Lietuvos apeliacinis teismas

N u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2009 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1115-510/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams A. K. , R. K. , L. D. , K. D. , A. Š. , V. Š. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Trimeda“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. K. , R. K. , L. D. , K. D. , A. Š. , V. Š. , trečiajam asmeniui UAB „Timeda“, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2 915 754,63 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2 915 754,63 Lt sumai areštuoti atsakovams A. K. , R. K. , L. D. , K. D. , A. Š. , V. Š. priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant aprašytais daiktais naudotis, tačiau uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims.

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė 2 915 754,63 Lt sumai areštuoti atsakovams A. K. , R. K. , L. D. , K. D. , A. Š. , V. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.

Atsakovas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. K. turtui.

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo AB SEB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ieškovas AB SEB bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 16 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti, atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties atmesti.

Atsakovas A. K. 2009 m. liepos 24 d. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovų atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi. Atsakovas nurodė, kad atsakovų prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovo naudai buvo įkeistas žemės sklypas, pastatas-viešbutis bei kiti statiniai, esantys adresu Maironio g. 21, Kaune. Atsakovo teigimu, pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. L09-598 įkeisto turto vertė 2009 m. liepos 1 d. yra 3 000 000 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje ieškovo reikalavimai yra 2 915 754,63 Lt, t.y. ieškinio suma yra mažesnė, nei ieškovo naudai įkeisto turto vertė, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai perteklinės.

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nutarė atsakovo A. K. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teismas nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas yra galimas nustačius, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės realiai atlieka savo funkcijas arba yra pakankamos teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškinio tenkinimo atveju.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo prašymą grindžia VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. L09-598, kuria, taikant lyginamosios vertės ir pajamų vertės metodais, nustatyta, kad ieškovui įkeisto turto rinkos vertė 2009 m. liepos 1 d. yra 3 000 000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas savo atsikirtimus grindžia UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KAE-90317, kuria, taikant atkuriamosios vertės ir liekamosios vertės (žemės sklypui) metodus, nustatyta, kad įkeisto turto rinkos vertė 2009 m. kovo 2 d. yra 1 680 000 Lt, o likvidacinė turto vertė – 1 008 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors abi turto vertinimo ataskaitos atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, šiomis vertinimo ataskaitomis nustatyta įkeisto turto rinkos vertė iš esmės skiriasi.

Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, svarbu nustatyti, kuri įkeisto turto vertė realiau atspindi dabartinę rinkos vertę. Teismas pažymėjo, kad visi turto vertinimo ataskaitose nurodyti įkeisto turto vertinimo metodai ir jų deriniai yra taikomi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio pagrindu.

Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. L09-598 pažymėta, kad nustatant objektų vertę lyginamosios vertės metodu, atsižvelgta į šioje vietoje įvykusių panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorių ir rinkoje siūlomų parduoti panašių objektų kainas, vertinamo objekto geografinę padėtį, fizinę būklę, pastato konstrukcijas ir medžiagas, išplanavimą, inžinierinę įrangą, susidėvėjimą ir kitus veiksnius; taikant pajamų vertės metodą buvo remiamasi tikėtinomis nuomos pajamomis, turto savininko išlaidomis ir kapitalizuotomis grynosiomis pajamomis.

Teismas, vertindamas šiuos pasirinktus turto vertinimo metodus, pažymėjo, kad turto vertė turi būti nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra įkeistas komercinis pastatas – viešbutis, kurio statybos baigtumas siekia tik 82 proc., į pačio pastato būklę, viso vertinamo objekto lokalizaciją, iš esmės pasikeitusias nekilnojamojo turto, o ypač komercinės paskirties nekilnojamojo turto, rinkos sąlygas, kurios neatsiejamai susijusios su dabartiniu ekonomikos smukimu, apsunkintą viešbučių ir jų teikiamų paslaugų rinką, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sumažėjimą, pasunkėjusias galimybes tokį įkeistą nekilnojamą turtą parduoti, darytina išvada, kad taikant atkuriamosios vertės ir liekamosios vertės metodus parengta turto vertinimo ataskaita Nr. KAE-90317 realiau atspindi dabartinę įkeisto turto rinkos vertę. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatavo, kad patenkinus atsakovo prašymą ir panaikinus laikinąsias priemones būtų apsunkintas ieškinyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimas, nes pagal dabartinę ieškovui įkeisto turto rinkos vertę ir besikeičiančias rinkos ekonomikos sąlygas šis turtas kaip prievolės užtikrinimo priemonė nėra pakankamas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškinio tenkinimo atveju.

Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog naudojant atkuriamosios vertės ir liekamosios vertės metodą nustatyta turto vertė realiau atspindi dabartinę turto rinkos vertę nei naudojant lyginamosios vertės metodą nustatyta turto vertė, nepagrįsta. Esant sudėtingai situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, realiau turto rinkos vertę leidžia nustatyti lyginamosios vertės metodas, kadangi naudojant šį metodą analizuojamos analogiškų objektų faktinių sandorių kainos. Be to, minėtą teismo išvadą paneigia ir sisteminė teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, analizė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo AB SEB banko į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita parengta 2009 m. kovo 2 d., tuo tarpu atsakovo A. K. pateikta turto vertinimo ataskaita parengta 2009 m. liepos 1 d. ir atspindi atitinkamo turto rinkos vertę būtent šiai datai. Vėlesnis turto vertinimas laikytinas realiau atspindinčiu turto vertę.
2. Net darant prielaidą, kad ieškovo pateikta į bylą jo naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita atspindi realią turto vertę – 1 680 000 Lt, laikinųjų apsaugos priemonių mastas privalėjo būti sumažintas iki sumos, kurią sudaro aukščiau nurodytos turto rinkos vertės bei ieškininių reikalavimų sumos skirtumas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovo A. K. atskirasis skundas nepagrįstas. Ieškovas pažymi, kad jam, siekiančiam gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto, įkeisto bankui, vertės, praktinę reikšmę turės tas įkeisto turto įvertinimas, kuris atspindi šio turto likvidacinę vertę. Ieškovas nurodo, kad ieškovo naudai įkeisto UAB „Timeda“ nekilnojamojo turto likvidacinė turto vertė yra 1 008 000 Lt. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog banko skolininkui UAB „Timeda“ yra iškelta bankroto byla. Ieškovo teigimu, lėšos, gautos realizavus įkeistą įmonės turtą, bus panaudotos ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, bet ir administravimo išlaidų padengimui, todėl ieškovo reikalavimų sumai esant 2 915 754 Lt, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog naudojant atkuriamosios vertės ir liekamosios vertės metodą nustatyta turto vertė realiau atspindi dabartinę turto rinkos vertę, nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. K. prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindė VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. L09-598, kuria, nustatyta, kad ieškovui įkeisto turto rinkos vertė 2009 m. liepos 1 d. yra 3 000 000 Lt, o ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateiktu prašymu, savo atsikirtimus grindė UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KAE-90317, kuria nustatyta, kad įkeisto turto rinkos vertė 2009 m. kovo 2 d. yra 1 680 000 Lt, o likvidacinė turto vertė – 1 008 000 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KAE-90317 parengta taikant atkuriamosios vertės metodą (nustatoma kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas) ir liekamosios vertės metodą (metodas paremtas principu, kad bet kuriame žemės sklype pagal maksimalaus ir geriausio naudojimo kriterijus sukurto nekilnojamojo turto komplekso vertė apima žemės sklypo, statinio ir kapitalo, naudoto statiniui sukurti, vertes), o VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. L09-598 parengta taikant lyginamosios vertės metodą (turto vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į vertinamo turto bei jo analogo skirtumus) bei naudojimo pajamų vertės metodą (turtas vertinamas kaip verslo objektas, duodantis pelną). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad taikant atkuriamosios vertės ir liekamosios vertės metodus parengta turto vertinimo ataskaita Nr. KAE-90317 realiau atspindi dabartinę įkeisto turto rinkos vertę. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad taikant minėtus metodus buvo įvertintas turto fizinis, funkcinis, ekonominis nusidėvėjimas, atsižvelgta į tai, kad pastatas yra užstatytas, įvertinta pati pastato būklė, vertinamo objekto lokalizacija ir pan. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti, ar nėra grėsmės teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui ir ar nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, svarbu atsižvelgti į turto likvidacinę vertę, t.y. priverstinio pardavimo vertę. Tokia vertė yra nustatyta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. KAE-90317. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. L09-598 tiksliau atspindi turto vertę, kadangi ji yra parengta 2009 m. liepos 1 d. duomenimis, o UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KAE-90317 – 2009 m. kovo 2 d., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, mažai tikėtina, kad nekilnojamojo turto vertė, esant dabartinei ekonominei situacijai, per keturis mėnesius būtų padidėjusi.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Timeda“, kuriai priklauso nekilnojamojo turto ataskaitomis vertintas nekilnojamasis turtas, yra iškelta bankroto byla, todėl lėšos, realizavus įkeistą įmonės turtą, bus panaudotos ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, bet ir administravimo išlaidoms padengti. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, todėl atskirojo skundo argumentas dėl perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių buvimo atmestinas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Danutė Gasiūnienė

                                                                                    Kazys Kailiūnas

                                                                                    Marytė Mitkuvienė