Administracinė byla Nr. I3-3609-484/2022

       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00029-2021-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2;           

       55.1.3 

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. spalio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjams A. S., E. S., pareiškėjų atstovams advokatei R. K., advokato padėjėjai R. L.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir E. S. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

        Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (28.19)FR0682-232 3 punktą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 68-78; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-211(7-184/2020).

        Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus jam papildomai apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM) ir su juo susijusiomis sumomis, skunde nurodo, kad mokesčių administratorius nenustatė reikšmingų aplinkybių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio taikymui.

        Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad jis neva disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis ir todėl yra pagrindas jo 2014 m. laikotarpiu GPM bazę apskaičiuoti taikant MAĮ 70 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius faktiškai atliko mokesčių bazės apskaičiavimą už 2007–2015 m. laikotarpį.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčių administratorius pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės gautas pajamas skaičiavo tik nuo 2007 m., tačiau iki to laiko pareiškėjas kartu su buvusia sutuoktine turėjo pajamų likutį, t. y. 2006 m. šalia darbo užmokesčio gavo papildomas pajamas už parduotas transporto priemones, dirbdami buvo susitaupę apie 100 000 Lt, kurių mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, nevertino. Pareiškėjas pažymi, kad mokesčių administratorius vertino tik pinigų likutį atsiskaitomojoje sąskaitoje, kuris nebuvo didelis.

Pareiškėjo teigimu, jis pateikė jo teiginius dėl pajamų ir išlaidų skirtumą sudarančių lėšų (ginčo pajamų) šaltinio pagrindžiančius įrodymus, todėl mokestinės prievolės tiek, kiek jos yra susijusios su ginčo pajamomis, turėjo būti apskaičiuotos įprastine ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusiame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPMĮ) bei su juo susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčių administratorius 2012–2013 m. patirtas išlaidas paskaičiavo pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas. Tuo pagrindu pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei mokesčių administratorius papildomai priskaitė 2012 m. – 28 157 Lt, o 2013 m. – 31 784 Lt. Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vartojimo išlaidas yra įskaičiuojamos ir kelionės išlaidos. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai 2013 m. patyrė kelionių išlaidų. Todėl vertinti, kad pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė turėjo patirti dar papildomas išlaidas, kurios papildomai priskaitomos pagal Lietuvos statistikos departamento skaičiavimus, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius, vertindamas gautas pajamas ir patirtas išlaidas, padarė ne tik aritmetines klaidas, bet ir neįvertino visų sumų. Pareiškėjo skaičiavimu, jis kartu su sutuoktine gavo 21 250 Lt daugiau pajamų, nei mokesčių administratorius suskaičiavo. Mokesčių administratorius vertino, kad  buvo gauta paskola iš banko 339 000 Lt, kai realiai buvo skirta 300 000 Lt paskola ilgalaikiam turtui įsigyti ir 50 000 Lt vartojimo paskola, t. y. iš viso 350 000 Lt. Mokesčių administratorius vertino tik realiai įplaukusias sumas, tačiau prie išlaidų priskyrė visas palūkanas ir grąžintą paskolos dalį, t. y. bankas išduodamas paskolas iš karto nusirašė dalį lėšų, kurias mokesčių administratorius ir įvertino. Pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės 2014 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis turėjo būti 387 598 Lt vietoj nurodytos 330 061 Lt sumos.

Pareiškėjo tvirtinimu, mokesčių administratorius nepagrindė paskirtos 20 proc. baudos dydžio. Pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė mokesčių administratoriui dokumentus ir paaiškinimus, rodė iniciatyvą padėti viską tinkamai išsiaiškinti, iš dalies pripažino, kad bendrovės apskaita nebuvo tinkama, mokesčių administratoriui  netrukdė įgyvendinti jam suteiktų teisių ir teikė visus turėtus dokumentus,  todėl paskirta bauda turi būti mažinama, pripažinus šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokėtinus mokesčius, nepagrįstai atmetė jo ir jo buvusios sutuoktinės pateiktus įrodymus ir rėmėsi tik prielaidomis, todėl tokie duomenys negali būtų vertinami kaip patikimi ir apskaičiuotų pajamų atveju nėra vertintini kaip tinkami. Pareiškėjo nuomone, mokesčių bazė buvo apskaičiuota netinkamai, darant net aritmetines klaidas, kurios yra ne pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas nesutinka ir su mokesčių administratoriaus nustatytomis šeimos vartojimo išlaidomis pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas atitinkamais laikotarpiais, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo. Statistiniai išlaidų skaičiavimai neatspindi tikrosios padėties. Išvestinės vidutinės vartojimo išlaidos nieko bendro neturi su faktinėmis Lietuvos gyventojų išlaidomis ir yra tik išvestiniai statistiniai duomenys, kurie negali atitikti fakto, jau nepaisant to, kad jie nėra renkami ir apibendrinami operatyviai, todėl nėra atitinkantys konkretaus laikotarpio realijas. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčių bazę, taikė išlaidų metodą, tačiau nevertino kitų aplinkybių, kurių tiesioginė įtaka šiuo konkrečiu atveju galėjo būti įvertinta. Remiantis apytiksliais duomenimis, mokesčių bazė buvo apskaičiuota klaidingai, nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, pažeidžiant objektyvumo, teisingumo, įrodymų pakankamumo ir objektyvaus visų aplinkybių išnagrinėjimo principus (t. 1, b. l. 108-114).

        Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (28.19)FR0682-233 3 punktą; 2) panaikinti VMI 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 68-79; 3) panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-210(7-185/2020). Pareiškėja iš esmės nurodė mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėjas E. S. savo skunde (t. 1, b. l. 1-14).

        Pareiškėja A. S. su pareiškėjo E. S. skundu sutinka ir  prašo pareiškėjo E. S. skundą tenkinti.

Pareiškėja A. S. atsiliepime nurodo, kad iš esmės sutinka su E. S. skundu bei jame išdėstytais motyvais (t. 2, b. l. 12-13).

        Atsakovė VMI su pareiškėjo E. S. skundu nesutinka ir prašo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės A. S. operatyvius patikrinimus, kurių metu išanalizavo ir įvertino informaciją apie pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės gautas pajamas, patirtas išlaidas, piniginių lėšų likučius tiek banke, tiek ne banke kiekvienų metų pradžiai ir pabaigai bei duomenis apie šių lėšų susidarymo šaltinius. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2013, 2014 metais patirtos išlaidos viršijo jų gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtojas nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas teisingai apskaičiuoti mokesčius. Nustačiusi šias aplinkybes Klaipėdos AVMI pagrįstai pareiškėjo mokestinį patikrinimą atliko taikydama MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

Atsakovės teigimu, mokesčių administratorius nepažeidė mokesčių apskaičiavimo terminų ir pagrįstai analizavo ir rėmėsi ankstesnių laikotarpių duomenimis. Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu ištyrė, ar pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė iki tikrinamojo laikotarpio pradžios turėjo GPMĮ nustatyta tvarka apmokestintų lėšų, kuriomis pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė galėtų pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu patirtas išlaidas. Klaipėdos AVMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę, naudojosi VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. Klaipėdos AVMI patikrinimo metu remdamasi surinkta informacija iš komercinių bankų bei kitų trečiųjų asmenų apie pareiškėjo gautas pajamas, patirtas išlaidas, sąskaitoje esančias lėšas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis, pareiškėjo ir kitų mokesčių mokėtojų rašytiniais paaiškinimais, statistiniais duomenimis, užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų pateikta informacija bei kita surinkta informacija, apskaičiavo pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas bei patirtas išlaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad už 2012–2013 metus pareiškėjo ir jo šeimos narių faktiškai patirtų vartojimo išlaidų pagal kredito įstaigų pateiktą informaciją nebuvo galimybės nustatyti, todėl pareiškėjo ir jo šeimos vartojimo išlaidos apskaičiuotos pasinaudojus Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas vienam namų ūkio nariui. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, turi būti aktyvus ir teikti įrodymus, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus padarytas išvadas, tačiau pareiškėjas įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes dėl vartojimo išlaidų už 2012–2013 metus ir kitais metais apskaičiavimo, kaip reikalauja MAĮ 67 straipsnio 2 dalis, nepateikė. Patikrinimo metu buvo pagrįstai padaryta išvadą, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas (įplaukas).

Atsakovės tvirtinimu, mokesčių administratoriaus pareiškėjui paskirtą baudą mažinti nėra pagrindo, nes pareiškėjui paskirta 20 proc. dydžio GPM bauda yra mažesnė už baudos vidurkį. Atsakovės vertinimu, mokesčių administratorius, paskirdamas pareiškėjui nurodyto dydžio GPM baudą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui reikalingus paaiškinimus ir šias aplinkybes laikė pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas, pajamos gautos iš nenustatytų pajamų šaltinių, GPM apskaičiuotas taikant MAĮ 70 straipsnį ir Taisykles, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pareiškėjui skirta mažesnė (20 proc.) bauda, nei nustatytas baudos vidurkis (30 proc.), daugiau lengvinančių aplinkybių, nei nustatė mokesčių administratorius, nenustatyta, todėl pareiškėjui paskirtas baudos dydis adekvatus ir proporcingas jo padarytam GPM pažeidimui (t. y. nedeklaruotam, neapskaičiuotam ir nesumokėtam mokesčiui) (t. 1, b. l. 179-190).

Atsakovė VMI nesutinka ir su pareiškėjos A. S. skundu. Atsakovė prašo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos A. S. skundo argumentais, atsiliepime nurodo mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo E. S. skundą (t. 2, b. l. 1-9).

        Pareiškėjai E. S. ir A. S. teismui pateikė papildomus paaiškinimus (t. 2, b. l. 29-36).

Pareiškėjų tvirtinimu, mokesčių administratorius, netinkamai įgyvendindamas MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą nustatyti objektyviai tikrovę atitinkančias faktines aplinkybes, be jokio teisinio pagrindo ir sąsajos pasirinko pareiškėjų gautas pajamas ir patirtas išlaidas vertinti nuo 2007 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas bendrasis                     10 metų senaties terminas ir pareiškėjo pajamas vertinamos nuo 2006 m. Dėl šios priežasties nebuvo įvertintos pareiškėjų 2006 m. gautos reikšmingos pajamos, o būtent: 2 057 754 Lt dydžio pajamos, kas sąlygojo iš esmės neteisingą pareiškėjų 2011 m. sausio 1 d. turėto pinigų likučio nustatymą ir nepagrįstą mokesčių administratoriaus išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir pareiškėja laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrai disponavo ne mažesnio dydžio kaip 1 668 788,39 Lt (485 898,97 Eur) piniginių lėšų suma, kurių pajamų šaltinių pareiškėjai neva negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių buvo padarytos neteisingos išvados dėl papildomos mokesčio bazės nustatymo, pagal kurią pareiškėjams papildomai mokėtini mokesčiai apskaičiuoti nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjų teigimu, 1 668 788,39 Lt (485 898,97 Eur) dydžio piniginių lėšų šaltinis yra pagrįstas. Tai yra 2006 metais gauta paskola, kurios realų gavimą patvirtinančius dokumentus pareiškėjas teikia į bylą.

Pareiškėjai pažymi, kad mokestinėje byloje mokesčių administratorius yra konstatavęs, kad tikrintais laikotarpiais pareiškėjo ar pareiškėjos nuosavybėn nebuvo įgytas joks nekilnojamasis ar privalomai registruotinas turtas, ar bet kokia kitokia forma gauta asmeninė nauda. Nustatyta, kad 1 668 788,39 Lt (485 898,97 Eur) dydžio sumą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėja ir pareiškėjas panaudojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ASK „(duomenys neskelbtini)“ interesams tenkinti, pareiškėjui ir pareiškėjai veikiant kaip atskaitingiems asmenims.

Pareiškėjai paaiškinimuose nurodo, kad 2006 metais pareiškėjo gautos paskolos grąžinimas kreditoriui yra patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3172-965/2021 (toliau – ir 2021 m. vasario 22 d. nutartis). Tai reiškia, kad yra neginčijamas faktas, jog pareiškėjas 2 000 000 Lt (579 240 Eur) pinigų sumą nekvestionuojamai privalės numatytu grafiku grąžinti. Šioje mokestinėje byloje neįvertinus šių pajamų ir palikus galioti mokesčių administratoriaus papildomai priskaičiuotus mokesčius pareiškėjams, susiklostys situacija, kai pareiškėjai bus įpareigoti susimokėti mokesčius nuo 2006 metais gautos paskolos, o taip pat ir nuo pajamų, kurios bus naudojamos tos pačios paskolos grąžinimui, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį. Tokiu būdu pareiškėjai bus apmokestinti du kartus, o dvigubas pajamų apmokestinimas griežtai draudžiamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovės pareiškėjų skundą prašė tenkinti skunduose ir paaiškinimuose nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė skundus  atmesti remdamasis atsiliepimuose į skundą, nurodytais argumentais.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Byloje kilo ginčas dėl sprendimų, kuriais mokesčių administratorius pareiškėjams apskaičiavo ir nurodė sumokėti GPM ir su juo susijusias sumas (delspinigius, baudas), padaręs išvadą, kad pareiškėjų 2014 m. gautos pajamos viršijo išlaidas, teisėtumo.

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyrius, vykdydamas 2016 m. gruodžio 20 d. pavedimą tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3074, atliko E. S. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimą ir 2020 m. kovo 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-165 (toliau – Patikrinimo aktas  Nr. (28.1) FR0680-165) (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 72-110).

Klaipėdos AVMI Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-165 nurodyta, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas, atlikus E. S. operatyvų patikrinimą (2014 m. spalio 29 d.  Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-12169), kurio metu nustatyta, kad E. S. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas. 

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1) FR0680-165, mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 87 243,40 Eur GPM, nustačius, kad E. S. 2013-2014 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 580 502,63 Eur pajamomis, kurių neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 87 243,40 Eur GPM.  Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-165, be kita ko, nurodyta, kad E. S. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. disponavo 202 203,86 Eur (t. y. 698 169,50 Lt), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 378 298,77 Eur (t. y. 1 306 190 Lt) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. E. S. gautas pajamas panaudotojo paskoloms juridiniams ir fiziniams asmenims suteikti.

Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-165 nurodyta, kad E. S. 2015 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 6 342,59 Eur palūkanų už suteiktas paskolas, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo į biudžetą 951 Eur GPM.

Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-165 konstatuota, kad E. S., kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, 2014 m. R. J. išmokėjo 3 000 Eur palūkanų, kurių nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 450 Eur GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų.        

Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-165 pažymėta, kad mokesčio mokėtojas E. S. pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas E. S. dėl Patikrinimo akto Nr. (28.1) FR0680-165 Klaipėdos AVMI pateikė pastabas (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 66-71).

Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (28.19) FR0682-232 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“  nusprendė: 1) pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus 2020 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-165; 2) atleisti E. S. nuo 13 454,78 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 150,9 Eur GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų delspinigių mokėjimo. 

Kaip matyti iš Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (28.19) FR0682-232 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ , Klaipėdos AVMI pareiškėjo E. S. iš A. H. 2011 m. gautą 500 000 Eur paskolą pripažino pareiškėjo E. S. pajamomis ir apskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pareiškėjas E. S. gavo 536 552,50 Lt (155 396,34 Eur) nedeklaruotų pajamų ir už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo 604 607 Lt (175 106,29 Eur) nedeklaruotų pajamų.

Klaipėdos AVMI nurodė pareiškėjui E. S. sumokėti 50 526,41 Eur GPM (49 575,41 Eur GPM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir 951 Eur už nedeklaruotas palūkanų pajamas) ir 450 Eur GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų.

Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, pareiškėjui  E. S. nuo už 2014 metus apskaičiuoto 49 575,41 Eur GPM apskaičiavo 26 498,34 Eur GPM delspinigius, nuo už 2015 metus nuo apskaičiuoto 951 Eur GPM apskaičiavo        411,22 Eur GPM delspinigius, nuo už 2014 metus apskaičiuoto 450 Eur GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų apskaičiavo 300,18 Eur delspinigius.

Klaipėdos AVMI, atsižvelgusi į tai, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgai ir pritaikiusi MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, atleido pareiškėją E. S. nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių, t. y. nuo 13 454,78 Eur GPM delspinigių (26498,34+ 411,22 Eur x 50 proc.) ir 150,09 Eur GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų delspinigių (300,18 Eur x 50 proc.).

Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir nustačiusi atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pareiškėjui E. S. nuo apskaičiuoto 49 575,41 Eur GPM skyrė 20 proc. dydžio 9 914 Eur GPM baudą ir nuo apskaičiuotų 939 ir 450 Eur GPM sumų skyrė 10 proc. dydžio 93 Eur ir 45 Eur GPM baudas (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 43-59). 

Pareiškėjas E. S., nesutikdamas su Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo  Nr. (28.19) FR0682-232 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalimi, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 50 526,41 Eur gyventojų pajamų mokestį, 13 454,78 Eur GPM delspinigius, 10 007 Eur GPM baudą, 450 Eur GPM, 150,9 Eur GPM delspinigius ir 45 Eur GPM baudą (nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų), pateikė skundą VMI (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 29-41).

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo E. S. skundą, 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu   Nr. 68-78 „Dėl E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-06-03 skundo“ Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 15 sprendimą Nr. (28.19)-FR0682-232 patvirtino, o E. S. skundo netenkino (Komisijos byla Nr. 7-184/2020,  t. 1, b. l. 16-23).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 68-78 „Dėl E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-06-03 skundo“, su skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 1-14).

Komisija, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S-211 (7-184/2020) „Dėl E. S. skundo“ patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 68-78 (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 3, b. l. 66-70).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyrius, vykdydamas 2019 m. spalio 17 d. pavedimą tikrinti Nr. (28.1) FR0773-1729, atliko A. S. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimą ir 2020 m. kovo 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-166 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. (28.1) FR0680-166 ) (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 57-91). 

Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-166 nurodyta, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus A. S. operatyvų patikrinimą (2019 m. spalio 15 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (28.1) FR1042-4040), kurio metu nustatyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 iki 2015 m. gruodžio 13 d. patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1) FR0680-166, mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 30 474,40 Eur GPM, nustačius, kad A. S. 2014 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo, neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM.

Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-166 konstatuota, kad A. S. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. disponavo – 203 192,48 Eur (t. y. 701 583 Lt) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. A. S. gautas pajamas panaudotojo pagal avansines apyskaitas su automobilių sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“ vykdytiems atsiskaitymams/ įnašams į klubo sąskaitą.

Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-166 nurodyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. patirtoms išlaidoms padengti trūko nemažiau, kaip 203 192,48 Eur pajamų, kurios nebuvo deklaruotos, t. y. A. S. 2014 m. gavo ne mažiau, kaip 203 192,48 Eur (t. y. 701 583 Lt) pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių. Patikrinimo akte Nr. (28.1) FR0680-166 pažymėta, kad A. S. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) už 2014 m. neteikė ir 2014 m. gautų 203 192,48 Eur (t. y. 701 583 Lt) apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo.

Vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis A. S. apskaičiavo sumokėti į biudžetą 30 474,40 Eur GPM.

Pareiškėja dėl Patikrinimo akto Nr. (28.1) FR0680-166 pateikė pastabas (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 51-56).

Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas, 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (28.19) FR0682-233 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti patikrinimo aktą, t. y. pripažino pareiškėjos sutuoktinio E. S. 2011 m. iš A. H. gautą 500000 Eur paskolą pareiškėjos A. S. ir jos sutuoktinio pajamomis, ir apskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pareiškėja A. S. gavo 536 552,50 Lt (155 396,34 Eur) nedeklaruotų pajamų. Klaipėdos AVMI nurodė pareiškėjai A. S. sumokėti 23 305,14 Eur GPM (apskaičiuotus pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą).

Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, pareiškėjai A. S. nuo už 2014 metus apskaičiuoto 23 305,14 Eur GPM apskaičiavo 12 456,18 Eur GPM delspinigius.

Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsižvelgusi į tai, jog mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgai, atleido pareiškėją A. S. nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių, t. y. nuo 6 228,09 Eur GPM delspinigių.

Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir nustačiusi atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pareiškėjai A. S. nuo apskaičiuoto 23 305,14 Eur GPM skyrė 20 proc. dydžio 4 661 Eur GPM baudą  (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 38-47). 

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu                        Nr. (28.19) FR0682-233 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, pateikė skundą VMI (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 25-36).

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. rugsėjo 17 d.  sprendimu Nr. 68-79 „Dėl  A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-06-03 skundo“ Klaipėdos AVMI 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (28.19)-FR0682-233 patvirtino (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 15-19).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 68-79 „Dėl A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-06-03 skundo“ pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla              Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 1-13).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. gruodžio 9 d.  sprendimu Nr. S-210(7-185/2020) „Dėl A. S. skundo“ patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 68-79 (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 2, b. l. 220-224). 

Pagal ginčui aktualios GPMĮ redakcijos 2 straipsnio 14 dalį pajamomis laikomos pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gyventojo gautas atlygis už jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas, kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra.

GPMĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Vadovaujantis GPMĮ 3 straipsnio nuostatomis pajamų mokestį  moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojų pajamos pagal GPMĮ 22 straipsnį skirstomos į A ir B klasės pajamas.

GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d., pats arba per įgaliotą asmenį savo nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui privalo pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestino laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. 

Kaip matyti iš pareiškėjų skundų, pareiškėjas E. S. nesutinka su mokesčių administratoriaus nurodymu sumokėti 49 575,41 Eur GPM, apskaičiuotą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, ir su juo susijusias sumas (delspinigius, baudas), o pareiškėja A. S. nesutinka su mokesčių administratoriaus nurodymu sumokėti 23 305,14 Eur GPM, apskaičiuotą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, ir su juo susijusias sumas (delspinigius, baudas).

Patikrinimo aktu Nr. (28.1) FR0680-165 nustatyta, kad pareiškėjui E. S. prievolė sumokėti 49 575,41 Eur GPM, apskaičiuoto pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, ir su susijusias sumas kildinama iš to, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu, t. y.  nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., disponavo 202 203,86 Eur (t. y. 698 169,50 Lt) ir  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. disponavo 378 298,77 Eur (t. y. 1 306 190 Lt) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.

 Patikrinimo aktu Nr. (28.1) FR0680-166 nustatyta, kad pareiškėjai A. S. prievolė sumokėti 23 305,14 Eur GPM, apskaičiuoto pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, ir su juo susijusias sumas kildinama iš to, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d., disponavo 536 552,50 Lt (155 396,34 Eur) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.

 

Dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo

 

MAĮ 40 straipsnio 1, 4 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Pagal MAĮ 66 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

MAĮ 70 straipsnis nustato vieną iš specialių mokesčių apskaičiavimo būdų – kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – Taisyklės) 4 punkte detalizuoti faktai ir aplinkybės, dėl kurių mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (4.1 punktas).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo, kad atvejai, kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, patenka į MAĮ 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį (pvz., žr. 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1032-13, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-554-14, kt.).

Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010, 2016 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų operatyvius patikrinimus (2014 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-12169 ir 2019 m. spalio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (28.1) FR1042-4040), kurių metu mokesčių administratorius, išanalizavęs ir įvertinęs informaciją apie pareiškėjų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas, patirtas išlaidas, piniginių lėšų likučius tiek banke, tiek ne banke kiekvienų metų pradžiai ir pabaigai bei duomenis apie šių lėšų susidarymo šaltinius,  nustatė, kad pareiškėjų 2013, 2014 metais patirtos išlaidos viršijo jų gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtojai nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius.

Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog mokesčių administratorius pagrįstai atliko pareiškėjų mokestinį patikrinimą ir mokestinio ginčo laikotarpio GPM bazę apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą taikant išlaidų metodą.

 

Dėl mokestinio patikrinimo laikotarpio

 

Mokestinio patikrinimo metu galiojusi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo E. S. mokestinis patikrinimas atliktas 2016 m. gruodžio 20 d. pavedimo tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3074, o A. S. – 2019 m. spalio 17 d. pavedimo tikrinti Nr. (28.1) FR0773-1729 pagrindu (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 2, b. l. 98-113; Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 2, b. l. 66-68).

Pranešime apie mokestinį patikrinimą, adresuotame E. S., nurodytas mokestinio patikrinimo dalykas – gyventojų pajamų mokestis ir mokestinio patikrinimo laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 2, b. l. 114).

Pranešime apie mokestinį patikrinimą, adresuotame A. S., nurodytas mokestinio patikrinimo dalykas – gyventojų pajamų mokestis ir mokestinio patikrinimo laikotarpis – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 2,b. l. 69).

Taigi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata yra įvykdyta.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjų mokestinė bazė nustatyta  vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu, naudojant išlaidų metodą.

 LVAT savo praktikoje (2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007), konstatavo, jog MAĮ 70 straipsnis skirtas ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų.

 Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Tokiais atvejais, vertinant šią įrodomąją medžiagą bei nustatant jos reikšmę, vadovaujamasi ne MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrąsias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (LVAT 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1648-438/2018).

 Pareiškėjų skundų argumentai, jog mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjų pajamas ir išlaidas nuo 2007 metų, pažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nepagrįstas.

Pareiškėjai, nesutikdami su mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais, skunduose, be kita ko, nurodo, jog mokesčių administratorius nustatė neteisingą GPM bazę, nes skaičiuodamas pareiškėjų pajamas ir išlaidas padarė aritmetines klaidas, nustatė neteisingą pajamų likutį 2011 m. sausio 1 d., neįvertino automobilių pardavimo pajamų, gautų 2006 metais, ir 2006 metais gautos 2 000 000 Lt paskolos iš A. D. 

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad mokesčių administratorius, vertindamas  jų 2007 metais gautas iš „Swedbank“ AB banko  paskolas, neteisingai nustatė gautų paskolų dydį, t. y. gautų paskolų dydį nepagrįstai sumažino.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1 )-FR0680-165, mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjų 2007 m. gautas  paskolas iš „Swedbank“ AB  banko, rėmėsi banko „Swedbank“ AB pateikta informacija, pagal  kurią nustatė, kad minėtas bankas 2007 m. sausio               8 d. pareiškėjai A. S. išmokėjo 44 000 Lt sumos kreditą pagal kredito sutartį Nr. 06-108578-FA. Mokesčių administratorius pagal A. S. bankų sąskaitų išrašus nustatė, kad A. S. 2007-2010 m. laikotarpiu bankui 44 000 Lt paskolą grąžino. 

Patikrinimo akte Nr. (28.1 )-FR0680-165 nurodyta, kad E. S. iš banko „Swedbank“ AB 2007 metais taip pat gavo kreditą. Bankas 2007 m. kovo 6 d. E. S. į sąskaitą išmokėjo 50 000 Lt sumos paskolą pagal paskolos sutartį Nr. 07-021564-VA. E. S. pavedimu gautas paskolos lėšas išsiėmė grynais pinigais.

Patikrinimo akte Nr. (28.1 )-FR0680-165 taip pat nurodyta, kad pareiškėjai E. S. ir A. S. 2007 m. kovo 5 d. su  banku „Swedbank“ AB sudarė 300 000 Lt sumos kredito sutartį Nr. 07-021010-FA, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui ir įsigytame sklype namo statybai vykdyti. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis banko „Swedbank“ AB pateikta informacija, Patikrinimo akte Nr. (28.1 )-FR0680-165 nurodė, kad bankas 2007 m. kovo 15 d. į E. S. sąskaitą pervedė dalį kredito, t. y. 245 000 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į šias Patikrinimo akte Nr. (28.1 )-FR0680-165 konstatuotas aplinkybes, kurios yra objektyviai pagrįstos mokestinio patikrinimo medžiaga ir finansinės įstaigos pateikta informacija, daro išvadą, jog mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjų 2007 metais iš banko „Swedbank“ AB gautas paskolas, teisingai nustatė paskolų dydį, t. y.  339 000 Lt (245 000 Lt + 50 000 Lt – E. S. suteiktos paskolos (295 000 Lt) + 44 000 Lt suteikta paskola A. S.), nes toks paskolų dydis pagal banko pateiktą informaciją realiai ir buvo suteiktas pareiškėjams. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius pagal banko pateiktus paskolinių sąskaitų išrašus nustatė, kad sutuoktiniai prievolių bankui pagal kredito sutartį Nr. 07-021010-FA bei E. S. pagal kredito sutartį Nr. 07-021564-VA nuo 2010 m. kovo mėnesio nebevykdė, t. y. nebemokėjo kredito įmokų ir priskaičiuotų palūkanų.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1 )-FR0680-165, mokesčių administratorius nustatydamas pareiškėjų GPM bazę, įvertino ir pareiškėjo 2010 m. gautą paskolą iš R. J. (2 000 000 Lt) ir iš L. A. (V.) – 86250 Lt, 2007–2009 m. pareiškėjo 18945 Lt ir  pareiškėjos  2007 m. 312 Lt gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, 2007–2010 m. mokėjimo pavedimais iš fizinių asmenų pareiškėjo gautas 38120 Lt ir pareiškėjo gautas 94750 Lt lėšas, 2008 m. pareiškėjo gautas 5900 Lt individualios veiklos pajamas, pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas 5547 Lt (5247 + 300) draudimo išmokas, pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžintus mokesčius 99 Lt, pareiškėjo sutuoktinės 2010 m. gautas nekilnojamojo daikto pardavimo 51000 Lt pajamas ir jos 2009 m. gautas transporto priemonės pardavimo 30000 Lt pajamas, pareiškėjo sutuoktinės 2007–2010 m. gautas 6078 Lt pašalpas. Mokestinio patikrinimo bylos medžiaga  nustatyta, kad pareiškėjai 2007– 2010 m. iš viso gavo 2776001 Lt pajamų/piniginių įplaukų, iš jų: 2007 m. – 395 764 Lt, 2008 m. – 79 152 Lt, 2009 m. –  137 532 Lt, 2010 m. – 2 163 553 Lt.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1 )-FR0680-165, mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjų GPM bazę, atsižvelgė į pareiškėjų 2007–2010 m. bankui sumokėtas kredito įmokas 93 406 Lt (49406 + 44000), palūkanas ir kt. mokesčius 51 949 Lt (46444 + 5505), pareiškėjo sumokėtą 120 Lt mokestį už hipotekos įregistravimą, pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2007–2010 m. sumokėtas įmokas 8875 Lt (7465 + 1410) į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, pareiškėjo 2007 m. patirtas 20000 Lt nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, A. S. 2007 m. 1260 Lt išlaidas studijoms, profesiniam mokymui, pareiškėjo pervestas lėšas 146520 Lt (SIA „Premium lizing“ – 6905 Lt, Automobilių sporto klubui „Vilkyčiai“ –         5 125 Lt, K. I. – 2417 Lt, V. M. – 48080 Lt, Z. B. - 47000 Lt, V. Š. – 5816 Lt, R. L. - 3450 Lt, V. Š. – 6150 Lt, V. R. – 1870 Lt, A. O. – 14916 Lt, V. D. – 2091 Lt, M. Č. – 2700 Lt), pareiškėjos pervestas lėšas 45348 Lt (B. M. – 2408 Lt, V. M. – 5820 Lt, I. S. – 528 Lt, J. S. – 12781 Lt, L. J. – 2107 Lt, R. J. – 1730 Lt, M. Č. – 11374 Lt, K. G. – 8600 Lt), pareiškėjų įvairiems fiziniams asmenims smulkesnėmis sumomis pervestas lėšas 3704 Lt (1780+1924), pareiškėjos 273 Lt pervestas lėšas antstoliui už V. M., pareiškėjų patirtas vartojimo išlaidas 98451 Lt (68513 + 29938), nustatytas pagal bankų sąskaitų išrašus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo E. S. piniginių lėšų likučiai bankų sąskaitose: 2007 m. sausio 1 d. – 218 Lt, 2008 m. sausio 1 d. – 3841 Lt, 2009 m. sausio 1 d. –1488 Lt, 2010 m. sausio 1 d. – 5 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d.  – 0 Lt; pareiškėjos A. S.: 2007 m. sausio 1 d. – 822 Lt, 2008 m. sausio 1 d. – 1204 Lt, 2009 m. sausio 1 d. – 1407 Lt, 2010 m. sausio 1 d. – 724 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d. – 703 Lt. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, jog mokesčių administratorius įvertinęs pareiškėjų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. kiekvienų metų sausio 1 d., gruodžio 31 d. piniginių lėšų likučius banke ir ne banke, pareiškėjų  laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais atskirai gautas pajamas/ įplaukas ir patirtas išlaidas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai  2011 m. sausio 1 d.  turėjo ne banke 2 306 432 Lt (kurių didžiąją dalį, t. y. 2 000 000 Lt sudarė iš R. J. grynaisiais pinigais gauta paskola).

 

Pareiškėjo E. S. ir A. S. išlaidos ir pajamos tikrinamuoju laikotarpiu

 

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1)-FR0680-165, pareiškėjas E. S. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2016 m. vasario 22 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2015 m. sausio 8 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki patikrinimo pabaigos – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. vasario 28 d. iki patikrinimo pabaigos – ASK „(duomenys neskelbtini)“.

Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 nurodyta, kad pareiškėjas E. S. nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. kovo 17 d. valdė 35 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. valdė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2016 m. vasario 14 d. valdė 60 proc., o nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 19 d. – 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. valdė 100 proc., nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. 83 proc., nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. proc., nuo 2015 m. birželio 5 d. valdo 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 konstatuota, kad pareiškėjas E. S. 2011–2015 m. sudarė paskolų sandorius ir vykdė atsiskaitymus kaip atskaitingas asmuo su 5 juridiniais asmenimis: VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Automobilių sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas 2013–2014 m. teikė paskolas fiziniam asmeniui R. Č.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1)-FR0680-165, mokesčių administratorius, remdamasis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu tyrimu, nustatė, kad pareiškėjas E. S. įmonės išlaidų dengimui naudojo savo asmenines pinigines lėšas ir tokiu būdu pareiškėjas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms išleido: 2011 m. – 40 483,90 Lt, 2012 m. – 1 330 Lt, 2013 m. – 64  769,84 Lt, 2014 m. – 161 514 Lt, 2015 m. - 469,69 Eur. Pareiškėjo E. S. sutuoktinė pareiškėja A. S. 2013 m. įmonės reikmėms išleido 1753 Lt. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui grąžino: 2013 m. – 108 500 Lt,  2014 m. – 35 000 Lt. Mokesčių administratorius, remdamasis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu tyrimu, be to nustatė, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos nuo 2011 m. lapkričio 1 d. neturi, visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais vykdomi per atskaitingus asmenis, todėl padarė išvadą, kad iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išimti grynieji pinigai (2013 m. – 108 500 Lt, 2014 m. – 35 000 Lt) buvo grąžinti pareiškėjui E. S. Šios mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

Patikrinimo akte Nr. (28.1 )-FR0680-165 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. kovo 17 d. pareiškėjas valdė 35 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. bendrovė laikinai veiklos nevykdo. Mokesčių administratorius, remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu surinkta medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas E. S. pagal 2014 m. vasario 12 d. paskolos sutartį Nr. 2014/02-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 30 000 Lt paskolą, kurią pagal 2014 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderį Nr. KP02014-001 įnešė grynais pinigais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų apie pareiškėjui grąžintą paskolą bei apskaičiuotas ir išmokėtas palūkanas. Pagal įmonės pateiktą atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį nustatyta, kad 2015 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo skolinga 30 000 Lt. Šią aplinkybę E. S. pripažįsta.

Patikrinimo akte Nr. (28.1 )-FR0680-165 nurodyta, kad ASK „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruotas 1997 m. balandžio 15 d. kaip pelno nesiekianti organizacija. Nustatyta, kad pareiškėjai yra minėto klubo nariai. Mokesčių administratorius, remdamasis ASK „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu surinkta medžiaga, nustatė, jog klubas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.  sąskaitų aktyvumo ataskaitoje apskaitė iš pareiškėjo gautas 292 000 Eur paskolas ir 100 000 Eur jam grąžintas paskolas. Pagal klubo sąskaitų aktyvumo ataskaitą pareiškėjas E. S. suteikė paskolas ASK „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais 2012 m. – 80 000 Eur (2012 m. birželio 28 d. – 60 000 Eur, 2012 m. rugpjūčio 4 d. – 20 000 Eur), 2013 m. – 57 000 Eur (2013 m. gegužės 15 d. – 25 000 Eur, 2013 m. liepos 17 d. – 32 000 Eur), 2014 m. – 149 000 Eur (2014 m. spalio 9 d.  – 60 000 Eur, 2014 m. spalio 15 d. -14 000 Eur, 2014 m. spalio 30 d. – 25 000 Eur, 2014 m. gruodžio 25 d. – 50 000 Eur), 2015 m. – 6 000 Eur (2015 m. rugpjūčio 21 d. – 6 000 Eur). Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 pažymėta, kad ASK „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu nepateikė 2015 m. rugpjūčio 21 d. kasos pajamų orderio, kuriuo įformintas 6 000 Eur grynųjų pinigų įnešimas į kasą. Pagal pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad ASK „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. banko pavedimais pareiškėjui grąžino 100 000 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad ASK „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjo 2011 m. – 40 642 Eur (140 329 Lt), 2012 m. –118 546 Eur (409 317 Lt), 2013 m. – 171 881 Eur (593 470 Lt), 2014 m. – 186 951 Eur (645 504 Lt), 2015 m. – 304 216 Eur. Pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas avanso apyskaitas pareiškėjas klubo reikmėms išleido 2011 m. – 14 642 Eur (50 494 Lt), 2012 m. – 123 885 Eur (427  749 Lt), 2013 m. – 310 000 Eur (1 070  368 Lt), 2014 m. – 273 507 Eur (944 365 Lt), 2015 m. – 166 281 Eur. Pareiškėjas pinigines lėšas panaudojo kuro, automobilių detalių pirkimui, remonto paslaugoms, atsiskaitymams už prekes ir paslaugas užsienyje ir kt. išlaidoms padengti, tai pat dalį piniginių lėšų įnešė į ASK „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas. Pareiškėjas šias mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes pripažįsta.

Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 23 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą grynais pinigais įnešė 10 005 Lt įmonės įstatiniam kapitalui suformuoti. Mokesčių administratorius, remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu surinkta medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. pagal 4 paskolų sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 112 352,81 Lt (32 539,61 Eur), kuriuos per laikotarpį nuo 2014 m. sausio  27 d. iki 2014 m. vasario 3 d. įnešė grynais pinigais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui už 2014 m. priskaičiavo 1 660,17 Lt, už 2015 m. – 411,14 Eur palūkanų, tačiau jų iki 2015 m. birželio 18 d., t. y. iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nebuvo išmokėjusi. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje taip pat nėra.

Mokesčių administratorius Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 nurodė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi. Be to, pareiškėjai 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė Mainų sutartį Nr. 1 dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcijų mainų. Sutartyje nurodyta, kad E. S. perduoda A. S. nuosavybės teise 50 vnt., t. y. 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt), o A. S. perduoda E. S. nuosavybės teise 30 vnt., t. y. 30 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt). Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomo turto vertės skirtumą, kurį sudaro 2 441,39 Lt, E. S. sumoka A. S. grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo dieną, o A. S. pasirašydama patvirtina, kad su ja pilnai atsiskaityta. Pareiškėjai šias aplinkybes pripažįsta.

Mokesčių administratorius Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 taip pat nurodė, kad pareiškėjai 2015 m. birželio 18 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią E. S. visas reikalavimo teises, kylančias iš aukščiau nurodytų paskolų sutarčių, neatlygintinai perleido buvusiai sutuoktinei A. S.. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad A. S. perduodama teisė reikalauti ir gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus, visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei įvykdyti kitas iš paskolos sutarčių kylančias prievoles. E. S. patvirtino, kad šios sutarties sudarymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam privalėjo sumokėti 32 539,62 Eur skolą ir 524,38 Eur palūkanų, bendra perleidžiamo reikalavimo (cesijos) suma – 33 064 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2015 m. birželio 18 d. atvaizdavo Pareiškėjo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį A. S. perleistas paskolas paskolos E. S. likutis 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 0 Eur.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1)-FR0680-165, pareiškėjas E. S. 2012–2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 504 765,06 Eur (1 742 853 Lt): 2012 m. – 456 591 Eur (1 576 518 Lt), 2013 m. – 29 928 Eur (103 335 Lt), 2014 m. – 63 000 Eur (18 246,06 Lt). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui grąžino 11 8605 Eur (409 520 Lt): 2012 m. – 63 716 Eur (220 000 Lt), 2013 m. – 42 890 Eur (148 090 Lt), 2014 m. – 1 1999 Eur (41 430 Lt). Pagal pareiškėjo bankų sąskaitų išrašus mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui pervedė: 2013 m. gruodžio 31 d. – 19 655 Lt (nurodyta mokėjimo paskirtis – paskolų palūkanos už 2012 m.), 2015 m. vasario 20 d. – 6 342,59 Eur (mokėjimo paskirtis: priskaičiuotos palūkanos už 2014 m).

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas E. S. 2013-2014 m. R. Č. iš viso paskolino 286 584,80 Eur (989 520 Lt): 2013 m. – 136 584,80 Eur (471 600 Lt), 2014 m. – 150 000 Eur (517 920 Lt). Paskolų sutartyse nurodyta, kad paskolos suteikiamos grynais pinigais, paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis garantijomis (įkeitimu, laidavimu ar kitomis paskolų grąžinimo prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis), paskolų sandoriai nepatvirtinti notariškai. Pareiškėjas šias aplinkybes pripažįsta. Pareiškėjas pripažįsta ir tai, kad R. Č. paskolintų pinigų jam negrąžino.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1)-FR0680-165 akto, mokesčių administratorius pagal kredito įstaigų pateiktus duomenis nustatė faktines pareiškėjų ir jų šeimos vartojimo išlaidas už 2011 metus ir laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. bei pareiškėjo E. S. už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Mokesčių administratorius  Patikrinimo akte Nr. (28.1)-FR0680-165 konstatavo, kad už 2012–2013 metus pareiškėjų ir jų šeimos narių faktiškai patirtų vartojimo išlaidų pagal kredito įstaigų pateiktą informaciją nebuvo galimybės nustatyti. Šią mokesčių administratoriaus išvadą patvirtina mokestinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėjai įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą, nepateikė. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjų ir jų šeimos vartojimo išlaidas apskaičiavo vadovaudamasis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) skelbiamais duomenimis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas vienam namų ūkio nariui. 

Mokestinio patikrinimo medžiaga neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas E. S. gyvenamąją vietą nuo 2009 m. spalio 2 d. deklaravo (duomenys neskelbtini)  mieste, o A. S. su dukra  nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gegužės 8 d. – (duomenys neskelbtini)  mieste, nuo 2013 m. gegužės 8 d. – (duomenys neskelbtini)  mieste. Mokesčių administratorius patikrinimo aktuose nurodė, jog pagal Statistikos departamento skelbiamus duomenis piniginės namų ūkio vartojimo išlaidos per metus vienam asmeniui, gyvenančiam didžiajame mieste (duomenys neskelbtini) sudarė: 2012 m. – 11369 Lt (947,45 x 12), 2013 m. – 11858 Lt (988,19 x 12), o (duomenys neskelbtini) (mieste/kaime), piniginės namų ūkio vartojimo išlaidos per metus vienam asmeniui 2012 m. sudarė 9418 Lt (784,82  x 12).

Kaip matyti iš patikrinimo aktų, A. S. vartojimo išlaidos už 2013 m. apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad A. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki  2013 m. gegužės 8 d. (t. y. 4 mėn.) gyveno mieste, kaime (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. gegužės 8 d. (t. y. 8 mėn.) – didžiajame mieste (duomenys neskelbtini). Mokesčių administratorius patikrinimo aktuose konstatavo, jog A. S. vartojimo išlaidos 2013 m. sudarė 11 180 Lt ((818,56 x4)+ 988,19x8)). Vartojimo išlaidos tenkančios vaikui buvo padalintos abiem tėvams ir paskaičiuotos atėmus pinigines išlaidas alkoholiui ir tabako gaminiams, transportui ir ryšiams, restoranams ir viešbučiams. Tokiu būdu mokesčių administratorius nustatė, kad 1/2 vaiko vartojimo išlaidų sudarė: 2012 m. – 3685 Lt (614,25x12:2), 2013 m. – 4373 Lt ((640,66x4)+(772,83x8):2). Patikrinimo metu apskaičiuotos pareiškėjų 2012–2013 m. vartojimo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos sudarė: pareiškėjo E. S. 2012 m. – 15054 Lt (11369 + 3685), 2013 m. – 16231 Lt (11858+ 4373);  pareiškėjos A. S. 2012 m. – 13103 Lt (9418 + 3685),  2013 m. – 15553 Lt (11180 + 4373).

Nors pareiškėjai ir nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis pareiškėjų išlaidomis, kurias jie patyrė 2012–2013 metais, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių šias mokesčių administratoriaus išvadas, nepateikė.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-926/2011 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai 2012-2013 metais disponavo didelėmis pinigų sumomis, skolinosi patys bei teikė paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims. Šių aplinkybių pareiškėjai neneigia ir jas patvirtino teismo posėdžio metu.

Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu už 2012–2013 m. apskaičiuotos pareiškėjų  šeimos vartojimo išlaidos pagal Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas yra vertintinos kaip palanki, pareiškėjų naudai pripažintina aplinkybė.

Mokesčių administratorius patikrinimo aktuose konstatavo, kad pareiškėjai 2011 m. gavo 200 2573 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iš kurių: 1) E. S. gavo  923 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas, 1726  400 Lt paskolą iš A. H., 99 700 Lt paskolą iš M. B., 116 Lt VMI grąžintų mokesčių, 140 329 Lt pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingam asmeniui išmokėta/grąžinta suma; 2) A. S. gavo 200 Lt privalomai registruotino kilnojamojo daikto arba daikto, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus, pardavimo pajamų, 572 Lt pašalpos, 200 Lt pavedimu iš I. S. Lt,  2000 Lt – iš A. P., 2010 Lt – iš B. M. Lt, 26 743 Lt – iš V. M., 2 500 Lt – iš P. P., 880 Lt – iš įvairių fizinių asmenų smulkiomis sumomis.

Kaip matyti iš patikrinimo aktų, mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai                 2011 m. patyrė 316 056 Lt išlaidų: 1) pareiškėjas E. S. pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 40 484 Lt išlaidų, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 50 494 Lt išlaidų, grąžino L. A. 86 250 Lt paskolą, patyrė 40 000 Lt išlaidų Lietuvos treko pirmenybių pasiruošime, 43 000 Lt išlaidų (duomenys neskelbtini) autokroso čempionate, sumokėjo 10 000 Lt R. J. palūkanų, 509 Lt banko palūkanų, pervedė 7000 Lt lėšų A. Š., sumokėjo 93 Lt VSDFV įmokų, 2 345 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas: 2) pareiškėja A. S. 1000 Lt  pervedė G. N., 5400 Lt  – L. S., 998 Lt – V. M., 3650 Lt – V. S., 1000 Lt – A. Š., 4988 Lt – M. Č., 697 Lt – antstolei B. T., 661 Lt – įvairiems fiziniams asmenims smulkiomis sumomis, sumokėjo 318 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas. Pagal kredito įstaigų duomenis pareiškėjų šeimos 2011 m. vartojimo išlaidos sudarė 17169 Lt.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjas E. S. bankų atsikaitomosiose sąskaitose 2011 m. sausio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų neturėjo, o  A. S. 2011 m. sausio 1 d. turėjo  703 Lt, 2011 m. gruodžio 31 d.  – 689 Lt.

Mokesčių administratorius įvertinęs patikrinimo metu nustatytą sutuoktinių 2011 m. sausio 1 d. ne banke turėtą grynųjų pinigų likutį 2 306 432 Lt ir pareiškėjo E. S. pajamomis pripažinęs iš Estijos piliečio A. H. gautą 500 000 Eur paskolą, apskaičiavo, kad pareiškėjų šeimos pajamos 2011 m. viršijo išlaidas 399 2963 Lt suma.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai 2012 m. gavo 864 924 Lt pajamų ir piniginių lėšų. Pareiškėjas gavo 16758 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 30 Lt nekilnojamojo daikto (išskyrus būsto) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 93 Lt VMI grąžintų mokesčių, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo 409 316 Lt grąžintos/išmokėtos sumos, 220000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintos paskolos dalį. A. S. gavo 5377 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 30 Lt pašalpos, 30 Lt nekilnojamojo daikto (išskyrus būsto) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo 213 290 Lt grąžintos sumos.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai 2012 m. patyrė                   3 091 909 Lt išlaidų. Pareiškėjas E. S. sumokėjo 24 000 Lt gyvybės draudimo įmokų, pagal VŠĮ „Litcon racing team“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 1330 Lt išlaidų, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 427 749 Lt išlaidų, suteikė 276 224 Lt paskolą ASK „(duomenys neskelbtini)“, 1 576 518 Lt – paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžino 99 700 Lt paskolą M. B., sumokėjo 10 000 Lt palūkanų R. J., 6 310 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas. Pareiškėja A. S. grąžino  52 519 Lt paskolą bankui „Swedbank“ AB, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“  avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 589248 Lt išlaidų, pervedė 29 Lt lėšų V. M., 125 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas. Pagal Statistikos departamento informaciją pareiškėjo ir A. S. šeimos 2012 m. vidutinės vartojimo išlaidos sudarė 28 157 Lt.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjas E. S. bankų atsikaitomosiose sąskaitose 2012 m. sausio 1 d. ir  2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų neturėjo, o  A. S. 2012 m. sausio 1 d. turėjo  689 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų taip pat neturėjo.

Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjų 2012 m. sausio 1 d. ne banke turėtą grynųjų pinigų likutį 3 992 963 Lt, nustatytas 2012 m. gautas 864 924 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 3 091 909 Lt išlaidas, atsižvelgęs į pareiškėjų panaudotas 689 Lt santaupas, nustatė, kad pareiškėjų šeimos pajamos 2012 m. viršijo išlaidas 1 766 667 Lt suma.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai 2013 m. gavo                   1 616 172 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iš jų: 1) pareiškėjas  E. S. gavo 14 704 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 2008 Lt pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kitą turtą, 593 470 Lt pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo,  108 500 Lt pagal VšĮ „Litcon racing team“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo, 148 090 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintos paskolos dalį, 19 655 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų palūkanų, 6 906 Lt lėšų iš V. M.; 2) pareiškėja A. S. gavo 8 883 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 713956 Lt pagal ASK „(duomenys neskelbtini)" avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai 2013 m. patyrė                   3 026 451 Lt išlaidų, iš jų: 1) pareiškėjas E. S. pagal VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 64 770 Lt išlaidų, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo patyrė 1 070 368 išlaidų, suteikė 196 810 Lt paskolą ASK „(duomenys neskelbtini)“, 103 335 Lt – paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 471 600 Lt – paskolą R. Č., sumokėjo 10 000 Lt palūkanų R. J., sumokėjo 8 640 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas; 2) pareiškėja A. S. pagal ASK „(duomenys neskelbtini)" avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo patyrė 1 008 055 Lt išlaidų, pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo patyrė 1753 Lt išlaidų, pervedė 30  977 Lt į Kinijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (paskirtis – už R. J.), 28129 Lt sumą kelionių agentūrai, 230 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas. Mokesčių administratorius, remdamasis Statistikos departamento informacija, nustatė, kad pareiškėjų šeimos 2013 m. vidutinės vartojimo išlaidos sudarė  31 784 Lt.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjas E. S. bankų atsikaitomosiose sąskaitose 2013 m. sausio 1 d. piniginių lėšų neturėjo, 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 26 327 Lt, o pareiškėja A. S. 2013 m. sausio 1 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. banke piniginių lėšų neturėjo.

Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjų 2013 m. sausio 1 d. ne banke turėtą grynųjų pinigų likutį 1 766 667 Lt, nustatytas 2013 m. gautas 1 616 172 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 3 026 451 Lt išlaidas, pareiškėjų santaupas – 26 327 Lt sumą, nustatė, kad pareiškėjų šeimos pajamos 2013 m. viršijo išlaidas 330 061 Lt suma.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai 2014 metais laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. (iki santuokos nutraukimo) gavo                  783 674 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iš kurių: 1) pareiškėjas E. S. gavo 26 940 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 620 Lt pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kitą turtą, 452 943 Lt pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 35 000 Lt pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 41 430 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintos paskolos dalį, 3 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo pajamų; 2) A. S. gavo 12 533 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 204 281 Lt pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 49 Lt VMI grąžintų mokesčių, 2 200 Lt pagal pareiškėjo E. S. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta sutuoktinio alga, 4 178 Lt lėšų iš V. M..

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai 2014 metais laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d.  iš viso patyrė 2 169 369 Lt išlaidų, iš kurių: 1) pareiškėjo E. S. 12 000 Lt suma įkeistos lėšos AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui, 2200 Lt iš pareiškėjo E. S. darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaityta ir pervesta E. S., 159873 Lt išlaidų pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 925995 Lt išlaidų pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 10005 Lt įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bendrovės įstatinio kapitalo formavimui, suteikė 207168 Lt paskolą ASK „(duomenys neskelbtini)“,                 63 000 Lt – paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 112353 Lt – paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 30000 Lt  – paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 48339 Lt – paskolą R. Č., patyrė 3500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo išlaidų, 6000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo išlaidų, sumokėjo 10358 Lt palūkanų R. J.,  5000 Lt pervedė J. D., 9000 Lt – V. M., 9530 Lt W. M.,  130 861 Lt Airijoje registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini),  9 561 Lt – advokatams, sumokėjo 4 948 Lt už J. S. ieškinį, 1650 Lt baudą už A. S., 1 290 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas, pervedė 565 Lt įvairiems fiziniams asmenims smulkesnėmis sumomis, pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) informaciją kratos metu iš E. S. paimta 103 888 Lt; 2) A. S. 213 733 Lt išlaidų pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 560 Lt pervedė įvairiems fiziniams asmenims smulkiomis sumomis, sumokėjo 1 629 Lt įmokų į VMI surenkamąsias sąskaitas, pagal FNTT informaciją kratos metu iš A. S. paimta 27 140 Lt. Pagal kredito įstaigų duomenis mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjų šeimos laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. vartojimo išlaidos sudarė 59 223 Lt.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, pareiškėjas E. S. bankų atsikaitomosiose sąskaitose 2014 m. sausio 1 d. turėjo 26 327 Lt, 2014 m. spalio 13 d. – 43 291 Lt, A. S. 2014 m. sausio 1 d. piniginių lėšų neturėjo, 2014 m. spalio 13 d. – 507 Lt.

Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjų 2014 m. sausio 1 d. ne banke turėtą 330 061 Lt grynųjų pinigų likutį, patikrinimo metu nustatytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. gautas 783 674 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 2 169 369 Lt išlaidas, pareiškėjų 43 798 Lt santaupų sumą banke, atsižvelgęs į pareiškėjų panaudotas 26 327 Lt banko santaupas, nustatė, kad pareiškėjų šeimos išlaidos laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. viršijo pajamas 1 073 105 Lt suma.

Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas/pinigines įplaukas ne mažesne, kaip    1 073 105 Lt (310 793 Eur) suma, pagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pareiškėjai disponavo ne mažesnėmis kaip 1 073 105 Lt piniginėmis lėšomis, kurias panaudojo pagal avansines apyskaitas su ASK „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytiems atsiskaitymams bei minėtoms įmonėms paskolų suteikimui, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.

 Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 ir 6.5 straipsnių nuostatomis, pagrįstai pareiškėjui E. S. ir pareiškėjai A. S. priskyrė po  1/2 bendros įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinių neapmokestintų bei nedeklaruotų pajamų sumos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 13 d., t. y. 536 552,50 Lt (1 073 105 : 2) (155 396,34 Eur). 

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. (28.1)-FR0680-165 akto, pareiškėjas E. S. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.  (po santuokos nutraukimo) gavo 202 086 Lt pajamų ir piniginių lėšų. Pareiškėjas gavo 9 042 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 192 561 Lt pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 483 Lt pavedimu iš A. S.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas E. S. laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patyrė 808 100 Lt išlaidų: 1641 Lt išlaidų pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, 18 370 Lt išlaidų, pagal ASK „(duomenys neskelbtini)“ avansines apyskaitas, kaip atskaitingas asmuo, suteikė 307 299 Lt paskolą ASK „(duomenys neskelbtini)“, suteikė 469 581 Lt paskolą R. Č., 5935 Lt iš darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaityta ir pervesta A. S., 150 Lt pervedė A. S., sumokėjo 501 Lt įmokų į VMl surenkamąsias sąskaitas. Mokesčių administratorius pagal kredito įstaigų duomenis nustatė, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas E. S. patyrė 4 623 Lt. vartojimo išlaidų.

Mokesčių administratorius, remdamasis bankų sąskaitų išrašais, nustatė, kad pareiškėjas E. S. 2014 m. spalio 14 d. banke turėjo 43 291 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 41 884 Lt.

Mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas laikotarpio nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo gautas 202 086 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 808 100 Lt išlaidas, pareiškėjo santaupas banke – 41884 Lt, pareiškėjo panaudotas banko santaupas – 43 291 Lt, kad pareiškėjo išlaidos laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. viršijo gautas pajamas 604 607 Lt suma.

Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjo E. S. laikotarpiu nuo  2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas/pinigines įplaukas ne mažesne, kaip 604 607 Lt (175 106,29 Eur) suma, konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas disponavo ne mažesnėmis kaip 1 073 105 Lt piniginėmis lėšomis, kurias panaudojo paskolų R. Č., ASK „(duomenys neskelbtini)“ suteikimui bei su minėtu klubu vykdytiems atsiskaitymams pagal avansines apyskaitas, kurių nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka.

Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo E. S. laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas / įplaukas ne mažesne, kaip 330 502,63 Eur (155 396,34 Eur +175 106,29 Eur) suma. Tokiu būdu pareiškėjas 2014 m. gavo 330 502,63 Eur piniginių lėšų iš nenustatytų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių, kurių didžiąją dalį panaudojo paskolų R. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ASK „(duomenys neskelbtini)“ suteikimui, bei su minėtais juridiniais asmenimis pagal avansines apyskaitas vykdytiems atsiskaitymams, kurių pajamų šaltinių pareiškėjas nepagrindė ir jų nedeklaravo.

Pareiškėjai šių mokestinių patikrinimų metu nustatytų ir Patikrinimo aktuose konstatuotų aplinkybių iš esmės neginčija. 

Mokesčių administratoriaus Patikrinimo aktuose konstatuotos faktinės aplinkybės yra pagrįstos objektyviais duomenimis: paskolų sutartimis (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 118-119, 120-121, 122-125, 134, 149-150, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 157; t. 2, b. l. 24-40, 44-54, 62-73, 80-81, 85-87, 90-92; Komisijos byla 7-185/2020, t. 1, b. l. 153-162, 170, 174-181),  banko „Swedbank“ AB sąskaitų išrašais (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 126-127, 128; Komisijos byla 7-185/2020, t.1, b. l. 182-184), Mainų sutartimi (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 129-130; Komisijos byla 7-185/2020, t. 1, b. l. 185-186), Reikalavimo perleidimo sutartimi (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 131-133;  Komisijos byla 7-185/2020, t. 1, b. l. 187-189), kasos pajamų orderiais (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 135, 141-148; Komisijos byla 7-185/2020, t. 1, b. l. 145-153, 171), akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 136-137; t. 2, b. l. 13-14,  19-23;  Komisijos byla 7-185/2020, t. 1, b. l. 172-173), ataskaitomis (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 139, 140; t. 2, b. l. 40-41), kitais buhalterinės apskaitos dokumentais (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 1, b. l. 159-200,  t. 2, b. l. 1-12; Komisijos byla 7-185/2020, t.1, b. l. 97-139, 143-144), priešpriešinių ir  operatyvių patikrinimų bei mokestinių tyrimų duomenimis (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 2, b. l. 140-167, 189-199; t. 3, b. l. 1-19, 30-53).  

Pažymėtina, jog pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis.). Taigi, pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylą mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimą (MAĮ 67 straipsnis, 72 straipsnis). Įrodinėjimas administraciniame teisme byloje dėl mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo yra subsidiaraus pobūdžio, nes teismas pirmiausiai sprendžia, ar mokesčių administratorius pagrindė savo sprendimą įrodymais, o jeigu tai yra būtina ir nepažeis mokesčių mokėtojo procesinių teisių, teismas papildo įrodinėjimo procesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1207-602/2018).

Teismas, įvertinęs surinktų byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius savo pareigą įvykdė, o mokesčių mokėtojai nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimus.

Pareiškėjai mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriais mokesčių mokėtojams nustatyta prievolė sumokėti GPM ir su juo susijusias sumas, siekia paneigti kreditoriaus A. D. pareiškėjui E. S. 2006 metais suteikta 2 000 000 Lt suma, kuria, anot pareiškėjų, jų šeima disponavo 2011 m. sausio 1 d. ir kurios mokesčių administratorius neįvertino, o taip pat 52 754 Lt pajamomis, kurias, kaip teigia pareiškėjai, jie gavo 2006 metais pardavę dvi transporto priemones.

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015). LVAT yra pasisakęs, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-27-13/2013, 2019 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1342-422/2018).

Kaip matyti iš pareiškėjo 2019 m. gegužės 14 d. paaiškinimo, pareiškėjas apie                       2 000 000 Lt paskolą, gautą 2006 metais iš A. D., mokesčių administratoriui nenurodė ir jokių paaiškinimų apie šią paskolą mokesčių administratoriui nepateikė. Paprašytas nurodyti tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2011 m. sausio 1 d., turėtą piniginių lėšų sumą ne banke (grynais pinigais), mokesčių mokėtojas piniginių lėšų sumos nenurodė, teigdamas, kad neprisimena  (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 2, b. l. 58-61).

 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis (t. 2,. l. 37-39, 40-42), kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta 2021 m. vasario 17 d. tarp E. S. ir A. D., šiame mokestiniame ginče nėra reikšminga, nes grynųjų pinigų gavimo faktas kredito įstaigose nėra fiksuotas ir 2 000 000 Lt paskolos gavimo faktas nedeklaruotas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai – buvę sutuoktiniai              (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu, 2 000 000 Lt paskolos A. D. nenurodė, nors, kaip teigė pareiškėjai teismo posėdyje, iki šios dienos paskola A. D. nėra grąžinta (Komisijos byla Nr. 7-184/2020, t. 2, b. l. 93-94, 115-117; Komisijos byla Nr. 7-185/2020, t. 1, b. l. 92-93). 

Šiame mokestiniame ginče nėra reikšmingos ir 2006 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 98, 162) ir 2006 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 99, 163), nes jose nėra fiksuotas atsiskaitymo būdas, grynųjų pinigų perdavimo faktas. 

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai mokestinių patikrinimų metu neteikė jokių paaiškinimų ir nenurodė jokių aplinkybių nei apie panaudotą 2 000 000 Lt paskolą, gautą iš A. D., nei apie gautų pajamų už parduotus automobilius panaudojimą. Šių aplinkybių pareiškėjai nenurodė nei teikdami pastabas dėl patikrinimo aktų, nei centriniam mokesčių administratoriui, nei Komisijai skunduose.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, daro išvadą, kad pareiškėjų teismui pateikti dokumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus skaičiavimų ir mokesčių administratoriaus nustatyto gyventojų pajamų mokesčio bazės. Tokio vertinimo nepaneigia pareiškėjų argumentai, jog mokesčių administratorius neįvertino visų aplinkybių, nes, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų pakanka faktinėms aplinkybėms konstatuoti.

  

Dėl GPM baudos

 

MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi ir kitų aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad nuo papildomai apskaičiuoto GPM pareiškėjams paskirta 20 proc. dydžio bauda, atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę – pažeidimo pobūdį ir lengvinančią aplinkybę, tai, kad pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Teismo vertinimu, pareiškėjams paskirti GPM baudos dydžiai nagrinėjamu atveju atitinka pažeidimo sunkumą ir, teismo vertinimu, yra teisingi.

 

Dėl delspinigių

 

Vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Šiuo pagrindu pradėti skaičiuoti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos.

Pareiškėjams delspinigių skaičiavimas pagrįstas patikrinimų aktais ir Klaipėdos AVMI sprendimais. Pareiškėjai delspinigių skaičiavimo teisingumo neginčija.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Klaipėdos AVMI, VMI ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti remiantis pareiškėjų skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjų E. S. ir A. S. skundus atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                     Ina Kirkutienė