Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.6-13-762/2012

Teisminio proceso numeris 4-36-3-01034-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

39.2; 45.4.4 (N)

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2012m. sausio 26d.

Rokiškis

              Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, sekretoriaujant Jurgitai Baltušienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinoravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbančio, administracine tvarka bausto 2010-12-02 pagal LR ATPK 1241 str. 7 d. 20 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė :

V. J. 2011-11-24 22.32 val. kelio A1K 151,500 km., Raseinių r. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 1835“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio į skiriamąją juostą ir sugadino žalią veją, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3d.

V. J. teismo posėdyje nurodė, kad tą dieną ryte anksti atsikėlė, buvo pervargęs. Važiuojant automobilį pradėjo „tempti“ į šoną dėl galimai kilusio gedimo. Sulėtinęs greitį iki 50-60 km/h važiavo toliau. Važiuodamas nervinosi, nes girdėjo, kad vairuotojams mažina algas, kai bevažiuojant sugenda automobilis. Transporto priemonės kabinoje turėjo butelį degtinės, kadangi buvo labai susinervinęs, truputį išgėrė. Pavažiavus toliau, automobilį stipriai timptelėjo į šoną ir, primažinęs greitį, užvažiavo ant skiriamosios juostos. Bandė transporto priemonę patraukti nuo kelio, kad jos priekaba netrukdytų eismui, tačiau vilkiko ratai pradėjo buksuoti. Priėjo prie jo kažkoks žmogus ir pradėjo klausinėti, kas nutiko. Kadangi buvo labai susinervinęs, su asmeniu nekalbėjo, išgėrė dar su savimi turėto alkoholio bei nuėjęs toliau atsisėdo ant kelkraščio. Greitai atvažiavo policija, atnešė alkoholio matuoklį, kuris parodė 0,8 promilės girtumą. Tuomet pareigūnai pildė kažkokius dokumentus. Jis pajautė, kaip išgertas alkoholis ima vis labiau veikti, t.y. vis labiau girtėjo. Po 2-3 valandų jį nuvežė į policijos komisariatą, kur pakartotinai nustatė 2,72 promilės girtumą. Ryte pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinime liepė nurodyti, kad gėrė alaus, todėl taip ir parašė. Nesutinka, kad jo veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3d., nurodo, kad jokio eismo įvykio nepadarė, o automobilį vairavo būdamas lengvo girtumo laipsnio.

Teismas laiko, kad V. J. savo kaltę pripažįsta, be to jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK  127 str. 3 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kitais byloje surinktais įrodymais:

Apklaustas liudytoju Kauno apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis D. E. parodė, kad 2011-11-24 buvo gautas pranešimas, kad magistralėje yra krovininis automobilis su priekaba, kuris nuvažiavęs nuo kelio ir užtvėręs magistralę. Nuvažiavę į įvykio vietą rado sunkvežimį su priekaba, šalia stovėjo autobusiukas. Autobusiuko vairuotojas paaiškino, kad sunkvežimio vairuotojas išlipęs paėjo toliau ir užmigo. Buvo iškviesta gaisrinė, kad sunkvežimį ištrauktų. Sunkvežimio vairuotojas miegojo, pažadinus jis neįsivaizdavo kur randasi, jis atrodė neblaivus, buvo įkeltas į tarnybinį transportą. Krovininio automobilio kabinoje rado nugertą degtinės butelį. Alkotesterio su savimi neturėjo ir kadangi vairuotojas atrodė neblaivus, priverstinio nuvežimo akte nurodė ATPK 126 str. 1d. Atlaisvinus eismo juostą nuo eismą užtvėrusio vilkiko, vairuotojo girtumą nustatė tuoj pat atvykę į policijos komisariatą. Kadangi buvo sugadinta veja bei kelio danga, vėliau veiką perkvalifikavo ir protokolą surašė pagal LR ATPK 127 str. 3d. Būtinumo vežti V. J. į gydymo įstaigą nematė, nes jam girtumas buvo nustatytas esant pirmai galimybei, t.y. pašalinus nuo kelio eismą užtvėrusį krovininį automobilį ir iš karto atvykus į policijos komisariatą.

Apklaustas liudytoju Kauno apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas R. L. parodė, kad 2011-11-24 buvo gautas pranešimas, kad magistralėje netoli Ariogalos yra sunkvežimis antroje juostoje įvažiavęs į žalią veją su priekaba. Nuvykus į vietą, įvykio vietoje stovėjo liudytojas, kuris nurodė, kur nuėjo vairuotojas. Vairuotojas buvo rastas toliau gulintis. Vairuotojas buvo neblaivus, tačiau jam tuomet girtumo nenustatė, nes neturėjo alkotesterio. Atvykusi gaisrinė vos ištraukė įklimpusį sunkvežimį. Vietoje įforminus įvykį grįžo į policijos komisariatą. Kuomet buvo nustatomas vairuotojo girtumas jis nebedalyvavo.

Eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad 2011-11-24 schemoje užfiksuota, kad Raseinių r., kelio A1K Klaipėda – Kaunas 151,500 kilometre automobilis „Mercedes Benz 1835“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į kelius skiriančią juostą (žalią veją), o šio automobilio priekaba, kurios valst.nr. (duomenys neskelbtini)stovi antroje eismo juostoje (ją užtvėrusi).

Apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad įvykio dieną apie 23 val. kelyje buvo nedaug mašinų, vietomis buvo rūkas. Kaire eismo juosta jam pravažiuojant ta pačia kryptimi važiuojantį pienovežį, šis kelyje susimėtė. Pagalvojo, kad vairuotojas gali būti pavargęs, be to buvo provėžų. Vėliau praleidus šį pienovežį į priekį pastebėjo, kad sumirksėjo pienovežio „Stop“ žibintai ir pienovežis prilėtinęs greitį staiga metėsi skersai žalios vejos (skiriamosios juostos). Priėjus vairuotojas iš kabinos nelipo matėsi iš veido, kad buvo pavargęs. Ratai į veją įsmigo sustojus, kai prasisuko automobilis užbuksavo žalioje vejoje (skiriamojoje juostoje). Tik pabendravus pradėjo jaustis, kad vairuotojas išgėręs. Išlipęs vairuotojas svyravo, nuėjo kažkur tolyn. Tuomet jis paskambino policijai. Atvykus pareigūnams vairuotojas jau gulėjo tarp eismo juostų. Pareigūnams apžiūrėjus pienovežį jo kabinoje rado nugertą degtinės butelį, kuriame buvo likę apie 15 proc. skysčio.

Asmens blaivumo testu Nr.0107, kuriuo 2011-11-25 1.11 val. V. J. nustatytas 2,72 prom. girtumas (b.l. 7). Iš alkotesterio patikros sertifikato (b.l. 7) matyti, kad šio alkotesterio parodymų maksimali paklaida, kai nustatomas 1,01-3,00 prom. girtumas, yra ± 5%, todėl alkotesterio parodymai mažintini šiai procento daliai pažeidėjo naudai ir laikytina, kad pažeidėjui nustatytas (2,72 prom. – 5%) 2,58 prom. girtumas.

Iš pateiktos VĮ „Automagistralė“ pažymos matyti, kad dėl 2011-11-24 22.23 val. eismo įvykio, įvykusio kelyje A1 Vilnius – Kaunas - Klaipėda 151 km., Raseinių rajone, buvo padaryti nežymūs skiriamosios juostos pažeidimai, įmonė patyrė nežymią turtinę žalą, todėl pretenzijų V. J. neturi.

Apklaustas liudytoju D. D. nurodė, kad iš dispečerinės gavo pranešimą, kad kolega V. J. sulaikytas, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Kitą dieną nuvykus į aikštelę ir apžiūrėjus automobilį kilo įtarimas, kad automobiliui kažkas nutikę arba automobilis sugadintas traukiant. Panašu, kad buvo važiuoklės gedimas dėl kurio automobilis nebegalėjo važiuoti. Servize automobilio važiuoklė buvo remontuota, ką remontavo, jis nežino. Greičių dėžę galimai sugadino tempiant automobilį.

Teismas vertindamas aukščiau išdėstytus įrodymus byloje juos vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes vertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas laiko, kad V. J. vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz 1835“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervargęs bei išgėręs alkoholio, t.y. buvo neblaivus (šią aplinkybę pripažįsta ir pats V. J.), o tai vertintinas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas KET 14 p.  V. J. nurodo, kad važiuojant automobilį pradėjo „tempti“ į šoną, o liudytojas V. M. nurodė, kad važiuodamas pienovežis susimėtė, tačiau važiavo toliau ir tik vėliau nuvažiavo nuo kelio. Šios aplinkybės įrodo, kad V. J. tinkamai neatsižvelgė į kelio bei transporto priemonės būklę, laiku nestabdė transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio dėl ko nuvažiavo į magistralės eismo kryptis skiriančią juostą ir dalinai užtvėrė eismo juostą. Šie V. J. veiksmai laikytini kaip pažeidimas, numatytas (duomenys neskelbtini) p. Šie KET pažeidimai sąlygojo tai, kad V. J. nuvažiavo į eismo kryptis skiriančią juostą (žalią veją) ir joje užbuksavo tuo žalią veją apgadindamas. VĮ „Automagistralė“ pateiktoje pažymoje nurodė, kad dėl šio įvykio metu buvo padaryti nežymūs skiriamosios juostos pažeidimai ir įmonė patyrė nežymią turtinę žalą. Teismas laiko, kad nors ir buvo padaryta nežymi turtinė žala, tačiau tai įrodo, kad V. J. padaryti KET pažeidimai nulėmė kelio skiriamosios juostos apgadinimą ir tai atitinka LR ATPK 127 str. 2 d. nurodytą „kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo)“ kvalifikuojantį požymį.

Apibendrinant išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas laiko, kad V. J. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14, 133 punktų reikalavimus, kas nulėmė kelio ir jo įrenginių (skiriamosios juostos) apgadinimą, todėl tokia V. J. veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 127 str. 3 d.

Teismas V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis pripažindamas visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 p.) V. J. nesutikdamas su veikos kvalifikavimu nelaikytinas nesigailėjimu dėl įvykusio įvykio. V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad V. J. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą. (LR ATPK 32 str. 5 p.).

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgia į tai, kad V. J. atžvilgiu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinanti aplinkybė, tačiau V. J. anksčiau padarytas KET pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, todėl jam skirtina nuobauda mažintina skaičiuojant nuo straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkio link minimumo.

              Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ATPK 286 str., 287str. 1d. 1 p., teismas,

n u t a r i a :

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) už  administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3d. padarymą skirti 4200Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.

V. J. laikomas netekęs teisės vairuoti visų kategorijų transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Nutarimo apskundimas nestabdo nutarimo dalies dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                Artūras Dilys

Nutarimu paskirta bauda, jame nurodytu terminu turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000,  gavėjo kodas – 188659752, įmokos kodas – 6030.

Jeigu baudos patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo sumokėti negali, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, rašytiniu prašymu turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, susiję su priverstiniu  baudos išieškojimu per antstolį. Nustatytu laiku nesumokėta piniginė bauda bus priverstinai išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta tvarka.