Civilinė byla Nr. e2S-538-603/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29603-2025-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;

                                                                                     3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5.

                                                                                                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Treat It Green, uždarosios akcinės bendrovės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innovative Pharma Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Treat It Green“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Innovative Pharma Baltics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės Treat It Green, UAB, 59 091,37 Eur skolos, 1 614,17 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 10,15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis prašomos priteisti (60 745,47 Eur) sumos ribose iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Prašymą grindė ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu bei tuo, kad, tikėtina, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas įvykdyti. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis sudėtinga, atsakovė turi įsiskolinimų valstybės biudžetams, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. Ieškovės vertiniu, tokie duomenys pagrindžia aplinkybę, jog įmonė susiduria su realiais finansiniais sunkumais, neturi galimybių laiku vykdyti prisiimtas prievoles, galimai įsipareigojimų ir finansinių prievolių turi žymiai daugiau negu gauna įplaukų. Ieškovės nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų laisvai disponuoti visomis turimomis piniginėmis lėšomis bei turimu kilnojamuoju turtu, šiomis lėšomis atsiskaityti su kitais kreditoriais, tokiu būdu ne tik išvengdama atsiskaitymo su ieškove, tačiau ir pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eilę. Pagal ieškovei prieinamą informaciją, ieškovė yra pagrindinis atsakovės tiekėjas, o atsakovė savo einamąją veiklą iš esmės finansuoja neatsiskaitydama su ieškove (naudodama ieškovės tiekiamų prekių/paslaugų apyvartą), dėl ko skola ieškovei nuosekliai didėja. Ieškovės teigimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimas būsimo teismo sprendimo neįvykdymas ar itin apsunkintas įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Innovative Pharma Baltics“ prašymą tenkino iš dalies ir taikė atsakovės Treat It Green, UAB, turtui laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas areštuoti 60 745,47 Eur sumos atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ar esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, atsakovei priklausančias turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančiose kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, atsakovės gautinas sumas, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Teismas leido atsakovei areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

4.       Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, vertinamos dvi būtinosios sąlygos -  įsitikinamą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Vertindamas preliminarų patikslinto ieškinio pagrįstumą teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu siekia apginti savo teises. Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė byloje pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovei – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jų reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

6.       Spręsdamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Įvertinęs ieškovės prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį, ginčo sumos dydį bei atsakovės suprastėjusią finansinę situaciją teismas laikė tikėtina aplinkybe, kad atsakovė gali vengti pareigos atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes. Įvertinęs išdėstytą padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7.       Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia nutarė areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, atsakovei priklausančias turtines teises, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 60 745,47 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 2 dalis). Kartu teismas nurodė, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas CPK 668 ir 739 straipsniuose (CPK 145 straipsnio 6 dalis).

8.       Teismas išaiškino, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, todėl nutartį vykdantis antstolis įpareigotinas nustatyti atsakovei konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota (leista) operacijoms atlikti (sumokėti atlyginimus darbuotojams, atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui). Nurodė, kad areštavus lėšas, atsakovei paliekama teisė areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove. Taip pat ieškovei išaiškino, jog nesant duomenų, kiek ir kokio turto turi atsakovė, ji dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atsakovė Treat It Green, UAB, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, prašydama ją panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsti iš esmės – prašymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.       atsakovės interesus varžančio procesinio instituto – turto arešto - taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Todėl spręsdamas ieškovės prašymą teismas privalėjo nuosekliai laikytis šių kriterijų, kai tuo tarpu teismas pripažino pakankamais vien bendro pobūdžio ieškovės teiginius ir abstrakčius duomenis apie tariamai sudėtingą atsakovės finansinę padėtį, nors byloje nėra jokių konkrečių ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus ar realią, o ne hipotetinę, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui;

9.2.       teikdama prašymą ieškovė teismui neatskleidė, jog 2025 m. rugpjūčio 1 d. šalys sudarė susitarimą dėl 59 000 Eur dydžio skolos išdėstymo (Skolos išdėstymo susitarimas), kuriuo buvo nustatytas dešimties mėnesinių įmokų po 5 900 Eur, mokėtinų iki 2026 m. gegužės 31 d. mokėjimo grafikas. Šis mokėjimų grafikas yra galiojantis ir ieškovės neginčijamas, apie jį ieškovei yra žinoma. Tuo atveju, jeigu teismui būtų atskleistas susitarimas, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui būtų vertinta iš esmės kitaip. Tokiu būdu ieškovė faktiškai suklaidino teismą, o pastarasis laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą sprendė neturėdamas visos objektyviam sprendimui būtinos informacijos;

9.3.       atsakovės 2024 m. finansinės ataskaitos patvirtina, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Bendrovės nemokumo riziką kelia būtent šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi atsakovės veiklos pobūdis lemia ypač didelę sezoniškumo įtaką jos pajamoms ir pinigų srautams. Atsakovė verčiasi maisto papildų prekyba, įskaitant prekybą fizinėje parduotuvėje, o rudens-žiemos laikotarpis, ypač metų pabaiga ir prieššventinis laikotarpis, tradiciškai yra pagrindinis sezono pikas, kai reikšmingai padidėja papildų paklausa ir generuojamos didžiausios pajamos. Todėl būtent šiuo metu taikyti griežti suvaržymai itin neigiamai veikia atsakovės ūkinę-komercinę veiklą, apsunkina kasdienę veiklą;

9.4.        laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo imtis kraštutinių suvaržymų, o palikus galioti šiuo metu taikomas priemones, atsakovės veikla ir toliau būtų nepagrįstai varžoma, kas neatitinka teisingos šalių interesų pusiausvyros. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė buvo priversta prašyti pagalbos savo kreditorių, todėl apribojimų taikymas yra akivaizdžiai perteklinis ir iš esmės sutrikdė atsakovės veiklą;

9.5.       ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų ėmusis nesąžiningų veiksmų (pvz., turto perleidimo, įkeitimo ar slėpimo sandorių), kuriais siektų išvengti galimo sprendimo vykdymo. Priešingai, nustatyta, kad atsakovė toliau vykdo normalią ūkinę - komercinę veiklą: nėra duomenų apie jos veiklos nutraukimą ar masto sumažėjimą. Ieškovės nurodyti finansiniai rodikliai taip pat nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Vien tai, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė nebuvo pateikusi 2024 m. finansinių ataskaitų (šiuo metu finansinės ataskaitos yra pateiktos), savaime neįrodo nei jos finansinių sunkumų, nei ketinimo vengti prievolių vykdymo. Taigi, teiginiai dėl grėsmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

10.        Ieškovė UAB „Innovative Pharma Baltics“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1.       teismas, įvertinęs ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, kad ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Atsakovė atskirajame skunde neužsiminė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo galėtų būti nepagrįstas, t. y. atsakovė neginčija nei skolos fakto, nei skolos dydžio, nei kitų skolos susidarymo aplinkybių;

10.2.       atsakovės pateiktas 2025 m. rugpjūčio 1 d. Skolos išdėstymo susitarimas liudija atsakovės visišką finansinį nepajėgumą bei nemokumą ,kadangi pagal minėtą susitarimą nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė neatliko nei vienos įmokos ieškovės naudai. Ieškovė nenutylėjo jokių esminių aplinkybių, turinčių lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi prievolės įvykdymo terminas pagal Susitarimąyra suėjęs ir Susitarime numatytas mokėjimo grafikas nebetaikomas;

10.3.       atsakovė finansiškai nepajėgi vykdyti savo mokestinių prievolių, net ir esant jų įvykdymo terminui atidėtam/išdėstytam. Atsakovė nepateikė informacijos, kokio iš viso dydžio šiai dienai yra mokestinė nepriemoka VMI prie LR FM naudai. Atsakovė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių valstybei, toks mokestinių prievolių nevykdymas patvirtina, kad atsakovė neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus. Atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog bendrovė vykdo realią veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais;

10.4.       atsakovė 2024 m. finansinę ataskaitą pateikė pažeisdamas teisės aktus, todėl nepagrįstai teigiama, jog vadovaujantis 2024 metų finansine atskaitomybe nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, iš pateiktos 2024 metų finansinės atskaitomybės akivaizdu, kad atsakovė yra nemoki ir turi finansinių problemų;

10.5.       atsakovės finansinė padėtis patvirtina neabejotiną, akivaizdžią ir pagrįstą tikimybę (grėsmę), jog su ieškove, jeigu bus priimtas jai palankus teismo sprendimas, nebus atsiskaityta laiku arba galimai nebus visai atsiskaityta. Ieškovės teigimu, tuo atveju, jeigu būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė galėtų laisvai disponuoti visomis turimomis piniginėmis lėšomis bei turimu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, atsakovė gali šiomis lėšomis atsiskaityti su kitais kreditoriais, tokiu būdu ne tik išvengdama atsiskaitymo su ieškove, tačiau ir pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eilę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13.       Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pagal skundžiamoje nutartyje nurodytą eiliškumą areštuotas atsakovės turtas. Taigi, apeliacijos objektas yra nutarties, kuria taikytos atsakovės turtui laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

    Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo abiejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą. Apeliantė iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, neginčija šios nustatytos sąlygos.

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad preliminarus pareikšto ieškinio reikalavimo vertinimas, kai yra sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje poreikio, negali būti tapatinamas su ginčą išnagrinėjus iš esmės teismo padarytomis išvadomis. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra suformulavęs taisyklę, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja (ir neturi nagrinėti) ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Teismas vien preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024, 26 punktas).

17. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė jame suformulavo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami (ieškinio pagrindą), pridėjo įrodymus, kuriais ji sieks įrodinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Todėl ieškinys atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, taip pat nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Tokiu atveju pripažintina, kad šią būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.

      Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimo

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, pagal kurį vertinamas atsakovo sąžiningumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020, 23 punktas).

19. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025, 21 punktas). Atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022, 29 punktas).

20. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės suprastėjusios finansinės padėties aplinkybe, atsižvelgė į ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį, ginčo sumos dydį, laikydamas, jog šios aplinkybės pagrindžia tikimybę, jog  atsakovė gali vengti pareigos atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes. Tuo tarpu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, remdamasi tuo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei tuo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės atliktus nesąžiningus veiksmus bei ketinimą tokius veiksmus atlikti siekiant išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

21. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl galimos atsakovės susidariusios skolos ieškovei, šalys mini 2025 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Skolos išdėstymo susitarimą, ieškovė nurodo, kad atsakovė yra skolinga 59 000 Eur dydžio sumą, tačiau pagal skolos grafiką įmokų neatliko ir neatlieka. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, vien šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ar siekio išvengti prievolių nevykdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo teisių, įrodinėdama jų pažeidimą, gynimo, pats savaime nesuponuoja civilinėje teisėje galiojančios asmenų sąžiningumo prezumpcijos paneigimo. Taigi, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl Skolos išdėstymo susitarimo (ne)vykdymo bei su tuo susijusios kitos aplinkybės yra ginčo iš esmės dalykas, o ne aplinkybė, pagrindžianti galimą atsakovės nesąžiningumą, o kartu ir grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, išaiškinęs, kad aplinkybės, jog atsakovas nėra patenkinęs ieškinio reikalavimo, nėra pakankamas pagrindas atsakovo nesąžiningumui konstatuoti. Atsakovo neatsiskaitymas su ieškove yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą, tačiau savaime nėra prielaida areštuoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1118-912/2023, 24 punktas).

23. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tokios aplinkybės, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutinamos ir nepriskiriamos prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018, 23 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018, 26 punktas; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 13 punktas), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turto, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, paieškoms ar kaupimui. Tuo tarpu ieškovė tiek teikdama prašymą, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą grįsdama būtinybę laikinųjų apaugos priemonių taikymui rėmėsi galimai sunkėjančia atsakovė finansine padėtimi, rėmėsi finansinės atskaitomybės duomenimis, galimai neįvykdyta atsakovės pareiga teikti balansą, tačiau šie duomenys, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką nėra priskiriami prie savaime patvirtinančių grėsmės aplinkybę. Be to, ieškovės argumentai, kuriais išsamiai analizuojama atsakovės finansinė padėtis, vertinama atsakovės galimybė atsiskaityti tiek su ieškove, tiek ir su kreditoriais, galėtų būti pagrindas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, tačiau ne aplinkybė, paneigianti atsakovės sąžiningumo prezumpciją. Kartu pastebėtina ir tai, kad sprendžiant grėsmės sąlygą, priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, galimai suprastėjusi atsakovės finansinė padėtis savaime grėsmės aplinkybės nepatvirtina.

24. Taip pat pažymėtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje ne kartą pasisakyta ir tokiu aspektu, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jo įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių  netaikymas. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020, 29 punktas).

25. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms  taikyti, gali patvirtinti tik duomenys apie atsakovo atliktus (atliekamus) nesąžiningus veiksmus, ketinant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, sumažinti turto masę, turint tikslą ateityje išvengti galbūt ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio dydžio reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022, 26 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai leistų konstatuoti nesąžiningus apeliantės veiksmus, siekiant apsunkinti būsimo galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą ar padaryti vykdymą neįmanomu. Ieškovės nurodomi argumentai dėl galimų atsiskaitymų su kitais kreditoriais, kuriais neva galėtų būti pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, yra hipotetinio pobūdžio argumentas ir savaime taip pat nepatvirtina grėsmės aplinkybės. Taigi, ir jais remtis sprendžiant grėsmės sąlygos egzistavimą, nebuvo teisinio pagrindo.

27. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas sprendimo neįvykdymo grėsmę siejo su didele atsakovei ieškinio reikalavimo suma. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 21 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių apeliantės elgesį ar veiksmus vertinti kaip sukeliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl darytina išvada, kad šį procesinį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti atsakovei (apeliantei) laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip jau neaktualių ir neturinčių įtakos šios bylos išnagrinėjimo rezultatui (t. y. dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, dėl areštuotino turto eiliškumo nenustatymo ir pan.), nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

tenkinti atsakovės atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innovative Pharma Baltics“, juridinio asmens kodas 301674866, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės Treat It Green, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 306367650, atžvilgiu.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Loreta Bujokaitė