Civilinė byla Nr. e2-79-844/2020

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00459-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.;

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai, ieškovui J. V., atsakovei M. P., taip pat jos ir atsakovo M. C. atstovui, advokatui Viktor Ošurkov, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams M. P. ir M. C., atstovaujamiems advokato Viktor Ošurkov, ir atsakovui I. P., dėl skolos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą

nustatė:

Teisme priimtas ieškovo J. V. ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo.

Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. solidariai ieškovo naudai 6082,02 Eur skolą, 4427,71 Eur delspinigių, 1965,41 Eur palūkanų ir 293,84 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc., dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo 2019-05-27 kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Savo reikalavimus ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu grindė nurodydamas, kad pagal paskolos sutartį atsakovai I. P., M. P. ir M. C. iš ieškovo J. V. pasiskolino 27000,00 Lt, kas atitinka 7819,74 Eur, kuriuos jie įsipareigojo ieškovui sugrąžinti solidariai iki 2009-06-02. Atsakovai iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino visos paskolos sumos ieškovui nesugrąžino. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Atsakovai 2010-04-29, ieškovui sugrąžino 6000,00 Lt skolos dalį, kas atitinka 1737,72 Eur.

Pripažintina, kad atsakovai pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai), todėl ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovų negrąžintą 6082, 02 Eur skolą.

Ieškovui 2019-05-27, pateikus teismui pareiškimą dėl 13473,98 Eur prievolės sumos priteisimo, atsakovai 2019-06-13, dalį civilinėje byloje Nr. eL2-3628-844/2019,  2019-05-27, teismo įsakyme nurodytos 13473,98 Eur prievolės sumos, tai yra 998,84 Eur, jam grąžino. Likęs atsakovų negrąžintas prievolės dydis yra 12475,14 Eur, tai ir yra šio ieškinio suma. 

Šiuo konkrečiu atveju sutarties šalys paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovams pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieškovas J. V. turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti 1 proc., dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Toks šalių susitarimas yra sutarties laisvės principo išraiška, jis neprieštarauja delspinigių, kaip minimalių nuostolių kompensacijos, teisiniam reguliavimui, sudarytas rašytine forma (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas sumažino delspinigių dydį 2,5 karto, tai yra nuo 1,00 proc., iki 0,4 proc., už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną ir ieškinyje 4427,71 Eur (6082,02 Eur x 0,004 x 182 dienos) delspinigius paskaičiavo tik už pusės metų (6 mėnesių) laikotarpį, tai yra nuo 2018-11-27 iki 2019-05-27, nors atsakovai ieškovo ir neprašė taikyti senaties termino. 

Ieškovas dėl laiku negrąžintos paskolos patyrė labai didelius nuostolius. 2015-01-01, konvertavus nacionalinę valiutą litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, 2009 m. pradžioje, kada ieškovas suteikė atsakovams paskolą, parduotuvėse buvusios prekių kainos litais dabar, praėjus daugiau kaip 10 metų, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. Ieškovo ieškinyje prašomos priteisti iš atsakovų 12475,14 Eur ieškinio sumos perkamoji galia dabar yra mažesnė, negu 27000,00 Lt.,  2009 metais.

 Paskola buvo trumpalaikė. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą daugiau kaip 10 metų, todėl uždelstas laikotarpis yra daugiau negu 10 kartų ilgesnis, negu buvo suteiktos paskolos laikotarpis. Taip pat manoma, kad atsakovai, prisiimdami paskolos sutartimi įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui. Tai įvertinus, ieškovas laiko, kad jo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga. Todėl ieškovas mano, jog jo reikalavimas priteisti iš atsakovų 4427,71 Eur delspinigių dydis yra pagrįstas.

Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimą, kuris vyksta kiekvieną dieną, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, atsakovai pagal įstatymą privalo mokėti 5,00 proc., dydžio metų palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6. 874 straipsnio 1 dalis). Palūkanos priskaičiuotos taip: 355,64 Eur kompensacinės palūkanos (5,00 proc.) ieškinyje priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2010-04-29, t. y. (7819,74 Eur x5,00 proc. : 365 dienos x 332 dienos) bei 2608,61 Eur – priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-04-30 iki 2018-11-26, t. y. (6082,02 Eur x 5,00 proc. x 8 metai + 6082,02 Eur x 5,00 proc. : 365 d. x 211 dienų). Priskaičiuotų palūkanų dydis sumoje yra 2964,25 Eur. Kadangi atsakovai ieškovo naudai 2019-06-13 sumokėjo 998,84 Eur, tai ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą dėl 1965,41 Eur (2964,25 – 998,84) palūkanų priteisimo. Pagal įmokų paskirstymą (CK 6.54 straipsnis) iš civilinės bylos Nr. eL2-3628-844/2019,  2019-05-27 teismo įsakyme nustatytos dėmenų sumos pirmiausiai grąžinant sumokamos palūkanos.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. V. dar paaiškino, jog ginčo sutartis tarp jo ir atsakovų buvo sudaryta 2009-02-02. Pinigai buvo paskolinti keturių mėnesių laikotarpiui. Patikslino, jog jis niekada neskolina pinigų dešimčiai metų, nes toks paskolos terminas jam yra nepriimtinas. 27000 Lt (7819,74 Eur) jis atsakovams perdavė atsakovų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasirašant paskolos sutartį dalyvavo visi atsakovai. Perduodant pinigus nebuvo pasirašytas pinigų perdavimo – priėmimo aktas, nes ieškovas pasitikėjo atsakovais, be to pinigus jie iš jo skolinosi jau ne pirmą kartą. Nurodė, kad atsakovai neteisingai aiškina, jog šioje byloje minimą paskolos sumą ieškovui J. V. jau grąžino atsakovas I. P., todėl jie jam nėra skolingi. Patikslino, kad jis atsakovui I. P., visiškai pagal kitą, 1999-09-11, sudarytą, paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp jo ir atsakovo I. P., buvo paskolinęs 20000 Lt.. Šią paskolos sumą I. P. jam grąžino 2001 metais, ir dėl šios paskolos jis I. P. neturi jokių pretenzijų. Šios sutarties jis nėra išsaugojęs, nes paskola buvo sugrąžinta.

 Šioje byloje jis savo reikalavimus atsakovams kildina iš 2009-02-02, sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovų. Dėl paskolos pagal šią sutartį į jį kreipėsi atsakovė M. P.. Atsimena, kad negalėdami laiku grąžinti 27000 Lt., atsakovai prašė pratęsti paskolos grąžinimo terminą. Ieškovas tam neprieštaravo ir paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2010-10-02. 2010-04-29, atsakovai jam, pagal šią sutartį, grąžino 6000 Lt (1737,72 Eur). Grąžinę šią paskolos dalį, atsakovai jam liko skolingi dar 21000 Lt (6082,02 Eur). Nuo 2010-04-29, atsakovai jam negrąžino nė dalies likusios paskolos. 2019-05-27, jis kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl minimos skolos priteisimo iš atsakovų. 2019-05-27, teismas išdavė jam teismo įsakymą. Po šio teismo įsakymo išdavimo M. P. jam dar grąžino 998,84 Eur. Ši aplinkybė, ieškovo manymu, įrodo, jog atsakovai pripažįsta jų įsiskolinimą jam pagal 2009-02-02, paskolos sutartį. Patikslino, kad atsakovė M. P. jam dar yra skolinga pagal 8 (aštuonias) paskolos sutartis. Ji tai ir pati pripažįsta, nes ji pati savo ranka yra sudariusi paskolų lentelę, kurią ieškovas yra pateikęs į šią bylą. Patikslino, kad 2009-02-02, paskolos sutartyje nėra jo parašo, nes jis paskolos sutartyse nepasirašydavo. Nežino, kodėl minimoje paskolos sutartyje nėra nurodyta paskolos sudarymo data.    

Tiksliai patvirtino, kad jis tikrai yra paskolinęs minimą pinigų sumą atsakovams, ir jie jo prašomos paskolos dalies jam nėra grąžinę. Mano, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis, klaidina teismą ir todėl jiems turėtų būti paskirtos jo prašomos minimalios simbolinės baudos.

Dar patikslino, kad tiksliai neatsimena, kada minima sutartis buvo sudaryta. Kad sutartis buvo sudaryta 2009-02-02, jis tik spėja. Tačiau, mano, kad sutartis buvo sudaryta būtent 2009-02-02. Teigia, kad sutarties tekstą rašė atsakovė M. P. ir jis nepastebėjo, kad sutartyje nėra jos sudarymo datos. Įrodymų, kad jam, pagal šią sutartį buvo grąžinti 6000 litų, jis neturi. Kaip šios paskolos dalį 998,84 Eur, kuriuos jis gavo iš M. P., jis įskaičiavo į palūkanas, o ne į skolos sumą, todėl negrąžinta paskolos suma yra 6082,02 Eur, ir tai jis nurodė ieškinyje. Tokį įskaitymą jis padarė vadovaudamasis CK įtvirtintomis taisyklėmis. Delspinigius jis paskaičiavo už 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, o palūkanas jis paskaičiavo neteisingai, nes viršijo penkerių metų laikotarpį. Sutinka, kad palūkanos būtų paskaičiuotos už penkerių metų laikotarpį, kaip to ir prašo atsakovai. Teigia, kad jis niekada neskolino pinigų dešimčiai metų. Teigia, kad M. P. pirmą kartą iš jo pinigus pasiskolino kartu su J., o po to jau pinigus skolinosi kartu su I. P. ir M. C.. Rašteliais B4, B5, B6 buvo tęsiami šioje byloje minimos paskolos terminai. Atsakovai daugiau jam nėra grąžinę pinigų pagal šioje byloje minimą sutartį, negu jis yra nurodęs. Patvirtino, kad pagal raštelius (pakvitavimus) Nr. B1, 2009-03-04, Nr. B2, 2009-04-02, Nr. B3, 2009-05-02, iš M. P. yra gavęs 1500 Lt (434,43 Eur). Tarp jo ir atsakovės M. P. buvo sudaryta apie dešimt paskolų sutarčių. Tik dvi atsakovė yra įvykdžiusi geranoriškai. Atsakovė imdama iš jo naujas paskolas, jam grąžindavo kitas paskolas. A. M. P. 2019-06-13, jam grąžino 998,84 Eur grynaisiais.   

A. M. P., M. C. su ieškovo reikalavimais nesutinka. Mano, kad jie yra nepagrįsti.

Teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovo J. V. ieškinio reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir neteisėti. CK 1.125 straipsnio, 1.126 straipsnio, 1.127 straipsnio, 1.131 straipsnio, 1.135 straipsnio tvarka prašo taikyti ieškovo J. V. pateiktam ieškiniui dėl skolos, delspinigių, kompensacinių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. ieškinio senaties terminą ir ieškovo J. V. ieškinį atmesti dėl pareikšto ieškinio senaties termino pabaigos. Ieškovas J. V. pateikiant teismui savo 2019-06-25 ieškinį, be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Kaip matyti, iš pridėto prie ieškovo J. V. ieškinio paskolos dokumento - sutarties, joje nurodytas skolos grąžinimo terminas - iki 2009-06-02. Taigi, šioje paskolos sutartyje prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas - iki 2009-06-02, imtinai, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės vykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis) t. y. nuo 2009-06-03, o baigėsi 2019-06-03, imtinai. Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties termino ieškovas J. V. nepateikė. Be to, kaip matyti iš ieškovo J. V. pateiktos paskolos sutarties, jo atžvilgiu tariamai padarytas pažeidimas (skolos negrąžinimas) nėra tęstinis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Todėl jo ieškinys turi būti atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies tvarka dėl ieškinio senaties termino pabaigos. 

2019-05-27, kreditorius J. V. pateikė teismui skolininkų I. P., M. P. ir M. C. atžvilgiu pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taigi, ieškovas J. V. pats, savarankiškai ir savanoriškai pasirinko savo tariamai pažeistų teisių gynybos būdą, nors CPK 431 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimui taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Be to, CPK 432 straipsnis nustato, kad jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Ta aplinkybė, kad ieškovas J. V. CPK 439 straipsnio 3 dalies, 135 straipsnio tvarka po savo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį pateikė teismui tik 2019-06-25, ir jo ieškinys teisme buvo priimtas, visiškai nepratęsia, nesustabdo ir neatnaujina CK 1.125 straipsnyje nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino bei sutrumpinto ieškinio senaties termino atskiriems rūšių reikalavimams.

Ieškovas J. V. savo ieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių, kompensacinių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. grindžia pridėta paskolos sutartimi, kurios, jo teigimu, atsakovai tariamai neįvykdė, praleido prievolės įvykdymo terminą ir negrąžino jam visos paskolos sumos.

Tai netiesa. Pagal pridėtą paskolos sutartį, skola ieškovui J. V. buvo visiškai grąžinta. Ieškovas J. V. tyčia klaidina teismą, teigiant savo 2019-06-25 ieškinyje, kad jam tariamai pagal pridėtą paskolos sutartį nebuvo grąžinta visa paskolos suma. Tokiu būdu ieškovas J. V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita. 

1999 m. rugsėjo mėnesį atsakovas I. P. kreipėsi į ieškovą J. V. dėl 20000,00 Lt paskolos sumos gavimo. Ieškovas J. V. sutiko paskolinti atsakovui I. P. šiuos pinigus, tačiau pareikalavo iš atsakovo I. P., kad surašytame paskolos dokumente - sutartyje turi būti nurodyta ne 20000,00 litų (realiai skolinama atsakovui I. P. piniginė suma), o 27000,00 litų paskolos suma, bei šiame paskolos dokumente paskolos gavėju turi būti nurodytas ir paskolos dokumentą pasirašyti ne tik vienas paskolos gavėjas - atsakovas I. P., bet ir kiti asmenys, kurie ieškovo reikalavimu privalo solidariai atsakyti už 27000,00 litų paskolos sumos grąžinimą.

A. I. P. paskolos suma, dėl sunkios turtinės padėties, buvo labai reikalinga. Todėl paskolos sumos gavimui atsakovas I. P. įkalbėjo kitus atsakovus: t. y. atsakovo dukrą M. P. bei dukros draugą M. C. pasirašyti kartu su juo paskolos dokumentą. A. I. P. pareiškė kitiems atsakovams, kad jis visą gautą paskolą greitai ir savarankiškai grąžins ieškovui J. V..  1999 m. rugsėjo mėnesį, t. y. paskolos dokumento - sutarties surašymo metu, atsakovo I. P. dukrai - atsakovei M. P. buvo tik 22 metai, kitam atsakovui M. C. buvo 24 metai. Nei įgūdžių, nei patirties bei žinių paskolos sandoriuose šie asmenys neturėjo. Ieškovas J. V. nuolatos skolina pinigus kitiems asmenims neturėdamas jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto jo vardu leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokią komercine veikla. Neigiamų pasekmių minėtas asmuo paskolos gavėjams - atsakovams neaiškino, savo nuožiūra pats paskolos dokumentus surašinėjo arba diktavo paskolos dokumentų tekstus paskolos gavėjams. 1999 m. rugsėjo 11 d. Visagino mieste atsakovas I. P. savo asmeninių poreikių tenkinimui pagal paskolos dokumentą - sutartį pasiskolino iš J. V. tariamai 27000,00 Lt, nors realiai gavo iš J. V. tik 20000,00 Lt paskolos sumą. Šią paskolos sutartį parengė ieškovas J. V.. Šią sutartį pasirašė paskolos gavėjas - atsakovas I. P. bei atsakovai M. P. ir M. C.. Po paskolos sutarties pasirašymo atsakovas I. P. gavo iš ieškovo J. V. 20000,00 Lt. Kiti atsakovai - M. P. ir M. C. jokių piniginių lėšų ir/arba kitos naudos pagal paskolos dokumentą - sutartį nei iš ieškovo J. V., nei iš atsakovo I. P. negavo. Priešingai šioje byloje neįrodyta. 2001 m. balandžio 17 d., atsakovas I. P. pagal paskolos sutartį grąžino ieškovui J. V. 20000,00 Lt. Tai įrodo pridėtas prie šio atsiliepimo į ieškinį ieškovo J. V. surašytas 2001-04-17, pakvitavimas, kuriame nurodyta: „Pakvitavimas, Aš, J. V., gavau iš I. P., 20000 litų, 2001-04-17, kurios jam buvau paskolinęs 1999-09-11. 2001-04-17 parašas /J. V./“, bei atsakovo I. P. 2001-04-17 raštas, kuriame nurodyta: „Aš I. P., 2001-04-17 grąžinau J. V. 20000 litų skolą, paimtą 1999-09-11. 2001-04-17, I. P. parašas“.

Tą aplinkybę, kad pagal paskolos sutartį paskolos gavėjas - atsakovas I. P. gavo iš ieškovo J. V. ne 27000,00 Lt, o tik 20000,00 Lt paskolos sumos įrodo ieškovo J. V. surašyto 2001-04-17 pakvitavimo tekstas, kuriame nurodyta, kad ieškovas J. V. gavo iš I. P. ne skolos dalį, o 20000 litų (dvidešimt tūkstančių Lt) 2001-04-17, kurios jam buvo paskolinęs 1999-09-11.

Be to, ieškovas J. V., išskyrus pridėtus prie jo 2019-06-25, ieškinio paskolos sutarties, jokių kitų įrodymų patvirtinančių paskolos sumos perdavimą atsakovams šioje byloje nepateikė. Ieškovas J. V. nepateikė nei piniginių lėšų priėmimo-perdavimo akto iš ieškovo atsakovams pagal paskolos sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokesčių dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) atsakovams.

Pažymi, kad ieškovo J. V. pateikta paskolos sutartis neatitinka rašytinio sandorio sudarymo reikalavimų, o būtent paskolos sutartyje nenurodyta nei šio dokumento surašymo data, nei dokumento surašymo vieta bei šiame paskolos dokumente nenurodyti net ieškovo duomenys. Pateiktas paskolos dokumentas pavadintas - sutartimi, ieškinyje pavadintas - „paskolos sutartimi“ tačiau šioje taip vadinamojoje - „sutartyje“ nėra kitos šalies, t. y. paskolos davėjo - ieškovo J. V. duomenų ir jo parašo (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Pateiktoje paskolos sutartyje nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasirašytas paskolos dokumento tekstas bei ar atitinka ši sutartis jų laisvai valiai (CK 1.64 straipsnis).

Ieškovas 2019-06-25, ieškinyje taip pat nenurodė kada, kur, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas pateiktas paskolos dokumentas - sutartis.

Ieškovas J. V. 2019-06-25 ieškinyje 20000,00 Lt (kas atitinka 5792,40 Eur) paskolos sumos grąžinimo fakto pagal jo surašytą 2001-04-17 pakvitavimą nenurodė. Vietoje to, ieškovas J. V. savo pateiktame 2019-06-25 ieškinyje nurodė, kad atsakovai tariamai 2010-04-29, jam sugrąžino pagal pridėtą paskolos sutartį tik skolos dalį - 6000 Lt., kas atitinka 1737,72 Eur.

Pažymėjo, kad ieškovas J. V. jokių kitų mokėjimų dokumentų patvirtinančių 6000,00 Lt piniginių lėšų jam grąžinimą nepateikė, tačiau savo pasirašytu 2019-06-25 ieškiniu patvirtino, kad jam pagal paskolos sutartį buvo grąžinta 6000,00 Lt skolos dalį, kas atitinka 1737,72 Eur. Todėl ieškovas J. V. neįrodė, kad ši piniginė suma pagal paskolos sutartį jam buvo grąžinta būtent 2010-04-29.

Pranešė, kad 6000,00 Lt paskolos dalis ieškovui J. V. buvo grąžinta iki paskolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. iki 2009-06-02, pagal paskolos sutartį. Priešingai šioje byloje neįrodyta. Be to, ieškovas J. V. savo pateiktame teismui 2019-06-25 ieškinyje nurodė, kad atsakovai jo naudai 2019-06-13 taip pat sumokėjo 998,84 Eur. Tokiu būdu ieškovas J. V. pats patvirtina 998,84 Eur (kas atitinka 3448,80 Lt) piniginių lėšų gavimo faktą iš atsakovų. Jokių kitų mokėjimo dokumentų patvirtinančių 998,84 Eur piniginių lėšų grąžinimo jam faktą, pagal pridėtą paskolos sutartį ieškovas šioje byloje nepateikė. Todėl ieškovas J. V. neįrodė, kad ši piniginė suma pagal paskolos sutartį jam buvo grąžinta būtent 2019-06-13.

Nurodė, kad 998,84 Eur, ieškovui buvo grąžinti iki paskolos grąžinimo termino pabaigos pagal paskolos sutartį t. y.  iki 2009-06-02. Priešingai šioje byloje neįrodyta.

Apie tai, kad atsakovas I. P. 2001-04-17 grąžino pagal paskolos sutartį ieškovui J. V. 20000 Lt, atsakovai M. P. ir M. C. sužinojo tik po ieškovo J. V. ieškinio gavimo, nes su atsakovu I. P. gyvenančiu užsienyje – Baltarusijos Respublikoje, nebendravo, o ieškovas J. V. 20000,00 Lt grąžinimo faktą pagal paskolos sutartį nuslėpė ir kitiems atsakovams apie 20000,00 Lt gavimą nepranešė.

Piniginių lėšų grąžinimo faktą ieškovui J. V. pagal paskolos sutartį taip pat įrodo tokie mokėjimo dokumentai pridėti prie šio atsiliepimo į ieškinį: ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-06-19, pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-07-17 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-08-08 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-09-25 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-10-30 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-11-26 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2007-12-27 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2008-01-25 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2008-02-27 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2008-03-26 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P.; ieškovo J. V. surašytas rusų kalba 2008-04-27 pakvitavimas dėl 80,00 Lt skolos dalies gavimo iš atsakovės M. P..

Šiuose pakvitavimuose ieškovo J. V. bendra gauta piniginių lėšų suma sudaro 880,00 Lt (254,86 Eur).

Kaip matyti iš ieškovo J. V. surašytų mokėjimo dokumentų datų (nuo 2007-06-19 iki 2008-04-27), pastarasis gavo pinigus iš atsakovės M. P. paskolos padengimui iki nustatytos paskolos sutartyje paskolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. iki 2009-06-02, o tai reiškia, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas  bendrasis ieškinio senaties terminas (prasidėjo 2009-06-03 ir baigėsi 2019-06-03) nebuvo nutrauktas CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Priešingai šioje byloje neįrodyta. Taigi, ieškovui J. V. pagal paskolos sutartį buvo grąžinta: iki paskolos grąžinimo termino pabaigos pagal paskolos sutartį (t. y. iki 2009-06-02), 2001-04-17 - 20.000,00 Lt kas atitinka 5792,40 Eur: iki paskolos grąžinimo termino pabaigos pagal paskolos sutartį (t. y. iki 2009-06-02) 6,000,00 Lt, kas atitinka 1737,72 Eur; iki paskolos grąžinimo termino pabaigos pagal paskolos sutartį (t. y. iki 2009-06-02) už laikotarpį nuo 2007-06-19 iki 2008-04-27 - 880,00 Lt, kas atitinka 254,86 Eur; iki paskolos grąžinimo termino pabaigos pagal paskolos sutartį (t. y. iki 2009-06-02), 998,84 Eur (3448,80 Lt).  Bendra grąžinta ieškovui J. V. pagal paskolos sutartį suma yra 8783,82 Eur. Todėl, ieškovui J. V. pagal pateiktą paskolos sutartį dėl 27000,00 Lt paskolos, iki šios paskolos grąžinimo termino pabaigos (t. y. iki 2009-06-02) buvo grąžinta 30328,80 Lt (8783,82 Eur). Atsakovai jokių įsiskolinimų ieškovo J. V. atžvilgiu pagal paskolos sutartį neturi. Priešingai, ieškovui J. V. pagal paskolos sutartį buvo permokėta 3328,80 Lt (964,08 Eur). Paskaičiavimas: 30328,80 Lt - 27000,00 Lt — 3328,80 Lt (3328,80 Lt : 3,4528 = 964,08 Eur). Mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti paskirta bauda už atsakovų atžvilgiu nesąžiningai pareikštą civilinį ieškinį.

Teismo posėdžio atsakovai M. P. ir M. C. atsiliepime nurodytas aplinkybes palaikė. M. P. dar paaiškino, jog ji pinigų iš J. V., kartu su M. C., skolinosi šešis kartus. Jos tėvas I. P. pinigus iš J. V. skolinosi tik vieną kartą ir tai buvo 20000 Lt., suma. Jos tėvui skolinantis šiuos pinigus dalyvavo ir ji, kartu su M. C.. Ji kartu su M. C., kaip laiduotojai pasirašė paskolos sutartyje. Kad sutartyje pasirašo kaip skolininkai, nemanė. Atsimena, kad pinigai buvo paskolinti jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos tėvas gerai uždirbdavo ir tokia pinigų suma nebuvo jam didelė, kad jos negrąžinti. Paminėjo, jog surašant ir pasirašant paskolos sutartį dalyvavo ir jos motina. Tėvui J. V. paskolino realiai 20000 litų, tačiau paskoloje nurodė, kad skolina 27000 litų. Tie 7000 litų, tai procentai. Sutartis dėl 20000 litų paskolos buvo sudaryta 1999-09-11. Šiuos pinigus J. V. tėvui skolino dešimčiai metų. Sutinka, jog šios paskolos grąžinimo terminai J. V. buvo pratęsti, kaip ir nurodyta byloje esančiuose dokumentuose. Paskolos teksto ji neskaitė. Sutarties tekstą rašė jos tėvas I. P., o jos turinį padiktavo J. V.. Žino, kad jos tėvas šią 20000 litų skolą J. V. grąžino 2001-04-17. Ji nei pinigų perdavime, kada J. V. jos tėvui perdavė skolinamus pinigus, nei pinigų grąžinime, kada jos tėvas grąžino J. V. paskolą, nedalyvavo. Žino, kad jos tėvas I. P., J. V. grąžino tik 20000 litų, o 7000 litų taip ir liko negrąžinti. Todėl ji už tėvą norėjo J. V. grąžinti tuos 7000 litų. 7000 litų, ji J. V. norėjo atiduoti dalimis, todėl jam perduodavo po 80 litų. 80 litų J. V. ji yra perdavusi vienuolika kartų. Šiuo pinigus ji perdavė 2007-2008 metais pagal šią sutartį. M. P. patvirtino, kad J. V. į bylą pateikta jos įsiskolinimų jam lentelė sudaryta jos ranka, tačiau lentelėje nurodyti įrašai yra tik jos pamąstymai. Ši lentelė, jos darbovietėje, buvo perduota J. V.. Lentelėje esantis įrašas „su tėvu“, reiškia, jog pinigus iš J. V. ji skolinosi ne su tėvu I. P., o su savo krikšto tėvu, kurį taip pat vadina tėvu. Pinigus iš J. V. skolinosi ir su drauge J. 998,84 Eur ji J. V. grąžino pagal į bylą pateiktus šešis raštelius, po 500 litų. Tuos raštelius J. V. iš jos paėmė šiais metais, kada buvo jau priimtas teismo įsakymas. Jie kalbėjosi dėl to. J. V. sakė, kad pagalvos. Jis galvojo parą, tada surašė raštelį ir davė jai pasirašyti. Ji pasirašė. Tiksliai žino, kiek pinigų yra pasiskolinusi iš J. V. ir pagal kokias paskolos sutartis.  

Dar paminėjo, kad šioje byloje minima sutartis nebuvo sudaryta 2009-02-02. Ši sutartis buvo sudaryta 1999-09-11. Teigia, kad rašteliais B1, B2, B3 ji grąžino J. V. po 500 litų pagal šią sutartį. Teigia, kad pagal šioje byloje minimą sutartį, ji J. V. grąžino 8783,82 Eur. Nepalaiko reikalavimo taikyti senaties terminą šioje byloje, nes 6000 litų suma J. V. buvo perduota 2010 metų balandžio mėnesį. Teigia, kad 998,84 Eur ji ieškovui J. V. grąžino 2009 metais, dalimis po 500 litų. Po 500 litų, ji J. V. davė šešis kartus. Tai patvirtina byloje esantys pakvitavimai. Tuos pakvitavimus ji buvo grąžinusi J. V.. Po 500 litų ji J. V. davė 2009-03-04, 2009-04-02, 2009-05-03, 2009-07-15, 2009-08-15, 2009-10-02. Jos tėvas iš J. V. skolinosi pinigus tik vieną kartą. Tėvas iš J. V. skolinosi pinigus, nes bankas jam nesuteikė paskolos. Pasirašydama paskolos sutartį, M. P. net negalvojo, kad bus kažkokios problemos. Žino, kad byloje minima tėvo paskola (1999-09-11) nebuvo grąžinta laiku. Nežino, ar buvo tęsiamas sutarties (1999-09-11) grąžinimo terminas. Ji nežino, kodėl J. V. rašė raštelius, kad tęsia, šioje byloje minimos paskolos (2009 metų) grąžinimo terminus. 2019-06-10, ji buvo susitikusi su J. V. dėl skolos grąžinimo. Jis buvo atėjęs pas ją į darbą. Kad 1999-09-11, jos tėvo imta paskola J. V. buvo grąžinta 2001 metais, ji sužinojo tik 2008 metais. Apie tai jai pasakė jos tėvas. Žino, kad skola buvo atiduota ne visa. Buvo grąžinta tik 20000 Lt. Dar buvo negrąžinta 7000 Lt. Tėvas į Baltarusijos Respubliką išvažiavo apie 2006 metus. Teigia, kad 20000 Lt, J. V. buvo grąžinti 2001-04-17. Ji J. V. yra perdavusi 880,00 Lt., 3000 Lt ir 6000 Lt. Kada ji 2019 metų birželį susitiko su J. V. jis jai pasakė, kad jų skola jam yra 27000 Lt. Paminėjo, kad byloje esanti jos ranka sudaryta paskolų lentelė yra tik juodraštis. Lentelė buvo sudaryta 2010 metais. Šią lentelę ji paliko ieškovui. Dar paaiškino, kad ji 2019-06-13, neperdavė J. V. 998,84 Eur grynaisiais. Ji, per laikotarpį nuo 2009-03-04 iki 2009-10-02, J. V. yra grąžinusi 3000 Lt (868,86 Eur), kaip dalį skolos pagal 1999-09-11 sutartį, ir kada ji 2019-06-14, buvo susitikusi su ieškovu J. V. jo prašė patvirtinti, kad jis jai raštiškai parašytų, jog 3000 Lt ji jam yra grąžinusi. Su tokiu jos prašymu J. V. sutiko ir todėl 2019-06-14, pakvitavime padarė įrašus Nr. B1 2009-03-04; Nr. B2 2009-04-02; Nr. B3 2009-05-02; Nr. B4 2009-07-15; Nr. B5 2009-08-15; Nr. B6 2009-10-02. Tačiau ji nepastebėjo, jog J. V. neteisingai 2019-06-14, pakvitavime nurodė jos jam grąžintą pinigų sumą ir kad ši skolos dalis yra grąžinama pagal civilinę bylą Nr. eL2-3628-844/2019.        

A. M. C., 2019-12-03, vykusio posėdžio metu dar paaiškino, kad paskolos sutartis dėl 27000 Lt., buvo pasirašyta 1999-09-11. Paskolą iš J. V. ėmė M. P. tėvas I. P., o jis su M. P. šioje sutartyje pasirašė kaip laiduotojai. Atsimena, kad 1999-09-11, 20000 Lt., į I. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atnešė J. V.. J. V. padiktavo paskolos sutarties tekstą, o kas rašė paskolos tekstą M. C. neatsimena. Matė, kad sutartyje parašyta 27000 Lt., suma. M. C. suprato, kad 7000 Lt., tai procentai. M. C. nežino, kuriam laikui I. P. skolinosi pinigus iš J. V.. Žino, kad šios paskolos grąžinimu rūpinosi I. P. ir M. C. šios paskolos grąžinimo aplinkybės nebuvo įdomios. Kad paskolos grąžinimo terminai buvo tęsiami jam nėra žinoma. Mano, kad I. P. jau yra grąžinęs minimą paskolą J. V.. A. M. P. sudarytą paskolų lentelę jam nėra nieko žinoma. J. V. dėl paskolų grąžinimo labiau bendravo su M. P., o ne su juo. Patvirtino, kad pirmą kartą su M. P. skolinosi iš J. V. pinigus kažkur 2006 metais, o gal 2008 metais. Mano, kad J. V. ieškinys turi būti atmestas.        

A. M. P. ir M. C. atstovas advokatas Viktor Ošurkov su tokia savo atstovaujamųjų pozicija sutiko ir prašo ieškovo ieškinį atmesti.

2020-01-29, teismo posėdyje nedalyvavo atsakovas M. C.. Jis apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, jo teises ir teisėtus interesus teisme atstovavo advokatas Viktor Ošurkov. 

Į teismo posėdžius, vykusius 2019-12-03 ir 2020-01-29 neatvyko atsakovas I. P., kuris apie teismo posėdžių laiką ir vietą informuotas tinkamai. Teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta be atsakovo I. P. dalyvavimo teismo posėdžiuose.

A. I. P. teismui yra pateikęs atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo J. V. ieškinio reikalavimais nesutinka. Jame nurodė, kad vadovaujantis CK 1.125, 1.126, 1.127, 1.131, 1.135 straipsniuose nustatyta tvarka, prašo taikyti ieškovo J. V. pateiktam ieškiniui dėl skolos, delspinigių, kompensacinių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. ieškinio senaties terminą ir ieškovo J. V. ieškinį atmesti dėl pareikšto ieškinio senaties termino pabaigos. Ieškovas J. V. pateikiant teismui 2019-06-25 ieškinį, be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Kaip matyti, iš pridėto prie ieškovo J. V. ieškinio paskolos dokumento - sutarties, joje nurodytas skolos grąžinimo terminas - iki 2009-06-02. Taigi, šioje paskolos sutartyje prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas - iki 2009-06-02. Tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės vykdymo terminui t. y. nuo 2009-06-03, o baigėsi 2019-06-03. Ieškovas J. V. pateikiant teismui savo ieškinį tik 2019-06-25, be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties termino ieškovas J. V. byloje nepateikė. Be to, kaip matyti iš ieškovo J. V. pateiktos paskolos sutarties, jo atžvilgiu tariamai padarytas pažeidimas (skolos negrąžinimas) nėra tęstinis. Todėl jo ieškinys turi būti atmestas dėl ieškinio senaties termino pabaigos.

Ieškovas J. V. savo ieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių, kompensacinių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. pagrindžia pridėtu paskolos dokumentu - sutartimi, kuri jo teiginiu atsakovai tariamai neįvykdė, praleido prievolės įvykdymo terminą ir negrąžino jam visos paskolos sumos. Šie ieškovo J. V. teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Pagal pridėtą paskolos sutartį, skola ieškovui J. V. buvo visiškai grąžinta iki skolos gražinimo termino pabaigos, t. y. iki 2009-06-02. Ieškovas J. V. tyčia klaidina teismą, teigiant savo pareikštame teismui 2019-06-25 ieškinyje, kad jam tariamai pagal pridėtą paskolos sutartį nebuvo grąžinta visa paskolos suma. Tokiu būdu ieškovas J. V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti jo ir atsakovų sąskaita. 1999 m. rugsėjo 11 d., Visagino mieste dėl sunkios turtinės padėties savo asmeninių poreikių tenkinimui, jis pasiskolino iš J. V. 20000 Lt, nors paskolos dokumente - sutartyje pagal J. V. nurodymą buvo nurodyta 27000 Lt, paskolos suma. Šį paskolos dokumentą parengė ieškovas J. V.. Pagal ieškovo nurodymą, paskolos sutartį pasirašė jis bei jo dukra - atsakovė M. P. ir jos draugas M. C.. Po paskolos sutarties pasirašymo ieškovas J. V. perdavė I. P. 20000 Lt. Kiti atsakovai - M. P. ir M. C. po paskolos sutarties pasirašymo jokių piniginių lėšų ir/arba kitos naudos nei iš ieškovo J. V., nei iš I. P. negavo. Tą aplinkybę, kad pagal paskolos sutartį I. P. gavo iš ieškovo J. V. ne 27000 Lt, o tik 20000 Lt paskolos sumą, įrodo ieškovo J. V. surašyto 2001-04-17 pakvitavimo tekstas, kuriame nurodyta, kad ieškovas J. V. gavo iš I. P. ne skolos dalį, o 20000 litų, 2001-04-17, kuriuos jam buvo paskolinęs 1999-09-11. Ieškovas J. V., išskyrus pridėto prie jo 2019-06-25 ieškinio paskolos dokumento - sutarties, jokių kitų įrodymų patvirtinančių 27000 Lt paskolos sumos perdavimą atsakovams šioje byloje nepateikė. Ieškovas J. V. nepateikė nei piniginių lėšų priėmimo - perdavimo akto iš ieškovo atsakovams pagal paskolos sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokesčių dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) atsakovams. Ieškovas nepateikė šioje byloje Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto jo vardu liudijimo (pažymėjimo) vykdyti tokią komercinę veiklą kaip nuolatinis pinigų skolinimas kitiems asmenims ir iš tokios veiklos pelno gavimą. 2001 m. balandžio 17 d., pagal pateiktą šioje byloje paskolos sutartį jis grąžino ieškovui J. V. 20000,00 Lt. Tai įrodo pateikti šioje byloje dokumentai: ieškovo J. V. surašytas 2001-04-17 pakvitavimas, kuriame nurodyta: „Pakvitavimas, Aš, J. V., gavau iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20000 litų (dvidešimt tūkstančių Lt) 2001-04-17, kuriuos jam buvau paskolinęs 1999-09-11. 2001-04-17 parašas /J. V./“ bei jo (t. y. atsakovo I. P.) 2001-04-17 raštas, kuriame nurodyta: „Aš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2001-04-17 grąžinau J. V. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų skolą, paimtą 1999-09-11. 2001-04-17, I. P. parašas“.

Pranešu, kad pagal paskolos sutartį likusi paskolos suma (7000,00 Lt) ieškovui J. V. taip pat buvo grąžinta iki skolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. iki 2009-06-02. Priešingai šioje byloje neįrodyta. Piniginių lėšų grąžinimo faktą pagal paskolos sutartį patvirtino ir pats ieškovas J. V., kuris savo pateiktame teismui 2019-06-25 ieškinyje nurodė, kad jam pagal paskolos sutartį buvo grąžinta 6000 Lt ir 998,84 Eur (3448,80 Lt). Nagrinėjant ieškovo J. V. pareikštą 2019-06-25 ieškinį, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jam teko 1999-09-11 skolinti pinigus iš J. V. dėl sunkios turtinės padėties, nei įgūdžių, nei patirties ir žinių skolinimo srityje jis neturėjo. Priešingai ieškovas J. V. skolino ir skolina pinigus kitiems asmenims nuolatos ir profesionaliai, neturėdamas jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto jo vardu leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokia komercine veikla. Pažymėjo, kad ieškovo J. V. pateikta šioje byloje paskolos sutartis neatitinka civilinio kodekso reikalavimų, nes joje nenurodyta nei šio dokumento surašymo data, nei dokumento surašymo vieta bei šiame paskolos dokumente nenurodyti net ieškovo duomenys, išskyrus jo vardo pirmą raidę ir pavardę. Pateiktas paskolos dokumentas pavadintas - sutartimi, ieškinyje pavadintas - „paskolos sutartimi“ tačiau šioje taip vadinamojoje - „sutartyje“ nėra kitos šalies, t. y. paskolos davėjo - ieškovo J. V. duomenų bei jo parašo (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Pateiktame paskolos sutartyje nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasirašytas paskolos dokumento tekstas bei atitinka ši sutartis jų laisvai valiai (CK 1.64 straipsnis). Ieškovas savo 2019-06-25 ieškinyje taip pat nenurodė kada, kur, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta pateikta paskolos sutartis. A. I. P. gyvena Baltarusijos Respublikoje. Apie tai, kad jis 2001-04-17, grąžino ieškovui J. V. 20000 Lt, pranešė kitiems atsakovams, kai sužinojo, kad J. V. pateikė teismui jo ir kitų atsakovų atžvilgiu savo 2019-06-25 ieškinį. Ieškovas J. V. 20000 Lt grąžinimo faktą pagal paskolos sutartį nuslėpė ir kitiems atsakovams apie šios piniginės sumos gavimą nepranešė bei savo ieškinyje nenurodė. Prašo byla nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir dėl senaties. Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovo I. P., naudai visas patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti J. V. baudą.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Įrodymai byloje

Byloje yra sutartis, pasirašyta M. P., I. P. ir M. C., kurios turinyje nurodyta, kad I. P., M. P. ir M. C., gyvenantys (duomenys neskelbtini), pasiskolino iš J. V. 27000 litų. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2009-06-02. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigoja mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos.

Byloje yra rašteliai: Nr. 1A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-06-19; Nr. 2A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-07-17; Nr. 3A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-08-08; Nr. 4A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-09-25; Nr. 5A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-10-30; Nr. 6A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-11-26; Nr. 7A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2007-12-27; Nr. 8A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2008-01-25; Nr. 9A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2008-02-27; Nr. 10A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2008-03-26; Nr. 11A, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 80 litų, t. y. skolos dalį, 2008-04-27.

Byloje yra 2019-07-19, ieškovo J. V. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad šį dokumentą ieškovas pateikė todėl, kad atsakovams teisinę pagalbą teikiantis advokatas Viktor Ošurkov pagal ieškovo ieškinyje pateiktą paskolos sutartį, visiškai neteisingai surašė 2019-07-12 atsiliepimą į ieškovo, atsakovų atžvilgiu, teismui 2019-06-25 pateiktą ieškinį. Atsiliepime nurodyta, kad, neva, atsakovai ieškovui, esą, jau yra sumokėję 8783,82 Eur sumą pagal 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolos sutartį. Tai klaidinga informacija. Prašo teismo kritiškai vertinti 2019-07-12 atsiliepime atsakovų nurodytą aplinkybę, kad atsakovai ieškovui, esą, jau yra sumokėję 8783,82 Eur sumą pagal 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolos sutartį. Ieškovas su atsakove M. P., prieš pateikiant teismui ieškinį, bendravo jos darbo vietoje. Apie 2019-07-12 atsiliepime į jo ieškinį nurodytas 20000,00 Lt/5792,40 Eur ir 880,00 Lt/254,86 Eur sumas atsakovė visiškai nebuvo net užsiminusi. Šias sumas atsakovai ieškovo naudai yra sumokėję įvykdydami kitas paskolos sutartis.

 Susipažinęs su 2019-07-12 atsiliepime į jo ieškinį atsakovės nurodytą tokią klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, ieškovas prarado pagrindą tikėti atsakovės M. P. jam pasakytais žodžiais.

Byloje yra ieškovo J. V. prašymas dėl rašytinių įrodymų pateikimo, kuriame jis nurodo, kad pagal byloje pateiktą 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolos sutartį ieškovas J. V. byloje Nr. eL2-3628-844/2019, 2019-05-27, buvo pateikęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019-06-18, gavęs teismo nutartį, ieškovas 2019-06-25, pateikė teismui ieškinį, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Todėl ieškinio teismui pateikimo senaties 10 (dešimties) metų terminas nėra praleistas, kaip teismui tvirtina atsakovų interesus atstovaujantis advokatas Viktoras Ošurkovas. Ieškovui J. V. atsakovė M. P. savo valia paliko savo ranka parašytą raštą. Ieškovui atsakovė yra minėjusi, kad analogišką raštą yra užsirašiusi ir sau. Savo rašte ji darė sau įrašus – vedė apskaitą – apie savo septynias skolas ieškovui. Iš pateikto rašto matosi, kad 880,00 Lt(11 x 80,00 Lt)/254,87 Eur atsakovė ieškovui J. V. sugrąžino pagal rašte įrašytą pirmą 2007-05-15 paskolos sutartį. Rašte atsakovė yra sau atlikusi įrašą – „80 Lt su Julija“. Nagrinėjamoje byloje atsakovų su vardu Julija nėra. Pagal 2007-05-15 paskolos sutartį, data pažymėta ir rašte, atsakovė prievolę ieškovui civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, įvykdė geranoriškai, įvertinus ir 11 pakvitavimų, ieškovui grąžintus 880,00 Lt(11 x 80,00 Lt)/254,87 Eur prievolės dalį. Civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018 buvo ir atsakovės M. P. solidari atsakovė – J., kurios vardas yra Julija. Ieškovui neaišku, kodėl jo ranka parašytus 11 pakvitavimus atsakovai M. P. ir M. C. pakartotinai pateikia savo 2019-07-12 atsiliepime į ieškinį, kaip dalies prievolės įvykdymą jau ir šioje byloje. Ieškovas teismui paaiškina, kad pagal 11 pakvitavimų atsakovė grąžino jam 880,00 Lt/254,87 Eur dalį skolos pagal 2007-05-15 paskolos sutartį. Atsakovė 2019-10-07 teismo posėdžio metu – pasirinkusi tokią, ieškovui nesuprantamą, savo poziciją – minėjo, kad, vykstant ieškovo J. V. 27000,00 Lt pinigų perdavimui atsakovams iš rankų į rankas, ji išėjo į kitą kambarį ir, neva, tai ieškovas mano, kad atsakovė tokiu poelgiu norėjo teismui įrodyti, kad pinigus skolinosi tik atsakovės M. P. tėvas I. P.. Ieškovui tada papildomai dar kyla prieštaringa abejonė, kodėl negavusi pagal 27000,00 Lt paskolos sutartį pinigų, atsakovė pateiktais 11 pakvitavimų jau mėgina klaidingai teismui įrodyti, kad jais atsakovė vykdė ir savo tėvo  I. P. prievolę pagal 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolos sutartį. Iš pateikto rašto matyti, kad atsakovės gautos 7 (septynios) paskolos iš ieškovo užrašytos jame. Atsakovės paimta 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskola iš  ieškovo užrašyta jos rašte kaip 4-toji, mėnesio skaičius 02 patikslintas. Atsakovės rašte taip pat užrašyta, – kad ir „su tėvu“ – ir nežinodama tikslios paskolos ėmimo datos – atsakovė užrašė rašte šalia datos - (?) – „2009-02-11 (?)“. Ieškovas 2019-10-07 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą atsakovai iš jo ėmė 2009-02-02 – 4 mėnesių laikotarpiui iki 2009-06-02. Atsakovė M. P. savo rašte paskolos gavimo datą užrašė 2009-02-11, t. y. apsiriko tik 9 dienomis. 2019-10-07, parengiamojo teismo posėdžio metu pati atsakovė teismui jau paaiškino prieštaringai, kad  27000,00 Lt paskolą iš ieškovo atsakovai ėmė 1999-09-11, ir, neva, 10 (dešimties) metų laikotarpiui, kaip melagingai yra susitarę visi 3 (trys) atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį. Atsakovės rašte užrašyta informaciją įrodo, kad atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį tik klaidina teismą. Ieškovo nuomone, joks vidutinio protingumo žmogus 10 (dešimties) metų laikotarpiui 27000,00 Lt paskolos nesiryš suteikti nepažįstamiems asmenims ir be jokio garanto. Lietuvos Respublikos gyventojų 2000 metų turto ir pajamų deklaravimo metu ieškovas yra nurodęs, kad atsakovui I. P. 1999-09-11, jis paskolino 20000,00 Lt, kuriuos atsakovas ieškovui sugrąžino 2001-04-17. Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdžiusi ieškovo paskutinio visuotino turto ir pajamų deklaravimo mokestinį patikrinimą yra nustačiusi, kad 20000,00 Lt paskolą iš ieškovo J. V. 1999-09-11 ėmė tik atsakovas I. P.. Ieškovas tikisi į 2019-11-05 teismo posėdį pateikti ir rašytinį įrodymą – Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kad 20000,00 Lt paskolą 1999-09-11, ėmė tik atsakovas I. P.. A. M. P. ir M. C. Lietuvos Respublikos gyventojų 2000 metų turto ir pajamų deklaravimo metu jokios paskolos iš ieškovo nebuvo gavę.

Atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį taip pat klaidina teismą, kad 6000,00 Lt paskolą paskolos dalį jie grąžino iki 2009-06-02, t. y. nepraleidus paskolos sutartyje nurodyto termino. Ieškovas iš atsakovės 2010-04-29 gavo 6000,00 Lt dalį paskolos ir yra atsakovei palikęs savo ranka parašytą pakvitavimą. Tokią informaciją atsakovė yra pažymėjusi ir savo rašte – „6000 atidavėme (2010-04-29)“.

 Ieškovas nesupranta, kas atsakovams pakuždėjo mintį klaidinti teismą ieškovo atsakovui I. P. 2001-04-17 parašytu pakvitavimu, kad atsakovas I. P. ieškovui 2001-04-17, grąžino 20000,00 Lt, kuriuos jis vienas buvo pasiskolinęs iš ieškovo 1999-09-11. Čia, ieškovas negali nepaminėti, kaip tik tinka ir patarlė, – „Melo trumpos kojos“.

Ieškovas paaiškina, jog visi 3 (trys) atsakovai susitarę tarp savęs klaidina teismą. Ieškovas tą įrodo šiame prašyme dėl rašytinių įrodymų pateikimo paminėtomis aplinkybėmis, – kad nagrinėjamoje byloje atsakovams jis yra paskolinęs visai kitokio dydžio 27000,00 Lt paskolą ir paskolos sutartyje atsakovai nėra užrašę datos – 1999-09-11. Ieškovui neaišku, kodėl atsakovai tik savo grindžiamomis klaidingomis mintimis įrodinėja teismui, kad prievolę pagal 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolos sutartį yra įvykdę.

Tai įvertinęs, ieškovas J. V. prašė kritiškai vertinti atsakovų M. P.ir M. C. 2019-07-12, atsiliepimą į ieškinį bei atsakovo I. P. 2019-09-09, atsiliepimą į ieškinį. Pripažinti atsakovus M. P., I. P. ir M. C. nagrinėjat bylą davusius melagingus parodymus ir už tai teismui skirti jiems simbolines baudas: atsakovei M. P. skirti 2,00 Eur baudą, nes ji klaidingai teismui nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą iš  ieškovo ji gavo 1999-09-11 ir kad atsakovė klaidingai teismui nurodė, jog dalį 880,00 Lt (11 x 80,00 Lt)/254,87 Eur prievolės ieškovui ji įvykdė pakartotinai į bylą pateiktais 11 (vienuolika) pakvitavimų, kurie jau buvo įskaityti anksčiau kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, atsakovei geranoriška įvykdžius tos bylos prievolę; atsakovui M. C. skirti 1,00 Eur baudą, nes ji klaidingai teismui nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą iš  ieškovo jis gavo 1999-09-11; atsakovui I. P. skirti 1,00 Eur baudą, nes jis klaidingai teismui nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą iš  ieškovo jis gavo tą pačią dieną 1999-09-11, kaip ir 20000,00 Lt paskolą. Priteisti iš atsakovų I. P., M. P.ir M. C.ieškovo J. V. naudai jo turėtas 12,42 Eur papildomas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 12,00 Eur išlaidas už atsakovės M. P. rašto vertimą į lietuvių kalbą ir 0,42 Eur turėtas išlaidas už dokumentų skanavimą.

Ieškovas į bylą yra pateikęs ranka surašytą A4 formato lapą, kuriame yra rankraštiniai įrašai: „Juozai, labai atsiprašau, kad turėjai išvykti“; Aš peržiūrėjau įrašus ir išsiaiškinau sumą“; „Iki 2011-03-03, imtinai buvo likutis 9520 Lt“; 1- balandis; 2 – gegužė; 3 – birželis; 4 – liepa; 5 – rugpjūtis; 6 – rugsėjis; 6 mėn. x 1360 = 8160 ir 5 mėn. x 150 = 750 (už 10000 nauji tūkst.) = 18430 + 10000 = 28430 iki 9 mėnesio imtinai. Ir patikrino sutartis (nurodytos 7 (septynios) sutartys (grafos). Ties 1 (pirma) grafa yra įrašas:“ 6000 – 80 Lt su Julia 2007-05-15“. Ties antra grafa yra įrašas: „10000 – 100 Lt su M. 2008-10-02“. Ties trečia grafa yra įrašas: „15000 – 300 Lt su M. 2009-03-18“. Ties ketvirta grafa yra įrašas: „25000 – 500 – 6000 atidavėme su tėvu = 380 Lt (10.04.29) – (120 Lt 2009-02-11 (?)“. Ties penkta grafa yra įrašas: „5000 – 100 Lt su M. (10.04)“. Ties penkta grafa yra įrašas: „14000 – 280 Lt su M. (?) 2010 2009-11-12 mėn.“. Ties šešta grafa yra įrašas 3000 + 3000 proc. = 6000 su mama 120 Lt 2010.01 (?)“. Ties septinta grafa yra įrašas: „10000 -150 proc. su M. 2011-04-11 (?). 80000 = 1410“. „Patikrinkite prašau, ar nėra pas mane klaidų“; 2006-04-28 iki 2011-09-30 28430“; 1360 x 150 = 1510x6 = 9060;“; „9060“.

Byloje yra atsakovų M. P. ir M. C. rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo J. V. pateikto 2019-10-14 prašymo dėl rašytinių įrodymų pateikimo su pareiškimu apie įrodymo suklastojimą ir prašymu dėl įrodymų prijungimo, kur nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Ieškovas J. V. pateikiant teismui savo 2019-06-25 ieškinį, be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Kaip matyti, iš pridėto prie ieškovo J. V. ieškinio paskolos dokumento - sutarties, joje nurodytas skolos grąžinimo terminas - iki 2009-06-02. Taigi, šioje paskolos sutartyje prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas - iki 2009-06-02 imtinai, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės vykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis) t. y. nuo 2009-06-03, o baigėsi 2019-06-03 imtinai CK 1.125 straipsnio 1 dalies tvarka. Ieškovas J. V. pateikė teismui savo ieškinį tik 2019-06-25, ir be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovas J. V. šioje byloje nepateikė. Be to, kaip matyti iš ieškovo J. V. pateiktos paskolos sutarties, jo atžvilgiu neva padarytas pažeidimas (skolos negrąžinimas) nėra tęstinis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Todėl ieškovo J. V. ieškinys turi būti atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies tvarka dėl ieškinio senaties termino pabaigos. 

 2019-05-27, kreditorius J. V. pateikė Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams skolininkų I. P., M. P. ir M. C. atžvilgiu savo 2019-05-27 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taigi, ieškovas J. V. pats, savarankiškai ir savanoriškai pasirinko savo neva pažeistų teisių gynybos būdą. CPK 431 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje (t. y. XXIII skyrius. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai) nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimui taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Be to, CPK 432 straipsnis nustato, kad jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

Tą aplinkybę, kad ieškovas J. V. CPK 439 straipsnio 3 dalyje, 135 straipsnio tvarka po savo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, pagal priimtą dėl jo pareiškimo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-3628-844/20l9 pateikė šiam teismui savo ieškinį atsakovų atžvilgių tik 2019-06-25, ir šis ieškinys teisme buvo priimtas, visiškai nepratęsia, nesustabdo ir neatnaujina CK 1.125 straipsnyje nustatyto bendro (10 metų) ieškinio senaties termino bei sutrumpinto ieškinio senaties termino atskirų rūšių reikalavimams.

Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo prašo teismo taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad J. V. skolina pinigus kitiems asmenims - paskolos gavėjams nuolatos ir profesionaliai. 

Pažymėjo, kad J. V. pateiktoje šioje byloje paskolos dokumente — sutartyje nenurodyta nei šios paskolos dokumento surašymo data nei surašymo vieta. Pagal paskolos sutartį, 27000,00 Lt skolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2009-06-02, tačiau kreditorius J. V. po šio termino pabaigos savo nepagrįstus kreditorinius reikalavimus skolininkams I. P., M. P. ir M. C. dėl neva negrąžintos skolos pareiškė tik 2019-05-27, pateikiant tą dieną Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams savo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai iki bendro (10 metų) ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę tik 6 (šešios) dienos.  Tai įrodo J. V. nerūpestingą, neprotingą bei nesąžiningą elgesį skolinimo srityje bei atsakovų atžvilgiu. Įrodo jo pageidavimą ko daugiau netesėtai praturtėti paskolos gavėjų - atsakovų sąskaita priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių dėka, už neva jam negrąžintą paskolą, nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Ieškovas J. V. savo ieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių, kompensacinių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. grindžia pridėtu paskolos dokumentu - sutartimi, kurios, ieškovo teigimu, atsakovai neva neįvykdė, praleido prievolės įvykdymo terminą (pridėtoje sutartyje nurodytas skolos grąžinimo terminas - iki 2009-06-02) ir negrąžino jam visos paskolos sumos. Tai netiesa!. Pagal ieškovo pateiktą paskolos dokumentą – sutartį, skola ieškovui J. V. buvo visiškai gražinta. Ieškovas J. V. tyčia klaidina teismą teigiant savo 2019-06-25 ieškinyje, kad jam neva pagal pridėtą paskolos sutartį nebuvo grąžinta visa paskolos suma. Tokiu būdu ieškovas J. V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita. 

CK 6.870 straipsnyje numatyta paskolos sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų.

CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Ieškovo J. V. pateiktas šioje byloje paskolos dokumentas - sutartis neatitinka CK rašytinės formos sandorio sudarymo reikalavimų (CK 6.192 straipsnis), o būtent šiame paskolos dokumente – sutartyje, nenurodyta nei šio paskolos dokumento surašymo data, nei jo surašymo vieta bei šiame paskolos dokumente nenurodyti net kreditoriaus (paskolos davėjo) duomenys, išskyrus jo vardo pirmos raidės ir pavardės - „J. V.“. Pateiktas šioje byloje paskolos dokumentas turi pavadinimą - sutartis, ieškinyje pavadintas - „paskolos sutartimi“, tačiau šioje taip vadinamojoje - „sutartyje“ nėra kitos šalies, t. y. paskolos davėjo - ieškovo J. V., duomenų bei jo parašo (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Pateiktame paskolos dokumente - sutartyje taip pat nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasirašytas paskolos dokumento tekstas bei atitinka šis paskolos dokumentas - „sutartis“ paskolos gavėjų - atsakovų laisvą valią (CK 1.64 straipsnis).

Be to, ieškovas J. V., išskyrus paskolos dokumentą - sutartį, jokių kitų įrodymų patvirtinančių 27000,00 Lt paskolos sumos perdavimą atsakovams šioje byloje nepateikė. Ieškovas nepateikė nei piniginių lėšų perdavimo-priėmimo akto iš paskolos davėjo – ieškovo J. V. paskolos gavėjams – atsakovams, pagal paskolos dokumentą - sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokesčių (mokėjimų) dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) paskolos gavėjams - atsakovams.

Ieškovas J. V. prašo teismo priteisti jam solidariai iš atsakovų skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiškinimo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamas sąžiningai bei šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Savo atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė, kad paskolos dokumentas – sutartis, buvo surašyta 1999-09-11, Visagino mieste. Tai įrodo pridėti prie bylos ieškovo J. V. 2001-04-17, pakvitavimas dėl 20000 Lt gavimo iš I. P. bei atsakovo I. P. 2001-04-17, raštas apie 20000,00 Lt skolos grąžinimą ieškovui J. V., kuriose ir ieškovas J. V. ir atsakovas I. P. nurodė, kad paskola buvo paimta 1999-09-11. Priešingai šioje byloje neįrodyta.

Ieškovas J. V. pateikė šioje byloje 2019-10-14 prašymą, kuriame jis prašo: prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-4193-844/2019 medžiagos, atsakovės M. P. raštą apie iš ieškovo J. V. paimtų septynių paskolų atsakovės vestą apskaitą,  bei aiškina neva atsakovės M. P. ranka parašyto ir jam palikto rašto turinį ir sąvoką.

Kaip matyti iš ieškovo J. V. 2019-10-14, prašymo, pastarasis pridėto rašto su vertimu į lietuvių kalbą dėka, nori šioje byloje įrodyti teismui, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur skolos pagal 1999-09-11, sudarytą paskolos sutartį atsakovai jam negrąžino, bei atsakovai šią paskolą iš jo ėmė ne 1999-09-11, o 2009-02-02, 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui iki 2009-06-02, kadangi tai ieškovo manymu neva įrodo atsakovės M. P. užrašai pridėtame rašte.

Su ieškovo J. V. pateiktu šioje civilinėje byloje 2019-10-14 prašymu ir jame nurodytais ieškovo reikalavimais ir argumentais atsakovai visiškai nesutinka, prašome ieškovo J. V. 2019-10-14 prašymą atmesti dėl sekančių priežasčių:

Ieškovo J. V. pridėtas prie jo 2019-10-14 prašymo surašytas rusų kalba raštas nėra originalas, o tik kopija. Šioje rašto kopijoje nenurodyta surašymo data ir vieta, nenurodyta kas surašė šį raštą bei rašte nėra šios nagrinėjamos bylos šalių (ieškovo ir atsakovų) duomenų bei parašų. Be to, kaip matyti iš šio rašto kopijos turinio šiame rašte nenurodyta 27000.00 Lt paskolos suma pagal ieškovo J. V. pateiktą šioje byloje paskolos dokumentą - sutartį. Duomenys nurodyti šio rašto kopijoje nieko bendro su nagrinėjama byla ir ieškiniu neturi. Be to, teismas nagrinėjant bylą pagal ieškovo J. V. 2019-06-25 ieškinį neturi teisės išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.

Pažymėtina ir tai, kad tiriant ieškovo J. V. 2019-10-14 prašymo teiginį „apie iš ieškovo J. V. paimtų septynių paskolų atsakovės vestą apskaitą ir paskaičiavus šioje rašto kopijoje paskolų kiekį, matyti, kad jų bendras skaičius sudaro ne 7 (septynias), o 8 (aštuonias) sutartis. Iš rašto kopijos turinio taip pat matyti, kad šį raštą rašė skirtingi asmenys. Rašto kopijos vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą vertėjo padarytas nesąžiningai, pažeidžiant įstatymą. Visas šio rašto kopijos tekstas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą dėl neaiškių priežasčių neišverstas ir pridėtame vertime nenurodytas. Nenurodyta: „31890,- 37490.-“. Skiriasi taip pat šio rašto kopijos tekstai pateikti šioje byloje elektroniniu būdu ir rašytiniu būdu.

Ieškovas J. V. šio rašto originalo byloje nepateikė. Savo 2019-10-14, prašyme ieškovas taip pat nenurodė šio rašto kopijos surašymo datos ir vietos, šio rašto surašymo aplinkybių ir priežasčių.

Remdamiesi išdėstytu mano, kad prie ieškovo J. V. 2019-10-14 prašymo pridėta rašto kopija neturi įrodymo galios, duomenys nurodyti šio rašto kopijoje nieko bendro su nagrinėjama byla ir ieškiniu neturi, bei ieškovo pateikta šioje byloje rašto kopija yra suklastota. Todėl prašo šį ieškovo J. V. pateiktą šioje byloje įrodymą - rašto kopiją, nelaikyti įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 straipsnis).

Neatitinka tikrovės ir ieškovo J. V. 2019-10-14 prašymo teiginys, kad pateikti šioje byloje J. V. pakvitavimai - rašteliai (11 vnt.) dėl 880,00 Lt (11 vnt. x 80,00 Lt) /254,87 Eur skolos dalies gavimo, atsakovai neva anksčiau teikė ar naudojo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, kurioje kartu su M. P. solidari atsakovė buvo J.

Tai netiesa. Ieškovas J. V. klaidina teismą. Pridėti prie šio prašymo dokumentai: įsiteisėjusi Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3427- 844/2018; J. V. 2018-05-31 raštelis dėl skolos jam grąžinimo pagal 2007-05-15 paskolos sutartį; 2018-05-31, Luminor mokėjimo nurodymas Nr. 1800159417 dėl 3100,00 Eur pervedimo į J. V. sąskaitą civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, įrodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, pagal ieškovo J. V. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų M. P. ir J. J., buvo patenkintas ieškovo J. V. prašymas dėl ieškinio atsiėmimo bei žyminio mokesčio grąžinimo, jo ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų paliktas teisme nenagrinėtu bei visa skola šioje byloje J. V. buvo grąžinta.

Jokių J. V. pakvitavimų - raštelių (11 vnt.), dėl 880,00 Lt (11 vnt. x 80,00 Lt) /254,87 Eur skolos dalies gavimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, nėra ir nebuvo pateikta.

Savo 2019-10-14, prašyme ieškovas J. V. nurodė, jog atsakovai neva klaidiną teismą, kad 27000,00 Lt paskolą iš ieškovo atsakovai ėmė 1999-09-11. Jo nuomone, joks vidutinio protingumo žmogus 10 metų laikotarpiui 27000,00 Lt paskolos nesiryš suteikti nepažįstamiems asmenims ir be jokio garanto.

Mano, kad tokį ieškovo J. V. nieko nepagrįstą teiginį galima vertinti tik kritiškai. Kaip matyti, iš pateikto šioje byloje paskolos dokumento - sutarties, šiame paskolos dokumente nurodytas skolos grąžinimo terminas - iki 2009-06-02, Tačiau ieškovas J. V. savo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų, pateikė teismui tik 2019-06-25, praleidęs bendrą (10 metų) ieškinio senaties terminą.

Tą aplinkybę, kad atsakovai grąžino ieškovui pagal pateiktą šioje paskolos dokumentą – sutartį, visą paskolą, be pateiktų šioje byloje rašytinių įrodymų, t. y. ieškovo J. V. 2019-06-25 ieškinio, jo pakvitavimų ir raštelių dėl pinigų gavimo iš atsakovų, įrodo taip pat ir ieškovo J. V. parodymai 2019-10-07 parengiamajame teismo posėdyje šioje byloje, kur ieškovas J. V. nurodė: „20000 Lt gavau. Jeigu parašyta reiškia gavau“. Prašo ieškovo J. V. pateiktą šioje civilinėje byloje 2019-10-14 prašymą dėl rašytinių įrodymų pateikimo su priedais atmesti. Ieškovo J. V. pateiktą šioje byloje įrodymą - rašto kopiją nelaikyti kaip įrodinėjimo priemonę ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 straipsnis).

Byloje yra 2018-06-19, nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, iš kurios matyti, kad atsakovais šioje byloje buvo M. P. ir J. J.. Šia nutartimi buvo patenkintas ieškovo J. V. prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ir žyminio grąžinimo.

Byloje yra 2018-05-31, Luminor SEPA mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad M. P. J. V. pervedė 3100 Eur (mokėjimo paskirtis: M. P. ir J. J., civilinė byla Nr. 2-3427-844/2018, skolos grąžinimas pagal sutartį A1).

Byloje yra raštelis, kuriame nurodyta, jog J. V. gavo pagal 2018-05-31, SEPA mokėjimo nurodymą 3100 Eur iš M. P. ir J. J. solidariai pagal 2007-05-15 paskolos sutartį ir 250 Eur grynaisiais. J. V. pagal 2007-05-15 sutartį (Civilinė byla Nr. 2-3427-844/2018), jokių pretenzijų M. P. ir J. J. neturi.

Byloje yra pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad J. V. gavo skolos padengimui iš M. P. 998,84 Eur pagal civilinę bylą Nr. eL2-3628-844/2019. Pakvitavime yra rankraštiniai įrašai Nr. B1 2009-03-04; Nr. B2 2009-04-02; Nr. B3 2009-05-02; Nr. B4 2009-07-15; Nr. B5 2009-08-15; Nr. B6 2009-10-02.

Byloje yra raštelis (pakvitavimas) Nr. B1, kuriame nurodyta, kad J. V. iš I. ir M. P. gavo 500 litų, t. y. skolos dalį, 2009-03-04 (1 išmoka).  

Byloje yra raštelis (pakvitavimas) Nr. B2, kuriame nurodyta, kad J. V. iš M. P. gavo 500 litų, t. y. skolos dalį, 2009-04-02 (2 išmoka).

Byloje yra raštelis (pakvitavimas) Nr. B3, kuriame nurodyta, kad J. V. iš I. ir M. P. gavo 500 litų, t. y. skolos dalį, 2009-05-02 (3 išmoka).

Byloje yra raštelis (pakvitavimas) Nr. B4, kuriame nurodyta, kad J. V. M. P. prašymu pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2009-08-02, 2009-07-15 (4 išmoka) 500 Lt.   

Byloje yra raštelis (pakvitavimas) Nr. B5, kuriame nurodyta, kad J. V. M. P. prašymu pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2009-09-02, 2009-08-15 (5 išmoka), 500 Lt.   

Byloje yra raštelis (pakvitavimas) Nr. B6, kuriame nurodyta, kad J. V. M. P. prašymu pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2009-10-02 (6 išmoka) 500 Lt.

Byloje yra J. V. pateikti duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie jo gautas paskolas (nurodomos gyventojo pasiskolintos ir iki 2003-12-31 negrąžintos lėšos, kai jų bendra suma didesnė kaip 2000 litų) 2005-05-02. Iš jų matyti, kad juose nėra minimos atsakovų I. P., M. P. ir M. C. pavardės.

Byloje yra 2001-04-17, pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog J. V. gavo iš I. P. 20000 Lt, kuriuos jam buvo paskolinęs 1999-09-11. Taip pat šiame pakvitavime yra 2001-04-17, I. P. patvirtinimas, kad jis 2001-04-17 grąžino J. V. 20000 Lt skolą, paimtą 1999-09-11.  

Dėl ginčo paskolos sutarties egzistavimo, paskolos galimo grąžinimo ir ieškinio senaties termino taikymo

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje esanti sutartis patvirtina, kad atsakovai I. P., M. P. ir M. C., pasiskolino iš J. V. 27000 litų (7819,74 Eur). Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2009-06-02. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos. Sutartyje yra paskolos gavėjų pavardės ir parašai. 

Nors atsakovai ir teigia, kad ši sutartis buvo sudaryta 1999-09-11, ir kad 27000 Lt (7819,74 Eur) paskolos suma ieškovui J. V. jau yra grąžinta, tačiau tokią jų poziciją patvirtinančių objektyvių įrodymų, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jų pateikti įrodymai, kuriuos teismas yra išnagrinėjęs ir patikrinęs, neleidžia daryti išvados, kad ieškovo J. V. reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 6082,02 Eur skolą yra nepagrįstas.

Šiuo atveju, teismas sutinka su ieškovo J. V. nurodytomis aplinkybėmis dėl ginčo sutarties egzistavimo ir atmeta atsakovų nurodytus argumentus, kad tokia sutartis dėl 27000 litų paskolos tarp šalių nebuvo sudaryta.

Negalima sutikti su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad 1999-09-11, atsakovai skolinosi iš J. V. 20000 litų, tačiau paskolindamas jiems pinigus J. V. paskolos sutartyje nurodė 27000 litų sumą, nes atsakovai nepateikė jokių, tokią jų nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iš J. V. 27000 litų. Tokią sutartį jie patvirtino savo parašais. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokią sutartį, jeigu vietoje 27000 litų jie gavo 20000 litų. Matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasirašyti ir pareikšti dėl to J. V. pretenziją. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė M. P. ir aiškino teismui, kad 20000 litų iš J. V. skolinosi jos tėvas I. P. ir ji su M. C. tik jos tėvo paprašyti ir nieko negalvodami apie pasekmes pasirašė tą sutartį, nes to prašė ir J. V., nes be jų parašų, jis jos tėvui nebūtų paskolinęs pinigų, tačiau tokiais jos nurodytais argumentais negalima tikėti, nes juos paneigia byloje esantys objektyvūs ieškovo pateikti įrodymai, o be to, tokie jos nurodyti argumentai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

Pažymėtina, nors jeigu sutartis dėl 27000 litų paskolos ir būtų buvusi sudaryta 1999-09-11, vis tiek negalima būtų daryti išvados, jog atsakovai M. C. ir M. P. buvo labai jauno amžiaus ir dėl to nelabai suprato tokios sutarties pasirašymo pasekmių.

1999 metais atsakovai M. P. ir M. C. turėjo įgyją visišką civilinį veiksnumą, todėl turėjo teisę susikurti civilines pareigas ir prisiimti atsakomybę už tokių pareigų įvykdymą. Jie privalėjo protingai ir atsakingai vertinti kiekvieną civilinę situaciją, kuria jie susikurdavo sau civilines pareigas.

Todėl atmetami ir plačiau nebeanalizuojami atsakovų M. P. ir M. C. nurodyti argumentai, kad jie pasirašydami sutartį dėl 27000 litų paskolos buvo labai jauni ir tai lėmė, kad jie nepagalvojo apie pasekmes.

Ieškovas J. V. nurodė, kad jis 1999-09-11, paskolos sutartimi tikrai I. P. buvo paskolinęs 20000 litų, kuriuos jis jam grąžino 2001-04-17. Dėl šios paskolos grąžinimo jis I. P. neturi jokių pretenzijų, nes tikrai ši paskolos sutartis jam buvo grąžinta.

Tokia ieškovo J. V. nurodyta aplinkybe negalima netikėti, nes ją patvirtina byloje esantys ieškovo J. V. ir atsakovo I. P. pakvitavimai, kuriuose nurodyta, kad tiek J. V. tiek I. P. jais patvirtino, jog J. V. gavo iš I. P. 20000 Lt, kuriuos jam buvo paskolinęs 1999-09-11, o I. P. patvirtino, kad jis 2001-04-17 grąžino J. V. 20000 Lt skolą, paimtą 1999-09-11. A. M. P. ir M. C. šiose dokumentuose nėra minimi.

Teismo vertinimu, jeigu J. V. pagal 1999-09-11 sutartį iš atsakovo I. P. nebūtų gavęs dar 7000 Lt, kaip nurodo atsakovai, jis tikrai nebūtų pasirašęs minėto pakvitavimo apie 20000 Lt gavimą iš I. P., nes tokiu atveju dar nebūtų įvykdyta paskolos sutartis.     

Be to, teismo vertinimu, nors ieškovas J. V. ir nepateikė tikslių duomenų, kada ši 27000 Lt sutartis buvo sudaryta, tačiau posėdžio metu tiksliai patvirtino, kad ši sutartis buvo sudaryta 2009-02-02. Šia ieškovo nurodyta aplinkybe negalima netikėti, nes tai paneigiančių byloje aplinkybių nėra. Ieškovas taip pat tiksliai nurodė, kad jis pinigų niekada neskolino dešimties metų terminui.

Tuo tarpu atsakovė M. P. bylos nagrinėjimo teisme metu duodama paaiškinimus apie galimai 1999-09-11, jos tėvo ir J. V. sudarytą paskolos sutartį dėl 20000 Lt sumos, paaiškino, kad iš J. V. jos tėvo I. P. skolinama pinigų suma jos tėvui tuo metu nebuvo didelė ir reikšminga. Ji paaiškino, kad jos tėvas tuo metu gerai uždirbdavo ir jam nebuvo jokių sunkumų grąžinti tokią paskolos sumą.

Šios M. P. teismui nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog J. V. tikrai negalėjo skolinti 27000 Lt., I. P. dešimties metų terminui, nes I. P. toks paskolos grąžinimo terminas tiesiog nebuvo reikalingas.

Todėl sutinkama su J. V. nurodyta aplinkybe, kad ginčo sutartis buvo galėjo būti sudaryta 2009-02-02.

Todėl šiuo atveju daroma išvada, kad 1999-09-11, buvo sudaryta visai kita paskolos sutartis, kuria ieškovas J. V. buvo paskolinęs tik I. P. 20000 litų ir kuri visiškai nėra susijusi su šioje byloje minima 27000 litų (7819,74 Eur) paskola atsakovams I. P., M. P. ir M. C..

Teismo vertinimu, 27000 litų (7819,74 Eur) paskolos sutartis yra visiškai individuali paskolos sutartis, kuria atsakovai I. P., M. P. ir M. C. pasiskolino iš J. V. minimą pinigų sumą ir kuria įsipareigojo šią pinigų sumą jam grąžinti iki 2009-06-02.

Sutartu laiku atsakovams negrąžinus ieškovui J. V. visos paskolos (7819,74 Eur) sumos, šis įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti likusią negrąžintą paskolos dalį.

Ieškovas J. V. nurodė, kad atsakovė M. P. pagal paskolos sutartį dėl 27000 litų (7819,74 Eur) sumos yra grąžinusi J. V. 6000 litų (1737,72 Eur), kaip šios paskolos sumos dalį 2010-04-29, ir taip pat jam 2019-06-13, yra grąžinusi 998,84 Eur, kaip šios minėtos paskolos dalį.

 Atsakovai, tokias J. V. nurodomas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų, nepateikė.

Todėl šios teismo posėdžiuose nustatytos aplinkybės apie 27000 litų (7819,74 Eur) paskolos dalinį sugrąžinimą, įrodo, kad atsakovai yra pripažinę, o kartu ir patvirtinę, kaip egzistavusią 27000 litų (7819,74 Eur) paskolos sutartį tarp ieškovo J. V. ir jų (CK 1.79 straipsnis).

CK 1.79 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti.

To paties straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė.

Svarbu paminėti ir tai, kad nors paskolos sutartyje dėl 27000 Lt (7819,74 Eur) sumos ir nėra nurodyta sutarties sudarymo vieta, data, nėra ieškovo J. V. parašo, tačiau šių sandorio formai būdingų sąlygų nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančiu.

Sandorio galiojimui svarbiausia yra sandorį sudarančio asmens laisva valia.

CK 1.64 straipsnio 1 dalis numato, kad  sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad atsakovai su ieškovu sudarė paskolos sutartį dėl 27000 Lt (7819,74 Eur) sumos prieš savo valią.

Tai įvertinus, daroma išvada, jog sandoris dėl 27000 Lt (7819,74 Eur) atitinka sandoriams keliamus įstatymo reikalavimus ir yra galiojantis.

Šio sandorio negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Taip pat yra atmetami atsakovės M. P. nurodyti argumentai, nes nėra jokių jų teisingumą patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis), kad ji 2019-06-13, neperdavė J. V. 998,84 Eur grynaisiais. Ji teigia, jog ji per laikotarpį nuo 2009-03-04 iki 2009-10-02, J. V. yra grąžinusi 3000 Lt (868,86 Eur), kaip dalį skolos pagal 1999-09-11 sutartį, ir kada ji 2019-06-14, buvo susitikusi su ieškovu J. V. jo prašė patvirtinti, kad jis jai raštiškai parašytų, jog 3000 Lt ji jam yra grąžinusi. Su tokiu jos prašymu J. V. sutiko ir todėl 2019-06-14, pakvitavime padarė įrašus Nr. B1 2009-03-04; Nr. B2 2009-04-02; Nr. B3 2009-05-02; Nr. B4 2009-07-15; Nr. B5 2009-08-15; Nr. B6 2009-10-02. Tačiau ji nepastebėjo, jog J. V. neteisingai 2019-06-14, pakvitavime nurodė jos jam grąžintą pinigų sumą ir kad ši skolos dalis yra grąžinama pagal civilinę bylą Nr. eL2-3628-844/2019.

Taip pat M. P. nurodė, jog J. V. ji per laikotarpį nuo 2007-06-19 iki 2008-04-27, yra grąžinusi pagal 1999-09-11, sutartį 880,00 Lt (254,86 Eur).

Tokias atsakovės M. P. nurodytas aplinkybes J. V. iš dalies neigia ir tik nurodė, jog jam M. P. yra grąžinusi 1500 Lt (tris kartus po 500 litų). 

Su tokiomis M. P. nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir teismas, nes jos prieštarauja 2019-06-14, pakvitavime nurodytoms aplinkybėms ir protingumo kriterijui.

Taip pat pastebėtina ir tai, kad 3000 Lt suma, ją konvertavus į eurus santykiu (1 Eur = 3,45280 Lt), neatitinka 998,84 Eur sumos (3000 Lt ÷3,45280 Lt = 868,86 Eur).

Taip pat M. P. nepateikė jokių įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kodėl J. V. 2019-06-13, susitikęs su ja turėjo kokių nors priežasčių elgtis su ja nesąžiningai.

Ir ieškovas J. V. ir atsakovai M. P. ir M. C. neneigia, kad atsakovai iš ieškovo yra pasiskolinę ir daugiau pinigų pagal atskiras paskolų sutartis, kurios dar ne visos yra įvykdytos. Todėl atsakovai, būdami atsakingi už savo elgesį, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai, jog jų grąžinamos pinigų sumos ieškovui pagal paskolų sutartis būtų ieškovo naudojamos konkrečios paskolos padengimui. Atsakovai turi teisę reikalauti ieškovo, kad šis tiksliai jiems nurodytų, kada gauna iš jų pinigus paskolų padengimui, kokia tiksliai paskola bus padengiama gaunamais iš jų pinigais.

Šiuo atveju, teismas nenustatė, jog rašteliais Nr. 1A, 2007-06-19; Nr. 2A, 2007-07-17; Nr. 3A, 2007-08-08; Nr. 4A, 2007-09-25; Nr. 5A, 2007-10-30; Nr. 6A, 2007-11-26; Nr. 7A, 2007-12-27; Nr. 8A, 2008-01-25; Nr. 9A, 2008-02-27; Nr. 10A, 2008-03-26; Nr. 11A, 2008-04-27 ir rašteliais (pakvitavimais) Nr. B1, 2009-03-04; Nr. B2, 2009-04-02; Nr. B3, 2009-05-02; Nr. B4, 2009-07-15; Nr. B5, 2009-08-15; Nr. B6, 2009-10-02, atsakovai M. P. ir I. P. grąžino pinigų sumas ieškovui J. V. pagal 1999-09-11 paskolos sutartį.

Šiuose dokumentuose (rašteliuose) nėra nurodyta pagal kokią konkrečiai paskolą ieškovui grąžinamos minėtuose rašteliuose nurodytos pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas neigia, kad dar kaip papildomas lėšas 27000 Lt (7819,74 Eur) atsakovų iš jo paimtos paskolos padengimui, jis iš atsakovų yra gavęs 254,86 Eur (80 Lt x11=880 Lt/254,86 Eur) ir 434,43 Eur (3x500 Lt =1500 Lt/434,43 Eur, pagal raštelius (pakvitavimus) B4 2009-07-15, B5 2009-08-15 ir B6 2009-10-02). Kad ieškovas J. V. šiuo atveju yra neteisus ir nesąžiningas, atsakovai neįrodė.

Teismas nesivadovauja kaip įrodymu ieškovo į bylą pateiktu ir M. P. ranka sudarytu galimai jos visų įsiskolinimų J. V. sąrašu, nes jis nėra šalių tarpusavyje suderintas ir pasirašytas. Jame užfiksuoti duomenys yra šalių ginčijami, spėliojami. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino M. P., šis jos ranka sudarytas dokumentas yra jos juodraštis. Todėl teismo vertinimu, jame nėra fiksuota aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus ar atsakovų atsikirtimus, ir turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnis).

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu buvo gauta ir kitų reikšmingų duomenų, patvirtinančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

Nors atsakovai ir prašo taikyti 27000 Lt (7819,74 Eur) paskolos sutarčiai ieškinio senaties terminą, tačiau tokiam jų prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

Sutartyje dėl 27000 Lt (7819,74 Eur) sumos nurodyta, jog atsakovai šią paskolos sumą ieškovui turėjo grąžinti iki 2009-06-02. Tai reiškia, kad šiai atsakovų prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas.

CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau LITEKO) duomenimis yra nustatyta, kad ieškovas J. V. 2019-05-27, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, kad paskolos sutartimi, pagal kurią skolininkai I. P., M. P. ir M. C. iki 2009-06-02 įsipareigojo kreditoriui grąžinti 27000,00 Lt, kas atitinka 7819,74 Eur skolą. Tačiau 2010-04-29, jie kreditoriui sugrąžino tik 6000,00 Lt skolos dalį, kas atitinka 1737,72 Eur. Iki šiol likęs negrąžintas skolos dydis 21000,00 Lt, kas atitinka 6082,02 Eur. Teismo prašė iš skolininkų solidariai priteisti 6082,02 Eur skolos dalį, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.  

Dėl to 2019-05-27, civilinėje byloje Nr. eL2-3628-844/2019, buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo buvo nutarta išieškoti solidariai iš skolininkų I. P., M. P., ir M. C. 6082,02 Eur skolos, 4427,71 Eur delspinigių, 2964,25 Eur kompensacinių palūkanų,

5,00% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 13473,98 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019-05-27, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno skolininko lygiomis dalimis po 25,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, kreditoriaus J. V. naudai.

Šiuo atveju yra visiškai nereikšminga kokiu būdu ir tvarka ieškovas J. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 6082,02 Eur jų negrąžintos skolos dalį, o svarbu yra tai, kada jis kreipėsi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Atsakovai iki 2009-06-02, privalėjo ieškovui grąžinti visą skolą, o dalį jos, jie jam grąžino 2010-04-29. Ieškovas į teismą dėl skolos dalies priteisimo iš atsakovų kreipėsi 2019-05-27.

CK 1.127 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties terminų pradžią.

CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Šios teismo nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, jog ieškovas J. V. nėra praleidęs dešimties metų bendrojo ieškinio senaties termino dėl 6082,02 Eur skolos priteisimo iš atsakovų.

Todėl atmetamas atsakovų prašymas taikyti šioje civilinėje byloje ieškinio senaties terminą dėl 6082,02 Eur skolos priteisimo iš atsakovų.  

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Atsakovų pasirašytoje, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai iš ieškovo paskolino 27000 Lt (7819,74 Eur), kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2009-06-02.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad atsakovai pagal paskolos sutartį ieškovui yra grąžinę dalį paskolos t. y., 1737,72 Eur, ir todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6082,02 Eur.

Atsakovų ieškovui pagal paskolos sutartį grąžintus 998,84 Eur ieškovas yra įskaitęs į prašomų priteisti palūkanų sumą.   

Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.

 CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kaip jau minėta, nors atsakovai teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma yra didesnė, negu jie ją gavo realiai, kad sutartis dėl 27000 Lt (7819,74) Eur buvo įvykdyta, ir kad ji buvo sudaryta 1999-09-11, tačiau tokių savo nurodytų argumentų nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, todėl daroma išvada, kad nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti. 

Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1965,41 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškinyje jis yra pateikęs kompensacinių palūkanų apskaičiavimo tvarką. Nurodęs, kad 355,64 Eur kompensacinės palūkanos (5 proc.) ieškinyje priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2010-04-29, (7819,74 Eur x 5 proc. : 365 d. x 332 d.) bei 2608,61 Eur palūkanos priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-04-30 iki 2018-11-26 (6082,02 Eur x 5 proc. x 8 m. + 6082,02 Eur x 5 proc. : 365 d. x 211 d.). Priskaičiuotų palūkanų dydis sumoje yra 2964,25 Eur. Kadangi atsakovai ieškovo naudai 2019-06-13 sumokėjo 998,84 Eur, tai ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 1965,41 Eur palūkanų priteisimo (2964,25 – 998,84 = 1965,41 Eur).

Atsakovai prašė taikyti ir ieškovo paskaičiuotoms palūkanoms senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Teismo posėdyje ieškovas J. V. nurodė, jog jis sutinka, kad palūkanas jis paskaičiavo už ilgesnį, negu penkerių metų terminą, ir sutinka, kad jos būtų paskaičiuotos už penkerių metų terminą.

Iš ieškovo ieškinyje nurodyto palūkanų paskaičiavimo matyti, jog ieškovas palūkanas paskaičiavo nesilaikydamas sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino taikomo reikalavimams dėl palūkanų.

CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas taiko atsakovų reikalaujamą ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl palūkanų.  

Ieškovo prašomos kompensacinės palūkanos paskaičiuojamos už penkerių metų laikotarpį ir vertinama tai, kad atsakovai jam yra jau grąžinę dalį paskolos, kurios sumą ieškovas įskaitė į palūkanų sumą, tokiu būdu ją mažindamas.  

Ieškovas su ieškiniu (pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo) į teismą kreipėsi 2019-05-27.

Ieškovo kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2013-11-27 iki 2018-11-26.

CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.

CK 6.874 straipsnio 1dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas yra pagrįstas.

Ieškovas J. V. paskaičiavo 5,00 proc., dydžio palūkanas. Tokią palūkanų normą taiko ir teismas.

Ieškovui priteistinos kompensacinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos (nuo 6082,02 Eur) už laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2018-11-26.

Todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 1520,51 Eur palūkanų.

Dėl delspinigių

Ieškovas iš atsakovų už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2018-11-27 iki 2019-05-27 (už pusės metų – 6 mėnesių laikotarpį) prašo priteisti 4427,71 Eur delspinigių, dėl kurių šalys susitarė paskolos sutartyje ir kurių dydį jis sumažino nuo sutartimi aptarto 1 proc., iki 0,4 proc., už dieną.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, tačiau vertinant bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti iki 2009-06-02, mokant 1 procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti sumažintą dydį – po 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą mokėti dieną.

Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta paskolos suma – 6082,02 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui daugiau kaip dešimt metų, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas.

Taip pat manoma, kad atsakovai, prisiimdami, minima paskolos sutartimi, įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui. Negrąžintos skolos dalis yra didelė. Atsakovai delsia ją grąžinti ilgą laiką.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Ieškovas yra teisingai suskaičiavęs laikotarpį nuo 2018-11-27 iki 2019-05-27 (6 mėnesiai – 182 dienos).

Tai įvertinus, daroma išvada, kad ieškovo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 4427,71 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas. 

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019-05-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodo, kad tai teismų praktikoje suformuota taisyklė, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 CK 6.37 straipsnio 2 dalis tiksliai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo priimtas 2019-05-27 išduodant jam tą pačią dieną teismo įsakymą (ši procesinis veiksmas ir laikomas civilinės bylos iškėlimo diena). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 293,84 Eur (281,00 Eur žyminis mokestis ir 12,84 Eur dokumentų paruošimas).

Atsižvelgiant į tai, jog teismas sumažino ieškovo prašomų priteisti kompensacinių palūkanų sumą, iš atsakovų ieškovui priteisina ir mažesnė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Iš atsakovų priteistinų ieškovo patirtų išlaidų suma yra 283,84 Eur. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).   

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 13,36 Eur. Šios 13,36 Eur išlaidos Valstybei nepriteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), nes jos neviršija 5,00 Eur (2020-01-13, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.  

Dėl ieškovo pateiktų dokumentų teismui jau išėjus rašyti sprendimo 

Pažymėtina tai, kad ieškovas J. V., jau po civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismui išėjus rašyti sprendimo, 2020-02-11, teismui pateikė raštą dėl teismo klaidos paaiškinimo, kuriuo teismo prašo įvertinti, jog ieškovas J. V. teikė teismui prašymą dėl prieš dešimt metų ar prieš dvidešimt metų surašytos 27000 Lt paskolos sutarties rašiklio pastos senumo ekspertizės, t. y. 2009-02-02 ar prieš dvidešimt metų, t. y. 1999-09-11, o 2020-02-18, teismui pateikė raštą dėl atsakovės prieštaravimų parodymuose, kuriuo teismo prašo nustatyti, priimant teisingą sprendimą, jog atsakovė M. P., nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-79-844/2020, davė melagingus parodymus byloje.

Teismas, priimdamas teismo sprendimą, nesivadovavo šiais J. V. teismui pateiktas raštais, nes jie teismui pateikti jau baigus bylos nagrinėjimą teisme ir ištyrus visus įrodymus byloje. Šioje procesinėje stadijoje jokie šalių pareiškimai/prašymai nebegalimi.

Be to, šiuose raštuose ieškovo išdėstyti argumentai, nėra reikšmingi šios civilinės bylos nagrinėjimui.

Teismas jau yra atmetęs ieškovo J. V. prašymą dėl rašiklio pastos ekspertizės skyrimo, o ar atsakovės M. P. teisme duoti paaiškinimai yra neteisingi (melagingi, kaip teigia ieškovas) teismas vertino priimdamas sprendimą.

Dėl baudų skyrimo ieškovui ir atsakovams

Atsakovai prašė, CPK 95 straipsnio pagrindu, už nesąžiningai jiems pareikštą ieškovo civilinį ieškinį skirti ieškovui J. V. baudą.

Ieškovas J. V. prašė teismo kritiškai vertinti atsakovų M. P.ir M. C. 2019-07-12, atsiliepimą į ieškinį bei atsakovo I. P. 2019-09-09, atsiliepimą į ieškinį. Pripažinti atsakovus M. P., I. P. ir M. C. nagrinėjat bylą davusius melagingus parodymus ir už tai skirti jiems simbolines baudas: atsakovei M. P. skirti 2,00 Eur baudą, nes ji klaidingai teismui nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą iš  ieškovo ji gavo 1999-09-11 ir kad atsakovė klaidingai teismui nurodė, jog dalį 880,00 Lt (11 x 80,00 Lt)/254,87 Eur prievolės ieškovui ji įvykdė pakartotinai į bylą pateiktais 11 (vienuolika) pakvitavimų, kurie jau buvo įskaityti anksčiau kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, atsakovei geranoriška įvykdžius tos bylos prievolę; atsakovui M. C. skirti 1,00 Eur baudą, nes jis klaidingai teismui nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą iš  ieškovo jis gavo 1999-09-11; atsakovui I. P. skirti 1,00 Eur baudą, nes jis klaidingai teismui nurodė, kad 27000,00 Lt/7819,74 Eur paskolą iš  ieškovo jis gavo tą pačią dieną 1999-09-11, kaip ir 20000,00 Lt paskolą. 

Šie atsakovų ir ieškovo prašymai atmetami.

Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reglamentuoja CPK 95 straipsnis.

Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 186 straipsnio 6 dalis).

Teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą ieškovo J. V. veiksmuose nenustatė jokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl nėra jokio pagrindo skirti ieškovui J. V. atsakovų prašomą baudą.

J. V. kreipėsi į teismą motyvuotai, ir kaip nustatė teismas, jo ieškinys atsakovams yra iš dalies pagrįstas.

Taip pat nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas nenustatė pagrindų, įtvirtintų tiek CPK 95 straipsnyje, tiek CPK 186 straipsnyje, kuriais remiantis atsakovams M. P., M. C. ir I. P. būtų galima skirti baudas.   

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6082,02 Eur skolos, 4427,71 Eur delspinigių, 1520,51 Eur palūkanų, iš viso 12030,24 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12030,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y., nuo 2019 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 94,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 94,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 94,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas              Vaidas Vasiliauskas