Civilinė byla Nr. e2A-450-357/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06696-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1;
3.3.1.18.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 31 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saunalina“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saunalina“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saunalina“ priešieškinį ieškovui E. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir visiškai atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saunalina“ reikalavimus dėl žalų (nuostolių) padarytų reiso metu apmokėjimo kaip nepagrįstus ir neįrodytus bei, teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas, pas atsakovę dirbdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, apgadino jo vairuojamu autovežiu pervežtus automobilius. Ieškovas taip pat nurodė, kad pasirašė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose CMR, bet jis, nemokėdamas prancūzų kalbos, nesuprato prancūzų kalba įrašytų pastabų dėl automobilių trūkumų ar defektų ir dėl to nepranešė atsakovei apie pažymėtus automobilių trūkumus. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal pareiginius nuostatus ir darbo sutartį jis neprivalėjo automobilių nei pakrauti, nei iškrauti, o pati atsakovė neužtikrino uždengto autovežio, tvarkingų pritvirtinimo įrengimų, dėl ko būtų išvengta žalos.
2. Atsakovė UAB „Saunalina“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė priteisti iš ieškovo 1 525,54 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, būdamas faktiniu krovinio vežėju, turėdamas įgytą mokymų programos 95 kodo kvalifikaciją, pagal vairuotojo ekspeditoriaus pareiginius nuostatus privalėjo būti ypatingai atidus, apžiūrėti jam perduotus pervežti automobilius, ir, pastebėjęs bet kokius apgadinimus ar defektus, privalėjo įrašyti pastabas į važtaraščius, tačiau to nepadarė. Atsakovės teigimu, dėl tokio ieškovo neveikimo buvo apgadinti trys autovežiu gabenti automobiliai ir užsakovui padaryta iš viso 1 525,54 Eur žala, kurią atsakovė užsakovui atlygino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; išnagrinėjo darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisė atsakovei UAB „Saunalina“ iš ieškovo E. Š. 762,77 Eur žalos atlyginimą; priteisė ieškovui E. Š. iš atsakovės UAB „Saunalina“ 583,65 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; nurodė, kad įsiteisėjus šiam sprendimui, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
4. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas neįrašė pastabų dėl priimamų pervežti automobilių trūkumų ar defektų į atitinkamas važtaraščių skiltis. Ieškovas be pastabų pasirašė 2020 m. liepos 23 d. automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pristatymo kvitą, kuriame buvo nurodytas automobilio sugadinimo pobūdis – daugybiniai įlenkimai ir subraižymai. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas įrašė pastabą į važtaraštį (trūksta bagažo dešinės pusės laikiklio ir dėklo) bei 2020 m. liepos 17 d. surašė automobilio apžiūros dokumentą, kurį ieškovas pasirašė be pastabų. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas įrašė pastabą į važtaraštį (galinės kairiosios durelės 1,5 cm įbrėžimas) bei 2020 m. liepos 6 d. surašė automobilio apžiūros dokumentą. Teismas, analizuodamas pareiginius nuostatus, nustatė, kad ieškovas privalėjo būti apdairus ir priimdamas pervežimui automobilius privalėjo atidžiai juos apžiūrėti, esant matomiems pažeidimams arba esant kliūtims tinkamai juos apžiūrėti apie tai informuoti atsakovės atstovą bei atitinkamai fiksuoti pažeidimus ar kliūtis važtaraščiuose. Teismas darė išvadą, kad yra visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos: 1) ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 5, 38 punktų bei 53.2. ir 53.4. papunkčių reikalavimus, 2) žala padaryta ieškovo neveikimu, 3) ieškovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą 4) ieškovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu, 5) žalos atsiradimo metu ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, 6) ieškovas žalą padarė, atlikdamas darbines funkcijas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė turi prisiimti 50 procentų žalos dalį be regreso teisės į ieškovą. Teismo skaičiavimu, tai sudaro 762,77 Eur (1 525,54 Eur x 50 procentų = 762,77 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Saunalina“ prašo sumažinti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, priteisti atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų yra patirta nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, o būtent išlaidos pagal: 2020-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (susipažinimas su medžiaga, atsiliepimo parengimas darbo byloje, pateikimas Darbo ginčų komisijai) - 423,50 Eur suma ir 2020-11-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdyje dėl darbdavio pareikšto ieškinio) 242 Eur suma, viso 665,50 Eur. Mano, kad 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, neturėtų būti įtraukti skirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo patirtos skirstytinos išlaidos mažintinos iki 1875,50 (2541,00-665,50).
5.2. Ieškovas prašė atlyginti 786,50 Eur už ieškinio parengimą (2020-11-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)); 605 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (2021-01-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)); 484 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2021-02-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-02-02 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į ginčo sumos dydį, taip pat į tai, jog byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti daugiau kaip šešis kartus viršijo ieškinio sumą (ieškovas skundė Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl 446,82 Eur priteisimo), beveik du kartus viršijo atsakovo pareikšto priešieškinio sumą, atsakovas mano, jog ieškovo prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra mažintinos.
6. Ieškovas E. Š. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Prašo priteisti iš atsakovės visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas būtent dėl jo kaltės, kadangi kilo abejonių ar išvis nurodyta transporto priemonė buvo jo vežta. Tokios abejonės keltos vadovaujantis tuo, jog pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) Pristatymo kvitą buvo nurodyta pakrovimo data: 0001/01/01, kas sukėlė abejones dėl datos ir pateiktų duomenų aiškumo bei patikimumo, be to tame pačiame kvite buvo pažymėta „nustatyti daugybiniai įlenkimai ir subraižymai (žala). Trūksta nuo naudojimo pradžios atliktų remonto darbų kortelės“, kas sudarė pagrindą vertinti, jog transporto priemonė jau buvo naudota ir jos sužalojimai galėjo atsirasti byloje nenustatytomis aplinkybėmis.
6.2. Jis kėlė svarbius klausimus, susijusius su jam inkriminuotos žalos taikymu, t. y. dėl žalos 444,29 Eur sumai, kaip padarytos automobiliui Peugeot kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad trūko stogo bagažo dešinys laikiklis. Įrašas CMR (tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje) buvo atliktas prancūzų kalba. Ieškovui nebuvo pateikta transporto priemonės speficikacija, tame tarpe duomenys apie tai ar bagažo laikikliai apskritai turėjo būti. Pažymi, kad žalos nustatymas nebuvo aktuojamas, perduodant automobilius atsakovo klientui, nebuvo pareikštos pastabos dėl perduodamų automobilių trūkumų, defektų, nubrozdinimų, todėl net nutraukta grandinė, pagal kurią būtų galima patikimai nustatyti transporto priemonių sužalojimo atsiradimo momentą, kaip ir pačią prigimtį. Šio fakto nekeičia ir CMR įrašai, atlikti užsienio - prancūzų kalba, kuri apeliantui nebuvo ir nėra žinoma bei nebuvo privaloma žinoti.
6.3. Ieškovas nebuvo specialiai apmokytas, instruktuotas dėl gabentų krovinių specifikos, neakcentuota užsienio kalba įrašų svarba dokumentuose ar pareiga apie tai iškart informuoti darbdavį (atsakovą). Ieškovo pareigų net neapėmė tokie momentai kaip transporto priemonės pakrovimas ir iškrovimas, nekelta reikalavimo defektuoti transporto priemones. Sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka pati atsakovė pripažino tokias reikšmingas aplinkybes kaip, kad ji pati neginčijo pateikto reikalavimo dėl žalos ir defektų nustatymo, dėl defektų prigimties pripažino, kad jie galėjo egzistuoti ir transporto priemonių pakrovimo metu, nebūtinai kilti dėl netinkamo transportavimo. Be to, ikiteisminio ginčo sprendimo metu buvo pateikta PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su kitu pervežimu, nei tas su kuriuo sieta padaryta žala (ieškovas dirbo - autovežiu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pateikta sąskaita buvo susijusi su autovežiu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
6.4. Nebuvo įrodytos privalomos jo atsakomybės sąlygos. Atsakovė nekvestionavo užsakovams žalos pagrįstumo klausimo, šioje procedūroje neįtraukė dalyvauti ieškovo, pareikalaujant jo pasiaiškinimų ar bent sudarant sąlygas kvestionuoti užsakovų pateiktų reikalavimų pagrįstumą, kiek išties buvo pagrįstas reikalavimas net atsakovui atlyginti žalą ir kiek ji buvo realiai susijusi su ieškovo veiksmais.
6.5. Teismas ginčijamu sprendimu nurodo, kad ieškovas neįrašė pastabų dėl priimamų pervežti automobilių trūkumų ar defektų į atitinkamas važtaraščių skiltis. Minimi įrašai atlikti ieškovui nežinoma kalba, vienašališkai ir defektų tinkamai neužfiksavus dalyvaujant abiejų šalių atstovams, tokiu būdu ne tik atsakovei, bet ir ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su defektų pobūdžiu ir jų prigimtimi, tuo pačiu atsakovei net nekvestionavus reikalavimų bei pačios žalos dydžio pagrįstumo, apeliantei žalos reikalavimas teikiamas post factum, net užkirtus kelią kvestionuoti pačios žalos prigimtį, jos dydį bei nustatymo teisingumą.
6.6. Nors pagal vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 53.2. papunktį vairuotas privalo patikrinti krovinio ir jo įpakavimo būklę, įsitikinti ar nėra pažeidimų, pagal 53.4. papunktį vairuotas privalo važtaraštyje įrašyti apie visus faktinių ir važtaraštyje esančių duomenų neatitikimus: krovinio trūkumą, pažeidimus, neteisingą tvirtinimą ir, esant galimybei, informuoti apie tai ekspeditorių. Tačiau byloje neidentifikavus krovinio sužalojimo aplinkybių ir momento, teismo aukščiau nurodytų pareigų tenkančių apeliantui taikymas yra deklaratyvus ir nesudarantis sąlygų teigti, kad šios pareigos buvo pažeistos ar, kad dėl to nebuvo nustatyta žala gabentoms transporto priemonėms.
6.7. Jis neturėjo prievolės domėtis transporto priemonių komplektacija, jos pilnumu ir pavienių komponentų buvimu/nebuvimu. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovas gerai išmanė ir žinojo (duomenys neskelbtini) komplektaciją, kad apžiūrėjus būtų iškart supratęs/įvertinęs, jog jam trūksta komponentų ir dėl to tai būtų privalėjęs pažymėti krovinio gabenimo dokumentuose. Nenustačius dėl šio fakto jo pareigos ir jos privalomumo, žalos taikymas už šį faktą taip pat nebuvo galimas. Teismas nenustatė, kad ieškovui, važiuojant pro šakas, būtų kilę dvejonių, jog vykimo metu būtų kliudęs transporto priemonę, be to net ir esant tokioms dvejonėms, nebūtų turėjęs objektyvių sąlygų sustoti ir fiksuoti krovinio pokyčius, net nebūdamas instruktuotu kaip tokiu atveju jis privalėtų elgtis. Buvo pripažinta, kad automobiliai buvo gabenami atviru autovežiu, nors buvo galimybė pervežimus atlikti uždaru autovežiu, akivaizdu, kad tokiu atveju visa žalos rizika ir prigimtis turėjo atitekti pačiai atsakovei.
7. Pateiktu atsiliepimu atsakovė UAB „Saunalina“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teigti, kad ieškovas pridavė gavėjui automobilį, kurio negabeno, ir dar pasirašė jo apžiūros dokumente (pristatymo kvite), nėra pagrindo.
7.2. Ieškovui, kaip turinčiam patirtį automobilių pervežime ir asmeniui, vairuojančiam ir turinčiam automobilį neturėtų kilti minčių, kad bagažo laikikliai galėtų būti įrengiami tik vienoje pusėje, jeigu dėl to ir nėra atskiros specifikacijos. Gavėjui priimant pristatytą automobilį, jo apžiūroje dalyvauja ir vairuotojas, šiuo atveju ieškovas. Todėl teigti, kad pagrindas atleisti ieškovą nuo atsakomybės galėtų būti įrašai prancūzų kalba, dėl ko, pasak ieškovo, šis nesupranta ir nesuprato, kokia žala padaryta, nėra pagrindo.
7.3. Ieškovas teigia, kad jis nebuvo apmokytas kaip gabenti automobilių krovinius, nesupažindintas su reikalavimais. Šiuos jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Ieškovas supažindintas su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, ieškovas turi ir tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo kvalifikaciją, baigęs specialius kursus, turi pažymėjimą.
7.4. Dėl PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas teigia, kad ši sąskaita susijusi su kitu pervežimu. Atsakovė posėdžio metu išaiškino, kad ši sąskaita pateikta kaip įrodymas, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už žalą savo užsakovui. Atsiskaitant už žalą, nėra būtina atsiskaitinėti per dokumentus, kurie susiję būtent su tuo vežimu, kuomet padaryta žala. Žalų išaiškinimo ir apmokėjimo laikas dažniausiai užtrunka ir vyksta tuomet, kai sąskaitos, susiję su vežimu, kuomet padaroma žala, jau būna apmokėtos, todėl finansiškai žalos atlyginimas traukiamas į kitas sąskaitas. Šiuo atveju svarbu, kad sutampa žalos suma ir aiškiai matyti, kad ieškovui užsakovas nesumokėjo būtent 444,29 Eur sumos, o būtent tokią žalą yra padaręs ieškovas.
7.5. Žalų dokumentai sutvarkyti pagal CMR konvencijos reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo E. Š. apeliacinis skundas netinkintinas, atsakovės UAB „Saunalina“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas darbo ginčas iš esmės ir priteistas atsakovei UAB „Saunalina“ iš ieškovo E. Š. 762,77 Eur žalos atlyginimas bei paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ieškovą E. Š. ir atsakovę UAB „Saunalina“ nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2020 m. birželio 22 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą darbo sutartį ieškovas buvo priimtas į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, numatant 1 005,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį, taip pat vykstant į komandiruotes mokėti 50 procentų komandiruotpinigių. Atsakovė UAB „Saunalina“ 2020 m. birželio 23 d. priėmė įsakymą dėl ieškovo E. Š. komandiruotės laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. ir ieškovas išvyko autovežiu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovė iš užsakovo gavo pranešimus apie automobiliams, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos komandiruotės metu autovežiu pervežė ieškovas, padarytą žalą. Atsakovė, atlyginusi žalą užsakovui, pareikalavo regreso teise ieškovo, kuris komandiruotės metu, perveždamas naujus automobilius, juos apgadino, arba jau priėmė apgadintus, tačiau priimtų pervežimui automobilių apgadinimų neužfiksavo, atlyginti išmokėtą sumą, tačiau ieškovas žalos neatlygino. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, kaip darbuotojo, materialinės atsakomybės atsakovei, kaip darbdavei, sąlygų ir atsakovės regreso teisės į ieškovą.
Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų ir darbdavio regreso teisės į darbuotoją
11. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi būti nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sąlygas.
12. Byloje yra nustatyta, kad automobiliai (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervežti užsakovui ieškovo vairuojamu atsakovės autovežiu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovą ir atsakovę siejant darbo teisiniams santykiams. Ieškovas E. Š. teigia, kad atsakovė UAB „Saunalina“ nepateikė patikimų įrodymų, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas būtent dėl jo kaltės, kadangi kilo abejonių ar išvis nurodyta transporto priemonė buvo jo vežta. Ieškovas abejones grindžia tuo, kad pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) Pristatymo kvitą buvo nurodyta pakrovimo data: 0001/01/01, kas sukėlė abejones dėl datos ir pateiktų duomenų aiškumo bei patikimumo, be to tame pačiame kvite buvo pažymėta „nustatyti daugybiniai įlenkimai ir subraižymai (žala). Pažymi, kad trūksta nuo naudojimo pradžios atliktų remonto darbų kortelės“, kas sudarė pagrindą vertinti, jog transporto priemonė jau buvo naudota ir jos sužalojimai galėjo atsirasti byloje nenustatytomis aplinkybėmis.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 177/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12,178 straipsnis). Pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytos abejonės šioje byloje nėra įrodytos. Aplinkybė, jog automobilio VIN (duomenys neskelbtini) pristatymo kvite nurodyta pakrovimo data 0001/01/01, šios bylos kontekste nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog automobilis buvo pervežtas užsakovui ieškovo vairuojamu atsakovės autovežiu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovą ir atsakovę siejant darbo teisiniams santykiams. Pažymėtina, jog minėtas automobilis (VIN (duomenys neskelbtini)) gabentas su 2020-07-22 CMR važtaraščiu be numerio, kuriame tarp gabenamų prekių nurodytas šis VIN (duomenys neskelbtini) kodas, kad važtaraštį pasirašė pats ieškovas, kad pristatymo kvitas surašytas 2020-07-23, jį pasirašė ir ieškovas. Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovas pridavė gavėjui automobilį, jog pasirašė jo apžiūros dokumente (pristatymo kvite). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad byloje kilo abejonių, ar išvis nurodyta transporto priemonė buvo jo vežta.
15. Ieškovas teigia, kad įrašas CMR (tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje) buvo atliktas prancūzų kalba, jam nebuvo pateikta transporto priemonės speficikacija, tame tarpe duomenys apie tai ar bagažo laikikliai apskritai turėjo būti. Pažymi, kad žalos nustatymas nebuvo aktuojamas, perduodant automobilius atsakovo klientui, nebuvo pareikštos pastabos dėl perduodamų automobilių trūkumų, defektų, nubrozdinimų, todėl net nutraukta grandinė, pagal kurią būtų galima patikimai nustatyti transporto priemonių sužalojimo atsiradimo momentą, kaip ir pačią prigimtį. Nurodo, jog ieškovas nebuvo specialiai apmokytas, instruktuotas dėl gabentų krovinių specifikos, neakcentuota užsienio kalba įrašų svarba dokumentuose ar pareiga apie tai iškart informuoti darbdavį.
16. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neįrašė pastabų dėl priimamų pervežti automobilių trūkumų ar defektų į atitinkamas važtaraščių skiltis; ieškovas be pastabų pasirašė 2020 m. liepos 23 d. automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pristatymo kvitą, kuriame buvo nurodytas automobilio sugadinimo pobūdis – daugybiniai įlenkimai ir subraižymai; dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas įrašė pastabą į važtaraštį (trūksta bagažo dešinės pusės laikiklio ir dėklo) bei 2020 m. liepos 17 d. surašė automobilio apžiūros dokumentą, kurį ieškovas pasirašė be pastabų; dėl automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas įrašė pastabą į važtaraštį (galinės kairiosios durelės 1,5 cm įbrėžimas) bei 2020 m. liepos 6 d. surašė automobilio apžiūros dokumentą; atsakovė aiškinosi su užsakovu, ar pastarojo automobilio defektas nebuvo gamyklinis, tačiau tokia informacija nepasitvirtino.
17. Teisėjų kolegija ieškovo argumentus, kad jis nebuvo specialiai apmokytas, instruktuotas dėl gabentų krovinių specifikos, neakcentuota užsienio kalba įrašų svarba dokumentuose ar pareiga apie tai iškart informuoti darbdavį, atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovės vadovo 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, 5., 38., 53. punktus. Iš minėtų punktų aišku, kad ieškovas turėjo patikrinti krovinio būklę, įsitikinti, kad nėra pažeidimų. Pagal minėtų nuostatų 53.4. papunktį vairuotas privalo važtaraštyje įrašyti apie visus faktinių ir važtaraštyje esančių duomenų neatitikimus: krovinio trūkumą, pažeidimus, neteisingą tvirtinimą ir, esant galimybei, informuoti apie tai ekspeditorių. Iš šių nuostatų matyti, kad ieškovas turėjo patikrinti krovinio būklę ir jį įvertinti. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į faktą, jog ieškovas turi tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo kvalifikaciją, todėl žinojo krovinių vežimo darbo ypatumus, kad pats ieškovas nurodė, jog turėjo 3 metų darbo su autovežiu patirtį, todėl gerai žinojo tokio darbo ypatumus. Taigi, vien aplinkybė, jog trūko kažkokių duomenų ar dokumentai buvo jam nesuprantama kalba, nepaneigia ieškovo atsakomybės.
18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas privalėjo būti apdairus ir priimdamas pervežimui automobilius privalėjo atidžiai juos apžiūrėti, esant matomiems pažeidimams arba esant kliūtims tinkamai juos apžiūrėti apie tai informuoti atsakovės atstovą bei atitinkamai fiksuoti pažeidimus ar kliūtis važtaraščiuose. Ieškovas nurodo, kad byloje neidentifikavus krovinio sužalojimo aplinkybių ir momento, teismo aukščiau nurodytų Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatuose, patvirtintų atsakovės vadovo 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareigų tenkančių ieškovui taikymas yra deklaratyvus ir nesudarantis sąlygų teigti, kad šios pareigos buvo pažeistos ar dėl to nebuvo nustatyta žala gabentoms transporto priemonėms.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė aplinkybė, nustatyta šioje byloje, yra ta, kad jei ieškovas nebūtų pažeidęs pareiginių nuostatų 5, 38 punktų bei 53.2. ir 53.4. papunkčių reikalavimų, atsakovė nebūtų privalėjusi užsakovui atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas, jei būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, būtų pamatęs, kad trūksta automobilio (duomenys neskelbtini) stogo bagažinės dešinės pusės laikiklio ir dėklo. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovo argumentai, kad jam nebuvo pateikiami duomenys apie pervežamų automobilių komplektaciją ir jis neprivalėjo žinoti pervežamų automobilių komplektacijos. Pažymėtina, kad atidžiai apžiūrėjus krovinį, kas buvo ieškovo pareiga, ieškovas būtų šį defektą pastebėjęs, o ieškovui teigiant, kad jis neturi žinių automobilio komplektacijai įvertinti, jis turėjo susiekti su darbdaviu ir suderinti tolimesnius veiksmus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas, prieš važiuodamas pro šakas, kurios gali kliudyti krovinį, būtų susisiekęs su darbdaviu ir ieškojęs galimybės išvengti rizikos automobilio (duomenys neskelbtini) žalai atsirasti, taip pat nėra duomenų apie tai, kad net ir pravažiavęs pro šakas, ieškovas būtų apžiūrėjęs krovinį ir apie apgadinimus pranešęs darbdaviui. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nustatytos visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos: 1) ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 5, 38 punktų bei 53.2. ir 53.4. papunkčių reikalavimus, 2) žala padaryta ieškovo neveikimu, 3) ieškovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą 4) ieškovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu, 5) žalos atsiradimo metu ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, 6) ieškovas žalą padarė, atlikdamas darbines funkcijas.
Dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo
20. Ieškovas teigia, kad buvo pripažinta, jog automobiliai buvo gabenami atviru autovežiu, nors buvo galimybė pervežimus atlikti uždaru autovežiu, todėl mano, kad tokiu atveju visa žalos rizika ir prigimtis turėjo atitekti pačiai atsakovei. Taip pat nurodo, jog sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka pati atsakovė pripažino tokias reikšmingas aplinkybes kaip, kad ji pati neginčijo pateikto reikalavimo dėl žalos ir defektų nustatymo, dėl defektų prigimties pripažino, kad jie galėjo egzistuoti ir transporto priemonių pakrovimo metu, nebūtinai kilti dėl netinkamo transportavimo; kad ikiteisminio ginčo sprendimo metu buvo pateikta PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su kitu pervežimu, nei tas su kuriuo sieta padaryta žala (ieškovas dirbo - autovežiu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pateikta sąskaita buvo susijusi su autovežiu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
21. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (2 dalis); darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims (3 dalis). DK 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.
22. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.
23. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 1 525,54 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbdaviui iš darbuotojo priteistinos žalos dydžio, įvertino bylos šalių darbo santykių specifiką, t. y. faktą, jog atsakovė užsiima tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis veikla, autovežiais perveždama užsakovų automobilius, o ieškovas buvo atsakovės tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, vairavęs atsakovės autovežį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog autovežiu gabenant automobilius visada egzistuoja tikimybė, kad gali kilti žala tiek gabenamiems automobiliams, tiek kitiems objektams, nes ši veikla pasižymi dideliu rizikos laipsniu. Taigi, teismas įvertino ieškovo nurodomą aplinkybę, jog automobiliai buvo gabenami atviru autovežiu, nors buvo galimybė pervežimus atlikti uždaru autovežiu, įvertino šios veiklos pasižymėjimą rizika, dėl to darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčią materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog automobiliai buvo gabenami atviru autovežiu nors yra galimybė pervežimus atlikti uždaru autovežiu, negali lemti visos galimos rizikos perkėlimo atsakovei, kadangi toks gabenimo būdas (atviru autovežiu) nėra draudžiamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė turi prisiimti 50 procentų žalos dalį be regreso teisės į ieškovą, kas sudaro 762,77 Eur (1 525,54 Eur x 50 procentų = 762,77 Eur ).
24. Ieškovas nurodo, kad PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijusi su kitu pervežimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė byloje nurodė, jog ši sąskaita pateikta kaip įrodymas, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už žalą savo užsakovui. Sutiktina su atsakove, jog atsiskaitant už žalą nėra būtina atsiskaitinėti per dokumentus, kurie susiję būtent su tuo vežimu, kuomet padaryta žala. Atsakovės paaiškinimu, žalų išaiškinimo ir apmokėjimo laikas dažniausiai užtrunka ir vyksta tuomet, kai sąskaitos, susiję su vežimu, kuomet padaroma žala, jau būna apmokėtos, todėl finansiškai žalos atlyginimas traukiamas į kitas sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis faktas yra tas, kad sutampa žalos suma ir aiškiai matyti, kad ieškovui užsakovas nesumokėjo būtent 444,29 Eur sumos, o tokią žalą yra padaręs ieškovas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nekvestionavo užsakovams žalos pagrįstumo klausimo, šioje procedūroje neįtraukė dalyvauti ieškovo, pareikalaujant jo pasiaiškinimų ar bent sudarant sąlygas kvestionuoti užsakovų pateiktų reikalavimų pagrįstumą, kiek išties buvo pagrįstas reikalavimas net atsakovui atlyginti žalą ir kiek ji buvo realiai susijusi su ieškovo veiksmais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, jog žalų dokumentai sutvarkyti pagal CMR konvencijos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė žalos dydžiui nustatyti aktualius duomenis: (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 29 d. remonto sąmata patvirtina, kad už automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remontą apskaičiuota 909,72 Eur suma; užsakovas Gefko France SAS 2020 m. spalio 8 d. atsakovei pateikė 808,10 Eur sumos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovė 2020 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 909,72 Eur, iš ieškovo reikalauja atlyginti 808,10 Eur žalą; 2020 m. rugsėjo 8 d. sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata, pagal kurią nustatyta, kad remonto kaina sudaro 444,29 Eur; ieškovė pateikė užsakovui Gefco France SAS 2020 m. rugsėjo 21 d. išrašytą 23 265,52 Eur sumos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus pervežimus; 2020 m. spalio 22 d. Gefco France SAS sumokėjo ieškovei 22 821,23 Eur, už automobilio (duomenys neskelbtini) defektus išskaitydama 444,29 Eur iš ieškovei mokamų sumų; 2020 m. liepos 10 d. buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 273,15 Eur sumos remonto sąmata; užsakovui buvo pateikta 2020 m. rugsėjo 15 d. 1 240,02 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); užsakovas GEFCO France SAS atsakovei 2020 m. rugsėjo 28 d. apmokėjo 966,87 Eur, atimdamas 273,15 Eur žalos sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė, kad nurodyti įrodymai patvirtina, jog atsakovė užsakovui išmokėjo 1 525,54 Eur žalos atlyginimą už ieškovo pervežtų automobilių remontą. Byloje nustatyta, kad ieškovas dalyvavo tiek priimant krovinį - automobilius, tiek juos atiduodant gavėjui, bei pats juos vežė, ieškovas turėjo visas galimybes įrašyti pastabas į CMR važtaraščius krovinio priėmimo metu, taip pat galėjo rašyti pastabas ir į krovinio priėmimo pas gavėją dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovas galėjo teikti paaiškinus atsakovei. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė dėl žalų padarymo aiškinosi, gilinosi dėl žalos, dėl kurios ieškovas įrašė savo pastabą krovinio priėmimo pas gavėją metu, kad tai yra gamyklinis defektas, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovės sumokėtos sumos pagrįstumu, ieškovas jokių duomenų, galinčių paneigti atsakovės sumokėtų sumų pagrįstumą, į bylą nepateikė.
Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų
26. Atsakovė UAB „Saunalina“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų yra patirta nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje (2020-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (susipažinimas su medžiaga, atsiliepimo parengimas darbo byloje, pateikimas Darbo ginčų komisijai) - 423,50 Eur suma ir 2020-11-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdyje dėl darbdavio pareikšto ieškinio) 242 Eur suma, viso 665,50 Eur. Mano, kad 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, neturėtų būti įtraukti skirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo patirtos skirstytinos išlaidos mažintinos iki 1875,50 (2541,00-665,50).
27. Pažymėtina, kad DK 217 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetenciją, 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 541,00 Eur suma, kurią patvirtina šie duomenys: 2020 m. spalio 16 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymai.
29. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis yra patirta nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje: 2020-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (susipažinimas su medžiaga, atsiliepimo parengimas darbo byloje, pateikimas Darbo ginčų komisijai) - 423,50 Eur suma ir 2020-11-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdyje dėl darbdavio pareikšto ieškinio) 242 Eur suma, viso 665,50 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti įtraukiamos į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taigi ieškovo prašomos priteisti išlaidos sudaro ne 2 541,00 Eur sumą, o 1875,50 Eur (2541,00-665,50). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo naudai priteistina 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas, atėmus bylinėjimosi išlaidas Darbo ginčų komisijoje, sudaro 937,75 Eur.
30. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (ieškovė prašė atlyginti 786,50 Eur už ieškinio parengimą (2020-11-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)); 605 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (2021-01-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)); 484 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2021-02-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-02-02 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos susidaro iš atskirų veiksmų (ieškinio parengimo, atsiliepimo į priešieškinį, dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose), jų dydis atitinka ginčo pobūdį ir sudėtingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sumokėjo 605 Eur. Įvertinus visus šiuos argumentus, teismas iš dalies tenkina atsakovės UAB „Saunalina“ apeliacinį skundą ir sumažina pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 583,65 Eur iki 267,9 Eur (937,75-669,85 (atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas iš dalies keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaido nepriteistinos. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (bylinėjimosi išlaidas sumažintos ta apimtimi, kuria jos patirtos ikiteisminėje instancijoje, tačiau atmestas toje dalyje, kurioje prašyta jas sumažinti kaip per dideles), todėl už apeliacinį skundą atsakovės naudai iš ieškovo priteisiama 302,5 (605:2) Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyti taip.
Priteisti ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Saunalina“, kodas 302554446, 267,9 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 90 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Saunalina“, kodas 302554446, iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 302,5 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Lina Muchtarovienė