Civilinė byla Nr. 3K-3-516/2011
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01223-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo – L. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pilnametė ieškovė K. S., gim. (duomenys neskelbtini), prašė priteisti iš tėvo atsakovo V. S. 4400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. už mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį, kuris sutapo su jos pilnametyste. Ieškovė gavo iš atsakovo priteistą išlaikymą iki jai suėjo 18 m., tačiau, tapusi pilnamete, turėjo užbaigti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos baigiamąją klasę, todėl negalėjo dirbti. Ieškovę tuo metu išlaikė tik motina L. S., tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių šeimoje nebegalėjo skirti tiek lėšų, kiek jų reikėtų dukteriai normaliai aprūpinti; tėvas turėjo su darbu susijusių pajamų. Visiems poreikiams patenkinti ieškovei kas mėnesį reikia apie 800 Lt. Taigi byloje kilęs ginčas saistomas klausimo, ar paramos reikalingo vidurinėje mokykloje besimokančio pilnamečio vaiko teisė paramai pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį gauti apima atvejus, kai ši teisė ginama, pasibaigus teisiškai reikšmingam faktui – mokymosi vidurinėje mokykloje laikui, išsprendimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tėvai turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir ši prievolė baigiasi, jiems sulaukus pilnametystės. Pilnamečio vaiko teisė gauti paramą gali būti įgyvendinama, esant tam tikroms sąlygoms, turi būti įvertintos šiam klausimui spręsti svarbios aplinkybės, be to, parama priteisiama tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Paramos dydis nesaistomas kriterijų, taikomų, kai sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Teismas pažymėjo, kad tapusiai pilnamete ieškovei parama negali būti priteisiama už praėjusį laiką. Šiuo atveju teismas nustatė, kad ieškovė 2009 m. rugsėjo 24 d. sulaukė pilnametystės, į teismą dėl paramos priteisimo kreipėsi 2010 m. rugpjūčio 2 d.; teismo vertinimu, ieškovė neįrodė priežasčių, galėjusių sutrukdyti jai kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo, jai tapus pilnamete. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmetė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027 patvirtintus 2009–2011 m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, vidurinėje mokykloje dvyliktoje klasėje mokslo metai trunka nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 28 d., o pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo sesija vyksta nuo gegužės 31 d. iki liepos 7 d. Kadangi ieškovė 2010 m. liepos 7 d. jau buvo baigusi vidurinę mokyklą, tai teismas atmetė taip pat reikalavimą priteisti paramą nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Kolegija išdėstė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą dėl šios CK normos taikymo, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės ir (ar) profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškovė neprašo priteisti išlaikymo (paramos). Kolegija taip pat rėmėsi konstitucinės justicijos bylos nuostatomis dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad nepilnamečių vaikų ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutai netapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes skirtingi teisinių santykių subjektai. Kolegija laikė neatitinkančiais CK 3.200 straipsnio apeliacinio skundo argumentus, kad pagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą. Tėvai turi pareigą išlaikyti tik nepilnamečius vaikus; jiems sulaukus pilnametystės, teisė gauti paramą, bet ne išlaikymą, gali būti įgyvendinama, esant tam tikroms sąlygoms, įvertinus šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, ir tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Paramos pilnamečiam vaikui dydžiui nustatyti taikomi kiti kriterijai. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, 2009 m. rugsėjo 24 d. tapusi pilnametė, kreipėsi į teismą 2010 m. rugpjūčio 2 d.; ji negali prašyti paramos už praeitą laiką. Kolegija atmetė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos; ji turėjo galimybę mokymosi vidurinėje mokykloje metu kreiptis teisinės pagalbos, jeigu laikė, kad reikalinga parama.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė ) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl CK 3.200 straipsnio. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorė dėl išlaikymo (paramos) priteisimo turėjo kreiptis, kol mokėsi vidurinėje mokykloje, ir kad, tapusi pilnamete, turėjo įrodyti priežastis, sutrukdžiusias anksčiau kreiptis dėl išlaikymo priteisimo. Pirmiau nurodyto įstatymo normoje nenustatyta subjekto amžiaus, todėl ji galioja nepilnamečio ir pilnamečio vaiko išlaikymui (paramai) priteisti.
2. Dėl CK 1.137 straipsnio 1 dalies. Teismai pažeidė kasatorės teises, taip pat CK 1.137 straipsnio 1 dalies normą, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Teismų sprendimai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.
3. Dėl CK 1.125 straipsnio 1 dalies. Kasatorės pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo dienos, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas nepasibaigęs. Teisiškai nepagrįstais teismų argumentais, kad kasatorė anksčiau galėjo kreiptis teisinės pagalbos, iš esmės nustatytas kasatorei kreipimosi į teismą terminas ir suvaržytos jos teisės. Ji neprivalo įrodyti priežasčių, kurios objektyviai sutrukdė kreiptis į teismą; tokio reikalavimo nenustatyta ir kasatorė neprivalo įrodyti, kodėl į teismą kreipėsi vėliau, bet ne tada, kai jai suėjo 18 metų.
4. Dėl CPK 270, 331 straipsnių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai nemotyvuoti; pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi, ir neišdėstė teisinių argumentų; apeliacinės instancijos teismas nepašalino padarytų pažeidimų, nenurodė įstatymo, kuriuo remdamasis atmetė apeliacinį skundą. Tai yra proceso teisės normų pažeidimas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus. Jis nurodo, kad teismai teisingai sprendė, jog pilnametei ieškovei galėtų būti priteista parama, be to, priteistina į ateitį, bet ne už praeitą laikotarpį. Ieškovė savaip interpretuoja įstatymus, taip piktnaudžiauja jai teikiama valstybės garantuota teisine pagalba. Atsakovas nėra ieškovei skolingas, iki pilnametystės teikė išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt; ieškovei tapus pilnamete, baigėsi jo teisės ir pareigos vaikui (CK 3.160 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorė kaip teisinį ieškinio reikalavimo pagrindą nurodė CK 3.194 straipsnio 3 dalį. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką. Dėl to jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į pirmiau nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, pripažįstama, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; kt.) Taip nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime; jame nekonstatuota tėvų pareigos – teikti paramą pilnamečiams, besimokantiems dieniniuose skyriuose, vaikams ne vyresniems negu 24 metų, neatitikties Konstitucijai, bet pažymėtas nepilnamečių vaikų išlaikymo ir paramos teikimo (išlaikymo) institutų esminis skirtumas. Kadangi CK 3.194 straipsnio 3 dalyje ((2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija) įtvirtinta paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, tai teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.
Šios bylos kontekste aktualios kasacinio teismo praktikos nuostatos, kuriose išdėstyti išaiškinimai dėl vidurinės mokyklos moksleivio pripažinimo išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu sąlygų. Kasacinio teismo pažymėta, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Ar toks asmuo gali būti pripažintas išlaikymo santykių subjektu CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu, ar dėl savo teisinio statuso gali būti pripažintas būtinu paramos, sprendžiama, įvertinus bylos įrodymus apie jo turtą ir pajamas bei jo poreikius, taip pat tai, ar tėvai turi galimybę paramą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; Teismų praktika 31). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį teismas priteisia išlaikymą iš abiejų ar vieno iš tėvų pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, tik tada, kai yra visos pirmiau nurodyto įstatymo normoje nustatytos sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje pagal kasatorės pareikštą reikalavimą kilo ginčas dėl momento, nuo kurio gali būti priteistas išlaikymas pilnamečiam vaikui. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vienodai sprendė, kad kasatorės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., kuris sutapo su jos pilnametyste ir mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu, neatitinka CK 3.200 straipsnio nuostatų; teismai argumentavo, kad tėvų pareiga teikti paramą pilnametystės sulaukusiems vaikams įgyvendinama tik nuo kreipimosi į teismą dienos, be kita ko, esant tam tikroms sąlygoms, taip pat įvertinus šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada šiuo klausimu yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Vadinasi, kai tėvai šios pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipiasi jis pats, nes turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa. Dėl to ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Kadangi pilnamečio vaiko teisė reikalauti išlaikymo atsirado tik nuo 2004 m lapkričio 26 d., įsigaliojus pirmiau nurodytai CK 3.194 straipsnio pataisai, tai išlaikymo įsiskolinimas, jeigu nustatoma, kad vaikui buvo reikalinga parama ir jo tėvas (ar motina) išlaikymo neteikė, CK 3.200 straipsnio pagrindu gali būti išieškomas tik nuo tada, kai įsigaliojo tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nustatantis ir šiam vaikui teisę reikalauti tokio išlaikymo suteikiantis įstatymas. Vadinasi, šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, remdamiesi CK 3.200 straipsniu, neturėjo pagrindo atsisakyti spręsti kasatorės ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes tokią teisę kasatorė įgijo pagal įstatymą; teismai privalėjo analizuoti, tirti ir vertinti visas, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, reikšmingas aplinkybes, atsakant į klausimą, ar kasatorei jos nurodytu laikotarpiu buvo būtina parama ir ar atsakovas turėjo galimybę ją teikti. Šiuo atveju pažymėtina CK 3.200 straipsnio nuostata, kad negalima priteisti įsiskolinimo daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą.
Taigi toks nustatytas teisinis reglamentavimas suponavo prielaidas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui spręsti, ar pagal įstatymą ir kasacinio teismo išdėstytus nagrinėjamoje byloje aktualius CK 3.194 straipsnio 3 dalies teisės taikymo išaiškinimus pagrįstas kasatorės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. už mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį, kuris sutapo su jos pilnametyste. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatorės teisė į paramą gali būti grindžiama tik į ateitį ir priteisiama nuo kreipimosi į teismą dienos; apeliacinės instancijos teismas nurodyto pažeidimo nepašalino, pažymėjo, kad paramai pilnamečiam vaikui nustatyti taikomi kiti kriterijai, tačiau jų netyrė ir neįvertino šios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Taigi bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo kasatorės nurodyto CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo ir spręsdami pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl jo nepasisakė. Tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas šio esminio teisės pažeidimo nenustatė, nurodytu teisiniu ir faktiniu pagrindu ginčo santykiai nebuvo tiriami, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai naikintini (CPK 327, 346 straipsniai) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Kasacinės instancijos teismas turėjo 48,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo priteisti pirmiau nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Pranas Žeimys