Civilinė byla Nr. e2-382-1079/2024

Teismo proceso Nr. 2-29-3-02557-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.8.10; 2.6.16.10; 3.2.6.1.

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 12 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MT rental & finance“ atstovui Mariui Kapočiui,

atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui ir atsakovui M. J.-G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MT rental & finance“ ieškinį atsakovams mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) ir M. J.-G. dėl skolos, baudos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MT rental & finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovų mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) ir M. J.-G. solidariai priteisti 687,13 Eur skolos, 90,98 Eur delspinigių, 2061,42 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2022 m. spalio 28 d. ieškovė su atsakove MB (duomenys neskelbtini) sudarė Lizingo sutartį Nr. MTRF­2022/166 (toliau – Lizingo sutartis) dėl transporto priemonės Mercedes-Benz C 220, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Lizingo sutartimi atsakovė MB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 343,57 Eur įmokų (Lizingo sutarties 9.1. p). Lizingo sutarties mokėjimų grafiku ir Lizingo sutarties 9.1. p, mokėjimai mokami kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2022 m. spalio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo laiduotojo M. J. sudaryta laidavimo sutartis. Laidavimo sutartimi Laiduotojas įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu, jeigu atsakovė MB (duomenys neskelbtini) neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, įskaitant išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo prievoles įvykdė tinkamai – perdavė automobilį pagal priėmimo ­ perdavimo aktą. Atsakovė pradėjo netinkamai vykdyti Lizingo sutartį, t. y. pradėjo nebemokėti Lizingo sutartyje numatytų įmokų, neapmokėjo dviejų PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma yra 687,13 Eur. Ieškovė ne kartą siuntė raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė MB (duomenys neskelbtini) nereagavo. Atsakovams ir toliau nevykdant Lizingo sutartimi prisiimtų prievolių, ieškovė 2023 m. liepos 5 d. atsakovams išsiuntė įspėjimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, vadovaujantis Lizingo sutarties 11.1 ir 11.1.2. punktais, kur numatyta, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta jei klientas ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo savo nustatytų prievolių ir davė papildomą 7 dienų terminą skolai padengti. Atsakovams nepašalinus esminio sutarties pažeidimo, neapmokėjus skolos, ieškovė 2023 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį. Apie Lizingo sutarties nutraukimą tiek atsakovė, tiek Laiduotojas buvo informuoti išsiunčiant pranešimus tiek el. paštu, tiek registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu. Vadovaujantis Lizingo sutarties 9.4. punktu, už kiekvieną pradelstą mokėti dieną yra numatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai. Delspinigiai sudaro 90,98 Eur sumą. Lizingo sutarties 11.4. punkte yra numatyta, jei Lizingo sutartis nutraukiama pagal 11.1 ar 11.2 punktą, atsakovė turės prievolę sumokėti baudą, kurią sudaro 6 (šešių) įmokų sumos dydžio suma – 2061,42 Eur. 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė siuntė atsakovei raginimą apmokėti baudą, tačiau atsakovė jos neapmokėjo.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimo motyvai, jog atsakovė sumokėjo pradinį įnašą 3242 Eur, kurio grąžinus automobilį neatgavo; ieškovo motyvai yra neatitinkantys tikrovės, nes automobilio savivinkė yra ne ieškovė, ji yra tik valdytoja; taip pat nurodo, kad Lizingo sutarties 11.4 punkto sąlyga yra nesąžininga ir neteisėta. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, jog 2022 m. spalio 28 d. ieškovė su atsakove sudarė lizingo sutartį dėl automobilio Mercedes Benz C220, ieškovas perdavė automobilį, o atsakovė turėjo mokėti lizingo įmokas. Atsakovei nemokant įmokų Lizingo sutartis buvo nutraukta. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 687,13 Eur skolą, 2061,42 Eur baudą, 90,98 Eur delspinigius, procesines palūkanas mokant nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti bauda minimaliausi nuostoliai, nors šiai dienai, tie nuostoliai yra žymiai didesni, kadangi nesumokėtų įmokų liko dar daug. Liko 53 įmokos mokėti, tuo atveju ieškovė tiek dėl palūkanų, tiek dėl turto sumažėjimo iš esmės galimai ateityje reikš ieškinį dėl didesnių nuotolių. Transporto priemonė buvo grąžinta po sutarties nutraukimo. Su atsakovės atstovo pozicija, dėl 11.4 punkto, nesutinka, kadangi sutartį pasirašė verslininkai, suprato ką pasirašo ir šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad sąlyga yra nesąžininga. Atsakovo nurodyta teismų praktika netinka šioje byloje, kitoje byloje, kurią nurodo atsakovas, ginčas yra kilęs iš vartojimo santykių, ten yra vartotojas ir verslininkas. Šiuo atveju yra du juridiniai asmenys – verslininkai sudarę sutartį ir tai nėra vartojimo santykiai. Baudos atlyginimas nebuvo įtrauktas į sutarties specialiosios dalies sąlygas, nes toks sutarties dizainas, bet specialiosios dalies sąlygos tam neprieštarauja. M. J.-G. prašo taikyti solidarią atsakomybę, kadangi buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Pagal sutarties 9.2 punktą pradinis įnašas neturi būti grąžintas, kadangi sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Atsakovės atstovas atsakovas M. J.-G. teismo posėdžio metu teigė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog jeigu ieškovė grąžintų pradinį įnašą, tada galėtų išsiskaičiuoti nesumokėtas tas dvi įmokas, pasidengti skirtumą. Dėl finansinių sunkumų įmonė negalėjo mokėti, nebuvo iš ko daryti įmokų. Iš pradžių tą automobilį bandė pats parduoti, o tokiu būdu užsidirbęs grąžinti visą tą įmoką už automobilį. Nesinorėjo prarasti didelės pradinio įnašo sumos. Dėl skolų ir sutarties nutraukimo pranešimus gavo. Buvo telefonu bendravęs su bendrove, tačiau raštiškai nieko nerašė. Darbuotoja ragino greičiau susimokėti. Automobilį grąžino apie 2023 m. liepos mėn. Nesutinka dėl baudos mokėjimo ir pageidauja, kad būtų grąžintas pradinis įnašas ar bent išskaičiuotų, kaip skirtumą. Sutartį sudarė nuvykęs į padalinį Vilniuje. Konkrečių sąlygų neaptarė, buvo duotas grafikas, nurodė kada mokėti, kaip, įmokų vėlavimo atveju, pranešti. Kitų detalesnių sąlygų nekalbėjo. Su sutarties specialiosiomis, bendrosiomis sąlygomis nesusipažino, aptarė tik mokėjimo grafiką. Dėl netesybų, delspinigių, jų dydžio, nuo kokios sumos bus mokami, ar kalbėjo, negali pasakyti, bet mano, kad kalbėjo. Dėl baudos, kurią ginčija, kaip atrodo, neaptarė. Dėl delspinigių, paskaičiuotų nuo tų nesumokėtų dviejų įmokų, sutinka. Pradinį įnašą turėjo įnešti, kadangi kitaip nebūtų galėjęs gauti automobilio. MB dalyviu yra tik vienas jis. Jo vadovavimo patirtis juridiniams asmenims yra apie 4 metus, buvo 3 juridinių asmenų vadovas. Prašo, kad ieškinys būtų atmestas ir priteistas iš ieškovės pradinis įnašas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo lizingo sutartiniai teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios 2022 m. spalio 28 d. Lizingo sutartį Nr. MTRF­2022/166, kuria ieškovė atsakovei perdavė automobilį Mercedes-Benz C220 naudotis 60 mėnesių laikotarpiui finansinės nuomos (lizingo) pagrindu (Lizingo sutarties 3.1 punktas). Lizingo sutarties mokėjimo grafike nustatyta turto specifikacija, kaina, vertė, finansavimo sąlygos, įmokų sumos ir mokėjimo grafikai (ieškinio priedas Nr. 1).

2022 m. lapkričio 3 d. priėmimo perdavimo aktu atsakovės atstovui M. J. buvo perduotas automobilis Mercedes-Benz C220 (ieškinio priedas Nr. 2).

2022 m. spalio 28 d. ieškovė (lizingo davėja) ir atsakovas M. J. (laiduotojas) sudarė laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis), kuria buvo užtikrintas MB (duomenys neskelbtini) prievolių pagal 2022 m. spalio 28 d. Lizingo sutartį Nr. MTRF­2022/166 vykdymas (Laidavimo sutarties 1.2.2 punktas). Laidavimo sutarties 1.1 punkte atsakovas – laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditoriui visu savo turtu jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės įskaitant išieškojimo, bylinėjimosi, administracines ir kitas išlaidas, kurias privalo dengti skolininkas. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari (Laidavimo sutarties 2.2 punktas). 

2023 m. liepos 5 d. pranešimu ieškovė siuntė įspėjimą atsakovei apie tai, kad lizingo gavėja nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, nurodė, jog įsiskolinimo suma yra 687,13 Eur, pareikalavo sumokėti skolą per septynias dienas nuo įspėjimo gavimo. Įspėjo, kad remiantis Lizingo sutarties Bendrosios dalies 11.1 ir 11.1.2 punktais, neapmokėjus skolos, Lizingo sutartis vienašališkai bus nutraukta po 7 (septynias) dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Priminė, kad nutrūkus Lizingo sutarčiai, atsakovė privalės grąžinti Turtą, taip pat skolos suma padidės dėl papildomai patirtų „MT rental & finance UAB” išlaidų. (ieškinio priedai Nr. 3 ir Nr. 4). 2023 m. liepos 26 d. pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pranešė, kad nuo 2023 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukia Lizingo sutartį. Nurodė, kad po Lizingo sutarties nutraukimo atsakovė nedelsiant privalo grąžinti Turtą į artimiausią UAB „MT rental & finance” padalinį. Priminė, kad Lizingo sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti pranešime nurodytą skolą ir netesybas bei atlyginti visus UAB „MT rental & finance” nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, įskaitant išlaidas, kurios gali paaiškėti vėliau (ieškinio priedai Nr. 6 ir Nr. 7).

2023 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė siuntė atsakovei ir laiduotojui pranešimą dėl 2061,42 Eur baudos apmokėjimo, kuris siųstas tiek elektroniniu paštu laiduotojui, tiek ir registruota pašto siunta atsakovei, iš siuntos siuntimo informacijos matyti, kad siunta atsakovei įteikta (ieškinio priedai Nr. 6, Nr. 8 ir Nr. 9).

Lizingo (finansinės nuomos) santykiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567–6.574 straipsniuose. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Įstatyme įtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo, kaip finansavimo sandorio, esmė. Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo sutarties samprata suponuoja, jog lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą.

Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę finansinės nuomos (lizingo) santykiai. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Lizingo sutartį sudarė, įmonė gavo naudotis nurodytu automobiliu. Pripažino, kad atsakovė nėra sumokėjusi dviejų įmokų pagal Lizingo sutartį, kurios suma yra 687,13 Eur. Pripažino šią skolos sumą bei pagal Lizingo sutartį apskaičiuotus delspinigius – 90,98 Eur. Iš pateiktos delspinigių skaičiuoklės matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti nuo nesumokėtų pagal Lizingo sutartį įmokų sumos, taikant Lizingo sutarties 9.4 punkte numatytą delspinigių normą 0,08 procento, neviršijant 180 dienų (ieškinio priedas Nr. 10). Nesant tarp šalių ginčo dėl minimo įsiskolinimo ieškovei iš atsakovės priteistina 687,13 Eur skolos ir 90,98 Eur delspinigių.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalaujamos priteisti 2061,42 Eur baudos, apskaičiuotos pagal Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.4 punktą. Atsakovės atstovas nesutikimą grindė tuo, jog nutraukus Lizingo sutartį ir jam grąžinus automobilį, jam nebuvo sugrąžinta jo sumokėta pradinė įmoka už automobilį, kuri yra 3242 Eur. Taip pat, savo nesutikimą grindė tuo, jog Lizingo sutarties 11.4 punktas yra nesąžiningas ir neteisėtas, nes sudaryta Lizingo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl nurodyta Lizingo sutarties sąlyga yra nesąžininga jo kaip vartotojo atžvilgiu.

Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentą, jog tarp šalių sudaryta Lizingo sutartis yra Vartojimo sutartis, kaip visiškai nepagrįstą, nes Vartojimo sutarties šalis – Vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, todėl nelaikytina Vartojimo sutartimi. 

Kaip minėta, atsakovės atstovas nesutikimą dėl reikalaujamos priteisti baudos grindė tuo, jog jam nebuvo sugrąžinta jo sumokėta pradinė įmoka už automobilį, kurią vėliau prašė priteisti iš ieškovės. Teismas taip pat šį atsakovės atstovo nesutikimo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįsta, nes pagal Lizingo sutarties specialiosios dalies 9.10 punktą, jeigu nutraukiama arba Sutartis pasibaigia nepaisant, kuri Šalis yra dėl to kalta ar iniciavo Sutarties nutraukimą, visais atvejais Klientas neturi teisės reikalauti grąžinti savo sumokėtų sumų pagal Sutartį, kurios tokiais atvejais yra įskaitomos kaip mokestis už naudojimąsi turtu. Atsakovės atstovas turtu – automobiliu, naudojosi apie aštuonis mėnesius, be to atsakovė byloje nereiškė ieškovei priešinio reikalavimo dėl pradinės įmokos priteisimo.

Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovų 2061,42 Eur baudos grindė Lizingo sutarties 11.4 punktu, nurodydama, kad tai yra minimalūs ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės.

Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.4 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama pagal 11.1 ar 11.2 punktą, įmokos, kuria Klientas sumokėjo iki pirmalaikio Sutarties nutraukimo Klientui negrąžinamos, taip pat Klientas įsipareigoja sumokėti 6 mėnesių Įmokų sumos dydžio baudą, kuri bus laikoma minimaliais Bendrovės nuostoliais.

Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte nurodyta, kad Bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei Klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų: Klientas ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais be kurios piniginės prievolės pagal Sutartį ir tokios pradelstos įvykdyti prievolės suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų neišpirktos turto vertės; Klientas ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį, t. y. kai vieną mėnesį iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal Sutartį mokėtina bendrovei suma.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė iki ieškovės pareikalavimo 2023 m. liepos 5 d. vėlavo sumokėti dvi įmokas pagal Lizingo sutartį, ko neginčijo ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų. Atsakovei buvo suteiktas terminas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per nustatytą terminą, ko atsakovė nepadarė. Nesumokėjus įsiskolinimo ieškovė vienašališkai Lizingo sutartį nutraukė. Atsakovės atstovas pripažino gavęs pranešimus tiek dėl įsiskolinimo padengimo, tiek ir dėl Lizingo sutarties nutraukimo, tačiau jokių veiksmų, kad nebūtų nutraukta Lizingo sutartis nesiėmė. Byloje nėra ginčo dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo ar pagrįstumo. Atsakovė Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo neginčija.

Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

CK 6.574 straipsnyje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Pažymėtina, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Lizingo sutartis tarp šalių buvo nutraukta dėl esminio Lizingo sutarties pažeidimo. Iki nutraukiant Lizingo sutartį atsakovė buvo sumokėjusi tik šešias įmokas už automobilį iš šešiasdešimties įmokų. Ieškovės prašoma priteisti bauda yra pagal Lizingo sutartį turėjusių būti šešių įmokų dydžio, kurios pagal Lizingo sutarties šalių susitarimą yra minimalūs Lizingo davėjos nuostoliai nutraukus sutartį dėl Lizingo gavėjo kaltės. Jeigu Lizingo sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma tinkamai, atsakovė būtų sumokėjusi daug didesnę pinigų sumą ieškovei (palūkanų forma).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

Teismo vertinimu, šiuo atveju esant šalių – dviejų verslininkų, susitarimui dėl Lizingo davėjos minimalių nuostolių, nutraukus sutartį, įtvirtintų Lizingo sutartyje, reiškia, kad šalys susitarė dėl netesybų, tai atitinka CK 6.71 straipsnio nuostatas, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti nustatytas ir nuostolių atlyginimas, ir netesybos (bauda, delspinigiai), todėl toks susitarimas neprieštarauja prievolių teisės nuostatoms. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir Lizingo sutarties sąlygas, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2061,42 Eur baudos yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

Atsakovas laiduotojas M. J.-G. 2022 m. spalio 28 d. Laidavimo sutartimi įsipareigojo ieškovei atsakyti visu savo turtu jeigu atsakovė MB (duomenys neskelbtini) neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartis yra galiojanti, atsakovės MB (duomenys neskelbtini) prievolė ieškovei nėra įvykdyta, todėl yra pagrindas solidariai atsakovo M. J.-G. prievolei prieš ieškovę. Atsižvelgiant į išdėstytą tenkintinas ieškovės reikalavimas ir 687,13 Eur skolos, 90,98 Eur delspinigių bei 2061,42 Eur baudos priteistina solidariai iš atsakovo M. J.-G..

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 64 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. J.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „MT rental & finance“, juridinio asmens kodas 305664499:

-       687,13 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 13 ct) skolą;

-       90,98 Eur (devyniasdešimties eurų 98 ct) delspinigius;

-       2061,42 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt vieno euro 42 ct) baudą;

-       5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 2839,53 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. J.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „MT rental & finance“, juridinio asmens kodas 305664499, iš kiekvieno atskirai po 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja         Sigita Rozgaitė