Civilinė byla Nr. e2A-1429-924/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00095-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2;

3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Virginijos Gudynienės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. S., prašydama priteisti iš atsakovo 1 889,46 Eur negrąžintą kreditą, 133,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 20,18 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1 889,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 1 147,32 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,80 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 71,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė teismo priteisti kuo mažesnę sumą ir išdėstyti sprendimo vykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti viešame teismo posėdyje 2020 m. balandžio 21 d., 13.30 val., vėliau 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė 2020 m. balandžio 21 d. posėdžio nerengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną bei bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje 2020 m. birželio 23 d., 13.30 val. Atsakovui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau jis į 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdį neatvyko, jo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo D. S. 1 889,46 Eur negrąžintą kredito dalį, 70,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 147,32 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,80 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 109,48 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 310,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino. Atsakovo D. S. prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo taip pat netenkino.

5.       Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 125,00 Eur vartojimo kreditą 54 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 125,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20,18 proc.), 126,78 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2019 m. lapkričio 26 d. sutartį nutraukė.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nevykdė įsipareigojimo grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Vertino, kad ši ieškinio dalis pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 889,46 Eur negrąžinta kredito dalis.

7.       Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 teismas sprendė, jog mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2019 m. lapkričio 26 d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data, nurodoma ieškinyje) iki sutarties nutraukimo, t. y. už 67 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 70,96 Eur (1 889,46 Eur x 20,18 proc. / 360 d. x 67 d.). Reikalavimo dėl 20 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 1 889,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos,  teismas netenkino.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutarties 6.1 punkto nuostata nustato mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nenustato kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis.

9.       Teismas vertino, jog reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, sutarčiai esant nutrauktai, kvalifikuotinas reikalavimu dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), todėl už laikotarpį iki sutarties nutraukimo ieškovei priteistina didesnė iš reikalaujamų sumų – negautų pajamų (nuostolių) (mokėjimo palūkanų) suma, – o kompensuojamosios palūkanos už šį laikotarpį nepriteistinos. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 27 d. (kita diena po sutarties nutraukimo) iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. sausio 2 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 36 dienas, ir sudaro 9,45 Eur (1889,46 x 5 proc. / 360 d. x 36 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (2,80 Eur) neviršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų (9,45 Eur), reikalavimas priteisti 2,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkintinas.

10.       Įvertinęs, kad vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį ir laiku neatsiskaitė su ieškove, pirmosios instancijos teismas iš jo ieškovei priteisė 1 147,32 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismas atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą netenkino įvertinęs, kad byloje esantys duomenis nepagrindžia atsakovo prastos turtinės padėties, todėl darė išvadą, jog išdėsčius sprendimo vykdymą, ieškovės teisėti lūkesčiai nebūtų užtikrinti.

12.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimu atmetamas procentine išraiška išreikštas ieškinio reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo tiksliai apskaičiuoti patenkinto ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma, laikė, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 98 procentus. Teismas nustatė, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 71,00 Eur žyminis mokestis bei 246,01 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso: 317,01 Eur, todėl tenkinant 98 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 310,67 Eur bylinėjimosi išlaidos (317,01 x 0,98).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą už akių: 1) dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo D. S. 96,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. lapkričio 26 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 2) dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo, D. S. 20,18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 889,46 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 19 d.); 3) dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo D. S. 317,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliantei AB „ NEO Finance“ iš atsakovo D. S. 20,18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą           1 889,46 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taip pat prašo kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo D. S. 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas, pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes, ir nepagrįstai sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data, nurodoma ieškinyje) iki sutarties nutraukimo, t. y. už 67 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 70,96 Eur.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos.

13.3.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020  pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.

13.4.       Apeliantei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 889,46 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.

13.5.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, turėjo ex officio apeliantei vietoje 20,18 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

13.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties nutraukimo, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo D. S. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 125,00 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 125,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 20,18 proc.), 126,78 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2019 m. lapkričio 26 d. sutartį nutraukė.

17.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 889,46 Eur negrąžintą kreditą, 133,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 2 d.), 20,18 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1 889,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 1 147,32 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,80 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. 

18.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 20,18 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

19.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė skunde teigia, kad teismas, atmesdamas reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną, dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai sudaryti galimybes patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Ieškovei nenustačius termino ieškinio trūkumams pašalinti bei nepasiūlius patikslinti ieškinį, teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 20,18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

20.       Bendrąja prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos:1) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis); 2) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

21.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22.       Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 26 d. sutartį su atsakove nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 27 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos.

23.       Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Pažymėtina, kad aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

24.       Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo priteisimo turėjo kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 20,18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovo suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką akivaizdu, kad ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai teisiškai įvertinęs ieškovės reikalavimą. Be to, iš vartojimo kredito sutarties nematyti, kad sutarties šalys būtų susitariusios, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutarties, mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų vertinti kaip kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

25.       Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iš esmės pakeitus iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, teismas turėjo pasiūlyti/sudaryti galimybę ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Šiuo atveju byla išnagrinėta ieškiniu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, ieškinio trūkumų nustatyta nebuvo, ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė laikytina stipresniąja sutarties šalimi, ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine (advokato) pagalba, byla išnagrinėta 2020 m. birželio 23 d. pačios ieškovės prašymu jai nedalyvaujant, t.y. praėjus beveik mėnesiui po kasacinio teismo pakeistos teismų praktikos ir ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nesiimant jokių veiksmų, siekiant patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8 str., 17 str., 21 str. ir kt. str.).

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Marius Bartninkas

                                                                                                                        Virginija Gudynienė

Edvardas Paliokas