Civilinė byla Nr. e2S-1557-967/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00952-2022-1

       Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

(S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams antstolei Daivai Milevičienei, uždarajai akcinei bendrovei „Callida“, T. O., trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2021 m. lapkričio 12 d. Teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 15 d. antstolės Daivos Milevičienės Turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei E. M. nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais apribojimais; priteisti iš antstolės Daivos Milevičienės 1765,40 Eur atsakovo T. O. naudai, priteisti iš ieškovės E. M. 35 734,60 Eur atsakovo T. O. naudai.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, tenkindamas iš dalies atsakovo T. O. prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą, įpareigojo ieškovę E. M. per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo T. O. bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje atlyginimui užtikrinti. Teismas išaiškino, kad nesumokėjus užstato per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1029-855/2022 atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taigi terminas sumokėti 2 000 Eur užstatą baigėsi 2022 m. balandžio 19 d. 

4.       Ieškovė E. M. 2022 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį ir įpareigoti E. M. sumokėti teismo nuožiūra sumą, neviršijančią 260 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Prašyme nurodė, kad ieškovė 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl savo kaltės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2517-1101/2022 patvirtino 260 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjusi. Taigi ieškovė, vykdydama šią nutartį, negali sumokėti 2 000 Eur sumos (gali sumokėti ne daugiau nei 260 Eur per mėnesį), o 2022 m. vasario 22 d. nutartimi jai yra užkirsta teisė kreiptis į teismą ginti savo pažeistus interesus. Ieškovės teigimu, teismas, įpareigojęs sumokėti 2 000 Eur sumą taip pat pažeidė 2022 m. vasario 3 d. teismo nutartį, kuria E. M. leista disponuoti tik 260 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5151-1019/2022 ieškovės prašymo pakeisti 2022 m. vasario 22 d. nutartį netenkino ir paliko ieškinį nenagrinėtu.

6.       Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis įpareigoti ieškovę per 10 dienų sumokėti užstatą yra įsiteisėjusi, terminas sumokėti užstatą buvo iki 2022 m. balandžio 19 d., tačiau nutartis neįvykdyta, užstatas nesumokėtas.

7.       Taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2517-1101/2022 iškėlė ieškovei fizinio asmens bankroto bylą ir iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino 260 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad užstato dydžio klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, kurią priimant ieškovei jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (įsiteisėjusia 2022 m. vasario 3 d. nutartimi), todėl šios aplinkybės taip pat buvo vertinamos. Aplinkybę, kad ieškovei iškelta fizinio asmens bankroto byla, vertino ir apeliacinės instancijos teismas.

8.       Teismas akcentavo, kad ieškovė, atskiruoju skundu ginčydama 2022 m. vasario 22 d. nutartį, neginčijo užstato dydžio. Prašymo pratęsti terminą užstatui sumokėti nereiškė.

9.       Teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl fizinio asmens bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nustatytos 260 Eur sumos, reikalingos ieškovei būtiniesiems poreikiams tenkinti, egzistavo ieškovei teikiant atskirąjį skundą, tačiau šia aplinkybe ieškovė nesirėmė. Taigi, minėta nutartis fizinio asmens bankroto byloje neriboja užstato dydžio ir nėra pagrindas sumažinti 2022 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytą užstato dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai 

10.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5151-1019/2022 kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti E. M. sumokėti teismo nuožiūra užstato sumą, neviršijančią 260 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.       2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ne tapatus prašymas neskirti užstato, tačiau prašymas sumažinti užstato dydį, nes prašymas neskirti užstato jau galutinai išspręstas.

12.       Pažymėjo, kad šiuo atveju termino sumokėti užstatą pratęsimas neturi jokios reikšmės, kadangi patvirtinta 260 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyta bus ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, kol bus įvykdytas mokumo planas. Per tokį laiko tarpą, tikėtina, ši civilinė byla jau būtų galutinai išnagrinėta ir užstato klausimas būtų neaktualus. Be to, šiai dienai ieškovei nėra žinoma nuo kada ji galės disponuoti didesne nei 260 Eur suma, dėl to teikti teismui prašymą pratęsti terminą užstatui sumokėti iki ieškovei nežinomos datos, nėra logiška.

13.       Ieškovė E. M. kreipdamasi į teismą dėl savo pažeistų teisių įgyvendina konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kuri negali būti apribojama. Priėmus nutartį sumokėti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą – tokia ieškovės teisė objektyviai apribota. Sumokėdama 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovė pažeistų 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-2517-1101/2022, kadangi šiai dienai ieškovė gali sumokėti ne daugiau nei 260 Eur.

14.       Teismas galėjo įpareigoti ieškovę sumokėti ne daugiau nei 260 Eur bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui. Kitu atveju, ieškovei norint, kad jos ieškinio reikalavimas būtų nagrinėjamas, ji turėtų pažeisti teismo nutartį bankroto byloje, mokumo planą ir už tai sulauktų neigiamų teisinių pasekmių. Skundžiama teismo nutartimi ieškovė yra įpareigojama pažeisti teisinį reglamentavimą bei teismo nutartimi numatytus įpareigojimus ir draudimus.

15.       Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.

16.       Atsakovė antstolė Daiva Milevičienė pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:

17.       Tiek užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui dydis, tiek užstato sumokėjimo terminas buvo nustatyti įsiteisėjusia 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5151-1019/2022, ir ieškovei E. M. šių veiksmų neatlikus, teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad E. M. ieškinys paliktinas nenagrinėtinu.

18.       Kartu pažymėjo, jog sutinka su teismo padaryta išvada skundžiamojoje nutartyje, kad ieškovės E. M. teismui pateiktas prašymas pakeisti 2022 m. vasario 22 d. nutartį iš esmės yra dar vienas ieškovės prašymas spręsti klausimą dėl užstato, nors jis jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5151-1019/2022.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10.                      Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės įpareigojimo per 10 dienų įmokėti 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nevykdymo, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

11.                      CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindus, numatytus kitus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atvejus. Teismui palikus pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo (ieškovas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnis).

12.                      CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. Taigi, vienas iš įstatyme įtvirtintų specialių ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų yra tuomet, kai byloje dalyvaujantis asmuo, įpareigotas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, per teismo nustatytą terminą neįvykdo šio įpareigojimo.

13.                      CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Taigi, byloje turi būti įrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma.

14.                      Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl to byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).

15.                      Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

16.                      Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovei E. M. pateikus ieškinį dėl teisių perleidimo sutarties ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas T. O. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę sumokėti 3 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi šį atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur galimų atsakovo T. O. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinimui. Šioje nutartyje teismas, patikrinęs teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis apie bylas, iškeltas ieškovės iniciatyva, bei šių bylų baigtį, t. y. atmestus reikalavimus (ieškinius, skundus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo), sprendė, kad nagrinėjamu atveju galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti ieškovei suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat įvertinęs atsakovo nurodytus motyvus (ieškovė, reikšdama ieškinį dėl teisių perleidimo sutarties ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu ieškovė siekia kuo ilgiau nemokamai ir nesąžiningai gyventi svetimame, jai nepriklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes yra įsitikinusi, kad neteks atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, kadangi išieškoti nėra iš ko), ieškovės turtinę padėtį (ieškovei yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje nustatyta, kad ieškovės įsiskolinimas viršija 80 000 Eur), ieškovės procesinį elgesį kitose bylose, sprendė, kad užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimas nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų bei užtikrins šalių lygiateisiškumo, objektyvumo, protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus. 2022 m. vasario 24 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą. Skundžiama 2022 m. balandžio 27 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės ieškinys, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, paliktas nenagrinėtu.

17.                      Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.

18.                      Nagrinėjamu atveju įsigaliojus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarčiai (civilinės bylos Nr. e2S-1029-855/2022), kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis buvo palikta nepakeista, atitinkamai įsigaliojo ir pirmosios instancijos teismo nutartis, numatanti ieškovei pareigą per 10 dienų sumokėti užstatą, todėl darytina išvada, jog įsiteisėjusioje nutartyje numatytas 10 dienų terminas užstatui įmokėti turėjo būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo, ir atitinkamai pasibaigė 2022 m. balandžio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, šio termino pratęsti neprašė, todėl ieškovei suteiktas 10 dienų terminas užstatui įmokėti laikytinas pakankamu, ieškovės veiksmų sumokant nustatytą užstatą buvo laukiama (ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo), ir nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo priimta anksčiau, nei suėjo 10 dienų terminas nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo. 

19.                      Apeliantė teigia, jog šiuo atveju termino sumokėti užstatą pratęsimas neturi jokios reikšmės, kadangi patvirtinta 260 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį apeliantės būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyta bus ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, kol bus įvykdytas mokumo planas, o per tokį laiko tarpą, tikėtina, ši civilinė byla jau būtų galutinai išnagrinėta ir užstato klausimas būtų neaktualus. Be to, šiai dienai ieškovei nėra žinoma nuo kada ji galės disponuoti didesne nei 260 Eur suma, dėl to teikti teismui prašymą pratęsti terminą užstatui sumokėti iki ieškovei nežinomos datos, nėra logiška. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės dėstoma pozicija. Pažymėtina, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2517-1101/2022 iškėlė ieškovei fizinio asmens bankroto bylą ir iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino 260 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. M. (apeliantės) būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo tarpu užstato dydžio klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, kurią priimant ieškovei jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (įsiteisėjusia 2022 m. vasario 3 d. nutartimi), todėl šios aplinkybės taip pat buvo vertinamos. Aplinkybę, kad ieškovei iškelta fizinio asmens bankroto byla, vertino ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, teikdama atskirąjį skundą ir ginčydama 2022 m. vasario 22 d. nutartį, ginčijo ir užstato dydį. Papildomai pažymėtina ir tai, kad aplinkybės dėl fizinio asmens bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nustatytos 260 Eur sumos, reikalingos ieškovei būtiniesiems poreikiams tenkinti, egzistavo ieškovei teikiant atskirąjį skundą, tačiau šia aplinkybe ieškovė nesirėmė. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėta nutartis fizinio asmens bankroto byloje neriboja užstato dydžio ir nėra pagrindas sumažinti 2022 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytą užstato dydį.

20.                      Taip pat pastebėtina, kad nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties iki nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu praėjo 20 dienų, o nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. priimtos nutarties, kuria nustatyta pareiga įmokėti užstatą, iki ieškinio palikimo nenagrinėtu, praėjo beveik 5 mėnesiai. Akivaizdu, kad toks laiko tarpas laikytinas daugiau negu pakankamu terminu sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą arba prašyti teismo šį terminą pratęsti, tačiau to iš ieškovės pusės padaryto nebuvo, ji elgėsi pasyviai.

21.                      Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusia 2022 m. vasario 22 d. teismo nutartimi ieškovė buvo ne tik įpareigota sumokėti užstatą, tačiau jai buvo išaiškintos ir teismo nustatytos pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės, t. y., kad per teismo nustatytą terminą nesumokėjus užstato, teismas procesinį dokumentą (šiuo atveju ieškinį) paliks nenagrinėtą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės kreipimasis į teismą dėl savo pažeistų teisių įgyvendinant konstitucinę teisę kreiptis į teismą, yra apribojama, kadangi ieškinio palikimo nenagrinėtinu klausimas buvo sprendžiamas tik po to, kai ieškovė neįvykdė jai skirto teismo įpareigojimo.

22.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovei ne kartą buvo išaiškinti įstatyme numatyti padariniai nesumokėjus teismo nustatyto užstato, taip pat, kad įsiteisėjusi teismo nutartis privalo būti vykdoma. Šiuo atveju ieškovės elgesys buvo nerūpestingas, ji nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nesumokėjo užstato teismo nustatytu terminu, žinant užstato nesumokėjimo pasekmes, t. y. neįvykdė teismo įsiteisėjusios nutarties, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar konstatuoti teismo priimto procesinio sprendimo (palikti ieškinį nenagrinėtą) neteisėtumą. 

23.                      Pažymėtina, kad teismui palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovė (apeliantė), pašalinusi aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnis). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ieškinį, neįvykdžius įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, palikus nenagrinėtą, būtų kaip nors pažeista ar apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

24.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.                      Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5151-1019/2022 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė