Nr. DOK-21758).

Ieškovas P. T. ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 1995 metų dirbo (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, bendrovės veikla – baldų gamyba. Atsakovė nuo 1999 metų įsidarbino ir pradėjo dirbti toje pačioje bendrovėje vienoje iš bendrovei priklausančių baldų parduotuvių (duomenys neskelbtini) pardavėja. Tuo metu ieškovas dar gyveno su buvusia žmona D. T.. Ieškovas 1999 metų liepos mėnesį nustojo gyventi su žmona ir nuo 1999 metų lapkričio pradėjo gyventi kartu su atsakove. Ieškovas su savo sūnumi kartu su atsakove ir jos sūnumi apsigyveno jos motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2000 metų šalys su vaikais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovas išnuomojo butą. Ieškovas 2001-12-03 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu savo vardu nuosavybės teise už 100 000,00 Lt įsigijo nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), į kur šalys persikėlė gyventi. Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, dalį jų teko pasiskolinti. Ieškovas dviem 2000-01-01 paskolos sutartimis pasiskolino iš tetos V. T. 32 000,00 Lt ir dėdės P. T. 30 000,00 Lt. V. T. 2006-05-09 mirė. Visas V. T. turtas 2006-08-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atiteko P. T.. Tokiu būdu P. T. perėmė visas reikalavimo teises pagal V. T. ir ieškovo sudarytą paskolos sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti 32 000,00 Lt paskolą. Ieškovas 2007 metais nusprendė parduoti žemės sklypą bei sodo pastatą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)  ir įsigyti kitą, didesnį būstą su ūkiniais pastatais, kuriame galėtų ne tik gyventi, bet ir dirbti – gaminti baldus. Ieškovas 2007-08-16 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią įsipareigojo nupirkti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už 400 000,00 Lt. Ieškovas 2007-08-24 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, panašiu laikotarpiu ieškovas surado pirkėją sodo pastatui, kuriame gyveno su atsakove. Ieškovas 2007-08-31 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią nusprendė parduoti žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) gavo 298 000,00 Lt avanso. ieškovas 2007-11-13 pirkimo – pardavimo sutartimi nekilnojamąjį turtą pardavė už 460 000,00 Lt. Kadangi naujai įgytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už mažesnę kainą, tai ieškovas jokių papildomų asmeninių įnašų neturėjo, o atsiskaitymui panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą. Atsakovė 2017-04-07 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą ir ieškiniu prašė teismo pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline šalių nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-12-01 sprendimu patenkino ieškinį ir nustatė, kad turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir jį padalino priteisdamas kiekvienai iš šalių po ½ dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-11 nutartimi paliko galioti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą. Kadangi ieškovas sugrąžino P. T. visas lėšas pagal paskolos sutartis, tai ieškovui perėjo teisė reikalauti ½ dalies lėšų iš atsakovės regreso tvarka.

Ieškovo P. T. atstovas advokatas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys laikotarpiu nuo 1999 metų rugpjūčio - lapkričio mėnesio, iki 2014 metų liepos mėnesio gyveno drauge nesusituokę. Tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ši faktinė aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra priimtas kitoje byloje tarp tų pačių šalių. Teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turi šalims prejudicinę (privalomą) galią, ir jų nereikia įrodinėti iš naujo. Nustatyta taip pat laikytina aplinkybė, jog gyvendamos kartu šalys vedė bendrą ūkį ir bendrai įgijo nuosavybės teise daiktus ir kitą turtą bei prisiėmė prievoles, skirtas bendram ūkiui kurti ir vystyti. Šalys, gyvendamos kartu apie du metus, pagal tuo metu buvusį pragyvenimo lygį ir šalių pajamas nei savarankiškai, nei bendromis lėšomis negalėjo sukaupti 100 000,00 Lt savo darbu ir lėšomis. Šalys buvo finansiškai nepajėgios įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo parduotas už 100 000,00 Lt, dėl to turėjo skolintis pinigų. Šį faktą ieškovas įrodinėjo Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje. Paskolos sutartimis ieškovas iš viso pasiskolino 62 000,00 Lt. Paskolos sutartys buvo sudarytos šalims gyvenant kartu, nesusituokus, dar iki nekilnojamojo turto įsigijimo, kadangi nuo bendro gyvenimo pradžios šalys neturėjo kur gyventi ir iš karto pradėjo ieškoti nuosavo šeimos būsto, kuriame galėtų įsikurti. Šalims priimtinas šeimos turtas surastas ir 2001-12-03 pirkimo - pardavimo sutartimi nupirktas už ieškovo sutaupytas ir paskolos sutartimis pasiskolintas pinigines lėšas. Kitų aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nekilnojamojo turto įsigijimas buvo finansuojamos kitomis lėšomis nėra. Teismo sprendimu buvo nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje, tai yra, kad nekilnojamasis turtas be kitų piniginių lėšų buvo įgytas ir už ieškovo pasiskolintas iš V. T. bei P. T. pinigines lėšas. Kad šalys nuo 1999 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio gyveno drauge nesusituokę ir taip jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendriją dalinę nuosavybę. Bei aplinkybė, kad piniginių lėšų gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, pakako kitam nekilnojamojo turto objektui - žemės sklypui ir gyvenamajam namui su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ., įsigyti. Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog piniginėmis lėšos prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Atsakovė įrodinėjo, kad nekilnojamojo turto pagerinimui panaudojo 45 000,00 Lt savo asmeninių lėšų (santaupomis). Tokiu būdu ne tik turtas, bet ir prievolės, kurios atsirado iš paskolos sutarčių, už kurias gautos lėšos panaudotos bendrajai dalinei nuosavybei – nekilnojamajam turtui įsigyti, taip pat laikytinos bendromis, ir jas šalys privalo vykdyti bendrai. Bendros prievolės, kurios atsirado šalims bendrai gyvenant nesusituokus ir panaudotos šalių bendram turtui įsigyti, laikytinos šalių bendru turtu - pasyvu, kuris turi būti dalinamas taip pat kaip ir turto aktyvas. Kadangi nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas panaudojant paskolos sutarčių pagrindu gautas lėšas, teismo sprendimu padalintas šalims lygiomis dalimis, tai ir prievolės tarp šalių dalintinos po 1/2 dalį. Nelogiška dalinti turtą viena proporcija, o prievoles, susijusias su jo įsigijimu, kita. Ieškovas 2019-08-26 mokėjimo pavedimu sumokėjo P. T. 8 688,60 Eur, kaip skolos grąžinimą pagal 2000-01-01 paskolos sutartį ir 2019-09-08 mokėjimo pavedimu — 9 267,84 Eur, kaip skolos grąžinimą pagal kitą 2000-01-01 paskolos sutartį. Tai reiškia, kad ieškovas įvykdė savo prievoles kitiems asmenims ne tik už save, bet ir už atsakovę, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės 1/2 dalies sumokėtų lėšų, t. y. 8 978,22 Eur.

Atsakovė N. M. atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo A. T. reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovo dokumentuose yra aiškios nuorodos į tai, kad prievolės iš 2000-01-01 paskolos sutarčių nevykdymo kilo tik A. T.. Pradinis ieškovas teismui procesiniuose dokumentuose ne vieną kartą konkrečiai nurodė, kad jis prašo apginti savo pažeistas teises, todėl siekia atgauti iš N. M. 1/2 visos skolos sumos, t. y. 8 978,22 Eur, kuri jam dar nėra grąžinta, kaip, beje, nėra grąžinta ir dalis, priklausanti grąžinti naujajam ieškovui A. T.. Tuo tarpu, iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pagal paskolos sutartis gautomis piniginėmis lėšomis ankstesnio teismo proceso metu (visose teismų instancijose), kas yra patvirtinta įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-12-01 sprendimu, įrodinėjo savo, kaip N. M. sugyventinio konkrečią asmenio indėlio dalį (sutaupytų ir pasiskolintų piniginių lėšų) į jungtinės veiklos pagrindu sukurtą turtą. Tuo tarpu, atsakovė savo asmeninio indėlio dalį įrodinėjo iš savo darbo užmokesčio, vaiko auginimo išmokų, dovanojimo pagrindu įgytų lėšų. Tuo tarpu atsakovės ir ieškovo, taip pat pradinio ieškovo niekada nesiejo jokie tarpusavio paskoliniai santykiai, dėl ko į bylą nėra ir negalėjo būti pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu, jog jokios paskolos sutartys tarp pradinio ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytos. Viena 2000-01-01 paskolos sutartis buvo sudaryta tarp P. T. ir A. T., kita tarp V. T. ir A. T., todėl P. T. ir atsakovės niekada nesiejo prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Kas reiškia, kad ieškovui įvykdžius savo asmeninius skolinius įsipareigojimus P. T. naudai, jam negalėjo atsirasti regresinio (atgręžtinio) reikalavimo teisė į ½ dalį sumokėtų lėšų, t. y. 8 978,22 Eur. Pažymėtina jog pats ieškovas pripažįsta, kad buvo suinteresuotas įvykdyti prievolę P. T., kadangi buvo pasibaigęs skolos mokėjimo terminas. Tuo tarpu, kaip ieškovas patvirtina, atsakovė neturėjo pareigos vykdyti prievolės, kylančios iš paskolos sutarčių, kadangi paskolos sutartyse ji nebuvo sutarties šalis ir prievolės įvykdymo metu, prievolė teismo nebuvo pripažinta bendrąja prievole ir negali būti pripažinta bendrąja prievole. Ieškovas neteisingai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.50 straipsnio 1 dalimi, pagal šioje byloje nagrinėjamas paskolos sutartis. Ieškovas yra skolininkas, kuris kreditoriui P. T. privalėjo grąžinti skolą, todėl 2019-08-26 bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo 8 688,60 Eur, o 2019-09-08 bankiniu mokėjimo pavedimu – 9 267,84 Eur. Vadinasi, šiuo atveju, negali būti taikomi CK 6.50 straipsnio 3 dalis bei CK 6.114 straipsnio 3 punktas. Pažymėtina, jog šiuo atveju tarp šalių jau yra išspręstas kilęs ginčas dėl įgyto ir ieškovo vardu registruoto turto teisinio statuso, t. y. ginčas, susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK 3-osios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Pagal kasacinio teismo praktiką tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK 4-osios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Visų instancijų teismai sprendė, kad atsakovės ir ieškovo nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, tai yra konstatavo, kad N. M. neturi skolinių įsipareigojimų A. T., kas reiškia, kad ji neturėjo pareigos kreditoriams grąžinti ir asmeninių A. T. skolų pagal jo įsipareigojimus. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakomybės subjektas pagal prievolę yra tik paskolos gavėjas A. T., piniginės lėšos buvo perduotos asmeniškai jam. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pradinis ieškovas P. T., tiek naujasis ieškovas A. T. visas patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes žinojo jau pateikiant teismui pradinį ieškinį, tačiau tai nesutrukdė ieškovams klaidinti tiek atsakovę, tiek teismą, procesiniuose dokumentuose nurodant neteisingas faktines aplinkybes. P. T. ir A. T. sąmoningai nutylėjo aplinkybes, tikėtina, tokiu būdu siekdami nepagrįstai praturtėti, o taip pat sukurti materialinius bei psichologinius nepatogumus atsakovei. Beje, kaip paaiškėjo susipažinus su pateiktais į bylą papildomais dokumentais, P. T. neturėjo reikalavimo teisės ne tik į atsakovę N. M., bet ir į patį paskolos gavėją A. T., kadangi paskolos jau buvo grąžintos, todėl pradinis ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pagal nepagrįstą P. T. prašymą, kuriame buvo melagingai nurodyta, neva kyla grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nekilnojamojo turto atžvilgiu, kas įrodo, jog abu ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Galima daryti išvadą, jog tiek pradinis ieškovas, tiek ir naujasis ieškovas, tikėtina, turėjo ir turi nesąžiningų ketinimų - ne siekį atgauti A. T. prieš beveik 20 metų paskolintus pinigus, bet labiausiai tikėtina, nepagrįstai praturtėti. Kadangi ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, prašo skirti jam 2 000,00 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto pradinio ieškinio pareiškimą, į kurį, be jokio pagrindo buvo rengiamas atsakovės atsiliepimas, kiti procesiniai dokumentai, įskaitant, taip pat teismo rengiamas parengiamasis posėdis, pusę baudos sumos skiriant atsakovei.

Atsakovės N. M. atstovė advokatė A. J. Šiugždienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nagrinėjama civilinė byla yra pavyzdys, kaip iškreipiamas teisminės gynybos prieinamumo principas, kadangi ieškovas sąmoningai naudoja ją ne pagal paskirtį. Nors kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau, nagrinėjamu atveju, jokia teisė ar interesas nei pirminio ieškovo P. T., nei naujojo ieškovo A. T. nebuvo pažeisti. A. T. tiesiog siekia atsakovės sąskaita nepagrįstai praturtėti. Nuo pat pradinio ieškinio pateikimo, iš P. T. ir A. T. pasiūlymo užbaigti bylą taikos sutartimi, kai atsakovei buvo pasiūlyta kompensacija už jai tenkančią 1/2 nekilnojamojo turto dalį, ieškovas savo procesiniais veiksmais šioje byloje nori parodyti, kad jo tikslui pasiekti yra pateisinamos bet kokios priemonės. Tačiau iš pradinio bei patikslinto ieškinių, tiek pirminio ieškovo, tiek ir naujojo ieškovo pozicija buvo nenuosekli, netgi prieštaringa. Pradiniame ieškinyje 2019-12-23 pirminis ieškovas, nors faktinės aplinkybės abiem ieškovams buvo žinomos ir nepasikeitė iki patikslinto ieškinio pateikimo, tikėtina, siekdamas teismą suklaidinti, pateikė teismui ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Taip pat suformulavo papildomą prašymą - išaiškinti, ar prievolė dėl paskolų grąžinimo yra bendroji ar dalinė. Naujai į bylą įstojęs ieškovas A. T. patikslintą ieškinį pareiškė dėl prievolės pripažinimo bendra sugyventinių prievole ir skolos pagal prievolę, skolininko grąžintos kreditoriui P. T., priteisimo. Pradinio ieškovo pasikeitimas, tiek ieškinio dalyko bei pagrindo tikslinimas neabejotinai reiškia ne ką kitą, kaip A. T. reakciją, susipažinus su atsakovės atsiliepimu į 2019-12-23 ieškinį bei supratus, ne tik pradinio ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, bet ir paties ieškinio absurdiškumą, neatitikimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normoms, dėl to į nagrinėjamą bylą buvo priverstas įstoti naujasis ieškovas, o nesąžiningiems abiejų ieškovų veiksmams, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo iš anksto rengtasi. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje svarbu yra viena, jog visi klausimai dėl bendro buvusių sugyventinių A. T. ir N. M. turto, jų prievolių, jeigu tokių būtų buvę padalinimo, galutinai buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartimi civilinėje byloje dėl šalių dalinės nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, turto padalinimo bei dėl negrąžintos paskolos priteisimo, todėl visi A. T. patikslintu ieškiniu reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Susipažinus su pateiktais į bylą papildomais įrodymais, paaiškėjo, kad P. T. pradinio ieškinio pateikimo dieną neturėjo reikalavimo teisės ne tik į atsakovę, bet ir į patį skolininką A. T., kadangi paskolos jau buvo grąžintos, todėl ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pagal nepagrįstą P. T. prašymą, neteisėtai suvaržė atsakovės teises ir taikė laikinąsias apsaugos priemones jos nekilnojamojo turto atžvilgiu, kas įrodo, jog abu ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be jokio pagrindo buvo rengiamas atsakovės atsiliepimas į pradinį ieškinį bei visa eilė kitų procesinių dokumentų. Taip pat į patikslintą 2020-06-18 ieškovo ieškinį atsakovė teismo buvo įpareigota parengti atsiliepimą, be jokio pagrindo teko vykti į parengiamąjį posėdį, gaištant laiką jo pasiruošimui, kelionei iš Kauno ir atgal bei laiką, praleistą teisme, dėl to atsakovė patyrė daug nereikalingų išlaidų, o jos atstovė bei teismai sugaišo daugybę laiko, nagrinėjant ir rengiant procesinius dokumentus bei su jais susijusius sprendimus. Prašo skirti ieškovui 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos skiriant atsakovei bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės grąžinti vieno sugyventinio pagal paskolos raštelius pasiskolintas lėšas, panaudotas sugyventinių bendram gyvenamajam būstui įsigyti, teisinio kvalifikavimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1999 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesio iki 2014 metų liepos mėnesio kartu gyvendami nesusituokę įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais. Nekilnojamojo turto įgijimui ieškovas dviem 2000-01-01 paskolos sutartimis pasiskolino iš tetos V. T. 32 000,00 Lt, ir dėdės P. T. 30 000,00 Lt. V. T. 2006-05-09 mirė, o visas V. T. turtas 2006-08-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atiteko P. T.. Pastarasis perėmė visas reikalavimo teises pagal V. T. ir ieškovo sudarytą paskolos sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti 32 000,00 Lt paskolą. Ieškovas 2019-08-26 ir 2019-09-08 mokėjimo pavedimais sugrąžino P. T. 17 956,44 Eur skolą. Pasibaigus šalių santykiams, atsakovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą ir ieškiniu prašė teismo pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline šalių nuosavybe bei padalinti jį šalims po ½ dalį. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu patenkino atsakovės ieškinį ir nustatė, kad turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir jį padalino priteisdamas kiekvienai iš šalių po ½ dalį (Civilinė byla Nr. e2-1415-217/2017). Kauno apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeitė (Civilinė byla Nr. e2A-586-436/2018), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-11 nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą (Civilinė byla Nr. e3K-3-133-421/2019). Prievolių padalijimo klausimas nebuvo nagrinėjamas.

Bendro gyvenimo kartu nesusituokus pabaigos metu sprendžiami ne tik bendrai užgyvento turto dalybų, bet ir atsakomybės dėl bendrai prisiimtų prievolių nustatymo klausimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šiuo metu galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų - sugyventinių, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, šios normos nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato specialiųjų normų sugyventinių ginčams dėl bendrai prisiimtų prievolių spręsti, todėl santykių pabaigoje kylantiems klausimams dėl civilinės sugyventinių atsakomybės, taikomos bendrosios įstatymo normos.

Pažymėtina, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), neturi būti įrodinėjamos iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti kvestionuojamas kitaip kaip instancine tvarka.

Teismo konstatuotos šiam ginčui teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės - prejudiciniai faktai, t. y. kad A. T. vardu registruoti 0,2370 ha žemės sklypas bei pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra A. T. ir N. M. bendroji dalinė nuosavybė. Nekilnojamasis turtas A. T. ir N. M. padalintas po ½ dalį. Nekilnojamasis turtas – sodo namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini)  buvo įgytas iš asmeninių atsakovo lėšų. A. T. turtui už 100 000,00 Lt įsigyti pasiskolino iš V. T. 32 000,00 Lt, iš dėdės P. T. 30 000,00 Lt, o likusią 38 000,00 litų sumą turėjo sutaupęs iš darbo užmokesčio ir transporto priemonių pardavimo. N. M. turto įsigijimo metu dirbo ir jos pajamos buvo panašios į A. T., N. M. turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai – po santuokos nutraukimo jai teko dalis turto - 10 000,00 Lt kompensacija, atiteko 19 000,00 Lt pardavus mamos butą. Piniginių lėšų gautų pardavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)  pakako įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Įvertinus suformuotą teismų praktiką, matyti, jog laikomasi pozicijos, kad sugyventiniai kartu prisiėmę įsipareigojimus yra laikomi bendraskoliais ir kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Šalims susitarus, sugyventiniai gali būti laikomi solidariais skolininkais, tuomet kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sugyventiniai, tiek bet kuris iš jų. Neįrodžius, kad abu sugyventiniai prisiėmė įsipareigojimus, laikytina, kad tų įsipareigojimų įvykdymas yra vieno iš sugyventinių asmeninė atsakomybė. Todėl jeigu paskolą savo vardu pasiima vienas iš sugyventinių, nenurodydamas kito sugyventinio kaip bendraskolio, įsipareigojimas kreditoriui bus laikomas asmenine sugyventinio, ėmusio paskolą, atsakomybe.

Pažymėtina, jog pagal 2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VII-1864 41 straipsnio nuostatas šis kodeksas taikomas prievoliniams santykiams, atsiradusiems po kodekso įsigaliojimo 2001-07-01. Tuo tarpu paskolos sutartys sudarytos 2000-01-01, t. y. galiojant 1964 metų Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK 1964), todėl aiškinant tokią sutartį bei jos formai taikytinos CK 1964 normos, reglamentavusios paskolos santykius. CK 1964 43 straipsnyje buvo reglamentuota, jog fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose. Bei 45 straipsnyje buvo reglamentuota, jog sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarą asmenys.

Iš bylos duomenų nustatyta bei šias faktines aplinkybes patvirtino ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu, jog dvi 2000-01-01 paskolų sutartis su P. T. ir V. T. sudarė A. T., atsakovė sutartyse kaip bendraskolė nenurodyta, nepasirašiusi. Būtent A. T. prašė P. T. ir V. T. jam paskolinti pinigų, jis paskolos raštelius pasirašė, įsipareigojo grąžinti ir sugrąžino skolas. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog siūlė atsakovei prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau ji nesutiko. Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1415-217/2017, liudytoju apklaustas P. T. nurodė, kad pinigų prašė paskolinti sūnėnas A. T., jis Arūnui pinigus paskolino, kaip vaikui, todėl notariškai nieko netvirtino. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo asmenų susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teismo vertinimu, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis, konkrečiai A. T. indėlis - pasiskolintos lėšos iš V. T. ir P. T. bei turėtos santaupos. Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad jis kartu su atsakove prisiėmė įsipareigojimus bei vertina, kad paskolų grąžinimas buvo asmeninė ieškovo prievolė. Dėl to, įvykdęs prievoles pagal paskolų sutartis, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo regreso tvarka. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė atsiliepime bei jos atstovė teismo posėdžio metu prašė skirti Ieškovui 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos skiriant atsakovei.

CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės teigimu P. T. pradinio ieškinio pateikimo dieną neturėjo reikalavimo teisės ne tik į atsakovę, bet ir į patį skolininką A. T., todėl ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pagal nepagrįstą P. T. prašymą, kuriame buvo melagingai nurodyta, neva kyla grėsmė teismo sprendimui įvykdymui, suvaržė atsakovės teises ir taikė laikinąsias apsaugos priemones jos nekilnojamojo turto atžvilgiu, kas įrodo, jog abu ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pradinį ieškinį ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą, dėl to, be pagrindo buvo rengiamas atsakovės atsiliepimas į ieškinį bei visa eilė kitų procesinių dokumentų. Taip pat atsakovė teismo buvo įpareigota parengti atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei teko vykti į parengiamąjį teismo posėdį, gaištant laiką jo pasiruošimui, kelionei iš Kauno bei teismo posėdžiui. Dėl to atsakovė patyrė daug nereikalingų išlaidų, o jos atstovė bei teismai sugaišo daugybę laiko, nagrinėjant ir rengiant procesinius dokumentus bei priimant su jais susijusius procesinius sprendimus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019).

Kaip jau minėta tiek pradinis ieškovas, tiek ieškovu į bylą įstojęs A. T. kreipėsi į teismą, teikdami ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės, kildinamos iš solidariosios sugyventinių prievolės. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, pateikė atsiliepimus. Atsakovės atstovė dalyvavo viename parengiamajame ir dviejuose teismo posėdžiuose. 2020-07-28 teismo posėdžio metu šalių atstovai išreiškė poziciją dėl galimybės ginčą išspręsti taikiu būdu. Teismo nuomone, ieškovo ieškinio pareiškimas nevertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, tokiu būdu ieškovas įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą visiškai nepriklausomai nuo bylos baigties. Tuo tarpu šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius piktnaudžiavimo atvejo, atsakovės prašymas skirti ieškovui 2 000,00 Eur baudą netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš ieškovo atsakovei priteisiama 3 650,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Rekomenduojami civilinėse bylose išlaidų už advokato pagalbą dydžiai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 3 650,00 Eur suma už teisinę pagalbą nėra nepagrįstai didelė, todėl priteistina.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020-01-10 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020-01-10 Alytaus apylinkės teismo nutartimi - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių ½ dalių pagalbinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                Agnė Petkevičienė