Administracinė byla Nr. A-3447-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00071-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 14.1; 14.4.3;  

14.15; 15.8; 16.6; 19.4; 41 

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. teisių perėmėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo –valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) (toliau – ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Valstybinė miškų tarnyba, atsakovas) 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. S-1710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas); 4) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštas); 5) įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) fiksuotus įrašus – miško žemė, naudmena – medynas; 6) įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio; 7) jeigu yra pagrindas manyti, kad nurodyti miškų inventorizaciją reglamentuojantys teisės aktai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

2.       Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-71-554/2019 buvo atmestas kaip nepagrįstas.

3.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) įrašus: miško žemė, naudmena – medynas, ir šią bylos dalį nutraukė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Pareiškėjas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėjai A. P. ir A. P. priėmė palikimą dėl pareiškėjui K. P. priklausiusio 2,5531 ha žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei pateikė 2021 m. kovo 25 d. papildomus paaiškinimus prašydami patenkinti mirusiojo pareiškėjo skundo dalį ir panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

5.       Pareiškėjas skunde nurodė ir jo teisių perėmėjai papildomuose paaiškinimuose patvirtino, jog ginčo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, medžių bei miško jame nebuvo. Žemės sklypas nepagrįstai buvo inventorizuotas medynu, o vėliau mišku bei 2010 metais įregistruotas Miškų kadastre. Inventorizacija 2008–2009 metais buvo atlikta nesilaikant Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 24.8.4 punkto reikalavimų. Nėra jokių pagrįstų duomenų, jog ginčo žemės sklype, kuris pateko į Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini), 2009 metais buvę krūmai ir sąžalynas atitiko miško kriterijus.

6.       Pareiškėjas teigė, kad A. S. universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. dr. G. M. savo išvadoje, įvertinęs 2008 metų aptariamo sklypo duomenis, nurodė, kad medžių skalsumas tesudarė tik 0,22. Minimalus miško medyno skalsumas pagal teisės aktus reikalauja 0,3. 

7.       Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d., reg. Nr. R1-2436) prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklypo skalsumo, vertinant 2008–2009 m. atliktos inventorizacijos duomenis, taip pat nurodydamas, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, jo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Atsakovas 2017 m. spalio 30 d. rašte Nr. R6-6395 visiškai nevertino pareiškėjo prašymo ir prie prašymo pateiktų dokumentų, nurodydamas, jog į pareiškėjo pateiktus klausimus buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830, bei atsisakydamas ištaisyti inventorizacijos duomenis.

8.       Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo dalį dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmesti.

9.       Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas paaiškino, jog pareiškėjui K. P. priklausė 2,5531 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas patenka į Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklype, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, yra 2,5531 ha miško žemės plotas. Nagrinėjama ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Inventorizacijos duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti 2010 m. birželio 24 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 m. birželio 18 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nagrinėjamoje teritorijoje po valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos įregistruotas 2,50 ha miško plotas.

10.       Atsakovas teigė, kad miškas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorizuotas vadovaujantis Instrukcijos 24.8.4 punkte nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra > 2000 vnt. ir > 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba > 4000 vnt. ir > 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai. Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 25 d. registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2009 m. bei 2012 m. aerofotografinės nuotraukos.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje siekiant įvertinti, ar Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)). Šioje teritorijoje yra galimai nukirsti medžiai, išrauti medžių kelmai, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, pieva. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, mišku laikoma ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)).

12.       Atsakovas nurodė, kad Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu buvo nuspręsta Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) duomenis tikslinti, nes patikrinimo metu nustatyti pokyčiai – dėl galimai neteisėtai įvykdytos žmogaus veiklos (iškirstas miškas) (duomenys neskelbtini) miško žemės naudmena tikslintina iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

13.       Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nėra jokio pagrindo papildomai vertinti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą ir prie prašymo pateiktus dokumentus, nes nėra jokio pagrindo ištaisyti inventorizacijos duomenis.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (inventorizacijos metu (iki 2011 m. liepos 1 d.) galiojusi įstatymo redakcija) nustatė, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Miško sklypai buvo inventorizuojami valstybės, o ne privačių žemės sklypų savininkų lėšomis. 2009 m. rugsėjo 1 d. pasirašytos Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutarties 1 priedo 1 punkte numatyta, kad ,,privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose miško taksacija vykdoma ištisais sklypais, neskirstant jų privačių valdų ribomis“. Taksatoriai, atlikę taksaciją, nežinojo privačių miškų savininkų duomenų, kadangi sklypai ribomis skirstomi nebuvo. Miškų inventorizacijos darbus užsakė ne pareiškėjas, o Aplinkos ministerija. Būtent Aplinkos ministerijai trečiasis suinteresuotas asmuo buvo atskaitingas už visus atliekamus darbus. Tai patvirtina ir 2010 m. gruodžio 27 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas Nr. 76(6). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privačių asmenų informavimas apie atliekamas miškotvarkos paslaugas nebuvo reglamentuotas, kadangi privačių sklypų ribos inventorizacijos metu nebuvo išskiriamos ir fiksuojamos.

16.       Trečiojo asmens teigimu, Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutarties 2 straipsnio 2.1 punkto kontekste visi šiame punkte minėti duomenys priklauso Aplinkos ministerijai, o sutarties vykdytojui šie duomenys buvo perduoti tik laikinai, kol bus įvykdyta Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis. Kiti dokumentai (abrisai, fotoabrisai, taksacinės kortelės), vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, neprivalo būti saugomi, todėl po sutarties įvykdymo jie nebuvo išsaugoti.

17.       Trečiasis asmuo nurodė, kad miškas Sklype inventorizuotas vadovaujantis Instrukcijos (2006 m.) 24.8.4 punkte nustatytais reikalavimais. Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 25 d. įregistruotas Miškų kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas. Be to, 2014 metais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 2,5531 ha ploto Sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo žemės Sklype yra 2,5531 ha miško žemės plotas. Taigi, pareiškėjas sutiko, kad matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, nurodytų, jog 2,5531 ha sklype yra 2,5531 ha miško žemės plotas.

II.

18.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundą patenkino iš dalies: panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“; panaikino Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas; atmetė skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

19.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo 2017 m. spalio 30 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

20.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d., reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, pareiškėjo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypo teritorija į Miškų kadastrą buvo įrašyta 2010 metais. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 40SK-(14.40.110)-1132 buvo suformuotas 2,5531 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio visą plotą užėmė miško žemė, šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. 2017 m. birželio 14 d. miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 (toliau – ir Patikrinimo aktas) duomenys patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įregistruotas Miškų kadastre, remiantis 2008–2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu gautais duomenimis. Sklypo 2 ha plote nustatytas pokytis (kodas 17), žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Tarnyba patikrinimo metu nustatė, kad, palyginus 2009, 2012 ir 2015 metų taksacinio sklypo aerofotografines nuotraukas bei atlikus miškų patikrinimą vietoje, Sklype buvo užfiksuoti galimai nukirsti medžiai, medžių kamienų nebėra, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, auga pieva, ir darė išvadą, kad tai galimai sunaikintas miškas ir yra žemės naudmena – miško aikštė. Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nuspręsta Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) duomenis tikslinti, nes patikrinimo metu nustatyti pokyčiai – dėl galimai neteisėtai įvykdytos žmogaus veiklos (iškirstas miškas) (duomenys neskelbtini) sklypo miško žemės naudmena tikslintina iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas). Pareiškėjo ir jo teisių perėmėjų teigimu, Miškų valstybės kadastro ir Patikrinimo akto duomenys galimai nustatyti klaidingai. Pareiškėjas 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d., reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo ir ištaisyti klaidingus duomenis. Pareiškėjas prie minėto prašymo pateikė papildomus nepriklausomo eksperto duomenis apie miško inventorizacijos galimus netikslumus. Atsakovas skundžiamu raštu nurodė pareiškėjui, jog į jo pateiktus klausimus buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu, bei pažymėjo, jog nepriklausomo eksperto pateikti duomenys nepatvirtinti ir pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami. Atsakovas skundžiamu raštu iš esmės atsisakė ištaisyti inventorizacijos duomenis.

21.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo skundžiamame rašte nurodytu Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą, kuriuo jis ginčą dėl miško žemės siūlė spręsti taikiai, prašydamas pateikti pasiūlymus dėl taikos sutarties sąlygų. Taip pat Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu buvo atsakyta į kitą pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymą baigti ginčą taikiai, pareiškėjui siūlant nustatyti ginčo žemės dalis, t. y. 1,3 ha – miško žemės dalį atsodinant pušaites ir 0,7 ha – žemės ūkio paskirties žemės dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3796-968/2019 nagrinėdamas pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą ir dėl atsakovo 2017 m. spalio 30 d. rašto teisėtumo konstatavo, jog Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu buvo atsakyta į kitus pareiškėjo prašymus, t. y. į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymą Tarnybai.

22.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 dalimi, aplinkybes, jog Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu buvo atsakyta į kitus pareiškėjo prašymus, laikė nustatytomis ir iš naujo neįrodinėtomis.

23.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymo turinys patvirtina, jog jo prašymas buvo susijęs su Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimu pagal pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis, kurių Tarnyba skundžiamame rašte visiškai nevertino. Kadangi atsakovo skundžiamame rašte nurodytame 2017 m. spalio 18 d. rašte buvo nagrinėjami kiti klausimai, nors ir susiję su tuo pačiu ginčo žemės sklypu, tačiau į pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, kuriuo iš esmės pareiškėjas prašė įvertinti pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis ir tuo pagrindu ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, atsakyta nebuvo. Skundžiamo rašto turinys patvirtina, jog atsakovas nevertino pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų. Iš skundžiamo 2017 m. spalio 30 d. rašto turinio neįmanoma nustatyti, kodėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami pagal nepriklausomo eksperto pateiktus duomenis, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma tikslinti Miškų kadastro duomenis. Skundžiamas raštas iš esmės neargumentuotas ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktais.

24.       Teismas, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d.), 47.3 punktu, VAĮ 8 straipsniu bei šio straipsnio turinį išaiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, akcentavo, kad nors skundžiamame rašte nurodyta, kokiu raštu pareiškėjui jau buvo pateiktas atsakymas, tačiau nurodyto 2017 m. spalio 18 d. rašto turinys patvirtina, kad nurodytas raštas nesusijęs su pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymu Valstybinei miškų tarnybai (Tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d., reg. Nr. R1-2436), todėl pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymas negali būti laikomas kartotiniu.

25.       Teismas vertino, kad skundžiamu raštu pareiškėjui nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis nebus vertinami pateikti dokumentai ir atsisakoma ištaisyti Miškų valstybės kadastro duomenis, skundžiamas aktas nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais.

26.       Teismas sprendė, kad skundžiamas raštas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl skundžiamas raštas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Skundžiamo rašto turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui. Dėl tų pačių argumentų naikintina ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2017 m. spalio 30 d. rašto panaikinimo buvo atmestas. Panaikinus skundžiamą raštą dėl to, jog skundžiamas raštas nemotyvuotas ir nepagrįstas, juo nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą.

27.       Teismas vadovavosi Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1, 4.9, 7 punktais ir nurodė, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą, kuriuo iš esmės buvo prašoma ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir kurio Tarnyba šio pareiškėjo prašymo tinkamai neišnagrinėjo. Teismui panaikinus Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą bei įpareigojus Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, minėtas reikalavimas laikytinas išankstiniu, kadangi Tarnyba šio prašymo nesprendė, o teismas nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovui, todėl minėtas skundo reikalavimas atmestinas.

III.

28.       Pareiškėjo K. P. teisių perėmėjai A. P. ir A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas – įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų kadastre įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemė ūkio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą ir minėtą reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti. 

29.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas faktiškai atsisakė išspręsti tarp šalių nuo 2017 m. birželio-liepos mėn. kilusį ginčą, kurio esmė buvo ir tebėra – atsakovo atsisakymas ištaisyti klaidingai atliktos 2009–2010 miško inventorizacijos rezultatus pareiškėjų sklypo plote. Tokiu būdu po beveik 4 metų bylinėjimosi pareiškėjo K. P. teisių perėmėjai iš esmės grąžinami į tą patį pradžios tašką ir verčiami vėl pradėti administracinį procesą, o vėliau galimai ir antrąjį teismo procesą dėl to paties reikalavimo. Tokiu būdu teismo sprendimas pažeidžia ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo pareigą spręsti viešo administravimo srities ginčus, 86 straipsnio 3 dalį (teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus), 88 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnį, pagal kuriuos teismas yra įgaliotas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, kuriuos šis vilkina arba atsisako atlikti. Kaip teisingai byloje yra nustatyta, 2017 m. spalio 30 d. atsakovo raštas būtent ir yra vienas iš tokio atsisakymo įrodymų. Be to, miško inventorizacijos klaidų procedūrą reglamentavę ir šiuo metu reglamentuojantys teisės aktai nereikalavo ir nereikalauja, kad pranešimai iš asmenų apie pastebėtas klaidas valstybės institucijoms būtų pateikiami per tam tikrą apibrėžtą terminą. Taigi teisės aktai klaidų ištaisymo pareigos atsiradimo / pasibaigimo nesieja su klaidos padarymo data, todėl ši teisės aktuose nustatyta pareiga atsakovą saisto nuolat: ne tik reaguojant į pareiškėjų pranešimus, bet ir savo iniciatyva.

30.       Akcentuojama, kad yra būtina nustatyti minėta įpareigojimą, kas neleistų atsakovui ir toliau ignoruoti sklypo savininkų prašymo atlikti 2009–2010 miško inventorizacijos klaidų ištaisymą. Bylos duomenų visuma patvirtina skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumą. Teismo sprendimo bendra formuluotė – įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2017 m. spalio 7 d. prašymą iš naujo, niekaip nesukonkretinus šio įpareigojimo atsakovo atžvilgiu, reiškia tik tai, kad atsakovas galės laisvai, savo nuožiūra vėl atmesti būsimus pareiškėjų prašymus dėl inventorizacijos klaidų ištaisymo. Sekant teismo sprendime pasiūlyta logika, pareiškėjai iš esmės privalėtų ateityje neribotą kartų skaičių laukti atsakymų iš atsakovo, po ko pradėti teisminius procesus dėl atsisakymų atlikti veiksmus. Toks teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjų subjektines teises ir teisėtą lūkestį į ginčo teisminį išsprendimą, tuo pačiu tai neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 13 straipsnyje (teisė į efektyvią teisinės gynybos priemonę) nustatytų reikalavimų.

31.       Pabrėžiama, kad teisės aktuose nustatyta pareiga ištaisyti 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas pareiškėjų sklypo plote saisto atsakovą dar nuo 2010 metų, tačiau atsakovas klaidos nepripažįsta. Pareiškėjo K. P. surinkta medžiaga ir argumentai šiuo aspektu ignoruojami, nesiimant jų patikrinti iš esmės. Tokia atsakovo pozicija neduoda pagrindo tikėtis, kad nagrinėdamas iš naujo pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą atsakovas priims nešališką sprendimą, atsižvelgdamas į visus esamus duomenis, paaiškinimus ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

32.       Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje dėl 2009–2010 m. inventorizacijos teisėtumo ir pagrįstumo nesprendė. Šį klausimą teismas pavedė iš naujo išsamiai ištirti pirmosios instancijos teismui. Jokia teisės aktų nuostata nedraudžia administraciniam teismui įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ištaisyti miško inventorizacijos klaidą), priešingai, teisingumo interesai ir teismų praktika patvirtina to būtinybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-111/2012, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje AS-444-387/2013).

33.       Nurodoma, kad situacija, kai faktiškai nuo 2017 m. vidurio paaiškėjo, jog ginčo sklypo plotas 2009–2010 metais buvo klaidingai inventorizuotas ir kadastre įregistruotas kaip miško žemė, be privataus sklypo savininko žinios ir sutikimo, jog tuo nepagrįstai ir neteisėtai buvo pakeistas sklypo teisinis statusas, reiškia, kad neabejotinai pažeidžiami pareiškėjų teisėti lūkesčiai ir nuosavybės teisės. Užtrukęs administracinis ir teisminis procesai dėl valstybės institucijos atsisakymo (vilkinimo) ištaisyti inventorizacijos klaidas, nors iš dalies sąlygotas ir objektyvių priežasčių, toliau pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises ir, be to, kelia klausimą dėl atitikimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimui bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas terminas tęstųsi toliau bei būtų skaičiuojamas administraciniame procese Valstybinėje miškų tarnyboje ir galimai paskesniame teisminiame procese. Todėl būtina įpareigoti atsakovą atlikti minėtą konkretų veiksmą ištaisant inventorizacijos klaidas.

34.       Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų taikyti ABTĮ 145 straipsnio 2 dalį ir ginčijamoje bylos dalyje pats priimti naują sprendimą negrąžindamas bylos į pirmąją instanciją. Tokiu būdu būtų apsaugota pareiškėjų nuosavybės teisė nuo tolesnio pažeidimo ir subjektinė teisė reikalauti iš atsakovo savalaikio klaidų ištaisymo.

35.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36.       Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais analogiškais motyvais, papildomai, akcentuodamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai), 23, 29–30, 33, 36–41 punktuose, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punkte, 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pakeitimą (patikslinimą), nustatymą ir keitimą šios bylos aplinkybių kontekste reglamentuoja specialūs viešosios teisės aktai. Valstybinės miškų tarnybos veikla šioje srityje yra viešojo administravimo veikla (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ABTĮ 15 straipsnio (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija) 1 punktas, VAĮ 2 straipsnio 1 dalis).

37.       Atsakovo teigimu, teismas, visų pirma, turi nagrinėti ir pasisakyti dėl klausimų, susijusių su viešojo administravimo subjektų veikla, šiems veikiant viešosios teisės aktais sureglamentuotoje viešojo administravimo srityje. Prašymus ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus duomenis. Taigi, miško nustatytos ribos keičiamos (tikslinamos, ištaisomos klaidos) specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, valstybinio administravimo subjektams atliekant viešąjį administravimą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Dėl netikslių duomenų taisymo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre sprendžia Tarnyba.

38.       Atsakovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pažymi, kad kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Pagal ABTĮ administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys keičiami tik teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro patikslinimas sureguliuotas specialiosiomis teisės normomis, šias ribas gali tikslinti tik Tarnyba.

39.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo ištaisyti padarytas inventorizacijos klaidas pareiškėjų nurodytu būdu neatitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo tvarkos.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismui nurodytus iš esmės analogiškus argumentus, pabrėžia, kad pareiškėjų žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre nenuginčyti ir neginčijami teisės aktų nustatyta tvarka (užfiksuota, kad visą 2,5531 ha žemės sklypo plotą užima miško žemė). Nagrinėjama ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Inventorizacijos duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti 2010 m. birželio 24 d. 2008–2009 m. inventorizacija buvo tinkamai atlikta.

42.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Jeigu kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui kyla abejonių dėl žemės sklype esančių medynų amžiaus bei nori sužinoti, ar matuojamame žemės sklype ar jo dalyje yra apskaityto miško, jis turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas konkretaus žemės sklypo kadastro numerį. Kadastrinių matavimų darbai tęsiami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija. Visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

43.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Kadastro duomenų pakeitimą (patikslinimą) reglamentuoja specialūs teisės aktai – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro patikslinimas sureguliuotas specialiosiomis teisės normomis, šias ribas gali tikslinti tik atsakovas. Taigi, pareiškėjų skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo ištaisyti padarytas inventorizacijos klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, neatitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

44.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto, parengto išnagrinėjus pareiškėjo Valstybinei miškų tarnybai 2017 m. spalio 7 d. pateiktą prašymą pagal teikiamus dokumentus ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, ir kuriuo atsakovas atsisakė ištaisyti prašomus duomenis, bei atsakovo įpareigojimo ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre.

45.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ ir įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti iš naujo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“; 2) panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas; 3) pareiškėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmetė kaip nepagrįstą.

46.       Teismas nustatė, kad skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl šis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui. Taip pat pažymėjo, jog teismui panaikinus Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. R6-6395 bei įpareigojus Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, įpareigojimas ištaisyti duomenis Miškų kadastre laikytinas išankstiniu, kadangi Tarnyba šio prašymo nesprendė, o teismas nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovui, todėl minėtą skundo reikalavimą ­– įpareigoti atsakovę ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmetė kaip nepagrįstą.

47.       K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai A. P. ir A. P., su anksčiau minėto teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų skundas, nesutinka, apeliaciniame skunde prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, t. y. įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė tarp šalių nuo 2017 m. birželio-liepos mėn. kilusio ginčo, kurio esmė buvo ir tebėra – Valstybinės miškų tarnybos atsisakymas ištaisyti klaidingai atliktos 2009–2010 miško inventorizacijos rezultatus pareiškėjų miško sklypo plote, pabrėžia, kad būtina nustatyti konkretų įpareigojimą atsakovo atžvilgiu, teisės aktuose atsakovui nustatyta pareiga ištaisyti anksčiau nurodyta data atliktos miško inventorizacijos klaidas, ginčo miško sklypas 2009–2010 metais buvo klaidingai inventorizuotas ir kadastre įregistruotas kaip miško žemė be privataus miško sklypo savininko žinios ir sutikimo.

48.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo teisių perėmėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49.       Taigi ginčas byloje iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde pareiškėjai neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.   

50.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu kreipėsi 2017 m. spalio 7 d. (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d., reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo ir ištaisyti klaidingus duomenis (kartu pateikė papildomus nepriklausomo eksperto duomenis apie miško inventorizacijos galimus netikslumus). Spręstina, jog tik įvertinus šiuos duomenis (pozityviai arba negatyviai) būtų pagrindas spręsti dėl antrojo reikalavimo. Taigi pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmuoju ir jo išsprendimas bet kokiu atveju yra sąlygojamas pirmojo reikalavimo, t. y. laikomas išvestiniu iš pirmojo. Tai reiškia, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, yra išvestinis reikalavimas, ir negali būti nagrinėjamas savarankiškai. Taigi pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ ir įpareigodamas atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti iš naujo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), pagrįstai nevertino pareiškėjo išvestinio reikalavimo pagrįstumo.  

51.       Pažymėtina, kad, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Valstybinės miškų tarnybos, – kuriai pagal teisės akus pavesta spręsti dėl nustatytų reikalavimų atitikimo miškų ir miško žemei, bei teismo sprendimo rezoliucine dalimi, neatlikus vertinimo, kategoriškai įpareigoti ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

52.       Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, analizavo ir vertino visus skunde pirmosios instancijos teismui pareiškštus reikalavimus, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. teisių perėmėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė