Civilinė byla Nr. e2A-149-324/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06443-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.11; 2.4.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Liuks“, V. M., L. P., A. P., R. N., Ž. K., M. L., J. Z., E. B., O. M. S., L. Č., P. Č., S. O., P. O., J. B., I. D., G. S., R. Ž., A. J. Ž., J. T. T. M., Kauno miesto savivaldybė, V. M., I. K., K. Ž., G. G., R. V., T. V., B. V., A. V., G. T., P. A., V. I., G. V., S. K., L. D., V. Š., E. K., R. V.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Liuks NT“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) panaikinti 2020 m. kovo 20 d. atsakovės Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200320-00040 (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti 2020 m. kovo 20 d. atsakovės Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-200320-00039 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – pastatai), esantys valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas). Į pietus nuo sklypo yra laisva valstybinė žemė, kurioje prie sklypo ribos yra atraminė sienelė (toliau – ir sienelė). Ieškovė 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje, kol pastatai priklausė jai, vykdė atraminės sienelės kapitalinio remonto darbus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. vasario 13 d. atliko valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, kuriame dalyvavo ir atsakovės pareigūnai. Ieškovė 2020 m. kovo 24 d. gavo raštą Nr. 2D-3968, prie kurio buvo pridėta 2020 m. vasario 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-124-(14.8.129.), 2020 m. kovo 19 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-200319-00040 (toliau – Savavališkos statybos aktas), Nurodymas, Privalomasis nurodymas. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ieškovė ant senų pamatų, neturint statybos leidimo, laisvoje valstybinėje žemėje pastatė naują neypatingą inžinerinį statinį – sienelę. Nurodymu statybos inspekcija įpareigojo ieškovę iki 2020 m. rugsėjo 19 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei išardyti iki senų pamatų (nuo pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto 2018 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų plane) apie 24,6 m ilgio atraminės sienos dalį su kontraforsais (aukštis nuo 1,8 m iki 2,17 m, 0,25 m plotis), pastatytą pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Poreikį įvykdyti statybos darbus lėmė objektyvios priežastys – avarinė sienelės būklė, kaimyninių namų (duomenys neskelbtini) gyventojai taip pat pageidavo, kad sienelė būtų sutvarkyta. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo ir trečiųjų asmenų turtą, užtikrinti asmenų saugą, atliko avarinės būklės šalinimo darbus – perstatė dalį labiausiai pažeistų sienelės konstrukcijų, ją užtinkavo. Ieškovės atliktiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, todėl jie negali būti laikomi savavališkais. Ji atliko remonto darbus, kuriuos apsprendė šalia esančios valstybei priklausančios žemės griūties pavojus. Nurodymas yra nekonkretus, pašalinus atraminę sienelę gali būti padaryta žala kitiems asmenims, atsakovė neturėtų teikti prioriteto formaliam teisės aktų reikalavimų laikymuisi.

3.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, inspekcija, statybos inspekcija) prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad jei ir būtų galima teigti, jog atraminės sienelės aukštis yra iki 2 metrų ir ji būtų priskiriama II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, tokia statyba vis tiek būtų laikoma savavališka, atlikta neturint statybos leidimo. Ieškovei buvo pritaikytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino 2020 m. kovo 20 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200320-00040, 2020 m. kovo 20 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-200320-00039. Priteisė iš atsakovės ieškovei 2 642 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 253,96 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

5.       Nurodė, jog sienelė stovėjo iki ieškovui įsigyjant nuosavybę (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ortofotonuotraukos iš www. Geoportal.lt., nustatė, kad ji pastatyta apie 1995-1999 metus. Tai, kad dėl sienelės avarinės būklės buvo galima jos griūtis, patvirtina rašytiniai įrodymai, kaimyninių namų (duomenys neskelbtini) gyventojų išreikšta nuomonė dėl sienelės būklės, remonto ir jos tinkamo sutvarkymo. Teismas nepasisakė dėl statinio kategorijos, nes ji nustatyta Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-469-317/2021, kurioje taip pat pažymėtas akivaizdus faktas, jog nuotraukoje matoma metalinio tinklo tvora nesulaikytų už jos esančio grunto. Tai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atraminė sienelė buvo tokios būklės, jog jai buvo reikalingas kapitalinis remontas bei atstatymas. Sienelė užtikrina grunto stabilumą ir pastovumą, tuo pačiu ir pastatų bei kitų į pietus nuo sienelės laisvoje valstybinėje žemėje nesuformuotoje valdoje (duomenys neskelbtini) esančių pastatų mechaninį atsparumą ir pastovumą, užtikrina galimybes saugiai naudotis pastatų eksploatavimui reikalinga sklypo dalimi bei nesuformuota namų valda. Šią jos atliekamą funkciją patvirtina fotofiksacijos, topografinės nuotraukos, ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Ją pašalinus įvyktų grunto nuošliauža, nebūtų galimybės saugiai naudoti pastatų, iškiltų jų avarijos grėsmė. Tai, kad sienelė atlieka svarbią atraminę funkciją, teismas įsitikino 2021 m. rugpjūčio 25 d. vietos apžiūros metu. Teismas nustatė, kad atraminė sienelė laiko žemės gruntą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, jos pašalinimas sukeltų pasekmes ne tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, bet ir (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenantiems asmenims. Esant lietingoms oro sąlygoms, labai tikėtinos žemės grunto nuošliaužos. Atliekant vietos apžiūrą buvo išmatuota sienelė ir nustatyta, kad jos aukštis nuo žemės paviršiaus svyruoja nuo 1,90 cm. iki 1,91 cm. Teismas nurodė, jog atsakovė rėmėsi išimtinai savo nustatytais sienelės matavimais, kuriuos konstatavo savavališkos statybos akte, tačiau jiems pagrįsti nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų savavališkos statybos akte nurodytas aplinkybes. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes dėl atraminės sienelės būtinumo ir jos remonto. Statybos darbų vykdymą lėmė objektyvios priežastys – ieškovė kaip faktinė sienelės naudotoja įvykdė Statybos įstatyme įtvirtintą statinio naudotojo pareigą – suremontavo statinį, nes tolesnis jo naudojimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Tai patvirtina, kad statybos darbų vykdymą lėmė objektyvios priežastys, t. y. atraminės sienelės būklė ir galimos pasekmės esant jos griūčiai. Atsakovė faktines aplinkybes vertino neobjektyviai ir nenuosekliai – savavališkos statybos akte ginčo darbus laikė remonto darbais, tačiau rengiant išvadas konstatavo, kad atraminė sienelė yra naujo statinio statyba.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovės surašytuose dokumentuose nėra aiškiai užfiksuota, kas yra „seni pamatai“, o kur prasideda „naujas statinys“. Ginčo statinys yra 24,6 metro ilgio. Inspekcijos pateiktoje savavališkos statybos akto schemoje nurodyto vieno pjūvio nepakanka identifikuoti, kokios apimties ardymo darbus turėtų atlikti ieškovė. Akte nėra detaliai nurodyta, ar šis matmuo taikytinas visame sienelės ilgyje, t. y. ieškovė įpareigota nugriauti 1,8 metro sienelės (matuojant nuo jos viršaus), tačiau toks nurodymas negali identifikuoti atliktinų veiksmų apimties. Šie Nutarimo trūkumai yra esminiai ir sudaro pagrindą jį panaikinti.

7.       Sprendė, kad byloje rašytiniai įrodymai, vietos apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės paviršius aukštesniojoje pusėje visu sienelės perimetru yra lygus arba beveik lygus sienelės aukščiui. Akivaizdu, kad pašalinus grunto stabilumą užtikrinančią sienelę, įvyktų valstybei priklausančios žemės griūtis. Pagal esamą faktinę situaciją, turėtų būti įvykdytos alternatyvios priemonės grunto stabilumo užtikrinimui. Šiuo metu tokią funkciją atlieka atraminė sienelė. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo NŽT teismo posėdyje, nei Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad tokie darbai bus atliekami ir tam yra paskirtas finansavimas atsakovės arba trečiojo asmens biudžete. Esant nustatytoms aplinkybėms, galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę atsakovei nesurašyti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos darbus ir konstatavus savavališką statybą. Ieškovė už tai, kad vykdė savavališką, nors ir būtiną statybą, jau yra nubausta administracine tvarka, jai paskirta 4500 Eur bauda.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles dėl Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų ir nurodymo teisėtumo nustatymo. Atraminės sienelės avarinė būklė nebuvo įrodyta leistinas įrodymais, o UAB „Vytrita“ 2019 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 20190918/1 ir UAB „Garliavos statyba“ 2019 m. balandžio 19 d. raštas Nr. R-19/10 tik patvirtina, jog būtent statytojo vykdyti statybos darbai ir galėjo padaryti įtaką sienelės ir buvusios tvoros būklei. Buvusio statinio avarinės ar ne avarinės būklės įrodyti nebuvo ir jau nebėra jokių objektyvių galimybių, nes surašant Savavališkos statybos aktą statybos darbai buvo iš esmės baigti, vėliau buvo pakeltas tik sklypo reljefas, sudėtos trinkelės, bordiūrai (sutvarkytas gerbūvis). Įrodyti statinio avarinę būklę privalėjo statytojas, tačiau tai turėjo būti padaryta ne jo samprotavimais ar nuomone, o STR 1.03.01:2016 nustatyta tvarka.

8.2.                      Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-469-317/2021 analizuotos ir vertintos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai. Pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nustatytų aplinkybių nevertino kaip turinčių prejudicinę galią šiai bylai.

8.3.                      Ieškovės ir teismo argumentai, jog inspekcijos nustatytų duomenų nepakaks nurodymui įvykdyti, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė neginčijo Savavališkos statybos akto. Ne Savavališkos statybos aktu ieškovė yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos darbus. Jame konstatuotos visos savavališkos statybos aplinkybės, statybos apimtis. Įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos darbus yra nurodytas Nurodyme, kuriuo statytojas iki 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo įpareigotas išardyti iki senų pamatų nuo pastato (duomenys neskelbtini) apie 24,6 m. ilgio atraminės sienos dalį su kontraforsais (aukštis nuo 1,8 m iki 2,17 m, 0,25 m plotis). Toks Nurodymo turinys atitinka Savavališkos statybos aktu konstatuotas faktines aplinkybes ir inspekcijos parengtą schemą, kurioje aiškiai (taškais) ir atitinkamu žymėjimu yra pavaizduotas Nurodymo turinys, ir NŽT patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad už žemės sklypo ribos, tarp posūkio taškų 4 ir 5 nurodytų sklypo plane, dalyje stovi atraminė sienelė, kuri nuo sklypo posūkio taško 5 tęsiasi valstybinėje žemėje, duomenis. Pirmosios instancijos teismui pakako inspekcijos nustatytų duomenų dėl savavališkos statybos apimties, kad identifikuotų įvykdytos statybos rūšį, jos mastą, statinio kategoriją. Byloje pateikta daug nuotraukų, iš kurių matyti, kad pašalinus trinkeles ir bordiūrus, papildomai suvežtą gruntą ar tinką nuo atraminės sienelės, bus akivaizdu, kur yra likę seni pamatai. Šiuo metu seni pamatai statytojo atliktais statybos darbais yra paslėpti po papildomai užpilto grunto sluoksniu.

8.4.                      Teismo sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog ginčijamas Nurodymas turėtų būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. neįrodyta, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams minėtas administracinis aktas prieštarauja bei juos pažeidžia.

8.5.                      Vadovaujantis CK 4.103 straipsniu, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Statybos procesą ir statinių naudojimą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas, jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Tik įvykdžius teisės aktų reikalavimus, keliamus statybų procesui, gali būti užtikrinami esminiai statinio reikalavimai.

8.6.                      Nesant duomenų, kad statinio, dėl kurio surašytas Savavališkos statybos aktas, statyba buvo nustatyta tvarka užbaigta ir statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė statinį tvarkė ar remontavo. Atsakovės Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (schemoje) nurodytas žodis „remontuota“ nedaro įtakos teisiniam situacijos vertinimui, juolab kad šis teismo sprendime akcentuojamas dokumentas buvo surašytas tyrimo pradžioje. Tik vėliau statytojo vykdyta statyba atitinkamai pagal teisės aktų nuostatas kvalifikuota kaip savavališka bei pareikalauta pašalinti jos padarinius.

8.7.                      Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – Reglamentas), atramines sieneles priskiria atitinkamai statinio kategorijai remiantis sienelės aukščiu matuojant nuo žemesnio žemės paviršiaus. Jeigu atraminės sienelės aukštis yra didesnis nei 1 metras, bet neviršija 2 metrų, ji yra priskiriama II grupės nesudėtingam statiniui (Reglamento 3 lentelės 3.2 eilutė). Kai atraminė sienelė viršija 2 metrus, tuomet ji priskirtina neypatingam statiniui. Savavališkos statybos akte (schemoje) yra nurodyta, kad sienelės aukštis siekia 2,17 m. Inspekcijos nurodymu reikalaujama nugriauti 24,6 m ilgio atraminės sienos dalį, aukštis nuo 1,8 iki 2,17 m. Reglamento 3 lentelės 3.2 eilutėje taip pat įrašyta ir pastaba „žiūrėti 22.2 papunktį“, kuriame numatyta, kad aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus.

8.8.                      Nustačius savavališkos statybos faktą, statybos inspekcija neturi diskrecijos teisės elgtis savo nuožiūra – jos veiksmai yra griežtai reglamentuoti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad STR 1.05.01:2017 141.1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas net ir konstatavus savavališką statybą suteikia teisę atsakovei nesurašyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos darbus, yra paneigta sprendimo 29 pastraipoje, kurioje nurodyta: „Jos [galimos žalos] išvengimui reikėtų atlikti papildomus statybos darbus – nukasti ir sutvirtinti reljefą, dėl susidarysiančio nuolydžio įrengti drenažą paviršiniam vandeniui nutekėti, galimai atlikti UAB „Liuks NT“ nepriklausančių pastatų statybos darbus, sutvarkyti ir sustiprinti pastatų pamatus. Pagal esamą faktinę situaciją, turėtų būti įvykdytos alternatyvios priemonės grunto stabilumo užtikrinimui. Šiuo metu tokią funkciją atlieka atraminė sienelė“. Teismas nurodė, kad Nurodymą įvykdyti yra įmanoma, tačiau vėliau pažymėjo, jog tai neproporcinga.

8.9.                      Atraminė sienelė yra pastatyta be būtinos ir privalomos projektinės dokumentacijos, be privalomo statybą leidžiančio dokumento, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo ginčo statinį vertinti kaip saugų, stabilų, tinkamą, atliekantį labai vertingą funkciją. Nesant įrodymų apie tai, kaip, kokiu eiliškumu ir pan. statybos darbai buvo vykdomi, dėl galimų technologijos pažeidimų ginčo atraminė siena gali būti nesaugi, griūdama ji gali sukelti dar didesnę žalą nei grunto nuošliauža. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad būtent statytojos pastangomis toks kiekis žemių ir buvo supiltas už atraminės sienos, nes iki statybos darbų atlikimo dalyje atraminės sienos buvo tinklo tvora, kuri nelaikė už jos esančio grunto, nes grunto ten nebuvo.

8.10.                      Statinio nugriovimas kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (žr. Hamer v. Belgija, No. 21861/03, 27 November 2007).

2.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Ieškovė vykdė kapitalinio remonto darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo statybos darbai nėra naujo statinio statyba. Pati atsakovė pripažino, jog bent dalis sienelės buvo virš žemės paviršiaus ir ant jos buvo pastatytas naujas statinys (tai nurodyta Savavališkos statybos akte, nurodyme). Teismo sprendimas yra kiek prieštaringas – pripažinus, kad ginčo darbai yra remontas, motyvacinėje dalyje palikta galimybė interpretacijoms, kad ieškovė statybos darbus atliko savavališkai. Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovė neturėjo pagrindo skųsti sprendimo dėl nevisiškai tikslių sprendimo motyvų. Nurodyme reikalaujama nugriauti iki statybos darbų atlikimo egzistavusį statinį, kurio neteisėtumas nebuvo nei konstatuotas, nei kvestionuotas.

9.2.                      Tai, kad ieškovė neginčijo Savavališkos statybos akto, neturi įtakos jos teisei ginčyti Nurodymą tuo pagrindu, kad ieškovės atlikti statybos darbai nėra savavališki. Ieškinio padavimo metu vyraujančioje kasacinio teismo praktikoje buvo nurodoma, kad savavališkos statybos aktas didžiąja dalimi yra faktus konstatuojamojo pobūdžio dokumentas ir gali įtakoti asmens teises tik ta apimtimi, kiek jame yra suformuluoti konkretūs nurodymai asmeniui arba kiek jo egzistavimas eliminuoja galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau bylose dėl nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo, net ir neginčijant savavališkos statybos akto, turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė – statybos (ne)savavališkumo faktas ir priimtas atitinkamas sprendimas dėl ieškinio reikalavimų.

9.3.                      Teismas laikėsi įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų ir pagrįstai konstatavo, kad sienelė buvo blogos avarinės būklės ir ją reikėjo remontuoti. Ši nustatyta aplinkybė dera su faktu, kad sienelė yra senas statinys (ji matoma dar 1995-1999 m. aerofotografinėje nuotraukoje) ir byloje nėra jokių įrodymų, jog ji būtų buvusi remontuota anksčiau.

9.4.                      Net ir darant kitokią išvadą dėl statybos techniniame reglamente STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nustatytų pareigų taikymo ieškovei, faktinė aplinkybė dėl blogos/avarinės sienelės būklės byloje yra įrodyta kitais įrodymais. Atsakovė nepateikė priešingų įrodymų. Ieškovė, suremontuodama avarinės būklės sienelę, užtikrino asmenų saugumą ir sveikatą, nepažeidė trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9.5.                      Atsakovė nepaneigė ginčo sienelės atliekamos funkcijos – grunto stabilumo užtikrinimo. Žemės paviršiaus aukščių skirtumas skirtingose sienelės pusėse siekia iki 1,9 m. Tuo pirmosios instancijos teismas įsitikino vietos apžiūros metu. Atsakovė nepaneigė, kad ginčo sienelė laiko trečiųjų asmenų žemės valdos dalį (duomenys neskelbtini) ir apsaugo sklypo gyventojų bei naudotojų pastatų saugumą bei pamatų stabilumą, o jos griovimas pažeistų jų interesus. Apeliaciniu skundu nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra proporcinga reikalauti nugriauti statinį, jeigu tai padarius būtų būtina įgyvendinti alternatyvias didesnės apimties priemones, atliekančias tą pačią funkciją, kaip ir nugriautas statinys.

9.6.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginį, kad ieškovė supylė/sukėlė žemės lygį pietinėje sienelės pusėje. Ieškovė tokių darbų neatliko. Byloje esantys įrodymai dėl sienelės egzistavimo iki ginčo statybos darbų atlikimo patvirtina ir aplinkybę dėl visuomet buvusio žemės aukščių skirtumo skirtingose sienelės pusėse.

9.7.                      Atsakovė nepateikė įrodymų dėl tariamo sienelės nesaugumo, nestabilumo, todėl šis teiginys atmestinas kaip neįrodytas. Iš suremontuotos sienelės nuotraukų nematyti blogos būklės požymių. Tokių požymių nenustatyti ir vietos apžiūros metu. Suremontuotos sienelės būklė pagerėjo lyginant su būkle, buvusia iki statybos darbų atlikimo.

9.8.                      Nurodymo turinys ydingas, kadangi jame naudojama vertinamojo pobūdžio sąvoka „iki senų pamatų“. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė pati žino, kokios apimties darbus jis turi atlikti. Atsakovės minimi NŽT dokumentai identifikuoja tik tai, kur yra sienelė.

9.9.                      Atsakovė teigia egzistuojant faktinę aplinkybę, kurios neįrodinėjo ir nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: „Šiuo metu „seni pamatai“ statytojo atliktais statybos darbais yra „paslėpti“ po papildomai užpilto grunto sluoksniu“. Byloje nėra šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Šis atsakovės teiginys patvirtina, kad nurodyme pateikto įpareigojimo ieškovei apimtis priklauso tik nuo pačios atsakovės nuomonės, kuri gali kisti.

9.10.                      Nesutiktina su atsakove, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-469-317/2021 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai administracinių nusižengimų bylose, todėl administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje neturi prejudicinės galios. Civilinėje byloje ieškovė pateikė sienelės nuotraukas, kuriose užfiksuota būklė buvusi iki ginčo statybos darbų ir kurios įrodo, kad sienelė tęsėsi visu ilgiu (apie 24 metrus). Dėl objektyvių aplinkybių (ieškovė nebuvo radusi šių nuotraukų anksčiau) ir procesinių kliūčių (administracini nusižengimo bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinėje instancijoje jau buvo pasibaigęs), šios nuotraukos negalėjo būti pateiktos į administracinio nusižengimo bylą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis administracinio nusižengimo bylos išvadomis dėl ginčo statybos darbų rūšies. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarime ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje konstatuota faktinė aplinkybė, kad bent dalis sienelės egzistavo iki statybos darbų atlikimo. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ji būtų buvusi visiškai nugriauta, tačiau šią bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad ginčo statybos darbai laikytini nauja statyba.

9.11.                      Atsakovė nurodo naują pagrindą, kuriuo nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – tai nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo statybos darbai pažeistų paveldosaugos reikalavimus. Vien teiginio, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra viešasis interesas, nepagrindžiant, kaip Nurodymas konkrečiai yra susijęs su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, kad jo nevykdymas sukeltų žalą paveldui, nepakanka pagrįsti Nurodymo teisėtumui. Priešingai, sienelės nugriovimas galėtų neigiamai paveikti nekilnojamąjį paveldą – viršutinio žemės sluoksnio griūtis ar jo nukasimas sunaikintų autentišką reljefą, galėtų būti pažeisti žemės sluoksniai su juose esančiais archeologiniai objektais.

9.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės neteisingai nustatytos sienelės kategorijos. Ieškovė įrodė, kad sienelė yra žemesnė nei 2 metrai. Tai buvo nustatyta ir teismui atlikus apžiūrą vietoje.

3.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo pažeidimo. Byloje nėra įrodymų, kad visoje ginčo vietoje būtų egzistavusi atraminė sienelė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 38 ir 39 punktų išvados yra priešingos byloje esantiems įrodymams, t. y., kad atraminė sienelė (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pastatų saugumui bei pamatų stabilumui, ir jos griovimas, nepažeistų jų interesų (jų nekilnojamasis turtas yra per toli, kad sienelės nugriovimas turėtų įtakos tam turtui, kuris sėkmingai stovėjo nesant savavališkai pastatytos atraminės sienelės). Kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo išvažiuojamasis teismo posėdis, kurio metu teismas apžiūrėjo vietą, apeliacinės instancijos teismui teikia www.geoportal.lt ortofotonuotraukas, kurias laiko ne naujais įrodymais, bet pirmosios instancijos teismo įvertintomis aplinkybėmis. Jose  matyti pavaizduoti atstumai nuo ginčo sienelės iki pirmos instancijos teismo minimų artimiausių pastatų. Teismo sprendime dalis minimo šlaito atsirado atsakovei pastačius atraminę sienelę bei supylus žemės už atraminės sienelės. Nugriovus savavališkai pastatytą sienelę ir nukasus jos pusėje savavališkai supiltas žemes, būtų atstatomas apie 2 m šlaitas, kas neturėtų įtakos nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) gatvių pastatų saugumui.

10.2.                      Savavališkai pastatyta atraminė sienelė yra ties žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0172-0013) riba, atstumas nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra apie 11,69 m, o iki pastato (duomenys neskelbtini) yra apie 22,79 m. Savavališkai pastatyta atraminė sienelė yra ties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, atstumas iki sandėlio esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra apie 7.94 m ir tas tarpas buvo daugelį metų naudojamas kaip patekimas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra apie 32,04 m. Iš 2012-2013m. ortofotografinės nuotraukos (ir kitų laikotarpių nuotraukos) matyti, kad žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0172-0013) pietvakarinis kampas yra dengtas pilka danga, t. y. ten buvo privažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad jokio žemės slinkimo nebuvo, nes privažiavimas nepadengtas žemės sluoksniu, jame neauga žolė.

4.       Tretieji asmenys G. S., I. D., P. O., S. O., J. Z., P. Č., V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: klaidingi atsakovės teiginiai, kad sienelės nebuvo toje pusėje, kur yra gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), kad buvo užpiltos žemės. Nuo senų laikų tarp gyvenamųjų namų valdos ir sklypo (duomenys neskelbtini)buvo didelis žemės aukščių skirtumas, atraminė sienelė užtikrino, kad gruntas neslinktų, negriūtų. Aukštesnėje pusėje auga seni medžiai – jie neišdygo ir neišaugo per kelis metus, niekas jų nepersodino. Sienele nuo sovietinių laikų niekas nesirūpino, Kauno miesto savivaldybė niekada neskyrė lėšų sutvarkyti statinį. Natūralu, kad ji nusidėvėjo, pradėjo irti, o vietose ir gabalai atitrūko, todėl galėjo įvykti sienelės griūtis. Ieškovė, savo lėšomis sutvarkydama atraminę sienelę, pasielgė tinkamai, užtikrino visų aplinkinių gyventojų teises. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kieno nors teisės buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

6.       Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino statybos inspekcijos privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.  

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7.       Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 17 d. gautas ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Kultūros paveldo departamento (toliau – ir KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 6 d. raštą Nr. 2K-30. Ieškovė nurodė, kad minima nutartimi yra nuspręsta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. A14-197-358/2021 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. AN2-469-317/2021. Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas vertinti, ar šią bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių materialinės teisės pažeidimų. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, jog sprendžiant nagrinėjamą civilinę bylą neturi būti vadovaujamasi administracine byla. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2022 m. sausio 6 d. raštu patvirtino, jog atraminė sienelė nepažeidžia jokių paveldosauginių reikalavimų, o jos nugriovimas padarytų žalą kultūros paveldui – saugomam Kauno senamiesčio kultūriniam archeologiniam sluoksniui. Ieškovė nuomone, tai pagrindžia, kad atsakovo teiginiai dėl neva pažeisto viešojo intereso, susijusio su nekilnojamuoju kultūros paveldu, yra nepagrįsti.

8.       Atsakovė prašo nepriimti KPD rašto, nes jis neatitinka įrodymų leistinumo, sąsajumo ir patikimumo kriterijaus. Nurodo, kad paveldosauginiai reikalavimai atraminei sienelei kaip savavališkai pastatytam statiniui nebuvo keliami; savavališka statyba negali būti kultūros paveldo objekto – Kauno miesto senamiesčio – vertingoji savybė;  nepagrįstas rašto teiginys, kad nugriovus savavališkai pastatytą statinį gali būti nuplautas/sunaikintas saugomas Kauno senamiesčio kultūrinis archeologinis sluoksnis, nes jei toje vietoje ir yra saugomas Kauno senamiesčio kultūrinis archeologinis sluoksnis, jis yra ne atviras, o po ieškovės statybos darbais atlikto grunto suaukštinimu, po betono trinkelėmis bei bordiūrais. Nutarties priėmimui neprieštarauja, teigia, jog ji nepanaikina administracinėje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų prejudicialumo.

9.       Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat remtinasi CPK 180 straipsniu, įtvirtinančiu įrodymų ryšio su byla taisyklę.

10.       Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimas į bylą šioms nuostatoms neprieštarauja. Atsakovė pagrįstai teigia, jog KPD rašte nurodyta nuomonė nei paneigia, nei patvirtina byloje vertintinas aplinkybes (ginčo statinys yra saugomoje, o ne kultūros paveldo teritorijoje; senamiesčio kultūrinis archeologinis sluoksnis ties ginčo statiniu nebėra atviras ar nepakitęs, todėl šis įrodymas nepriimtinas (CPK 180 straipsnis). 

Dėl apeliacinio skundo pagrindų

11.       Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nustatytų aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip turinčių prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai.

12.       Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-469-317/2021 priimtais Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniais sprendimais nustatyta, kad statybos inspekcija 2020 m. liepos 23 d. surašė UAB „Liuks NT“ administracinio nusižengimo protokolą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje. Protokole nurodyta, kad UAB „Liuks NT“ 2020 m. sausio mėn. pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, ant senų pamatų pastatė apie 24,6 m ilgio atraminę sieną su kontraforsais (aukštis nuo 1,8 m iki 2,17 m, 0,25 m plotis), tuo pažeisdama LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimu UAB „Liuks NT“ už Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirta 4 500 Eur bauda. Statybos inspekcija šį nutarimą apskundė prašydama paskirtą baudą padidinti, UAB „Liuks NT“ kvestionavo naujos statybos faktą (rėmėsi procedūriniais pažeidimais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą; nurodė, jog atliko kapitalinio remonto darbus), statybos inspekcijos nustatytą ginčo statinio priskyrimą neypatingiems statiniams, teigė apie pareigos gauti statybos leidimą nebuvimą ne pastato, o inžinerinio statinio – atraminės sienutės – kapitaliniam remontui; nurodė, jog paskirta nuobauda yra neproporcinga, nes statybos darbų poreikį lėmė sienelės avarinė būklė, todėl statytoja veikė esant būtinajam reikalingumui.

13.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šiuos skundus, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje konstatavo, kad dalis ginčo statinio – atraminės sienos, iš tiesų egzistavo ir iki statybos darbų vykdymo. Be kitų įrodymų (administracinės bylos 1 t., b. l. 13, 92), šį faktą patvirtina ir UAB „Vytrita“ 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimas bei UAB „Garliavos statyba“ 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas, kuriuose nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme į (duomenys neskelbtini), esanti atraminė sienelė yra nestabili/ avarinės būklės/ galinti bet kuriuo metu sugriūti. Iki UAB „Liuks NT“ vykdytų statybos darbų pradžios egzistavo tik dalis atraminės sienos, ką patvirtina administracinės bylos 30 lape esanti fotonuotrauka. Jos pagrindu nustatyta, jog iki statybos darbų vykdymo pradžios egzistavusi raudonų plytų atraminė siena tęsėsi ne toliau, nei už kitose fotonuotraukose matoma elektros pastotė. Tuo tarpu už raudonų plytų atraminės sienos buvo tik apie 50 cm pamatas (tokie duomenys užfiksuoti 2020 m. vasario 25 d. faktinių duomenų patikrinimo akte, t. 1, b. l. 10-12, jų apeliantė neginčija) su metaliniais stulpais, ant kurių pritvirtina metalinio tinklo tvora. Akivaizdu, jog nuotraukoje matoma metalinio tinklo tvora nesulaikytų už jos esančio grunto, todėl pagal savo paskirtį ji negalėjo ir negali būti prilyginama atraminei sienai. Šiuo metu atraminė siena tęsiasi ir už buvusios raudonų plytų atraminės sienos ribų, o naujai pastatytos sienos dalis yra visiškai kitokios kokybės (buvusią tinklo tvorą pakeitė aklina betoninė siena) ir paskirties statinys, nei kad buvo iki statybos darbų pradžios. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija ir apylinkės teismas pagrįstai UAB „Liuks NT“ atliktus statybos darbus priskyrė naujo neypatingojo statinio statybos darbams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statant neypatingosios kategorijos statinį projektas bei statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi. UAB „Liuks NT“ UAB „Liuks NT“ vykdė ne atraminės sienutės kapitalinio remonto darbus. 2020 m. sausio mėn. ji atliko neypatingojo statinio statybos darbus neturėdama parengto projekto ir leidimo statyti atraminę sieną, todėl tokie jos veiksmai atitinka savavališkos statybos sąvoką, įtvirtintą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje.

14.       Nurodytos administracinės bylos duomenys yra patikrinti naudojantis teismų informacine sistema Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors jos nagrinėjimas yra atnaujintas, kasacinio teismo procesinis sprendimas dėl toje byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių nėra priimtas (posėdis paskirtas 2022 m. balandžio 22 d.), dėl to 2021 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties išvadas, jog UAB „Liuks NT“ atliko neypatingojo statinio statybos darbus neturėdama parengto projekto ir leidimo statyti atraminę sieną, todėl tokie jos veiksmai atitinka savavališkos statybos sąvoką, teisėjų kolegija vertina kaip prejudicines (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

15.       Priešingai, nei teigia apeliantė, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 20-22 punkte nurodytų argumentų matyti, jog minėtais faktais kaip prejudiciniais pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Sprendimo 26 punkte išdėstyti teiginiai apie tai, kad ieškovė kaip faktinė atraminės sienelė naudotoja ją suremontavo perstatydama labiausiai pažeistas jos konstrukcijas, nekeičia esminės pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė savavališkai atliko neypatingojo statinio statybos darbus – ši aplinkybė sprendimo 20 punkte cituojama kaip nustatyta, sprendime nėra nurodyta, kad teismas nesutinka su administracinėje byloje atliktu vertinimu dėl statybos darbų savavalinio pobūdžio. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nustatytos aplinkybės yra svarbios, rėmėsi šios nutarties išvadomis dėl dalies atraminės sienelės egzistavimo iki ginčo darbų vykdymo ir niekaip nepasisakė dėl ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. į civilinę bylą pateiktų fotonuotraukų, kuriose, jos teigimu, pavaizduota sienelės būklė iki statybos darbų atlikimo patvirtina remonto faktą (teisėjų kolegijos vertinimu, jei ieškovė ir suremontavo šiose nuotraukose užfiksuotą raudonų plytų sienelės dalį, tai niekaip nesusiję su ieškinio priede Nr. 5 esančioje antroje nuotraukoje matomu jau pastatytos sienelės vaizdu ir atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pridėtose nuotraukose užfiksuotu ginčo statiniu – iš pirmosios ieškinio priedo Nr. 5 nuotraukos matyti, kad ginčo sienelė buvo statoma ant senos sugriuvusios jos pamatų dalies). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teiginiai apie kapitalinį remontą, o ne naujo statinio pastatymą, byloje nėra pagrįsti jokiais tokius vertinimus galinčių atlikti statybos darbų specialistų parengtais įrodymais. Ieškovė apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad ji savavališkai atliko neypatingojo statinio statybos darbus, todėl apeliacijos dalyko įvertinimui nėra reikšminga nei apeliaciniame skunde išdėstyta pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika, susijusi su sienelės aukščiu, nei ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl netinkamai nustatytos statybos darbų rūšies ir dviprasmiškais pirmosios instancijos teismo vertinimais (CPK 320 straipsnis).

16.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors byloje yra nustatytas ginčo atraminės sienelės savavališkos statybos faktas, atsižvelgiant į konkrečias atraminės sienelės pastatymo aplinkybes (avarinę jos būklę), duomenų savavališkos statybos akto schemoje nepakankamumą šios statybos padarinių pašalinimui (atliktinų veiksmų identifikavimui) bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo pasekmes, atsakovė turėjo pagrindą nesurašyti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos darbus.

17.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Privalomojo nurodyto teisėtumą, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovė atraminės sienelės avarinės būklės neįrodė leistinu įrodymu – STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nustatytu būdu (užsakius statinio ekspertizę), ir kad UAB „Vytrita“ 2019 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 20190918/1 bei UAB „Garliavos statyba“ 2019 m. balandžio 19 d. raštas Nr. R-19/10 tik patvirtina, jog būtent statytojo vykdyti statybos darbai ir galėjo padaryti įtaką sienelės ir buvusios tvoros būklei.

18.       Kasacinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias civilinio proceso įstatymo normas, yra nuosekliai išplėtota. Yra išaiškinta, kad 1) įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; 2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, kt.).

19.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie avarinę sienelės būklę, nulėmusią ieškovės savavališkai atliktus jos sustiprinimo veiksmus, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir išvardintomis tų įrodymų įvertinimo taisyklėmis.

20.       Apeliaciniame skunde pripažįstama aplinkybė, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu jau nebebuvo galimybės atlikti atraminės sienelės ekspertizę avarinės būklės įvertinimui (surašant savavališkos statybos aktą darbai iš esmės buvo baigti). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai neatima iš ieškovės teisės pateikti kitokius siekiamą pagrįsti faktą įrodančius duomenis (CPK 176 straipsnio 1 dalis) – STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nėra imperatyviai įtvirtintas draudimas esant ginčui statinio avarinę būklę įrodinėti ir kitokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tai ieškovė įrodė elektros tinklų tiesimo darbus į rekonstruojamą pastatą vykdžiusio rangovo UAB „Vytrita“ 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 20190918/1, šio pastato statybos darbus pagal statybą leidžiantį dokumentą vykdžiusios UAB „Garliavos statyba“ 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. R-19/10, kaimyninių namų (duomenys neskelbtini) gyventojų išreikšta nuomone dėl sienelės būklės, remonto ir jos tinkamo sutvarkymo, ieškovės atstovų ir trečiųjų asmenų (namų (duomenys neskelbtini) gyventojų) paaiškinimais, liudytojo A. D. parodymais.

21.       Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Ieškovei skirtame UAB „Vytrita“ rašte nurodoma, jog ji yra pradėjusi vykdyti darbus pagal parengtą projektą objekte (duomenys neskelbtini). Projekte numatyta kabelio trasa praeina pagal sklypo, kuris ribojasi su valstybine žeme (duomenys neskelbtini), ribą. Ten esanti atraminė sienelė yra nestabili ir tikėtina, kad nugrius vykdant žemės kasimo darbus. Siekiant išvengti tolesnių nesusipratimų, UAB „Vytrita“ prašė ieškovės pateikti raštišką įsipareigojimą, kad nugriuvusią sienelę ji atstatys savo lėšomis. UAB „Garliavos statyba“ rašte nurodyta, jog šalia sklypo (duomenys neskelbtini) esanti atraminė sienutė yra avarinės būklės ir bet kuriuo metu gali sugriūti. Sienutė kelia grėsmę statybos darbus objekte vykdantiems asmenims, griūties atveju gali būti sužaloti darbininkai, jų automobiliai, būtina imtis skubių priemonių ją sutvarkyti. Labai blogą sienelės būklę 2019 m., dėl kurios grėsė šalia esančio atviro žemės šlaito nuslinkimas dėl kritulių ar kitokių aplinkos veiksnių ir tuo sukeliamas pavojus vaikams ir suaugusiems, patvirtino tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) namų gyventojai atsiliepimuose į ieškinį, liudytojas A. D. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie NŽT skundėsi dėl ieškovės atliekamų darbų ir buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, ginčo klausimu nėra pareiškę jokios nuomonės (neteikė atsiliepimų, įrodymų, nedalyvavo teismo posėdžiuose).

23.       Apeliantė nenurodė, kokie įrodymai šiuos faktus paneigia (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jos argumentai apie tai, jog blogą sienelės būklę galėjo įtakoti būtent statytojo vykdyti darbai, yra prielaidos, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtus ieškovės pateiktus įrodymus vertinti kitaip, juolab atsižvelgiant į ginčo statinio specifiką – jo būklės apibūdinimui vadovautinasi ir protingumo principu, tam nereikia ypatingų specifinių žinių (sprendžiama ne dėl pastato ar kitokio sudėtingo statinio, o dėl nuo 1995 m. stovėjusios apgriuvusios raudonų plytų atraminės sienelės, kurios dalį sudarė tik pamatai ir metalinio tinklo tvora, būklės). Pažymėtina, kad apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų fotofiksacijos, ortofotonuotraukomis bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. vietos apžiūros duomenimis, iš kurių matyti, jog sienelė atlieka svarbią atraminę funkciją – laiko žemės gruntą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, jos pašalinimas sukeltų pasekmes ne tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, bet ir (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims, nes esant lietingoms oro sąlygoms labai tikėtinos žemės grunto nuošliaužos. Vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės taipogi patvirtina UAB „Vytrita“ ir UAB „Garliavos statyba“ raštuose nurodytų bei ieškovės atstovo ir gyventojų nurodytų aplinkybių apie buvusią avarinę sienelės būklę teisingumą, t. y. jos sugriuvimo grėsmę ir žemės šlaito nuošliaužų galimybę. Apeliantės teiginius apie tai, kad šlaitą suformavo (gruntą supylė) pati ieškovė, paneigia ieškovės pateikti duomenys, jog žemės sklypas tarp namų (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei vienu metru žemiau nei pietų pusėje esanti valstybinė žemė, kurioje stovi pastatai (duomenys neskelbtini) (dėl ko, tikėtina, apie 1995 metus ir buvo pastatyta atraminė sienelė); ieškinio priede Nr. 5 pateikta fotonuotrauka, patvirtinanti, kad virš suirusios sienelės dalies esanti vielos tinklo tvora laiko ženkliai aukščiau esantį žemės šlaitą; namo (duomenys neskelbtini) gyventojų paaiškinimai.  

24.       Remiantis išvardintais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė atraminės sienelės, kurią pastatė savavališkai, iki tol buvusią avarinę būklę. Tai, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo savavališkos statybos fakto, avarinės būklės fakto nepaneigia. Savavališkos statybos aktu ieškovei nebuvo nustatytos jokios pareigos, jame nebuvo nei paneigta, nei patvirtinta sienelės avarinė būklė, taigi ieškovė turėjo teisę, bet ne pareigą šį aktą ginčyti pareiškiant atitinkamą reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).  

25.       Paminėtina, jog atraminės sienelės avarine būkle kaip savavališkus darbus pateisinančiu motyvu ieškovė rėmėsi kvestionuodama administracinę nuobaudą, tačiau jos pagrįstumą vertinę teismai nutarė, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti tokią būklę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pastaroji išvada neturi prejudicinės reikšmės su tuo susijusių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje civilinėje byloje, vertinimui. 

26.       Sprendžiant dėl sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

27.        Minėta, kad įrodinėjimas civilinėje byloje turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, civilinėje byloje teismas ištyrė ir įvertino daugiau pirmiau nurodytų avarinės būklės įrodymų, nei jų buvo administracinėje byloje. Administracinėje byloje nustatyta aplinkybe apie statinio avarinės būklės nebuvimą kaip prejudicine negalima remtis ir dėl skirtingo administracinės ir civilinės bylos nagrinėjimo dalyko – administracinėje byloje svarstytas klausimas dėl administracinės nuobaudos, paskirtos statytojai už savavališką statybą, pagrįstumo ir dydžio, o civilinėje byloje spręsta dėl atsakovės aktų, priimtų savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimu, pagrįstumo. Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties motyvų matyti, kad neskirti administracinės nuobaudos statytojai nebuvo pagrindo, nes ji atliko savavališkos statybos veiksmus, o sušvelninti paskirtą nuobaudą remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis nebuvo galima statytojai neįrodžius, jog grunto nuošliaužos grėsmė buvo reali artimiausiu metu ir dėl to bendrovė negalėjo delsti kreipdamasi į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo (nutarties 23-24 punktai). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė dėl Nurodymų pašalinti savavališkos statybos pasekmes pagrįstumo.

28.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Nutarimų panaikinimo pagrįstas avarine sienelės būkle, STR 1.05.01:2017 141.1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuris, nors statyba yra savavališka, suteikė atsakovei teisę nesurašyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos darbus, kai jo įvykdyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, bei teismų praktika sprendžiant panašius ginčus. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams pritaria.

29.       2020 m. kovo 19 d. atsakovė surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200319-00040, kuriame nurodė, jog ieškovė ant senų pamatų neturint statybos leidimo laisvoje valstybinėje žemėje pastatė naują neypatingą inžinerinį statinį – sienelę. Ginčijamu Nurodymu atsakovė įpareigojo ieškovę iki 2020 m. rugsėjo 19 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei išardyti iki senų pamatų (nuo pastato 11H1p pažymėto 2018 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų plane) apie 24,6 m ilgio atraminės sienos dalį su kontraforsais (aukštis nuo 1,8 m iki 2,17 m, 0,25 m plotis), pastatytą pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo duomenų savavališkos statybos akto schemoje nepakankamumą šios statybos padarinių pašalinimui (atliktinų veiksmų identifikavimui), nes atsakovės surašytuose dokumentuose nėra aiškiai užfiksuota, kas yra seni pamatai, o kur prasideda naujas statinys – ginčo statinys yra 24,6 metro ilgio ir vieno atsakovės nurodyto pjūvio, nurodyto savavališkos statybos akto schemoje, nepakanka identifikuoti, kokios apimties ardymo darbus turėtų atlikti ieškovė; akte nėra detaliai nurodyta, ar šis matmuo yra taikytinas visame sienelės ilgyje, t. y. ar ieškovė įpareigota nugriauti 1,8 metro sienelės matuojant nuo jos viršaus; toks nurodymas negali identifikuoti atliktinų veiksmų apimties, tokie nurodymo trūkumai yra esminiai. Tai pripažįsta ir apeliantė, teigdama, jog atliktinus darbus žino juos įvykdžiusi statytoja, o byloje yra daug nuotraukų, iš kurių matyti, kad pašalinus trinkeles ir bordiūrus, papildomai suvežtą gruntą ar tinką nuo atraminės sienelės bus akivaizdu, kur yra likę seni pamatai.

31.       Apeliantė nurodo, jog šiuos veiksmus įvardijo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirma, šių veiksmų įvardijimas nėra teismo pareiga. Antra, sprendimo 29 punkte konstatuodamas, kad žemės paviršius aukštesniojoje pusėje visu sienelės perimetru yra lygus arba beveik lygus sienelės aukščiui, todėl pašalinus grunto stabilumą užtikrinančią sienelę įvyktų valstybei priklausančios žemės griūtis, dėl kurios būtų pakenkta sklype esančių pastatų ir nesuformuotoje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, pastatais bei teritorija nebūtų galimybės saugiai naudotis, būtų padaryta žala žemės valdos adresu (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkams ir ieškovui priklausantiems pastatams, jos išvengimui reikėtų atlikti papildomus statybos darbus (nukasti ir sutvirtinti reljefą, dėl susidarysiančio nuolydžio įrengti drenažą paviršiniam vandeniui nutekėti, galimai atlikti UAB „Liuks NT“ nepriklausančių pastatų statybos darbus, sutvarkyti ir sustiprinti pastatų pamatus, t. y. pagal esamą faktinę situaciją turėtų būti įvykdytos alternatyvios priemonės grunto stabilumo užtikrinimui, o šiuo metu tokią funkciją atlieka atraminė sienelė), pirmosios instancijos teismas sprendė ne savavališkos statybos darbų pašalinimo klausimą. Jis konstatavo, kad dėl objektyvių priežasčių privalomojo nurodymo įvykdymas nebūtų proporcingas valstybei priklausančiame žemės sklype nustatytai faktinei situacijai saugumo (viešojo intereso) požiūriu, juolab atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl to, jog nei Kauno miesto savivaldybė, nei NŽT nėra numatę nei darbų, susijusių su ženkliai skirtingų aukščių žemės sklypų reljefo sutvirtinimu, atlikimo, nei yra paskyrę tam reikalingą finansavimą.

32.       Šiame kontekste svarbi ir minėtoje administracinėje byloje konstatuota aplinkybė, jog fotonuotraukoje matoma buvusi metalinė tvora nesulaikytų už jos esančio grunto. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl viešojo intereso apsaugai reikalingų alternatyvių priemonių grunto stabilumo užtikrinimui yra teisinga ir protinga, be kita ko, galima spręsti ir iš abiejų šalių pateiktų fotonuotraukų – ieškovės pateiktų fotonuotraukų 5-me ieškinio priede apie seno sienelės  pamato ir vielos tinklo tvoros būklę iki atraminės sienelės įrengimo ir situaciją po jos įrengimo, taip pat iš atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų fotofiksacijų, iš kurių matyti, kad, pastatydama atraminę sienelę, dalį grunto galimai supylė ir ieškovė (žemės paviršius toje vietoje labai lygus), tačiau žemės sklypų aukščių skirtumas yra pernelyg akivaizdus ir seniai egzistuojantis, kad būtų galima sutikti su apeliantės teiginiu apie ieškovės atliktu grunto supylimu padarytą sklypų aukščių skirtumą. Pažymėtina ir tai, jog lygiagrečių gatvių, t. y. lygaus reljefo vietovėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš abiejų pusių į kalną kylančios (duomenys neskelbtini) bei prie jų esančių žemės sklypų aukščių skirtumą galima laikyti visuotinai žinoma aplinkybe Kauno mieste, be to, ją patvirtina NŽT pateiktos ortofotonuotraukos ir duomenys apie žemės sklypų altitudes) (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

33.       STR 1.05.01:2017 141.1 punkte, suteikiančiame teisę statybos inspekcijai nesurašyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos darbus, kai jo įvykdyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, tos priežastys nėra detalizuotos, pateiktas tik vienas iš galimų variantų, kuomet, pvz., savavališkai nugriautų (išardytų) ir pašalintų ar sunaikintų autentiškų kultūros paveldo statinio konstrukcijų neįmanoma atkurti dėl informacijos apie jas ar analogiškas buvusioms konstrukcijas stokos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju šias priežastis apima ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo veiksmų neapibrėžtumas, ir jų atlikimo neproporcingumas faktinei situacijai. Pagal STR 1.05.01:2017 141.1 punktą, šiais atvejais tolesnės savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros neatliekamos. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo surašymas numatytas ne kaip privalomas, o kaip galimas. Tai paneigia apeliantės argumentus apie tai, jog nurodomu atveju ji neturėjo diskrecijos teisės elgtis kitaip.

34.       Sutiktina su apeliante, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo savavališkai pastatytą statinį vertinti kaip atitinkantį saugumo, stabilumo ir pan. kriterijus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą. Šį argumentą apeliantė grindžia tik tuo, kad griūdama sienelė gali sukelti dar didesnę žalą nei grunto, kurį supylė pati ieškovė, nuošliauža. Minėta, jog kaip labiau tikėtiną galima laikyti aplinkybę, kad įrengus sienelę ieškovė dalį grunto galimai supylė ar kitaip paskirstė aukščiau esančio grunto sluoksnį, tačiau tai nepaneigia iki atraminės sienelės pastatymo buvusių sklypų aukščių skirtumų ir su tuo susijusios grunto nuošliaužos grėsmės. Kita vertus, ginčijamo nurodymo įvykdymas šiuo metu tokį pavojų gali tikrai sukelti. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo metu atraminė sienelė kitų asmenų interesų nepažeidžia, jos teiginiai motyvuojami formaliais pagrindais.   

35.       Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktos teismų praktikos analizės, pagal kurią sprendžiant dėl statytojo įpareigojimo nugriauti statinį nugriauti vadovautinasi ne  tik bendraisiais teisės principais, bet ir Lietuvos Konstitucinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių“, todėl dėl šio vertinimo nepasisakytina. Remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatomis dėl teismų sukurtų precedentų ir jas atitinkančia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015), pritardama pirmosios instancijos teismo rezoliucijai dėl ginčijamų nurodymų panaikinimo, teisėjų kolegija vadovaujasi ir horizontaliąja teismų praktika.

36.       Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka 2013 m. birželio 19 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-1281-657/2013 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. P, G.P, P.P, tretiesiems asmenims NŽT, KMS administracijai, V.T., N.T., Z.M. dėl nuosavybės teisės gynimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurios aplinkybės yra panašios į nustatytas nagrinėjamoje civilinėje byloje,  nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus vykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 2,20 m - 2,70 m aukščio, 18,11 m ilgio atraminę sienutę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atraminė sienutė kam nors trukdytų ar pažeistų kieno nors teises. Teismo vertinimu, neatlikus atraminės sienelės statybos techninės ekspertizės, geodezinių matavimų, neturint duomenų apie jos tvirtinimą, nesant specialistų išvadų, bet kokie griovimo darbai yra pavojingi ir apskritai negalimi. Teismas padarė išvadą, kad kalvoto žemės paviršiaus reljefo aplinkoje atraminė sienutė sklype yra reikalinga, todėl pareikšto reikalavimo tenkinimas padarytų esminę žalą atsakovų interesams, neigiamą neleistiną poveikį atsakovų žemės sklypui, sklype esančių kitų statinių stabilumui, kurį kaip tik ir užtikrina atraminė sienutė, sulaikydama gruntą. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principais, pareikštų reikalavimų netenkino. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, motyvuodamas aplinkybe, kad ginčo atraminė sienelė laiko būtent trečiųjų asmenų dirbtinai supiltą sklypo dalį ir jos griovimas, kompleksiškai nesprendžiant trečiųjų asmenų sklypo šlaito sutvirtinimo klausimų, pažeistų jų interesus;  nenustatyta, jog atraminė sienutė kam nors trukdytų ar pažeistų kieno nors teises, šiuo atveju kalvoto žemės paviršiaus reljefo aplinkoje atraminė sienutė sklype yra reikalinga; neatlikus atraminės sienutės statybos techninės ekspertizės, geodezinių matavimų, neturint duomenų apie sienutės tvirtinimą, nesant specialistų išvadų, bet kokie griovimo darbai yra pavojingi ir yra negalimi, o valstybės ir savivaldos institucijos nepasiūlė efektyvaus sprendimo būdo. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas, numatantis, kad valdžia tarnauja žmonėms.

37.       Byloje nekilo ginčo dėl jos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama rūšinio teismingumo klausimus, yra išaiškinusi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK bei specialiame Statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-22/2019). Tačiau apeliantė remiasi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti jos priimtam aktui nebuvimu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacine tvarka vertinamo sprendimo išvados atitiktų šio straipsnio antrąją dalį, pagal kurią skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažino svarbiais.

38.       Pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos        Virginija Gudynienė

                Izolda Nėnienė

                Edita Šliumpienė