Civilinė byla Nr. e2-12623-925/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07662-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui G. S.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Juliui Raškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį atsakovei UAB „Liuks NT“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas VĮ Turto bankas pareikštu ieškiniu prašo teismo pripažinti ieškovui VĮ Turto bankas teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. TP-2020-K12-101 nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus.

Ieškinyje nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) surašė 2019-07-10 Savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nurodyta, kad statytojas (VSDFV) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliko paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Akte užfiksuota, kad patalpose buvo sumontuota skaidri išorinė atitvara, tinkuota blokelių mūro atitvara su apšiltinimu ir mūro cokolis po vitrina. Remiantis minėtu savavališkos statybos aktu, buvo surašytas 2019-07-12 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Nurodymas), kuriuo VSDFV buvo įpareigota išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. Nurodymą įvykdyti buvo nustatyta iki 2020-01-09. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas patikėjimo teise perėmė patalpas. Šiuo metu patalpos pagal valstybės turto panaudos sutartį yra perduotos naudotis VSDFV. Perėmęs patalpas ieškovas siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant tinkamą projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-05-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3219-473/2020 patenkino ieškovo prašymą ir Nurodymo įvykdymo terminą pratęsė prašomam laikotarpiui. Siekdamas parengti visą dokumentaciją reikalingą Nurodymo įvykdymui, ieškovas parengė projektinę dokumentaciją, gavo 17 iš 18 pastato bendrasavininkų sutikimus ir siekė gauti paskutiniojo bendrasavininkio (UAB „Liuks NT“, atsakovo šioje byloje) sutikimą, tačiau jis 2020-12-07 raštu „Dėl sutikimo neišdavimo“ atsisakė išduoti sutikimą. Ieškovo manymu, atsakovas UAB „Liuks NT“ nepagrįstai nesutinka išduoti sutikimo, todėl kreipėsi į teismą dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo davimo. Ieškovas pažymėjo, kad Nurodyme užfiksuoti statybos darbai minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumą, o net ir nesant atliktų statybos darbų, sklypo nebūtų galima pritaikyti plėtrai dėl pastatų išsidėstymo sklype ir laisvo ploto trūkumo. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukšto patalpos, išeinančios į vidinį kiemą, praplečiamos iki esamos konsolės krašto, perkeliant esamą stiklo vitriną ties konsolės kraštu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų. Pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios. Vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu. Ieškovas laiko, kad atsakovės UAB „Liuks NT“ nurodytas argumentas dėl padidėsiančio sklypo užstatymo intensyvumo yra formalus ir sklypo užstatymo intensyvumo padidėjimas niekaip nepažeidžia UAB „Liuks NT“ interesų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovė UAB „Liuks NT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Liuks NT“, 2020-12-07 raštu atsisakydama išduoti sutikimą dėl planuojamais statybos darbais pažeidžiamų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės teisių, nurodė šiuos motyvus: dėl padidėjusio pastato patalpų ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas - ši aplinkybė tiesiogiai neigiamai įtakoja atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi mažins atsakovės plėtros galimybes sklype; Projektiniuose pasiūlymuose nėra privalomų sprendinių, skirtų automobilių stovėjimo vietoms įrengti dėl perstatytos patalpos, t. y. neaišku, kur jos bus įrengtos – sklype ar už jo ribų, ar bus užtikrintos atsakovės teisės; Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta neteisinga statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, nors projektuojami rekonstrukcijos darbai, o tokių darbų projektavimui keliami aukštesni reikalavimai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo ketinamais įteisinti statybos darbais būtų pakeisti faktiniai sklypo užstatymo parametrai – padidinus pastato bendrąjį plotą, padidinamas faktinis sklypo užstatymo intensyvumas. Atsakovės teigimu, įteisinus savavališkos statybos darbus, būtų sumažinamos plėtros galimybės kitiems sklypo savininkams ir valdytojams, įskaitant UAB „Liuks NT“. Tuo yra daroma tiesioginė neigiama įtaka atsakovės nuosavybės teisėms, ribojamos jos plėtros sklype galimybės. Atsakovė laiko nepagrįstais ir atmestinais ieškovo teiginius, neva sklypo nėra galimybės pritaikyti plėtrai dėl pastatų išdėstymo Sklype ir laisvo ploto trūkumo. Pažymėtina, kad gali būti didinamas ne tik pastatu užstatytas plotas, bet jis gali būti ženkliai aukštinamas (šiuo metu pastatas yra 3 aukštų). Atsakovės įsitikimu, ieškovas, ketindamas atlikti/įteisinti statybos darbus, kuriais bus keičiami sklypo užstatymo parametrai, siekdamas suderinti ieškovo interesą įgyvendinti statytojo teisę su atsakovės teisėtais interesais, užtikrinant proporcingumo principą, turėtų siūlyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, kuria būtų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iš suinteresuotų asmenų. Atsakovė laiko, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, kadangi jo patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, teises. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Techninio projekto, kaip ir su 2020-11-30 prašymu pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai, neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo. Techninis projektas taip pat neatitinka ir Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimų dėl neįgaliųjų automobilių stovėjimo įrengimo. Be to, Techniniame projekte nurodyta statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, yra neteisinga, t. y. atsakovė laiko, jog Techniniame projekte numatyti rekonstrukcijos, o ne paprastojo remonto statybos darbai. Atsižvelgdama į išdėstytą, atsakovė laiko, jog teismas negali tenkinti reikalavimo leisti ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą Techniniam projektui, kuris parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kurio sprendiniai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė nesutikimo su ieškiniu argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, ir prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo sutinka su ieškovo nuomone, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą statybos darbams atlikti. Prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas 

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Liuks NT“ yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas), kuriame yra pastatas, (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas) bendraturtis (priklauso 481/7457 dalys) kartu su Lietuvos Respublika. Atsakovei taip pat priklauso patalpos, esančios pastate, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) surašė 2019-07-10 Savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nurodyta, kad statytojas (VSDFV) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliko paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Akte užfiksuota, kad patalpose buvo sumontuota skaidri išorinė atitvara, tinkuota blokelių mūro atitvara su apšiltinimu ir mūro cokolis po vitrina. Remiantis minėtu savavališkos statybos aktu, buvo surašytas 2019-07-12 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Nurodymas), kuriuo VSDFV buvo įpareigota išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. Atsižvelgdamas į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė savavališką statybą įteisinti ir į tai, kad patalpose, kuriose buvo atlikta savavališka statyba, tokie paprastojo remonto darbai yra galimi, VSDFV nusprendė parengti reikiamą projektinę dokumentaciją tam, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas patikėjimo teise perėmė patalpas. Šiuo metu patalpos pagal valstybės turto panaudos sutartį yra perduotos naudotis VSDFV. Perėmęs patalpas ieškovas siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant tinkamą projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Siekdamas parengti visą dokumentaciją, reikalingą Nurodymo įvykdymui, ieškovas parengė projektinę dokumentaciją, gavo 17 iš 18 pastato bendrasavininkų sutikimus ir siekė gauti paskutiniojo bendrasavininkio (UAB „Liuks NT“) sutikimą, tačiau jis 2020-12-07 raštu „Dėl sutikimo neišdavimo“ atsisakė išduoti sutikimą. Ieškovo manymu, atsakovė UAB „Liuks NT“ nepagrįstai nesutinka išduoti sutikimo, todėl kreipėsi į teismą dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo davimo. Tuo tarpu atsakovė laiko, kad jos atsisakymas duoti sutikimą buvo pagrįstas ir motyvuotas.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė, reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Atsakovė UAB „Liuks NT“, 2020-12-07 raštu atsisakydama išduoti sutikimą dėl planuojamais statybos darbais pažeidžiamų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės teisių, nurodė šiuos motyvus: dėl padidėjusio pastato patalpų ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas - ši aplinkybė tiesiogiai neigiamai įtakoja atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi mažins atsakovės plėtros galimybes sklype; Projektiniuose pasiūlymuose nėra privalomų sprendinių, skirtų automobilių stovėjimo vietoms įrengti dėl perstatytos patalpos, t. y. neaišku, kur jos bus įrengtos – sklype ar už jo ribų, ar bus užtikrintos atsakovės teisės; Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta neteisinga statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, nors projektuojami rekonstrukcijos darbai, o tokių darbų projektavimui keliami aukštesni reikalavimai.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, teisę įgyvendinti statytojo teisę. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad Nurodyme užfiksuoti statybos darbai tik minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumą, t. y. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukšto patalpos, išeinančios į vidinį kiemą, praplečiamos iki esamos konsolės krašto, perkeliant esamą stiklo vitriną ties konsolės kraštu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų; pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios; vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas visų pirma turėtų siūlyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti Sklypo naudojimosi tvarką, kuria būtų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iš suinteresuotų asmenų, tačiau tokio privalomo reikalavimo, t. y. kad statytojo teisė negali būti įgyvendinta nenustačius naudojimosi sklypo tvarkos tarp bendraturčių, teisės aktai nenumato. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė teigia, jog dėl padidėjusio pastato ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas ir dėl to sumažės atsakovės plėtros galimybės sklype, tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie jos konkrečius ketinimus vykdyti plėtrą sklype ir kad jos norimai vykdyti plėtrai realios įtakos turėtų ieškovo patalpose faktiškai atliktas remontas, todėl teismas tokius atsakovės teiginius dėl neigiamos įtakos jos interesams plėtros žemės sklype vykdymo galimybių sumažėjimo aspektu vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, susiję su Techninio projekto neatitikimu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nėra motyvuoti specialistų ar ekspertų išvadomis, kaip matyti iš IS „Infostatyba“ duomenų, atsakovės UAB „Liuks NT“ atsiliepime nurodyti neatitikimai nebuvo užfiksuoti tikrinant projektinę dokumentaciją, be to, statybos darbų, kuriems atlikti yra parengtas Techninis projektas, atitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams bus vertinamas kompetentingų institucijų išduodant statybą leidžiančius dokumentus; jeigu išduotas statybos leidimas neatitiks teisės aktų reikalavimų atsakovės nurodomu aspektu – dėl techninio projekto prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams - bus pagrindas ginčyti išduotų statybą leidžiančių dokumentų  teisėtumą. Teismas vertina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktas Techninis projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jo sprendiniai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.          

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrame žymės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kada yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). 

Teismas, ištyręs ir įvertinęs atsakovės atsisakymo išduoti sutikimą dėl ieškovo pateiktame Techniniame projekte numatytų statybos darbų, laiko, kad atsakovė UAB „Liuks NT“ pateikė tik formalias nesutikimo priežastis, ir daro išvadą, kad UAB „Liuks NT“ tokiu atsisakymu pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, pripažįstant ieškovui teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. TP-2020-K12-101 nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas, o ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

 Pripažinti ieškovui VĮ Turto bankas teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“, j. a. k. 303488935, sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. TP-2020-K12-101 nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus.

Priteisti iš atsakovės UAB „Liuks NT“, j. a. k. 303488935, valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Jorūnė Pukinskienė