Civilinė byla Nr. e2-89-1037/2019
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01312-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;
2.3.5.2.1; 3.2.6.1.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,
sekretoriaujant Inai Visockienei,
dalyvaujant ieškovei S. Č., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministreijos atstovei Linai Petreikei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė S. Č. prašo santuoką tarp jos ir atsakovo A. Č., sudarytą 2012 m. vasario 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7, nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę „Č.“, o atsakovui „Č.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. Č. gyvenamąją vietą su mama, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Č. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės; nustatyti, jog atsakovas A. Č. maksimaliai ir netrukdomai bendraus ir dalyvaus nepilnamečio sūnaus T. Č. auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo telefoniniu skambučiu arba SMS pranešimais suderintu laiku, bei priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tik pirmieji santuokos metai buvo geri ir ramūs. Vėliau atsakovas vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, dėl ko atsakovas tapo agresyvus. Vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Ne kartą norėjo su atsakovu skirtis, tačiau jam gailintis ir atsiprašant, ji atleisdavo. Situacijai nesikeičiant, dėl nuolatinio žeminimo, patiriamo psichologinio bei fizinio smurto, nepagrįstų kaltinimų bei priekaištų nebegali gyventi kartu. Atsakovui pradėjus dirbti užsienyje, situacija dar labiau pablogėjo. Atsakovas nuolat įtarinėjo dėl neištikimybės, skambindavo naktimis. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius, kalbėtis su atsakovu, taip pat teismo nustatytas terminas susitaikyti, norimų rezultatų nedavė, konfliktai dažnėjo. Kaip nurodė ieškovė, neiškentusi nuolatinės įtampos ir naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, ji 2019 metų rugsėjo pradžioje su vaikais išsikraustė iš namų. Per visą šį laikotarpį atsakovas vaiku rūpinasi, kas mėnesį moka po 200 Eur vaiko išlaikymui, su vaiku kasdien susiskambina telefonu, susirašo žinutėmis.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės S. Č. ir atsakovo A. Č. buvo sudaryta 2012 m. vasario 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7 (e. b. l. 5). Santuokos metu šalims gimė sūnus T. Č., gimęs 2012 m. balandžio 30 d. (e. b. l. 9). Gyvendamos santuokoje šalys bendro registruotino ir dalintino turto neįgijo (e. b. l. 11–13, 63–68). Šalys nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, jų santuokiniai ryšiai nutrūko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltė sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 straipsniai, 3.35–3.36 straipsniai ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys daugiau kaip tris mėnesius gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Ieškovės teigimu santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas dėl nuolatinių barnių, kurie susiję su atsakovo nepagrįstu pavyduliavimu ir priekaištais, jos įžeidinėjimu, psichologinio ir fizinio smurto naudojimu ieškovės atžvilgiu. Byloje pateikta Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis, patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. Č. (e. b. l. 14–15). Be to, Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi buvo skirtas šešių mėnesių terminas susitaikymui ieškovės prašymu, tačiau 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės prašymu civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, atnaujinta, šalims nepavykus susitaikyti. Teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog ji dėjo visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota, tačiau atsakovas, kaip sutuoktinis jai buvo nelojalus, elgėsi su ja nepagarbiai, vartojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, vartojo alkoholį. Esant nurodytų aplinkybių visetui yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliktina santuokinė pavardė „Č.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus santuoką reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovė nereiškia, be to byloje duomenų nėra, kad kuris nors iš sutuoktinių būtų tapęs neįgaliu santuokos metu ir negalėtų savimi pasirūpinti, konstatuotina, kad išlaikymas šalims nėra reikalingas, todėl nepriteistinas.
Šalys turi nepilnametį sūnų T. Č., gimusį 2012 m. balandžio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris gyvena kartu su ieškove S. Č. (e. b. l. 9). Ieškovė prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, tvirtina, kad gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaikų prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaikų norus, galimybes auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnis).
Iš ieškovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. išvados matyti, jog nepilnametis T. Č. gyvena su mama. Tarp mamos ir sūnaus yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų. Vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Įvertinus tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl šio reikalavimo, o institucija teikianti išvadą pritaria, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nepilnamečio T. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove
(CK 3.174 straipsnis).
Pažymėtina, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu T. Č. tarp šalių nėra, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi T. Č. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus, bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo suderinus laiką telefonu arba trumpąja žinute.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. Č. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir kas mėnesį ieškovei perveda bankiniais pavedimais po 200 Eur, todėl atsisakė savo reikalavimo dalyje dėl išlaikymo mokėjimo nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. Č. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Pažymėtina, kad ieškovė prašo netgi mažesnio dydžio vaiko išlaikymui nei minimali alga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą sūnui, kas mėnesį pervesdamas po 200 Eur į ieškovės sąskaitą, bei įvertinus tai, kad tėvų pareigos prieš vaikus yra lygios iš atsakovo priteistina kiekvieną mėnesį po 200 Eur sūnaus išlaikymui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteista suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina administruoti vaiko motinai S. Č..
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. spalio 25 d. sprendimais ieškovė S. Č. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistinos 249,77 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis dėl santuokos nutraukimo, 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 120,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Č. (ikisantuokinė pavardė Bumblauskaitė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2012 m. vasario 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7 dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „Č.“.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio
2012 m. balandžio 30 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su savo nepilnamečiu vaiku T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu 2012 m. balandžio 30 d., bendraus bei dalyvaus jos auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 2012 m. balandžio 30 d., išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo A. Č. priteisti valstybei 249,77 Eur bylinėjimosi išlaidas
(įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo T. Č. naudai periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Teisėjas Tomas Pukšmys