KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 2 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimą Nr. DGKS-903, panaikinti Klaipėdos miesto mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 dėl darbo drausmės.
2. Nurodė, jog namuose slaugydama sergantį vaiką sužinojo, jog už darbo drausmės pažeidimą 2016-01-08 potvarkiu Nr. M3-2 jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 ieškovė apskundė teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) skundžiamu 2016-02-29 sprendimu skundą atmetė. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, nes: Komisija posėdžio pradžioje įspėjo, jog nenagrinės ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau sprendimą motyvavo būtent ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, Komisija priėmė atsakovės atsiliepimą, pasirašytą neįgalioto asmens, nebuvo galima pasiruošti Komisijos posėdžiui, Komisija klaidingai įvertino ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančius teisės aktus.
3. Nurodė, jog per kompiuterizuotą dokumentų valdymo sistemą ,,Avilys“ 2015-12-07 gavo tiesioginio vadovo M. V. užduotį įtraukti į tarybos 2015-12-10 kolegijos posėdžio darbotvarkę klausimą, posėdį planuoti nuo 10.30 val. pasitarimų salėje Danės g. 17. Mano, jog nedelsiant pradėjus užduotį vykdyti / paskelbus apie kolegijos posėdį, remiantis Tarybos reglamento 76.3 punktu ir 76.10 punktu, pažeidimo jau nebuvo galima išvengti, o pagal užduoties formuluotę nebuvo nurodyta rengti jokių papildomų dokumentų. Gautą užduotį vertina kaip tiesioginio vadovo raštišką nurodymą pažeisti Tarybos reglamento 76.3 ir 76.10 punktus. Mano, jog nepagrįstai buvo apkaltinta ir kolegijos darbotvarkės projekto neparengimu bei nepateikimu pasirašyti merui, juo labiau kad užduoties formuluotėje nebuvo pavedimo rengti jokio papildomo dokumento. Pareigybės aprašyme nebuvus užduoties rengti mero potvarkio projektą, sekretoriato darbuotojas turėjo parengti mero sprendimo (potvarkio) projektą dėl kolegijos darbotvarkės, o tiesioginis vadovas – tai tinkamai užtikrinti / organizuoti. 

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-03 sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei drausminė nuobauda – pastaba – skirta už tai, kad ji nerūpestingai atliko darbo pareigas ir viršijo įgaliojimus, nesant Klaipėdos miesto savivaldybės mero sudarytos ir patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkės paskelbė apie ją Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, įdėjo darbotvarkės klausimus ir apie tai elektroniniu paštu informavo suinteresuotus asmenis.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apie ieškovės atliktą galimą darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma 2015-12-09, kai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius 2015-12-10 tarnybiniu pranešimu apie tai informavo Klaipėdos miesto savivaldybės merą. Ieškovė 2015-12-10 potvarkiu įpareigota pateikti pasiaiškinimą, kurį ji pateikė. 2016-01-07 parengta išvada dėl ieškovės drausmės pažeidimo, 2016-01-08 ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba. Atsakovė skirdama ieškovei drausminę nuobaudą laikėsi įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, per įstatymo nustatytą terminą įvertino ieškovės elgesį ir priėmė sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, paskelbusi kolegijos darbotvarkę, pažeidė darbo tvarką, informaciją paviešino nesuderinusi darbotvarkės su kolegijos pirmininku, neparengė darbotvarkės projekto, todėl ieškovei buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Taigi darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendime ieškovės veiksmai įvertinti tinkamai, ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai pagrįstai paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba, nėra pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos sprendimu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Teisme gautas ieškovės E. A. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamame 2016-08-03 sprendime nenagrinėjo kolegijos posėdžių reglamentavimo ypatumų, todėl neįvertino sekretoriato vadovų terminų reglamentavimo pažeidimų, jų įtakos apeliantės pareigų (užduoties) vykdymui bei sekretoriato vadovų suinteresuotumo būtent tokiu užduoties įvykdymu, koks buvo, nes suformulavus užduotį rengti dokumentą, terminų pažeidimo mastas būtų buvęs didesnis dėl papildomo laiko dokumentui parengti.
2. Apeliantei skirta drausminė nuobauda nepagrįstai buvo motyvuojama kolegijos darbotvarkės projekto neparengimu bei nepateikimu pasirašyti merui, juo labiau kad 2015-12-07 užduoties Nr. 8220714 formuluotėje nebuvo pavedimo rengti jokio papildomo dokumento, pvz. mero potvarkio, ir teikti jį pasirašyti.
3. Tarybos reglamento 76.4 punktas nurodo, jog kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro išimtinai meras. Įvertinant tai, kad kolegijos pirmininkas išimtinai gali būti tik meras, darytina išvada, jog ir mero sprendimai dėl kolegijos turi būti įforminami mero potvarkiais.
4. Teismas neįvertino aplinkybių, jog nesant užduoties, o tiksliau – esant draudimui rengti mero potvarkį arba bent dokumentą, atitinkantį minėtus privalomus reikalavimus, apeliantei neliko nieko kito, kaip tik paviešinti kolegijos darbotvarkę, kas ir buvo padaryta. Teismas neįvertinęs kolegijos reglamentavimo ypatumų negalėjo įvertinti sekretoriato vadovams tenkančios atsakomybės už pačių veiksmų pasekmes.
5. Teismas nevertino darbo drausmės pažeidimo sudėties, o svarbiausia – įvertinus sistemingus atsakovės / darbdavės minėtus kolegijos reglamentavimo pažeidimus, kokia apeliantės, kaip darbuotojos, atsakomybė už pasekmes ir ar iš viso darbuotoja gali būti atsakinga už pasekmes, kai priežastys nuo darbuotojos nepriklausė.
6. Organizuojant kitą kolegijos posėdį, apeliantei tais pačiais pagrindais ir motyvais vis tiek buvo skirta tokia pati drausminė nuobauda, nors naujos analogiškos formuluotės užduotis buvo įvykdyta taip, kaip darbdavys reikalavo.
9. Teisme taip pat gautas atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė nurodo, kad 2015-12-07 per informacinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ gavo Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus užduotį Nr. 8220714: „Prašau įtraukti į tarybos kolegijos posėdžio 2015-12-10 darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. Danės g. 17 pasitarimų salėje“. Taigi, darbuotojos pareiga buvo parengti kolegijos posėdžio darbotvarkę su jai nurodytu darbotvarkės klausimu (vieninteliu), pateikti darbotvarkės projektą Savivaldybės merui ir tik Savivaldybės merui suderinus darbotvarkę, tai yra ją pasirašius, paskelbti darbotvarkę Savivaldybės interneto puslapyje, laikantis Savivaldybės tarybos 2001-09-20 sprendimu Nr. 223 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) (ginčo metu galiojusi 2012-02-28 sprendimo Nr. T2-62 redakcija) 76.10 punkte nustatytų reikalavimų.
2. Vienintelio 2015-12-10 kolegijos darbotvarkės klausimo „Dėl darnaus judrumo metų paminėjimo 2016 metais priemonių plano projekto apsvarstymo“ teikėjas buvo Savivaldybės administracijos direktorius, o sekretoriatas pagal jam įstatymu nustatytą kompetenciją atliko tik klausimo aprobavimo ir įtraukimo į kolegijos posėdžio darbotvarkę funkciją. Todėl, atsižvelgiant į apeliantės interpretacijas, darytina išvada, kad darbuotoja, kurios tiesioginė funkcija yra įforminti, inter alia, kolegijos posėdžių rengimo dokumentus (Pareigybės aprašymo 3, 3.2 punktai), ne tik negeba užtikrinti tinkamo Reglamento nuostatų taikymo praktikoje, tačiau galbūt nesupranta jo nuostatų teisinės reikšmės.
3. Apeliantės teiginys, jog „Tarybos reglamento 76.10 p. pažeidimas (Sekretoriato vadovams vėl pavėluotai duodant užduotis galutiniams vykdytojams) vėl vertė Sekretoriato vadovus įtakoti apeliantę kaip įmanoma greičiau paskelbti Kolegijos posėdžio medžiagą“, yra visiškai nepagrįstas, kadangi, visų pirma, užduotis apeliantei buvo pateikta laiku, t. y. 3 darbo dienos prieš numatytą kolegijos posėdį, antra, net jei terminas vykdyti užduotį būtų trumpesnis, apeliantė nebuvo įgaliota nesuderinusi su meru viešinti kolegijos darbotvarkę. Šiuo atveju aktualus Reglamento 76.4 punktas, kuriuo teisė sudaryti (pasirašyti) kolegijos darbotvarkę de jure yra nustatyta merui, o jo nesant – mero pavaduotojui. Taigi, apeliantei buvo suformuota konkreti užduotis įtraukti į kolegijos posėdžio darbotvarkę Savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą klausimą „Dėl darnaus judrumo metų paminėjimo 2016 metais priemonių plano projekto apsvarstymo“. Šios užduoties pagrindu darbuotoja, parengusi darbotvarkės projektą, privalėjo suderinti jį su kolegijos pirmininku – Savivaldybės meru ir tik tuomet, kolegijos pirmininkui darbotvarkę patvirtinus ir pasirašius, ją paskelbti interneto svetainėje. Nepaisydama išdėstyto kolegijos posėdžio formavimo teisinio reglamentavimo, darbuotoja paskelbė posėdžio darbotvarkę kolegijos pirmininkui, t. y. merui, jos nesudarius ir tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus. Dėl šių aplinkybių kolegijos posėdis buvo atšauktas (nors darbuotoja nurodo tariamai nesuprantanti atšaukimo priežasčių) ir perkeltas į 2015 m. gruodžio 17 d., siekiant išlaikyti Reglamente nustatytus darbotvarkės sudarymo ir paskelbimo terminus bei užtikrinti teisėtą kolegijos posėdžio paskelbimo bei sušaukimo procedūrą.
4. Nors apeliantė kvestionuoja Reglamento atitiktį Vietos savivaldos įstatymui, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju tiek Vietos savivaldos įstatymas, tiek Reglamentas nustato aiškią kolegijos darbo organizavimo tvarką, kuri pačios apeliantės buvo pažeista, todėl kvestionuoti šią aplinkybę prisidengiant tariamai netinkamu sekretoriato darbo organizavimu nėra teisinga de jure.
5. Nei mero potvarkio, kurio, apeliantės įsitikinimu, reikėjo, nei jokio kito dokumento apeliantė neparengė ir todėl jai pavestos užduoties neatliko.
6. Apeliantė, užuot nuodugniai išanalizavusi savo pareigybės aprašymą, labiau gilinasi į kitų sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus (pvz., vyresniojo patarėjo), kurie nėra niekaip susiję su darbuotojos atliekamomis užduotimis. Kaip jau minėta, neįvykdžiusi jai pavestos užduoties, apeliantė savo kaltę mėgina „permesti“ kitiems sekretoriato darbuotojams, neva kažkas kitas už ją turėjęs parengti dokumentą. Kaip minėta, apeliantei jos Pareigybės aprašymo 3.6 punkte nustatyta identiška pareiga rengti mero potvarkių, pavedimų, rezoliucijų projektus.
7. Apeliantės apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl Savivaldybės tarybos priimto norminio teisės akto – Reglamento – taikymo ypatumų ir atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui priskirtini administracinių teismų kompetencijai ir dėl Reglamento taikymo aspektų pasisakyti turi teisę tik minėtas teismas, be to, šie klausimai nėra drausminės nuobaudos skyrimo objektas, kadangi kvestionuojamas ne apeliantės parengtas dokumentas, kokios formos jis bebūtų, o jo neparengimas apskritai, kas ir sukėlė teisines pasekmes ir dėl ko buvo skiria drausminė nuobauda.
8. Akcentuotina ir tai, jog netrukus po pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo už netinkamą funkcijų vykdymą skelbiant kolegijos posėdžio darbotvarkę, apeliantei                  2016-03-04 mero potvarkiu Nr. M3-20 buvo skirta antra drausminė nuobauda už pakartotinį analogišką darbo drausmės pažeidimą. Jei pirmąjį kartą darbuotoja tariamai nesuprato jai pavestos užduoties, tai visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių (piktybiškumas, nesusivokimas ar kt.) darbuotoja antrą kartą daro analogišką darbo drausmės pažeidimą. Pastarasis potvarkis taip pat buvo skundžiamas darbo ginčų komisijai, tačiau siekiant abipusio sutarimo, buvo pasiektas kompromisas ir buvo sudaryta taikos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimas Nr. DGKS-11876).
10. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus:
1. Kolegijos darbotvarkių sudarymo ir paskelbimo tvarka nėra aiškiai ir suprantamai reglamentuojama. Apeliantė, kaip ir kiti sekretoriato ir (arba) kitų savivaldybės skyrių darbuotojai, buvo atsakinga ir už kolegijos posėdžių darbotvarkės sudarymą bei pranešimų išsiuntimą. Tačiau nei sekretoriato nuostatai, nei apeliantės pareigybės aprašymas nenustato detalios kolegijos posėdžių darbotvarkės rengimo ar paskelbimo tvarkos, reikalavimo ir pan. Tokio aiškaus ir suprantamo konkretaus elgesio mechanizmo reglamentavimo trūkumas negali užtraukti drausminės atsakomybės darbuotojui. Ginčas kilęs dėl neaiškaus reglamentavimo kolegijos posėdžio darbotvarkės parengimo ir paskelbimo kontekste, o ne dėl aiškaus ir suprantamo pareigų nevykdymo, ypatingai atsižvelgiant ir į tai, jog 2015-12-10 darbotvarkės projekto parengimas buvo pirmasis apeliantės darbas, susijęs su kolegijos darbotvarkės rengimu.
2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovės ar jos įgaliotų asmenų veiksmų, kurie sąlygojo apeliantės veiksmus. Vadovaujantis aktualiausia teismų praktika drausminė nuobauda galima tik tuo atveju, kai yra nustatoma: a) darbuotojo pareigų turinys ir apimtis; b) tokių pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas); c) paties darbuotojo kaltė, tai yra darbdavio ar trečiųjų asmenų esminės įtakos vykdant (netinkamai vykdant) pareigas nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Taigi, sprendžiant, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, be kita ko, būtina analizuoti darbuotojo pareigų turinį, darbdavio, jo įgaliotų asmenų ar kitų trečiųjų asmenų įtaką darbuotojo pareigų įgyvendinimo kontekste. Nagrinėjamu atveju darbdavio, jo įgaliotų asmenų veiksmai darė įtaką apeliantės veiksmams.
3. Nesuprantama, kokį dokumentą kaip kolegijos posėdžio darbotvarkę apeliantė privalėjo parengti. Sprendime pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neparengė kolegijos darbotvarkės projekto bei jos nesuderino. Viena vertus, apeliantei skirta nuobauda ne už tai, kad apeliantė darbotvarkės projekto neparengė, o už tai, kad paskelbdama ją jos nesuderino. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė apeliantės pažeidimą, už kurį apeliantei nebuvo paskirta nuobauda. Antra vertus, teisės aktai neapibrėžia kolegijos darbotvarkės formos, jos parengimo tvarkos ir pan. Kolegijos darbotvarkės forma nėra patvirtinta, ji, be kita ko, faktiškai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.
4. Byloje nevertintos aplinkybės, paneigiančios apeliantės kaltę. Pažymėtina, kad apeliantės veiksmams darė įtaką netinkamas darbo organizavimas, neaiškiai ir nekonkrečiai išdėstytos pareigos, atsakovės bei jos įgaliotų asmenų netinkami veiksmai. Iš apeliantei pateiktos užduoties aiškiai matyti, jog apeliantės prašoma įtraukti į darbotvarkę klausimą ir planuoti posėdį. Taigi apeliantė negalėjo nesuprasti ar kitaip interpretuoti, kad jai duodamas pavedimas būtent paskelbti apie planuojamą posėdį ir informuoti apie darbotvarkę, kaip tai nustato Reglamento 76.10 punktas. Be to, iš 2015-12-10 į 2015-12-17 perkelto kolegijos posėdžio darbotvarkė savo turiniu iš esmės nesiskyrė nuo tos, kurią apeliantė paskelbė 2015-12-07, todėl nesuprantama, kaip buvo pažeisti atsakovės interesai.
5. Net jeigu apeliantės veiksmai ir nebuvo tokie, kokių reikalauja atsakovė, tai dėl tokių veiksmų nėra apeliantės kaltės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nustačius, kad tam tikras darbuotojo elgesys nors ir yra nepriimtinas, netoleruotinas, tačiau nenulemtas darbuotojo kaltės, negalimas atleidimas DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu ir, priešingai, nustačius, jog darbuotojas savo kaltais veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą, turėtų būti taikomos drausminės atsakomybės poveikio priemonės, o ne atleidimas DK 129 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011). Taigi aplinkybė, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad apeliantė nesugeba atlikti darbo, neišmano savo pareigų, reikštų, kad nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę, o yra tik pagrindas spręsti dėl kitų priemonių darbdavio iniciatyva, pvz., DK 129 straipsnio taikymo.
11. Teisme taip pat gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimuose atsakovė nurodo, jog faktinis kolegijos darbotvarkės rengimas, o ją suderinus su savivaldybės meru arba jam nesant – su mero pavaduotoju ir išviešinimas kaip funkcija priskirti sekretoriatui (Reglamento 76.10 papunktis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 17 dalyje numatyta, jog sekretoriato paskirtis de jure yra Savivaldybės tarybos posėdžių, komitetų, mero aptarnavimas, taip pat Savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas, nagrinėjimas ir išvadų dėl Savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengimas. Tai reiškia, kad kolegijos posėdžio darbotvarkės projekto parengimas, darbotvarkės įforminimas yra tiesioginė sekretoriato funkcija, kurios vykdymas, vadovaujantis pareigybės aprašymu, ginčo atveju buvo pavestas ieškovei E. A.. Ieškovė, vykdydama dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus užduotį Nr. 8220714: „Prašau įtraukti į tarybos kolegijos posėdžio 2015-12-10 darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. Danės g. 17 pasitarimų salėje“, privalėjo parengti kolegijos posėdžio darbotvarkę su jai nurodytu darbotvarkės klausimu (vieninteliu), pateikti darbotvarkės projektą Savivaldybės merui ir tik su Savivaldybės meru suderinusi darbotvarkę, tai yra merui ją pasirašius, paskelbti darbotvarkę Savivaldybės interneto puslapyje, laikydamasi Reglamento 76.10 punkto reikalavimų.
12. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šie rašytiniai paaiškinimai pateikti baigus bylos nagrinėjimą ir teismo   2016-11-24 nutartimi nusprendus atidėti apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą. Pažymėtina, kad atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas neturi teisės priimti ir vertinti įrodymų bei spręsti proceso dalyvių pateiktų prašymų, todėl atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (LR CPK 256 straipsnis, 302 straipsnis).

Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl termino Savivaldybės tarybos kolegijos posėdžiui paviešinti skaičiavimo

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantė 2015-12-07 per informacinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ gavo Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus užduotį Nr. 8220714: „Prašau įtraukti į tarybos kolegijos posėdžio 2015-12-10 darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. Danės g. 17 pasitarimų salėje“, kurią paskelbė viešai.
17. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Klaipėdos savivaldybės tarybos 2001-09-20 sprendimu Nr. 223 (2012-02-28 sprendimo Nr. TP-62 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Reglamentas), 76.10 punkte nustatyta, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį.
18. Apeliantė tiek savo pradiniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog ji gavo užduotį jau pažeidžiant Reglamento 76.10 įtvirtintą minimalų trijų darbo dienų terminą, nes užduotį apeliantė gavo 2015-12-07, o Savivaldybės kolegijos posėdis turėjo įvykti 2015-12-10. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog procesinių terminų skaičiavimą nustato CPK 73 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Vadovaudamasi CPK 73 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, jog 2015-12-07 gavus užduotį, kurioje Savivaldybės tarybos kolegijos posėdis numatytas 2016-12-10, trijų darbo dienų terminas nebuvo pažeistas.

Dėl įgaliojimų viršijimo

19. Apeliantei 2016-01-08 Savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-2 už Savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio paviešinimą, nesuderinus darbotvarkės su meru, skirta drausminė nuobauda – pastaba. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliantė, 2015-12-07 per informacinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ gavusi Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus užduotį Nr. 8220714: „Prašau įtraukti į tarybos kolegijos posėdžio 2015-12-10 darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. Danės g. 17 pasitarimų salėje“, turėjo pareigą parengti Savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkę su jai (apeliantei) nurodytu darbotvarkės klausimu, pateikti darbotvarkės projektą Savivaldybės merui ir tik su Savivaldybės meru suderinusi darbotvarkę, tai yra merui ją pasirašius, paskelbti darbotvarkę Savivaldybės interneto puslapyje, laikydamasi Savivaldybės tarybos 2001-09-20 sprendimu Nr. 223 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento 76.10 punkte nustatytų reikalavimų. Atsakovė taip pat nurodo, jog darbuotoja (apeliantė), kurios tiesioginė funkcija yra įforminti kolegijos posėdžių rengimo dokumentus (Pareigybės aprašymo 3.3.2 punktas), ne tik negeba užtikrinti tinkamo Reglamento nuostatų taikymo praktikoje, tačiau galbūt nesupranta jo nuostatų reikšmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantė nesilaikė kolegijos posėdžių organizavimo tvarkos, numatomos darbotvarkės nesuderino su kolegijos pirmininku (meru). Ieškovė (apeliantė), atlikdama savo darbo funkcijas, turėjo laikytis darbo tvarkos taisyklių, remdamasi Reglamento nuostatomis, ieškovės (apeliantės) pareigybės aprašymo nuostatomis parengti darbotvarkės projektą, jį suderinti su kolegijos pirmininku, suderintą darbotvarkę paskelbti viešai.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė (apeliantė), atlikdama savo darbo funkcijas, turėjo laikytis darbo tvarkos taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantė turėjo kolegijos darbotvarkės projektą suderinti su kolegijos pirmininku.
21. Pažymėtina, jog Savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo, posėdžių organizavimo ir darbo tvarka reglamentuojama Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog kolegijos narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta reglamente. Reglamento 76.4 punktas nustato, jog kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro meras, kai jo nėra – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas. Kaip jau minėta, Reglamento 76.10 punkte nustatyta, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį.
22. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 17 dalis nustato, jog savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato uždaviniai, funkcijos, darbuotojų teisės, pareigos ir sekretoriato darbo organizavimas, kontrolė bei atsakomybė detaliau reglamentuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato nuostatuose, patvirtintuose 2015-05-07 mero potvarkiu Nr. M-23.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei Vietos savivaldos įstatyme, nei sekretoriato nuostatuose, nei apeliantės pareigybės aprašyme nėra nustatyta detali kolegijos posėdžių darbotvarkės rengimo ar paskelbimo tvarka, t. y. nėra įtvirtinta, kam konkrečiai kyla pareiga suderinti kolegijos posėdžio darbotvarkę su kolegijos pirmininku.
24. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2008, kurioje kasacinis teismas pažymėjo, jog <...> darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Tačiau analizuojant nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog darbuotojas turi pareigą žinoti tik tokį darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios yra nustatytos įstaigos vidaus teisės aktuose, t. y. iš darbuotojo negalima reikalauti žinoti to, kas nėra reglamentuota įstaigos vidaus teisės aktuose. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 21 pastraipoje, detali kolegijos posėdžių darbotvarkės rengimo ar paskelbimo tvarka nėra nustatyta, t. y. nei Vietos savivaldos įstatyme, nei sekretoriato nuostatuose, nei apeliantės pareigybės aprašyme nenustatyta, kas privalo suderinti kolegijos darbotvarkės projektą su kolegijos pirmininku, kada darbotvarkės projektas su kolegijos pirmininku derinamas ir pan. Reglamento 76.4 punktas nustato, jog kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantei nekyla pareiga kolegijos darbotvarkės suderinti su kolegijos pirmininku. Vadovaujantis Reglamento 76.10 punktu, apeliantė turi pareigą išsiųsti elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys, visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi turi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2011-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011). Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sąlygoję darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-06 nutartis, priimta civilinęje byloje Nr. 3K-3-694/2001). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į Reglamento 76.4 bei 76.10 punktus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė, savo vidaus teisės aktuose nenustačiusi detalios kolegijos darbotvarkės sudarymo tvarkos, negali iš apeliantės reikalauti šios tvarkos laikymosi. Taip pat pažymėtina, jog 2015-12-10 turėjusio įvykti kolegijos posėdžio darbotvarkės parengimas buvo pirmasis apeliantės darbas, susijęs su kolegijos darbotvarkės rengimu.
26. Jeigu darbuotojo pareigos nėra apibūdintos darbo sutartyje, taip pat nesant darbuotojo detalaus pareigybės aprašymo ar nuostatų, ar detalių vidaus darbo tvarkos taisyklių, tais atvejais, kai darbuotojas nėra su jomis supažindintas pasirašytinai, atitinkamos drausminės nuobaudos skyrimas gali būti pripažintas nepagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2004; 2005-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005). Drausminė nuobauda galima tik tuo atveju, kai yra nustatoma: a) darbuotojo pareigų turinys ir apimtis; b) tokių pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas); c) paties darbuotojo kaltė, tai yra drabdavio ar trečiųjų asmenų esminės įtakos vykdant (netinkamai vykdant) pareigas nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, jog kolegijos darbotvarkių sudarymo tvarka nėra detaliai reglamentuota atsakovės vidaus teisės aktuose, į tai, jog šios tvarkos nebuvimas turėjo įtakos tokiam apeliantės pareigų atlikimui, už kurį apeliantei skirta drausminė nuobauda, į tai, jog apeliantė iš padalinio, kuriame dirba, vadovo gavo tiesioginį nurodymą įtraukti į darbotvarkę nurodytą klausimą (t. y. iš užduoties formuluotės galima numanyti, jog darbotvarkė kolegijos pirmininko jau buvo sudaryta),  konstatuoja, jog apeliantei drausminė nuobauda už kolegijos darbotvarkės paskelbimą, jos nesuderinus su kolegijos pirmininku, skirta nepagrįstai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Apeliantė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog patyrė 10,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (e. b. t. 1, b. l. 115). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys tenkintinas, E. A. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistinos 10,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimą Nr. DGKS-903;

panaikinti Klaipėdos miesto mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 dėl darbo drausmės.

Priteisti E. A. iš Klaipėdos miesto savivaldybės 10,44 Eur (dešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.