Administracinė
byla Nr. II-218-583/2010 m.
Proceso
Nr.4-63-3-00148-2010-2 (S)
Teismo
procesinio sprendimo kategorija 45.4.1;73;

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N
U T A R I M A S
2010 m. gegužės 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,
sekretoriaujant Neringai Keršienei,
dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. G., viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto
administracinėn atsakomybėn A. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė
teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo
byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos
biurui dėl 2010 m. kovo 5 d. nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo
policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 2010 m. kovo 5 d.
nutarimu A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir jam
paskirta administracinė nuobauda 600 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad A.G.
2009 m. liepos 29 d. 18:37 val. Taikos pr.71, Klaipėda, vairuodamas automobilį Mazda
Xedos9, valstybinio ženklo numeris (duomenys
neskelbtini), viršijo leistiną greitį. Leistinas važiavimo greitis 50 km/h,
o važiavo 86 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto
reikalavimus. Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta atsakomybę sunkinanti
aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies teisės
pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32
straipsnio 1 dalies 5 punktas).
A.G. ginčija nutarimo teisėtumą ir nurodo,
kad 2010-03-05 nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą
terminą, todėl administracinio teisės bylos teisena turėjo būti nutraukta. Be
to, teigia, jog nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo supažindintas su
medžiaga. Šių ir kitų skunde išdėstytų motyvų pagrindu teismo prašo:
- panaikinti
2010 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimą ir administracinę bylą
nutraukti.
Institucija,
skyrusi administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities VPK apie bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l.15). Atsiliepime į skundą
nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A.G. kaltę
įvykdžius teisės pažeidmą, todėl prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistu, o
skundo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas dalinai.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės
pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297
straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės
aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas
laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir
nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas),
turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo
ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų
taikymo
A. G.
ginčydamas 2010 m. kovo 5 d. nutarimą argumentuoja tuo, jog praleistas 6
mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, tai yra pažeistas ATPK 35 straipsnio 1
dalies reikalavimas.
ATPK
35
straipsnyje yra nustatyti terminai, per kuriuos gali būti paskirta
administracinė nuobauda. ATPK 35
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama
ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo
teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui per šešis
mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35
straipsnyje nėra detalizuota termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo
tvarka, o tik išvardyti atvejai, kurie gali būti pagrindas pratęsti šį terminą.
Aiškinant šią teisės normą termino pratęsimo aspektu, darytina išvada, kad termino pratęsimas turi būti atliktas priimant
atitinkamą procesinį sprendimą, o tokį
sprendimą gali priimti tiek
institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek
organas, nagrinėjantis administracinę bylą iš esmės, tokiame sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę
nuobaudą, toks sprendimas gali būti
priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra
suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos
ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama,
antruoju - pasibaigė ir atnaujinama (Administracinių
teismų praktika Nr. 2, psl. 122-125,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N575-3394/2009). Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra
procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės
pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi)
(žr.: Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N3 -1601/07).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A.G.įvykdė pažeidimą 2009 m. liepos 29 d. ATPK 35 straipsnio 1
dalyje numatytas šešių mėnesių terminas baigėsi 2010 m. sausio 29 d., tačiau
Institucija 2009 m. gruodžio 26 d.nutarimu
(b.l.27) administracinės bylos nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2010 m. liepos
28 d. Minėtame nutarime nurodyta, kad A.G. pagal kvietimus į policijos įstaigą
neatvyksta, telefonu bendrauja, bet taip pat neatvyksta. Liudytoju apklausus
policijos pareigūną S. V., pastarasis paaiškino, kad su A.G. bendravo telefonu,
tačiau jis į policijos įstaigą neatvykdavo, todėl nebuvo galima spręsti
atsakomybės klausimo. Į policijos įstaigą atvyko tik 2010-02-24, tuo metu buvo
surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau pasirašyti
administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė. Analogiškos aplinkybės
išdėstytos ir S.V. tarnybiniame pranešime (b.l.18). Atsižvelgiant į nustatytas
aplinkybes teismas konstatuoja, kad Institucijos 2009 m. gruodžio 26 d. nutarimu
pagrįstai pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, todėl A.G. argumentas, kad 2010
m. kovo 5 d. nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą
terminą nepagrįstas.
Dėl veikos, numatytos ATPK 124 straipsnio 4
dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
Administraciniu teisės pažeidimu
laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba
neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę,
piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai
numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės
pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip
administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn
atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo
sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės
pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo
sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį
patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio
priemones.
A. G. patrauktas
administracinėn atsakomybėn už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos
įvykdymą. ATPK 124 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto
greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.
A.G. kaltė įrodyta
bylos medžiaga, liudytojo parodymais. Liudytojas Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas S.V.
teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2010-02-24 pateikus A.G. susipažinti greičio
fiksavimo sistemos fotografijas, jis neneigė, kad jose užfiksuotas būtent jis,
tačiau aiškino, kad už šį pažeidimą jau buvo nubaustas. A.G. nurodžius, kad
buvo padaryti du atskiri pažeidimai skirtingomis dienomis, pažeidėjas pradėjo neigti
kaltę, elgtis įžūliai, daug diskutuoti. Analogiškai ir dar detaliau įvykio
aplinkybės išdėstytos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l.18). Objektyvių
aplinkybių dėl liudytojo suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nenustatyta.
Liudytojo paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes užfiksuotas tarnybiniame
pranešime iš karto po administracinio teisės pažeidimo surašymo, parodymai
teismui posėdžio metu taip pat nuosekliai atitinka administracinės bylos
medžiagą, todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų ir jo tarnybinio
pranešimo vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama A.G. kaltė dėl
pažeidimo įvykdymo.
Aplinkybes, kad A.G.
pažeidė KET 135 punkto reikalavimus patvirtina ne tik aukščiau aptarti byloje
surinkti faktiniai duomenys, bet ir jo pačio paaiškinimai duoti teisminio
nagrinėjimo metu, A.G. nurodė, kad jo automobilio Mazda Xedos 9, valstybinio
numerio ženklas (duomenys neskelbtini)
be jo niekas daugiau nevairuoja, todėl neabejoja, kad greičio ir raudonos
šviesos pažeidimo protokole 2009-07-29 užfiksuotas būtent jis. Apie tai, ar
dalyvavo 2010-02-24 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ar
jam buvo pateiktos fotografijos neprisimena,
nes turėjo galvos traumą ir yra sutrikusi atmintis.
Pagal ATPK 256 straipsnio
nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie
faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta
tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra,
ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės
bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu
ir teisine sąmone. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami duomenys konstatuoti,
kad 2009 m. liepos 29 d., 18:37 val. A.G. Taikos pr.71, Klaipėdoje vairavo
automobilį Mazda Xedos 9, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Leistinas
važiavimo greitis 50 km/h, o važiavo 86 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo
taisyklių 135 punkto reikalavimus. Abejonių nekelia ir pažeidimo kvalifikavimas
pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį.
Dėl
ATPK 302 ir 33 straipsnio
taikymo
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad A.G. atžvilgiu 2010 m. kovo
5 d. yra priimtas ginčijamas nutarimas dėl pažeidimo įvykdyto 2009 m. liepos 29
d., o 2009 m. rugsėjo 08 d. yra priimtas nutarimas už analogišką teisės
pažeidimą, įvykdytą 2009 m. liepos 31 d. Įvertinus tai, kad A.G.
administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas įvykdė skirtingu
metu, savarankiškais veiksmais darytina išvada, kad tarp šių A.G. padarytų
teisės pažeidimų yra realioji sutaptis.
ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad, kai vienas asmuo padaro du arba
daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už
kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius
teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas),
galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už
sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš šios ATPK
33
straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, jog esminė
sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, kad tas pats asmuo turi įvykdyti
kelis (du ir daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu
yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui) bei yra objektyvi
galimybė šias bylas nagrinėti kartu (žr.:
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2007-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr.N16-737).
Administracinio teisės pažeidimo bylos dėl A.G. 2009
m. liepos 29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įvykdytų pažeidimų buvo perduotos
nagrinėti tai pačiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kelių policijos biurui. Tokia situacija atitinka ATPK
33 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, todėl nagrinėjant bylą analizuotina
ar Institucija, priimdama du atskirus nutarimus ir atskirai paskirdama administracines nuobaudas už 2009 m. liepos
29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įvykdytus teisės pažeidimus, nepažeidė ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju S.V. paaiškino, kad
administracinės bylos medžiagos yra skirstomos gavus duomenis apie įvykdytus
pažeidimus ir galėjo taip būti, kad už
vėlesnį pažeidimą nutarimas priimtas pirmiau, nes bylos skirtos nagrinėti
skirtingiems pareigūnams.
Kaip minėta, A.G. 2009 m. liepos 29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įvykdė du
savarankiškus teisės pažeidimus numatytus ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. 2009 m.
rugsėjo 8 d. nutarimu A.G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už
vėliau įvykdytą teisės pažeidimą, t.y. 2009-07-31 įvykdytą teisė pažeidimą. Šiame
nuarime nurodoma, kad asmens vardu anksčiau registruotų galiojančių pažeidimų
nėra ir paskirta administracinė nuobauda 400 litų bauda (b.l.56). Už anksčiau,
t.y. 2009 m. liepos 29 d. įvykdytąjį pažeidimą A.G. administracinėn atsakomybėn
buvo patrauktas 2010 m. kovo 5 d. nutarimu ir paskirta administracinė nuobauda
– 600 litų bauda. Skiriant administracinę nuobaudą inkriminuota atsakomybę
sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas (pakartotinai per metus padarytas tos
pačios rūšies pažeidimas, už kurį paskirta administracinė nuobauda. Iš KET
pažeidimų suvestinės nustatyta, kad 2009 m. liepos 29 d., t.y. pažeidimo
įvykdymo metu A.G. galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl akivaizdu, kad
ginčijamu nutarimu jam yra inkriminuojama sunkinanti aplinkybė pakartotinumas dėl
vėliau įvykdytojo teisės pažeidimo. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas
numato sunkiančią atsakomybę aplinkybę – pakartotinumą, t.y. pakartotinai per
metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau
buvo paskirta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad šios sunkinančios
aplinkybės inkriminavimui turi būti šios sąlygos : asmuo jau yra įvykdęs tokios
pačios rūšies teisės pažeidimą, jam jau paskirta administracinė nuobauda ir jis
vėl įvykdė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. 2009 m. liepos 29 d., kai A.G.
įvykdė inkriminuojamą ginčijamu nutarimu pažeidimą, jis dar nebuvo įvykdęs
tokios pačios rūšies teisės pažeidimo (įvykdytas 2009 m. liepos 31 d), todėl
ginčijamu nutarimu nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tuo
nesilaikyta ATPK 302 straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių.
ATPK
33
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius
teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas),
galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už
sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose. Taigi esminė
sąlyga cituojamos normos taikymui yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis
(du ir daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra
pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui) bei yra objektyvi galimybė
šias bylas nagrinėti kartu (žr.: Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo
2007-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr.N16-737). Kaip matyti iš bylos medžiagos, gavus
greičio viršijimo protokolus, transporto priemonės savininkas institucijoje
buvo identifikuotas pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją, kurią 2009 m.
rugpjūčio 4 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. patikrino ir nustatė pareigūnas G.P.
(b.l.23, 59). Iš grąžinamojo pranešimo šaknelės (b.l.21) nustatyta, kad pareigūnas
S.V., nagrinėjęs bylą dėl 2009 m. liepos 29 d. įvykdyto pažeidimo, A.G. nurodė atvykti
į policijos įstaigą 2009 m. rugpjūčio 25 d. Pareigūnas R.D., nagrinėjęs bylą
dėl 2009 m. liepos 31 d. įvykdyto pažeidimo, A.G. nurodė atvykti į policijos
įstaigą 2009 m. rugsėjo 8 d. (b.l.57). Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad
duomenys pradėti administracinės bylos teiseną dėl abiejų teisės pažeidimų
institucijoje gauti tuo pat metu, tuo pat metu skirtingose bylose buvo
atliekami tie patys procesiniai veiksmai, todėl institucija turėjo objektyvią
galimybę ir privalėjo šias bylas nagrinėti kartu. Kadangi bylas nagrinėjo ta
pati institucija ir tas pats asmuo buvo įvykdęs du teisės pažeidimus – 2009 m.
liepos 29 d ir 2009 m. liepos 31 d., todėl administracinė nuobauda turėjo būti
skiriama laikantis ATPK 33 straipsnio nuostatų. Nesilaikius administracinių
nuobaudų skyrimą reglamentuojančių taisyklių buvo pažeistos imperatyvios
nuostatos, dėl ko netinkamai išnagrinėta administracinė byla ir netinkamai
paskirta administracinė nuobauda.
Teismas
negali toleruoti tokios teisinės situacijos kai yra pažeidžiamos nuostatos
numatančios administracinės nuobaudos skyrimo taisykles ir to pažeidimo
pasekmėje yra pažeidžiamos asmens patraukto administracinėn atsakomybėn teisės,
nes paskyrus atskirais nutarimais administracines nuobaudas, paskirtos
administracinės nuobaudos suma ženkliai viršija
administracinės nuobaudos dydį, kuris turėjo būti skiriamas jei būtų
laikytasi ATPK 302 ir 33 straipsnių nuostatų. Šiuo atveju asmuo
patrauktas administracinėn atsakomybėn apskundė ir ginčija tik 2010 m. kovo 5
d. nutarimą, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124
straipsnio 4 dalį už veiką, kuri įvykdyta 2009 m. liepos 29 d. 2009 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities VPK
KPB nutarimas, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124
straipsnio 4 dalį už veiką, kuri įvykdyta 2009 m. liepos 31 d. nėra skundžiamas
ir šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Kadangi priimant abu įvardijamus nutarimus nesilaikyta
administracinės nuobaudos, padarius kelis teisės pažeidimus skyrimo taisyklių,
tuo konstatuojama, kad šie nutarimai negali būti laikomi teisėtais ir
pagrįstais ir negali likti galioti. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos
priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, šio akto
pripažinimas neteisėtu neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas
būtų kuo greičiau pašalintas, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų
galioti institucijų priimti aktai,
prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Todėl teismas, nustatęs šias
aplinkybes ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo
nustatytomis priemonėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
6, 31 straipsniais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6
dalimi, teisingumo ir protingumo principais, savo iniciatyva (ex ofjicio) pasisakyti ir dėl 2009 m.
rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB priimto nutarimo teisėtumo (žr..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje
Nr. N39-454/2008).
Konstatavus,
kad priimant įvardijamus nutarimus buvo nesilaikyta teisinio reguliavimo,
vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu naikintinas 2010 m. kovo 5
d. Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimas kuriuo A.G. patrauktas
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, taip pat
naikintinas ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimas,
kuriuo A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4
dalį.
ABTĮ
124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo,
kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios
instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti
administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už
padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės
pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau
teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas,
atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą,
atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra
pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina, kad A.G. 2009 m. liepos 29
d. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje bei 2009 m.
liepos 31 d. padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje,
todėl panaikinus nutarimus, kuriais buvo išspręstas A.G. administracinės
atsakomybės klausimas, priimamas naujas nutarimas, paskiriant administracinę
nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės
pažeidimą ir skiriant nuobaudas laikantis administracinių nuobaudų skyrimo
taisyklių. A.G. už 2009 m. liepos 29 d. įvykdytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK
124 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę
lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamas sankcijoje
numatytos baudos dydžio vidurkis – 500 litų. Už 2009 m. liepos 31 d. įvykdytą
teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai,
kad padarytas analogiškas teisės pažeidimas per itin trumpą laiką ir šią
aplinkybę vertinant kaip A.G. charakterizuojančią aplinkybę, skiriama
administracinė nuobauda - 550 litų bauda. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies
nuostatas galutinė administracinė nuobauda skiriama subendrinus paskirtąsias administracines
nuobaudas ir skiriama administracinė nuobauda - 550 litų bauda.
Teismas,
išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų
teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1
dalies 2 ir 3 punktais,
n u t a r ė :
A. G. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti 2009
m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių
policijos biuro nutarimą kai protokolas nesurašomas Nr.M 668022, kuriuo A. G.
patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir
skirta administracinė nuobauda 400 litų bauda.
Panaikinti
2010 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
nutarimą Nr. 30N-067838, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn
pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir skirta administracinė nuobauda 600 litų
bauda.
Priimti naują
nutarimą ir A. G. už 2009 m. liepos 29 d. įvykdytą teisės pažeidimą, patraukti
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir paskirti
administracinę nuobaudą – 500 litų baudą, už 2009 m. liepos 31 d. įvykdytą
teisės pažeidimą, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124
straipsnio 4 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 550 litų baudą.
Vadovaujantis
ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti subendrinus paskirtąsias administracines
nuobaudas ir A. G. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 124 straipsnio 4 dalyje,
paskirti administracinė nuobaudą - 550 litų baudą.
Kitoje
dalyje A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali
būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį
teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas