Civilinė byla Nr. e2A-1280-1097/2025
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02264-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos gręžiniai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos gręžiniai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kevija“ (toliau – atsakovė) dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 3 210,55 Eur skolą, 342,93 Eur palūkanas, 11,50 proc. dydžio procesines palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė žodinę gręžinio įrengimo sutartį. Pagal atsakovės užsakymą ieškovė įrengė gręžinį Kretingos rajono savivaldybės kapinių teritorijoje. Atsakovė darbus priėmė. Už atliktus darbus ieškovė 2023 m. spalio 18 d. išrašė dvi sąskaitas 4 410,55 Eur sumai. Iki šios dienos atsakovė yra sumokėjusi 1 200 Eur ir likusi skolinga už darbus 3 210,55 Eur. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti šią skolą jai iš atsakovės.
3. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės palūkanas, nurodė, kad už termino atsiskaityti pažeidimą atsakovė privalo sumokėti 342,93 Eur palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalimi. Taip pat, pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, atsakovė turi sumokėti ieškovei 40 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensaciją.
4. Atsakovė UAB „Kevija“ su pareikštu ieškinio reikalavimu dėl 3 210,55 Eur skolos ir žyminio mokesčio priteisimo sutiko, šios ieškinio reikalavimų dalies neginčijo, tačiau prašė atmesti ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui.
5. Atsakovė nurodė, kad pripažįsta savo 3 210,55 Eur skolą ieškovei už atliktus darbus, tačiau atsakovės finansinė padėtis yra sunki: įmonė 2023 m. patyrė 324 885 Eur nuostolį ir nėra pajėgi visos skolos ieškovei sumokėti iš karto. Atsakovė skolą galėtų padengti per pusę metų.
6. Prašydama atmesti ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo, atsakovė nurodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl mokėtinų palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 11,50 proc. dydžio palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2845-1089/2025, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos gręžiniai“ iš atsakovės UAB „Kevija“ 3 210,55 Eur skolą, 341,90 Eur palūkanas, 11,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 552,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 230,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė atsakovės UAB „Kevija“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė už grunto gręžimo darbus ir panaudotas medžiagas atsakovei 2023 m. spalio 18 d. išrašė dvi sąskaitas: serija KG Nr. 0149 – 3 509 Eur, serija KG Nr. 0150 – 901,55 Eur. Atsakovė pripažįsta ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalys žodžiu susitarė dėl gręžinio įrengimo ir nurodytos sąskaitos išrašytos už ieškovės pagal atsakovės užsakymą atliktus darbus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Prie ieškinio pridėti 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė, vykdydama savo prievolę atsiskaityti už darbus ir medžiagas, sumokėjo ieškovei 1 200 Eur. Šiuo metu atsakovė ieškovei yra skolinga 3 210,55 Eur.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės išrašytos sąskaitose nenurodytas jų apmokėjimo terminas. Tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis taip, kaip ji apibrėžta MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ginčo santykiams taikytinas MAPKSVPĮ. Pagal MAPKSVPĮ 5 straipsnio 1 dalį atsakovė ieškovės sąskaitas turėjo apmokėti ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 18 d. Nustačius, kad atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą ir taip pažeidė savo pareigą sumokėti už darbą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 210,55 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis nustatytinas remiantis MAPKSVPĮ. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad CK 6.261 straipsnyje nustatyta, jog, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Nagrinėjamu atveju bylos šalys neįrodinėja, kad būtų susitarusios dėl to, kokias palūkanas atsakovė turėtų mokėti, jeigu praleistų atsiskaitymo terminą. Prieš tai nurodyta, kad šalys sudarė komercinę sutartį ir dėl jų tarpusavio santykiams taikytinas MAPKSVPĮ, kuris, kaip specialusis įstatymas, turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.
11. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į MAPKSVPĮ, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 341,90 Eur palūkanos (3 210,55 Eur × 11,50 proc. / 365 d. × 338 d.), apskaičiuotos taikant 11,50 proc. metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. spalio 22 d., kai ieškovė kreipėsi į teismą (CK 6.261 straipsnis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteisiama mažesnė palūkanų suma nei prašo ieškovė, nes ieškovė be pagrindo palūkanas apskaičiavo už 340, o ne už 338 d.
12. Nustatęs, kad šalių tarpusavio santykiams taikytinas MAPKSVPĮ, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 11,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas atmetė atsakovės prašymą išdėstyti priteistų sumų mokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovė motyvuoja finansine padėtimi, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kurie atskleistų, kokia iš tiesų dabar yra jos finansinė padėtis. Iš atsakovės nurodytų duomenų apie patirtus nuostolius 2023 m. galima spręsti, kad atsakovė turi mokumo problemų. Visgi tikėtinai sudėtinga atsakovės finansinė padėtis nėra besąlyginis pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas nurodė, kad su ieškove atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2023 m. lapkričio 18 d. Per daugiau nei metus atsakovė padengė tik dalį įsiskolinimo, paskutinę įmoką atliko 2024 m. balandžio 30 d. Teismo vertinimu, ieškovės interesus atsakovė pažeidžia ilgą laiką ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei turėtų būti suteiktas dar papildomas pusės metų terminas skolai apmokėti. Juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog iš tiesų būtų pajėgi gera valia įvykdyti prievolę per papildomą terminą. Teismas nurodė, kad, patenkinus atsakovės prašymą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, atsakovei sudarytos prielaidos piktnaudžiauti savo padėtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Kevija“ prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų dydžio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atsakovės prašymą tenkinti – sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė CPK 263 straipsnį, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, taip pat reikalavimus, keliamus teismų sprendimams. Teismas, priimdamas sprendimą tenkindamas ieškinį ir netenkindamas atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, o sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės argumentais.
14.2. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą ir priteisdamas 11,50 proc. dydžio palūkanas, nepagrįstai vadovavosi MAPKSVPĮ nuostatomis, nes šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, o ne mokėjimo funkciją (pelno palūkanos) ir nustatant jų dydį taikytinas CK 6.210 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra verslininkai ir vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei turėjo būti priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Tai yra kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos. Dėl tokio pobūdžio palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Abiem sutarties šalims esant verslininkais ar privačiais juridiniais asmenimis, už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Sutartyse galima nustatyti didesnes nei 5 ar 6 proc. metines palūkanas, o to nepadarius – išlieka teisė reikalauti įstatymo nustatytų metinių palūkanų (5 ar 6 proc.). Tokio pobūdžio susitarimui privaloma rašytinė forma, kurios nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymo numatytą palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) nustato CK 6.872 straipsnis. Pastarosios taip pat gali būti nustatytos šalių susitarimu, o jo nesant – pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taikant tokias palūkanas nesiekiama kompensuoti nuostolių, o jos atlieka atlygio už paskolą funkciją ir taikomos paskolos sutartiniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir, nustatant jų dydį, taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalis.
14.3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.lt matyti, kad atsakovė 2023 metais patyrė 324 885 Eur nuostolius. Šie duomenys patvirtina atsakovės sunkią finansinę padėtį bei teikia pagrindą išvadai, kad ji šiuo metu negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo sumokant ieškovei visą teismo priteistą sumą. Nors atsakovės finansinė situacija sudėtinga, tačiau atsakovė aktyviai vykdo veiklą ir kreditoriams / tiekėjams / užsakovams sutikus vykdo dalimis išdėstytus prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė jau yra įvykdžiusi teismo sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-5211-867/2024; Nr. e2A-180-459/2024; Nr. e2-2163-1180/2024; Nr. eL2-775-1054/2024; Nr. (duomenys neskelbtini)19507/2024; Nr. eL2-944-1213/2024; Nr. eL2-1547-384/2024 pagal teismo patvirtintas šalių sudarytas taikos sutartis. Tai parodo, kad atsakovė nevengia savo sutartinių įsipareigojimų ir juos pagal savo finansines galimybes vykdo. Atsakovės šiuo metu vykdomų / įgyvendinamų sutarčių vertė siekia 307 407,20 Eur, todėl, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovė turės visas galimybes, tęsdama veiklą ir įgyvendindama sutartis, atsiskaityti su ieškove.
15. Ieškovė UAB ,,Klaipėdos gręžiniai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl 11,50 proc. dydžio palūkanų priteisimo, pagrįstai vadovavosi MAPKSVPĮ. Apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja CK bei MAPKSVPĮ nuostatas ir aiškina kasacinio teismo praktiką, susijusius su kompensuojamųjų palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimu. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti pelno palūkanas, o prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurias teismas pagrįstai ir priteisė. Ieškovė pagrįstai prašė priteisti palūkanas remdamasi dydžiu, nustatytu MAPKSVPĮ. Atsakovė ir ieškovė yra ūkio subjektai, sudarę gręžinio gręžimo darbų su medžiagomis atlikimo sutartį, kuri laikytina komerciniu sandoriu, nes susijusios su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinės. Šalys nebuvo nustačiusios kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl pagrįstai buvo taikytinas MAPKSVPĮ nustatytas dydis, kaip specialioji norma, lyginant su CK 6.210 straipsnio dalyje įtvirtintu dydžiu.
15.2. Teismas, atmesdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai ištyrė visas atsakovės nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu atsakovė prašė sprendimo vykdymą išdėstyti. Atsakovė tokį savo prašymą iš esmės grindė tik abstrakčiais teiginiais apie atsakovės patirtą nuostolį 2023 metais ir tai, kad esą atsakovė vykdo veikla?, įgyvendina projektus, todėl esą būtų pajėgi per skolos išdėstymo laikotarpį sumokėti skolą ieškovei, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tokiais teiginiais. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atitinkamai, jos nebuvo tirtos. Apeliaciniame skunde draudžiama plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėti naujas, bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme nebuvusias aplinkybes. Apeliaciniu skundu atsakovė tik siekia skolos sumokėjimo ieškovei vilkinimo, naudojantis procesinėmis teisėmis. Ieškovė buvo suteikusi ilgą terminą skolos padengimui iki bylos iškėlimo ir atsakovė galėjo mokėti dalimis bei visiškai ar bent reikšminga dalimi padengti skolą. Ieškovė visada geranoriškai bendradarbiavo su atsakove ir pastaroji turėjo visas galimybes derėtis dėl skolos padengimo galimybių, teikti paaiškinimus apie sunkią finansinę padėtį ir kt., tačiau atsakovė pasirinko nebendradarbiauti. Atsakovė delsia atsiskaityti net 16 kalendoriniu? mėnesių ir nerodo jokių pastangų dengti skolą. Atsakovė neatskleidė iki galo tikrosios savo finansinės padėties, o pateiktu? i? byla? duomenų jai įvertinti nepakanka; atsakovės teiginiai apie sunkia? įmonės finansinę padėtį ir pajėgumus padengti skolą yra deklaratyvūs bei nepagrįsti įrodymais. Skolos sumokėjimo vykdymo išdėstymas neatitiktu? šaliu? lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principu?, pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė), prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kelia klausimus dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos palūkanos pagal MAPKSVPĮ, ir dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo bei pagrįstumo. Šie klausimai sudaro šio apeliacinio nagrinėjimo dalyką ir apibrėžia jo ribas.
Dėl palūkanų dydžio
20. Apeliantė, neginčydama savo prievolės sumokėti ieškovei kompensacines palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų dydžio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, argumentuodama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi MAPKSVPĮ nuostatomis, turėjo būti taikoma CK 6.210 straipsnio 2 dalis ir, atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškove už pastarosios atliktus darbus, priteisiamos palūkanos, apskaičiuotos taikant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 proc. metinių palūkanų dydį.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
22. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023).
24. Tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024).
25. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas nustato 6 procentų metines palūkanas, kai abi šalys yra verslininkai, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (MAPKSVPĮ) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024).
26. MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį, t. y. šis įstatymas netaikomas: 1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymą; 3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis; 4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka; 5) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalis).
27. Taigi, MAPKSVPĮ taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016).
28. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovė yra ūkio subjektai, buvo sudariusios tarpusavio sutartį dėl darbų atlikimo (gręžinio įrengimo), kuri laikytina komerciniu sandoriu, nes susijusi su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinė. Šalių sudarytas sandoris, iš kurio kildinami ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti skolą, atitinka pirmiau aptartus kriterijus, kuriems esant konstatuotina, kad sandoris patenka į MAPKSVPĮ materialiąją taikymo sritį. Dėl to, priešingai nei nurodo apeliantė, ginčo atveju taikytinas ir MAPKSVPĮ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo šalys savo susitarimu nebuvo nustačiusios kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl, ieškovei (kreditorei) prašant, taikytinas MAPKSVPĮ nustatytas dydis, kaip specialioji norma, lyginant su CK 6.210 straipsnio dalyje įtvirtintu dydžiu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliantės teiginiai bei subjektyvūs pasvarstymai apie tai, kokio dydžio palūkanos ir pagal kurį teisės aktą šiuo atveju turėtų būti taikomos, atmestini kaip nepagrįsti, laikant, jog, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalių sandoriui patenkant į MAPKSVPĮ reguliavimo sritį, atsakovei nevykdant prievolės atsiskaityti su ieškove laiku, tiek ieškovė pagrįstai reikalavo palūkanų pagal minėtą įstatymą, tiek ir teisėtai bei pagrįstai jas sprendė priteisti pirmosios instancijos teismas. Šios išvados nepaneigia apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi su byloje spręstu klausimu dėl kompensacinių palūkanų priteisimo nesusiję išaiškinimai dėl pelno palūkanų, jų atskirties nuo kompensacinių palūkanų ir kt., nes, kaip matyti iš teismo sprendimo, tenkinant ieškinį priteistos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis, kaip minėta, pagrįstai nustatytas pagal specialiąsias MAPKSVPĮ nuostatas.
29. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą priteisti pagal MAPKSVPĮ nuostatas paskaičiuotas palūkanas, o apeliantė nepaneigė nei skaičiuojamų palūkanų pagrindo teisėtumo, nei jų apskaičiuoto dydžio teisingumo. Apeliacinis skundas, grindžiamas neteisingu teisės normų aiškinimu, abstrakčiais teiginiais apie netinkamą įrodymų vertinimą bei pažeistas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl teismo sprendimo vykdymo (ne)išdėstymo
30. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
31. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
32. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-795-324/2018; 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2019). Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022). Išimtines sąlygas, būtinas teismo procesinio sprendimo vykdymui išdėstyti, turi pagrįsti bei įrodyti tokio vykdymo išdėstymo prašanti šalis (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Iš pirmiau nurodytų išaiškinimų akivaizdu, kad sprendimo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokiu? sunkumu? skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam byla?, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausiu? sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmu? ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad apeliantė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad sudaro itin nepalankias aplinkybes teismų procesiniam sprendimui vykdyti; be to, atsakovė nevykdė įsipareigojimų ieškovei per ilgą papildomai suteiktą laiką ir nepateikė įrodymų, jog būtų pajėgi gera valia įvykdyti prievolę per papildomą terminą. Teismo vertinimu, patenkinus prašymą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, atsakovei būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo padėtimi.
35. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes neatsižvelgė į tai, jog atsakovė 2023 metais patyrė 324 885 Eur nuostolius. Šie duomenys patvirtina atsakovės sunkią finansinę padėtį bei teikia pagrindą išvadai, kad ji šiuo metu negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo sumokant ieškovei visą teismo priteistą sumą. Nors atsakovės finansinė situacija sudėtinga, tačiau atsakovė aktyviai vykdo veiklą ir kreditoriams sutikus vykdo dalimis išdėstytus prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė jau yra įvykdžiusi teismo sprendimus civilinėse bylose pagal teismo patvirtintas šalių sudarytas taikos sutartis, o tai parodo, kad atsakovė nevengia savo sutartinių įsipareigojimų ir juos pagal savo finansines galimybes vykdo. Atsakovės šiuo metu vykdomų sutarčių vertė siekia 307 407,20 Eur, todėl, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovė turės galimybes tęsdama veiklą ir įgyvendindama sutartis atsiskaityti su ieškove.
36. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino apeliantės nurodytus argumentus bei pateiktus dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą neįrodytas. Atsakovė teiginius dėl 2023 m. patirtų nuostolių grindė viešos duomenų bazės www.rekvizitai.lt duomenimis, tačiau tokio pobūdžio informacija nėra pakankama pagrįsti atsakovės teiginius dėl išimtinai sunkios turtinės padėties ir neatskleidžia atsakovės galimybių vykdyti teismo sprendimą (ne)buvimo ar esminio apsunkinimo. Asmens turtinę padėtį atskleidžia duomenys, visapusiškai atspindintys asmens turimą turtą, gaunamas pajamas, pelną, patiriamas išlaidas, nuostolius, turimus įsipareigojimus ir pan. Dėl to atsakovė, sunkia finansine padėtimi grįsdama prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėtų teikti išsamius duomenis, atspindinčius įmonės būklę: balansus, pelno nuostolių ataskaitas, duomenis apie turimą turtą, sąskaitas ir lėšų judėjimą jose ir pan. Tokių duomenų atsakovė nepateikė, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kurie atskleistų, kokia iš tiesų yra atsakovės finansinė padėtis. Atsakovė argumentavo, kad ji vykdo veiklą ir dalimis atsiskaito su kreditoriais, vykdo kitose civilinėse bylose sudarytas taikos sutartis, t. y. nevengia įsipareigojimų vykdymo. Šie teiginiai nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymo, nes, viena vertus, atsakovė nepateikė įrodymų apie vykdomą veiklą bei jos apimtis, kita vertus, atsiskaitymas su kitais kreditoriais nėra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ilgą laiką su ieškove neatsiskaito, nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės dėtas bent minimalias pastangas bendradarbiauti su ieškove, atsiskaityti dalimis, tartis dėl realių atsiskaitymo terminų ar pan. Dėl to nėra pagrindo pripažinti įrodytais atsakovės teiginius apie pastangas atsiskaityti ir, atitinkamai, papildomo termino atsiskaitymui prasmę bei racionalumą. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos vykdomų sutarčių vertė siekia 307 407,20 Eur, todėl, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovė turės galimybes tęsdama veiklą ir įgyvendindama sutartis atsiskaityti su ieškove. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų šiems atsakovės teiginiams patvirtinti (CPK 178 straipsnis). Be to, atsižvelgiant tiek į atsakovės nurodomus duomenis dėl nuostolių dydžio, tiek į atsakovės teiginius dėl jos vykdomų sutarčių vertės, galima manyti, jog atsakovės veiklos apimtys yra didelės, o ieškovei teismo sprendimu priteista suma šiame kontekste vertintina kaip nežymi. Tai kelia papildomas abejones atsakovės teiginiais, kad ji su ieškove neatsiskaito dėl išimtinių, pateisinamų, objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pašalinamos išdėsčius teismo sprendimo vykdymą papildomam terminui.
37. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad išdėsčius teismo procesinio sprendimo vykdymą remiantis apeliantės nurodomais argumentais, būtų nepagrįstai prioritetizuoti jos, kaip skolininkės, interesai ieškovės, kaip išieškotojos, atžvilgiu: atsakovė skolos ieškovei neginčija, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi kokias nors pastangas atsiskaityti, mokėti dalimis ar pan. Atsakovė neatsiskaito jau ilgą laiką ir niekaip nepagrindė tokio ilgo skolos / ar jos dalies nemokėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą papildomam 6 mėnesių laikotarpiui, ieškovės, kaip kreditorės, teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas (CPK 178 straipsnis).
38. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai nusprendė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys nesuponuoja pagrindo išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai pritaikė palūkanų skaičiavimą ir jų dydį reglamentuojančias teisės normas, teisingai aiškino ir taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus ar kitaip aiškina teisinio reglamentavimo turinį, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
41. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
42. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
43. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 850 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-12973).
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (apeliantės).
45. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2845-1089/2025, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos gręžiniai“ (j. a. k. 305454013) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ (j. a. k. 300113061) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Latvelė