Civilinė byla Nr. e2A-145-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00504-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Taudovos projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taudovos projektai“ ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo S. B. priteisti 222 137,02 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė pervedė susijusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Taudova“ 205 902,02 Eur sumą. Kadangi UAB „Taudova“ iškelta bankroto byla, ieškovė teigė, kad atsakovas ieškovės lėšomis nepagrįstai siekė atkurti susijusios įmonės mokumą. Ieškinyje akcentuojama, jog ieškovė 2017 m, gegužės 2 d. ir 16 d. įvykdė pareigą už atsakovo šeimos narę J. B., sumokėdama 915 Eur pagal kredito sutartį Nr. 1150618030274-15 bankui. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus. Pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. preliminarų balansą įmonė turėjo turto už 15 320 Eur, tačiau jis bankroto administratorei neperduotas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas, kaip buvęs vadovas, padarė įmonei 222 137,02 Eur žalą.

2.       Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigė, kad įmonės turto ir dokumentų neperdavė dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Taudova“ bankroto administratorės UAB „Kitoks sprendimas“ veiksmų, todėl jam skirtą 800 Eur baudą už šios prievolės nevykdymą teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikino. Nurodė, kad 205 902,02 Eur dydžio mokėjimai buvo vykdomi iš pinigų, gautų iš UAB „Taudova“ veiklos, kurie buvo laikomi UAB „Taudovos projektai“ sąskaitoje pagal įmonių dvišalį susitarimą, nes UAB „Taudova“ sąskaita buvo areštuota. Taip pat nurodė, kad BUAB „Taudova“ bankroto administratorei UAB „Kitoks sprendimas“ 2017 m. balandžio 14 d. aktu perdavė įmonės turtą ir dokumentus, nuomojamų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), raktus, ir pažymėjo, jog patalpose yra ir UAB „Taudovos projektai“ turto (prekių) dalis, tačiau 2017 m. spalį buvo pakeistas užraktas, patalpos buvo išnuomotos trečiajam asmeniui ir turtas dingo. Nurodė, kad įmonės dokumentai ir gamybinės medžiagos buvo laikomi patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), į kurias nebegalėjo patekti nuo 2017 m. spalio mėnesio, todėl negalėjo perduoti bankroto administratorei. Pažymėjo, kad jis siekė prievolę įvykdyti, tačiau negalėjo to padaryti dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, todėl teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikino jam paskirtą 800 Eur baudą už dokumentų ir turto bankroto administratorei neperdavimą. Atsakovas akcentavo, jog mokėjimai už J. B. buvo atlikti, nes ji 2015 m. sausio 5 d. pagal dvišalį susitarimą su įmone į kasą buvo įnešusi 1 000 Eur apyvartai su sąlyga, kad paskolinti pinigai prireikus jai bus grąžinti. Taigi, įmonė įvykdė savo įsipareigojimą grąžinti skolą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas BUAB „Taudova“ bankroto administratorei 2017 m. balandžio 14 d. perdavė patalpas bei informavo apie tai, jog perduotoje patalpoje yra ir BUAB „Taudovos projektai“ priklausantis turtas bei dokumentai.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas objektyviai negalėjo patekti į patalpas, kuriose buvo ir ieškovei priklausantis turtas – prekės, gamybinės medžiagos ir įmonės dokumentai, todėl aplinkybė, jog buvęs bendrovės direktorius neįvykdė pareigos ir neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, savaime nelemia civilinės atsakomybės taikymo.

6.       Teismas konstatavo, jog ieškovė buvo įsteigta turint tikslą išsaugoti UAB „Taudova“ verslą ir tarp šių įmonių buvo vykdomas 2015 m sausio 7 d. dvišalis susitarimas, kuriuo susitarta į ieškovės sąskaitą pervesti UAB „Taudova“ lėšas, jomis atsiskaityti su UAB „Taudova“ kreditoriais, tęsti veiklą ir išvengti bankroto.

7.       Sprendime atkreiptas dėmesys, kad ieškovės bankroto administratorė ieškovės ir UAB „Taudova“ susitarimo neginčijo, o faktas, jog iš vykdomos veiklos ieškovė negalėjo uždirbti trečiojo asmens kreditoriams sumokėtos 205 902,02 Eur sumos, laikytinas įrodytu.

8.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog 2015 m. sausio 5 d. mokėjimą 1 000 Eur dydžio į ieškovės sąskaitą galėjo atlikti J. B., todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog 915 Eur mokėjimas bankui už J. B. buvo atliktas be pagrindo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė BUAB „Taudovos projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Tai, kad apeliantės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nenustatė pakankamo pagrindo skirti atsakovui baudą, savaime nereiškia, jog neegzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą spręsti dėl žalos atlyginimo. Atsakovas į bylą pateikė bankroto administratorei neperduotus dokumentus (2015 m. sausio 7 d. dvišalį susitarimą bei 2015 m. sausio 5 d. aktą), todėl tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas disponuoja apeliantės dokumentais, tačiau vengia juos perduoti administratorei.

9.2.                      Atsakovas nesiėmė veiksmų dėl ieškovės turto ir dokumentų išsaugojimo po to, kai sužinojo apie nuomos sutarties tarp apeliantės ir UAB „Taudova“ nutraukimą. Tai, kad atsakovas kreipėsi į BUAB „Taudova“ bankroto administratorę dėl turto grąžinimo, nesuponuoja išvados, jog patalpose buvo ieškovės turtas ir dokumentai, o atsakovas buvo pakankamai aktyvus, siekdamas turtą ir dokumentus išsaugoti.

9.3.                      Atsakovas nepateikė įrodymų dėl UAB „Taudova“ lėšų pervedimo į ieškovės sąskaitą, todėl atsakovo veiksmai, kuriais buvo vykdyti atsiskaitymai už UAB „Taudova“, yra neteisėti ir jais ieškovei padaryta 205 902,02 Eur žala.

9.4.                      Byloje nėra pateikti įrodymai, jog J. B. įnešė 1 000 Eur lėšų į ieškovės sąskaitą, todėl ieškovės atlikti 915 Eur mokėjimai bankui už J. B. yra neteisėti.

10.       Atsakovas S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad stengėsi patekti į UAB „Taudova“ patalpas ir perimti ieškovei priklausantį turtą bei dokumentus, tačiau nesėkmingai. Akcentuoja, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas panaikino atsakovui paskirtą baudą ir pripažino, jog buvęs BUAB „Taudovos projektai“ vadovas dar iki bankroto bylos iškėlimo siekė susigrąžinti įmonės turtą, tačiau pareigos perduoti jį bankroto administratorei negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kurios nuo atsakovo nepriklauso. Pažymi, kad mokėjimai buvo vykdomi iš UAB „Taudova“ veiklos gautų lėšų, kurios buvo laikomos ieškovės sąskaitoje, ir pagal tarp įmonių sudarytą dvišalį susitarimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su mokėjimai bankui už J. B., kadangi ji buvo įnešusi 1 000 Eur į ieškovės apyvartą, o atliktais mokėjimais buvo grąžintos lėšos jai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12.       Ieškovė teigia, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog J. B. įnešė 1 000 Eur lėšų į ieškovės sąskaitą, todėl atlikti 915 Eur mokėjimai bankui už J. B. yra neteisėti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

13.       Iš byloje esančio 2015 m. sausio 5 d. akto nustatyta, kad J. B. įnešė į UAB „Taudovos projektai“ sąskaitą 1 000 Eur įmonės veiklai vykdyti, be to, šiame akte numatyta, jog atsiradus galimybei pinigai bus dalimis pervesti į jai priklausančią asmeninę sąskaitą akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB bankas ar į kitas sąskaitas jos nurodymu (t. 1 b. l. 94). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 361 sumokėjo 500 Eur sumą AB SEB bankui, o 2017 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 370 sumokėjo 415 Eur sumą AB SEB bankui, nurodant mokėjimų paskirtyje, jog įvykdomos prievolės už J. B. (t. 1 b. l. 76 – 77).

14.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovės 915 Eur sumos mokėjimai už J. B. buvo atlikti esant pagrindui pagal šalių pasirašytą 2015 m. sausio 5 d. aktą, šis aktas patvirtina, kad lėšos buvo įneštos į įmonės sąskaitą, todėl ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl mokėjimų nepagrįstumo nepaneigia byloje nustatytų ir įrodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

16.       Apeliantė apeliuoja į tai, kad atsakovas į bylą pateikė bankroto administratorei neperduotus dokumentus (2015 m. sausio 7 d. dvišalį susitarimą bei 2015 m. sausio 5 d. aktą), todėl tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas disponuoja apeliantės dokumentais, tačiau vengia juos perduoti administratorei. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nesiėmė veiksmų dėl ieškovės turto ir dokumentų išsaugojimo po to, kai sužinojo apie nuomos sutarties tarp apeliantės ir UAB „Taudova“ nutraukimą.  Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Taudovos projektai“ vadovu buvo atsakovas S. B.. Pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonė turėjo 15 320 Eur vertės turto. Be to, nustatyta, kad atsakovas S. B. nuo 2000 m. balandžio 17 d. buvo UAB „Taudova“ akcininku ir vadovu.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

19.       Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 –6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

20.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-847-798/2019, spręsdamas dėl baudos atsakovui panaikinimo, nustatė, jog 2017 m. sausio 2 d. UAB „Taudovos projektai“ ir UAB „Taudova“, kuri šiuo metu jau yra bankrutavusi, sudarė ir pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d., kurios pagrindu UAB „Taudovos projektai“ nuomos teise pradėjo naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su joje esančia įranga. Be to, 2017 m. vasario 17 d. UAB „Taudovos projektai“ ir šiuo metu jau bankrutavusi UAB „Taudova“ sudarė ir pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2 penkerių metų laikotarpiui, kurios pagrindu UAB „Taudova“ perdavė UAB „Taudovos projektai“ nuomos teise naudotis patalpas bei žemės sklypo teritoriją, esančius adresu (duomenys neskelbtini), su visa patalpose ir teritorijoje esančia įranga. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Taudova“ administratorė UAB „Kitoks sprendimas“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, nors žinojo, jog šiose patalpose yra laikomas UAB „Taudovos projektai“ turtas, kuris po nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Taudovos projektai“ grąžintas nebuvo ir dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas elektroniniu paštu kreipėsi į BUAB „Taudova“ administratorę UAB „Kitoks sprendimas“, tačiau atsakymo negavo, o bendrovės turtas nebuvo grąžintas. Dėl tos pačios priežasties 2017 m. spalio 19 d. UAB „Taudovos projektai“ su skundu kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos, 2017 m. spalio 19 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, 2018 m. sausio 1 d. kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatą, 2018 m. balandžio 5 d. su prašymu pakartotinai buvo kreipėsi į BUAB „Taudova“ bankroto administratorę UAB „Kitoks sprendimas“.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ieškovės turto ir dokumentų neperdavimo, kadangi jis objektyviai negalėjo patekti į patalpas, kuriose buvo ir ieškovei priklausantis turtas – prekės, gamybinės medžiagos ir įmonės dokumentai. Sutiktina su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad nors buvęs bendrovės vadovas neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika negalimas ir deliktinės atsakomybės taikymas.

22.       Apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl UAB „Taudova“ lėšų pervedimo į ieškovės sąskaitą, todėl atsakovo veiksmai, kuriais buvo vykdyti atsiskaitymai už UAB „Taudova“, yra neteisėti ir jais ieškovei padaryta 205 902,02 Eur žala. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

23.       Iš byloje esančio 2015 m. sausio 7 d. dvišalio susitarimo tarp UAB „Taudovos projektai“ ir UAB „Taudova“ matyti, kad  UAB „Taudovos projektai“ sutiko, jog „UAB „Taudova“ laikinai vykdytų atsiskaitymus su savo tiekėjais, paslaugų davėjais iš UAB „Taudovos projektai“ priklausančios sąskaitos kredito įstaigoje AB „Swedbank“ ir kitų jai priklausančių sąskaitų, o UAB „Taudova“ įneštų priklausančias pinigų sumas į UAB „Taudovos projektai“ sąskaitą ir įnešta pinigų suma butų pravesta atitinkamai įneštų pinigų sumai UAB „Taudova“ nurodytam gavėjui (t. 1 b. l. 93). Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas 2015 m. rugpjūčio 24 d. – 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvirtina, kad ieškovė per 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo sumokėjo 205 906,02 Eur už UAB „Taudova“, mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis už UAB „Taudova“ (t. 1 b. l. 59 – 72).

24.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 205 902,02 Eur ieškovės reikalavimo, sprendė, kad iš vykdytos veiklos ieškovė negalėjo gauti už UAB „Taudova“ išmokėtos sumos. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atlikusi ieškovės piniginių srautų analizę, nustatė, jog ieškovė nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. gavo 27 139,57 Eur pajamų už parduotas prekes, išlaidos sudarė 19 620,02 Eur – sumokėtas darbo užmokestis, mokėta už prekes, patalpų nuomą, ryšio paslaugas, grąžintas avansas į kasą (t. 1 b. l. 40). Be to, iš 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, jog ieškovės veikla nuostolinga, finansiniai įsipareigojimai sudarė 16 493 Eur.

25.       Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pagal byloje esančius duomenis iš vykdomos veiklos ieškovė negalėjo uždirbti trečiojo asmens kreditoriams sumokėtos sumos. Akcentuotina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl gautų pajamų iš veiklos bei galimybę ieškovei savo lėšomis sumokėti ginčijamą 205 902,02 Eur sumą už UAB „Taudova“ (CPK 178 straipsnis). Nesant įrodymų apie ieškovės gautas iš veiklos ir realiai turėtas 205 902,02 Eur dydžio lėšas bei nepagrįstą jų išmokėjimą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad minėti mokėjimai už UAB „Taudova“ buvo vykdomi įgyvendinant 2015 m. sausio 7 d. dvišalio susitarimo nuostatas (CPK 178 straipsnis).

26.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

29.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30.       Atsakovas S. B. nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                         Vilija Mikuckienė

                                        Asta Radzevičienė

                                        Jūratė Varanauskaitė