Bylos Nr. E1-390-859/2026
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00741-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,
sekretoriaujant Ramintai Braškienei,
dalyvaujant asmeniui, dėl kurio prašoma pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją, J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymą dėl J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuras (Valsts policijas Galvenās kārtības policijas pārvaldes Reaģēšanas pārvaldes Satiksmes drošības vadības birojs), atsakingas už sprendimų dėl piniginių sankcijų paskyrimo administracinį perdavimą, vadovaudamasis Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), kreipėsi į teismą dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo byloje Nr. GA27247558, dėl 80 Eur sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 21 d.
2. Sprendimu piniginė sankcija J. K. paskirta už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. 1.46 val. Latvijos Respublikoje, gyvenvietėje Vecstropi, kelyje Rusijos siena (Grebneva) – Rezekne – Daugpilis – Lietuvos siens (Medumi) (A13), 133,4 kilometre, J. K., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 80 km/h greičiu (atsižvelgiant į įrangos paklaidą), leistiną greitį viršydamas 30 km/h.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi pripažinta J. K. paskirta piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.
4. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl Sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, jog Sprendimas J. K. buvo įteiktas tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, jog asmuo žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą dėl teisės pažeidimo Latvijos Respublikoje ir jam kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą piniginę sankciją, taip pat negalima daryti ir išvados, jog Sprendimas J. K. buvo įteiktas tinkamai.
5. Teismo posėdyje 2026 m. sausio 27 d. pinigine sankcija nubaustas asmuo J. K. neigė padaręs nusižengimą, dėl kurio prašomą pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją. Parodė, kad Latvijoje nebuvo, net nėra automobilio savininkas, automobilis registruotas jo brolio vardu. Nežino, kas vairavo automobilį tą dieną. Jis įrašytas kaip antras vairuotojas, kad galėtų išvažiuoti į užsienį ir nereiktų įgaliojimo. Brolis automobiliu važinėja retai. Pagrinde automobiliu važinėja brolis R. K., kuris yra automobilio savininkas, o jis yra automobilio valdytojas. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini), jis žino apie šią baudą. Niekas jos nesumokėjo, nes ji atėjo jo (J. K.) vardu. Į Latviją nesikreipė, jokio sprendimo negavęs. Jis tik gavęs laišką, kad pripažinti baudą. Ankstesnio negavęs. Gyvena (duomenys neskelbtini), ten pat kur deklaruota jo gyvenamoji vieta. Vasaros metu gyvena sode. Šios baudos nepripažįsta. Nėra savininkas ir kodėl jis turi mokėti. Tegu jie patys ieškosi savininko. Mašiną tikriausiai vairavo brolis. Jis jam pasakė apie baudą. Brolis sakė, kad tegu ateina dokumentai jo vardu. Sprendimo nebuvo gavęs.
6. Išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones duomenimis, matyti, kad Sprendime nurodytos transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas R. K., o valdytojas J. K. (b. l. 25).
7. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsakymuose dėl informacijos suteikimo ir papildomos informacijos suteikimo nurodė, kad pagal kompetenciją, neturi duomenų apie J. K. vykimą per Europos Sąjungos išorės Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taip pat informavo, kad vidaus ES sienų kontrolė nevykdoma, todėl duomenų apie asmens vidaus ES valstybių sienų kirtimus, neturi. Pateiktais duomenimis, aptariamu laikotarpiu R. K. Lietuvos Respublikos sieną kirto (išvyko) (duomenys neskelbtini).
Prašymas tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Byloje nustatyta, kad J. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 74), todėl prašymas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Susipažinęs su kompetentingos institucijos pateiktais dokumentais dėl Sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindų, numatytų BPK 3651 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją ir nevykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo.
10. Minėta, Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria byla iš naujo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodyta, kad teismas neįsitikino, jog Sprendimas J. K. buvo įteiktas tinkamai.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, papildomai surinktus įrodymus bei teisiamajame posėdyje J. K. pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad pastarasis buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą.
12. Teisiamajame posėdyje J. K. patvirtino, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 74), aplinkybė, kad jis būna ir kitose vietose (kaip kad, pavyzdžiui, sode) nepaneigia tinkamo jo informavimo siunčiant procesinius dokumentus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Pastebėtina, kad analogiškas adresas nurodytas ir Sprendime, kuriuo Latvijos Respublikos institucija siuntė procesinius dokumentus. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti ir nepasitikėti Latvijos Respublikos institucijos nurodytomis aplinkybėmis dėl minimų dokumentų siuntimo pastarajam. Pažymėtina, kad Tarybos 2005/214/TVR pamatinis sprendimas ir jo vykdymas pirmiausia realizuojamas abipusiu pasitikėjimo principu. Nėra jokio pagrindo nesivadovauti šiuo principu konkrečiu atveju, ypač, iš naujo išnagrinėjus pateiktą prašymą bei nustačius šioje nutartyje aptartas aplinkybes. Konstatuotina, kad nustatyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. K. buvo tinkamai informuotas apie procesą. Latvijos Respublikos institucija siuntė pastarajam dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu. Liudijime taip pat pažymėta, kad paprastai, jeigu siuntos nepavyksta įteikti, ji grįžta siuntėjui, tačiau aptariamu atveju siunta negrįžo, kas tik patvirtina, kad pastarasis siuntą gavo (b. l. 11-18).
13. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybėn patrauktos šalies argumentai, jog ji procesinių dokumentų, siustų jų deklaruotos buveinės adresu, negavo, nesudaro pagrindo nepripažinti piniginę sankciją (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-164-497/2025). Be to, kaip patvirtino ir pats J. K., apie prašomą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Sprendimą, pastarasis žinojo, tiek teikdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek iš šios nagrinėjamos bylos, tačiau nesikreipė į Latvijos Respubliką dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje. Tokias išvadas sustiprina ir kitos teismo posėdyje J. K. nurodytos aplinkybės, kad apie paskirtą baudą žinojo ir žino jo brolis, kuris neva galimai vairavo automobilį, tačiau, kadangi dokumentai buvo siųsti jo vardu, jie nieko nedarė.
14. Minėta, apklaustas teisme J. K. tvirtino, kad jis nevairavo transporto priemonės, ją galimai vairavo jos savininkas – brolis, todėl bauda ir turėtų būti paskirta jam. Visgi, su šiais teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti. Pirma, duodamas parodymus J. K. nebuvo nuoseklus. Iš pradžių teigė, kad brolis R. K. automobiliu važinėja retai, vėliau nurodė, kad pagrinde automobiliu važinėja brolis R. K. Nurodė ir tai, kad brolis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau ir tokios aplinkybės, dėl brolio gyvenamosios vietos nepatvirtina byloje surinkta medžiaga, atitinkamai, patvirtina, jog J. K. paaiškinimai teisme yra prieštaringi, derinami priklausomai nuo užduodamo pastarajam (duomenys neskelbtini).
14.1. Taip, minėtų posėdyje J. K. teiginių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad tiek R. K., tiek J. K. gyvenamosios vietos deklaruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-75).
14.1.1. Tą patvirtina ir Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravęs dar nuo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) R. K. nėra deklaravęs.
14.2. VSAT pateiktais duomenimis, R. K., nuo (duomenys neskelbtini), kirto (išvyko) Lietuvos sieną tik (duomenys neskelbtini).
15. Teismo vertinimu, išanalizuotų duomenų visuma paneigia J. K. keltą teisme versiją, kad pastarojo brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Jokie bylos duomenys nepatvirtina teiginių, kad šis vairavo minėtą automobilį 2024 m. rugpjūčio 10 d. Latvijoje, nurodytoje vietoje viršydamas greitį.
16. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje J. K. nurodė, jog jis „įrašytas kaip antras vairuotojas, kad galėtų išvažiuoti į užsienį ir nereiktų įgaliojimo“. Kitaip tariant, patvirtino, kad yra automobilio valdytojas, automobiliu naudojasi važiuodamas į užsienį.
17. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kompetentingos institucijos Sprendimas dėl J. K. paskirtos piniginės sankcijos – 80 Eur dydžio baudos pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsniu, 3651, 3652 ir 364 straipsniais,
n u t a r i a:
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą tenkinti ir pripažinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu byloje Nr. GA27247558, įsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 21 d., J. K. paskirtą 80 Eur dydžio piniginę sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Įpareigoti J. K. 80 Eur dydžio piniginę sankciją sumokėti per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, ar LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, ar LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, ar LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, ar LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
Per nustatytą terminą teismui nepristačius mokėjimą patvirtinančio dokumento, piniginė sankcija bus išieškoma priverstinai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimir Berezovskij