Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-24-1073/2019

                                               Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00459-2017-2

                                               Procesinio sprendimo kategorija 12.29 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjos Lauros Vitosienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimo A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi A. B. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant A. B. priklausantį medžioklinį graižtvinį šautuvą „Blaser R8. 308“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. 

2.       A. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), miške vykdė neteisėtą medžioklę, t. y. tykodamas medžioklės metu bokštelyje ir naudodamas draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9, 74.1 papunkčių reikalavimus.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimu panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis ir priimtas naujas nutarimas: A. B. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda; nuspręsta medžioklinį graižtvinį šautuvą „Blaser R8. 308“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, įsiteisėjus nutarimui, grąžinti A. B.. Šiuo nutarimu A. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), miške, medžioklės plotuose esančiame bokštelyje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9 papunkčių reikalavimus, turėjo su savimi draudžiamą turėti medžioklės plotuose įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 9 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjos Lauros Vitosienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėja Laura Vitosienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir kvalifikavo A. B. veiksmus pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, taip netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, be to, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vienodų teisinių lūkesčių, lygybės prieš įstatymą ir sąžiningumo principus, nesivadovavo teismų praktika.

5.2. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju pareigūno A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka protokolo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 609 straipsnio 1 dalyje.

5.3. A. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai. A. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.5 papunkčio draudimą medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais ir 58.5.9 papunkčio draudimą medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Tai reiškia, kad vien naktinio ar termovizorinio taikiklio turėjimas medžioklės plotuose jau yra draudžiamas. Pagal Medžioklės taisyklių 74.1 papunktį šis pažeidimas yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas.

5.4. Apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, A. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 30-(71)-IS1-91, kurioje nurodoma, kad pateiktas tirti optinis prietaisas yra pramoninės (Rusijos) gamybos termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas įvairiems medžiokliniams šautuvams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16, termovizoriniai taikikliai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateiktas termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklų priedėlis. Ši specialisto išvada surašyta specialisto, turinčio balistinių tyrimų kvalifikaciją bei 18 metų objektų laboratorinių tyrimų darbo stažą, todėl jo kompetencija ir objektyvumu netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į specialisto išvadą, konstatuotina, kad pas A. B. rastas naktinio matymo optinis taikiklis „Apex“ yra uždraustas civilinėje apyvartoje, neatsižvelgiant į tai, ar jis įvykio metu buvo sumontuotas ant ginklo su optika, tai reiškia, kad A. B. šį prietaisą turėjo medžioklės plotų vienete, t. y. medžiojo draudžiamu būdu.

5.5. Apygardos teismas nurodė, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) miške, vykdant medžioklę, t. y. A. B. tykojant medžioklės metu bokštelyje, pareigūnai surado jam priklausantį naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. Administracinei atsakomybei kilti pakanka jau vien fakto, kad medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas, kadangi ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse. Medžioklės taisyklių IX dalyje reglamentuota su medžiokle susijusi draudžiama veikla, o 58.5.9 papunktis nurodo, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Taigi turėjimas draudžiamų priedų prie optinių taikiklių medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas jį turėjo medžioklės plotų vienete, tai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją. Neabejotina, kad nusižengimo metu A. B., būdamas medžiotojas, aiškiai žinojo ir suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, gresiančią administracinę atsakomybę už draudimą turėti tokį prietaisą medžioklės plotuose, tačiau nusprendė užimti gynybos poziciją ir teigė, kad naktinio matymo optinis taikiklis „Apex“ nebuvo uždėtas ant šautuvo. Vertinti A. B. veiksmus kaip atitinkančius ANK 290 straipsnio 1 dalį nėra objektyvaus pagrindo. Apygardos teismas nesivadovavo Medžioklės taisyklių 58.5 ir 58.5.9 papunkčiais, pagal kuriuos vien naktinio ar termovizorinio taikiklio turėjimas medžioklės plotuose jau yra draudžiamas ir turėtų būti vertinamas kaip draudžiamas medžioklės būdas; pagal Medžioklės taisyklių 74.1 papunktį toks pažeidimas yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas.

5.6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5.7. Apygardos teismas įvertino tik A. B. apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, o kitus neginčytinus įrodymus ignoravo. Pažymėtina, kad tokia praktika, kurią bando formuoti apygardos teismas, yra ydinga, nes ateityje įstatymu ir kitais poįstatyminiais aktais uždrausti medžioklės būdai ir prietaisai įgaus leistinumą, o medžiotojai – nebaudžiamumą. Valstybiniams aplinkos apsaugos pareigūnams įstatymu suteikta diskrecija savarankiškai priimti sprendimus, už kurių priėmimo teisėtumą atsakomybė tenka pareigūnui (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ex officio (pagal pareigas) pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodytos 2017 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo protokole, tinkamai konstatuoti teisės aktai, kurie buvo pažeisti. Apylinkės teismo nustatytos objektyvios ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo aplinkybės patvirtina ir pažeidėjo veikoje subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, todėl A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už veiką, nustatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.

5.8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu yra teisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013).

5.9. Apygardos teismas neįvertino visų surinktų įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai lėmė nepagrįsto ir neteisėto skundžiamo apygardos teismo nutarimo priėmimą.

6.        Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. ir jo atstovas advokatas Algimantas Šindeikis atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma:

6.1. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pareiškėja prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikia prielaidą, kad pakanka naktinio matymo taikiklį ne naudoti medžiojant, o tik turėti medžioklėje, ir toks turėjimas turi būti pripažįstamas administraciniu nusižengimu, nustatytu ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Priešingai nei nurodo pareiškėja, ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta veika yra siejama su medžiojimu. Vadovaujantis pareiškėjos logika, būtų galima daryti išvadą, kad ir šiame ANK straipsnyje nurodytas draudimas medžioti esant neblaiviam (kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumas) reiškia, kad medžioklėje negalima turėti jokių alkoholinių gėrimų, nes pats turėjimas, o ne tik jų vartojimas ir apsvaigimas yra šiame ANK straipsnyje nustatyta draudžiama veika. Akivaizdu, kad toks pareiškėjos pateiktas ANK 290 straipsnio 5 dalies aiškinimas yra nepagrįstai išplečiantis šios normos turinį.

6.2. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtintas draudimas turėti medžioklėje naktinio matymo prietaisą, nes toks draudimas yra susijęs tik su draudimu medžioti. Tik Medžioklės taisyklių 58.5 ir 58.5.9 papunkčių reikalavimuose yra nustatytas draudimas medžioklėje naudoti ir net medžioklės plotuose turėti naktinius optinius termovizorinius taikiklius. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje būtina nustatyti, ar buvo medžiojama draudžiamais įrankiais, ar toks įrankis tik buvo laikomas medžioklės plotuose. Jei neginčijamai nenustatytas medžiojimo draudžiamais įrankiais faktas, bet nustatytas turėjimo tokių draudžiamų įrankių faktas, kaltininkui turi būti taikoma ANK 290 straipsnio 1 dalis. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog A. B. 2017 m. gruodžio 5 d. vykdė neteisėtą medžioklę, t. y. tykodamas medžioklės bokštelyje naudojo draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“.

6.3. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20- 2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015).

6.4. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš to darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, kaip to pageidauja pareiškėja, iš esmės siekdama, kad teismas vadovautųsi tik M. P. duotais parodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokias reikšmingas aplinkybes ir nustatė apygardos teismas, įvertindamas visus bylos duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). 

6.5. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų pasirašyto tarnybinio pranešimo turinys neatitinka faktinių aplinkybių, o pareigūnų teisme duoti paaiškinimai prieštaravo vieni kitiems, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo remtis ir pareigūno M. P. parodymais, kurie skyrėsi nuo vaizdo įrašo turinio. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad A. B. nagrinėjamo įvykio metu vykdė neteisėtą medžioklę, medžiojo tykodamas medžioklės bokštelyje, naudodamas draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, to nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį skirti.

6.6. A. B. neneigė, kad pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio reikalavimų dalį, susijusią su termovizorinių taikiklių turėjimu medžioklės plotuose, tačiau kategoriškai nesutiko, kad naktinio matymo optinis taikiklis buvo uždėtas ant šautuvo, – jis tik laikydamas jį rankose stebėjo aplinką, prieš tai greta padėjęs užtaisytą šautuvą. Tokie veiksmai kvalifikuotini kaip Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

6.7. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-69-222/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tyrė nustatytas ir teismų priimtuose nutarime bei nutartyje nurodytas aplinkybes, ar T. B. padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalyje (atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies redakciją), nes medžiojo naudodamas draudžiamą priemonę duslintuvą (garso slopintuvą), sumontuotą ant medžioklinio šautuvo, kai Medžioklės taisyklėse išsamiai išvardyta, kokius įrankius ir priemones leidžiama naudoti medžiojant (10 punktas), ir konstatavo būtinumą įrodyti, kad draudžiamas įrankis medžioklėje buvo naudojamas. Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad medžioklė tykojant yra vienas iš medžioklės būdų, kai medžiojamų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Medžioklės taisyklių 11.3 papunktis). Draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose (Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktis). Pareiškėjo teiginiai, kad jis medžiojo nenaudodamas draudžiamų priemonių, kad rastas tvirtinimo žiedas (adapteris) yra ne jo, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismai nustatė, jog J. S., atvykus pareigūnams, tam tikrą laiką buvo medžioklės bokštelyje užsirakinęs, bandė savo daiktuose (kuprinėje) slėpti naktinio matymo prietaisą, ant J. S. medžioklinio šautuvo pritvirtinto optinio taikiklio esantys įbrėžimai sutapo su tvirtinimo žiedo žymėmis. Medžioklės faktą patvirtino ir tai, kad tikrinimo metu medžioklinio ginklo spynoje buvo rasti trys graižtviniai šoviniai, t. y. ginklas buvo paruoštas šaudyti.

6.8. Nors pareiškėja nurodo, kad apygardos teismas nusižengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, tačiau nenurodė konkrečių teismo nutarčių, kuriose būtų išaiškinta, kad ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė būtų taikoma ne tik už medžiojimą draudžiamais įrankiais ir priemonėmis, bet ir turėjimą tokių priemonių medžioklės plotuose. Pagal byloje surinktus duomenis nėra neginčijamai įrodyta, kad A. B. medžiodamas naudojo draudžiamus įrankius ar priemones.

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjos Lauros Vitosienės prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 569 straipsnio 4 dalies, 290 straipsnio 5 dalies taikymo

8. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas A. B. nubaudė pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), miške vykdė neteisėtą medžioklę, t. y. medžioklės metu tykodamas bokštelyje naudojo draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9, 74.1 papunkčių reikalavimus.

8.1. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis liudytojų Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų A. T., M. P., V. G. parodymais, liudytojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir vaizdo įrašu, specialisto išvada, medžioklės lapu, iš dalies – ir A. B. paaiškinimais.

8.2. Apylinkės teismas pažymėjo, kad A. B. neneigė, jog dalyvavo medžioklėje, jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklėse apibrėžtus medžiojimo veiksmus – buvimą medžioklės bokštelyje medžioklės metu su ginklu; A. B. aiškinimas, kad ant užtaisyto medžioklinio šautuvo nebuvo uždėjęs optinio taikiklio, paneigtas liudytojo M. P. parodymais. Taigi teismas nustatė, kad A. B. šautuvas buvo užtaisytas, jis aktyviais veiksmais buvo pasiruošęs žvėries sumedžiojimui, tykojo medžiojamų žvėrių bokštelyje uždėjęs draudžiamą naktinio matymo optinį taikiklį ant šautuvo.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. apeliacinį skundą, panaikino skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priėmė nutarimą, kuriuo A. B. nubaudė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), miške, medžioklės plotuose esančiame bokštelyje, pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.5, 58.5.9 papunkčių reikalavimus, turėjo su savimi draudžiamą turėti medžioklės plotuose įrenginį – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“.

9.1. Apygardos teismas pripažino, kad neginčytinai nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 5 d. vykdant medžioklę, t. y. A. B. tykojant medžioklės metu bokštelyje, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai bokštelyje surado naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. Taip pat teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais, konstatavo, kad specialisto išvada Nr. 30-(71)-IS1-91, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16, pagrįstai pripažinta, kad tirti pateiktas termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklų priedėlis.

9.2. Apygardos teismas, pripažinęs, kad M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas negali būti pripažintas objektyviu A. B. kaltės įrodymu, remdamasis A. B. paaiškinimu, kad naktinio matymo optinį taikiklį buvo pasiėmęs ne medžioklės tikslais, bet žvėrims stebėti, konstatavo, kad: nenustatyta, jog A. B. 2017 m. gruodžio 5 d. vykdė neteisėtą medžioklę, t. y. tykodamas medžioklės metu bokštelyje naudojo draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“; A. B. minėtą taikiklį tik turėjo su savimi medžioklės plotuose.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašyme pagrįstai teigiama, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas, kvalifikuodamas A. B. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, be kita ko, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019).

12. Skundžiamo teismo nutarimo turinys patvirtina, kad jame bylai reikšmingos išvados padarytos remiantis ne ištirtų įrodymų visuma, o pavienių įrodymų vertinimu, A. B. paaiškinimams suteikiant prioritetą prieš kitus bylos įrodymus. Apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, nors nutarime dar kartą išdėstė apylinkės teismo ištirtus įrodymus, t. y. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto A. T. tarnybinį pranešimą, liudytojų A. T., M. P., V. G. apylinkės teismo posėdyje duotus parodymus, dėl šių įrodymų vertinimo iš esmės nepasisakė ir juos paneigiančių argumentų neišdėstė. Apygardos teismas savo sprendimą iš esmės pagrindė vien A. B. teiginiais, kad jis naktinio matymo optinį taikiklį buvo pasiėmęs ne medžioklės tikslais, bet žvėrims stebėti ir (būdamas medžioklės bokštelyje bei tykodamas medžioklės metu) jo nebuvo uždėjęs ant turimo su savimi medžioklinio graižtvinio šautuvo, be kita ko, vertindamas kaip logišką A. B. paaiškinimą, kad dėl saugumo buvo užsirakinęs medžioklės bokštelio duris ir negalėjo, pareigūnams pareikalavus, iš karto jų atidaryti, nes buvo apsivilkęs specialų kombinezoną, su kuriuo negalima vaikščioti, todėl užtruko, kol jį nusivilko. Teismo iš esmės rėmimasis vien A. B. duotais paaiškinimais, nevertinant jų su kitais ištirtais įrodymais, t. y. minėtų liudytojų, kurie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, parodymais, tarnybiniu pranešimu ir kt., esmingai neatitinka ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

13. Apygardos teismas M. P. parodymų patikrinimą vietoje, skirtingai nei apylinkės teismas, nepagrįstai vertino kaip neobjektyvų įrodymą, nepatvirtinantį M. P. duotų parodymų. Kaip nustatyta liudytojų parodymais, įvykio metu darytame vaizdo įraše, įvykio metu M. P., šviesdamas prožektoriumi per medžioklės bokštelio langą, stebėjo viduje esančio A. B. veiksmus. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, A. B. ir jo gynėjui ginčijant aplinkybę dėl galimybės užlipus ant medžioklės bokštelio laiptų pakopų pamatyti bokštelio vidų pro langą, tuo pat metu pasišviečiant prožektoriumi, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 196 straipsniu, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija buvo įpareigota atlikti M. P. parodymų patikrinimą vietoje. Atlikus šį procesinį veiksmą dalyvaujant ir A. B. bei jam atstovaujančiam advokatui I. Balčiūnui, 2018 m. vasario 7 d. tyrimo veiksmo protokole buvo patvirtinta, kad M. P. galėjo, laikydamas rankoje prožektorių ir juo pasišviesdamas, tuo pačiu metu stebėti pro medžiotojų bokštelio langą. Apygardos teismas, vertindamas šį tyrimo veiksmą, pateikė vienpusiškus, nenuoseklius, pagrįstus prieštaringais teiginiais motyvus. Antai nutarime nurodoma, kad nuo įvykio iki parodymų patikrinimo vietoje atlikimo buvo praėję du mėnesiai, todėl yra visiškas pagrindas teigti, kad M. P. parodymų patikrinimo vietoje metu negalėjo tiksliai pakartoti kiekvieno žingsnio ir atlikto judesio įvykio metu. Toliau nutarime, jau pritariant apelianto skundo argumentui, analizuojami 2017 m. gruodžio 5 d. apie 20 val. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vaizdo įraše užfiksuoti duomenys ir daroma išvada, jog iš šiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nenustatyta, kad M. P. vienareikšmiškai matė tai, kas buvo užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje metu. Po to nutarime pasisakoma jau dėl vaizdo įraše užfiksuotų parodymų patikrinimo vietoje duomenų, nurodant, kad M. P., priešingai nei įvykio metu, kai buvo tamsus paros metas, t. y. šviesiu paros metu, bokštelio aikštelėje elgėsi drąsiai, laikydamas prožektorių, įkišo galvą pro langą ir stebėjo, kas vyksta bokštelio viduje, bei teigiama, kad „neabejotinai, jeigu būtų buvusios analogiškos sąlygos ir įvykio metu, M. P. galėjo matyti pro bokštelio langą, kas vyksta jo viduje“, ir daromos jau galutinės teismo išvados, pritariant apelianto argumentui, kad „toks M. P. atliktas parodymų patikrinimas neatitiko jo veiksmo stebint medžiotoją A. B. 2017 m. gruodžio 5 d. apie 20 val., kai jis palipo į bokštelį ir stebėjo bei neva matė visus A. B. veiksmus“ (nutarimo 9 lapas). Toks apygardos teismo pateiktas argumentavimas dėl parodymų patikrinimo vietoje, kaip neobjektyvaus įrodymo, vertinimo yra neįtikinantis, negali būti laikomas pakankamu, kad būtų paneigtos įvykio metu įvykio vietoje buvusių A. T., M. P., V. G. duotais parodymais ir rašytiniais bylos įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, medžioklės patikrinimo aktu ir kt.) patvirtintos aplinkybės apie įvykio metu užfiksuotą A. B. turėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“ uždėtą naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“.

14. Darytina išvada, kad apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, nes nebuvo įvertintas bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų visetas ir neišdėstyti abejonių nekeliantys motyvai dėl įrodymų vertinimo, tai pripažintina esminiu proceso teisės pažeidimu.

15. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse; tai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal šios normos formuluotę asmuo pažeidžia nurodytą taisyklių papunktį, jeigu jis: 1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; 2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. 

16. Minėta, kad apygardos teismas pripažino, jog neginčytinai nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. vykdant medžioklę, t. y. A. B. tykojant medžioklės metu bokštelyje, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai jame surado naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklų priedėlis. Taigi apygardos teismas (kaip ir apylinkės teismas) padarė išvadą, kad A. B. įvykio metu medžiojo, tykodamas medžioklės bokštelyje. Medžioklė tykojant yra vienas iš medžioklės būdų, kai medžiojamų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Medžioklės taisyklių 11.3 papunktis). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. šautuvas buvo užtaisytas, kas patvirtina, kad A. B. ne formaliai dalyvavo medžioklėje, o aktyviais veiksmais buvo pasiruošęs žvėries sumedžiojimui – paruošė šautuvą šūviui jį užtaisydamas,  pareigūnams patikrinus įvykio vietoje nustatyta, kad draudžiamas naudoti taikiklis tinka A. B. medžioklėje turėtam šautuvui. Remdamiesi nustatytomis aplinkybėmis abiejų instancijų teismai konstatavo, kad A. B., būdamas medžiotojas, aiškiai žinojo ir suprato, jog medžioklės plotuose draudžiama su savimi turėti naktinio matymo optinį taikiklį, tačiau šio draudimo nesilaikė, ir, be kita ko, pripažino, kad A. B., medžioklės plotuose netgi tik turėdamas su savimi šį prietaisą, padarė Medžioklės taisyklių pažeidimą, priskiriamą prie šiurkščių pažeidimų, kaip tai įtvirtinta 74.1 papunktyje, pagal kurį Medžioklės taisyklių 58.1–58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodytų draudimų pažeidimai laikomi šiurkščiais (nutarimo 10 lapas). Tačiau apygardos teismas, nors ir konstatavęs minėtais A. B. veiksmais padarytą šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą (kuris ir buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole bei apylinkės teismo pripažintas įrodytu), šį pažeidimą kvalifikavo pagal švelniausią įstatymo, nustatančio atsakomybę už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, normą – ANK 290 straipsnio 1 dalį (šios dalies sankcija nustato įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų). Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis įstatymo įtvirtintam reguliavimui bei suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018).

17. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nustatytus pažeidimus. Pagal teismų praktiką atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį (atitinka ANK 290 straipsnio 1 dalį) kyla už tai, kad A. K., turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą, pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, t. y. Medžioklės taisyklių 61 ir 62 punktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-697/2017). Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Z. D. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Medžioklės taisyklių 16.4 papunktį ir 22 punktą, nes licencijos su savimi neturėjo ir sumedžiotų gyvūnų medžioklės vietoje specialia plomba nepažymėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-76-696/2016).

18. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad A. B. medžiojo tykodamas bokštelyje ir tai darė naudodamas draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, nebuvo teisinio pagrindo jo veiksmus vertinti pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kadangi už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais (priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais) (Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio pažeidimas) atsakomybė kyla tik pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, panaikinęs Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį ir priėmęs naują nutarimą dėl A. B. nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, padarė esminius proceso (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir materialiosios teisės pažeidimus: netinkamai įvertino atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingus įrodymus ir aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kad A. B. veiksmuose nustatyta ne ANK 290 straipsnio 5 dalyje, bet 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimas naikintinas, paliekant galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį. Kartu pažymėtina, kad nors apylinkės teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skirdamas administracinę nuobaudą, turėjo priimti ne nutartį, bet nutarimą (ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), šis proceso teisės pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį.

Teisėjai                                                                Rima Ažubalytė

                                                                Olegas Fedosiukas

                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė