Civilinė byla Nr. e2A-1310-430/2023
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02182-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 2.3.3.5;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui B. (B.) T. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Automobilių dažymo sistemos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo ieškovui 1000,94 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2022 m. gegužės 19 d. ieškovė ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Automobilių dažymo sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą B. T.. Ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
1.2. Pradinis kreditorius UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remontą ir išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 1063,71 Eur sumai. 100 Eur išskaitą turėjo padengti atsakovas, o likusią remonto išlaidų dalį (963,71 Eur) turėjo padengti draudimo bendrovė. Atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui 100 Eur. Draudimo bendrovė per klaidą išmokėjo draudimo išmoką ne pradiniam kreditoriui, o atsakovui. Gavęs iš draudimo bendrovės draudimo išmoką, atsakovas privalėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 963,71 Eur, tačiau jis su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Esant atsakovo įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą.
1.3. Atsakovas skolingas ieškovei 963,71 Eur pagrindinės skolos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų 5 procentų palūkanų už atsakovo pradelstą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą. Sąskaitoje nurodyta apmokėjimo data 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš draudimo bendrovės atsakovas vėliausiai turėjo pinigines lėšas gauti 2021 m. gruodžio 13 d., todėl atsakovas nedelsiant turėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, pervesdamas pradiniam kreditoriui iš draudimo bendrovės gautus 963,71 Eur. Įvertinant aplinkybę, kad atsakovas ne iš karto galėjo pastebėti pervestas pinigines lėšas, be to, piniginių lėšų pervedimas gali užtrukti kelias dienas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ieškovas laiko, jog 7 dienų terminas, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 13 d., turėtų būti pakankamas laikas pervesti pradiniam kreditoriui iš draudimo bendrovės gautas lėšas (963,71 Eur) ir taip atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi. Nurodė, kad palūkanų apskaičiavimas yra toks: 963,71 Eur skola x 5,00 procentų palūkanos x 282 pradelstos dienos /365 dienų = 37,23 Eur.
1.4. Nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną, atsakovo skola, kartu su palūkanomis, ieškovui sudaro 1 000,94 Eur.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovo B. (B.) T. 963,71 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 71 ct) piniginės prievolės (skolos), 37,23 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 23 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 1 000,94 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 94 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 4 d. iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas B. T. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 ir ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimus grindė tuo, kad:
3.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes Benz E, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas buvo sudaręs automobilio savanoriškojo draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminės apsaugos nuo laukinių gyvūnų padarytų nuostolių eismo įvykio metu. Atsakovas pateko į eismo įvykį su laukiniu gyvūnu, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Atsakovas kreipėsi į draudikę AB „Lietuvos draudimas“, kuri pradėjo (užvedė) žalos bylą Nr. 2800883. Draudikė rekomendavo atsakovui po eismo įvykio Automobilį remontuoti UAB „Automobilių dažymo sistemos“. Tarp atsakovo ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta Automobilio remonto paraiška – sutartis, kurios pagrindu UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įsipareigojo sutaisyti automobilį. Atsakovas, atsiėmęs automobilį po remonto, pastebėjo, kad automobilis sutaisytas nekokybiškai: originalios dalys pakeistos neoriginaliomis, kėbulo remonto darbai atlikti su defektais. Aptartas aplinkybes atsakovas nurodė UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudikei AB „Lietuvos draudimas“ ir dėl šios priežasties atsisakė sumokėti už remonto paslaugas.
3.2. Nurodė, kad draudikė AB „Lietuvos draudimas“ pervedė atsakovui 963,71 Eur žalos atlyginimą. Atsakovas ne kartą kreipėsi į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudikę AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas sutaisyti automobilį tinkamai (taip, kad būtų atkurta iki eismo įvykio buvusi būklė), tačiau UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsisakė tai padaryti.
3.3. Įvertinus tai, kad atsakovas yra vartotojas ir automobilio remonto darbai buvo atliekami jo asmeniniams poreikiams tenkinti, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos bendrosios rangos sutarties taisyklės ir pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo sutartis reglamentuojančios normos.
3.4. Atsakovas neginčija aplinkybės dėl pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo gavimo. Tačiau pažymi, kad UAB „Automobilių dažymo sistemos“ reikalavimo teisę ieškovei perleido būtent praėjus vienai dienai po to, kai buvo išsiųstas atsakovo pranešimas dėl netinkamos kokybės remonto paslaugų. Būtent šie UAB „Automobilių dažymo sistemos“ veiksmai parodo, kad pradinis kreditorius neketino kokybiškai atlikti automobilio remonto darbų, o tik gauti pajamas už netinkamai ir nekokybiškai atliktą darbą, kurį atsakovas atsisakė priimti. Negana to, darytina išvada, jog pradinis kreditorius nuslėpė informaciją ieškovei apie atsakovo reiškiamas pretenzijas pradiniam kreditoriui dėl netinkamo automobilio remonto darbų atlikimo ir perleido reikalavimo teisę neinformavęs, kad pats savo prievolių pagal susitarimą tinkamai nevykdė. Dar daugiau, lieka neaišku kaip ieškovė, kuri specializuojasi reikalavimo teisių pirkimo ir skolų išieškojimo srityje ketina įvykdyti prievoles atsakovui, susijusias su jo automobilio tinkamu remontu.
2. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepimu į atsakovo B. T. prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovas sutinka, kad naujasis kreditorius yra ieškovas.
4.2. Atsakovas neginčija fakto, jog pradinis kreditorius UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remontą už kurį jis nėra sumokėjęs.
4.3. Atsakovo teiginiai, kad pradinis kreditorius atliko remonto darbus nekokybiškai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
4.4. Teigia net, jeigu ir būtų konstatuota, kad atsakovas yra vartotojas, vartotojo statusas pats savaime neatleidžia sutarties šalies nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo - pareigos sumokėti už pradinio kreditoriaus atliktus remonto darbus.
4.5. Draudimo bendrovė per klaidą išmokėjo draudimo išmoką ne pradiniam kreditoriui, o atsakovui. Gavęs iš draudimo bendrovės draudimo išmoką, atsakovas privalėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 963,71 Eur, tačiau jis su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.
4.6. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kada buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, neturi juridinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsiliepimo nepateikė.
9. Atsakovas B. T. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė, priėmus sprendimą ieškovės naudai, išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, mokant po 100 Eur per mėnesį.
9.1. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas Automobilio remonto sutartį, kartu su trečiojo asmens darbuotoju suderino, kad Automobilio būklė bus atstatyta į pradinę buvusią iki eismo įvykio, o keičiamos dalys bus pakeistos analogiškomis originaliomis, bet dėvėtomis dalimis. Atsakovui išreiškus nepasitenkinimą automobilio remontu bei pakeistomis neoriginaliomis dalimis, trečiasis asmuo atsisakė bendradarbiauti ir nukreipė atsakovą dėl nekokybiško remonto kreiptis į draudimo bendrovę, o draudimo bendrovė – į trečiąjį asmenį. Vėliau, trečiajam asmeniui susisiekus su pačiu atsakovu dėl atsiskaitymo už atliktą Automobilio remontą, pastarasis tik nurodė, jog remontas atliktas tinkamai ir atsakovas privalo atsiskaityti, tačiau į atsakovo pastabas dėl nekokybiško remonto nereagavo.
9.2. Ieškovės ieškinyje reikalaujama suma atsakovui yra labai didelė, o atsakovo finansinė būklė yra prasta. Dėl sumažėjusių pajamų atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų ir negalėtų sumokėti visos galimai ieškovės naudai priteistinos sumos. Atsakovui yra nustatytas 35 procentų darbingumas, o neįgalumo pašalpa sudaro apie 440 Eur per mėnesį. Atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pagrinde kurių išlaikymui ir būtinųjų poreikių tenkinimui ir yra skiriami šie pinigai. Tuo atveju, jei galimas teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai, atsakovas neabejotinai susidurtų su sunkumais, nebetūrėtų galimybių atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, išlaikyti nepilnamečių vaikų ir negalėtų tenkinti net savo būtinųjų poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 panaikino ir ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio reikalavimų atsakovui B. (B.) T. netenkino, nutraukė Automobilio remonto sutartį Nr. 2800883, sudarytą 2021 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovo B. (B.) T. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“, taikė restituciją natūra ir iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos priteisė atsakovui B. (B.) T. 6,25 Eur (šešis eurus ir 25 ct), įpareigoti atsakovą B. (B.) T. per 1 (vieną) mėnesį nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilio dažymo sistemos“, vykdant Automobilio remonto sutartį Nr. 2800883, sudarytą 2021 m. lapkričio 22 d., sumontuotą bamperio (buferio) apvalkalą, C smūgio slopintuvą ir radiatoriaus apdailą, kurie nurodyti trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsakovui B. (B.) T.pateiktoje apmokėti 2021 m. lapkričio 25 d. sąskaitoje Nr. ADS 00014282, priteisė iš ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, atsakovo B. (B.) T. naudai 763 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų, patirtų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.
11. Pirmosios instancijos teismas dėl įpareigojimo atsakovą (į)vykdyti piniginę prievolę, kylančią iš sutarties (skolos priteisimo) nurodė, kad teisminiame procese kilo ginčas dėl ieškovės (pradinės kreditorės) iš viso 1 000,94 Eur piniginio reikalavimo (963,71 Eur pagrindinė skola, 37,23 Eur palūkanos) atsakovui (ne)pagrįstumo. Ieškovė (pradinė kreditorė) piniginį reikalavimą į atsakovą kildina iš tarp (pradinės kreditorės) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ir atsakovo Sutarties dėl automobilio remonto darbų, sudarytos 2021 m. lapkričio 22 d.
12. Teismas sprendė, jog tarp pradinės kreditorės (trečiojo asmens) UAB „Automobilių dažymo sistemos) ir atsakovo sudaryta Automobilio remonto sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
13. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nekvestionavo aplinkybės, jog atsakovas pateikė užsakymą automobilio remonto darbams, kurie buvo skirti ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Nesant ieškovės ir trečiojo asmens pastabų, teismas plačiau dėl rangos sutarties kvalifikavimo vartojimo ranga nepasisako.
14. Nurodė, kadangi aptariamu atveju kilęs ginčas dėl atliktų automobilio remonto darbų (ne)kokybės, teismas, visų pirma, sprendžia dėl to, ar trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atlikti automobilio remonto darbai buvo (ne)kokybiški.
15. Nurodė, kad atsakovas, reaguodamas į ieškovės pastabas dėl darbų trūkumų teiginių neįrodymo, teisminio proceso metu (pa)teikė UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymą Nr. TAU02013, kurio grafoje „Problemų aprašymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nekvestionavo atsakovo teismui pateiktame UAB „Trakų autocentras“ Automobilio remonto užsakyme Nr. TAU02013 nurodytų Automobilio trūkumų (teismas papildomai pažymi, jog aptartą dokumento tyrė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. vasario 20 d., metu ir nustatė, jog aptartame dokumente nurodyta klaidinga automobilio pagaminimo data – vietoje 2021 m., turėjo būti nurodyta 2001 m. pagaminimo data; visgi, aptartas rašymo apsirikimas, teismo vertinimu, esminės įtakos šioje byloje neturi). Aptartus Automobilio trūkumus atsakovas nurodė ir žodinių paaiškinimų metu. Teismas, nesant priešingą interesą turinčių proceso dalyvių prieštaravimų, sprendžia, jog atsakovas įrodė aplinkybę, jog automobilio buferio elementai ne visi pritvirtinti, taip pat nesureguliuoti tarpai tarp sparnų ir buferio (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
16. Nurodė, kadangi byloje kilęs ginčas ir dėl automobilio remontui panaudotų detalių rūšies, t. y. atsakovas nurodė, jog pageidavo naudotų, tačiau originalių detalių, o trečiasis asmuo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sugadintas detales pakeitė naujomis, tačiau neoriginaliomis detalėmis.
17. Teismas, įvertinęs žodinius atsakovo paaiškinimus, aplinkybę, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ procese pasyvus, taip pat perklausęs į bylą teiktų garso įrašų tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Automobilių dažymo sistemos“ darbuotojų ir įvertinęs teiktas garso įrašų stenogramas bei susirašinėjimą tarp atsakovo ir trečiojo asmens (el. b. f. l. 50, 89–93), sprendė, jog labiau tikėtina, kad susitarimas dėl nenaujų, bet originalių detalių automobilio remontui buvo, nei tokio nebuvo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Konstatavo, jog trečiasis asmuo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nesilaikė žodinio susitarimo. Tokia faktinė aplinkybė teismui leidžia konstatuoti, jog automobilio remonto darbai buvo su trūkumais. Teismas sprendė, jog nustatyti automobilio remonto darbų trūkumai esminiai. Teismui sprendus, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ Automobilio remonto atliko su trūkumais, kurie yra esminiai, atsakovas įgyja teisę pasinaudoti pažeistų teisių gynybos būdais. Teismui nusprendus dėl esminio Sutarties pažeidimo, o trečiajam asmeniui neišreiškus iniciatyvos pasinaudoti kitais alternatyviais būdais situacijai išspręsti, teismas sutinka taikyti atsakovui palankų teisių gynybos būdą – sutarties nutraukimą (atsisakymą) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.680 straipsnis).
19. Nurodė, kad nei atsakovas, nei atsakovo atstovė restitucijai natūra neprieštaravo, o ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pozicija teismui nežinoma. Teismas sprendė, jog pripažinus sutartį nutraukta, taikoma restitucija natūra – atsakovas turi grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, gautas neoriginalias detales (bamperį (buferį), groteles), o atsakovas atleidžiamas nuo piniginių prievolių pagal Sutartį, taip pat trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įpareigojamas grąžinti atsakovui sumokėtus 100 Eur. Valstybinis numeris ir valstybinio ženklo kronšteinai yra individualūs daiktai, kurie gali būti panaudoti ateityje atsakovui keičiant ginčo detales kitomis (teismas laikosi pozicijos, jog valstybiniai Automobilio numeriai aktualūs tik atsakovui ir jokiam kitam asmeniui, tikėtina, individualūs valstybiniai numeriai nereikalingi), todėl paliekamos atsakovo dispozicijoje. Palikus valstybinio numerio ženklą bei valstybinio numerio ženklo kronšteinus atsakovui, turi būti atimama aptartų detalių vertė, t. y. 93,78 Eur (22,50 Eur + 50 Eur; 77,50 Eur + 21 PVM). Smulkios medžiagos neindividualizuotos, todėl teismas laikosi pozicijos aptartų smulkių medžiagų kaštų (7,85 Eur be PVM) naštą palikti trečiajam asmeniui. Aptarta 93,75 Eur suma mažinama iš trečiojo asmens atsakovui grąžintina suma ir trečiasis asmuo įpareigojamas atsakovui grąžinti 6,25 Eur (100 Eur - 93,75 Eur = 6,25 Eur).
20. Teismas sprendė, jog atsakovo B. T. prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo nepagrįstumo pasitvirtino. Apylinkės teismas sprendžia, jog atsakovas B. T., kaip vartotojas, pagal Sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ gavo nekokybiškas paslaugas ir daiktus (detales), todėl vartotojo teisės gali būti ginamos taikant vartojimo rangos sutarties nutraukimą (atsisakymą) ir restituciją natūra.
21. Teismas, pripažinęs Sutartį nutraukta (nesudaryta) nepasisakė dėl ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių Reikalavimo sutarties pagrindu. Teisinis reguliavimas nei expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais), nei ex officio (liet. savo inciatyva) teismui nenumato pareigos pasisakyti dėl iš Reikalavimo perleidimo sutarties kylančių teisinių padarinių pradinei ir naujajai kreditorei tuo atveju, kai pagrindinė sutartis, iš kurios kildinama piniginė prievolė, pripažįstama nutraukta (nesudaryta).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-619-1151/2023, ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį patenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant procesinės teisės normas - teismas išėjo iš byloje pareikštų reikalavimų ribų, kartu teismas neįvertino esminių rašytinių įrodymų, dėl ko priėmė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
22.2. Nurodė, kad su ieškiniu į bylą buvo pateikta UAB „Automobilių dažymo sistemos“ automobilio remonto paraiška - sutartis. Šio dokumento pirmosios instancijos teismas netyrė. Šios paraiškos apačioje yra atsakovo B. T. parašas ties žyma „darbus priėmiau, automobilį atsiėmiau, pretenzijų neturiu“. Šis dokumentas vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl atlikto remonto kokybės. Atsakovo nurodyti remonto darbų trūkumai objektyviai galėjo būti pastebėti automobilio atsiėmimo metu, tačiau atsakovas patvirtino automobilio remonto darbus kaip atliktus kokybiškai.
22.3. Nurodė, kad vertinant paties atsakovo pateiktą Trakų autocentras dokumentą, kuris datuotas 2023 m. vasario 8 d., jo apskritai negalima vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio neva nekokybišką automobilio remontą, kadangi nuo faktinio automobilio remonto iki jo tikrinimo kitame autoservise buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Kaip ir nurodė ieškovas, jokių kitų įrodymų, kad atsakovo automobilis buvo suremontuotas netinkamai, byloje nėra. Draudimo bendrovė išmoką išmoka tik tokiu atveju, kuomet gauna duomenis iš remonto įmonės apie atliktą remontą. Draudimo bendrovė faktiškai patikrinusi remonto darbus nustatė, kad remontas atliktas tinkamai, ką patvirtina ir paties atsakovo pridėtas susirašinėjimas su draudimo bendrove.
22.4. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie remonto įmonės (UAB „Automobilių dažymo sistemos“) ir atsakovo susitarimą dėl to, kokios detalės bus naudojamos remontui. Toks susitarimas nėra numatytas ir viešai skelbiamose Lietuvos draudimas KASKO draudimo taisyklėse (kasko_draudimo_taisykles_nuo_2020_09_25.pdf (ld.lt). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ar buvo susitarimas dėl automobilio remonto tam tikromis detalėmis, negalėjo remtis vien atsakovo paaiškinimais.
22.5. Nurodė, kad atsakovas pateikė UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymą Nr. TAU02013, kurio grafoje „Problemų aprašymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“. Atsakovas neįrodė, kad remonto užsakyme nurodyti trūkumai atsirado iškart po automobilio remonto. Šis užsakymas sudarytas po daugiau nei vienerių metų nuo automobilio remonto. Tokiu dokumentu objektyviai ir logiškai negalima remtis ir vertinti, kad jis patvirtina nekokybiškus remonto darbus. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad neva nesant kitų įrodymų teismas turi vadovautis atsakovo pateiktais įrodymais.
22.6. Nurodė, kad susidarė situacija, kuomet remonto bendrovė faktiškai atliko remonto darbus ir perdavė automobilį atsakovui, kuris raštu patvirtino remonto kokybę bei dar papildomai gavo draudimo išmoką, kurios nesumokėjo remonto įmonei. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas toleravo situaciją, kuomet atsakovas gavo nauda ir remontu ir pinigais, kurie jam nepriklauso. Atsakovas faktiškai praturtėjo draudimo bendrovės sąskaita - gavo ir remontą ir pinigus.
22.7. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tik ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo. Atsakovas į bylą pateikė tik motyvuotus prieštaravimus ir prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Nagrinėjama byla nepriskiriama kategorijoms bylų, kur teismo vaidmuo yra aktyvus. Tai reiškia, kad teismas nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis CPK 265 straipsnio nuostatomis ir spręsti ir teismo sprendime pasisakyti tik dėl byloje pareikštų reikalavimų t. y. reikalavimo dėl skolos priteisimo.
22.8. Teismas pripažino, kad atsakovas pasinaudojo alternatyviais savo teisių gynybos būdais bei nesant byloje pareikštų apskritai jokių savarankiškų atsakovo reikalavimų, teismas savo iniciatyva peržengė byloje pareikštus reikalavimus, dėl ko padarė esminį CPK 265 straipsnio pažeidimą, dėl ko ginčijamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
23. Atsakovas B. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netyrė automobilio remonto paraiškos — sutarties, kuri patvirtina, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl atlikto remonto kokybės, kad byloje nėra jokių duomenų apie remonto įmonės (UAB „Automobilių dažymo sistemos“) ir atsakovo susitarimą dėl to, kokios detalės bus naudojamos remontui, kad UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymu Nr. TAU02013, neįrodyta, kad remonto užsakyme nurodyti trūkumai atsirado iškart po automobilio remonto, kad atsakovas praturtėjo draudimo bendrovės sąskaita - gavo ir remontą ir pinigus.
23.2. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį bei draudiką AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas sutaisyti automobilį tinkamai pagal automobilio gamintojo numatytus technologinius ir saugos reikalavimus taip, kad būtų atkurta iki eismo įvykio buvusi jo būklė ir pateikė automobilio nuotraukas, kuriose atsispindi kėbulo remonto defektai bei dalių neoriginalumas.
23.3. Nurodė, kad atsakovas sudarydamas šią automobilio remonto paraišką - sutartį, kartu su trečiojo asmens darbuotoju suderino, kad minimas automobilis bus suremontuotas tinkamai, automobilio būklė bus atstatyta į pradinę buvusią iki eismo įvykio, o keičiamos dalys bus pakeistos analogiškomis originaliomis, bet dėvėtomis dalimis. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pokalbio su trečiuoju asmeniu garso įrašas, kuriame pats atsakovas teiraujasi trečiojo asmens ar su juo buvo tartasi dėl automobilio remonto sąlygų, ar automobilis yra jau sutvarkytas, ar dalys pakeistos ir ar jos originalios, bet dėvėtos. Minimame pokalbio garso įraše yra girdima, kaip pats trečiojo asmens darbuotojas patvirtina, jog su juo buvo tartasi dėl automobilio remonto, tačiau originalių dalių nerado, todėl pakeitė „į kokias rado“.
23.4. Atsakovo pateikti garso įrašai patvirtina, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo susitarę dėl kokybiško automobilio remonto, automobilio dalis pakeičiant į originalias, dėvėtas, tačiau trečiasis asmuo to nepadarė. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai. Tiek trečiasis asmuo, tiek draudimo bendrovė nereagavo į atsakovo pateiktas pretenzijas dėl nekokybiško automobilio remonto.
23.5. Atsakovas teisminio proceso metu taip pat pateikė UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymą Nr. TAU02013, kurio grafoje „Problemų aprašymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tap sparnų ir buferio“. Nei apeliantas, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekvestionavo atsakovo teismui pateiktame UAB „Trakų autocentras“ automobilio remonto užsakyme Nr. TAU02013 nurodytų automobilio trūkumų. Šių trūkumų apeliantė nekvestionuoja ir apeliaciniame skunde, tik deklaratyviai nurodant, kad Automobilio remonto užsakymu Nr. TAU02013 neįrodyta, kad remonto užsakyme nurodyti trūkumai atsirado iškart po automobilio remonto.
23.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas įrodė aplinkybę, jog Automobilio buferio elementai ne visi pritvirtinti, taip pat nesureguliuoti tarpai tarp sparnų ir buferio.
23.7. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog labiau tikėtina, kad susitarimas dėl nenaujų, bet originalių detalių automobilio remontui buvo, nei tokio nebuvo.
23.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas, kaip vartotojas, pagal sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ gavo nekokybiškas paslaugas ir daiktus (detales), todėl vartotojo teisės gali būti ginamos taikant vartojimo rangos sutarties nutraukimą (atsisakymą) ir restituciją natūra.
23.9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, pagrįstai nusprendė, jog tarp pradinės kreditorės (trečiojo asmens) UAB „Automobilių dažymo sistemos) ir atsakovo sudaryta automobilio remonto sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nekvestionavo aplinkybės, jog atsakovas pateikė užsakymą automobilio remonto darbams, kurie buvo skirti ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Nesant ieškovės ir trečiojo asmens pastabų, pirmosios instancijos teismai pagrįstai plačiau dėl rangos sutarties kvalifikavimo vartojimo ranga nepasisakė.
23.10. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir ex officio taikyti tinkamą paslaugų gavėjo (vartotojo) civilinių teisių gynimo būdą, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas savo iniciatyva peržengė byloje pareikštus reikalavimus, dėl ko padarė esminį CPK 265 straipsnio pažeidimą, dėl ko ginčijamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. galutinis sprendimas.
28. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas B. T. yra automobilio „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Kadangi automobilis buvo draustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (KASKO) draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl įvykį pripažinus draudžiamuoju atsakovui buvo apskaičiuota 1 063,71 Eur žalos kompensacija, iš kurios atimta 100,00 Eur išskaita, o likusi 963,71 Eur suma pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. sudarė Automobilio remonto paraišką-sutartį Nr. 2800883, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti paraiškoje nurodytus remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už automobilio remonto darbus ir medžiagas. Trečiasis asmuo, atlikęs paraiškoje nurodytus darbus, 2021 m. lapkričio 25 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS 00014282 1 063,71 Eur sumai. Atsakovas trečiajam asmeniui sumokėjo 100,00 Eur išskaitą, tačiau likusios 963,71 Eur sumos nesumokėjo. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sudarė 2022 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Automobilių dažymo sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo B. T. 963,71 Eur skolą, delspinigius, palūkanas ir kitas su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusias išlaidas. Ieškovė 2022 m. birželio 1 d. pranešimu apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovą apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Duomenų, jog atsakovas ieškovei ar trečiajam asmeniui sumokėjo skolą byloje nėra.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
29. Ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, skundžiamu galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino, ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų priteisimo atmetė, teismo iniciatyva nutraukė trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą sutartį dėl automobilio remonto ir taikė restituciją natūra. Ieškovė, nesutikdama su galutiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš byloje pareikštų reikalavimų ribų, neįvertino esminių rašytinių įrodymų, teigia, kad byla nepriskiriama kategorijoms bylų, kur teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis CPK 265 straipsnio nuostatomis ir spręsti bei teismo sprendime pasisakyti tik dėl byloje pareikštų reikalavimų t. y. reikalavimo dėl skolos priteisimo.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas analizavo vartojimo rangos teisinius santykius ir taikė atitinkamai teisės normas, reguliuojančias vartojimo rangą, t. y. taikė vartotojų teisių apsaugą, pasisakydamas, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis.
31. Akcentuotina, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė byla iškelta pagal ieškovės yra UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui B. T. dėl 1 000,94 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Civilinėje byloje atsakovas priešieškinio nėra pareiškęs. Nagrinėjamu atveju bylos dalyką pagal ieškovės pareikšto ieškinio ribas sudarė skolos priteisimo klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nesprendė ir nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, atsakovui byloje nepareiškus priešieškinio, neteisėtai ir nepagrįstai nagrinėjo atsakovo reikalavimus dėl sutarties pažeidimo.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas ieškinio dalyką ir pagrindą pakeitė teismo iniciatyva, pakeitė civilinės bylos nagrinėjimo ribas, nusprendė, koks atsakovo, kuris nėra pareiškęs priešieškinio pažeistų teisių gynimo būdas tinkamiausias, ignoruodamas faktą, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, t. y. skolos priteisimo.
34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ne pagal pareikšto ieškinio ribas, o pagal atsakovo atsikirtimų turinį, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės reikalavimų, neišsprendė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo.
35. Pagal ieškiniu suformuotas ieškinio ribas ieškovei kilo pareiga pagrįsti, kad atsakovas nėra apmokėjęs už suteiktas paslaugas, o atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio turėjo pareigą įrodyti, kad yra apmokėjęs už suteiktas paslaugas arba reikšti savarankišką reikalavimą priešieškinio pagrindu. Šiuo atveju byloje esant tik ieškovės pareikštam ieškiniui, atsakovui nepareiškus jokių savarankiškų reikalavimų, teismas civilinę bylą turėjo pareigą nagrinėti tik pagal pareikšto ieškinio ribas, t. y. spręsti klausimą dėl skolos priteisimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Akcentuotina, kad atsakovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nėra apmokėjęs sąskaitos, to neginčijo ir nurodė, kad atsisako apmokėti sąskaitą, kurios pagrindu yra prašoma priteisti skolą, todėl ginčo, jog atsakovas yra skolingas ieškovei nėra.
36. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2022 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškiniu suformuotas civilinės bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl vartotojo – atsakovo teisių gynimo ir nutarė nutraukti sudarytą automobilio remonto sutartį teismo iniciatyva, atsakovui byloje nepareiškus priešieškinio. Akcentuotina, nors į bylą pateikta galiojanti ir nenuginčyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovė yra perėmusi visas teises ir pareigas iš trečiojo asmens atsakovo atžvilgiu, kas reiškia, jog trečiasis asmuo yra pakeistas ieškove ir pareiga skolą sumokėti tenka ieškovei, pirmosios instancijos teismas, restituciją taikė tokiu būdu, kad atsakovui pareiga detales grąžinti teko trečiajam asmeniui, o iš trečiojo asmens asmuo priteista atsakovui išskaitos dalis. Esant tokiam teismo sprendimo turiniui ir restitucijos būdui, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi priėmė sprendimą priešingai ieškovės interesams, kuris savo esme yra siurprizinis. Pabrėžtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė nutraukti sudarytos sutarties, tačiau teigė, kad trečiasis asmuo atliko nekokybiškai remonto darbus, o sumontuotos detalės neatitiko atsakovo lūkesčių ir pageidavimų. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog atsakovui nepareiškus savarankiško reikalavimo byloje, nereiškus reikalavimo nutraukti sutartį, nereiškė reikalavimo grąžinti neatitinkančias atsakovo lūkesčių detales trečiajam asmeniui ar grąžinti sumokėtą išskaitą atsakovui, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas siurpriziniu ir atsakovo atžvilgiu. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas peržengė šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis šalys nesirėmė, ir sprendė dėl pasekmių, kurių šalys procesiniuose dokumentuose neprašė.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvus sprendžia, jog teismas nepagrįstai sumenkino reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisinę reikšmę. CK 6.101 straipsnyje reglamentuota kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). CK 6.102 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai draudžiama perleisti reikalavimą – draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 straipsnio 2 dalis); reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
38. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad yra įvykęs reikalavimų perleidimas, taip pat pranešimą, kad apie įvykusį reikalavimo teisių į atsakovą perleidimą yra informuotas atsakovas. Pabrėžtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu teismui patvirtino, kad yra gavęs pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, šio fakto neginčija. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė UAB „Juris LT” yra perėmusi Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas trečiojo asmens teises ir pareigas, kas reiškia, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl skolos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismo ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, tačiau ieškovės ieškinį atmetė visa apimtimi.
39. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).
40. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).
41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo analizės, įvertino atsakovo paaiškinimus, tačiau nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų visų byloje esančių įrodymų kontekste. Sprendime net glausta forma nėra išdėstytos teismo išvados dėl ieškovės ieškinio atmetimo, nėra įvardinti, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvados tinkamai nemotyvuotos, padarytos tik įvertinus atsakovo paaiškinimus, o neatlikus byloje surinktų įrodymų visumos vertinimą.
42. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš byloje pareikštų reikalavimų ribų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė CPK 265 straipsnio nuostatomis.
10. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
11. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimą priėmė visapusiškai neišanalizavęs bylai dėl skolos priteisimo reikšmingų aplinkybių, nenagrinėjo ieškovės ieškinio, nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, išėjo už ieškinio ribų ir priėmė šalims siurprizinį teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame sprendime ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, nenurodžius jokių teisinių argumentų ir teismo išvadų, todėl vertintinas kaip nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, byla išnagrinėta, neatskleidus bylos esmės.
12. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius