Baudžiamoji byla Nr. 1-18-604/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40364-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.3.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.;

(S)  

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 11 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant prokurorams Larisai Fedotovai ir Alvydui Valiukevičiui,

kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Oskarui Silevičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M., jos atstovams advokatui Ugniui Pėdnyčiai ir advokato padėjėjui Žilvinui Struckui,

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

trečiojo asmens UAB „Sabelija“ atstovui P. Š.,

vertėjai Maženai Andruškevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) direktorius, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)176 straipsnio 1 dalį.

Teismas

N u s t a t ė :

Kaltinamasis V. K., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2007-08-01 darbo sutartį Nr. 01 eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bei pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį privalėdamas užtikrinti, kad darbo vietos būtų įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, šiuos reikalavimus pažeidė, nes UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), produkcijos brandinimo kameroje neužtikrino Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo 2.8 punkte numatytų reikalavimų, kad, jei yra rizika, jog dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe pagalbiniam darbininkui A. M., kuris (duomenys neskelbtini) apie 11.31 val. UAB (duomenys neskelbtini) gamyklinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl vienareikšmiškai nenustatytų tikslų pro neapsaugotą apsauginiais aptvarais ar apsauginiais įtaisais, neleidžiančiais patekti į pavojingą zoną darbuotojams, vietą laisvai pateko į pavojingą zoną - produkcijos brandinimo kamerą, kurioje automatiniu režimu veikiantis bėgiais judantis transportavimo vežimėlis (politizavimo elevatorius „Quadra“) kliudė A. M., padarydamas pastarajam kairės blauzdos amputaciją, dešinės blauzdos apatinio trečdalio ir pėdos sutraiškymą, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir A. M. mirė vietoje.

Kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, parodė, kad nuo 2007 metų yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonėje yra atsakingas už darbuotojų saugą, turi darbo saugos pažymėjimą, yra baigęs visus reikiamus saugos kursus. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), o gamybinės patalpos – (duomenys neskelbtini). Iki 2010 metų darbo vietoje būdavo kasdien, vėliau, priėmus gamybos vadovą A. K., kuris su operatoriumi M. G. nuolat būna gamykloje, darbo vietoje būdavo rečiau, apie du kartus per savaitę. Gamybinėse patalpose vaizdo kamerų nėra, jos įrengtos tik lauke. Gamykloje šiuo metu dirba apie 12 žmonių dviem pamainomis. Įvykio metu dirbo 6 žmonės viena pamaina. Įmonėje ne kartą buvo vykdomi darbuotojų saugos patikrinimai, pastabų dėl patekimo į pavojingą zoną nebuvo. Darbuotojų saugai užtikrinti 2018 metais pasamdė UAB „Sabelija“, dėl to 2018-04-24 priėmė įsakymą, kuriuo saugos reikalus delegavo šiai bendrovei. Šios įmonės atstovai instruktavo darbuotojus ir padėjo tvarkyti reikalus, susijusius su priešgaisrine ir darbuotojų sauga. Jos atstovai atvažiuodavo į vietą kas ketvirtį, instruktuodavo darbuotojus, taip pat aiškino, kokius registracijos žurnalus reikia pildyti. Jų atsakomybė nebuvo visiška, už pirminį darbuotojų instruktavimą atsakingas buvo jis. Darbuotojus instruktuodavo, kai priimdavo juos į darbą. A. M. išdirbo įmonėje 4 mėnesius valytoju, pagal atskirus nurodymus atlikdavo ir kitus pagalbinius darbus. Nusiskundimų dėl šio darbuotojo neturėjo. A. M. žinojo visus reikalavimus, susijusius su darbo sauga, jo buvo instruktuotas, pasirašė visus tam reikalingus dokumentus, žurnalus. Šis darbuotojas buvo instruktuotas, kad gamybos metu į pavojingą zoną yra draudžiama patekti. Apie nelaimingą įvykį sužinojo iš gamybos vadovo, iškart nuvyko į vietą. Ten jau buvo policija, medikai ir gaisrininkai. Ar karutyje buvo nuolaužų, neatkreipė dėmesio. Pagal savo darbo pobūdį A. M. ir kiti darbuotojai gamybos linijoje neturėjo būti. Tos patalpos buvo valomos po darbo, kai gamyba sustodavo. Surinkęs nuolaužas į karutį, A. M. jas gabeno į lauką, kur frontalinis keltuvas nuolaužas išveždavo. Patalpas valydavo ir kitas žmogus, nes yra aukščio skirtumas, dėl kurio vienam asmeniui išvežti nuolaužas sudėtinga. Kokiu būdu A. M. pateko į pavojingą zoną ir ką jis ten darė, paaiškinti negali. Pačio nelaimingo įvykio gyvai niekas nematė. Gamybos linija, į kurią pateko A. M., yra aptverta. Į ją galima patekti pro kelias vietas: pagrindinį įėjimą, pro kurį vėžimėlio neišveši, nes trukdo laiptai, pagalbinį įėjimą, esantį iš dešinės pusės, pro kurį galima būtų išvežti vėžimėlį, taip pat tolimą įėjimą, kuriuo A. M. dėl ilgo nuotolio greičiausiai negalėjo pasinaudoti. Pagrindinis įėjimas yra automatinis ir dvigubas: vienas skirtas uždaryti ir duoda signalą į pultą, o antras yra raktelis, be kurio šių vartų neatidarysi. Atidarius šiuos vartus, visa gamyba išsijungia. Kitas įėjimas yra pagalbinis, įrengtas priešais pagalbines patalpas, plane pažymėtas Nr. 4, dėl valymo darbų, pažymėtas įspėjamaisiais lipdukais, yra įrengtas užraktas. Pro šį įėjimą į pavojingą zoną galima patekti tik išjungus visą gamybą, juo naudojasi valytojas, kuris valo gamybos liniją. Dar vienas įėjimas, kur yra pakyla, yra uždarytas, ir visi žino, kad ten eiti negalima. Paskutinis įėjimas yra tolimas, už brandinimo kameros, einant aplinkui. Su vėžimėliu ten nepravažiuosi, nes jis yra siauras, metro pločio. Todėl ten įrengti daviklius nebuvo tikslo. Pirmus ir antrus vartus įrengė įrangos rangovas iš Prancūzijos. Trečias praėjimas yra užtvertas, jį įsirengė patys, nes ten buvo vietos. Žuvusį darbuotoją prieš įvykį matė valgykloje. Lavonas buvo aptiktas arčiau pagrindinio įėjimo, link kurio važiavo transporteris. Šis važiavo iš kameros į elevatorių, į kurį paduodama nauja produkcija, kad atvežtų tą produkciją. Betono atliekų čia nebūna. Po to transporteris naują produkciją veža į kitą elevatorių. Šios patalpos yra valomos kasdien po darbo. Įranga yra iš anksto užprogramuota, į kurią sekciją blokelius reikia pastatyti, iš kurios po trijų dienų paimti ir atvežti į elevatorių, kuris tvarko ir išveža produkciją į lauką. Gamybos linija yra automatinė, žmonės ten nedirba, dirba tik robotas operatorius. Mano, kad A. M. pateko į pavojingą zoną iš pagalbinių patalpų pro vartelius, kurie buvo užrakinti, su įrengtais lipdukais, jog įeiti draudžiama. Šie vartai automatinių daviklių neturi. Įrenginio judėjimas iš šios vietos matosi iš operatorinės, iš kurios yra matoma beveik visa gamybos linija. Pačio įvykio niekas nematė, tik darbuotojas R. A. išgirdo, kad įrenginys („žirafas“) sustojo. Kai jis priėjo prie tvoros, iš karto į įvykio vietą patekti negalėjo, pašaukė operatorių, kuris atidarė vartus, sustabdžiusius visą gamybos liniją. Operatorius M. G. tuo metu turėjo būti kabinoje. Pavojingos zonos atkarpa, kur įvyko įvykis, yra su kliūtimis, kas 50 cm skersai yra įrengti bėgiai. Čia praeiti neįmanoma. Tuo tarpu pagrindas, kuriame įrengtais bėgiais važiuoja įrenginys, yra žemesnis, lygus. Vėžimėliai atvažiuoja ir išvažiuoja bėgiais, šioje vietoje yra paaukštėjimas. Todėl paimti vėžimėlį, apeiti estakadą, praeiti per visą perimetrą, apeiti kliūčių ruožą ir įrenginį nebuvo logiška. Kai įrenginys pradeda važiuoti, įsijungia garsinis šviesos signalas. Visi įrenginio judėjimo signalai yra automatiniai. Įrenginio apšvietimas yra įrengtas viršuje, jis taip pat veikia judėjimo metu. Įrenginio skleidžiamas garsas girdimas visoje gamykloje. Įrenginys yra automatinis, jame iš keturių pusių yra įrengti išjungikliai, kuriems dėl atsiradusios kliūties suveikus, įrenginys sustoja. Ši įranga buvo pirkta nauja iš Prancūzijos ir įrengta gamybinėse patalpose 2008 metais. Gamintojas nuolat užtikrino visus įrenginio saugos reikalavimus, kasmet ją apžiūrėdavo. Įrenginio patikrinimai paprastai vyksta žiemos pirmus du mėnesius, kai gamyba sustoja. Iš karto po įvykio buvo atvykę darbo inspekcijos darbuotojai, jie apžiūrėjo įrenginį, techninių gedimų nenustatė.

        Nukentėjusioji L. M. parodė, kad A. M. yra jos sutuoktinis. Su vyru santuokoje gyveno 20 metų. Pažįsta jį apie 40 metų. Gyveno (duomenys neskelbtini). Vyras buvo atsakingas ir darbštus, tikras šeimos žmogus. Su jo pirma žmona ir dukra iš pirmos santuokos bendravo, šiuo metu nebendrauja. Kai jį atleido iš ankstesnio darbo dėl etatų mažinimo, vyras įsidarbino blokelių gamykloje, kuri yra 3-4 km nuo namų. Ten dirbo nuo 8 iki 17 val. Jai pasakojo, kad gamykloje jis yra pagalbinis darbuotojas, kad jam reikėdavo valyti patalpas, vežti padėklus. Rugpjūčio mėnesį vyras pareiškė, kad ketina išeiti iš darbo, nes jis buvo verčiamas krauti blokelius prie linijos, su kuo jis nesutiko, be to, visame ceche stipriai jautėsi amoniako kvapas, kurio jis negalėjo pakęsti, bei dulkės. Vyro telefonu darytose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje buvo užfiksuota, kaip yra dedami ir atrenkami blokeliai, todėl ji suprato, kad kalba eina apie papildomus darbus šioje linijoje. Abejoja, kad vyras ėjo į tą patalpą be kažkieno paliepimo, nes vyras buvo atsargus. Po darbo valyti tų patalpų jis negalėjo, nes vyras dirbo iki 17 val. Apie tą įrenginį jis nepasakojo. Vaistų namuose vyras nevartojo, nes buvo nusiteikęs prieš juos, į gydytojus kreipėsi prieš pusantrų metų, kuomet susižeidė avarijoje stuburą. Kitų sveikatos problemų neturėjo. Visus darbus namuose vyras darė pats, jam nebuvo sunku dirbti. Vyras paveždavo ją iki Vilniaus į darbą arba iki Baltosios Vokės, kur gyvena jos bendradarbė, ir nuvažiuodavo į darbą pats. Dienos metu kelis kartus susiskambindavo ir susirašydavo su vyru žinutėmis. Tą dieną ryte vyras ją nuvežė iki Baltosios Vokės, o pats nuvažiavo į darbą. Skambino vyrui po 11 val., bet jo telefonas buvo išjungtas. Iki 15.30 val. dar kartą paskambino vyrui, atsiliepęs asmuo prisistatė policininku, pasakė, kad vyras žuvo darbe, kad su ja susisieks vėliau. Po to ji paskambino į gamyklą, kur jai paaiškino, kad vyrą veža į Vilnių, o jo mašiną atvarys prie namų. Jo dukra taip pat skambino į darbovietę. Žalingų įpročių vyras neturėjo, alkoholį vartojo tik per šventes simboliškai.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad su tėčiu A. M. nuo pat vaikystės bendravo labai artimai. Jo pirma santuoka buvo nutraukta, kartu tėtis negyveno, tačiau visą laiką kiekvieną dieną su juo nuolat bendravo ir palaikė glaudžius santykius. Svečiuose pas tėvą būdavo labai dažnai. Ji gyvena Vilniuje, tačiau atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas tėtį, leisdavo pas jį daug laiko, nes dirbo slenkančiu grafiku ir turėjo tam laiko. Su tėvo žmona nebuvo geruose santykiuose. Taip pat su tėvu leisdavo atostogas. Tėvas sveikatos problemų neturėjo, vaistų nevartojo, pas jį rasti vaistai buvo nereceptiniai. Apie naują darbą jis pasakojo, ten išdirbo apie 4 mėnesius. Pasakojo, kad dirbo pagalbiniu darbuotoju, valydavo patalpas, surinkdavo betoną. Ne kartą jai sakė, kad amoniako kvapas ir dulkės jam trukdė, nuo jų skaudėjo galvą. Kitų nusiskundimų tėvas nereiškė. Tėvas darbo vietoje telefonu filmavo, gal norėjo parodyti jai, kur dirba. Matė tuos vaizdo įrašus. Tėtis jai minėjo, kad gamybos vadovas kelis kartus jam liepė eiti dirbti su blokeliais. Ar jis sutiko dirbti šį papildomą darbą, nežino, mano, kad jis nedarytų to, kas jam nepriklauso pagal darbo sutartį, nes yra atsakingas. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis) parodė, kad yra A. M. dukra iš pirmosios santuokos. Be jos yra brolis P. M., kuris po tėvų skyrybų su tėvu jokių santykių nepalaikė. Kartu su tėvu negyveno, gyveno atskirai, tačiau nuolat bendravo ir palaikė draugiškus santykius. Bendravo beveik kiekvieną dieną telefonu, matėsi dažnai, per mėnesį kelis kartus. Iš tėčio žodžių žino, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio jis įsidarbino pagalbiniu darbininku UAB (duomenys neskelbtini)  gamykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš tėčio žodžių taip pat žino, kad gamykloje gaminami betono blokeliai, kuriuos gamina tam tikras įrenginys. Tėtis rodė jai, kaip vyksta gamybinis procesas, turėjo tai nufilmavęs savo telefone „Samsung“. Šis vaizdas buvo nufilmuotas iš arti. Pasakojo jai gamybos procesą. Jam pačiam tai buvo smalsu, įdomu, jis domėjosi. Su tuo įrenginiu jis tiesiogiai nedirbo, jo darbas buvo pašluoti ir sutvarkyti patalpas. Tėtis dirbo nuo 8 iki 16 val. be pietų. Dirbo pirmadienį - penktadienį. Papildomų darbų, viršvalandžių nedirbo, po darbo dažniausiai susiskambindavo. Tėtis pasakojo jai, kad direktorius kelis kartus liepė jam dirbti su blokeliais. Ką tiksliai su jais reikėjo dirbti, negali pasakyti, tačiau tėtis nesutiko, kadangi sakė, kad jam už tai nėra mokama. Daugiau nesakė, kad buvo verčiamas dirbti ne jam priklausantį darbą. Pas jį darbe darbo vietoje nebuvo. Su tėčio antra žmona nekonfliktuoja, tačiau be reikalo santykių nepalaiko. Tėtis, kiek jai žinoma, buvo fiziškai sveikas. Iki šios įmonės visą laiką dirbo vairuotoju. Įvykio dieną 11.30 val. parašė tėčiui žinutę, matė, kad jis jos neskaitė. Apie 13-14 val. paskambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie 15.30 val. parašė žinutę, tačiau niekas neatsakė. Ir po darbo tėtis jai neperskambino. Apie įvykį sužinojo apie 17-18 val. iš jo žmonos skambučio (t. I, b. l. 85, 86).

Liudytojas V. M. parodė, kad su kaltinamuoju jį sieja darbiniai santykiai. Įmonėje dirba pagalbiniu darbininku apie 4 metus. Įvykio metu kartu su R. A. nuiminėjo brokuotus blokelius nuo specialios linijos. Šiuo metu R. A. įmonėje nebedirba. Brokuotus blokelius jis nuima ir meta į specialią dalį, o gerus padeda į tą vietą. Vėliau broką išveža traktorius. Kai reikia nuimti blokelius, stabdo liniją, tam yra specialus mygtukas, tačiau stoja tik linija, ne visa gamyba. Valymo darbais jis neužsiima. A. M. buvo jo bendradarbis, paprastai užsiiminėjo valymo darbais, turėjo šluoti, taip pat padėdavo ir kitiems, jei tuo metu savo darbo neturėjo. Prie gamybos linijos A. M. nebuvo pratęs dirbti, nes nespėdavo. Nusiskundimų dėl darbo sąlygų A. M. neturėjo, alkoholio nevartojo. Parodė, kad cechas yra padalintas į zonas, kur eiti galima ir draudžiama. Jiems yra žinoma, kur eiti yra draudžiama. Priimant į darbą, instruktažą jam pravedė A. K.. Šis instruktavimo metu ir paaiškino, į kurias patalpas įeiti draudžiama. Įvykio dieną A. M. buvo priėjęs prie linijos su juo pakalbėti, po to nuėjo dirbti savo darbą. Pačio įvykio nematė, išgirdo tik trenksmą pavojingoje zonoje. Kolega R. A. nuėjo pažiūrėti, kas nutiko, draudžiamoje zonoje pamatė įrenginio prispaustą A. M., nubėgo pakviesti kitus, sustabdė procesą. A. M. buvo sąmoningas, bet nekalbėjo. Šalia jo buvo karutis, kuris buvo tuščias, taip pat prispaustas įrenginio. Kaip A. M. atsirado toje zonoje ir ką jis ten veikė, nežino. Toje zonoje, kai vyksta gamybos procesas, vaikščioti draudžiama, leidžiama vaikščioti tik tuo metu, kai įrenginys yra išjungtas. Kur tuo metu buvo operatorius, nepamena. Gamyklos vadovas paprastai būna operatorinėje kartu su operatoriumi. Taip pat parodė, kad gamykloje iš viso yra įrengti keturi vartai, tačiau su davikliais yra tik pagrindiniai vartai. Šiuos vartus atidarius, sustoja visas procesas. Iš savo darbo vietos jis mato trejus vartus. Jei kažkas lūžta ar reikia pakeisti eilę, užeiti į pavojingą zoną gali tik operatorius. Kodėl remontui negalima užeiti per pagrindinius vartus, jis nežino. Karučiu naudojosi tik A. M., juo veždavo brokuotą produkciją, valydavo patalpas vienas. Paprastai A. M. važiuodavo iki linijos aplinkui. Jis tais vartais, kuriais naudojosi A. M., nesinaudojo. Ar A. M. turėjo raktus nuo vartų, nežino. Ar be A. M. kas nors valydavo tas pavojingas patalpas po darbo, taip pat nežino. Įvykio metu linija važiavo pakrauta. Ji važiavo į džiovyklą, kur turėjo paimti kitą produkciją ir išvažiuoti. Kai įrenginys važiuoja pirmyn ir atgal, ji skleidžia sireną, girdimas dundėjimo garsas.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba gamykloje gamybos vadovu. Į jo pareigas įeina aprūpinti gamybos procesą detalėmis, darbo drabužiais, darbuotojų planais, kad gamyba vyktų be sustojimo ir pagal planą, taip pat prižiūrėti tvarką, samdyti žmones, instruktuoti juos. Gamykloje būna operatorinėje kartu su operatoriumi. Taip pat jis vykdo instruktažus dėl darbuotojų saugos, tą daro ir pasamdyta įmonė, kurios atstovai atvažiuoja į vietą, rengia paskaitas. A. M. įsidarbino pagalbiniu darbuotoju, išdirbo apie pusę metų, buvo geras darbuotojas, santykiai su juo buvo geri. A. M. atlikinėjo pagalbinius darbus: priveždavo plėvelę, pakeisdavo blokelius, pakeisdavo žmogų ant linijos pietų metu, rinkdavo šiukšles, valė maišyklę. Į jo pareigas mechaniniai darbai neįėjo. A. M. dirbo iki 17.00 val. Iniciatyvos A. M. nerodydavo, reikėjo jo ieškoti po teritoriją, duoti jam darbo. Naujai atliekamus darbus visuomet aptardavo iš anksto. Smulkių darbinių pažeidimų A. M. turėjo, per dažnai užeidavo į valgyklą, dažnai kalbėdavo telefonu su dukra, bet tai darbui netrukdė. Tą dieną A. M. turėjo savo darbų, turėjo padėti prie linijos, fasuoti blokelius, prižiūrėti tvarką. Priimant į darbą, A. M. buvo instruktuotas vadovo, po to buvo jo instruktuojamas darbo vietoje. Visi darbuotojai žinojo apie pavojingą zoną, į kurią galėjo patekti tik operatorius. Jei darbuotojams buvo klausimų, galėjo visuomet paklausti. Darbai toje zonoje būdavo atliekami, kai sistema būdavo išjungiama. Operatorius užeidavo į zoną, jei reikėjo smulkaus remonto. Tuomet operatorius kviesdavo mechaniką arba valytoją. Taip pat valoma buvo ir vakarais po darbo. Valytoju pas juos dirba V. M., jis valo patalpas vakare, kai viskas išjungta. A. M. į tą zoną niekas neliepė užeiti, jei būtų liepę, operatorius liniją būtų atjungęs ir ėjęs kartu. Darbuotojai žinojo, kad užėję į draudžiamą zoną jie galėjo padaryti žalos, nes procesas būtų stabdomas, kas įmonėje nebuvo toleruojama. Tą dieną 10 min. iki įvykio matė A. M. valgykloje, jis sakė, kad baigs gerti arbatą ir eis toliau dirbti. Kur jis nuėjo, nematė. Pats nuėjo su kolega prie elektros skydinės, esančios pusrūsyje. Iš šios vietos įvykio vieta nėra matoma. Atbėgęs R. A. pranešė, kad A. M. yra prispaustas. Trise nubėgo pro vartus į tą zoną, pamatė A. M., sėdintį ant pakylos. Iš vienos kojos padėties suprato, kad A. M. buvo prispaustas įrenginio prie pakylos, buvo gyvas. Šalia buvo prispaustas ir karutis, kuris ir sustabdė įrenginio judėjimą, buvo tuščias ir sulamdytas. Tuomet jis išbėgo į lauką ir paskambino Nr. 112. Greitoji pagalba pasakė, kad reikės parodyti privažiavimą, todėl laukė greitosios laukė. Taip pat parodė, kad į zoną galima buvo patekti pro tris įėjimus. Vienas patekimas yra aplinkui, bet visi žinojo, kad ten negalima eiti. Ten yra įrengta stop juosta. Kitas patekimas yra pagrindinis, kurį atidarius, blokuojama visa gamyba. Dar kitoje vietoje daviklių nėra, bet vartai yra rakinami raktu. Raktas buvo laikomas operatorinėje, vartų rakinimas gamykloje nebuvo tikrinamas. Tie, kas valydavo patalpas, žinojo, kur yra raktas, bet savavališkai eiti negalėjo, prieš eidami įspėdavo. Kaip A. M. pateko į draudžiamą zoną, nežino, mano, kad galėjo neužrakinti vartų iš vakaro, nes galėjo būti nebaigęs savo darbų. Ar A. M. turtėjo su savimi raktą, nežino. Paprastai operatorius darbo metu būna operatorinėje, tačiau gali trumpam ir išeiti. Įrenginys, kuris prispaudė A. M., iš visų pusių turi daviklius, reaguojančius į judėjimą ir išdėstytus per visą perimetrą, ir apsaugas, taip pat yra įrengtos mechaninės rankenos, kurios sustabdo įrenginį rankiniu būdu. Taip pat prietaisas turi garsinį signalą, kuris įsijungia judėjimo pradžios metu. Kai A. M. prispaudė, apačioje esantys davikliai buvo nurauti, dėl to prietaisas iš karto nesustojo. Pagal požymius įrenginys A. M. tempė 4-6 metrus, kol įsirėmė į karutį ir sustojo. Policija rado pas A. M. vaistų, raktus nuo mašinos ir telefoną. Amoniako kvapas gamybos procese būna, jis sklinda nuo žaliavos, dėl to darbuotojai naudoja respiratorius. Tačiau kvapas būna nedažnai ir jis nėra labai koncentruotas.

Liudytojas M. M. G. parodė, kad du metus dirba gamykloje operatoriumi, yra atsakingas už gamybos eigą. Gamybos procesas yra kompiuterizuotas, tam reikia įjungti įrenginius, ir stebėti, kad viskas veiktų tinkamai. Dėl to tenka būti visose gamyklos vietose. Gamykloje gamybos proceso metu yra zonos, kur žmonės negali būti. Apie šias zonas darbuotojams yra žinoma iš mokymų. Jos yra uždarytos. Nustebo sužinojęs, kad įrenginys toje zonoje prispaudė darbuotoją, nes šis įrenginys turėjo apsaugas ir garsinį signalą. Į tą zoną galima patekti pro keturis įėjimus, kurie yra rakinami. Vienas įėjimas yra automatinis, raktus turi tik jis ir tik jis gali pro tą įėjimą įeiti. Kiti du įėjimai yra rakinami. Eidamas į tą zoną jis su savimi nieko nekviečia. Įrenginys juda pagal išankstinius nurodymus, kol nepaliesi apsaugos daviklio ar neatidarysi durų, jis nesustos. Visi raktai nuo vartų buvo operatorinėje, juos ima tas, kam jų reikia, paskui grąžina atgal. Atsakingo žmogaus už raktus nebuvo. Kaip A. M. atsidūrė pavojingoje zonoje, nežino. Nestabdant gamybos, darbuotojams ten neleidžiama eiti. Jei reikėdavo tvarkyti pavojingoje zonoje, pasakydavo, kada tai galima bus daryti ir kiek laiko. Gamykloje A. M. atlikinėdavo tvarkymo darbus, paprastai duodavo jam darbo už gamyklos. Nusiskundimų dėl jo neturėjo. Įvykio dieną kalbėjosi su juo valgykloje, jis gėrė arbatą. Pasakė jam, kad kai baigs gerti arbatą, nueitų vyrams padėti patraukti lentas toje zonoje, kur visi dirbo. A. M. skausmais nesiskundė, vaistų nevartojo, dažnai darbo metu naudojosi telefonu. Karučiu A. M. naudojosi nuolat, karutis ir užblokavo įrenginio judėjimą. Po įvykio karutis stovėjo tuščias. Pavojinga zona yra valoma po darbo vakare arba ryte, kai procesas dar nepradėtas. Būna atvejų, kai darbuotojai turi sutvarkyti pavojingą zoną proceso eigoje, pvz., kai įrenginyje būna nelygiai pastatyti padėklai, skleidžiantys garsą. Tuomet jis eina į zoną ir vyrams pasako, kad sutvarkytų. Paleidžia liniją tada, kai visi išeina. Bet tokie atvejai yra reti. Sustabdyti įrenginį galima tik atidarius duris su davikliais. Uždarius duris, įrenginys pradeda važiuoti vėl, kai du kartus duoda signalą. Jei yra barjeras, įrenginys taip pat sustoja. Iš operatorinės gamybos proceso sustabdyti ar paleisti iš naujo nėra galimybės, gali tik įrenginį pakviesti, kad ji ateitų paimti produkcijos. Pradėdamas važiuoti įrenginys skleidžia garsinį signalą, turi judesio daviklius. Jei davikliai neveikia, įrenginys nevažiuos. Iš opetartorinės ta vieta, kurioje buvo traumuotas nukentėjusysis, nesimato. Įrenginių techninę būklę jis prižiūri tris kartus per savaitę. Buvo atliekami darbo inspekcijos ir gaisrininkų tikrinimai, pastabų nebuvo. Jis baigė universitetą Sčetine, dirba elektromechaniku 20 metų, dirba būtent su tokiais įrenginiais.

Liudytojas R. A. parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dirbo betono gamykloje nuo 18 metų pagalbininku. Priešiškų santykių su buvusiu darbdaviu neturi. Šiuo metu gamykloje nedirba, nes darbas buvo sunkus ir jam nepatiko. Jo pareigos buvo tokios pačios kaip ir A. M., bet dirbo skirtingą darbą. Jis dirbo prie linijos su kolega, turėjo išimti gaminio broką, apvynioti produkciją plėvele. Gaminius iki linijos atveždavo įrenginys, taip vadinamas „žirafas“. A. M. buvo valytojas, nuolat vaikščiojo su šluota, karučio neturėjo, valė tiek lauke, tiek viduje, prie linijos niekada nedirbo. Dėl darbo saugos įmonėje buvo viskas gerai, buvo instrukcijos, buvo aiškinama, kur galima vaikščioti ir kur negalima eiti. Pavojinga zona buvo ten, kur važinėjo įrenginys, vežiojantis produkciją, į tą zoną negalima buvo eiti. Ar toje zonoje būdavo atliekų, negali pasakyti. Į tą zoną buvo galima patekti per vartus, kuriuos atidarius, linija sustodavo, galbūt galima buvo patekti ir iš galo, tiksliai nežino, nes ten nevaikščiojo. Kai įrenginys judėdavo, skleidė garsą. Ar vartuose buvo įrengti draudžiami ženklai, juosta, negali patvirtinti, visi varteliai buvo uždaryti, ar uždaryti su spyna, nepamena. Ar pavojingoje zonoje buvo atliekami kokie nors darbai, negali pasakyti, ten žmonių nematydavo. Darbo vietoje nuolat buvo operatorius. Jis žiūrėjo, kaip viskas veikė. Ar be vartelių buvo kiti žymėjimai, negali pasakyti, nes jam buvo neįdomu, dirbo tik savo darbą. Įvykio dieną matė A. M., jis vaikščiojo po cechą, vietoje nestovėjo. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis buvo prie linijos savo darbo vietoje. Išgirdo triukšmą. Priėjęs prie tvoros, pastebėjo, kad įrenginys stovi. Atidarė vartus, nes jam buvo sakyta, kad jei įrenginys sustoja, reikia atidaryti vartus, kurie įrenginį sustabdo. Pavojingoje zonoje pamatė gulintį A. M., jis buvo prispaustas įrenginio, buvo gyvas, gulėjo ir tylėjo. Šalia jo buvo karutis. Po to atėjo jo porininkas. Pakvietė operatorių ir vadybininką A. K., šis paskambino į 112. Kaip A. M. atsidūrė pavojingoje zonoje, negali pasakyti. A. M. nesakė, kad ten ketina eiti. Nematė, kad A. M. ką nors dirbdavo pavojingoje zonoje. Gamykloje nuodingų medžiagų nejautė. A. M. dėl savo sveikatos nesiskundė.

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis) (duomenys neskelbtini) parodė, kad nuo 2018-10-22 oficialiai dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiame ceche yra vykdoma blokelių gamyba. (duomenys neskelbtini) darbą pradėjo nuo 08.00 val. ryto ir turėjo dirbti iki 17.00 val. Toks darbo grafikas yra kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio visiems darbuotojams. Jo darbas šioje įmonėje yra pagalbinis: turi sudėti išmėtytus daiktus, nunešti į tam tikrą vietą, pašluoti ir t. t. Visus blokelių gamybos darbus atlieka mašinos - robotai. Dėl darbo pobūdžio (ką turėtų atlikti) jokių tiksliai instrukcijų nėra, jis pats žino, ką turėtų atlikti. Jeigu blokeliai yra kažkur sugriauti ar sugadinti, turi juos sutvarkyti. Darbovietę atrakina kiti darbuotojai, tačiau ateina jie visi vienu laiku. Darbo vieta pastoviai tvarkinga. Darbo ceche pastoviai sausa, patalpa neužgriozdinta, gerai apšviečiama dirbtine šviesa. Darbo ceche pastoviai būna darbų vadovas - gamybos direktorius A. K., kuris įvykio metu buvo įrengtame kabinete, cecho viduje. Visose patalpose yra ženklai, žymintis pavojingą zoną, kad kol vyksta įrenginio darbai, ten užeiti negalima. Apie tai jiems kaskart yra pravedami instruktažai. (duomenys neskelbtini) apie 11.38 val. ceche tvarkydamas paletes išgirdo stiprų triukšmą. Buvo toks jausmas, kad vienas iš įrenginių nukrito. Iš karto pro vartus pribėgo prie įrenginio-roboto (politizavimo elevatoriaus „Quadra“). Kada įrenginys dirba, draudžiama būti patalpoje, kurioje elevatorius važinėja metaliniais bėgiais, krauna, veža produkciją į džiovyklą. Šiuos veiksmus įrenginys daro automatiniu būdu. Kai atsidaro vartai prie įrenginio, įrenginys sustoja ir jokia technika dėl saugumo nebedirba. Užėjęs į cecho vidų, iš karto pribėgo prie įrenginio bei pamatė ten gulintį darbuotoją A. M., kuris buvo prispaustas elevatoriaus. Paklausė jo, kaip jis jaučiasi, bei pasakė, kad laikytųsi. Po to pradėjo kviesti kitus darbuotojus į pagalbą. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. M. dar buvo gyvas, žiūrėjo, bet nekalbėjo bei neaimanavo. Vienas iš darbuotojų bandė A. M. dar gaivinti, darydamas jam dirbtinį kvėpavimą. Tačiau iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo A. M. jau buvo nebegyvas. Greitosios medicinos pagalvos darbuotoja konstatavo mirtį (t. I, b. l. 123).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose transportavimo vežimėlio veikimo zonoje po elevatoriaus dešinės pusės korpusu aptiktas A. M. lavonas. Įvykio vietoje taip pat aptiktas kibiras su cemento likučiais, kastuvas, šalmas ir ausinės (t. I, b. l. 17-44). Fotonuotraukose, jas vertinant kartu su kaltinamojo gynėjo pateiktu gamyklos planu, taip pat užfiksuoti dveji metaliniai segmentiniai vartai, vieni iš kairės pusės priešais operatorinę (vartai su įrengtais apsaugos davikliais), kiti – dešinėje priešais produkcijos rūšiavimo liniją (be apsaugos daviklių). Abeji vartai įvykio vietos apžiūros metu yra praverti bei pažymėti stop juosta (t. I, b. l. 43, 44). Ant aptariamų vartų jokio ženklinimo neįžvelgiama. Pro šiuos abejus vartus yra galimybė patekti į įrenginio veikimo zoną. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad įrenginio veikimo zona yra aptverta segmentine metaline tvora. Vartai, įrengti į pavojingą zoną prie pagalbinių patalpų Nr. 4 (be apsaugos daviklių), ir už brandinimo kameros esantis praėjimas į pavojingą zoną, apie kurį kalbama Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, įvykio vietos apžiūros metu nėra užfiksuoti.  

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apie (duomenys neskelbtini) įvykį UAB (duomenys neskelbtini) gamykloje pranešė gamybos vadovas A. K. trimis skambučiais laikotarpiu nuo 11.34 – 11.51 val. (t. I, b. l. 69, 70).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas A. M. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A6“ ir 6 vaizdo įrašai, daryti jo darbo vietoje (t. I, b. l. 80, 81). Po apžiūros telefonas grąžintas jo sutuoktinei L. M. (t. I, b. l. 83).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M1045/2019(01) nurodyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo kairės blauzdos amputacijos, dešinės blauzdos apatinio trečdalio ir pėdos sutraiškymo, tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu. A. M. mirtis galėjo įvykti prieš 12-36 val. iki jo lavono tyrimo pradžios ((duomenys neskelbtini) 11.00 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. A. M. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. A. M. lavono kraujyje rasta 196,127 mg/1 metamizolio, - tai yra terapinė metamizolios (analgino) dozė. Kraujyje ir šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų nerasta. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. A. M. lavono tyrimo metu nustatyta: poodinės kraujosruvos nosies srityje ir dešinėje poraktikaulinėje srityje, kairės blauzdos amputacija, dešinės blauzdos apatinio trečdalio ir pėdos sutraiškymas su stambiųjų kraujagyslių ir nervų pažeidimu, dešiniojo šlaunikaulio skeveldrinis lūžis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku ((duomenys neskelbtini)) ir aplinkybėmis. Šie sužalojimai dėl stambiųjų blauzdos venų ir arterijų, dėl abiejų blauzdikaulių kūnų kartu su vieno šlaunikaulio kūno lūžių ir dėl kairė blauzdos amputacijos vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. M. lavono tyrimo metu nustatyti ir pomirtiniai sužalojimai: krūtinkaulio ir dešiniųjų 11-VI kairiųjų 1 I-VI šonkaulių lūžiai, padaryti po mirties, todėl nevertinami ir nekvalifikuojami (t. I, b. 1. 51-57).

Iš 2019-05-15 darbo sutarties Nr. 66 matyti, kad A. M. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019-05-16 įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, nustatyta 8 val. per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laiko norma (t. I, b. l. 116-118).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo įrašų matyti, kad A. M. su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai 2019-05-16 (t. I, b. l. 136).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad A. M. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinis instruktavimas atliktas 2019-05-16, instruktavimą atliko darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė J. T. (t. I, b. l. 138).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad A. M. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimas darbe atliktas 2019-05-16 pagal penkias instrukcijas, instruktavimą atliko darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė J. T. (t. I, b. l. 140).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad A. M. priešgaisrinės saugos instruktavimas darbe atliktas 2019-05-16 pagal penkias instrukcijas, instruktavimą atliko darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė J. T. (t. I, b. l. 142).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2007-07-18 steigiamojo susirinkimo sprendimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas V. K., su kuriuo darbo sutartis buvo sudaryta 2007-08-01 (t. I, b. l. 159-164). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginiai nuostatai patvirtinti 2019-10-28 (t. I, b. l. 166), pagal nuostatų 71 punktą direktorius yra atsakingas už saugą ir sveikatą darbe (t. I, b. l. 169).

UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbuotojo pareiginiai nuostatai patvirtinti 2019-10-28 (t. I, b. l. 172), pagal nuostatų 13, 17, 18, 26 punktus pagalbinis darbuotojas privalo saugiai dirbti jam pavestus darbus, laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų, taisyklių, aktų (t. I, b. l. 172).

(duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pranešime apie įvykį darbe, pateiktame Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam Vilniaus skyriui, nurodyta, kad sandėlio tvarkymo metu (duomenys neskelbtini) žuvo pagalbinis darbuotojas A. M., kuris tvarkėsi pavojingo įrenginio veikimo zonoje, kurioje negalima būti, kai įrenginys veikia (t. I, b. l. 174).

2019-10-15 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 19-01 nurodyta, kad įvykis yra pripažintas susijusiu su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. M. darbo santykiais. Įvykio vieta Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus specialistų buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) apie 15.00 val. Akto 11 punkte konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas darbo vietos įrengimas. Gamybos įrenginio „Quadra 10“ pirštinio vežimėlio judėjimo iš sandėlio pusės pavojinga zona nebuvo aptverta apsauginiais aptvarais ir nepažymėta draudžiamaisiais norminių teisės aktų nustatytais saugos ir sveikatos ženklais (t. II, b. l. 20), todėl pagalbinis darbininkas A. M., kuris neturėjo būti veikiančio pirštinio vežimėlio judėjimo bėgiais zonoje, į ją laisvai pateko ir buvo prispaustas bei mirtinai sužalotas veikiančio įrenginio, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies ir Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15, 15.1 punktų reikalavimai. Tyrimo akte taip pat konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra ir saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojui privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas. A. M., negavęs tiesioginio vadovo nurodymų, veikiant įrenginiui, galimai tvarkė betono atliekas pavojingoje, nuotoliniu būdu valdomo, gamybos įrenginio „Quodra“ pirštinio vežimėlio judėjimo bėgiais zonoje - krovinio transportavimo kelyje ir tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankiniu būdu, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4, patvirtintos 2009-07-13 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. įsakymu Nr. VBG-P-004, su kuria 2019-05-16 žuvusysis buvo supažindintas pasirašytinai, 1.4.9 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad darbuotojas, vykdantis krovos darbus rankiniu būdu, privalo vykdyti tiesioginio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo nurodymus; 4.2 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad darbo metu pakrovimo - iškrovimo darbų darbo zonoje draudžiama būti asmenims, neturintiems tiesioginio ryšio su minimais darbais; 4.3 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad darbo metu nevaikščioti krovinio transportavimo kelyje, būti atidiems judančių automašinų vietose; 4.22.1. punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad darbuotojams darbo metu draudžiama dirbti gyvybei pavojingose vietose (t. II, b. l. 11-12, 68-75).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2420(19) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas buvo toks: dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių produkcijos brandinimo kameroje buvusį A. M. kliudė ir mirtinai sužalojo bėgiais judėjęs automatiniu režimu veikiantis transportavimo vežimėlis. Tiriamuoju atveju tai, kad ne visuose vartuose, per kuriuos patenkama/buvo techninė galimybė darbuotojams patekti į pavojingą zoną - produkcijos brandinimo kamerą, buvo įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną darbuotojams, neturintiems teisės ten būti, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje (mažiausiai vienuose vartuose minėti apsauginiai įtaisai nebuvo įrengti), yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra A. M. patirti poveikiai darbuotojui patekus į tarpą tarp produkciją transportavusio bėgiais riedėjusio transportavimo vežimėlio ir bėgių kelio konstrukcijos elementų (darbuotojo stūmimas, spaudimas, traiškymas ir pan.), o tokio pavojingo veiksnio šaltiniu yra bėgiais judantis automatiniu režimu veikiantis transportavimo vežimėlis. Jeigu visi vartai, per kuriuos patenkama/buvo techninė galimybė patekti į produkcijos brandinimo kamerą, būtų buvę įrengti taip, kad darbuotojai, neturintys teisės ten būti, negalėtų ten patekti, arba įrengti apsauginiai įtaisai, kurie atidarant vartus ir darbuotojui esant (atsidūrus) pavojingoje zonoje (produkcijos brandinimo kameroje) blokuotų transportavimo vežimėlio judėjimą, tai nelaimingas atsitikimas produkcijos brandinimo kameroje tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, ką nelaimingo atsitikimo momentu produkcijos brandinimo patalpoje veikė (dirbo) A. M., todėl negalima nustatyti, ar nukentėjusiojo A. M. veiksmai nagrinėjamo įvykio atveju turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Tačiau tai, kad nelaimingo atsitikimo metu A. M. buvo pavojingoje zonoje - transportavimo vežimėlio judėjimo trajektorijoje, yra būtina, bet nepakankama sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad įėjimo į pavojingą zoną vartuose (mažiausiai vienuose vartuose, per kuriuos A. M. ten pateko) nebuvo įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys darbuotojams, neturintiems teisės ten būti, patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų I priedo 2.8. punkto nurodymo, jog, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje (t. II, b. 1. 129-134).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas A. S. parodė, kad byloje duotą išvadą jis palaiko, jo nuomonė dėl išvados posėdžio metu nepasikeitė. Išvadą pateikė atlikdamas tyrimą pagal gautą medžiagą. Įvykio vietoje nebuvo, nes neturi teisės rinkti įrodymų. Jo manymu, gautos medžiagos pakako, todėl kreiptis dėl papildomos medžiagos pateikimo nebuvo būtinybės. Nelaimingo atsitiko mechanizmas yra aprašytas išvadoje. Nustatyta, kad nukentėjusysis pateko pro tuos vartus, kuriuose nebuvo įrengti prietaisai, blokuojantys patekimą, taip pat nebuvo saugiklių, sustabdančių įrenginį. Vartuose Nr. 1 yra įrengtas daviklis, todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis galėjo patekti pro 2, 3 arba 4 vartus. Visuose vartuose turėjo būti įtaisyti saugikliai. Nepakanka, kad vienuose vartuose yra įtaisas, o kituose jo nėra, nes per tris vartus galimybė patekti į pavojingą zoną išlieka. Tas pats buvo nurodyta ir Darbo inspekcijos rašte. Duomenų, kad vartai buvo atrakinti ar užrakinti, nėra, taip pat nėra duomenų, kaip nukentėjusysis pateko į pavojingą zoną, tačiau nustatytas faktas, kad nukentėjusysis vis tik pateko į draudžiamą zoną. Įmonė turėjo laikytis įrenginių naudojimo nuostatų 1 priedo 28 punkto minimalaus reikalavimo ir nuo 2004-01-01 įrengti visuose vartuose įtaisą, kuris, atidarius vartus, sustabdytų vėžimėlio judėjimą. Jei vartuose būtų įrengta paprasta spyna ar grandinė, būtų šio reikalavimo pažeidimas. Jei visuose vartuose būtų tokie įrenginiai, nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Toks reikalavimas galioja visiems įrenginiams, net jei jie potencialiai nepavojingi. Jei elevatoriuje įrengti apsaugos davikliai turėjo sustabdyti įrenginį, įrenginys nebūtų sužalojęs žmogaus. Garsinis signalas veikė, bet jokių jo tikrinimų nebuvo. Pagal bylos medžiagą nerado, kad būtų atlikta įrenginio techninė apžiūra, kurią gali atlikti tik akredituota įmonė.

UAB „Sabelija“ 2019-11-12 rašte nurodyta, kad pagal 2018-06-04 sutartį Nr. V-1954, UAB (duomenys neskelbtini) didžiąja dalimi buvo teikiamos konsultacinio pobūdžio paslaugos darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos ir asmens duomenų apsaugos srityje, periodiškai inspektuojama įmonė, atliekamos prevencinės priemonės. Paslaugos buvo teikiamos apsilankant UAB (duomenys neskelbtini) ofiso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Į sutarties paslaugų objektą neįėjo lankymasis UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose. UAB „Sabelija“ atliko tam tikrą organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos priemonių monitoringą bei teikė periodines konsultacijas nurodytais klausimais (t. I, b. l. 184, 185). 2018-06-04 sutarties Nr. V-1954 4.3.3. punkte numatyta, kad už įmonėje vykdomus procesus, įrenginių techninę būklę atsako įmonės vadovas ar paskirtas asmuo (t. I, b. l. 189), sutarties I priedo 1.2 punktas numatė, kad paslaugos teikiamos UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsilankant ne mažiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius (t. I, b. l. 190). 2019-10-22, tai yra po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeitimu sutarties I priedo 1.2 punktas buvo pakeistas numatant, kad paslaugos bus teikiamos UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsilankant ne mažiau kaip vieną kartą per 1 mėnesį bei apsilankant gamykloje (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesį arba bendru sutarimu kas mėnesį (t. I, b. l. 187).

Pirštinio vežimėlio „Quodra“ naudojimo instrukcijos – vadovo 4 skyriaus „Saugos prietaisų aprašymas“ 4.3.1 punkte numatyta, kad darbo zonos (aptariamo įrenginio) perimetras, kuriame juda vežimėlis, turi būti visiškai apsuptas grotelių. Ši zona turi 1,80 m aukščio tinklelius, montuojamus ant stulpų, kurie yra pritvirtinti prie žemės ir prisukti varžtais tarp keltuvo ir latako ir tarp keltuvo ir  pastato sienos. Vadovo 4.3.2 punkte numatyta, kad patekti į darbų zoną (aptariamo įrenginio) būtina, norint atlikti įvairias reguliavimo arba priežiūros operacijas. Todėl į šią zoną galima įeiti, kai automatinis režimas uždaromas atidarius duris (t. II, b. l. 101). Šiame skyriuje taip pat akcentuojamas įspėjimas, jog iš naujo paleidus vežimėlio ciklą, būtina įsitikinti, ar nieko nėra darbo zonoje. Vadovo 4.3.3 punkte nurodyti transportavimo vėžimėlyje įrengti avarinio išjungimo saugos mechanizmai, kurie palengvina įrenginio visišką išjungimą, jei žmogus atsitrenkia į vieną iš šių mechanizmų (strypų).    

        Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

        Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

        BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti padarytą veiką, atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų kilimo priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

        Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (BK 176 straipsnio 2 dalis). Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. K. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės iš esmės neprisipažino, jo gynybinė pozicija iš esmės yra paremta tuo argumentu, jog jis ėmėsi visų veiksmų, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose darbuotojai negalėtų patekti į pavojingo įrenginio veikimo zoną, o nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties nukentėjusiojo A. M. padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo – neleistino patekimo į pavojingą elevatoriaus judėjimo zoną. Su šiais kaltinamojo argumentais teismas nemato pagrindo visiškai sutikti.

Aptariamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2007-08-01 sudarytą darbo sutartį Nr. 01 UAB (duomenys neskelbtini) ėjo direktoriaus pareigas ir 2018-04-24 įsakymo Nr. DS-1 pagrindu buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, todėl pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2019-12-11) 11 straipsnio 1 dalį privalėjo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį privalėjo užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka atitiktų šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, kad darbo vietos būtų įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Pagal 2018-06-04 sutartį Nr. V-1954 UAB „Sabelija“ teikė UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinio pobūdžio paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos apsilankant UAB (duomenys neskelbtini) ofiso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau į sutarties paslaugų objektą neįėjo lankymasis UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, be to, sutarties 4.3.3. punkte buvo numatyta, kad už įmonėje vykdomus procesus, įrenginių techninę būklę atsako įmonės vadovas ar paskirtas asmuo (t. I, b. l. 189). Taigi, aptariama sutartis neeliminavo kaltinamojo atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą gamykloje. 

Aptariamoje byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju nuo 2019-05-16, iš esmės atliko valymo funkcijas tiek gamyklos viduje, tiek išorėje. 2019-05-16 jis pasirašytinai buvo supažindintas su Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankiniu būdu, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 4, patvirtinta 2009-07-13 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. įsakymu Nr. VBG-P-004, pagal kurios nuostatas dirbti pavojingoje zonoje vykstant gamybai, tai yra veikiant pirštiniam vežimėliui „Quodra“, jam buvo draudžiama (Instrukcijos 4.2., 4.3., 4.22.1. punktai). Iš įmonės operatoriaus M. M. G. parodymų seka, kad valymo darbai galėjo būti atliekami ir pavojingoje transportavimo vežimėlio veikimo zonoje nukritus gabenamos produkcijos dalims ant įrenginio bėgių, tačiau ši valymo procedūra turėjo būti atliekama laikantis nustatytų saugumo reikalavimų – į pavojingą zoną buvo patenkama tik su operatoriaus žinia ir tik pro vartus, automatiškai blokuojančius įrenginio judėjimą. Teisiamajame posėdyje operatorius parodė, kad į pavojingą zoną galima buvo patekti tik pro specialiais saugikliais apsaugotus vartus, stabdančius automatinį įrenginio judėjimą. Kiti darbuotojai, išskyrus operatorių, šioje pavojingoje zonoje nedirbo, nes gamyba buvo automatinė, ir be operatoriaus žinios joje negalėjo būti. Nors iš įvykio vietoje rasto kibiro su betono atliekomis, kastuvo, karučio, kitų darbo priemonių galima būtų daryti prielaidą, kad A. M. atlikinėjo tvarkymo darbus pavojingoje zonoje, tačiau byloje stinga duomenų, kad A. M. šiuos darbus pavojingoje zonoje atlikinėjo vykdydamas tiesioginio vadovo nurodymą (Instrukcijos 1.4.9 punktas). 

Aptariamoje baudžiamojoje byloje įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu taip pat neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 11.31 val. UAB (duomenys neskelbtini) gamyklinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinis darbuotojas A. M. dėl nenustatytų tikslų laisvai pateko į pavojingą zoną - produkcijos brandinimo kamerą, kurioje jį kliudė automatiniu režimu veikiantis ir bėgiais judantis transportavimo vežimėlis (politizavimo elevatorius „Quadra“), dėl ko darbuotojas patyrė kairės blauzdos amputaciją, dešinės blauzdos apatinio trečdalio ir pėdos sutraiškymą ir dėl išorinio nukraujavimo mirė vietoje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numatė, kad darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais.

Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus; privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai; tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai; privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose); juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas; įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis).

Kadangi aptariamu atveju neigiami padariniai kilo dėl darbuotojo sąveikos su darbo įrenginiu - transportavimo vežimėliu, aktualūs Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (toliau – Nuostatai, akto redakcija, galiojusi nuo 2005-10-21 iki 2019-11-22), laikymasis UAB (duomenys neskelbtini). Aptariami nuostatai nustatė minimalius (būtinuosius) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui (1 punktas). Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi Nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai (5 punktas). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį šių nuostatų atitikimas darbo vietoje turi būti vertinamas kartu su darbo priemonės dokumentuose (šiuo atveju – vadove) įtvirtintais privalomais saugaus naudojimo reikalavimais.

Nuostatų 1 priedo 2.8 punktas nustatė, kad jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Nuostatų 10 punktas nustatė, kad darbo įrenginius, kurie įmonėse jau yra įsigyti ir naudojami iki šių nuostatų įsigaliojimo, darbdavys ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 1 d. privalo patobulinti taip, kad atitiktų šių nuostatų 1 priede nurodytus minimalius reikalavimus. Aptariamu atveju produkcijos gabenimo įranga įmonėje buvo įrengta 2008 metais, todėl nuo įrengimo pradžios ji turėjo atitikti minimalius nuostatuose įtvirtintus saugumo reikalavimus.

Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio ir Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto nuostatų visumos matyti, kad 1 priedo 2.8 punkto nuostatų tinkamas įgyvendinimas darbo vietoje, priklausomai nuo konkretaus darbo įrenginio naudojimo instrukcijos, kurią kartu su darbo priemone darbdaviui pateikia gamintojas, gali būti užtikrintas alternatyviais veiksmais: 1) dėl mechaninio sąlyčio traumuoti galinčios įrenginio dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba 2) įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba 3) įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Tačiau specialūs saugaus naudojimo reikalavimai yra įtvirtinti pirštinio vežimėlio „Quodra“ naudojimo instrukcijos – vadovo 4.3.1 punkte, kuriame numatyta, kad darbo zonos (aptariamo įrenginio) perimetras turi būti visiškai apsuptas grotelių. Ši zona turi 1,80 m aukščio tinklelius, montuojamus ant stulpų; ir 4.3.2 punkte, kad patekti į darbų zoną (aptariamo įrenginio) būtina, norint atlikti įvairias reguliavimo arba priežiūros operacijas. Todėl į šią zoną galima įeiti, kai automatinis režimas uždaromas atidarius duris (t. II, b. l. 101). Papildomi saugumo įrenginiai, kurie yra įtvirtinti pačiame pirštiniame vežimėlyje, yra numatyti Vadovo 4.3.3 punkte.  

Aptariamoje situacijoje iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų, įrenginio naudojimo instrukcijos – vadovo nustatyta, kad nukentėjusįjį mirtinai traumavusiame transportavimo vežimėlyje - politizavimo elevatoriuje „Quadra“ pagal šio įrenginio saugaus naudojimo reikalavimus buvo įrengti automatiniai judesio davikliai, sustabdantys įrenginio judėjimą atsiradus įrenginio judėjimo kelyje kliūčiai, taip pat rankiniai įrenginio sustabdymo mechanizmai bei garso ir šviesos signalai, įspėjantys apie įrenginio judėjimo pradžios momentą (Vadovo 4.3.3 punktas), kas iš esmės atitinka Nuostatų 1 priedo 2.8 punkte numatytą pirmą alternatyvią saugumo užtikrinimo reikalavimo įgyvendinimą - dėl mechaninio sąlyčio traumuoti galinčios įrenginio dalys privalo būti uždengtos apsaugais. Tačiau minėtų saugumo įtaisų įrengimas pačiame judančiame įrenginyje negali būti pakankamas, siekiant tinkamai įgyvendinti Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimų ir Vadove nurodytų saugaus naudojimo reikalavimų laikymąsi. Teismas pažymi, kad politizavimo elevatorius yra vientisa bėgiais automatiniu būdu judanti darbo priemonė, judanti pagal iš anksto nustatytą darbo užduotį, kurios eksploatavimas gamybos procese, kaip parodė įmonės operatorius M. M. G., neišvengiamai sukuria atvejus, kuomet paprastai dėl įrenginio gedimų ar kliūčių įrenginiui judėti bėgiais šalinimo būtina patekti į įrenginio pavojingą zoną ir joje atlikti tam tikrus darbus tiek operatoriui, tiek valytojui, todėl atsižvelgiant į gamintojo nustatytas privalomas įrenginio saugaus naudojimo charakteristikas, numatytas darbo priemonės naudojimo instrukcijoje - pirštinio vežimėlio „Quadra“ vadove, yra būtina papildoma saugumo užtikrinimo garantija –durų, uždarančių įrenginio automatinį režimą, įrengimas. Vadovo 4.3.2 punkte numatyta, kad patekti į darbų zoną būtina, norint atlikti įvairias reguliavimo arba priežiūros operacijas. Todėl į šią zoną galima įeiti, kai automatinis režimas uždaromas atidarius duris (t. II, b. l. 101), tai yra patekimo į įrenginio judėjimo zoną vietoje turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Pirštinio vežimėlio vadovas nenumato, kad į veikimo zoną yra saugu patekti kitu būdu, tą savo apklausoje patvirtino ir įrenginio veikimą prižiūrintis įmonės operatorius M. M. G.. Vadovo 4.3.1 punkte taip pat numatyta, kad darbo zonos perimetras turi būti visiškai apsuptas grotelių, ši zona turi 1,80 m aukščio tinklelius, montuojamus ant stulpų. Tokių įrenginio vadovo iškeltus saugaus naudojimo reikalavimus V. K. privalėjo žinoti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad į pavojingą įrenginio veikimo zoną fiziškai galima buvo patekti per keturias patekimo vietas, iš kurių tik viena (priešais operatorinę) visiškai atitiko Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto ir Vadovo 4.3.2 punkto reikalavimą - patekimo į įrenginio judėjimo zoną vietoje įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Jei apsaugos zonos aptvėrime yra įrengiami keli vartai, jie taip pat privalo atitikti minėtus reikalavimus, tačiau aptariamu atveju taip nebuvo padaryta – vartai, įrengti į pavojingą zoną priešais pagalbines patalpas, ir vartai, įrengti į pavojingą zoną priešais produkcijos rūšiavimo liniją, tokių apsaugų neturėjo, ir šią aplinkybę kaltinamasis pripažino. Be to, 2019-10-15 Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte konstatuota, kad tolimasis ketvirtas praėjimas, esantis už brandinimo kameros, apskritai nebuvo aptvertas jokiais apsauginiais aptvarais ir nepažymėtas draudžiamaisiais norminių teisės aktų nustatytais saugos ir sveikatos ženklais, kas prieštarauja Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimui, jog privaloma įrengti apsauginius įtaisus, neleidžiančius patekti į pavojingą zoną, ir Vadovo 4.3.1 punkto reikalavimui, kad įrenginio darbo zonos perimetras turi būti visiškai apsuptas grotelių, ši zona turi 1,80 m aukščio tinklelius, montuojamus ant stulpų.   

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad be pagrindinio įėjimo Nr. 1, kuris buvo apsaugotas specialiais įtaisais, stabdančiais elevatoriaus judėjimą, įėjime Nr. 2, kuriuo patenkama į pavojingą zoną iš pagalbinių patalpų, buvo įrengti vartai su įspėjamaisiais ženklais, tačiau jie nebuvo rakinami (be spynos), o įėjimas Nr. 3, esantis gamybinės patalpos gale už džiovinimo kameros (laiptais į viršų, praėjimas lygiu paviršiumi ir laiptais į apačią) buvo pažymėtas tik stop juosta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir tvirtino, kad be pagrindinio įėjimo kiti trys praėjimai buvo užtverti ir nuolat rakinami, dėl to patekimas į pavojingą zoną per šiuos tris patekimus darbuotojams buvo užkirstas. Teismas pažymi, kad, viena vertus, kaip ir minėta anksčiau, įrenginio instrukcija - vadovas privalomai reikalavo, jog pavojingoje zonoje įrenti vartai privalo būti su įrenginiais, stabdančiais įrenginio automatinį judėjimą. Kita vertus, net jei ir tikėti kaltinamojo iškelta versija, jog kiti praėjimai buvo nuolat užrakinti, teismas pažymi, kad remiantis kaltinamojo ir liudytojo M. M. G. parodymais, šiais vartais buvo naudojamasi, įmonėje vartų rakinimas nebuvo nuolat tikrinamas, raktų kontrolė gamybinėse patalpose nebuvo vykdoma, raktai visuomet būdavo operatorinėje ir juos galėdavo paimti bet kas iš įmonės darbuotojų. Todėl ši aplinkybė papildomai suteiki pagrindą tvirtinti, kad Nuostatuose ir Vadove įtvirtintas reikalavimas įrengti pavojingoje zonoje apsauginius įtaisus (groteles, tvorą), neleidžiančius patekti į pavojingą zoną, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai įgyvendintas, juolab, kad paskutinis ketvirtas patekimas įvykio metu apskritai nebuvo aptvertas. Analogiška išvada padaryta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje, kuria nustatyta, jog ne visuose vartuose, per kuriuos patenkama/buvo techninė galimybė darbuotojams patekti į pavojingą zoną - produkcijos brandinimo kamerą, buvo įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną darbuotojams, neturintiems teisės ten būti, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, o taip pat ir 2019-10-15 Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 19-01, kuriuo konstatuota, jog gamybos įrenginio „Quodra 10“ judėjimo iš sandėlio pusės pavojinga zona nebuvo aptverta apsauginiais aptvarais ir nepažymėta draudžiamaisiais norminių teisės aktų nustatytais saugos ir sveikatos ženklais.

Aplinkybę, jog gamybos metu buvo pažeidinėjami saugumo reikalavimai, taikytini įrenginio pavojingai zonai, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo išimtas iš A. M. mobilaus ryšio telefono savanoriško daiktų pateikimo metu (t. I, b. l. 79-81). Vaizdo įraše 20190508_132013 (žr. nuo 01.10 min.) matyti, kad vykstant gamybai, tai yra įrenginiui „Quodra 10“ judant pavojingoje zonoje, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti iš dešinės pusės priešais rūšiavimo liniją esantys vartai, įrengti prie pat keltuvo į pavojingą zoną (t. I, b. l. 43), yra atidaryti, tai yra patekimas į pavojingą zoną yra laisvas.    

Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad A. M. į pavojingą zoną pateko būtent per vieną iš trijų patekimų, kurie nebuvo apsaugoti Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto ir Vadovo 4.3.1. ir 4.3.2. punktų prasme. Gamyba pavojingoje zonoje A. M. patekimo metu vyko, tas matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų, jog elevatorius yra pakrautas pagaminta produkcija, ir liudytojų parodymų. Vartai (durys), stabdantys automatinį įrenginio judėjimą, prieš įvykį buvo uždaryti, nes priešingu atveju įrenginio automatinis judėjimas būtų sustabdytas, ir buvo atidaryti darbuotojo R. A. tik tuo metu, kai jis išgirdo susidūrimo garsą, sklindantį iš pavojingos zonos, ir pamatė, jog elevatorius stovi vietoje, kas, kaip vėliau nustatyta, reiškė aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe įvykio kilimą.

Kaltinamojo teigimu, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties nukentėjusiojo A. M. padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo – neleistino patekimo į pavojingą elevatoriaus judėjimo zoną. Iš tiesų toks pažeidimas yra nustatytas 2019-10-15 Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, ir atsižvelgiant į pagalbinio darbuotojo pareigines funkcijas bei darbdavio patvirtintas instrukcijas, teismui nėra pagrindo juo abejoti. Konstatuota, jog A. M. patekimu į pavojingą zoną pažeidė Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankiniu būdu, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4, patvirtintos 2009-07-13 UAB (duomenys neskelbtini)  direktoriaus V. K. įsakymu Nr. VBG-P-004, 1.4.9 punkto reikalavimus, jog darbuotojas, vykdantis krovos darbus rankiniu būdu, privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus; 4.2 punkto reikalavimus, jog darbo metu pakrovimo - iškrovimo darbų darbo zonoje draudžiama būti asmenims, neturintiems tiesioginio ryšio su minimais darbais, 4.3 punkto reikalavimus, jog darbo metu draudžiama vaikščioti krovinio transportavimo kelyje, privaloma būti atidiems judančių automašinų vietose; 4.22.1. punkto reikalavimus, jog darbuotojams darbo metu draudžiama dirbti gyvybei pavojingose vietose. Tačiau byloje esančioje specialisto išvadoje yra konstatuota, kad tai, kad nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas A. M. buvo pavojingoje zonoje - transportavimo vežimėlio judėjimo trajektorijoje, yra būtina, bet nepakankama sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti, ir nelaimingo atsitikimo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga buvo tai, kad įėjimo į pavojingą zoną vartuose (mažiausiai vienuose vartuose, per kuriuos A. M. ten pateko) nebuvo įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys darbuotojams, neturintiems teisės ten būti, patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Analogiška išvada padaryta ir 2019-10-15 Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 19-01, jog gamybos įrenginio „Quodra“ judėjimo iš sandėlio pusės pavojinga zona nebuvo aptverta apsauginiais aptvarais ir nepažymėta draudžiamaisiais norminių teisės aktų nustatytais saugos ir sveikatos ženklais, todėl pagalbinis darbininkas A. M., kuris neturėjo būti veikiančio pirštinio vežimėlio judėjimo bėgiais zonoje, į ją pateko laisvai ir buvo prispaustas bei mirtinai sužalotas veikiančio įrenginio. Teismo vertinimu, šie įrodymai ir anksčiau paminėtos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti egzistuojantį tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo V. K. neveikimo darbo priemonių privalomų saugumo reikalavimų užtikrinimo atžvilgiu ir atsiradusių pasekmių – darbuotojo A. M. žūties. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis V. K., būdamas atsakingas už darbuotojų saugą, būtų įvertinęs pašalinių asmenų patekimo į pavojingą zoną riziką ir ėmęsis Nuostatuose ir Vadove numatytų būtinų priemonių darbų saugai darbe užtikrinti, nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo įmonės darbuotojas A. M., buvo galima išvengti net ir esant darbuotojo dideliam neatsargumui - neteisėtam patekimui į pavojingą zoną. Šiuo aptariamu atveju kaltinamojo neveikimas, o būtent apsauginių įtaisų, neleidžiančių darbuotojams, neturintiems teisės ten būti, patekti į pavojingą zoną arba sustabdančių pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, neįrengimas, tapo būtina sąlyga ir pagrindinė A. M. mirties priežastis.

Taigi, aptariamoje byloje surinkti įrodymai visiškai įrodo kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis V. K., būdamas atsakingu UAB (duomenys neskelbtini)  už darbuotojų saugą ir sveikatą, nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti, kad UAB (duomenys neskelbtini)  gamybinėse patalpose – produkcijos brandinimo kameroje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbuotojų patekimas į gamybai naudojamo automatiniu režimu veikiančio ir bėgiais judančio transportavimo vežimėlio - politizavimo elevatoriaus „Quodra“ veikimo zoną būtų užkirstas laikantis minimalių Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto saugumo reikalavimų, tai yra trijuose iš keturių patekimų į elevatoriaus veikimo pavojingą zoną nebuvo įrengti apsaugos įtaisai, neleidžiantys patekti darbuotojams į pavojingą zoną, arba sustabdantys pavojingo įrenginio judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, dėl ko bendrovės darbuotojas A. M. įgijo galimybę patekti ir pateko į įrenginio veikimo zoną ir buvo šio įrenginio mirtinai traumuotas.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Neatsargumas šiuo atveju pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis V. K. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, nes yra įmonės vadovas, bendrovėje dirba faktiškai nuo pat jos įkūrimo, turi darbų saugos pažymėjimą ir baigęs visus reikiamus saugos kursus, turi pakankamą išsilavinimą ir didelę patirtį darbe, yra susipažinęs su norminiais aktais ir įmonės saugos instrukcijomis, reguliuojančiais darbų saugos ir sveikatos klausimus, privalėjo išmanyti ir įrenginio naudojimo instrukcijos nuostatas, dažnai lankydavosi gamybinėse patalpose, todėl žinojo ir matė patekimų į pavojingą zoną būklę ir galimybes jais pasinaudoti kitiems darbuotojams, tačiau šios rizikos neįvertino.

Kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį -  (Darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimas, padarytas dėl neatsargumo ir nulėmęs sunkius padarinius - mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe).

        Dėl bausmės.

Parinkdamas ir skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnio 1 dalis), sukėlusių itin sunkias pasekmes – kito žmogaus mirtį. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis ar darbdavys būtų prisidėjęs prie padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prieš baudžiamąjį įstatymą nusikalto pirmą kartą (t. III, b. l. 48), kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 44-47), dirbantis įmonės direktoriumi (t. III, b. l. 49), vedęs. Šiai dienai nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad per šį laikotarpį kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų ar nusižengimų nepadarė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis iš esmės laikosi visuotinai priimtinų elgesio normų, o padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – piniginę baudą, jos dydį parinkdamas artimesnį BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto, galiojančio nuo 2017-10-06, sankcijoje (nuo 20 iki 750 MGL) numatytos baudos vidurkiui – 350 MGL. Baudos dydis nustatomas pagal nuo 2018-01-01 galiojantį 1 MGL - 50 Eur. Manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam, darbingo amžiaus ir dirbančiam asmeniui yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Juolab BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirtina bauda privalo būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. II, b. l. 140) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinė ieškovė L. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurio pagrindu buvo pripažinta civiline ieškove (t. I, b. l. 77, 78). Ieškinyje prašoma priteisti 50 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala kildinama iš būsimų turto dalybų, kurios vyks tarp civilinės ieškovės ir sutuoktinio A. M. pirmos santuokos vaikais. Neturtinė žala kildinama iš artimo žmogaus netekties.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio civilinė ieškovė L. M. paaiškino, kad ieškinį palaiko. Gyveno kartu su nukentėjusiuoju nuo 2003 metų, susituokė 2008 metais. Jai ir sutuoktiniui buvo ne pirma santuoka. Santykiai su vyru buvo puikūs, emocinis ryšis didelis, vienas kitą palaikydavo, visur vykdavo tik kartu. Barėsi tik kartą. Vyras daug padėdavo, darė daug namų ūkio darbų, šienavo, ruošė malkas, ją vežiojo į darbą. Vyras nesirgo, sveikatos problemų neturėjo, vaistus vartojo prieš metus, kai skaudėjo stuburą. Santuokoje visą turtą užgyveno kartu, pasistatė lauko virtuvę, garažą ir namą, kuris šiai dienai yra nebaigtas statyti. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Dėl vyro mirties viskas pasikeitė, prarado daug sveikatos, atsirado širdies, skrandžio problemų, dėl to teko kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus. Taip pat šeimos gydytoja po laidotuvių kelis kartus išrašė leksotonilį ir vaistų miegui. Į psichologą ar psichiatrą nesikreipė. Taip pat netekusi vyro neteko ir pagalbininko, nes liko nebaigtas statyti namas, kuris buvo statomas iš bendrų lėšų, taip pat reikės samdyti žmones dėl žemės apdirbimo, daržų sodinimo, mokėti už nuvežimą į darbą. Taip pat reikės tvarkyti palikimo reikalus. Iš pirmos santuokos vyras turi dukrą, su kuria nuolat bendravo, dukra dažnai atvažiuodavo pas jį. Bendrauti su dukra kliūčių vyrui nedarė. Su vyro dukra sutarė gerai, tačiau po vyro mirties kilo ginčas dėl palikimo dalių, kurios buvo nustatytos teisme, turi sumokėti dukrai 50 000 Eur kompensaciją. Dėl to taip pat patyrė pergyvenimų. Turtinė žala jai atlyginta, Sodra L. M. ir mirusiojo motinai O. M. išmokėjo po 26 445.06 Eur žalai atlyginti žuvus apdraustajam A. M.. Dėl vyro žūties patirtą žalą vertina 100 000 Eur suma. Po vyro mirties ji dirba toje pačioje logistinėje įmonėje, jos pajamas sudaro nuo 700-900 Eur suma per mėnesį. Jos gaunamos pajamos priklauso nuo pardavimų. Vyro pajamos betono gamykloje buvo minimalios, vyras sakė, kad gauna apie 400 Eur, ankstesniame darbe jo pajamos buvo didesnės. Iki tol vyras dirbo kitoje įmonėje, iš kurios buvo atleistas dėl etatų mažinimo.

Civilinė ieškovė J. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurio pagrindu buvo pripažinta civiline ieškove (t. I, b. l. 89-94, 102). Ieškinyje prašoma priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki priteistos žalos visiško atlyginimo. Taip pat prašoma priteisti ir proceso išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga buvo ta, kad įėjimo į pavojingą zoną vartuose (mažiausiai vienuose vartuose, per kuriuos A. M. ten pateko) nebuvo įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys darbuotojams patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Tuo buvo pažeisti darbuotojų saugos reikalavimai, numatyti Nuostatų 1 priedo 2.8 punkte. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dėl artimo giminaičio netekties patirtais dideliais ir skausmingais dvasiniais išgyvenimais, stipriu sukrėtimu, kas nulėmė ieškovei psichologinės būsenos pablogėjimą, nemigą, nervingumą, nuovargį. Pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, tenka darbuotoją samdančiam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio civilinė ieškovė J. M. paaiškino, kad ieškinį palaiko. Ją su tėvu siejo stiprūs dvasiniai ir emociniai ryšiai, jie buvo labai artimi, nuolat bendravo, dažnai susitikdavo ar susiskambindavo, daug laiko leido kartu, vienas kitu pasitikėjo, patardavo, palaikydavo. Tėvo netektis jai buvo didelė psichologinė trauma, didžiulis sielvartas, su tokia netektimi niekada nesusitaikys. Netekusi tėčio, neteko emocinės paramos, saugumo. Po netekties jaučia didelį nerimą, trūksta pasitikėjimo, palaikymo ir tėviškos meilės. Gyveno atskirai nuo tėčio. Jis buvo susituokęs ir gyveno su kita moterimi nuosavuose namuose. Tėčio kvietimu pas jį lankydavosi mažiausiai penkis kartus per savaitę vakarais. Tėvo namai buvo visiškai įrengti. Su tėvo sutuoktine bendravo, po tėčio mirties teko kreiptis į teismą dėl turto dalių nustatymo. Taip pat tėtis jai dovanodavo pinigų. Ji pati dirba, turi nuosavas pajamas. Su tėčiu leisdavo atostogas. Brolis su tėčiu taip artimai kaip su ja nebendraudavo, dėl kokios priežasties, negali pasakyti. Į gydytojus nesikreipė, viską išgyveno viduje. Neturtinius praradimus vertina 70 000 Eur suma. Taip pat paaiškino, kad tėčio motina yra sergantis, gulintis žmogus. Ją prižiūri tėvo brolis. Dėl sūnaus mirties senelė gavo beveik 26 500 Eur išmoką. Dėl išmokos gavimo ji nesikreipė, nes nežinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniu atsakovu į bylą įtrauktas UAB (duomenys neskelbtini).

Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)  nesutinka su nukentėjusiųjų reikalavimais, prašo civilinius ieškinius atmesti. Esminiai nesutikimo su pareikštais ieškiniais argumentai yra tie, kad darbdavys ėmėsi visų reikalaujamų saugumo priemonių, apsaugant bendrovės darbuotojus nuo galimo elevatoriaus traumuojančio poveikio, tinkamai instruktavo tiek žuvusį, tiek kitus darbuotojus dėl draudimo patekti į draudžiamą zoną ir darbų saugos nepažeidė, o dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas pats nukentėjusysis A. M., kurio neatsargus elgesys ir nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. žuvo darbo vietoje dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai prispaustas darbdaviui priklausančios darbo priemonės - automatiniu režimu veikiančio ir bėgiais judančio transportavimo vežimėlio „Quadra“. Taip pat nustatyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo sąlyga buvo darbuotojų saugos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti civilinio atsakovo darbuotojas V. K., pažeidimas. Taip pat nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe nulėmė ir nukentėjusiojo A. M. neatsargūs veiksmai, pažeidžiantys Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankiniu būdu, saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas, tačiau šis pažeidimas nebuvo pakankama ir pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui darbe kilti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 14 punktas)). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Aptariamu atveju kaltinamajam pagal jam priskirtas darbo funkcijas nebuvo pavesta valdyti transportavimo vežimėlį, todėl šiuo atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, taikytinos CK 6.264 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl to, kad mirusio A. M. sutuoktinė L. M. ir dukra J. M. dėl sutuoktinio ir tėvo mirties patyrė gilių dvasinių išgyvenimų. Iš civilinių ieškovių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. M. su A. M. pakankamai ilgą laiką (faktiškai gyvena kartu nuo 2003 metų, susituokė 2008 metais) gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, iš esmės nesipyko, vienas kitu rūpinosi, palaikė, todėl dėl netikėtos vyro žūties patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją. Nukentėjusioji L. M. pažymėjo, kad rimtų sveikatos problemų jos sutuoktinis neturėjo, todėl tikėjosi kartu su sutuoktiniu nugyventi visą savo gyvenimą ir vienas kitu rūpintis, tačiau sutuoktiniui žuvus, šios viltys žlugo. Nors ieškovė J. M. kartu su žuvusiu tėvu negyveno, tačiau su tėvu ją siejo glaudus ir artimas ryšys, su juo dažnai susitikdavo arba bendravo telefonu, dažnai lankydavosi tėvo namuose, kartu leisdavo atostogas, tas matyti iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų, todėl dėl netikėtos tėvo mirties taip pat neabejotinai pajuto didelį dvasinį sukrėtimą ir netekties skausmą. Nuolatinį tėvo ir dukros bendravimą patvirtino ir buvę A. M. bendradarbiai, kurie patvirtino, jog A. M. darbo metu dažnai bendravo su dukra telefonu. Tuo remiantis nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl A. M. mirties neigiamai paveikė visą jų tolimesnį gyvenimą.

Tačiau teismas pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo, lėmusio artimo giminaičio ir šeimos nario mirtį, iš esmės pasikeitė civilinių ieškovių gyvenimas, kad jos negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovių psichinei ir fizinei būklei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl A. M. žūties sumažėjo civilinių ieškovių darbingumas ar galimybės dalyvauti kituose teisiniuose santykiuose. Ieškovė J. M. nepateikė duomenų, kad po tėvo mirties akivaizdžiai pablogėjo jos fizinė ir psichinė sveikata. Nors ieškovė L. M. nurodė, kad po vyro mirties jai kilo širdies ir skrandžio negalavimų, ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų šioje byloje nėra patikimas įrodymas, kad jos fizinės sveikatos pablogėjimas yra tiesiogiai susijęs su vyro mirtimi. Įvertinus medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes, darytina išvada, kad dalis jų negali būti susijusi su išgyventa vyro mirtimi. Duomenų, kad po vyro mirties pablogėjo ieškovės L. M. psichinė sveikata, byloje nėra. Tačiau vis tik atsižvelgtina, kad nukentėjusiosios L. M. sveikatos būklė per laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo iki šiol pablogėjo ir tai tam tikra dalimi neabejotinai gali būti susiję su jos patirtais neigiamais išgyvenimais dėl vyro mirties.

Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes,  jog dėl civilinio atsakovo darbuotojo kaltinamojo V. K. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M., dėl ko civilinės ieškovės neabejotinai patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kad civilinis atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis geresnes galimybes užtikrinti savo mokumą, o duomenų apie jo nemokumą byloje nėra, kad prie nelaimingo atsitikimo kilimo savo neatsargiais veiksmais prisidėjo ir pats nukentėjusysis A. M., tačiau jo veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  ieškovėms L. M. ir J. M. priteistina po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017).

Dėl procesinių palūkanų.

Civilinė ieškovė J. M. taip pat prašo priteisti iš civilinio atsakovo ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki priteistos žalos visiško atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės J. M. naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos.

Civilinė ieškovė L. M. taip pat prašo priteisti 50 000 Eur turtinę žalą, kuri yra kildinama iš būsimų turto dalybų, kurios vyks tarp civilinės ieškovės ir A. M. pirmos santuokos vaikų, išlaidų. Teismas pažymi, kad, viena vertus, prašomos priteisti turtinės žalos dydžio ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kita vertus, turėtos išlaidos pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį galėtų būti priskiriamos turtinei žalai, jei jos būtų priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytais neteisėtais veiksmai. Šiuo gi atveju kilusios/kilsiančios išlaidos nėra tiesiogiai nulemtos kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, o sąlygotos tarp A. M. įpėdinių iškilusiu civiliniu teisminiu ginču, susijusiu su turto dalių nustatymu. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto (t. IV, b. l. 138) matyti, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe 2019-11-19 sprendimu buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam A. M. mirus buvo išmokėta lygiomis dalimis (po 26 445, 06 Eur) mirusiojo motinai O. M. ir žmonai L. M.. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Socialinio draudimo išmokos ir žalos atlyginimo santykį apibrėžė Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime. Šiame nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų Civilinio kodekso normų ir kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. Taigi, turtinė žalos dalis 26 445,06 Eur sumoje nukentėjusiajai iš esmės jau yra atlyginta, o likusios prašomos priteisti turtinės žalos dalies ji nepagrindė ir jos kilimo priežastys pernelyg nutolusios nuo šioje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė J. M. turtinės žalos atlyginimo nereikalauja.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Vilnius regiono apylinkės teismo 2021-08-17 nutartimi civilinės ieškovės J. M. civiliniam ieškiniui užtikrinti skirtas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  turtui (pastatui – administraciniam pastatui (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)) laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini)  nurodytą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims bei suvaržyti kitais juridiniais faktais. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo nustatytas iki 2021-10-17 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-13 ir 2022-01-14 nutartimis buvo pratęstas iki 2022-04-17.

BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-17, 2021-10-13 ir 2022-01-14 nutarčių, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  turtui pritaikyta aptariama procesinė prievartos priemonė paskirta, siekiant užtikrinti civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį 70 000 Eur sumai, kuris aptariamu atveju yra patenkintas iš dalies – civilinės ieškovės naudai iš atsakovo priteista 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės L. M. ieškinys taip pat patenkintas iš dalies – priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-17, 2021-10-13 ir 2022-01-14 nutartimis civilinio atsakovo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tokio masto, kokio jis buvo nustatytas, tapo perteklinis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus keistinas – iki visiško civilinių ieškovių J. M. ir L. M. civilinių ieškinių įvykdymo laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas šiam civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  turtui - pastatui – lentpjūvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 27 800 Eur (t. IV, b. l. 27). Taikytino laikino nuosavybės teisės apribojimo griežtumas paliekamas nepakeistas - civiliniam atsakovui draudžiama nurodytą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims bei suvaržyti kitais juridiniais faktais, tačiau turtas paliekamas saugoti civiliniam atsakovui, suteikiant jam teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kadangi nei BPK, nei CK nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, kurių  išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte, proceso išlaidos turi būti išieškotos iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė J. M. pateikė prašymą priteisti iš civilio atsakovo 1 100 Eur proceso išlaidų (t. I, b. l. 96, 97). Iš pateiktų dokumentų: 2020-04-21 ir 2020-05-05 sąskaitų faktūrų, 2020-04-21 ir 2020-05-05 mokėjimo nurodymų, matyti, kad civilinė ieškovė sumokėjo už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje paregimą bendrą 1 100 Eur sumą (t. I, b. l. 98-101). Taip pat 2021-02-26 civilinė ieškovė pateikė prašymą papildomai priteisti 458 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų: 2021-01-22 ir 2021-02-25 sąskaitų faktūrų, 2021-01-25 ir 2021-02-25 mokėjimo nurodymų, matyti, kad civilinė ieškovė už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant teisme sumokėjo bendrą 458 Eur sumą (t. III. b. l. 160-167). Taip pat 2021-05-11 civilinė ieškovė pateikė prašymą papildomai priteisti 1 463 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų: 2021-05-10 sąskaitos, 2021-05-10 mokėjimo nurodymo matyti, kad civilinė ieškovė už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant teisme sumokėjo 1 463 Eur sumą (t. IV. b. l. 56-58). Taip pat 2022-01-07 civilinė ieškovė pateikė prašymą papildomai priteisti 2 579 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų: 2021-10-14 sąskaitos, 2021-10-15 mokėjimo nurodymo matyti, kad civilinė ieškovė už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant teisme sumokėjo 2 579 Eur sumą. Bendra prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra 5 600 Eur.

2021-11-06 civilinė ieškovė L. M. pateikė prašymą priteisti 938,25 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų: 2021-11-22, 2021-12-06, 2021-03-04 sąskaitų matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų bylą nagrinėjant teisme bendra kaina yra 938,25 Eur, pateikti sąskaitos duomenys liudija, jog apmokėta tik dalis sąskaitų 668,35 Eur sumai.

Taigi, byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių interesus teisme atstovavo advokatai Tatjana Kačegarova, Ugnius Pėdnyčia ir Miglė Jokimavičienė, advokato padėjėjas Žilvinas Struckus, todėl nukentėjusiųjų išlaidos, susijusios su jų interesų atstovavimu, yra pateisinamos, todėl atlygintinos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nesutiko ir su civilinių ieškovių pareikštais ieškiniais atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinė žalą. Esant tokioms skirtingoms kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pozicijoms, civilinių ieškovių atstovai dalyvavo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant 2021-09-02, 2021-10-13, 2022-01-07 teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose civilinių ieškovių atstovai pasisakė tiek dėl baudžiamojoje byloje suformuoto kaltinimo, darbuotojų saugos ir sveiktos nuostatų taikymo, tiek dėl pareikštų ieškinių ir padarytos žalos pagrįstumo, tiek dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ir kitų procesinių klausimų. Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad atstovai turėjo skirti ir laiko pasirengimui dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės per kelis teisiamuosius posėdžius, tačiau bendrai jie truko pakankamai ilgai (2021-09-02 – 6.30 val.; 2021-10-13 – 2.10 val.; 2022-01-07 – 3 val.), teismo posėdyje buvo nagrinėjami klausimai dėl kaltinamojo kaltės, darbuotojų saugą reglamentuojančių teisės normų taikymo, žalos atlyginimo, reiškiami prašymai, teikiami papildomi įrodymai. Civilinių ieškovių atstovų elgesys teisiamuosiuose posėdžiuose nebuvo pasyvus, atstovai aktyviai dalyvavo kaltinamojo, liudytojų, specialisto apklausose, paruošė baigiamąsias kalbas.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Civilinės ieškovės J. M. civilinio ieškinio parengimo atveju taikytinas 2019 m. IV ketvirčio darbo užmokestis – 1 358,60 Eur. Rekomendacijų 8.2. numatyta, kad už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5, kas sudarytų 2 717,20 Eur. Rekomendacijų 8.19. punkte taip pat nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, koeficientas yra 0,1, kas nagrinėjamu atveju 2021-09-02 teismo posėdžio atveju (7 val.), taikant 2021 m. I ketvirčio darbo užmokestį – 1 517,4 Eur, sudarų 1 062,18 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą, 2021-10-13 teismo posėdžio atveju (2 val.), taikant 2021 m. II ketvirčio darbo užmokestį – 1 566,4 Eur, sudarų 313,28 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą, 2022-01-07 teismo posėdžio atveju (3 val.), taikant 2021 m. III ketvirčio darbo užmokestį – 1 598,1 Eur, sudarų 479,43 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą. Iš atstovų pateiktų darbo ataskaitų matyti, kad teismo posėdžių pasiruošimui ir konsultacijoms taip pat skirta laiko: ieškovės J. M. atžvilgiu - 9 val., kas sudarytų 1 343,97 Eur maksimalią ribą, ieškovės L. M. atžvilgiu - 10 val., kas sudarytų 1566,40 Eur maksimalią ribą. Be to, civilinės ieškovės J. M. atstovai pateikė į bylą kitus prašymus: 2021-04-06 nuomonę, 2020-05-07, 2021-02-26, 2021-05-11, 2022-01-07 prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2021-05-07 prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriems Rekomendacijų 8.16 punktas numato 0,4 užmokesčio koeficientą, kas papildomai sudarytų 543,44 – 626,56 Eur sumą už vieną prašymą. Taigi, šiuo atveju civilinės ieškovės J. M. prašoma priteisti atstovavimo išlaidų bendra suma (5 600 Eur) ir civilinės ieškovės L. M. prašoma priteisti atstovavimo išlaidų bendra suma (938,25 Eur) Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civilinių ieškovių civiliniai ieškiniai yra patenkinti iš dalies. Dalis civilinės ieškovės L. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų 270 Eur sumai nėra pagrįsta atliktu civilinės ieškovės mokėjimu. Be to, teisminis procesas dėl objektyvių priežasčių užsitęsė ilgiau nei vienerius metus. Todėl iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos mažintinos.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamojo civilinės ieškovės L. M. naudai 500 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, o civilinės ieškovės J. M. naudai – 5 000 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Dėl daiktinių įrodymų.

CD-R ir DVD-R diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

N u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 350 MGL, tai yra 17 500 Eur, baudą.

Išaiškinti V. K., kad bauda privalo būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-17 nutartimi skirtą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-13 ir 2022-01-14 nutartimis pratęstą civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir skirti civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), turtui - pastatui – lentpjūvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini)  nurodytą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims bei suvaržyti kitais juridiniais faktais.

Turtą, dėl kurio taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, palikti saugoti jo savininkui - UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), suteikiant turto savininkui teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nustatyti iki civilinės ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir civilinės ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  civilinės ieškovės J. M. naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metinės palūkanas už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)  civilinės ieškovės L. M. naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. civilinės ieškovės L. M. naudai 500 (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. civilinės ieškovės J. M. naudai 5 000 (penkis tūkstančius) Eur atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R ir DVD-R diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                                 Marjan Gerasimovič