Administracinė byla Nr. eAS-81-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08172-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. A256-1215/22(3.3.15.4E-AD24) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki šios administracinės bylos galutinio sprendimo priėmimo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius detaliojo planavimo veiksmus žemės sklype apie statinį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodomą priede prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projekto „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimo laisvosios nesuformuotos valstybinės žemės plote organizavimo“ tinklalapyje (duomenys neskelbtini). 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuoja tuo, kad iš viešai prieinamos informacijos jai tapo žinoma, jog Administracija ketina priimti sprendimus, kurie iš esmės pažeidžia pateikėjos interesus ir kurie gali padaryti būsimą sprendimą visiškai ar iš dalies nevykdomu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje), nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

III.

Pareiškėja A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinį teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, uždraudžiant atsakovui vykdyti ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūras iki bus išnagrinėtas ginčas administracinėje byloje Nr. eI3-10833-811/2022.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevisiškai suprato ginčo pagrindą ir pareiškėjos prašymą, dėl to apeliacinės instancijos teismo prašo jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti, remiantis šiais faktais ir aplinkybėmis:

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos Nr. ZSFP-11-4225) pažymėtos pageidaujamos suformuoti žemės sklypo ribos patenka į patvirtinto, bet nauju skundžiamu atsakovo sprendimu koreguojamo detaliojo plano galiojimo teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, formavimo ir pertvarkymo projektas teritorijoje, patenkančioje į detaliojo plano suplanuotą teritoriją, negalėtų būti rengiamas. Patenkinus reikalavimą dėl atsisakymo vykdyti teritorijų planavimą per formavimo ir pertvarkymo projektą, yra reali grėsmė, kad potencialus teismo sprendimas taps sunkiai įgyvendinamas.

Detalusis planas, dėl kurio sprendinių korektūros byloje yra kilęs ginčas, buvo parengtas ir patvirtintas 2008 metais. Šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nebuvo anksčiau koreguojami iki pareiškėjos 2022 m. lapkričio 28 d. prašymo pateikimo per ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-11-4225). Todėl darytina išvada, kad atsakovas nesiekia vykdyti detaliojo planavimo procedūras, o siekia tik apriboti pareiškėjai atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tai yra vilkina administracines procedūras ar daro jas neįmanomomis. Pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo 2022 m. lapkričio 28 d. prašymo nagrinėjimo vilkinimo inicijuojant naujas detaliojo planavimo procedūras „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių patvirtintų 2008 metais koregavimo laisvosios nesuformuotos valstybinės žemės plote organizavimo“ iki pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto išnagrinėjimo iš esmės yra pagrįstas ir yra vienintelis pareiškėjos teisių apsaugos būdas teisinėmis priemonėmis.

Inicijuojant įsakymą dėl „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių patvirtintų 2008 metais koregavimo laisvosios nesuformuotos valstybinės žemės plote organizavimo“ atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.4 punktą, pagal kurį žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės trečiųjų asmenų interesų nepažeis, nes šalia statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių kitų sklypų savininkų nėra, o sklypai (duomenys neskelbtini) yra atskirti viešuoju keliu (duomenys neskelbtini) ir nesusiję su ginčo objektu žemės sklype apie statinį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šios teritorijos tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje proceso stadijoje yra adekvatus ir proporcingas, nes atsakovas gali potencialiai vykdyti teritorijų planavimą, dėl tos pačios teritorijos dėl kurios yra administracinis ginčas dėl kito teritorijos planavimo dokumento priėmimo organizavimo. Atsakovas yra teritorijų planavimo organizatorius inicijuojant įsakymą „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių patvirtintų 2008 metais koregavimo laisvosios nesuformuotos valstybinės žemės plote organizavimo“, toje teritorijoje yra pareiškėjos nuosavybės objektas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrindė ir neįrodė tokio prašymo pagrįstumo, aplinkybes ji išdėstė tik atskirajame skunde, tačiau ne minėtame prašyme. Pareiškėjos dėstoma pozicija niekaip nepatvirtina, kad ji realiai patirs žalą. Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Įsakymu, kurio projektas yra publikuojamas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje, bus tik pradėtas organizuoti sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (TPD Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1555 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, sprendinių koregavimas laisvos nesuformuotos valstybinės žemės plote. Taigi, nagrinėjamu atveju dar nėra formuojami jokie sklypai ar pan., o yra inicijuojamas detalaus plano koregavimas. Nuo paskelbimo momento buvo galima teikti pasiūlymus. Gavus pasiūlymus (pastabas) viešinimo metu projektas dar gali būti atitinkamai koreguojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus, rengimą. Ginčijamu atsakovo Sprendimu atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą dėl 700 kv. m ploto.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius detaliojo planavimo veiksmus žemės sklype apie statinį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodomą priede prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projekto „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimo laisvosios nesuformuotos valstybinės žemės plote organizavimo“. Šį prašymą motyvavo tuo, kad, iš viešų šaltinių jai tapo žinoma, jog atsakovas ruošiasi priimti sprendimus, kurie iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus ir kurie gali padaryti būsimą sprendimą visiškai ar iš dalies nevykdomu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtus nagrinėti pareiškėjos reikalavimus, pareiškėjos atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, skundžiamos teismo nutarties motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, t. y. kad jos nepritaikius, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Pareiškėjos hipotetinio pobūdžio argumentai dėl atsakovo inicijuojamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių koregavimo laisvos nesuformuotos valstybinės žemės plote nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                           Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                           Ričardas Piličiauskas

                                                   Arūnas Sutkevičius